Civilinė byla Nr. e2-6027-877/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01655-2024-5 

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.6.1; 3.2.6.13; 2.3.5.2.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 28 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,

sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei,

dalyvaujant ieškovui A. T., jo atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei,

atsakovei V. T., jos atstovui advokatui Dominykui Varnui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei pagal įgaliojimą Irenai Griškevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. patikslintą ieškinį atsakovei V. T. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai

1.       Ieškovas pateikė ieškinį, kurį galutinai patikslino 2024 m. gegužės 3 d., juo prašo pakeisti taikos sutartimi, kuri patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8222-584/2023 nustatytą ieškovo A. T. ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo bei dalyvavimo jų ugdyme tvarką

2.       Ieškovas prašo nustatyti tokią ieškovo ir nepilnamečių vaikų N. T. ir M. T. bendravimo ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką:

2.1.       Nepilnamečiai vaikai įprastinėmis darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) lanko nustatytą ugdymo įstaigą, būrelius, papildomus užsiėmimus ir pan.

2.1.1.                      Motina V. T. yra atsakinga už vaikų kasdienines išlaidas (maitinimą ugdymo įstaigose bei namuose, išlaidos vaikų sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui ir pan.) nepilnamečių vaikų bendravimo su motina metu bei vaikų kirpyklos, avalinės, aprangos, papildomų ugdymo priemonių ir pan. išlaidas.

2.1.2.                      Tėvas A. T. yra atsakingas už vaikų kasdienines išlaidas (maitinimą ugdymo įstaigose bei namuose, išlaidos vaikų sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui ir pan.) nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu metu, vaikų telekomunikacijų išlaidas bei vaikų neformalaus ugdymo išlaidas.

2.2.       Tėvas A. T. bendrauja su nepilnamečiais vaikais vaikų ugdymo proceso laikotarpiu metų lyginėmis savaitėmis.

2.2.1.                      Metų nelyginėmis savaitėmis su nepilnamečiais vaikais bendrauja vaikų motina V. T. tokia tvarka: vaikų motina pasiima vaikus lyginės savaitės sekmadienį iš ieškovo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos 19 valandą ir grąžina vaikus nelyginės savaitės sekmadienį 19 valandą į ieškovo gyvenamąją, ar kitą sutartą, vietą.

2.3.       Šalys su nepilnamečiais vaikais bendrauja po pusę (½ dalį) vaikų mokyklinių vasaros, pavasario, rudens, Kalėdų ir žiemos atostogų tokia tvarka:

2.3.1.                      Vaikų vasaros atostogų metu, lyginėmis metų savaitėmis, su nepilnamečiais vaikais bendrauja vaikų tėvas, pasiimdamas vaikus nelyginės savaitės sekmadienį ir grąžindamas vaikus lyginės savaitės sekmadienį į vaikų gyvenamąją vietą. Vaikų vasaros atostogų metu nelyginėmis metų savaitėmis su nepilnamečiais vaikais bendrauja vaikų motina V. T..

2.3.2.                      Nelyginiais metais pirmąją ½ dalį nepilnamečių vaikų pavasario, rudens, Kalėdų ir žiemos atostogų nepilnamečių vaikų motina bendrauja su nepilnamečiais vaikais, o antrąją ½ dalį – nepilnamečių vaikų tėvas.

2.3.3.                      Lyginiais metais pirmąją ½ dalį nepilnamečių vaikų pavasario, rudens, Kalėdų ir žiemos atostogų nepilnamečių vaikų tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais, o antrąją ½ dalį – nepilnamečių vaikų motina.

2.3.4.                      Atostogų metu tėvas A. T. pasiima nepilnamečius vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos pirmosios bendravimo dienos 12 valandą ir grąžina paskutinės bendravimo dienos 19 valandą. Šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios vaikų tėvo, ieškovo, bendravimo su vaikais tvarkos.

2.4.       Tėvas A. T. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų savaitgalį, einantį prieš pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną, ir tos pačios savaitės sekmadienį (Tėvo dieną).

2.5.       Motina V. T. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų savaitgalį, einantį prieš pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną, ir tos pačios savaitės sekmadienį (Motinos dieną).

2.6.       Nepilnamečių vaikų tėvai A. T. ir V. T. privalo raštu (rašytinis pranešimas gali būti pateikiamas visomis ryšio priemonėmis) informuoti kitą tiš tėvų apie vaikų sveikatos būklę vaikams susirgus ar nutikus nelaimingam atsitikimui, gydymo įstaigas, lankomas formalaus ir neformalaus ugdymo įstaigas.

2.7.       V. T. įsipareigoja informuoti A. T. apie vaikų gyvenamosios vietos ar kontaktų pasikeitimus, jei jie pasikeis iki vaikų pilnametystės.

2.8.       Ši bendravimo tvarka gali būti keičiama pasikeitus esminėms aplinkybėms, kuriomis tame tarpe laikytina – bet kurios iš šalių išsikraustymas gyventi į kitą geografinę vietovę, vaikų ugdymo įstaigos pakeitimas, atsiradus specialiųjų poreikių (įskaitant, bet neapsiribojant - sveikatos, ypatingų gabumų ir pan. kuomet tėvams tektų pasidalinti atsakomybe vežiojant vaiką), vieno iš tėvų sveikatos (ar elgesio) sutrikimui ir pan.

3. Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Patikslintame ieškinyje, teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovė advokatė nurodė, jog atsakovas vienas augino ir prižiūrėjo šalių vaikus, kai ieškovė buvo išvykusi į užsienį, jo gyvenamojoje vietoje vaikams yra užtikrintos visos buities sąlygos, mokykla yra greta namų. Ieškovas negali naudotis taikos sutartyje įtvirtintomis galimybėmis papildomai bendrauti su vaikais, nes šalys yra emociškai skirtingos, tarp šalių nėra ryšio, komunikacijos, aukštas konfliktiškumo lygis, nustatyta tvarka nėra ideali. Šie žmonės susitarti negali, nes net mažareikšmis nukrypimas nuo sutarties sukelia emocijas. Turėtų būti nustatyta tvarka, kuri eliminuoja rašytinio susitarimo būtinybę.

II.                      Atsakovės atsikirtimai ir argumentai

5.       Atsakovė su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko iš dalies, prašė jį atmesti.

6.        Nurodė, kad atsakovė nesutinka, kad būtų keičiama 2023 m. rugpjūčio 3 d. taikos sutartimi nustatyta vaikų bendravimo su ieškovu tvarka, pagal kurią Atsakovas bendrauja su Šalių nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį, t.y. nuo penktadienio 17:15 valandos iki artimiausio sekmadienio 20 valandos (su nakvyne), o taip pat po to einančios savaitės trečiadienį nuo 15 valandos (arba nuo to laiko, kai jiems baigiasi ugdymo užsiėmimai mokykloje ar būreliuose) iki 19 valandos, bei vaikams pageidaujant, su nakvyne į sekantį ketvirtadienį iki ugdymo laiko mokykloje pradžios arba 10 valandos. Be to, Atsakovas bendrauja su Šalių nepilnamečiais vaikais Tėvo dieną ir Atsakovo gimtadienio dieną nuo atitinkamos dienos 10 valandos iki 19 valandos. Mokyklinių atostogų metu Atsakovas bendrauja su vaikais po pusę atitinkamų atostogų, nustatytų mokyklos paskelbtame grafike, dalinantis atostogų laiką Ieškovės pirmumo principu, t.y. Ieškovė su vaikais bendrauja atitinkamų atostogų pirmąją pusę, o Atsakovas – antrąją pusę, vaikus pasiimdamas atitinkamą dieną 10 valandą ir grąžindamas paskutinę atostogų dieną 18 valandą. Atsakovas pasiima ir grąžina vaikus Ieškovei savo lėšomis. Esant poreikiui, atskirais atvejais Šalys turi teisę abipusiu rašytiniu susitarimu nukrypti nuo šios tvarkos, keisti bendravimo laiką ar dienas, esant jų vaikų pritarimui. Šalies buvimo su vaikais metu kita Šalis turi teisę bet kada susisiekti ir bendrauti su Šalių vaikais ar vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis ir tekstu, ir balsu, ir vaizdu. Pirmoji Šalis privalo sudaryti tam visas technines sąlygas ir netrukdyti.

7.       Taikos sutartyje sąmoningai nebuvo ir nėra nustatyta vaikų bendravimo su tėvu ir motina tvarka 50:50 principu. T.y., šio keisto principo vengdamos, abi šalys norėjo ir siekė, kad tokia tvarka nebūtų nustatoma. Tai pirmiausia yra grindžiama pačių vaikų norais ir geriausiais interesais, būtinaisiais poreikiais turėti nuosavą gyvenamąją vietą, kuri kas savaitę nesikeistų. Bendrauti su tėčiu kas antrą savaitgalį, taip pat sekantį trečiadienį nuo 15 valandos iki 19 valandos pilnai atitinka vaikų interesus ir poreikius būti auklėjamais abiejų tėvų, matytis su abiem tėvais, tačiau esant gana jaunam vaikų amžiui, 50:50 principas šioje situacijoje nėra įmanomas ir leistinas.

8.       Nuo taikos sutarties sudarymo praėjo vos 6 mėnesiai, o ieškovas 2024-02-20 jau prašo tą tvarką keisti, nors patys vaikai to nei prašo, nei nori. Atsižvelgiant į jų interesus, bendravimo tvarka, o ir jos detalės, kas ir iš ko pasiima vaikus, nekeistina. Ieškovas nenurodo, kad jam kyla problemų pačiam pasiimant vaikus iš atsakovės ar kad iš esmės pasikeitė kokios nors 2023-08-03 buvę aplinkybės, kad reiktų ką nors keisti. Atsakovė kaip gyveno, taip ir gyvena savo nuosavame, 2023-02-08 pirktame būste (duomenys neskelbtini). Nesant pagrindo nustatyti kitokią, nei šalys sutarė ir nustatė 2023-08-03 taikos sutartyje, bendravimo su vaikais tvarką, ieškinys ir patikslintas ieškinys yra atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

9.       Pažymėjo, kad taikos sutarties viena iš sąlygų yra tokia: „Esant poreikiui, atskirais atvejais Šalys turi teisę abipusiu rašytiniu susitarimu nukrypti nuo šios tvarkos, keisti bendravimo laiką ar dienas, esant jų vaikų pritarimui“. Tai reiškia, kad šalims nedraudžiama bendru sutarimu keisti bet kokias jos sąlygas, tačiau nesant atsakovės pritarimo, ieškovas to daryti teismo keliu neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškovas netgi niekada nesikreipė į atsakovę, prašydamas ką nors laikinai ar nuolatinai pakeisti. Patikslinto ieškinio reikalavimai dėl informavimo vaikams susirgus ar gyvenamosios vietos pakeitimo taip pat nėra pagrįsti, kadangi ieškovas neįrodė, jog atsakovė piktnaudžiautų savo teise neinformuoti ieškovo apie atitinkamus įvykius.

10.       Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad ieškovas nė karto nepasinaudojo taikos sutartyje įtvirtinta sąlyga, kad . „Esant poreikiui, atskirais atvejais Šalys turi teisę abipusiu rašytiniu susitarimu nukrypti nuo šios tvarkos, keisti bendravimo laiką ar dienas, esant jų vaikų pritarimui.“ Tačiau yra buvę, kad patys vaikai po pamokų užsuka į tėčio namus savo noru, pvz. M. su drauge kepė pyragą, nes tėčio virtuvė yra didesnė. Mano, kad šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka yra pakankama, leidžianti esant šalių susitarimui nuo jos nukrypti, pilnai tenkinanti vaikų bendravimo su tėvu poreikį. Pažymėjo, kad ieškovas vaikams yra geras tėtis.

11.       Atsakovės atstovas pažymėjo, kad tėvų konfliktai kelia grėsmę vaikų savijautai ir gerovei, o su mama gyvendami vaikai jaučiasi saugūs, pas tėvą gali nueiti kada nori. Taikos sutartimi patvirtinta bendravimo tvarka užtikrina ieškovo bendravimą su vaikais, numato papildomas galimybes ieškovui, todėl nekeistina.

III.                      Išvadą teikiančios institucijos pozicija

12.       Išvadą duodanti institucija 2024 m. birželio 4 d. išvadoje Nr. 4273 (3 failas, b. l. 136-137) nurodė, kad Kauno miesto VTAS nuomone, nustatant bendravimo su vaiku modelį, kai savaitę (mėnesį) bendrauja vienas iš tėvų, o kitą savaitę (mėnesį) kitas iš tėvų, yra sudėtinga užtikrinti nuolatinę ir pastovią vaiko gyvenamąją aplinką, todėl toks bendravimas gali būti taikomas tokiais atvejais, kai dėl to sutaria abu tėvai, su tokiu modeliu sutinka vaikas, gebantis išreikšti savo pažiūras, taip pat teismas numato, kad tokia tvarka atitiks geriausius vaikų interesus. Prieš metus laiko šalys taikos sutartimi yra susitarę dėl bendravimo tvarkos, ieškovas nenurodo, kokios aplinkybės po taikos sutarties sudarymo pasikeitė. Teismo posėdyje atstovė Irena Griškevičiūtė nurodė, kad išklausius vaikus teisme matyti, kad mamos namuose jie jaučiasi saugiau. Bendraujant su M. tėvo namuose, ji vengė išsakyti savo nuomonę. Atkreipė dėmesį, kad po teisme vykusios vaikų apklausos ieškovas išėjo net nepabendravęs su vaikais. Mano, kad nėra naujų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos sprendžiant dėl būtinybės keisti bendravimo tvarką.

Teismas

konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmetamas.

IV.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo A. T. ir atsakovės V. T. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-64-786/2016. Šalys turi du nepilnamečius vaikus – N. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. T., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. atsakovė ir šalių nepilnamečiai vaikai gyveno (duomenys neskelbtini), ieškovas vaikus lankydavo kas antrą savaitgalį. 2018-06-07 Teismo sprendimu nustatyta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su atsakove buvo pakeista patvirtinant šalių taikos sutartį nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2680-913/2018. Šia sutartimi N. T. ir M. T. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu A. T.. Atsakovė buvo įpareigota mokėti išlaikymą abiem šalių nepilnamečiams vaikams po 60 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Po šios taikos sutarties patvirtinimo atsakovė V. T. išvyko į užsienį. Duomenų, kad ieškovas vienas netinkamai rūpinosi vaikais nėra. 2020 metų pradžioje ieškovas A. T. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo rūmus su ieškiniu dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti: išlaikymą M. T. kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki dukros pilnametystės, bei išlaikymą N. T. kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur iki sūnaus pilnametystės 2020 vasario 6 d. šalys sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2020-02-13 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje bylose Nr. e2-745-752/2020. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo teikti išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui, iki kiekvieno vaiko pilnametystės. Atsakovei grįžus į Lietuvą, šalys nuo 2020 m. gruodžio 29 d. vėl pradėjo gyventi kartu, vedė bendrą ūkį, kartu išlaikė ir prižiūrėjo vaikus. Iki 2023 m. kovo 23 d. šalys kartu su abiem vaikais gyveno ieškovui A. T. priklausančiame būste (duomenys neskelbtini). Nuo grįžimo atsakovė nebemokėjo išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams.

14.       2023 m. kovo 16 d. atsakovė V. T. policijos pareigūnams pateikė skundą, kad neblaivus ieškovas A. T. grasina ją išvaryti iš namų. Remiantis atsakovės pareiškimu 2023m. kovo 23 d. šalių šeimos atžvilgiu buvo pradėta atvejo vadyba. 2023 m. kovo 22  d. atsakovė išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) ir išvyko į jį gyventi su vaikais, o ieškovas liko gyventi savo būste (duomenys neskelbtini). 

15.       2023 m. kovo 24 d. atsakovė V. T. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo vaikams priteisimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (civilinė byla Nr. Nr. e2-8222-584/2023). Civilinė byla Nr. e2-8222-584/2023 buvo nutraukta šalims sudarius taikos sutartį, kuria ir buvo nustatyta šiandien galiojanti ieškovo A. T. ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo bei dalyvavimo jų ugdyme tvarka. 2024 m. vasario 7 d. ieškovas Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką bei sumažinti nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydį.

16.        2024 m. vasario 13 d. atsakovės tuometiniam sugyventiniui (M. P., gim. (duomenys neskelbtini)), t .y. pavojui keliančiam asmeniui, buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje orderis. Pavojų patiriantis asmuo – atsakovė, šalių nepilnamečiai vaikai (M. T. ir N. T.) gyveno su pavojų keliančiu asmeniu.

17.       Po 2024 m. vasario 13 d. įvykių atsakovė ir šalių nepilnamečiai vaikai apsistojo ieškovo būste ((duomenys neskelbtini)) ir pragyveno iki 2024 m. balandžio 8 dienos. Šiuo laikotarpiu ieškovas rūpinosi vaikų pargyvenimu ir išlaikymo pavedimų neatliko. Kitas atsakovės minimas išlaikymo įsiskolinimas yra padengtas.

18.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. 2024 m. gegužės 3 d. šalys raštu susitarė, kad „laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 13 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. vaikai gyveno ieškovo gyvenamojoje vietoje ir buvo tinkamai ieškovo išlaikomi, dėl to atsakovė patvirtina, jog nereikalaus 2023-08-03 nustatyto išlaikymo vaikams N. ir M. T., t. y. sumoje 800 Eurų (tame tarpe vykdomajame procese)“

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo

19.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

20.       2023 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8222-584/2023 patvirtino šalių taikos sutartį, 2 punkte nustatydamas tokią A. T. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

2.1.       Atsakovas bendrauja su Šalių nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17.15 val. iki artimiausio sekmadienio 20 val. (su nakvyne), o taip pat po to einančios savaitės trečiadienį nuo 15 val. (arba nuo to laiko, kai jiems baigiasi ugdymo užsiėmimai mokykloje ar būreliuose) iki 19 val., bei vaikams pageidaujant, su nakvyne į ateinantį ketvirtadienį iki ugdymo laiko mokykloje pradžios arba 10 val. Atsakovas bendrauja su Šalių nepilnamečiais vaikais Tėvo dieną ir atsakovo gimtadienio dieną nuo atitinkamos dienos 10 val. iki 19 val.

2.2.       Mokyklinių atostogų metu atsakovas bendrauja su vaikais po pusę atitinkamų atostogų, nustatytų mokyklos paskelbtame grafike, dalinantis atostogų laiką ieškovės pirmumo principu, t. y. ieškovė su vaikais bendrauja atitinkamų atostogų pirmąją pusę, o atsakovas – antrąją pusę, atsakovas vaikus pasiima atitinkamą dieną 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18 val. Atsakovas pasiima ir grąžina vaikus ieškovei savo lėšomis.

2.3.       Esant poreikiui, atskirais atvejais Šalys turi teisę abipusiu rašytiniu susitarimu nukrypti nuo šios tvarkos, keisti bendravimo laiką ar dienas, esant jų vaikų pritarimui.

2.4.       Šalies buvimo su vaikais metu kita Šalis turi teisę bet kada susisiekti ir bendrauti su Šalių vaikais ar vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis ir tekstu, ir balsu, ir vaizdu, pirmoji Šalis privalo sudaryti tam visas technines sąlygas ir netrukdyti.

21.       Ieškovas galutinai patikslintu ieškiniu prašo pakeisti anksčiau priimtus teismo sprendimus ir nustatyti tokią ieškovo A. T. ir nepilnamečių vaikų N. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. T., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo bei dalyvavimo jų auklėjime tvarką:

1.       Nepilnamečiai vaikai įprastinėmis darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) lanko nustatytą ugdymo įstaigą, būrelius, papildomus užsiėmimus ir pan.

1.1.       Motina V. T. yra atsakinga už vaikų kasdienines išlaidas (maitinimą ugdymo įstaigose bei namuose, išlaidos vaikų sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui ir pan.) nepilnamečių vaikų bendravimo su motina metu bei vaikų kirpyklos, avalinės, aprangos, papildomų ugdymo priemonių ir pan. išlaidas.

1.2. Tėvas A. T. yra atsakingas už vaikų kasdienines išlaidas (maitinimą ugdymo įstaigose bei namuose, išlaidos vaikų sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui ir pan.) nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu metu, vaikų telekomunikacijų išlaidas bei vaikų neformalaus ugdymo išlaidas.

2.       Tėvas A. T. bendrauja su nepilnamečiais vaikais vaikų ugdymo proceso laikotarpiu metų lyginėmis savaitėmis.

3.       Metų nelyginėmis savaitėmis su nepilnamečiais vaikais bendrauja vaikų motina V. T. tokia tvarka: vaikų motina pasiima vaikus lyginės savaitės sekmadienį iš ieškovo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos 19 valandą ir grąžina vaikus nelyginės savaitės sekmadienį 19 valandą į ieškovo gyvenamąją, ar kitą sutartą, vietą.

4.       Šalys su nepilnamečiais vaikais bendrauja po pusę (½ dalį) vaikų mokyklinių vasaros, pavasario, rudens, Kalėdų ir žiemos atostogų tokia tvarka:

4.1.       Vaikų vasaros atostogų metu, lyginėmis metų savaitėmis, su nepilnamečiais vaikais bendrauja vaikų tėvas, pasiimdamas vaikus nelyginės savaitės sekmadienį ir grąžindamas vaikus lyginės savaitės sekmadienį į vaikų gyvenamąją vietą. Vaikų vasaros atostogų metu nelyginėmis metų savaitėmis su nepilnamečiais vaikais bendrauja vaikų motina V. T..

4.2.Nelyginiais metais pirmąją ½ dalį nepilnamečių vaikų pavasario, rudens, Kalėdų ir žiemos atostogų nepilnamečių vaikų motina bendrauja su nepilnamečiais vaikais, o antrąją ½ dalį – nepilnamečių vaikų tėvas.

4.3.       Lyginiais metais pirmąją ½ dalį nepilnamečių vaikų pavasario, rudens, Kalėdų ir žiemos atostogų nepilnamečių vaikų tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais, o antrąją ½ dalį – nepilnamečių vaikų motina.

4.4.        Atostogų metu tėvas A. T. pasiima nepilnamečius vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos pirmosios bendravimo dienos 12 valandą ir grąžina paskutinės bendravimo dienos 19 valandą. Šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios vaikų tėvo, ieškovo, bendravimo su vaikais tvarkos.

5.Tėvas A. T. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų savaitgalį, einantį prieš pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną, ir tos pačios savaitės sekmadienį (Tėvo dieną).

6. Motina V. T. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų savaitgalį, einantį prieš pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną, ir tos pačios savaitės sekmadienį (Motinos dieną).

7. Nepilnamečių vaikų tėvai A. T. ir V. T. privalo raštu (rašytinis pranešimas gali būti pateikiamas visomis ryšio priemonėmis) informuoti kitą iš tėvų apie vaikų sveikatos būklę vaikams susirgus ar nutikus nelaimingam atsitikimui, gydymo įstaigas, lankomas formalaus ir neformalaus ugdymo įstaigas.

8. V. T. įsipareigoja informuoti A. T. apie vaikų gyvenamosios vietos ar kontaktų pasikeitimus, jei jie pasikeis iki vaikų pilnametystės.

9. Ši bendravimo tvarka gali būti keičiama pasikeitus esminėms aplinkybėms, kuriomis tame tarpe laikytina – bet kurios iš šalių išsikraustymas gyventi į kitą geografinę vietovę, vaikų ugdymo įstaigos pakeitimas, atsiradus specialiųjų poreikių (įskaitant, bet neapsiribojant - sveikatos, ypatingų gabumų ir pan. kuomet tėvams tektų pasidalinti atsakomybe vežiojant vaiką), vieno iš tėvų sveikatos (ar elgesio) sutrikimui ir pan.

22.       Šiuo atveju ginčas tarp šalių kilo dėl skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais  N. T. ir M. T. pakeitimo. Teismo vertinimu, šioje situacijoje nėra pakankamo pagrindo keisti nustatytos bendravimo tvarkos dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

23.       Pirma. Nuo šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sudarymo iki ieškinio pateikimo teismui praėjo labai mažas laiko tarpas. Teismo neįtikino ieškovo argumentai, kad jis, pasirašydamas taikos sutartį nebuvo susipažinęs su sutarties turiniu, o atsakovė jį apgavo, patikinusi, kad sutartis sudaroma tik dėl akių, kad užbaigti bylą teisme, o ji su vaikais ir toliau gyvens kartu su ieškovu, tačiau tik įsiteisėjus teismo nutarčiai ieškovė su vaikais išvyko gyventi kitur. Teismo vertinimu, ieškovas pakankamai subrendęs ir išsilavinęs asmuo, kuriam turėjo būti suprantamas pasirašomo susitarimo turinys, o su juo nesutikdamas, turėjo laisvą valią sutarties nepasirašyti.

24.       Antra. Nagrinėjant bylą iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas iki bylos iškėlimo teisme nė karto per pusės metų laikotarpį nesinaudojo sutarties 2.4 punkte įtvirtinta galimybe esant poreikiui nukrypti nuo šios tvarkos, keisti bendravimo laiką ar dienas. Tai reiškia, per visą laikotarpį ieškovui nebuvo jokio poreikio bendrauti su vaikais dažniau ar ilgiau. Tačiau iš ieškovės paaiškinimų taip pat nustatyta, kad esant vaikų norui jie po pamokų ne kartą yra užsukę pas ieškovą į namus, dukra su drauge netgi kepė pyragą ieškovo virtuvėje. Tai patvirtina, kad esant vaikų norui jie turi galimybę nevaržomai bendrauti su tėčiu po pamokų ne tik teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatytu laiku. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas savo elgesiu (neigiamų emocijų, pasireiškiančių verkimu, nekontroliavimu kiekvieno buvimo su vaikais metu) neskatina vaikų noro bendrauti ilgiau ar papildomai.

25.       Trečia. Būtina atsižvelgti į vaikų nuomonę. Teismas vaikų nuomonę nustatė iš 2024 m. vasario 15 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos (1 failas, b. l. 80-101), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kartu su išvada  pateiktų dokumentų, t. y. 2024 m. balandžio 3 d.  vaiko nuomonės išklausymo akto (kuomet šalys su vaikais gyveno ieškovo gyvenamojoje vietoje) (2 failas, b. l. 170-171). Iš pirmojo dokumento matyti, kad abu vaikai myli tiek mamą, tiek tėtį, su abiem jaučiasi saugūs. Antrajame dokumente užfiksuota, kad  N. nurodė, jog norėtų, kad visados būtų mama. Mama gera, rūpestinga, mamą myli. Tėtis yra mylintis, nepatinka, kad tėtis supyksta. Kai mama buvo užsienyje, jis jautėsi vienišas, jos labai laukė. Specialistei pradėjus bendrauti su M., mergaitė pasakė, kad ji nenorinti bendrauti, todėl atsižvelgiant į M. išsakytą norą, jos nuomonė nebuvo išklausyta. Atsakovės vertinimu, vaikus neigiamai veikia ieškovo nuolatinis domėjimasis atsakovės asmeniniu gyvenimu, o ne pačių vaikų veikla ir pasiekimais. 

26.       Ketvirta. Vaikų nuomonė buvo išklausyta teisme, dalyvaujant psichologei I. B.. Abu vaikai nurodė, kad nori gyventi pas mamą ir iš jos namų eiti į mokyklą. N. nurodė, kad mamos namuose linksma, ten geriau. Po pusę laiko būti pas tėtę, pusę pas mamą nenori. Jam nepatinka, kad tėtė verkia. M. taip pat nurodė, kad pusę laiko būti pas tėtę, pusę pas mamą nenori. Tėtė kiekvieną kartą kai susitinka verkia ir sako, kad eis iki galo. Mama su tėčiu bendrauti netrukdo.

27.        Psichologė paaiškino, kad vaikai yra brandūs, moka išsakyti savo nuomonę, bet apklausos metu buvo įsitempę, klausė, ar tėvai girdės. Abu patvirtino, kad nori gyventi pas mamą, su mama, į mokyklą eiti iš mamos namų. Vaikai nurodė, kad tėtė verkia. Tai vaikams užkrauna atsakomybę, kurią vaikams sudėtinga pakelti, todėl tėtė turėtų reikšti pasitenkinimą ir džiaugsmą, kai vaikai atvyksta. Psichologės vertinimu, vaikai abu tėvus myli vienodai, tačiau yra baimė netekti mamos, nes jos nebuvimas ilgą laiką padarė deficitą.

28.       Nė vienos vaikų apklausos metu nebuvo išsakytas vaikų noras daugiau laiko bendrauti su tėvu ar apsigyventi pas jį, todėl spręstina, kad esama situacija, kai vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su mama ir ugdymosi metu vaikai gyvena jos gyvenamojoje vietoje, kur jiems yra sudarytos visos sąlygos, atitinka vaikų interesus. 

29.       Penkta. (duomenys neskelbtini) duomenimis ieškovas vaikų ugdymusi nesidomi. Mama domisi vaikų ugdymosi procesu ir pasiekimais, seka informaciją elektroniniame dienyne, lankosi tėvų susirinkimuose, bendradarbiauja su klasės vadovėmis (1 failas, el. b. l. 85, 96).

30.       Šešta. Ieškovas dėl tvarkos pakeitimo su ieškiniu į teismą kreipėsi 2024 m. vasario 8 d., tai yra, praėjus pusei metų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Ieškovas nurodo, kad nustatyta tvarka yra minimali, neužtikrina jo teisių į lygiatėvystę bendraujant su vaikais. Kasacinio teismo praktikoje paminėta, kad teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Šalių taikos sutartimi nustatyta tvarka tokią kasacinio teismo praktiką tiksliai atitinka, nes tėvas su vaikas bendrauja kas antrą savaitgalį, trečiadienį nuo 15 val. (arba nuo to laiko, kai jiems baigiasi ugdymo užsiėmimai mokykloje ar būreliuose) iki 19 val., bei vaikams pageidaujant, su nakvyne į ateinantį ketvirtadienį iki ugdymo laiko mokykloje pradžios arba 10 val., pusę atostogų laiko. Kaip jau minėta, yra numatyta galimybė abipusiu rašytiniu susitarimu nukrypti nuo šios tvarkos, keisti bendravimo laiką ar dienas, esant vaikų pritarimui. Šios šalių taikos sutarties nuostatos patvirtina, kad laisvu nuo ugdymosi laiku abiejų šalių teisės bendrauti su vaikais yra iš esmės lygios. 

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tokią tvarką ieškovas siekia nustatyti ne tikslu siekiant išvengti mokėti išlaikymą vaikams, kaip nurodė atsakovė. Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikų gyvenimas yra orientuotas į jų ugdymą. Šiuo atveju matyti, kad tik viena atsakovė domisi vaikų ugdymu mokykloje, atsakovas neprisideda prie vaikų ugdymo tuo metu, kai vaikai yra pas jį (atsakydamas į atsakovės atstovo klausimą dėl pamokų ruošos nurodė, kad pamokų ruošti nepadeda, nes neturi ugdymo priemonių), gimnazijos išvadose nurodoma, kad ieškovas vaikų ugdymu nesidomi. Nepaisant to, kad mokykla yra netoli nuo ieškovo gyvenamosios vietos, tačiau vaikų ugdymui yra svarbiau ieškovo asmeninis dalyvavimas ugdyme, o ne atstumas iki mokyklos nuo kiekvienos iš šalių gyvenamosios vietos. Šalių dukra yra paauglė, todėl šiuo laikotarpiu yra svarbus artimas ryšys su mama. N. yra išsakęs nuomonę, kad jis labai liūdėjo, kai mama gyveno užsienyje ir laukė jos grįžtant, psichologė nurodė, kad yra susidaręs buvimo su mama deficitas, ieškovės gyvenamoji aplinka yra tinkama vaikų gyvenimui, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovė neužtikrina vaikams saugios aplinkos. Iš kitos pusės, teismas neturi pagrindo abejoti ir ieškovo sugebėjimais vaikais tinkamai pasirūpinti, nes jis vienas atsakovei kelerius metus gyvenant užsienyje vaikais rūpinosi tinkamai, jokių vaikų teisių pažeidimų tuo metu užfiksuota nebuvo. Tačiau vis tik byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų esminių aplinkybių nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. pasikeitimą, dėl kurių teismo patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti keičiama, nes ji šiuo metu atitinka geriausius vaikų interesus. Aplinkybės, kai atsakovė neturėjo pastovaus gyvenamojo būsto, todėl jį kelis kartus keitė, taip pat ir susijusios su jos sugyventiniu M., šiuo metu neegzistuoja ir jokios teisinės reikšmės teismo sprendimui šioje byloje neturi.

32.       Bylos nagrinėjimo metu teismui nustačius, kad šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka labiau atitinka vaikų interesus, todėl ji nekeistina.

33.       Kiti šalių nurodyti argumentai ir aplinkybės, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Šioje byloje ieškovo ieškinį atmetus, turi būti sprendžiamas priešingos šalies (atsakovės) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisiant jį iš ieškovo klausimas. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 950 Eur išlaidas advokato D.Varno pagalbai apmokėti.

35.        CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

36.       Atsakovės turėtos išlaidos yra ženkliai mažesnės už maksimalias rekomenduojamas, atitinka bylos pobūdį ir sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteisiamos atsakovei iš ieškovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                     Rita Liukaitytė