Administracinė byla Nr. eAS-670-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08420-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. G. (M. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. (M. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 23S152406 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. iki 2026 m. kovo 12 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi.

Pareiškėjas taip pat pareiškė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Migracijos departamento sprendimo Nr. 23S152406 vykdymą iki tol, kol įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.

Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog pareiškėjas nekelia jokio pavojaus Lietuvos Respublikos valstybės interesams; jis daug metų gyvena Lietuvoje, čia yra sukūręs tvirtą ir darnią šeimą su Lietuvos Respublikos piliete; pareiškėjas nuo atvykimo į Lietuvą dirba siauros specializacijos darbą – yra naras ir atlieka įvairius darbus po vandeniu, yra daugiau nei prieš 9 metus įkurtos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Poseidono narai“ vadovas ir darbuotojas. Pareiškėjas nurodė niekada nebuvęs teistas, pažymėjo, kad pareiškėjo įmonė dalyvauja viešų pirkimų konkursuose ir atitinka tiek ekonominius, tiek reputacinius kriterijus; UAB „Neptūno projektai“ yra pelningai veikianti, mokesčius į Lietuvos biudžetą mokanti bei suteikianti darbą 6 asmenims įmonė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas, apžvelgęs nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų nepagrįstumo požymių. Teismas nustatęs, kad pareiškėjo pateikto skundo forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimai grindžiami skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, juos pripažino preliminariai pagrįstais.

Teismas, vertindamas, ar egzistuoja ir antroji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y., ar skundžiamo Sprendimo galiojimas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje padarys pareiškėjui sunkiai atitaisomą didelę žalą, konstatavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokią konkrečią neatitaisomą žalą jis patirtų nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės; žalos atsiradimo tikimybė nepatvirtinta jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl vertino, kad pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo jas taikyti.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėją byloje atstovauja advokatas, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas negalės tinkamai ginti savo teisių ir interesų, ar bus pažeista jo teisė būti išklausytam; bei pažymėjo, kad aplinkybės, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamo pobūdžio pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kokia reali žala jam kils nesustabdžius skundžiamo sprendimo vykdymo, kaip tai darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą dėl pareiškėjo prašomų laikinųjų priemonių taikymo iš esmės, arba perduoti klausimą dėl laikinųjų priemonių taikymo nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas nei teisiniais argumentais nei faktinėmis aplinkybėmis, o tendencingas aplinkybių traktavimas ir prielaidos negali būti pagrindas priimti sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o iki sprendimo priėmimo – išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos, kadangi pareiškėjas nekelia jokio pavojaus Lietuvos Respublikos valstybės interesams.

Pareiškėjas nurodo jau daug metų gyvenantis Lietuvoje, čia sukūręs tvirtą ir darnią šeimą su Lietuvos Respublikos piliete, užtikrina savo šeimos materialinį gerbūvį (pareiškėjas yra įkūręs UAB „Poseidono narai“ Lietuvoje, yra jos vadovas ir darbuotojas). Pareiškėjo įkurta įmonė atitinka tiek ekonominius tiek reputacinius kriterijus, dalyvauja konkursuose, dirba stabiliai ir pelningai, suteikia darbą 6 asmenims. UAB „Poseidono narai“ turi šiuo metu galiojančią sutartį dėl darbų atlikimo su (duomenys neskelbtini), todėl, išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, iškiltų grėsmė, jog UAB „Poseidono narai“ negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų (duomenys neskelbtini), dėl ko atsirastų itin didelė ir sunkiai atitaisoma žala.

Pareiškėjas nurodo kilęs iš (duomenys neskelbtini), o aplinkybė, jog pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) pilietybę, yra susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių pasekmė, o ne tikslingas pasirinkimas. Pareiškėjo motina yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir gyvena (duomenys neskelbtini), bei yra nukentėjusi nuo (duomenys neskelbtini) agresijos. Pareiškėjas su sutuoktine aktyviai padėjo (duomenys neskelbtini) karo pabėgėliams Lietuvoje, padėjo Caritas organizacijai teikti pagalbą karo pabėgėliams iš (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas, vadovaudamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, akcentuoja, jog pareiškėją sieja tvirti ir tamprūs šeimos ryšiai. Nežiūrint į tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo nesieja jokie ryšiai su šia šalimi, jis ten neturi jokio turto, būsto, kuriame galėtų apsistoti.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamas atsakovo Sprendimas grindžiamas bendro pobūdžio Valstybės saugumo departamento pažyma, kuri tiesiogiai nėra sietina su pareiškėju, todėl nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas žmogaus teisių apsaugai, o ribojimai naudotis šiomis teisėmis turi būti aiškiai ir konkrečiai pagrįsti.

Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime nesutinka su atskiruoju skundu, prašo jį atmesti, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. turėjo galiojančius leidimus gyventi; pareiškėjas nuo 2008 m. sausio 11 d. dirba skirtingose Lietuvos įmonėse; jis 2007 m. susituokė su Lietuvos Respublikos piliete, nepilnamečių vaikų neturi.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o priėmus tokį sprendimą, pareiškėjas turėtų teisę jį skųsti, taip pat tokiu atveju turėtų teisę teikti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamą nutartį.

Pareiškėjas papildomai informavo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m spalio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-11857-1114/2023 pripažino pareiškėjo dalyvavimą 2023 m. lapkričio 21 d. nuotoliniu būdu vyksiančiame teismo posėdyje būtinu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo ją panaikinti, motyvuodamas tuo, jog jis yra glaudžiais šeiminiais ir ekonominiais (darbiniais) santykiais susijęs su Lietuvos Respublika, todėl yra visos prielaidos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti skundžiamo administracinio akto vykdymą iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl šio akto. 

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019, 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 23S150435 atsisakė pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (šis sprendimas taip pat skundžiamas teismui), o 2023 m. rugsėjo 13 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 23S152406, kuriuo, motyvuodamas tuo, kad asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. iki 2026 m. kovo 12 d.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti skundžiamo Sprendimo įsigaliojimą iki tol, kol įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje, motyvuodamas tuo, kad jis turi šeimą Lietuvoje, ekonominius (darbinius) ryšius, vykdo darbinius įsipareigojimus, todėl, išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos, tai jam sukels didelę žalą.

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 21 punkte nurodytais pagrindais. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.

Teisėjų kolegija, aptartą teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi pareiškėjo argumentus reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Minėta, jog Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 23S150435 atsisakius pratęsti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, jo pagrindu priimtu skundžiamu Sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių, tačiau nei skundžiamu Migracijos departamento Sprendimu, nei kitais žinomais sprendimais nėra spręstas klausimas dėl įpareigojimo pareiškėją išvykti ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

Byloje nagrinėjamo ginčo dalykas byloje yra sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumas ir pagrįstumas, o galimos žalos atsiradimas siejamas ne su skundžiamu atsakovo Sprendimu, o galimu pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra duomenų, kad kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, taip pat kad pareiškėjas šiuo metu yra ne Lietuvos Respublikoje, dėl ko nėra pagrindo manyti, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas.

Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m spalio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-11857-1114/2023 (sujungta su nagrinėjama byla) pripažino pareiškėjo dalyvavimą 2023 m. lapkričio 21 d. vyksiančiame teismo posėdyje būtinu, pažymėtina, kad minėtoje nutartyje nurodyta, jog minimas teismo posėdis yra organizuojamas nuotoliniu būdu, dėl ko tokiame teismo posėdyje pareiškėjas gali dalyvauti net ir nebūdamas Lietuvoje.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjas, pasikeitus aplinkybėms, gali bet kurioje proceso stadijoje gali kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taisymo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. G. (M. G.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Arūnas Dirvonas

                                        Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan