Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01115-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.1;
(S)
1.3.2.11; 1.3.5.3.15.1; 3.3.1.18.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos ratas“ dėl dienpinigių ir neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I . Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 3 207 Eur neišmokėtų dienpinigių bei 2 000 Eur neturtinės žalos.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog dirbo UAB „Žemaitijos ratas“ (duomenys neskelbtini). Pagal sudarytą darbo sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 1 310,00 Lt darbo užmokestį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo komandiruotas dirbti V., atsakovė taip pat privalėjo mokėti Finansų ministro 2008 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1K-123 nustatytą dienpinigių V. F. R. normą ((197 Lt) 60 Eur)) už kiekvieną parą. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 10 d. ieškovas nuolat dirbo komandiruotėje V., per minėtą laikotarpį išdirbo 103 dienas. Tačiau atsakovė nevykdė įstatymo reikalavimų ir nemokėjo už nurodytą laikotarpį visų dienpinigių, dėl to atsakovė ieškovui liko nesumokėjusi 3 207 Eur dienpinigių. Taip pat nurodė, kad dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų ieškovas jautė dvasinius išgyvenimus, sumažėjo bendravimo galimybės, dėl laiku negautų pajamų nukentėjo šeimos pajamos, todėl prašo ieškovui iš atsakovės priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui B. Š. iš atsakovės UAB „Žemaitijos ratas“ 1 291,50 Eur su darbo santykiais susijusios išmokos (dienpinigių), kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovės UAB „Žemaitijos ratas“ 29 Eur žyminio mokesčio valstybei.
4. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio senaties termino nustatė, jog atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškovas buvo atleistas 2016 m. kovo 22 d., jis nuo tada žinojo apie jo galbūt pažeistas teises, todėl trijų mėnesių terminas kreiptis į Darbo ginčų komisiją yra pasibaigęs. Pirmosios instancijos teismas nutarė, jog atsakovės argumentas, jog ieškovas praleido terminą kreiptis į Darbo ginčų komisiją, todėl jo ieškinys turėtų būti atmestas, neatitinka įstatymo nuostatų. Procedūrinio termino praleidimas nereiškia, kad ieškovas prarado teisę į neišmokėtus dienpinigius, kurių jis turi teisę reikalauti, kreipdamasis į teismą per trejus metus. Taigi ieškovo ieškinys gali būti teisme pareikštas per trejus metus nuo skolos dėl neišmokėtų dienpinigių atsiradimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas nutraukė su atsakove sudarytą darbo sutartį 2016 m. kovo 22 d. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2019 m. vasario 12 d. Nuo 2016 m. kovo 22 d. iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos nepraėjo treji metai, todėl teismas mano, kad ieškovas teisme ieškinį pareiškė nepraleidęs DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino. Dėl ieškovui neišmokėtų dienpinigių priteisimo pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 10 d. komandiruotėje išbuvo 105 d., t. y. 2015 m. rugpjūčio mėnesį 31 d., rugsėjo mėnesį 20 d., lapkričio mėnesį 11 d., gruodžio mėnesį 20 d., 2016 m. sausio mėnesį 15 d., vasario mėnesį 8 d., iš kurių 97 dienas dirbo V. F. R., 4 dienas L. R. ir 4 dienas L. R.. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog ieškovui už komandiruotę V. turėjo būti mokami 58,15 Eur (197 Lt) dienpinigių už kiekvieną dieną; už komandiruotę L. turėjo būti mokami 28,63 Eur (97 Lt) dienpinigiai už kiekvieną dieną; už komandiruotę L. turėjo būti mokami 17,71 Eur (60 Lt) dienpinigiai už kiekvieną dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovui už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 10 d. turėjo būti sumokėti 5825,91 Eur dienpinigių ((97 d. x 58,15 Eur) + (4 d. x 28,63 Eur) + (4 d. x 17,71 Eur)). Iš byloje pateiktų Danske Bank, AS, Lietuvos filialo banko sąskaitos išrašo bei AB SEB sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovė ieškovui laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 10 d. iš viso sumokėjo 5362,46 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė ieškovui už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 10 d. darbo užmokesčio turėjo sumokėti 1547,89 Eur. Kaip jau anksčiau buvo minėta, atsakovė ieškovui laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 10 d. iš viso sumokėjo 5362,46 Eur (t. 1, e. b. l. 11–12, t. 2, e. b. l. 21). Iš atsakovės ieškovui sumokėtos visos sumos 5362,46 Eur reikėtų minusuoti 1547,89 Eur darbo užmokesčio, vadinasi, atsakovė ieškovui už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 10 d. sumokėjo 3814,57 Eur dienpinigių, o turėjo būti sumokėjusi 5825,91 Eur. Vadinasi, atsakovė ieškovui nėra sumokėjusi 2011,34 Eur (5825,91 Eur - 3814,57 Eur) dienpinigių. Tačiau, bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Žemaitijos ratas“ 2016 m. vasario 10 d. direktoriaus įsakymu „Dėl kuro trūkumo“ iš ieškovo priskaičiuotų dienpinigių sumos atskaičiavo 719,84 Eur, kadangi ieškovas laikotarpiais nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. vasario 10 d. viršijo kuro sunaudojimą, tuo padarydamas kuro trūkumą. Todėl ši suma minusuojama iš bendros priteistinos dienpinigių sumos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovė ieškovui liko skolinga 1291,50 Eur dienpinigių. Dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad tuo, jog atsakovė neišmokėjo dalies dienpinigių, jam buvo padaryta neturtinė žala, turėjusi kokių nors neigiamų pasekmių jo sveikatai, savijautai. Be to, ieškinys tenkinamas tik iš dalies. Taigi šiuo atveju ieškovas neįrodė būtinųjų atsakomybės sąlygų neturtinei žalai kilti, o ginčo išsprendimas ieškovo naudai ir neišmokėtos dienpinigių dalies priteisimas ieškovui, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, laikytinas pakankama satisfakcija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kaip nepagrįstas atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 3 132,75 Eur neišmokėtų dienpinigių. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sumažino priteistinų dienpinigių sumą. Ieškovas buvo komandiruotėje 105 dienas ir jas visas praleido V., komandiruotėse L., L. ieškovas nebuvo. Be to, ieškovui nėra žinoma apie atsakovės įsakymą, kuriuo nustatyta, jog ieškovas viršijo nustatytą kuro normą 719,84 Eur suma. Su minėtu įsakymu ieškovas nebuvo supažindintas, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovės atliktos išskaitos buvo teisėtos ir pagrįstos.
6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
9. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 10 d. jis nuolat dirbo komandiruotėje V., per minėtą laikotarpį išdirbo 103 dienas. Tačiau atsakovė nevykdė įstatymo reikalavimų ir nemokėjo už nurodytą laikotarpį visų dienpinigių, dėl to atsakovė ieškovui liko nesumokėjusi 3 207 Eur dienpinigių.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 10 d. komandiruotėje išbuvo 105 d., t. y. 2015 m. rugpjūčio mėnesį 31 d., rugsėjo mėnesį 20 d., lapkričio mėnesį 11 d., gruodžio mėnesį 20 d., 2016 m. sausio mėnesį 15 d., vasario mėnesį 8 d., iš kurių 97 dienas dirbo V. F. R., 4 dienas L. R. ir 4 dienas L. R.. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog ieškovui už komandiruotę V. turėjo būti mokami 58,15 Eur (197 Lt) dienpinigių už kiekvieną dieną; už komandiruotę L. turėjo būti mokami 28,63 Eur (97 Lt) dienpinigių už kiekvieną dieną; už komandiruotę L. turėjo būti mokami 17,71 Eur (60 Lt) dienpinigių už kiekvieną dieną. Ieškovui už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 10 d. turėjo būti sumokėti 5825,91 Eur dienpinigių (97 d. x 58,15 Eur) + (4 d. x 28,63 Eur) + (4 d. x 17,71 Eur).
11. Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovui už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 10 d. sumokėjo 3814,57 Eur dienpinigių, o turėjo būti sumokėjusi 5825,91 Eur, todėl atsakovė ieškovui nėra sumokėjusi 2011,34 Eur (5825,91 Eur – 3814,57 Eur) dienpinigių.
12. Pirmosios instancijos teismas pagal UAB „Žemaitijos ratas“ 2016 m. vasario 10 d. direktoriaus įsakymą „Dėl kuro trūkumo“ iš ieškovo priskaitytų dienpinigių sumos išminusavo 719,84 Eur, kadangi ieškovas laikotarpiais nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. vasario 10 d. viršijo kuro sunaudojimą, tuo padarydamas kuro trūkumą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė ieškovui liko skolinga 1291,50 EUR dienpinigių.
13. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija tą sprendimo dalį, kurioje konstatuota, kad jis buvo 4 dienas L. R. bei 4 dienas L. R., ir nurodo, jog jis buvo komandiruotas tik į V. R., bei nurodo, jog su kuro normos viršijimo įsakymu nebuvo pasirašytinai supažindintas. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl ieškovės 8 dienų komandiruočių į L. bei L. ir dėl teisinio pagrindo išskaičiuoti iš ieškovo dienpinigių sumos 719,84 Eur, susidariusius už kuro normos viršijimą.
Dėl ieškovo komandiruočių
14. Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 2 d. tarp ieškovo B. Š. ir atsakovės UAB „Žemaitijos ratas“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 42, pagal kurią ieškovas priimtas (duomenys neskelbtini), įsipareigojant mokėti 379, 40 EUR (1310,00 Lt ) dydžio mėnesinį darbo užmokestį su mokesčiais (t. 1, b. l. 5–6). Atsakovė apeliacinės instancijos teisme neginčija aplinkybės, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 10 d. komandiruotėje išbuvo 105 d., t. y. 2015 m. rugpjūčio mėnesį 31 d., rugsėjo mėnesį 20 d., lapkričio mėnesį 11 d., gruodžio mėnesį 20 d., 2016 m. sausio mėnesį 15 d., vasario mėnesį 8 d., iš kurių 97 dienas dirbo V. F. R., 4 dienas L. R. bei 4 dienas L. R. (t. 2, b. l. 54–58, 93–94).
15. Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (LR DK 107 straipsnio 1, 3 dalys). Šalių darbinių santykių laikotarpiu galiojusio, Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ (2016 m. gegužės 26 d. įsakymo redakcija Nr. 2016-14106, neteko galios 2017 m. liepos 5 d.) nustatytos dienpinigių normos vykstant į užsienio valstybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo dienpinigių dydį pagal paminėtą teisės normą.
16. Iš atsakovo 2016 m. sausio 14 d. įsakymo dėl ieškovo siuntimo į komandiruotę matyti, kad atsakovas įsakė ieškovui 2016 m. sausio 15–16 d. vykti į tarnybinę komandiruotę į L., nustatė kelionės tikslą – krovinių gabenimas L. – V., nurodė apmokėti komandiruotės išlaidas. Įsakymą pasirašė atsakovo direktorius. Tokio pat turinio įsakymai buvo priimti 2016 m. sausio 27 d., 2016 m. sausio 29 d. ir 2016 m. vasario 9 d., nurodantys, kokiu konkrečiu laikotarpiu ieškovas yra komandiruojamas į L. ir L. (t. 2, b. l. 91–94). Ieškovas šių įsakymų neginčijo nei iki kol tęsė savo darbo santykius pas atsakovę, nei šioje byloje, todėl jo paaiškinimas šioje byloje, jog jis nebuvo komandiruotas į L. ir L., o tik į V., nėra pakankamas įrodymas šiai aplinkybei nustatyti. Byloje būtina įvertinti ir ieškovo atliekamos darbo pareigų pobūdį – ieškovas buvo priimtas (duomenys neskelbtini), todėl jo paaiškinimas dėl nebuvimo L., L. prieštarauja galimam jo kelionės maršrutui iš L. į V.. Ieškovas pripažįsta aplinkybę ir tai nustatyta byloje, jog jis didžiąją komandiruočių dalį buvo V., apeliacinės instancijos teisme ginčija tik 8 dienas, nurodytas įsakymuose, būtas L. ir L.. Byloje įvertintina tai, kad į V. dažniausiai patenkama per L., o 2016 m. sausio 14 d. įsakymu ieškovas buvo komandiruotas į L., todėl nesant iškeltam ginčui dėl paminėtų įsakymų padaryti išvados, jog ieškovas nebuvo tose valstybėse, nėra teisinio pagrindo.
17. Svarbu pažymėti, kad atsakovo priimtas įsakymas dėl ieškovo siuntimo į komandiruotę nėra sudėtinė darbo sutarties sąlyga. Darbdavio priimamas įsakymas dėl darbuotojo siuntimo į komandiruotę yra lokalinis teisės aktas, kuriame nustatyti individualūs darbdavio reikalavimai darbuotojui. Įsakyme nurodyta jo priėmimo data, nurodymas darbuotojui nuo konkrečios datos vykti į komandiruotę, nurodytas komandiruotės tikslas, pavesta įmonės buhalterijai apmokėti dienpinigius. Atsakovės šios nutarties 16 p. nurodytuose įsakymuose dėl ieškovo siuntimo į komandiruotę konkrečiai ir aiškiai nustatytos pareigos ieškovui, įsakymai atitinka darbdavio lokaliniams teisės aktams keliamus reikalavimus, todėl atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šiuos įsakymus pripažinti prieštaraujančiu įstatymų draudžiamoms nuostatoms ex officio.
18. Darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013).
Dėl teisinio pagrindo išskaičiuoti iš ieškovo dienpinigių sumos 719,84 EUR, susidariusius už kuro normos viršijimą.
19. Byloje nustatyta, kad ieškovas nutraukė su atsakove sudarytą darbo sutartį 2016 m. kovo 22 d.. 2016 m. vasario 10 d. yra priimtas atsakovės vadovo įsakymas, jog ieškovas, dirbdamas automobiliu M. (duomenys neskelbtini) per 2015-11-20–2015-12-23 ir 2016-01-15–2015-02-09 (įsakyme nurodyti 2015 metai) viršijo kuro sunaudojimą, tuo padarydamas 746, 92 EUR kuro trūkumą (t. 2, b. l. 7). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su šiuo įsakymu. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi šiuo įsakymu ir sumažino priteisiamų dienpinigių sumą, tačiau netaikė Darbo kodekso, galiojusio iki 2017-07-01 nuostatų dėl išskaitų iš darbo užmokesčio apribojimo bei darbuotojo materialinės atsakomybės teisinio reglamentavimo.
20. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2016 m. vasario 8 d. ir 2016 m. vasario 10 d. padavė darbdaviui prašymus atleisti jį iš darbo (t.1, b. l. 81, t. 2, b. l. 4 ) ir 2016 m. vasario 10 d. įsakymu buvo atleistas iš darbo nuo 2016 m. kovo 2 d. (t. 2, b. l. 3), nors įrašas darbo sutartyje padarytas 2016 m. kovo 22 d. (t. 2, b. l. 18). Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad darbdavys šiuo laikotarpiu turėjo galimybę pareikalauti ieškovo paaiškinimo dėl kuro trūkumo ir pasirašytinai supažindinti su įsakymu dėl kuro trūkumo.
21. Be to, šioje byloje nustatyta, kad dėl šios sumos priteisimo iš ieškovo atsakovė nebuvo suformulavusi reikalavimo teismui priešieškinio ar net atsiliepimo forma, kur būtų dėstomos ir įrodinėjamos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos dėl ginčo sumos. Atsakovė pateikė du atsiliepimus į ieškinį, kuriuose jokių aplinkybių dėl kuro normos nenurodė, tik pridėjo įsakymą (t. 2, b. l. 7), teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo (t.1 b. l.70, t. 2, b. l. 1).
22. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002 ir kt.).
23. Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovo 719,84 EUR žalos atlyginimą, turi pareigą įrodyti pareikštą reikalavimą, t. y. darbuotojo neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį. Darbuotojas turi paneigti savo kaltę. Šioje byloje šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos.
24. Viena iš materialinės atsakomybės atsiradimo būtinų sąlygų – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymo ar kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Taip pat pažymėtina, kad darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Supažindinti darbuotoją su norminiais aktais, reglamentuojančiais darbininkų ir tarnautojų materialinę atsakomybę už darbuotojo padarytus nuostolius, taip pat su perduotų jam materialinių vertybių saugojimo, priėmimo, apdirbimo, pardavimo (išdavimo), pervežimo, naudojimo gamybos procese normatyvais ir taisyklėmis (DK 99 str. 4 d.). Tačiau šios aplinkybės byloje dėl ginčo sumos nebuvo tiriamos, o pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovės pateiktu įsakymu 719, 84 EUR minusuodama iš bendros priteistinos dienpinigių sumos, todėl yra pagrindas patenkinti šią apeliacinio skundo dalį.
25. Lietuvos Respublikos DK 224 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 1d., t. y. 2016 m. vasario 10 d. įsakymo dėl kuro viršijimo priėmimo metu, numatė, kad išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei (grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju) gali būti daromos administracijos nurodymu esant sąlygoms, kai nurodymas daryti išskaitą duodamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas arba buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Jei skola viršija darbuotojo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, įsiskolinimas gali būti išieškomas šalių susitarimu arba darbdaviui kreipiantis į teismą. Bylos medžiaga įrodo, jog ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 423 EUR (t. 2, b. l. 115), todėl darbdavys turėjo kreiptis į teismą dėl šios sumos išieškojimo.
26. DK 224, 226 straipsniai ypač griežtai reglamentuoja išskaitas iš darbuotojų darbo užmokesčio, todėl šioje byloje padaryti išvados, kad darbuotojas tinkamai išreiškė sutikimą dėl išmokos įskaitymo, kuri jam buvo apskaičiuota paskutinę jo darbo dieną, atsižvelgiant į darbuotojo kaip silpnesnės darbo sutarties šalies interesus, nėra teisinio pagrindo. Aplinkybė, kad darbuotojas yra skolingas darbdaviui, gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks įskaitymas galimas tik sutikus darbuotojui, kadangi įskaitymas vykdomas dėl konkrečių sumų, todėl dėl jų darbo sutarties šalys konkrečiai turi susitarti. DK 226 straipsnis ir CPK 739 straipsnio 2 punktas nustatė imperatyvų draudimą išieškoti iš sumų, kurias priklauso darbuotojui išmokėti dėl jo vykimo į komandiruotę, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo įskaitymą atliko.
Apeliacinės instancijos teismo išvada
27. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino paminėtas materialines teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl 719, 84 EUR minusuotos iš bendros priteistinos dienpinigių sumos keistina ir priteista pirmosios instancijos teismo 1 291,50 Eur suma padidintina iki 2011,34 EUR (CPK 326 straipsnio l dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 500 EUR apmokėtą kvitą dėl išlaidų advokato pagalbai, ataskaitoje nurodydamas, jog šios išlaidos apima ir bylinėjimosi išlaidas, turėtas ir pirmosios instancijos teisme. Paminėtoje ataskaitoje šios išlaidos nėra detalizuotos, o tik nurodytos atliktos paslaugos (t. 2, b. l. 151). Pirmosios instancijos teisme ieškovas nepateikė įrodymų apie išlaidų advokato pagalbai sumokėjimą, šios sumos nedetalizavo, todėl manytina, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 250 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
29. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovui priteistinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jam turi būti priteisti 3132, 75 EUR dienpinigių, pirmosios instancijos teisme ieškovui buvo priteisti 1 291,50 EUR, todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teisme ginčas vyko dėl 1841, 25 EUR. Apeliacinės instancijos teisme buvo patenkinta 719,84 EUR, t. y. 39 procentai ieškovo reikalavimų. Iš atsakovės priteistini ieškovui 97,50 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. 39 procentai, skaičiuotini nuo 250 EUR pagal pateiktą ieškovo advokato ataskaitą.
30. Padidintinos iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei iki 45, 25 EUR atsižvelgiant į patenkintų ieškovo reikalavimų proporciją (CPK 93 straipsnio 5d., 96 straipsnis).
31. Priteistini iš atsakovės 16, 20 EUR žyminio mokesčio valstybei paduodant apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1dalis, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis ).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria B.
Š.
iš UAB „Žemaitijos ratas“ priteista 1 291,50 EUR su darbo santykiais susijusios išmokos (dienpinigių) ir priteistą sumą padidinti iki 2011,34 EUR.
Teisėjai Aurimas Brazdeikis
Erika Misiūnienė
Almantas Padvelskis