Administracinė byla Nr. eA-2729-602/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04195-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjos V. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja V. C. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 25S152963 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1626-968/2025 panaikino Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 24S290715 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2.2. 2022 m. birželio 15 d. pareiškėja kartu su savo tuometiniu sugyventiniu (duomenys neskelbtini) piliečiu A. U. pateikė prieglobsčio prašymus. Prieglobsčio prašymą pareiškėja motyvavo tuo, kad kartu su sugyventiniu (duomenys neskelbtini) dalyvavo protesto akcijose, vaikščiojo į mitingus. Kartu su jais į mitingus ir protesto akcijas ėjo draugai, pažįstami, kurie paskui buvo sulaikyti. Pareiškėjos sugyventinis dėl dalyvavimo mitinguose ir protesto akcijose patyrė persekiojimą, nes buvo sulaikytas. Pareiškėjos sugyventinis savo prieglobsčio prašymą grindė iš esmės analogiškais motyvais ir faktais, kaip pareiškėja. Migracijos departamentas 2022 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 23S72640 nusprendė pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio. Pareiškėja nesutikdama su Migracijos departamento sprendimu jį apskundė. Po šio sprendimo, Migracijos departamentas suteikė pabėgėlio statusą pareiškėjos tuometiniam sugyventiniui A. U.
2.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo patenkino pareiškėjos skundą, panaikino Migracijos departamento 2022 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 23S72640 ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą iš naujo. Teismas nustatė, kad nėra aišku, kokios aplinkybės lėmė, kad pareiškėjos situacija būtų įvertinta kitaip negu jos sugyventinio.
2.4. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 24S80807 nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Šio sprendimo pareiškėja neapskundė. Migracijos departamentas nesudarė pareiškėjai galimybės pasikonsultuoti ir priimti informuotą sprendimą, o pareiškėjos valia neskųsti rėmėsi baime. Pareiškėja nusprendė išvykti į (duomenys neskelbtini), kaip potencialią valstybę, kur jai būtų suteiktas prieglobstis, nes žinojo, kad į (duomenys neskelbtini) ji niekaip negali grįžti. Atvykusi į (duomenys neskelbtini), pareiškėja pateikė prieglobsčio prašymą. Buvo pradėta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, (toliau – ir Dublino III Reglamentas) procedūra, pagal kurią nustatoma valstybė, kuri būtų atsakinga už pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, tačiau pareiškėja nusprendė pati savanoriškai grįžti atgal į Lietuvą ir atnaujinti prieglobsčio procedūrą.
2.5. Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 14 d. atvyko į Lietuvą ir ketino rugpjūčio 15 d. kreiptis dėl prieglobsčio. Tačiau 2024 m rugpjūčio 15 d. buvo nedarbo diena (Žolinės) ir Migracijos departamentas nedirbo. Tuomet pareiškėja nusprendė praleisti šventines dienas (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu. (duomenys neskelbtini) sugyventinis priparkavo mašiną ir prisistatė policijos pareigūnai, kurie patikrino dokumentus. Pareiškėja, kaip neturinti dokumentų, buvo sulaikyta su tikslu nustatyti jos teisinę padėtį. Atsidūrusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos žinioje, pareiškėja 2024 m rugpjūčio 16 d., pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Paskesnį prieglobsčio prašymą pareiškėja motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai jau lankėsi pas pareiškėjos motiną, taip pat pareiškėja nurodė, kad draugai ir pažįstami su kuriais pareiškėjas ėjo mitinguoti, buvo sulaikyti. Pareiškėja atliko perlaidas į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o jos paskyra socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini), kur ji talpino opozicinio turinio žinutes, turi 10 000 sekėjų.
2.6. Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 24S190298 nusprendė išsiųsti pareiškėja į (duomenys neskelbtini). Šį sprendimą pareiškėja apskundė, 2025 m. sausio 15 d. LVAT panaikino sprendimą dėl išsiuntimo. Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 24S290715 nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Migracijos departamentas vertinio, kad pareiškėjos profilis nepritraukė ir nepritrauks (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesio. Pareiškėja nesutikdama su Migracijos departamento sprendimu pateikė skundą. LVAT 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1626-968/2025 panaikino Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 24S290715 ir įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjos prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo. LVAT akcentavo, kad pareiškėjos pateikti įrodymai ir argumentai turi būti įvertinti kompleksiškai visų aplinkybių kontekste, vertinant ateities persekiojimo grėsmės riziką. Teismas pažymėjo, kad įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jeigu įrodoma nors ir labai maža, tačiau galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė. Atsižvelgdamas į jau tuo metu surinktą kilmės valstybės informaciją, LVAT nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytų aplinkybių teisinį vertinimą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjai nekyla grėsmė jos kilmės valstybėje ir ji nekils, jai sugrįžus į kilmės valstybę.
2.7. Nepaisant to, kad buvo nurodyta, jog pareiškėjos aplinkybės ir įrodymai turi būti vertinami kompleksiškai, vertinat ateities grėsmes patirti persekiojimą atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamentas šių teismo nurodymų nesilaikė ir vėl priėmė Sprendimą. Pareiškėjos aplinkybės buvo vertinamos ne kompleksiškai, o pavieniui, nekreipiant dėmesio į tai, kad visų aplinkybių visuma (pareiškėja yra aktyvi (duomenys neskelbtini) režimo priešininkė ir opozicijos aktyvistė; pareiškėja dalyvaudavo protesto akcijose (duomenys neskelbtini); pareiškėja tęsia savo opozicinę veiklą Lietuvoje, dalyvauja protesto akcijose ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“, t. y. organizacijos, kuri (duomenys neskelbtini)laikoma ekstremistine organizacija, veikloje; pareiškėja taip pat dalyvauja viešose (duomenys neskelbtini)režimui opozicinio turinio laidose, jos atvaizdas ir straipsniai su informacija apie ją yra viešai publikuoti, informacija apie ją yra pateikta provaldiškame (duomenys neskelbtini) kanale „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) kartu gyveno ir vykdė veiklą su tuometiniu sugyventiniu A. U., kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvoje ir su kuriuo kartu pabėgo į Lietuvą) patvirtina jos aktyvią veiklą ir didelę, praktiškai neišvengiamą, grėsmę, atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją, patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini). Ir vėlgi Migracijos departamentas savo išvadas grindžia tuo, jog prieš pareiškėją nebuvo panaudoti persekiojimo veiksmai – teisinės ar administracinės priemonės, nors LVAT sprendime yra aiškiai nurodyta, kad turi būti vadovaujamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2022 m. kovo 22 d. sprendime byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą suformuluotomis taisyklėmis dėl grėsmės vertinimo ir turi būti vertinama ateities grėsmė.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Migracijos departamentas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į LVAT išaiškinimus, surinkęs papildomą informaciją, apklausęs LVAT ir pareiškėjos nurodytą asmenį A. U., suteikęs galimybę pareiškėjai pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, įvertinęs visus aukščiau nurodytus duomenis ir pašalinęs LVAT nustatytus trūkumus, priėmė Sprendimą.
4.2. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, jog pareiškėja, pateikusi paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėtų tikimybė, kad ji gali atitikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ar 87 straipsnyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, nulemtas jos turimomis arba jai priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika jai nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe, todėl pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.
4.3. Pareiškėjos kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl ji taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
II.
5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
6. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nustatė, kad:
6.1. Pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė, į Lietuvos Respubliką atvyko 2022 m. birželio 13 d. neteisėtai kirtusi valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Ji 2022 m. birželio 15 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kurį grindė tuo, kad jos vaikinas A. U. (ILTU (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) yra tiriamas, ir kad ji kartu su A. U. (duomenys neskelbtini) eidavo į mitingus, vėliau mitingams pasibaigus dalyvavo kituose prieš (duomenys neskelbtini) režimą nukreiptose veiklose. Dėl to jai gresia politinis persekiojimas.
6.2. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2022 m. birželio 15 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2023 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą Nr. 23S72640 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nes nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jos turimomis arba jai priskirtomis asmeninėmis savybėmis, o rizika prieglobsčio prašytojai nukentėti ateityje buvo įvertinta kaip išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu panaikino Migracijos departamento 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 23S72640, konstatavęs, kad paminėtame sprendime Migracijos departamentas nepilnai įvertino pareiškėjos individualias aplinkybes, neištyrė jos versijos dėl grėsmės kilmės valstybėje dėl jos ryšių su A. U. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos vaikinui A. U. Migracijos departamento sprendimu buvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, o Migracijos departamentas nepakankamai motyvavo dėl ko jis pareiškėjos situaciją vertino kitaip nei pareiškėjos vaikino. Taip pat, teismo nuomone, Migracijos departamento 2023 m. gegužės 22 d. sprendime prieglobsčio (ne)suteikimo kontekste buvo nepakankamai įvertintos pareiškėjos pateiktos nuorodos į viešai publikuojamus vaizdo įrašus, straipsnį internete, kuriuose pareiškėja yra užfiksuota, ir iš kurių matyti pareiškėjos istorija bei jos pažiūros, taip pat ryšiai su organizacija „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjos nurodomas dalyvavimas renginiuose, kuriuos filmavo „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistai.
6.3. Migracijos departamentas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjos 2022 m. birželio 15 d. prašymą 2024 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą Nr. 24S80807 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Pakartotinio pareiškėjos 2022 m. birželio 15 d. prašymo nagrinėjimo metu Migracijos departamentas rinko ir vertino papildomus įrodymus, atliko papildomą pareiškėjos apklausą, be kita ko, vertino pareiškėjos motyvus dėl (duomenys neskelbtini) jai gresiančio baudžiamojo persekiojimo, kuriais ji iš esmės grindė savo prašymą suteikti prieglobstį ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėja su Migracijos departamento 2024 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 24S80807 buvo supažindinta 2024 m. kovo 20 d., tačiau jo neskundė ir išvyko į (duomenys neskelbtini), todėl paminėtas sprendimas įsiteisėjo.
6.4. Pareiškėja 2024 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo. Buvo pradėta pareiškėjos grąžinimo procedūra pagal Dublino III Reglamentą, tačiau ji grąžinta nebuvo. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus sprendimu 2024 m. rugpjūčio 15 d. pareiškėja buvo sulaikyta 48 valandoms. Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į SIS įspėjimą. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė. LVAT 2025 m. sausio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1097-789/2025, be kita ko, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjos grąžinimo į (duomenys neskelbtini), netyrė įrodymų dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kurios, pareiškėjos vertinimu, pagrindžia, kad, pareiškėjai grįžus į (duomenys neskelbtini), kyla grėsmė būti persekiojamai, taip pat nevertino (netinkamai vertino) kitų su pareiškėjos ir A. U. ryšiais susijusių aplinkybių, Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 24S190298 panaikino.
6.5. Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 16 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį išnagrinėjęs, Migracijos departamentas priėmė 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 24S290715 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 24S290715 apskundė. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 12 d. sprendimu paliko nurodytą sprendimą nepakeistą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 24S290715 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
6.6. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); įpareigoti pareiškėjai savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; jeigu pareiškėja savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą - nuo išvykimo dienos; įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant Sprendimą – nuo išvykimo dienos.
7. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (2 str. 181 str., 86 str., 87 str.), LVAT praktika, aiškinančia minėtas Įstatymo nuostatas, aktualia EŽTT praktika, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis (97 p.), 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) nuostatomis (4 str. 3 d., 4 d., 5 d.), nurodė, kad pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 16 d. pateikė Migracijos departamentui paskesnį prašymą suteikti jai tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 16 d. paskesnį prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės grindžia tuo, kad į savo kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)) ji bijo sugrįžti dėl to, jog (duomenys neskelbtini) savo šalyje, o vėliau ir Lietuvoje ji aktyviai dalyvavo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) režimą. Teismas nurodė, kad pareiškėja išskiria ir kitas aplinkybes, dėl kurių ji gali būti persekiojama (duomenys neskelbtini) valdžios struktūrų: (duomenys neskelbtini).
9. Teismas, atsižvelgęs į LVAT 2025 m. balandžio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1626-968/2025 pateiktus išaiškinimus, konstatavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo atsižvelgti į nurodyto LVAT sprendimo 39 punkte pažymėtą kriterijų, kad šiuo konkrečiu pareiškėjos atveju įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jeigu įrodoma nors ir labai maža, tačiau galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė.
10. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos ir byloje esančiais įrodymais patvirtintos aplinkybės, kad pareiškėja yra aktyvi (duomenys neskelbtini)režimo priešininkė ir opozicijos aktyvistė; pareiškėja dalyvaudavo protesto akcijose (duomenys neskelbtini); pareiškėja tęsia savo opozicinę veiklą Lietuvoje, dalyvauja protesto akcijose ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, t. y. organizacijos, kuri (duomenys neskelbtini) laikoma ekstremistine organizacija, veikloje; pareiškėja taip pat dalyvauja viešose (duomenys neskelbtini) režimui opozicinio turinio laidose, jos atvaizdas ir straipsniai su informacija apie ją yra viešai publikuoti, informacija apie ją yra pateikta provaldiškame (duomenys neskelbtini) kanale „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini)kartu gyveno ir vykdė veiklą su tuometiniu sugyventiniu A. U., kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvoje ir su kuriuo kartu pabėgo į Lietuvą, patvirtina ne tik pareiškėjos aktyvią veiklą, bet ir realiai galinčią jai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybę.
11. Teismas akcentavo, kad atsakovas nepašalino LVAT 2025 m. balandžio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1626-968/2025 nurodytų trūkumų, nes netaikė šio sprendimo 39 punkte nurodyto kriterijaus, pagal kurį pareiškėjos atveju įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jeigu įrodoma nors ir labai maža, tačiau galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė
III.
12. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. spalio 1 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
13. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepateikė savarankiško vertinimo, kodėl Sprendimo išvados nėra pakankamos ar atliktas vertinimas nėra išsamus. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tik apsiriboja LVAT 2025 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1626-968/2025 selektyviu citavimu, nevertindamas LVAT pasisakymų visų duomenų (įskaitant naujai surinktus duomenis) visumoje, ignoruodamas aplinkybę, kad Migracijos departamentas pašalino LVAT nustatytą trūkumą bei konkrečiai nenurodo, kaip pasireiškė netinkamas ar nevisapusiškas Migracijos departamento atliktas vertinimas.
13.2. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat nėra paaiškintas teiginys, kad Migracijos departamentas pareiškėjos atžvilgiu taikė kitą kriterijų – „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatą, kurios pagrindu padarė išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas nepaaiškina, kokį, tariamai kitokį kriterijų LVAT nurodė 2025 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1626-968/2025 39 punkte, kurio Migracijos departamentas netaikė.
13.3. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodomas aplinkybes (dalyvavimas mitinguose, protestuose, laidose, ryšys su A. U.) atlikto vertinimą, ar jai dėl šių aplinkybių gresia persekiojimas kilmės valstybėje. Vertinant riziką pareiškėjai nukentėti, nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika jai nukentėti ateityje yra hipotetinio bei teorinio pobūdžio, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Šio vertinimo metu taip pat buvo vadovaujamasi LVAT nurodytu kriterijumi, t. y. pabėgėlių teisėje taikytinu „pagrįstos tikimybės“ įrodinėjimo standartu.
13.4. Pirmosios instancijos teismas iš esmės ignoravo dvi esmines aplinkybes, t. y., kad pareiškėja siekė klaidinti tyrimą (nes pateikė pagrįstų abejonių dėl autentiškumo keliantį šaukimą) ir aplinkybę, kad Migracijos departamentas labai detaliai ir išsamiai įvertino pareiškėjos ryšį su A. U..
13.5. Pareiškėja byloje neginčija Migracijos departamento išvados, kad jos pateiktas dokumentas (šaukimas) kelia pagrįstų abejonių dėl jo autentiškumo. Byloje yra nustatytas faktas, ko pati pareiškėja skunde ir neginčija, jog jos pateiktas šaukimas ir jį lydintys paaiškinimai (dėl įteikimo) neatitinka surinktos kilmės valstybės informacijos, ir pats įrodymas laikomas neturinčiu įrodomosios galios. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos patikimumas yra vertinamas, kaip žemas, o jos pateiktas nepatikimas įrodymas vertinamas kaip siekis klaidinti tyrimą.
13.6. Vertinant riziką pareiškėjai nukentėti dėl A. U. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) teisėsaugos vykdomų veiksmų, apklausos metu A. U. nurodė, jog 2021 m. kovo 25 d. į jo ir pareiškėjos butą atėjo pareigūnai ir pareiškė A. U. įtarimą baudžiamojoje byloje dėl jo komentaro socialiniuose tinkluose. Pareigūnai atliko kratą, paėmė A. U. telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį, patį A. U. areštavo. Pareiškėjos daiktai kratos metu paimti nebuvo, jai įtarimai pareikšti nebuvo, jokio teisėsaugos dėmesio nesulaukė. Nenustatyta jokių indikacijų, kad vien dėl pareiškėjos asmeninio ryšio su A. U. jai gali kilti persekiojimo grėsmė dėl A. U. atžvilgiu vykdytos baudžiamosios bylos.
13.7. Būtent aplinkybė dėl ryšio su A.U. nebuvo tinkamai įvertinta, o ją įvertinus ir išsamiai dėl jos pasisakius, pirmosios instancijos teismas ją ignoravo. Tuo tarpu aplinkybė dėl pareiškėjos pateikto tikėtinai suklastoto dokumento (šaukimo), taip pat yra reikšminga, nes parodo, jog pareiškėja siekia klaidinti tyrimą, t. y. nėra patikimas asmuo, ką taip pat ignoravo pirmosios instancijos teismas ir iš esmės dėl to nepasisakė.
13.8. Pirmosios instancijos teismas nenurodo jokių konkrečių argumentų kokios ginčijamo sprendimo dalys neatitinka, kokių teisės nuostatų, taip pat neargumentuoja ir nenurodo jokios kilmės valstybės informacijos, kuri pagrįstų Sprendimo išvadą, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės pagrindžią „realiai galinčią jai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybę“.
13.9. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.
14. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą Lietuvoje, o, netenkinus šio reikalavimo, atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
15. Pareiškėja atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Migracijos departamentas, atlikdamas pareiškėjos prieglobsčio prašymo vertinimą, nevertino aplinkybių kompleksiškai pareiškėjos individulių aplinkybių visumos. Migracijos departamentas pareiškėjos aplinkybes vertino pavieniui, išskirdamas atskyrus prieglobsčio prašymo motyvus ir iš esmės formaliai paneigdamas aplinkybes, kaip nepakankamas persekiojimui pagrįsti, nurodydamas, kad pareiškėja neatitinka persekiojamų asmenų profilio, nes nėra pakankamo aktyvumo, žinomumo.
15.2. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė atsižvelgdamas į aktualią kilmės valstybės informaciją ir individualias pareiškėjos aplinkybes, taip pat ir tas, kurios priimant LVAT 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1626-968/2025 dar neegzistavo.
15.3. Pareiškėjos skunde identifikuota ir kita tiek paties Migracijos departamento, tiek pareiškėjos surinkta kilmės valstybės informacija, kuri patvirtina, kad tokio profilio asmenims kaip pareiškėja (dalyvavo protestuose, reiškia viešai nepritarimą (duomenys neskelbtini) valdžios politikai tiek socialinuose tinkluose, tiek kitose viešose priemonėse, kurios pripažintos ekstremistinėmis), (duomenys neskelbtini) yra didelė ir reali grėsmė patirti politiškai motyvuotą persekiojimą.
15.4. Pareiškėjos teiginiai dėl pagrįstos baimės būti persekiojimai nėra hipotetiniai ar deklaratyvūs. Pareiškėja dalyvavo (duomenys neskelbtini) vykstančiuose protestuose (duomenys neskelbtini), o kilmės valstybės informacija patvirtina, kad tokie asmenys yra persekiojami ir iš naujai pateiktos informacijos matyti, kad tokių asmenų persekiojimas smarkiai intensyvėja. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja visada buvo aktyvi opozicijos aktyvistė ir ji ne tik tiesiog turėjo politinius įsitikinimus, bet juos aktyviai ir viešai išreiškė opozicine visuomenine veikla (dalyvavimas protesto akcijose tiek (duomenys neskelbtini) tiek Lietuvoje, dalyvavimas įvairiose opozicinėse veiklose, dalyvavimas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, su jos interviu publikuoti straipsniai, ji viešai identifikuojama, kaip (duomenys neskelbtini) režimui nepritariantis asmuo), remiantis kilmės valstybės informacija, ji (duomenys neskelbtini) gali būti persekiojama.
15.5. Migracijos departamentas kelia reikalavimą, kad pareiškėja jau būtų nukentėjusi nuo persekiojimo (duomenys neskelbtini), nors toks reikalavimas iš esmės paneigia prieglobsčio sampratą ir tikslą.
15.6. Migracijos departamentas pareiškėjos atžvilgiu jau priėmė 4 sprendimus nesuteikti jai prieglobsčio, iš kurių 3 buvo panaikinti nacionalinių teismų, o 1 sprendimas įsiteisėjo, nes nebuvo apskųstas, pareiškėjai nesuteikus teisės pasitarti ir Migracijos darbuotojui spaudžiant priimti sprendimą nedelsiant.
15.7. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendimą byloje C-556/17 Torubarov v. Vengriją bei kitą ESTT jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų pats priimti sprendimą pareiškėjos byloje taip užtikrindamas tinkamą tarptautinės apsaugos suteikimo procesą bei įgyvendindamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 47 straipsnyje įtvirtintą veiksmingos teisminės gynybos principą.
15.8. Migracijos departamento veiksmai ne tik rodo sisteminį teismų sprendimų ignoravimą, tačiau Migracijos departamentas visiškai neatsižvelgia į Europos Sąjungos standartus, kurie aiškiai nurodo, kad prieglobsčio prašymai turi būti nagrinėjami kuo greičiau ir savavališkai pažeidinėja Įstatyme nustatytus terminus, per kuriuos pareiškėjos prieglobsčio prašymas turėtų būti išnagrinėtas.
15.9. Nacionalinėje teisėje nėra numatytų teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo priemonių, o vienintelė galima pasekmė yra Migracijos departamento sprendimo panaikinimas, pareiškėja yra įstumta į situaciją, kai jos prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas nesilaikant Įstatymo numatytų terminų ir prieglobsčio teisės standartų, bei Migracijos departamentui nesivadovaujant prieš tai priimtais teismo sprendimais, dėl ko pareiškėja yra nuolatinėje teisinio netikrumo būsenoje.
15.10. Šioje byloje akivaizdžiai yra pažeidžiama Pareiškėjos teisė pasinaudoti efektyvia teisine gynyba, kadangi pareiškėja nuo pat 2022 m. birželio 15 d., t. y. jau virš 3 metų, yra nuolatiniuose teisminiuose procesuose Migracijos departamentui vis nesugebant tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (papildomos apsaugos), taip pat įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti, o jai neišvykus – išsiųsti pareiškėją, pagrįstumo ir teisėtumo.
17. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į LVAT 2025 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1626-968/2025 39 punkte pateiktus išaiškinimus, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos nurodytos ir byloje esančiais įrodymais patvirtintos aplinkybės, kad pareiškėja yra aktyvi (duomenys neskelbtini) režimo priešininkė ir opozicijos aktyvistė, pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Sprendimą.
18. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško vertinimo, formaliai apsiribojo LVAT 2025 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1626-968/2025 selektyviu citavimu, ignoravo esmines faktines aplinkybes.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
21. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021 ir kt.).
22. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
23. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1165-822/2025).
24. Teisėjų kolegija nustatė, kad LVAT 2025 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1626-968/2025 konstatavo, jog Migracijos departamentas, nagrinėdamas paskesnį pareiškėjos prieglobsčio prašymą, netinkamai ištyrė pateiktus papildomus įrodymus dėl jos nurodytų aplinkybių, kurios, pareiškėjos vertinimu, pagrindžia, kad, pareiškėjai grįžus į (duomenys neskelbtini), kyla grėsmė būti persekiojamai, taip pat Sprendime nevertino (netinkamai vertino) esmines su pareiškėjos ir A. U. ryšiais susijusias aplinkybes (nurodyto sprendimo 38 p.), taip pat LVAT konstatavo, jog, įvertinus Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją ir Sprendime pateiktą pareiškėjos nurodytų aplinkybių teisinį vertinimą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjai nekyla grėsmė jos kilmės valstybėje ir ji nekils, jai sugrįžus į kilmės valstybę (nurodyto sprendimo 39 p.). LVAT pažymėjo, kad Migracijos departamento surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, t. y. kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, nebus pažeistos jos teisės ir pagrindinės laisvės (sprendimo 40 p.).
25. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad po LVAT 2025 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1626-968/2025 pareiškėja pateikė Migracijos departamentui papildomus paaiškinimus, nurodydama, kad ji kreipėsi su humanitarinės pagalbos prašymu į (duomenys neskelbtini) paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, kuris savo internetinėje svetainėje paviešino jos istoriją apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini) protestuose ir pabėgimą į Lietuvą, taip pat pareiškėja pateikė iškarpą iš V. C. duoto interviu protesto Vilniuje metu programėlėje Telegram patalpino provaldiškas (duomenys neskelbtini) kanalas „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), skirtas opozicijos aktyvistų diskreditavimui. Migracijos departamentas taip pat atliko A. U. apklausą.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, jog Migracijos departamento surinkta informacija patvirtina, kad žmogaus teisių ar visuomeninių organizacijų aktyvistai, disidentai, nepriklausomi žurnalistai arba eiliniai protestų dalyviai gali patekti į padidintos rizikos patirti persekiojimą grupę, tačiau prieglobsčio prašytojai anksčiau dėl savo veiklos (duomenys neskelbtini) dėmesio nesulaukė, baudžiama dėl savo įsitikinimų ar veiklos nebuvo, t. y. jos profilis neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) sistemiškai susiduria su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais.
27. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėja patenka į padidintos rizikos patirti persekiojimą grupę (yra aktyvistė, protestų dalyvė), tačiau Migracijos departamentas Sprendime teigė, kad aplinkybė, jog pareiškėja iki šiol nesulaikė dėmesio iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų, yra esminė, dėl kurios pareiškėjai nėra suteiktas prieglobstis.
28. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jeigu prieglobsčio prašytojas priskiriamas prie atitinkamo profilio asmenų t. y. šiuo atveju asmenų, kritikuojančių (duomenys neskelbtini) valdžią, o tokio profilio asmenys šalyje persekiojami, baimė susidurti su persekiojimu yra visiškai pagrįsta, nepriklausomai nuo to, ar praeityje asmuo buvo patyręs persekiojimą (žr., pvz., 2022 m. liepos 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3313-815/2022).
29. Akcentuotina, kad persekiojimo grėsmės tikimybė turi būti nustatoma, jei ji yra daugiau nei tik hipotetinė, teorinė, menka ar neapibrėžta. Įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jeigu įrodoma nors ir labai maža, tačiau galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją ir Sprendime pateiktą pareiškėjos nurodytų aplinkybių teisinį vertinimą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjai nekyla grėsmė jos kilmės valstybėje ir ji nekils, jai sugrįžus į kilmės valstybę. EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendime byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą byloje (pareiškimo Nr. 55978/20) akcentavo, kad tikros grėsmės buvimo vertinimas privalo būtinai būti griežtas ir jis turi koncentruotis į numatomas pasekmes, kurias sukeltų pareiškėjo išsiuntimas (minėto sprendimo 88 p.). Šios pasekmės vertintinos bendros situacijos ir pareiškėjo individualių aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 2016 m. kovo 23 d. sprendimą byloje F. G. prieš Švediją (pareiškimo Nr. 43611/11).
30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsakovui nustačius, jog pareiškėja patenka į padidintos rizikos patirti persekiojimą grupę (yra aktyvistė, protestų dalyvė, savo veiklą toliau vykdo ir Lietuvos Respublikoje), aplinkybė, jog pareiškėja iki šiol nepatyrė persekiojimo veiksmų negali būti pagrindas atsisakyti suteikti prieglobstį, nes, kaip matyti iš Sprendimo, pareiškėja atitinka profilį asmenų, kuriems kyla reali grėsmė patirti persekiojimo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Migracijos departamento Sprendimas naikintinas.
31. Pasisakydama dėl pareiškėjos prašymo suteikti jai prieglobstį teismo sprendimu, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; kt.). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-155/2008; kt.). Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009; kt.).
32. Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjos nurodomoje ESTT praktikoje (2019 m. liepos 27 d. sprendimas byloje C-556/17 Torubarov prieš Vengriją) asmens prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas 3 kartus ir 3 kartus teismai naikino tokį viešojo administravimo subjekto sprendimą. ESTT nurodytoje byloje išaiškino, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir ex nunc išnagrinėjęs visas tarptautinės apsaugos prašytojo pateiktas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, konstatavo, kad pagal Direktyvoje 2011/95/ES, numatytus kriterijus šiam prašytojui jo prašyme nurodytu pagrindu turi būti suteikta tokia apsauga, o vėliau administracinė arba kvaziteisminė institucija, nenustačiusi naujų aplinkybių, pateisinančių prašytojo tarptautinės apsaugos poreikių naują įvertinimą, priima priešingą sprendimą, šis teismas turi pakeisti šį sprendimą, kuris neatitinka jo ankstesnio sprendimo, ir priimti savo sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo, prireikus netaikydamas nacionalinio įstatymo, pagal kurį taip veikti jam draudžiama (minėto ESTT sprendimo 78 p.).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nesusiklostė tokia išskirtinė situacija, kai būtų pagrindas perimti viešojo administravimo subjekto (Migracijos departamento) funkcijas ir suteikti pareiškėjai prieglobstį. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė kita faktinė situacija, nei 2019 m. liepos 27 d. sprendime byloje C-556/17 Torubarov prieš Vengriją, nes šiuo atveju Migracijos departamento sprendimai buvo naikinami 2 kartus, vienas iš sprendimų buvo įsiteisėjęs, nes pareiškėja jo neskundė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas suteikti jai prieglobstį teismo sprendimu atmetamas.
34. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan