Civilinė byla Nr.
2S-443-510/2010
Pirmosios
instancijos teismo teisėja Asta Vailionienė
Procesinio
sprendimo kategorijos:
(S)
124.4; 122.4;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 30d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Arvydo
Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. R. Š. atskirąjį
skundą
dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3
d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. R. Š. ieškinį
atsakovams V. S., Alytaus apskrities viršininko
administracijai, Alytaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui akcinei
bendrovei ,,Šiaulių bankas“ Alytaus filialui, dėl sandorio ir potvarkių
pripažinimo negaliojančiais,
Kolegija,
išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė:
Ieškovė
O. R. Š.
kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti nekilnojamojo turto
pirkimo–pardavimo sandorį ir su juo susijusius potvarkius negaliojančiais. Ieškovė nurodė, kad 1992 m. kovo 16 d. kreipėsi su prašymu į Alytaus m. žemėtvarkos
ir geodezijos tarnybą dėl nuosavybės teisių į išlikusį tėvo M. J. nekilnojamąjį turtą atstatymo.
2002 m. birželio mėnesį ieškovė pamatė, kad norimame susigrąžinti sklype yra
vykdomos statybos, todėl kreipėsi į įvairias institucijas, kad statybų darbai
būtų sustabdyti, ir sužinojo, kad valstybė tą sklypą aukciono metu pardavė dar 1992 m. gruodžio 19 d., kai ieškovės prašymas
dėl nuosavybės teisių atkūrimo jau buvo paduotas. Ieškovė nurodė, kad aukcionas
yra neteisėtas, o jo metu sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris turi būti
panaikintas, nes pagal tuo metu galiojusius aukciono nuostatus (1992 m.
lapkričio 5 d., Nr. 837) aukcionas buvo
laikomas įvykusiu, jeigu pradinė kaina buvo padidinta bent 5 proc.,
o norintysis dalyvauti aukcione turi sumokėti 10 proc. pradinės sumos. Šios abi
nuostatos įvykdytos nebuvo. Be to, aukcionas turi būti laikomas neįvykusiu ir
dėl to, kad jame dalyvavo tik vienas asmuo – atsakovas V.
S., nors dalyvauti turėtų bent du asmenys.
Lazdijų rajono
apylinkės teismas 2004 m. spalio 25 d.
sprendimu už akių ieškovės ieškinį atmetė. Teismas priteisė
iš ieškovės 86,80 Lt
bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 500 Lt
V. S.. Teismas nusprendė,
kad atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nebuvo teisinio pagrindo
pripažinti, jog pirkimo–pardavimo sandoris ir aukcionas bei Alytaus miesto mero
ir valdybos potvarkiai priimti pažeidžiant įstatymo reikalavimus.
Ieškovė
2005 m. rugsėjo 8 d. pateikė Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą dėl
proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą dėl Lazdijų rajono
apylinkės teismo 2004 m. spalio 25 d. už akių priimto sprendimo. Vėliau
prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo tikslinamas ir papildomas.
Ieškovės prašymą
dėl proceso atnaujinimo Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008
m. spalio 13 d. nutartimi patenkino iš dalies. Teismas
atnaujino procesą civilinėje byloje tuo pagrindu, kad
pirmosios instancijos teismo sprendime galėjo būti padaryta aiški teisės normos
taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismas atmetė
pareiškėjos prašymą
likusioje dalyje. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys dėl sandorio
pripažinimo negaliojančiu teisme buvo gautas galiojant 1964 m. Civilinio
proceso kodeksui, kuriame nebuvo numatytas sprendimo priėmimo už akių
institutas. Įvertinus tai, kad teismas priėmė sprendimą už akių, kai 1964 m.
CPK tokio instituto nebuvo, tai, kad teismo priimtame procesiniame sprendime nėra
1964 m. CPK 222 straipsnio 4 dalies numatytos motyvuojamosios dalies,
nepateikti teisiniai argumentai dėl ieškinyje nurodytų materialinės teisės
normų taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, negalima pripažinti pareiškėjos nurodomų
materialinės teisės normų taikymo klaidų esant nepagrįstomis.
Lazdijų
rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 3 d.
nutartimi ieškovės O. R. Š. prašymą dėl
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 25 d. sprendimo atmetė. Teismas
priteisė iš ieškovės atsakovui 1500 Lt bylinėjimosi
išlaidų ir valstybei – 225,30 Lt. Teismas nutartyje nurodė, kad pagal
tuo metu galiojusį įstatymą nuosavybės teisė į žemę, esančią miestų ir miesto
tipo gyvenviečių ribose, atstatoma suteikiant neatlygintinai toje pačioje
gyvenamojoje vietoje Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatyta tvarka žemės
sklypą individualiai statybai, nes tokia žemė priskirta valstybės išperkamai
žemei. Vadinasi, ieškovė net 1992 m. gruodžio 19 d.,
pateikusi visus būtinus giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus,
kurių ji nebuvo pateikusi, nebūtų galėjusi atgauti žemės sklypo natūra. Be to,
nė vienas ieškovės pateiktas dokumentas nepatvirtina, kad žemės sklypas yra jos
tėvo turtas. Tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nenustatė ir teismas. Teismas
pažymėjo, kad sugretinus ieškovės tėvo turėto žemės sklypo ribas su aukcione
parduoto žemės sklypo schema, matyti, kad pačios ieškovės nurodoma vieta
nesutampa su atsakovo aukcione įsigyto žemės sklypo buvimo vieta. Aukcionas,
remiantis Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės
sklypų ne žemės ūkio veiklai aukciono nuostatų 13 punktu buvo pripažįstamas
teisėtu dalyvaujant bent vienam asmeniui, o už žemės sklypą atsakovas taip pat
sumokėjo, kaip nustatyta Nutarimo 22 punkte.
Ieškovė O. R. Š. atskiruoju skundu
prašė panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009
m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Ieškovė
nurodė, kad Alytaus miesto tuometinė valdyba pažeidė privatizavimo aukcionų
nuostatus, neteisėtai pardavė jos tėvo turtą ir apsunkino jos galimybę
paveldėti tą turtą. Byloje esantys dokumentai
įrodo, kaip Alytaus miesto
tuometinė valdyba žemės grąžinimo klausimų tinkamai nesprendė, dėl ko visas
ieškovės turtas yra nacionalizuotas. Faktiškas atsakovo V.
S. žemės sklypo plotas yra 32 arai, o ne 25 arai,
o pagal 1992 m. balandžio 3 d. nutarimą
suteikiamas neatlygintinai, parduodamas ar išnuomojamas žemės sklypas Alytuje turi
būti ne didesnis kaip 0,2 ha. Pažeidus įstatymą ir suteikus didesnį žemės
sklypo plotą atsakovui, Lietuvos Respublikai
padaryta 246 219,84 talonų žala. Dokumentais įrodyta, kad buvo neteisingai nurodyta sklypo kaina,
todėl aukcioną turėjo skelbti iš naujo antrą kartą. Ieškovė nurodė ir tai, kad
atsakovas nesumokėjo 10 147,5 talonų, todėl atsakovo
įgaliotas asmuo dalyvauti aukcione neturėjo
teisės.
Atsakovas Alytaus miesto
savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė ieškovės atskirąjį skundą
atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Vyriausybės
nutarimo Nr. 89 3.1 punkte
nustatytas draudimas parduoti žemę yra skirtas tik valstybės žemės sklypams,
kurie suteikiami neatlygintinai privatinėn nuosavybėn. Iš bylai pateiktų
dokumentų matyti, kad atsakovas įmokėjo reikiamą sumą talonų bei registracijos
mokestį, todėl įvykdė ir nepažeidė reikalavimų. Aukcionas buvo pripažįstamas
teisėtu, jeigu jame dalyvauja bent vienas asmuo ir šiuo atveju žemes sklypas
parduodas už pradinę kainą. Likusią sumą talonais atsakovas sumokėjo per 15
dienų, kaip nustatyta nutarimo Nr. 89 22 punkte. Be to, Ūkio ministerijos
valstybės sekretorius atsakyme į ieškovės paklausimą nurodė, kad sklypo kaina
paskaičiuota teisingai, ir klaidų nenustatyta, todėl naikinti Alytaus miesto
mero ir valdybos potvarkių bei žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį
nėra teisinio pagrindo.
Atsakovas Alytaus apskrities
viršininko administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009
m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir ieškovės
atskirąjį skundą
atmesti. Atsakovas nurodė, kad nutarimo Nr. 89 3.1. punkte numatytas draudimas nustatytas
tik valstybinės žemės sklypams, kurie privatinėn nuosavybėn suteikiami
neatlygintinai. Atsakovas V. S. aukciono dalyvio reikalavimus atitiko, į nurodytą
žemėtvarkos tarnybos sąskaitą pervedė 50 rublių registracijos mokestį bei
pradinį įnašą (5%) nuo pradinės žemės sklypo kainos. Vadovaujantis tuo metu
galiojusio nutarimo nuostatomis, aukcionas gali vykti, kai nustatyta tvarka
užsiregistravo ar atvyko dalyvauti bent vienas asmuo ir žemės sklypas
parduodamas už pradinę kainą.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992
m. kovo 16 d. ieškovė O. R. Š. pateikė Alytaus miesto valdybai
prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ieškovės tėvo M. J. išlikusį
nekilnojamąjį turtą, buvusį Komjaunimo a. 8 ir Dariaus ir Girėno g., Alytaus m.
(esantį Rotušės a. 2, Alytaus m.) natūra (t.1, b.l. 20). 1992 m. gruodžio 19 d.
aukciono metu 25 a žemės sklypas, esantis Rotušės a. 2., Alytaus m., buvo
parduotas atsakovui V. S. už didžiausią pasiūlytą kainą - 512
950 talonų (t.1, b.l. 21, 116).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl
Alytaus miesto valdybos žemėtvarkos tarnybos organizuoto 1992 m. gruodžio 19 d.
aukciono teisėtumo, kurio metu pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovui V. S. buvo perleisto nuosavybės teisės į 25 a žemės sklypą,
esantį Rotušės a. 2, Alytaus m., tai yra, ieškovės manymu, į tą patį žemės
sklypą, į kurį ji norėjo atkurti nuosavybės teises.
Ieškovė šioje byloje ginčija 1992 m.
gruodžio 19 d. vykusio aukciono teisėtumą, nurodydama, kad šio aukciono metu
turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 5 d.
nutarimas Nr. 837 dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų organizavimo
tobulinimo. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovės argumentu nesutinka ir pažymi,
kad, nesant pačiame Vyriausybės nutarime nurodytos kitos dokumento įsigaliojimo
datos, šis nutarimas įsigaliojo tik 1992 m. gruodžio 20 d. paskelbus jį Valstybės
Žiniose. Šią aplinkybę nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje
nutartyje. Kadangi ginčijamo žemės sklypo aukcionas vyko 1992 m. gruodžio 19 d.,
šio aukciono tvarką ir sąlygas reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992
m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei
sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos.
Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus
miesto laikraštyje „Ramovė“ buvo paskelbti 1992 m. IV ketvirčio žemės sklypų
pardavimo ir nuomos aukcionai (t.8, b.l. 41). Šio informacinio pranešimo 7
punkte nurodyta, kad už 309 000 rub. parduodamas 25 a žemės sklypas, esantis
Rotušės a. 2, Alytaus m., kurio paskirtis – pelno siekiančioms įmonėms statyti.
Vėliau paskelbta kaina buvo patikslinta pritaikius indeksavimo koeficientą
nurodant 512 950 talonų. Remiantis Nutarimo Nr. 89 3.8 punktu, kaina turėjo
būti apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18
d. nutarimu Nr. 473 patvirtintą Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių
nominalios kainos nustatymo metodiką ir indeksuota Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka. Šią aplinkybę taip pat patvirtina Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos 2003 m. lapkričio 5 d. pažyma, kurioje
išsamiai nurodoma, kokiu teisės aktų ir metodikos pagrindu nustatytas bazinis 1
ha žemės sklypo kainos Alytaus mieste normatyvas ir kaip apskaičiuota 512 958
rub. 0,25 ha žemės sklypo ploto kaina (t.4, b.l. 11).
Ginčo teisiniam santykiui taikomo Nutarimo
Nr. 89 13 punkte nustatyta, kad aukcionui įvykti pakanka nustatyta tvarka
užsiregistravusio ar atvykusio dalyvauti bent vieno asmens. Aukciono žemės
sklypui pirkti komercinei-ūkinei veiklai dalyviais galėjo būti veiksnūs
Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų, turintys šią pilietybę
patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvenantys Lietuvoje (Nutarimo Nr. 89 6.1 ir
6.3 punktai). Aukciono dalyvis iš anksto privalėjo sumokėti 50 rub.
registracijos mokestį ir 5 proc. žemės sklypo pradinės kainos (Nutarimo Nr. 89
7 punktas). Atsakovas V. S. sumokėjo 50 rub. registracijos
mokestį ir 25 650 talonų (512 950 x 0,05) pradinį įnašą. Taigi, aukciono
dalyvio registracijos pažymėjimas Nr. 1, pažyma atsiskaityti už aukcione
perkamą žemės sklypą ir mokėjimų pranešimai patvirtina, kad atsakovas V. S. atitiko ir įvykdė šio Nutarimo Nr. 89 aukščiau
nurodytus reikalavimus (priedas Nr. 1, l. 9-10, 14).
Aukciono metu turėjo būti pildomas
žemės sklypo aukciono protokolas (Nutarimo Nr. 89 18 punktas). Kaip matyti iš
1992 m. gruodžio 19 d. žemės sklypo aukciono protokolo Nr. 19 (t.1, b.l. 21),
didžiausią 512 950 talonų kainą, kuri taip pat atitiko ir pradinę kainą, už
žemės sklypą, esantį Rotušės a. 2, Alytaus m., pasiūlė atsakovas V. S.. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas likusią žemės
sklypo kainos dalį, tai yra 487 300 talonų (512 950 - 25 650) sumokėjo 1992 m.
gruodžio 30 d. (priedas Nr. 1, l. 14). 1993 m. sausio 21 d. buvo sudaryta žemės
sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (t.1, b.l. 116). Vėliau 1993 m. balandžio 26
d. aktu buvo atliktas Alytaus miesto savivaldybės žemėtvarkos tarnybos
organizuoto 1992 m. gruodžio 12 d. aukciono dėl žemės sklypo, esančio Rotušės
a. 2, Alytaus m., teisėtumo patikrinimas. Šiame akte nenurodyti duomenys apie
aukciono metu padarytus teisės pažeidimus (t.1, b.l. 25).
Ieškovė atskirajame skunde teigia,
kad faktiškas atsakovo
žemės sklypo plotas yra 32 arai, o ne 25 arai, o Alytaus mieste parduodamas
žemės sklypas galėjo būti ne didesnis kaip 0,2 ha. Iš nekilnojamojo turto
registro centrinio duomenų banko 2002 m. rugsėjo 16 d. išrašo (t.1, b.l. 54-55)
matyti, kad bendras žemės sklypo, esančio Rotušės a. 2, Alytaus m., plotas
sudaro 0,25 ha. Šie duomenys nėra nuginčyti. Byloje nėra įrodymų,
patvirtinančių, jog ginčo žemės sklypo plotas yra 0,32 ha.
Taip
pat teisėjų kolegija nesutinka, su ieškovės argumentu, kad Alytaus mieste
galėjo būti parduodamas ne didesnis kaip 0,2 ha žemės sklypas. Kaip teisingai
pirmosios instancijos teismas pažymėjo skundžiamoje nutartyje, toks žemės
sklypų plotų ribojimas nustatytas, kai valstybinės žemės sklypai suteikiami
asmenims privatinėn nuosavybėn neatlygintinai individualiai statybai (Nutarimo Nr. 89 3.1 punktas). Nagrinėjamu atveju žemės
sklypas, esantis Rotušės a. 2, Alytaus m., buvo perleistas atsakovui V. S. atlygintinai pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, šio
žemės sklypo paskirtis – komercinė. Taigi, šis ginčo sklypas nepatenka į Nutarimo
Nr. 89 3.1 punkte nustatyto ribojimo taikymo apimtį.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi,
kad civilinėje byloje, kurioje ieškovė prašė nustatyti juridinę reikšmę turinti
faktą, jog iki nacionalizavimo jos tėvas M. J. valdė 538
kv.m gyvenamojo namo ir 30 arų žemės sklypą, buvusį Turgaus a. 12 / Ugniagesių
g. 12 (dabar Rotušės a. 2), Alytaus m., Kauno apygardos teismas 2004 m. rugsėjo
22 d. nutartimi nustatė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tėvas M. J. nuosavybės teise valdė 30 a žemės sklypą dabartiniame
Alytaus miesto centre (t.3, b.l. 59-62).
Be to, Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo
tvarkos ir sąlygų“ (Vyriausybės Žinios, 1991, Nr. 21-545; Lietuvos Aidas, 1991,
Nr. 140) (1992 m. vasario 11 d. ir 1992 m. gegužės 20 d. redakcijos) 5
straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teisė į žemė, esančią miestų ir miesto
tipo gyvenviečių ribose, atstatoma suteikiant neatlygintinai toje pačioje
gyvenamojoje vietovėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir
nustatyta tvarka žemės sklypą individualiai statybai, nes miestams, miesto tipo
gyvenvietėms ir miesteliams priklausanti žemė priskiriama valstybės reikmėms išperkamai
žemei (12 straipsnis). Remdamasi šiomis įstatymo nuostatomis, teisėjų kolegija
sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė net jeigu iki 1992
m. gruodžio 19 d. būtų pateikusi visus būtinus giminystės ryšį ir nuosavybės
teisę patvirtinančius dokumentus, nebūtų galėjusi atgauti žemės sklypo natūra.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis
aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti ieškovės atskirąjį
skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai
atmetė ieškovės prašymą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 25
d. sprendimo panaikinimo (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis
išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o Lazdijų rajono apylinkės
teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis
paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso
tvarka. CPK 336 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas
atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį
skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Tai reiškia,
kad skirti atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą
nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Skirti žodinį
atskirojo skundo nagrinėjimą ar ne (įskaitant ir bylas, kuriose yra atnaujintas
procesas), yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne
pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2007). Kolegija nelaiko, kad yra būtina nagrinėti
atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka.
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-337
straipsniais,
n
u t a r i a:
Atskirąjį skundą atmesti.
Lazdijų
rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Ramūnas
Mitkus
Kolegijos teisėjai Evaldas
Burzdikas
Arvydas
Žibas