Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-443-510-2010].doc
Bylos nr.: 2S-443-510/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-443-510/2010

Pirmosios instancijos teismo teisėja Asta Vailionienė

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

124.4; 122.4;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. kovo 30d.

Kaunas

 

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. R. Š. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. R. Š. ieškinį atsakovams V. S., Alytaus apskrities viršininko administracijai, Alytaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei ,,Šiaulių bankas“ Alytaus filialui, dėl sandorio ir potvarkių pripažinimo negaliojančiais,

 

            Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

 

            n u s t a t ė:

 

            Ieškovė O. R. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį ir su juo susijusius potvarkius negaliojančiais. Ieškovė nurodė, kad 1992 m. kovo 16 d. kreipėsi su prašymu į Alytaus m. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą dėl nuosavybės teisių į išlikusį tėvo M. J. nekilnojamąjį turtą atstatymo. 2002 m. birželio mėnesį ieškovė pamatė, kad norimame susigrąžinti sklype yra vykdomos statybos, todėl kreipėsi į įvairias institucijas, kad statybų darbai būtų sustabdyti, ir sužinojo, kad valstybė tą sklypą aukciono metu pardavė dar 1992 m. gruodžio 19 d., kai ieškovės prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jau buvo paduotas. Ieškovė nurodė, kad aukcionas yra neteisėtas, o jo metu sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris turi būti panaikintas, nes pagal tuo metu galiojusius aukciono nuostatus (1992 m. lapkričio 5 d., Nr. 837) aukcionas buvo laikomas įvykusiu, jeigu pradinė kaina buvo padidinta bent 5 proc., o norintysis dalyvauti aukcione turi sumokėti 10 proc. pradinės sumos. Šios abi nuostatos įvykdytos nebuvo. Be to, aukcionas turi būti laikomas neįvykusiu ir dėl to, kad jame dalyvavo tik vienas asmuo – atsakovas V. S., nors dalyvauti turėtų bent du asmenys.

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2004 m. spalio 25 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės 86,80 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 500 Lt V. S.. Teismas nusprendė, kad atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nebuvo teisinio pagrindo pripažinti, jog pirkimo–pardavimo sandoris ir aukcionas bei Alytaus miesto mero ir valdybos potvarkiai priimti pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

Ieškovė 2005 m. rugsėjo 8 d. pateikė Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 25 d. už akių priimto sprendimo. Vėliau prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo tikslinamas ir papildomas. 

Ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 13 d. nutartimi patenkino iš dalies. Teismas atnaujino procesą civilinėje byloje tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime galėjo būti padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą likusioje dalyje. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu teisme buvo gautas galiojant 1964 m. Civilinio proceso kodeksui, kuriame nebuvo numatytas sprendimo priėmimo už akių institutas. Įvertinus tai, kad teismas priėmė sprendimą už akių, kai 1964 m. CPK tokio instituto nebuvo, tai, kad teismo priimtame procesiniame sprendime nėra 1964 m. CPK 222 straipsnio 4 dalies numatytos motyvuojamosios dalies, nepateikti teisiniai argumentai dėl ieškinyje nurodytų materialinės teisės normų taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, negalima pripažinti pareiškėjos nurodomų materialinės teisės normų taikymo klaidų esant nepagrįstomis.

            Lazdijų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovės O. R. Š. prašymą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 25 d. sprendimo atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei – 225,30 Lt. Teismas nutartyje nurodė, kad pagal tuo metu galiojusį įstatymą nuosavybės teisė į žemę, esančią miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose, atstatoma suteikiant neatlygintinai toje pačioje gyvenamojoje vietoje Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatyta tvarka žemės sklypą individualiai statybai, nes tokia žemė priskirta valstybės išperkamai žemei. Vadinasi, ieškovė net 1992 m. gruodžio 19 d., pateikusi visus būtinus giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kurių ji nebuvo pateikusi, nebūtų galėjusi atgauti žemės sklypo natūra. Be to, nė vienas ieškovės pateiktas dokumentas nepatvirtina, kad žemės sklypas yra jos tėvo turtas. Tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nenustatė ir teismas. Teismas pažymėjo, kad sugretinus ieškovės tėvo turėto žemės sklypo ribas su aukcione parduoto žemės sklypo schema, matyti, kad pačios ieškovės nurodoma vieta nesutampa su atsakovo aukcione įsigyto žemės sklypo buvimo vieta. Aukcionas, remiantis Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai aukciono nuostatų 13 punktu buvo pripažįstamas teisėtu dalyvaujant bent vienam asmeniui, o už žemės sklypą atsakovas taip pat sumokėjo, kaip nustatyta Nutarimo 22 punkte.

            Ieškovė O. R. Š. atskiruoju skundu prašė panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Ieškovė nurodė, kad Alytaus miesto tuometinė valdyba pažeidė privatizavimo aukcionų nuostatus, neteisėtai pardavė jos tėvo turtą ir apsunkino jos galimybę paveldėti tą turtą. Byloje esantys dokumentai įrodo, kaip Alytaus miesto tuometinė valdyba žemės grąžinimo klausimų tinkamai nesprendė, dėl ko visas ieškovės turtas yra nacionalizuotas. Faktiškas atsakovo V. S. žemės sklypo plotas yra 32 arai, o ne 25 arai, o pagal 1992 m. balandžio 3 d. nutarimą suteikiamas neatlygintinai, parduodamas ar išnuomojamas žemės sklypas Alytuje turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha. Pažeidus įstatymą ir suteikus didesnį žemės sklypo plotą atsakovui, Lietuvos Respublikai padaryta 246 219,84 talonų žala. Dokumentais įrodyta, kad buvo neteisingai nurodyta sklypo kaina, todėl aukcioną turėjo skelbti iš naujo antrą kartą. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovas nesumokėjo 10 147,5 talonų, todėl atsakovo įgaliotas asmuo dalyvauti aukcione neturėjo teisės.

Atsakovas Alytaus miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Vyriausybės nutarimo Nr. 89 3.1 punkte nustatytas draudimas parduoti žemę yra skirtas tik valstybės žemės sklypams, kurie suteikiami neatlygintinai privatinėn nuosavybėn. Iš bylai pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas įmokėjo reikiamą sumą talonų bei registracijos mokestį, todėl įvykdė ir nepažeidė reikalavimų. Aukcionas buvo pripažįstamas teisėtu, jeigu jame dalyvauja bent vienas asmuo ir šiuo atveju žemes sklypas parduodas už pradinę kainą. Likusią sumą talonais atsakovas sumokėjo per 15 dienų, kaip nustatyta nutarimo Nr. 89 22 punkte. Be to, Ūkio ministerijos valstybės sekretorius atsakyme į ieškovės paklausimą nurodė, kad sklypo kaina paskaičiuota teisingai, ir klaidų nenustatyta, todėl naikinti Alytaus miesto mero ir valdybos potvarkių bei žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį nėra teisinio pagrindo.

Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad nutarimo Nr. 89 3.1. punkte numatytas draudimas nustatytas tik valstybinės žemės sklypams, kurie privatinėn nuosavybėn suteikiami neatlygintinai. Atsakovas V. S. aukciono dalyvio reikalavimus atitiko, į nurodytą žemėtvarkos tarnybos sąskaitą pervedė 50 rublių registracijos mokestį bei pradinį įnašą (5%) nuo pradinės žemės sklypo kainos. Vadovaujantis tuo metu galiojusio nutarimo nuostatomis, aukcionas gali vykti, kai nustatyta tvarka užsiregistravo ar atvyko dalyvauti bent vienas asmuo ir žemės sklypas parduodamas už pradinę kainą.

            Atskirasis skundas atmestinas.

            Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992 m. kovo 16 d. ieškovė O. R. Š. pateikė Alytaus miesto valdybai prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ieškovės tėvo M. J. išlikusį nekilnojamąjį turtą, buvusį Komjaunimo a. 8 ir Dariaus ir Girėno g., Alytaus m. (esantį Rotušės a. 2, Alytaus m.) natūra (t.1, b.l. 20). 1992 m. gruodžio 19 d. aukciono metu 25 a žemės sklypas, esantis Rotušės a. 2., Alytaus m., buvo parduotas atsakovui V. S. už didžiausią pasiūlytą kainą - 512 950 talonų (t.1, b.l. 21, 116).

            Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Alytaus miesto valdybos žemėtvarkos tarnybos organizuoto 1992 m. gruodžio 19 d. aukciono teisėtumo, kurio metu pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovui V. S. buvo perleisto nuosavybės teisės į 25 a žemės sklypą, esantį Rotušės a. 2, Alytaus m., tai yra, ieškovės manymu, į tą patį žemės sklypą, į kurį ji norėjo atkurti nuosavybės teises.

            Ieškovė šioje byloje ginčija 1992 m. gruodžio 19 d. vykusio aukciono teisėtumą, nurodydama, kad šio aukciono metu turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 837 dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų organizavimo tobulinimo. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovės argumentu nesutinka ir pažymi, kad, nesant pačiame Vyriausybės nutarime nurodytos kitos dokumento įsigaliojimo datos, šis nutarimas įsigaliojo tik 1992 m. gruodžio 20 d. paskelbus jį Valstybės Žiniose. Šią aplinkybę nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Kadangi ginčijamo žemės sklypo aukcionas vyko 1992 m. gruodžio 19 d., šio aukciono tvarką ir sąlygas reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos.

            Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus miesto laikraštyje „Ramovė“ buvo paskelbti 1992 m. IV ketvirčio žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionai (t.8, b.l. 41). Šio informacinio pranešimo 7 punkte nurodyta, kad už 309 000 rub. parduodamas 25 a žemės sklypas, esantis Rotušės a. 2, Alytaus m., kurio paskirtis – pelno siekiančioms įmonėms statyti. Vėliau paskelbta kaina buvo patikslinta pritaikius indeksavimo koeficientą nurodant 512 950 talonų. Remiantis Nutarimo Nr. 89 3.8 punktu, kaina turėjo būti apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 473 patvirtintą Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodiką ir indeksuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šią aplinkybę taip pat patvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2003 m. lapkričio 5 d. pažyma, kurioje išsamiai nurodoma, kokiu teisės aktų ir metodikos pagrindu nustatytas bazinis 1 ha žemės sklypo kainos Alytaus mieste normatyvas ir kaip apskaičiuota 512 958 rub. 0,25 ha žemės sklypo ploto kaina (t.4, b.l. 11).

            Ginčo teisiniam santykiui taikomo Nutarimo Nr. 89 13 punkte nustatyta, kad aukcionui įvykti pakanka nustatyta tvarka užsiregistravusio ar atvykusio dalyvauti bent vieno asmens. Aukciono žemės sklypui pirkti komercinei-ūkinei veiklai dalyviais galėjo būti veiksnūs Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų, turintys šią pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvenantys Lietuvoje (Nutarimo Nr. 89 6.1 ir 6.3 punktai). Aukciono dalyvis iš anksto privalėjo sumokėti 50 rub. registracijos mokestį ir 5 proc. žemės sklypo pradinės kainos (Nutarimo Nr. 89 7 punktas). Atsakovas V. S. sumokėjo 50 rub. registracijos mokestį ir 25 650 talonų (512 950 x 0,05) pradinį įnašą. Taigi, aukciono dalyvio registracijos pažymėjimas Nr. 1, pažyma atsiskaityti už aukcione perkamą žemės sklypą ir mokėjimų pranešimai patvirtina, kad atsakovas V. S. atitiko ir įvykdė šio Nutarimo Nr. 89 aukščiau nurodytus reikalavimus (priedas Nr. 1, l. 9-10, 14).

            Aukciono metu turėjo būti pildomas žemės sklypo aukciono protokolas (Nutarimo Nr. 89 18 punktas). Kaip matyti iš 1992 m. gruodžio 19 d. žemės sklypo aukciono protokolo Nr. 19 (t.1, b.l. 21), didžiausią 512 950 talonų kainą, kuri taip pat atitiko ir pradinę kainą, už žemės sklypą, esantį Rotušės a. 2, Alytaus m., pasiūlė atsakovas V. S.. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas likusią žemės sklypo kainos dalį, tai yra 487 300 talonų (512 950 - 25 650) sumokėjo 1992 m. gruodžio 30 d. (priedas Nr. 1, l. 14). 1993 m. sausio 21 d. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (t.1, b.l. 116). Vėliau 1993 m. balandžio 26 d. aktu buvo atliktas Alytaus miesto savivaldybės žemėtvarkos tarnybos organizuoto 1992 m. gruodžio 12 d. aukciono dėl žemės sklypo, esančio Rotušės a. 2, Alytaus m., teisėtumo patikrinimas. Šiame akte nenurodyti duomenys apie aukciono metu padarytus teisės pažeidimus (t.1, b.l. 25).

            Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad faktiškas atsakovo žemės sklypo plotas yra 32 arai, o ne 25 arai, o Alytaus mieste parduodamas žemės sklypas galėjo būti ne didesnis kaip 0,2 ha. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2002 m. rugsėjo 16 d. išrašo (t.1, b.l. 54-55) matyti, kad bendras žemės sklypo, esančio Rotušės a. 2, Alytaus m., plotas sudaro 0,25 ha. Šie duomenys nėra nuginčyti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo žemės sklypo plotas yra 0,32 ha.

            Taip pat teisėjų kolegija nesutinka, su ieškovės argumentu, kad Alytaus mieste galėjo būti parduodamas ne didesnis kaip 0,2 ha žemės sklypas. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo skundžiamoje nutartyje, toks žemės sklypų plotų ribojimas nustatytas, kai valstybinės žemės sklypai suteikiami asmenims privatinėn nuosavybėn neatlygintinai individualiai statybai (Nutarimo Nr. 89 3.1 punktas). Nagrinėjamu atveju žemės sklypas, esantis Rotušės a. 2, Alytaus m., buvo perleistas atsakovui V. S. atlygintinai pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, šio žemės sklypo paskirtis – komercinė. Taigi, šis ginčo sklypas nepatenka į Nutarimo Nr. 89 3.1 punkte nustatyto ribojimo taikymo apimtį.

            Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad civilinėje byloje, kurioje ieškovė prašė nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, jog iki nacionalizavimo jos tėvas M. J. valdė 538 kv.m gyvenamojo namo ir 30 arų žemės sklypą, buvusį Turgaus a. 12 / Ugniagesių g. 12 (dabar Rotušės a. 2), Alytaus m., Kauno apygardos teismas 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nustatė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tėvas M. J. nuosavybės teise valdė 30 a žemės sklypą dabartiniame Alytaus miesto centre (t.3, b.l. 59-62).

            Be to, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (Vyriausybės Žinios, 1991, Nr. 21-545; Lietuvos Aidas, 1991, Nr. 140) (1992 m. vasario 11 d. ir 1992 m. gegužės 20 d. redakcijos) 5 straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teisė į žemė, esančią miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose, atstatoma suteikiant neatlygintinai toje pačioje gyvenamojoje vietovėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatyta tvarka žemės sklypą individualiai statybai, nes miestams, miesto tipo gyvenvietėms ir miesteliams priklausanti žemė priskiriama valstybės reikmėms išperkamai žemei (12 straipsnis). Remdamasi šiomis įstatymo nuostatomis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė net jeigu iki 1992 m. gruodžio 19 d. būtų pateikusi visus būtinus giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, nebūtų galėjusi atgauti žemės sklypo natūra.

            Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti ieškovės atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 25 d. sprendimo panaikinimo (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Tai reiškia, kad skirti atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Skirti žodinį atskirojo skundo nagrinėjimą ar ne (įskaitant ir bylas, kuriose yra atnaujintas procesas), yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2007). Kolegija nelaiko, kad yra būtina nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka.

 

            Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-337 straipsniais,

 

            n u t a r i a:

 

            Atskirąjį skundą atmesti.

            Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

            Kolegijos pirmininkas                                                              Ramūnas Mitkus

 

            Kolegijos teisėjai                                                                      Evaldas Burzdikas

                                                                                

                                                                                 Arvydas Žibas