Civilinė byla Nr. 2S-1315-527/2011;

pirmosios instancijos teismo teisėjas Mindaugas Šimonis;

procesinių sprendimų kategorijos: 118.9; 128.11; 122.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės D. T. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6738-773/2011 pagal skolininkės D. T. skundą dėl antstolio M. L. veiksmų (išieškotojas S. M.) ir

n u s t a t ė:

skolininkė kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų (b. l. 3-4), prašydama pripažinti antstolio veiksmus įvertinant įkeistą turtą (garažą (boksą) Nr. 7, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) neteisėtais ir įpareigoti antstolį turtą įvertinti realia rinkos kaina, nes antstolis ginčo turtą įkainojo per maža kaina pagal savo vidinį įsitikinimą, nors, kilus kainos neaiškumui, turėjo kviesti ekspertą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-04-07 nutartimi (b. l. 37-38) civilinę bylą Nr. 2-6738-773/2011 nutraukė.

Teismas nurodė, kad pagal CPK 512 str. skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, kas laikoma naikinamuoju terminu. Pasibaigus CPK 512 str. nustatytam naikinamajam 90 dienų terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą. LAT 2008-03-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008 pažymėjo, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 str.), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks terminas nustatytas CPK 512 str., reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Šiame straipsnyje nustatytas taip pat ir atnaujinamasis 20 dienų skundo dėl antstolių veiksmų padavimo terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pasibaigus CPK 512 str. nustatytam naikinamajam 90 dienų terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų. LAT ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.) (LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006). Teismas nustatė, kad skolininkė 2011-03-02 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolio veiksmų. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0022/10/17163 2010-11-05 surašė areštuoto turto aprašą, kuriuo pareiškėjos turtą įvertino 10.000 Lt. Skolininkė su šiuo aktu susipažino jo surašymo dieną 2010-11-05, ką patvirtina pareiškėjos parašas ant turto aprašo ir pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad ji su turto aprašu buvo supažindinta 2010-11-05 ir kad apie įkainojimą žinojo nuo šios datos. Skolininkė skundą dėl antstolio veiksmų įkainojant turtą padavė 2011-03-02, tuo tarpu CPK 512 str. nustatytas naikinamasis 90 dienų terminas baigėsi 2011-02-03. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, CPK 512 str. nuostatas ir LAT teisės aiškinimą ir taikymą, teismas civilinę bylą nutraukė CPK 293 str. 1 p. pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme.

Skolininkė atskiruoju skundu (b. l. 39-10) prašo panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2011-04-07 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Skolininkė sutinka, kad skundas dėl antstolio veiksmų paduodamas ne vėliau kaip per 20 d., kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, kuris laikomas naikinamuoju terminu. Vadinasi, teismas turėjo ne formaliai paskaičiuoti terminų pradžią, o atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, sąlygojusias sužinojimą apie skundžiamą veiksmą. Turto aprašo, kurį vis mini teismas nutartyje, skolininkė neskundė, nes jai buvo paaiškinta, jog prieš varžytynes turtas bus perkainojamas. Apie skundžiamą veiksmą, t. y. patvarkymą, kuriuo nutarta parduoti iš varžytynių turtą už 8.000 Lt, skolininkė sužinojo tik 2011-02-28. Vadinasi, jokiu būdu negali būti praėjęs terminas skųsti antstolio veiksmams, nes skundą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais skolininkė pateikė po keturių dienų nuo sužinojimo apie skundžiamą veiksmą. Teismas nevertino šių objektyviai egzistuojančių aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu tiesiog tendencingai buvo klausinėjama tik apie turto aprašo surašymo aplinkybes. Kadangi skolininkė neturi teisinio išsilavinimo, neturėjo lėšų kreiptis į advokatą teisinės pagalbos, turėjo teisėtų lūkesčių, jog bylą nagrinėjanti institucija įsigilins į visas aplinkybes. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Vykdomoji byla buvo išreikalauta, tačiau joje esantys įrodymai vertinti paviršutiniškai ir ne visi. Visiškai nebuvo vertinama aplinkybė, jog netgi suma, nurodyta turto apraše, ir suma, už kurią buvo ketinama parduoti turtą iš varžytynių, akivaizdžiai skiriasi, nevertinta, jog skolininkė anksčiau jau buvo antstoliui reiškusi prieštaravimus dėl netinkamo turto įvertinimo. Nei viena iš šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nebuvo analizuojama, vertinama, kas akivaizdžiai lėmė neteisingos nutarties priėmimą.

Išieškotojas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 45) prašo atskirąjį skundą atmesti.

Išieškotojas nurodo, kad skolininkė 2004-03-19 iš varžytynių parduodamą garažą nusipirko už 5.000 Lt. 2004-05-28 praėjus dviem mėnesiams po pirkimo garažą ji įkeitė išieškotojui už 3.570 Lt (priteista suma 6.154 Lt) ir tokiu būdu susigrąžino didžiąją garažo pirkimo išlaidų dalį. Skolininkės išlaidos garažo pirkimui lieka tik 1.430 Lt. Skolininkė susigrąžino apie 70 proc. garažo pirkimo išlaidų, o tai reiškia, kad daugiau kaip 2/3 garažo dalys nupirktos išieškotojo pinigais. 2008-04-21 skolininkė sumaniai gudraudama iš išieškotojo dar pasiskolino 2.900 Lt (priteista suma (3.967 Lt), žadėjo greitai grąžinti pardavusi garažą, bet pažadų iki šiol neįvykdė. Sudėjus abi pasiskolintas sumas skolininkė uždirbo 1.470 Lt, neskaičiuojant delspinigių ir visa tą laikotarpį naudodamasi garažu turėjo naudą. Skolininkės skola išieškotojui sudaro 10.121 Lt. Pardavus garažą pilnai nebus su išieškotoju atsiskaityta, bet kitos išeities nėra, nes dabar kai nekilnojamojo turto kaina labai nukrito varžytynėse paskelbta kaina tikrai nėra per maža. Varžytynėse paskelbta pardavimo kaina 8.000 Lt plius 5 proc. (400 Lt), t. y. 8.400 Lt, yra 3.400 Lt didesnė už garažo pirkimo kainą. Minimali pardavimo kaina vykstant varžytynėms gali žymiai padidėti, jei tikrai parduodamas turtas yra to vertas. Skolininkei antstolis buvo suteikęs visas galimybes pasiūlyti savo pirkėją ir parduoti garažą už jai priimtiną kainą, bet skolininkė to nepadarė. Garažas yra šlaite, toli nuo daugiabučių gyvenamųjų namų ir žiemos metu sunkiai privažiuojamas, todėl jo rinkos vertė nėra didelė. Rinka yra geriausias turto vertintojas ir ekspertas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 512 str. nustatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, kuris laikomas naikinamasis terminas. Iš tokios įstatymo normos redakcijos (įsigaliojusios nuo 2009-04-01) pakankamai aiškiai galima suprasti, kad dvidešimties dienų terminas gali būti atnaujintas, o devyniasdešimties dienų terminas yra naikinamasis. Taikant ir aiškinant įstatymą būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Kaip teisingai nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje, LAT ne kartą (LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006, 2008-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008 ir kt.) yra išaiškinęs, kad pasibaigus CPK 512 str. nustatytam naikinamajam terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų, o terminas nebegali būti atnaujinamas (tokios praktikos laikosi ir kiti teismai, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2009-03-16 nutartis c. b. Nr. 2S-598-324/2009; Vilniaus apygardos teismo 2010-11-17 nutartis c. b. Nr. 2S-1365-520/2010).

Skolininkė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji praleido CPK 512 str. nustatytą terminą skųsti antstolio veiksmus, nurodydama, kad apie skundžiamą veiksmą, t. y. patvarkymą, kuriuo nutarta parduoti iš varžytynių turtą už 8.000 Lt, ji sužinojo tik 2011-02-28. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog, kaip matyti iš skundo, kuris šioje byloje yra išnagrinėtas, pareiškėja, skundu prašydama pripažinti antstolio veiksmus įvertinant įkeistą turtą (garažą (boksą) Nr. 7, esantį Kaune (duomenys neskelbtini)) neteisėtais, nei pačiame skunde, nei teismo posėdžio metu net neįvardino, kad jos skundžiamas veiksmas yra patvarkymas, kuriuo nutarta parduoti iš varžytynių turtą už 8.000 Lt, ir kad ji apie tokį patvarkymą sužinojo tik 2011-02-28. Negana to, pareiškėja pirmosios instancijos teisme sutiko, kad 90 d. terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti yra praleidusi, nurodydama, kad antstolis, įvertinęs garažą 10.000 Lt suma, pasinaudojo jos patiklumu ir nežinojimu (b. l. 35).

Skolininkė atskirajame skunde iškelia naują aplinkybę ir, teigdama, kad skundžiamu patvarkymu buvo nutarta parduoti iš varžytynių turtą už 8.000 Lt, faktiškai formuoja naują reikalavimą, nors tai daryti draudžia CPK 312 str. Be to, pažymėtina, jog skolininkė atskirajame skunde net nekonkretizuoja, kokį konkretų patvarkymą ji gavo 2011-02-28, o byloje ir vykdomosiose bylose Nr. 0022/10/17164 ir Nr. 0022/10/17163 patvarkymo, kuriuo nutarta parduoti iš varžytynių turtą už 8.000 Lt ir kurį pareiškėja galėtų būti gavusi 2011-02-28, taip pat nėra (vykdomojoje byloje Nr. 0022/10/17164 yra tik 2011-01-31 skelbimas apie iš varžytynių parduodamą garažą už 8.000 Lt bei antstolio 2011-02-17 pranešimas skolininkei, išsiųstas 2011-03-02, apie garažo pardavimą varžytynėse 20011-03-09 už pradinę 8.000 Lt kainą). Pažymėtina, kad skolininkė dar 2011-02-07 skundu c. b. Nr. 2-5202-584/2011 (b. l. 2-3) (prijungta prie nagrinėjamos bylos) teismui skundė antstolio veiksmus, teigdama, jog antstolis turtą įvertino per maža suma. Teismas minėtoje c. b. Nr. 2-5202-584/2011, įvertinęs skundo aplinkybes (b. l. 2-3), padarė išvadą, kad pareiškėja, reikalaudama panaikinti patvarkymą dėl turto vertės nustatymo ir varžytynių paskelbimo, iš tiesų skundžia skelbimą dėl būsimų varžytynių (nagrinėjamos bylos b. l. 7), o nurodytas dokumentas apskritai negali būti apskundimo objektu, todėl 2010-02-10 nutartimi (c. b. Nr. 2-5202-584/2011 b. l. 4), kuri nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi, skundą, kaip nenagrinėtiną teisme, atsisakė priimti. Vadinasi, jau 2011-02-07 skolininkei buvo žinoma apie ginčo turto vertę, su kuria ji nesutinka, tačiau atskirajame skundo nurodo, kad tik 2011-02-28 skolininkė sužinojo, kas turtą ketinama parduoti varžytynių už 8.000 Lt.

Kita vertus, skolininkės nurodomos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui nagrinėjamu atveju neturi reikšmės. Vienintelis dokumentas, iš kurio pirmosios instancijos teismas ir padarė išvadą, jog skolininkė praleido naikinamąjį terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, kuris būtent ir svarbus vertinant termino praleidimą, yra 2010-11-05 turto aprašas (b. l. 25), su kuriuo skolininkė, kaip spręstina iš jos parašo ant aprašo, susipažino tą pačią dieną, ji dalyvavo aprašant turtą, kuris įvertintas 10.000 Lt, tačiau apraše išaiškinta teise pateikti prieštaravimus dėl įvertinimo nepasinaudojo. Kaip matyti iš 2010-11-05 turto aprašo, šalims išaiškinta CPK 512 str. įtvirtinta teisė apibrėžtu terminu skųsti antstolio veiksmus. Skolininkė šia teise nepasinaudojo. Apeliantės argumentas, jog turto aprašo ji neskundė, nes jai buvo paaiškinta, jog prieš varžytynes turtas bus perkainojamas, neatleidžia skolininkės nuo pasekmių, kurias sąlygojo prieštaravimų dėl turto vertės laiku nepareiškimas bei netinkamai pasirinkta šioje byloje teisminės gynybos forma.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) atitinka įstatymo nuostatas ir nurodytą LAT praktiką dėl CPK 512 str. nustatytų terminų praleidimo pasekmių. Nustačius, kad pareiškėjas praleido naikinamąjį terminą ir nebeturi teisės kreiptis su atitinkamu skundu į teismą, neanalizuotinos kitos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurios būtų aktualios tik sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, jei terminas būtų atnaujinamasis.

Kadangi atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apylinkės teismo nutartį, kolegija pagrįstą ir teisėtą nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str.,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti. Kauno m. apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                           Jolita Cirulienė

teisėjai                                                        Evaldas Burzdikas

                                                                      Egidijus Tamašauskas