Civilinė byla Nr. 2-571-178/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00978-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria ieškovei atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas, civilinėje byloje Nr. 2-2754-390/2015 (Nr. 2-1188-390/2016) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ ieškinį atsakovams Nordea Bank Finland PLC AB dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys V. J., R. Ž., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vekšis“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vicus“ padavė Kauno apygardos teismui ieškinį, prašydama pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2006 m. rugsėjo 18 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK06/09/101D.

Ieškovė pareiškė prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad ieškovė teišgali sumokėti dalį - 150 Eur - žyminio mokesčio, nes yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos lėmė finansavimo stoka prekybos centro fasadinės dalies rekonstrukcijos užbaigimui bei AB DNB banko pritaikytas areštas prekybos centro patalpoms. Ieškovė yra pateikusi teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o AB SEB bankas ir AB Nordea kreipėsi dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Ieškovės pajamos tiesiogiai priklauso nuo trečiųjų asmenų atliekamų mokėjimų, ieškovės ilgalaikį turtą sudaro daiktai, kurie nėra lengvai realizuojamas turtas, suteikiantis apyvartinių lėšų žyminio mokesčio sumokėjimui. Ieškovės veikla 2015 metais buvo nuostolinga. Be to, ieškovės turtas yra suvaržytas, todėl ji negali juo disponuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovei atidėjo 2 895,50 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo bei nustatė terminą, per kurį ieškovė turi sumokėti 2 745,50 Eur žyminio mokesčio dalį. Teismas nustatė, kad mokėtinas žyminis mokestis sudaro 5 791 Eur. Kartu su ieškiniu pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už ieškinį sumokėta 150 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė pateikė teismui 2015 m. birželio 30 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurių matyti, kad ji turi turto 36 738 927 Eur sumai, iš kurio ilgalaikis materialus turtas sudaro 21 551 666 Eur, t. y. ieškovė turi nekilnojamojo turto. 2014 metais ieškovė dirbo pelningai. 2015 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis jau patyrė 79 166 Eur nuostolių. Ieškovė nepateikė duomenų apie pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose. Nors ji yra kreipusis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau ieškinio pateikimo dienai restruktūrizavimo byla neiškelta. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl itin sudėtingos finansinės padėties nėra pagrįstos įrodymais ir dėl to nėra teisinio pagrindo atidėti 5 641 Eur (5 791-150) žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Teismas prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą tenkino iš dalies – 2 895,50 Eur (5 791/2) žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo, o likusio žyminio mokesčio 2 745,50 Eur (2 895,50–150) daliai sumokėti ieškovei nustatė terminą (CPK 138 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB „Vicus“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti 5 641 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, kurių priežastis – laikinos finansinės problemos, kurias lėmė finansavimo stoka prekybos centro „Kalniečiai“, esančio Savanorių pr. 375, Kaune, fasadinės dalies rekonstrukcijos užbaigimui bei AB DNB banko pritaikytas areštas prekybos centro patalpoms. Tiesioginė pritaikyto arešto pasekmė – naujai suformuotų patalpų teisinės registracijos negalimumas ir nuostolių patyrimas dėl investuotų lėšų į naujai suformuotas patalpas bei negalėjimas pritraukti naujų potencialių nuomininkų. Nepakankamas patalpų išnuomojimas ir kainos pokyčiai į neigiamą pusę tapo pagrindine apyvartinių lėšų trūkumo priežastimi.
2. Apeliantė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o AB DNB bankas, AB SEB bankas ir AB Nordea kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo. Šis faktas patvirtinta, kad ieškovė turi finansinių sunkumų. Be to, apeliantės veikla 2015 m. buvo nuostolinga, nuostolį sudarė 79 166 Eur.
3. Apeliantės ilgalaikį turtą sudaro daiktai, kurie nėra lengvai realizuojamas turtas, suteikiantis apyvartinių lėšų žyminio mokesčio sumokėjimui, o jos pajamos tiesiogiai priklauso nuo trečiųjų asmenų mokėjimų. Nepaisant to, kad apeliantė turi turto, tačiau visas turtas yra areštuotas. Skundžiamojoje nutartyje ši aplinkybė neįvertinta. Neaišku, kokiu pagrindu teismas teigia, kad apeliantė turi turto, kuriuo disponuoja ir įmonės sunki finansinė padėtis yra nepagrįsta jokiais įrodymais. Apeliantės turtinė padėtis yra sunki, todėl sumokėti iš karto likusią žyminio mokesčio dalį (2 745,50 Eur) ji negali. Tik žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimas suteiktų apeliantei procesinę galimybę siekti ginti savo teises teisme, priešingu atveju būtų apribota asmens teisė kreiptis į teismą.
4. Apeliantė su ieškiniu nepateikė dokumentų, patvirtinančių negalėjimą disponuoti apeliantei priklausančiu turtu, nes tokie duomenys yra valstybės registruose, jie yra vieši ir teismams prieinami. Atsižvelgiant į teismo argumentus, apeliantė teikia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, patvirtinančius, kad ji negali disponuoti savo turtu, atitinkamai negali jo realizuoti ir taip sumokėti žyminio mokesčio. Šiuos rašytinius įrodymus apeliantė prašo prijungti prie bylos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Byloje keliamas CPK 84 straipsnio taikymo ir aiškinimo klausimas. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą tenkino iš dalies, t. y. pusės mokėtino žyminio mokesčio dalies (2 895,50 Eur) sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo, o kitai daliai, atsižvelgiant į jau sumokėtą žyminio mokesčio sumą (150 Eur), nustatė terminą jos sumokėjimui (2 745,50 Eur). Teismas pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo atidėti 5‘641 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, nes apeliantė turi nekilnojamojo turto (ilgalaikis turtas sudaro 21 551 666 Eur), 2014 metais dirbo pelningai, be to, nepateikti duomenys apie pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose.

Apeliantė tiek prašymą dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo, tiek atskirąjį skundą iš esmės grindžia laikinais finansiniais sunkumais, apyvartinių lėšų trūkumu bei tuo, kad visam priklausančiam turtui yra taikytas areštas, jai yra inicijuojamos restruktūrizavimo bylos bei bankroto bylos iškėlimas. Apeliacinės instancijos teisme yra ribotas naujų įrodymų pateikimas (CPK 314 str.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantė negalėjimą disponuoti jai priklausančiu turtu grindžia pateiktais su atskiruoju skundu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, todėl juos apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais (CPK 314 str. 338 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo kitokioms išvadoms nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui. Taigi, šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-809/2012). Taigi, siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio. Antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Todėl prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, sumokėti galimybę turės (CPK 84 str., 178 str.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal pateiktą teismui 2015 m. birželio 30 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą apeliantė turi didelės vertės nekilnojamojo turto (vien ilgalaikis materialus turtas sudaro 21 551 666 Eur), o 2014 metais dirbo pelningai. Apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina tik tas aplinkybes, kad jai priklausančiam nekilnojamajam turtui yra taikomas areštas, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie kredito įstaigose apeliantei priklausančias pinigines lėšas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien ta aplinkybė, jog apeliantė siekia restruktūrizuotis, neduoda pagrindo išvadai dėl tiek sudėtingos apeliantės finansinės padėties, kad apeliantė nepajėgtų sumokėti net ir pusiau sumažintą žyminį mokestį, juo labiau, kai apeliantė vykdo ūkinę – komercinę veiklą bei gauna pajamas iš patalpų nuomos. Ji, teikdama įrodymus tik apie nekilnojamojo turto areštus, nepateikia ir net nenurodo faktinių duomenų apie šiuo metu gaunamų pajamų dydį, jų gavimo mechanizmą bei (ne)galimumą jomis naudotis (CPK 178 str.). Be to, kaip jau minėta pirmiau, siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti ir tai, kad ateityje prašančio atidėti žyminį mokestį asmens finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Tuo tarpu net ir sutikimo su apeliante dėl jos turtinės padėties vertinimo atveju į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie leistų manyti, jog artimiausiu metu apeliantės turtinė padėtis gali pasikeisti, taip pat nenurodyta ir jokių argumentų, kokiu būdu ji sukaups mokėtiną žyminį mokestį per tam tikrą laikotarpį. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atidėti iš esmės beveik viso žyminio mokesčio mokėjimą nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, apeliantei nustatytinas naujas terminas sumokėti 2 745,50 Eur žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Vicus“ terminą iki 2016 m. balandžio 6 d. sumokėti 2 745,50 Eur žyminį mokestį už paduotą ieškinį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas                                                                             Alvydas Poškus