Civilinė byla Nr. e2-534-855/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01774-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1.; 2.6.18.3.; 2.6.10.2.4.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovės UAB "Handelshus" atstovui advokatui Mariui Endzinui, atsakovės Europos socialinio fondo agentūros atstovei Elgei Toliūnaitei, trečiojo asmens Labdaros ir paramos fondo "Maisto bankas" atstovui advokato padėjėjui Aivarui Žilvinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB "Handelshus" ieškinį atsakovei Europos socialinio fondo agentūrai, trečiasis asmuo - Labdaros ir paramos fondas "Maisto bankas", išvadą teikianti institucija - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB "Handelshus" (buvęs pavadinimas - UAB "Pontem") kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Europos socialinio fondo agentūrai, trečiasis asmuo - Labdaros ir paramos fondas "Maisto bankas" (toliau - "Maisto bankas"), išvadą teikianti institucija - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau - VMVT), prašydama: pripažinti atsakovės atliktą vienašalį 2019-02-26 Sutarties Nr. S-2019-00030 nutraukimą dėl esminio pažeidimo neteisėtu; priteisti ieškovei iš atsakovės 58 304,35 Eur skolos, 886,23 Eur delspinigių, 8 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       Nurodė, kad po atsakovės vykdytų neskelbiamų derybų labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų pirkimui ir tiekimui, 2019-02-26 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Sutartis Nr. S-2019-00030 (toliau - Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo tiekti sutartyje ir jos prieduose numatytomis sąlygomis ir terminais į atsakovės partnerių sandėlius avižinius sausainius su šokolado gabaliukais (toliau – sausainiai). Pagal grafiką 2019-08-05 - 2019-08-19 dienomis ieškovė į atsakovės partnerių Lietuvoje 47 sandėlius išvežiojo 177 280 avižinių sausainių pakuočių vienetus, visi produktai pasirašytinai priimti atsakovės atstovų ir jokių pastabų dėl jų kokybės nebuvo pareikšta. 2019-08-22 ieškovė išrašė už šias prekes PVM sąskaitą - faktūrą, serija SUA Nr. 1105108, kurios apmokėjimo terminas - 2019-09-21.

1.2.       Pagal gautą vartotojo skundą Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019-08-26 atliko Radviliškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus maisto produktų sandėlio, esančio Durpių g. 8, Radviliškis, neplaninį patikrinimą, paimti sausainių mėginiai buvo pateikti Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui (toliau - Institutas), kuris 2019-08-29 atlikęs laboratorinį tyrimą nustatė, kad sausainiuose vabzdžių ir kenkėjų nėra. Ieškovei tik iš žiniasklaidos sužinojus apie R. A. skundą dėl neva minėtoje savivaldybėje dalijamuose sausainiuose esą rastų kirmėlių, ieškovė 2019-08-29 savo iniciatyva kreipėsi į Institutą, kuriam originalioje atsitiktinai atrinktoje nepažeistoje antrinėje pakuotėje perdavė 24 pakuotes tos pačios partijos, kuri buvo tiekiama atsakovei, sausainių, ir atlikus laboratorinį tyrimą vabzdžių - kenkėjų juose nebuvo rasta. 2019-08-30 Kauno VMVT atliko labdaros ir paramos fondo "Maisto bankas" sandėlio, esančio Technikos g. 18F, Kaune, ir Vytenio g. 54, Vilniuje, neplaninį patikrinimą, kurio metu taip pat nustatė, kad sausainių pakuotės nepažeistos, voratinklių nerasta. 2019-08-29 atsakovė kreipėsi į Institutą dėl sausainių, paimtų iš minėtų sandėlių, ištyrimo, apie ką ieškovė informuota nebuvo, mėginių atrankoje nedalyvavo, kiek pakuočių paimtą iš kurio sandėlio, nežino. 2019-09-03 Institutas tyrimo metu atsakovės pateiktuose sausainiuose rado 2 gyvas ir 1 negyvą vabzdžių - kenkėjų (maistinių kandžių) lervas.

1.3.       Negaudama apmokėjimo ieškovė kreipėsi į atsakovę, tačiau 2019-09-24 gavo raštą, jog atsakovė neturi pagrindo apmokėti pateiktos PVM sąskaitos - faktūros, kol nėra galutinių išvadų dėl sausainių kokybės. 2019-10-09 šalių susitikimo metu ieškovei buvo pranešta apie atsakovės iniciatyva atliktą tyrimą, kurio metu rasta kenkėjų, ir pareikalauta pakeisti visą rugpjūčio mėnesį išvežiotą sausainių partiją (beveik 180 tūkst. pakuočių), nors didžioji šios partijos dalis jau buvo išdalinta vartotojams. Abejodama tiek dėl tyrimo aplinkybių, tiek dėl produktų užkrėtimo kenkėjais priežasčių, siekdama išsiaiškinti užkrėstumo kenkėjais mastą bei priežastis, ieškovė paprašė atsakovės leisti iš skirtingų sandėlių paimti po kelias sausainių pakuotes, jas pakeičiant analogiškomis pakuotėmis, ir savo sąskaita atlikti laboratorinius tyrimus, taip pat pasiūlė pakeisti sausainių krovinį, pristatytą į konkretų sandėlį, kuriame rasti neva nekokybiški sausainiai, tačiau atsakovė šiuos siūlymus atmetė, o 2019-11-06 pranešė apie Sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo.

1.4.       Ieškovė pažymėjo, kad Instituto 2019-09-03 tyrimo protokole, kuriuo nutraukdama Sutartį rėmėsi atsakovė, tik užfiksuotas faktas, kad tyrimo metu sausainiuose rastos vabzdžių - kenkėjų lervos, bet tai savaime nereiškia, kad ieškovė pristatė atsakovei netinkamos kokybės ar saugos sausainius, kadangi produktų saugumo pažeidimai nustatyti gerokai vėliau po jų perėjimo atsakovės nuosavybėn momento, ir visą šį laiką ieškovė neturėjo galimybės kontroliuoti ir žinoti maisto produktų laikymo sąlygų, taigi, būtent atsakovei kyla pareiga įrodyti sausainių kokybės ir saugumo trūkumus bei jų priežastingumą su ieškovės veiksmais. Instituto tyrimas niekaip nepagrindžia esminio Sutarties pažeidimo iš ieškovės pusės.

1.5.       Ieškovės nuomone, nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė pateikė atsakovei netinkamos kokybės sausainius: iki perdavimo atsakovei sausainiai buvo laikomi ieškovės sandėlyje su kitais produktais (kruopomis, dribsniais ir t.t.), todėl jei sausainiai būtų buvę užkrėsti dar iki patekimo į ieškovės sandėlį, būtų užkrėsta ir žymi tame pačiame sandėlyje laikomos kitos produkcijos dalis, būtų pretenzijų iš vartotojų dėl jų kokybės, tačiau jokių pretenzijų negauta; ieškovės sandėlis, krovininiai automobiliai prevenciškai nuolat purškiami ir dezinfekuojami; sandėlyje, iš kurio buvo vežami produktai, nuolat vykdoma tiesioginė maistinių kandžių kontrolė tiek stacionariomis gaudyklėmis, tiek lipniomis juostomis; paslaugų tiekimo žurnale pažymėta, kad gaudyklėse kandžių nerasta.

1.6.       Pabrėžė, kad kartu su į 47 sandėlius išvežiotomis prekėmis ieškovė atsakovės priimantiems partneriams pateikė nepriklausomos tyrimų laboratorijos tyrimo protokolus, patirtinančius, kad pristatomi sausainiai atitinka kokybės ir ženklinimo reikalavimus, nustatytus Sutarties 1 ir 2 prieduose, o priimdami prekes atsakovų partnerių atstovai jokių pastabų dėl sausainių kokybės neturėjo, ir tai patvirtindami pasirašė maisto produkto priėmimo - perdavimo aktuose; Šiaulių VMVT 2019-08-26 atlikus sandėlio, esančio Durpių g. 8, Radviliškis, neplaninį patikrinimą, iš to sandėlio paimtuose sausainių mėginiuose vabzdžių ir kenkėjų nerasta; informacija apie sausainiuose rastus kenkėjus išplatinusi vartotoja netrukus ją iš Facebook tinklo pati pašalino; 2019-08-30 Kauno VMVT, atlikusi Labdaros ir paramos fondo "Maisto bankas" sandėlio, esančio Technikos g. 18F, Kaunas, neplaninį patikrinimą nustatė, kad pakuotės nepažeistos, voratinklių nerasta; Institutas, laboratoriškai ištyręs ieškovės pateiktoje nepažeistoje antrinėje pakuote perduotas 24 pakuotes tos pačios partijos, kuri buvo tiekiama atsakovei, vabzdžių - kenkėjų nerado.

1.7.        Labiausiai tikėtina, kad sausainiai kenkėjais buvo užkrėsti būdami atsakovės / jos partnerių dispozicijoje: ieškovė negali kontroliuoti sausainių kokybės ir žinoti, kokiomis sąlygomis jie laikomi ar tvarkomi; ieškovė pateikė sausainius rugpjūčio 5-19 dienomis, o atsakovė užkrėstą mėginį perdavė tyrimui tik rugpjūčio 29 d., t. y. sausainiai atsakovės žinioje išbuvo 10-24 dienų; kadangi maistinės kandys dauginasi ir plinta greitai (jų gyvenimo trukmė apie 28 dienos), jei sausainiai būtų užkrėsti gaminimo, sandėliavimo pas ieškovę ar transportavimo atsakovei metu, tai neabejotinai būtų nustatyti sistemingi netinkamos kokybės tos pačios partijos sausainių atvejai daugumoje atsakovės partnerių sandėlių, nes į atsakovės sandėlius pristatyta beveik 180 tūkst. sausainių pakelių, o kenkėjų rasta tik viename 5 pakuočių mėginyje, paimtame iš dviejų sandėlių, kituose taškuose užkrėstų sausainių nerasta - toks užkrėtimo lokalumas indikuoja, kad jis įvyko po sausainių perdavimo atsakovei momento; "Maisto bankui" pažymėjimas vykdyti maisto tvarkymo veiklą sandėlyje Vytenio g. 54, Vilnius, buvo išduotas tik 2019-10-21, todėl galimai jame rugpjūtį sausainiai laikyti pažeidžiant įstatymuose nustatytus reikalavimus ir neužtikrinant maisto saugos, o kitame sandėlyje (Kaune) jokio užkrėstumo nenustatyta; visuomenės informavimo priemonėse galima rasti daug informacijos apie "Maisto banko" dalinamuose produktuose randamus kenkėjus ir kitus kokybės pažeidimus, kas leidžia teigti, jog jis sistemingai nesugeba užtikrinti tinkamos maisto produktų kenkėjų kontrolės.

1.8.       Dublike papildomai pažymėjo, kad jei sausainiai būtų užteršti dar jų gaminimo stadijoje, kaip teigia atsakovė, vabzdžiai kenkėjai iki tol laiko būtų paplitę visoje sausainių partijoje, visuose sandėliuose, būtų rastos ne tik jų lervos (tarpinė vabzdžio vystymosi stadija), bet jau maistinių kandžių suaugėliai (vabzdžiai) ar net kelios jų kartos. Sausainiai buvo pagaminti 2019-06-24, tad iki 2019-08-29, kai buvo paimtas mėginys, būtų galėję išsivystyti bent dvi kandžių kartos (vabzdžių, o ne lėliukų). Kad būtų rastos gyvos lervos, turėjo būtų praėję mažiau nei 5 savaitės, tuo tarpu Radviliškio atveju ieškovė į sandėlį sausainius pristatė 2019-08-06, į Baisiogalos sandėlį sausainiai atiduoti 2019-08-13, o išdalinti vartotojams 2019-08-28, t.y. buvo atsakovės dispozicijoje daugiau nei 2 savaites; į Kauno sandėlį sausainiai pristatyti 2019-08-14, vartotojams išdalinti 2019-08-30, t.y. buvo atsakovės partnerio dispozicijoje daugiau nei 2 savaites. Maistinių kandžių lervos gali pragraužti tiek popierines, tiek plastikines pakuotes ir taip į jas patekti.

1.9.       Atsakovė Sutartį nutraukė 7.5.1. punkto pagrindu, pagal kurį Sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jei institucijos ar kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai pakartotinai - antrą kartą parodo, kad maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų, ir yra išdalinti / išdalinta dalis yra tinkami žmonių mitybai, o šiuo atveju buvo tik vienas atvejis, nustatytas 2019-09-03 tyrimo protokolu, kuomet sausainiuose rasta kenkėjų lervų, apie jokius pakartotinius kokybės reikalavimų pažeidimus nėra žinoma, tokių pažeidimų nėra, todėl nustačius tik vieną atvejį, jis nėra laikomas esminiu Sutarties pažeidimu.

1.10.       Ieškovės nuomone, sutarties nutraukimas šiuo atveju yra neproporcinga priemonė, nes: iš visos 180 tūkst. pakuočių partijos, apie 170 tūkst. jau išdalintos vartotojams ir viešasis interesas įgyvendintas; nustatytas pažeidimas itin lokalaus pobūdžio - į sandėlį Kaune, Technikos g. 18F, iš kurio galimai buvo paimtas sausainių mėginys 2019-09-03 tyrimui, ieškovė pristatė tik 9193 pakuotes, mėginys su kenkėjais nustatytas tik 5 pakuočių mėginyje vos iš dviejų sandėlių; reikalauti pakeisti visas 180 tūkst. pakuočių nebuvo jokio pagrindo, nes tada atsakovė patirtų dvigubą naudą; sutarties nutraukimas suponavo ne tik skolos už prekes neapmokėjimą, bet ir teisės 2019 m. gruodį patiekti Sutartyje numatytą trečiąją partiją praradimą; ieškovė būtų įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

1.11.       Ieškovės nuomone, atsakovė nesilaikė ir sąžiningumo pareigos Sutarties vykdyme, nes reikalaudama pakeisti visą partiją, rėmėsi VMVT raštu, kuris neatitinka ES teisėje įtvirtinto proporcingumo principo, nes išreiškia tik nuomonę; Tarnyba nėra įgaliota aiškinti ES teisės nuostatų; ES Reglamento (EB) NR. 178/2002 14 str. 6 p. nurodyta, kad jei nesaugus maistas sudaro tos pačios klasės ar to paties aprašo maisto partijos, siuntos ar krovinio dalį, daroma prielaida, kad visas tą partiją, siuntą ar krovinį sudarantis maistas yra nesaugus, t. y. numatyti alternatyvūs maisto produktų objektai, kurie gali būti pripažinti nesaugiais - maisto partija, siunta ar krovinys, tad vadovaujantis proporcingumo principu, daugiausiai iš rinkos turėtų būti pašalinami būtent tame sandėlyje esantys produktai, o nustačius tik vieną lokalų kokybės neatitikimo atvejį, reikalauti iš rinkos pašalinti visą siuntą, yra neproporcinga.

1.12.       Kadangi jokio esminio sutarties pažeidimo ieškovė nepadarė, iš atsakovės turėtų būti priteista 58 304,35 Eur skola už prekes pagal neapmokėtą PVM sąskaitą - faktūrą bei 886,23 Eur delspinigiai už 76 pradelstas atsiskaityti dienas.

2.       Atsakovė Europos socialinio fondo agentūra su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

2.1.       Nurodė, kad Sutarties 10.2.3. punktas numato, jog Sutartis gali būti nutraukta vienos iš šalių iniciatyva, jei kita šalis nevykdo ar netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, ir tai yra esminis Sutarties pažeidimas. Sutarties 7.5.2. punkte (rašte dėl sutarties nutraukimo per klaidą nurodytas 7.5.1 punktas) įtvirtinta, kad jei institucijos ar kompetentingos kokybės patikros rezultatai parodo, kad maisto produktas neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 ir 2 prieduose, maisto produktas yra išdalintas / išdalinta dalis maisto produkto kiekio, ir patikros rezultatai nurodo, kad maisto produktas yra netinkamas žmonių mitybai, atsakovė tokį Sutarties nuostatų pažeidimą laiko esminiu, nesinaudoja Sutarties įvykdymo užtikrinimu ir nutraukia Sutartį dėl tos pirkimo dalies / dalių, kurioje / kuriose tiekėjas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju būtent kompetentingos institucijos - Instituto atliktu laboratoriniu tyrimu ir buvo nustatyta, kad ieškovės pristatyti avižiniai sausainiai yra netinkami žmonių mitybai.

2.2.       Nesutiko su ieškovės teiginiu, kad sausainių netinkamumą vartoti lėmė netinkamos maisto produktų laikymo sąlygos "Maisto banko" sandėliuose, nes: sandėliai, esantys Vytenio g. 54, Vilniuje, ir Technikos g. 18F, Kaune, iš kurių paimtuose sausainių mėginiuose buvo rastos vabzdžių kenkėjų lervos, turi 2014-02-13 ir 2017-12-04 VMVT išduotus maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus, kurie patvirtina, kad sandėliai atitinka teisės aktų keliamus maisto tvarkymo reikalavimus ir juose nebuvo nepalankių sausainių sandėliavimo sąlygų, kad subjektas užtikrina tinkamas maisto produktų laikymo sąlygas; sandėliai nuolat valomi ir dezinfekuojami pagal planą (grafiką), o VMVT atlikus po gauto skundo neplaninį patikrinimą sandėlyje Kaune, jame nenustatyta jokių sandėliavimo, valymo ir dezinfekavimo trūkumų ar pažeidimų; jokie pažeidimai nebuvo nustatyti ir pakartotinio patikrinimo metu (2019-09-02 neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad sausainių pakuotės nepažeistos, įtarimų dėl kokybės sukėlę sausainiai atskirti nuo kitų maisto produktų, apvynioti maistine plėvele, sausainių mėginiai tyrimams nebuvo imami, nes juos paėmė Agentūros atstovai; tuo pat metu sandėlyje buvo laikomi ir kiti maisto produktai, pvz., saldintas sutirštintas pienas, kurio laikymo sąlygos buvo tokios pat, kaip sausainių (laikyti sausoje, vėsioje vietoje, saugoti nuo saulės spindulių), kai kuriems produktams net buvo nustatytos specialios laikymo sąlygos, bet dėl jų kokybės klausimų nekilo. Jeigu sausainių laikymui būtų reikšmingos specialios sąlygos, produkto gamintojas tokias sąlygas privalėjo nurodyti etiketėje, o nenurodžius, tiekėjas negali teigti, kad nebuvo užtikrintos laikymo sąlygos "Maisto banko" sandėliuose.

2.3.       Pažymėjo, kad į Institutą neatidarytoje, nepažeistoje pakuotėje, kurioje buvo rastos kenkėjų lervos, sausainiai buvo pristatyti 2019-08-29, o tyrimas atliktas 2019-08-30, tuo tarpu į sandėlius sausainius ieškovė pristatė 2019 m. rugpjūčio 5-19 dienomis, todėl atsižvelgiant į pačios ieškovės nurodomą kandžių gyvavimo ciklą (28 dienos), o atsakovės žiniomis, jų gyvenimo ciklas yra ilgesnis (nuo 5 iki 7 savaičių), be to tyrimo metu rasta negyva maistinė kandis, akivaizdu, kad ji sausainių pakelyje buvo išsiritusi dar iki jų pristatymo į "Maisto banko" sandėlius. Sausainiai pagaminti 2019-06-24, tad iki pristatymo buvo pakankamas laiko tarpas juos laikyti netinkamomis sąlygomis, kurios ir nulėmė vabzdžių - kenkėjų lervų atsiradimą. Pažymėjo, kad sausainių netinkamumas vartoti nustatytas tiriant neatidarytas, nepažeistas sausainių pakuotes, todėl kenkėjų atsiradimui negalėjo daryti įtakos aplinka, kurioje jie sandėliuojami. Institutas nepriima tyrimams produktų, kurių pakuotės pažeistos ar atidarytos.

2.4.       Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 178/2002, 14 str. 6 p., jei nesaugus maistas sudaro tos pačios klasės ar to paties aprašo maisto partijos, siuntos ar krovinio dalį, daroma prielaida, kad visas tą partiją, siuntą ar krovinį sudarantis maistas yra nesaugus. LR Sveikatos apsaugos ministro 2014-11-24 įsakymu Nr. V-1213 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 119:2014 "Maisto produktų ženklinimas" 6 p. ir 9 p. numato, kad partija - praktiškai vienodomis sąlygomis pagamintų ar supakuotų parduoti skirtų maisto produktų vienetų grupė. Ieškovė į sandėlius pristatė tik vienos partijos sausainius (partijos Nr. 24.06.19-1), o kadangi visi vienos partijos maisto produktai yra vienodomis sąlygomis pagaminti ir supakuoti, nustačius nesaugių vartoti sausainių atvejį, nesaugiais vartoti laikomi visi tą pačią partiją sudarantys sausainiai, todėl atsakovė pagrįstai Sutarties reikalavimų neatitinkančiais laiko visus tos pačios partijos sausainius, ką patvirtina ir VMVT 2019-10-07 rašte nurodytas argumentams, jog iš rinkos turi būti pašalinta visa kirmėlėmis užterštų sausainių partija, o ne pavieniai sausainiai ar jų pakuotės.

2.5.       Sutartis reikalauja, kad pristatomi maisto produktai bei pakuotės atitiktų Sutarties 1 priedo reikalavimus, atsakovė įsipareigojo su ieškove atsiskaityti tik už keliamus reikalavimus atitinkančius maisto produktus, o nepriklausomos kompetentingos institucijos (Instituto, akredituoto atlikti maisto produktų tyrimus) nustatyta, kad sausainiai neatitiko Sutarties reikalavimų, nes nebuvo saugūs vartoti, todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti apmokėti pateiktą sąskaitą 58 304,35 Eur sumai, o tuo pačiu reikalauti delspinigių ir palūkanų.

2.6.       Žiniasklaidoje nuolat galima rasti informacijos apie ieškovės tiekiamus ar gaminamus netinkamos kokybės maisto produktus, nesugebėjimą savo sandėliuose užtikrinti maisto produktų kokybę ir pan.

        3. Trečiasis asmuo Labdaros ir paramos fondas "Maisto bankas" su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

        3.1. Nurodė, kad būtent ieškovė 2019 m. rugpjūčio mėnesį pristatė netinkamus vartoti sausainius, nes laboratorinis mėginys paimtas būtent iš tos partijos, kurią pristatė ieškovė, todėl neatmestina, kad tiek visa partija, tiek neapibrėžta jos dalis galėjo būti netinkamos kokybės ir kelti pavojų žmonių sveikatai.

3.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad dėl sausainių užteršimo kenkėjais kaltas "Maisto bankas", kadangi: sandėlis, esantis Kaune, kuriame buvusių maisto produktų atžvilgiu nustatyti kenkėjai, turi 2017-12-04 Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą; šiame sandėlyje Kauno VMVT atlikus neplaninį patikrinimą, 2019-09-02 patikrinimo akte konstatuota, kad "Maisto bankas" veiklą vykdo pagal leistiną maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, yra vykdoma maisto produktų paėmimo kontrolė, užtikrinamas produktų atsekamumas, produktai laikomi tinkamomis sąlygomis, užtikrinama maisto produktų tinkamumo vartoti terminų kontrolė, produktų pakuotė, tara, indai yra tinkami, kryžminės karšos galimybių nenustatyta, patalpos tvarkingos, vykdoma dezinfekcija, darbuotojai išklausę higienos kursus, sausainiai buvo izoliuoti nuo kitų produktų ir apvynioti plėvele. Pakartotinio 2019-10-17 patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad sausainiai laikomi atskirai, tam skirtoje vietoje, o "Maisto banko" veikla atitinka maisto tvarkymo subjekto patikrinimo pažymėjime nurodytą veiklą, teritorija švari, tvarkinga, kenkėjų pėdsakų nepastebėta ir t.t. Iš sausainių pakuočių nuotraukų matyti, kad jokių ypatingų produktų laikymo sąlygų nei gamintojas, nei tiekėjas nėra nurodę - tiesiog laikyti sausoje, vėsioje vietoje ir saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių; be to, patys sausainiai laikomi sandariuose plastikiniuose paketuose, tad kenkėjai negalėjo patekti pro sandarią plastikinę pakuotę į gaminio vidų, ir produktų laikymo sąlygos užteršimui negalėjo turėti įtakos. Tai reiškia, kad pats produktas buvo nekokybiškas jo pagaminimo, pakavimo metu, t. y. į sandarią pakuotę buvo sudėti jau užteršti sausainiai. Ieškovė kelia versiją tik dėl produktų saugojimo sąlygų įtakos jų užteršimui, bet visiškai nesvarsto versijos, kad sausainius pagaminusi Ukrainos įmonė galėjo pagaminti nekokybiškus produktus.

        3.3. "Maisto bankas" negalėjo kenkėjais užteršti ieškovės sausainių, nes VMVT tokio fakto nenustatė, "Maisto bankas" saugojo ir dalijo didžiulius kiekius kitų maisto produktų, pristatytų tuo pat metu į tuos pačius sandėlius (vištienos konservai, aliejus, ryžių kruopos, grikių kruopos, makaronai ir kt.), kai kuriems jų buvo keltos specialios laikymo sąlygos, ir juose taršos atvejai nenustatyti.

        4. Išvadą teikianti institucija - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė išvadas.

        4.1. Išvadose nurodė, kad Radviliškio VMVT 2019-08-23 gavo vartotojo pranešimą, kad 2019-08-20 iš Baisiogalos seniūnijos gautuose labdarai skirtuose sausainiuose rasta kirmėlių, ir ji, reaguodama kartu su Šiaulių VMVT, 2019-08-26 atliko Radviliškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus Labdaros ir paramos maisto produktais sandėlio, esančio Durpių g. 8, Radviliškyje, neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad sandėliavimo patalpa sausa, tamsi, vėsi, švari, kenkėjų ar jų pėdsakų nenustatyta, sausainiai ieškovės į sandėlį atvežti 2019-08-06, o į Baisiogalos seniūniją išvežti 2019-08-13 (640 maišelių); šio patikrinimo metu buvo paimtas sausainių mėginys kenkėjų nustatymui; Šiaulių VMVT, nustačiusi, kad produktas nesaugus, 2019-08-27 priėmė sprendimą laikinai uždrausti tiekti, siūlyti tiekti rinkai, demonstruoti produktą, kol bus atliktas jų įvertinimas ir gautos laboratorinių tyrimų išvados; 2019-08-29 buvo gautas Instituto atlikto tyrimo protokolas, kuriame nurodyta, jog mėginyje vabzdžių - kenkėjų nerasta, todėl 2019-08-30 priimtas sprendimas dėl leidimo teikti produktą rinkai.

        4.2. Kita vertus, 2019-08-30 Kauno VMVT gavo vartotojo pranešimą, kad 2019-08-30 "Maisto bankas" išdalino sausainius, ant kurių susukti kirmėlių voratinkliai, ir į jį reaguodama 2019-09-02 atliko "Maisto banko" sandėlio, esančio Technikos g. 18F, Kaune, neplaninį patikrinimą, kurio akte nustatyta, kad sausainiai gauti 2019-08-14 (4165 vnt.), tikrinimo metu rasta 1644 vnt., atitinkamai buvo išdalinta 2521 vnt.; pakuotės pažeistos nebuvo, voratinklių nebuvo matoma; kryžminės taršos galimybės nenustatyta, patalpos tvarkingos, sandėlio veikla vykdoma pagal 2017-01-11 išduotą Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą; darbuotojas nurodė, kad gavus skundą įvertino sausainių kokybę ir teigė, kad vienoje dėžutėje esančių sausainių pakuotėse buvo matomi voratinkliai; buvo paimtos 3 pakuotės laboratoriniams tyrimams atlikti, o kitos izoliuotos nuo kitų produktų ir aptrauktos plėvele. 2019-09-04 į VMVT kreipėsi atsakovės specialistė, kuri pateikė Tyrimo protokolo Nr. 1-19/19745/1 M rezultatus, pagal kuriuos nustatyta, kad sausainių partijos Nr. 24.06.19-1, mėginyje rastos 2 gyvos vabzdžių - kenkėjų lervos ir 1 negyva lerva, o VMVT 2019-09-19 el. laišku informavo atsakovę apie nustatytas faktines aplinkybes, Tyrimų protokolo rezultatus ir tai, kad VMVT nuomone, produktas neatitinka Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 str. 2 d. b p. nuostatų, toks maisto produktas netinka žmonėms vartoti, todėl atsakovė turi pradėti netinkamo maisto produktų pašalinimo iš rinkos procedūras. VMVT 2019-10-07 raštu atsakovei pateikė nuomonę, kad atsižvelgiant į ES teisinį reglamentavimą, iš rinkos turi būti pašalinta visa sausainių partija.

        4.3. Pažymėjo, kad maistinės kandys į gaminį gali patekti įsigrauždami į pakuotę, tačiau nagrinėjamu atveju pakuotės nėra pažeistos. Maisto kenkėjai produkte gali atsirasti ir dėl netinkamai sufasuotų produktų gamybos ar fasavimo įmonėje; kirmėlės visuomet išsivysto iš lervos, kuri susiformuoja kenkėjui padėjus kiaušinėlį; nors kirmėlės gaminant maistą aukštoje temperatūroje sunyksta, pvz., iškepus sausainius ir juos palikus atvėsti, kad būtų galima supakuoti, parazitai gali vėl pradėti vystytis, tai gali įtakoti netvarkinga įranga, darbuotojų drabužiai, nešvarios rankos ir kiti higienos reikalavimų pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sausainiai į atsakovės sandėlius galėjo atkeliauti jau užkrėsti, arba užkrėtimas galėjo atsirasti prieš patenkant į ieškovės sandėlį iš gamintojo Ukrainoje, o kadangi sausainiai buvo sufasuoti, vabzdžių atsiradimui negalėjo daryti įtakos aplinka, kurioje jie buvo sandėliuojami. Pabrėžė, kad tiek Radviliškio, tiek Šiaulių, tiek Kauno VMVT patikrinimų metu "Maisto banko" sandėliuose pažeidimų nebuvo nustatyta; sandėliui Vytenio g. 54, Vilniuje, Vilniaus VMVT yra išduoti 4 Maisto tvarkymo patvirtinimo pažymėjimai, sandėliui Technikos g. 18F, Kaune išduotas 2017-01-11 pažymėjimas, sandėliui Durpių g. 8, Radviliškyje išduotas 2018-04-16 pažymėjimas.

        4.4. Pažymėjo, kad sausainiai, pagaminti pagal ieškovės užsakymą, pagaminimo data 2019-06-24, kurie buvo pristatyti atsakovei, turėjo partijos numerį (Nr. 24.06.19-1), Instituto tyrimu buvo nustatyta, kad partijos mėginyje rastos lervos, todėl buvo laikoma, kad visa partija, kurios Nr. 24.06.19-1, yra netinkama naudoti žmonėms ir turi būti pašalinta iš rinkos.

Ieškinys tenkintinas.

        5. Šalių bei trečiojo asmens atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad po įvykusio viešojo pirkimo skelbiamų derybų būdu "Labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų pirkimo ir tiekimo pirkimas" 2019-02-26 tarp ieškovės UAB "Handelshus" ir atsakovės Europos socialinio fondo agentūros buvo sudaryta Sutartis Nr. S-2019-00030 (toliau - Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo tiekti sutartyje ir jos prieduose numatytomis sąlygomis ir terminais į atsakovės partnerių sandėlius avižinius sausainius su šokolado gabaliukais. Sutarties 2.9. p. numatė, kad pristatomi maisto produktai bei pakuotės, į kurias jie pakuojami, turi atitikti Sutarties 1 ir 2 prieduose numatytus reikalavimus; pagal Sutarties 2.10 p. partnerių atstovui su pristatoma maisto produktų siunta pateikiami nepriklausomos tyrimų laboratorijos tyrimo protokolai, patvirtinantys, kad pristatytas maisto produktas atitinka kokybės ir ženklinimo reikalavimus, nustatytus Sutarties 1 ir 2 prieduose, o maisto produktų priėmimas į sandėlį patvirtinamas priėmimo - perdavimo aktu, kurį pasirašo tiekėjas ir partnerių atstovas.

        6. Byloje nustatyta, kad vykdydama Sutartį pagal sudarytą 2019 m. rugpjūčio mėnesio Maisto produktų dalinimo grafiką ieškovė 2019-08-05 - 2019-08-19 laikotarpiu į atsakovės partnerių Lietuvoje 47 sandėlius (įskaitant ir į trečiojo asmens "Maisto banko" bei Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, kaip atsakovės partnerių, sandėlius) išvežiojo (pristatė) viso 177 280 vnt. pakuočių tos pačios partijos, kurios Nr. 24.06.19-1, avižinių sausainių su šokolado gabaliukais "TM "Hlebodar", kurių gamintojas - Ukrainos įmonė "Zaporožės duonos kombinatas Nr. 1", pagaminimo data – 2019-06-24, galiojimo terminas – iki 2020-03-23, ir šie produktai buvo pasirašytinai priimti atsakovės partnerių. Už pristatytas prekes ieškovė 2019-08-22 išrašė atsakovei PMV sąskaitą faktūrą, Nr. SUA 1105108, bendrai 58 304,35 Eur sumai, joje nurodydama apmokėjimo terminą - iki 2019-09-21.

        7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2019-08-23 Radviliškio valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje buvo gautas vartotojo skundas dėl to, kad 2019-08-20 iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus Baisiogalos seniūnijoje gautuose labdarai skirtuose avižiniuose sausainiuose rasta kirmėlių, ir šio skundo pagrindu Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019-08-26 atliko Radviliškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus maisto produktų sandėlio, esančio Durpių g. 8, Radviliškis, į kurį buvo pristatyti ieškovės sausainiai, neplaninį patikrinimą, paėmė sausainių mėginius ir pateikė juos laboratoriniam tyrimui į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (toliau - Institutas). Šiaulių VMVT 2019-08-27 priėmė sprendimą Nr. 57SV, kuriuo laikinai uždraudė tiekti, siūlyti tiekti rinkai, demonstruoti minėtą produktą. Atlikusi minėto sandėlio neplaninį patikrinimą, Šiaulių VMVT nenustatė jokių maisto produktų laikymo, higienos sąlygų, atsekamumo pažeidimų, tuo tarpu Institutui 2019-08-28 atlikus paimtų sausainių mėginių laboratorinį tyrimą, tirtuose mėginiuose vabzdžių - kenkėjų nerasta. VMVT Šiaulių Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019-08-30 priėmė sprendimą Nr. 57SV-118 dėl leidimo tiekti produktą rinkai.

8. Byloje taip pat nustatyta, kad 2019-08-30 Kauno valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje buvo gautas vartotojo skundas dėl to, kad 2019-08-30 iš Labdaros ir paramos fondo "Maisto bankas" gautoje avižinių sausainių pakuotėje matomi susukti kirmėlių voratinkliai, ir šio skundo pagrindu VMVT Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019-09-02 atliko Labdaros ir paramos fondo "Maisto bankas" sandėlio, esančio Technikos g. 18F, Kaune, į kurį buvo pristatyti ieškovės sausainiai, neplaninį patikrinimą, paėmė sausainių mėginius ir pateikė juos laboratoriniam tyrimui į Institutą. Atlikusi minėto sandėlio neplaninį patikrinimą, Kauno VMVT nenustatė jokių maisto produktų laikymo, higienos sąlygų, atsekamumo pažeidimų, sausainių pakuotės buvo nepažeistos, voratinklių nerasta, įtarimų dėl kokybės sukėlę sausainiai atskirti nuo kitų maisto produktų, apvynioti maistine plėvele. Institutui 2019-08-30 atlikus paimtų 5 vnt. pakuočių sausainių mėginių laboratorinį tyrimą, tirtuose mėginiuose buvo rastos 2 gyvos vabzdžių - kenkėjų lervos ir 1 negyva vabzdžių - kenkėjų lerva.

        9. Ieškovei 2019-09-18 pasiteiravus dėl jos už pristatytus produktus pateiktos PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo, atsakovė 2019-09-24 raštu informavo ieškovę, kad neturi pagrindo apmokėti sąskaitos, kadangi ieškovė pagal Sutartį turi pristatyti Sutarties 1 ir 2 priedo reikalavimus atitinkančius maisto produktus, tuo tarpu 2019 m. rugpjūčio mėnesio maisto produktų labiausiai skurstantiems asmenims dalinimo metu ieškovės pristatytuose sausainiuose buvo aptikta kirmėlių, dėl to atsakovė ėmėsi veiksmų, siekdama išsiaiškinti sausainių atitikimą kokybės reikalavimams, ir kol nėra galutinių išvadų dėl sausainių kokybės ir jų tinkamumo vartoti, nėra pagrindo sąskaitos apmokėjimui. 2019-11-06 atsakovė informavo ieškovę apie vienašalį Sutarties nutraukimą dėl ieškovės padaryto esminio sutarties pažeidimo, pristačius netinkamus vartoti sausainius, apie atsakovės ketinimus pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu bei viešai paskelbti apie Sutarties neįvykdymą dėl tiekėjo padaryto esminio pažeidimo, paprašė surinkti iš jos nurodytų vietų likusius netinkamų vartoti sausainių pakuotes, o atsakovei pateiktai apmokėti PVM sąskaitai - faktūrai išrašyti kreditinę PVM sąskaitą - faktūrą visai sąskaitos sumai.

        10. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė UAB "Handelshus" iš esmės kvestionuoja ir ginčija atsakovės atliktą vienašalį Sutarties nutraukimą, teigdama, jog jokio esminio Sutarties pažeidimo nepadarė, kadangi jos pristatyti maisto produktai atitiko Sutarties reikalavimus, buvo tinkamos kokybės, o rasti kai kuriuose sausainių pavyzdžiuose kenkėjai atsirado juose ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių bei priežasčių, todėl atsakovė neturėjo pagrindo neproporcingai šioje situacijoje priemonei - vienašaliam Sutarties nutraukimui, ir privalėjo atsiskaityti su ieškove už jos pristatytas prekes.

        11. Teismas pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą gali naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį būtent esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014).

        12. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.

        13. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant, ar pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą, išaiškinta, kad, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017, 78 punktas). Kita vertus, jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

        14. Nagrinėjamu atveju šalys, kaip minėta, Sutarties 2.9. punkte numatė, kad pristatomi maisto produktai bei pakuotės, į kurias jie pakuojami, turi atitikti Sutarties 1 ir 2 prieduose numatytus reikalavimus; pagal Sutarties 2.10 p. partnerių atstovui su pristatoma maisto produktų siunta pateikiami nepriklausomos tyrimų laboratorijos tyrimo protokolai, patvirtinantys, kad pristatytas maisto produktas atitinka kokybės ir ženklinimo reikalavimus, nustatytus Sutarties 1 ir 2 prieduose, o maisto produktų priėmimas į sandėlį patvirtinamas priėmimo - perdavimo aktu, kurį pasirašo tiekėjas ir partnerių atstovas.

15. Sutarties 10.2.3. p. šalys susitarė, kad Sutartis prieš terminą gali būti nutraukta bet kuriuo metu apibusiu raštišku šalių susitarimu arba vienos iš šalių iniciatyva raštu informavus kitą šalį, jei kita šalis nevykdo ar netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, ir tai yra esminis Sutarties pažeidimas. Šalys susitarė, kad jei sutartis bus nutraukta dėl tiekėjo esminio sutarties pažeidimo, atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 91 str. 1 p., privalės viešai paskelbti apie sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą.

16. Sutarties 7.5.2. p. šalys susitarė, kad jei institucijos ar kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai parodo, kad maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 ir 2 prieduose, ir yra išdalinti / išdalinta dalis, ir tokie maisto produktai yra netinkami žmonių mitybai, atsakovė tokį Sutarties nuostatų pažeidimą laiko esminiu, pasinaudoja Sutarties įvykdymo užtikrinimu ir nutraukia Sutartį, arba, kai Sutartis sudaroma su tuo pačiu tiekėju dėl kelių pirkimo dalių, Sutartis nutraukiama dėl tos pirkimo dalies maisto produkto tiekimo, kurioje tiekėjas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus. Taigi, šiuo atveju pačios šalys Sutartyje aiškiai apibrėžė konkretų atvejį, kuriam esant Sutarties pažeidimą susitaria laikyti esminiu ir sudarančiu pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį, t. y. kai kompetentingos kokybės patikros rezultatai parodo, kad maisto produktai, kurie jau yra išdalinti (išdalinta dalis), neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 ir 2 prieduose, yra netinkami žmonių mitybai. Būtent šiuo pagrindu nagrinėjamu atveju atsakovė ir nutraukė Sutartį su ieškove 2019-11-06 raštu. Pastebėtina, kad nors šiame rašte, kaip Sutarties nutraukimo pagrindas nurodomas Sutarties 7.5.1. punktas, tačiau tiek iš rašto turinio, tiek iš ginčo šalių procesinių dokumentų, tiek ir iš jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad iš tikrųjų šalys sutinka ir suvokia, jog Sutartis buvo atsakovės vienašališkai nutraukta vadovaujantis jos 7.5.2. punktu, kuriame kalbama apie atvejus, kaip maisto produktai yra netinkami žmonių mitybai, tuo tarpu 7.5.1. punktas, kalbantis apie atvejus, kai maisto produktai yra tinkami žmonių mitybai, buvo atsakovės rašte nurodytas per klaidą ir apsirikimą.

17. Tokiu būdu, teismas, vertindamas byloje, ar atsakovė įgijo teisę ir turėjo teisėtą pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį pagal Sutarties 7.5.2. punktą, turi iš esmės įvertinti, ar atsakovė įrodė, kad ieškovė padarė minėtame punkte įtvirtintą esminį Sutarties pažeidimą, nevertindamas, ar Sutartyje įtvirtintas Sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Atsakovei neįrodžius Sutarties 7.5.2. punkte įtvirtinto esminio pažeidimo fakto, turėtų būti konstatuota, kad Sutartį atsakovė vienašališkai nutraukė neteisėtai. Tai reiškia, jog nagrinėjamoje byloje siekiant konstatuoti atsakovės atlikto vienašalio Sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti patikimai nustatyta bei įrodyta, jog: a) ieškovė pagal Sutartį pristatė atsakovei maisto produktus (sausainius), kurie neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 ir 2 prieduose; b) tą parodo institucijos ar kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai; c) maisto produktai yra išdalinti / išdalinta jų dalis.

18. Pažymėtina ir tai, kad nustačius aukščiau nurodytų sąlygų visumą, vadovaujantis Sutartimi atsakovė ne tik turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, tačiau taip pat turi teisę atsisakyti atsiskaityti su ieškove už netinkamos kokybės produktus, kadangi pagal Sutarties 4.1 p. atsakovė įsipareigojo sumokėti tiekėjui tik už tinkamai pristatytus ir Sutarties 1 priede bei 2.10 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančius maisto produktų kiekius ir jų sandėliavimą iki pristatymo į partnerių sandėlius bei maisto produktų transportavimą į partnerių sandėlius, o Sutarties 4.4. p. aiškiai numatyta, kad atsakovė nemoka tiekėjui už pristatytus maisto produktus, kurie neatitinka reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 ir 2 prieduose.

        19. Nors byloje nėra ginčo dėl to, kad didžioji dalis ieškovės pristatytų ir atsakovės (jos partnerių) priimtų tos pačios partijos, kurios Nr. 24.06.19-1, sausainių pakuočių buvo išdalinta galutiniams vartotojams (iš ieškovės pristatytų 177280 vnt. pakuočių liko neišdalinta tik apie 10000 vnt. pakuočių), tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl kitų sąlygų vienašaliam Sutarties nutraukimui buvimo. Savo ruožtu teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus – tiek šalių ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimus, tiek rašytinius įrodymus - sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti aukšto tikėtinumo laipsnio išvadą, jog ieškovė pardavė (pristatė) atsakovei sausainius, neatitinkančius Sutartyje ir jos prieduose nustatytų reikalavimų, ir jog tai yra konstatuota (nustatyta) kompetentingos kokybės patikros institucijos patikrinimo rezultatais. Teismo nuomone, vien Instituto, atlikusio keletą laboratorinių tyrimų, vieno iš tokių tyrimų metu nustatyta faktinė aplinkybė, jog paimtame sausainių mėginyje rastos 2 gyvos ir 1 negyva vabzdžių - kenkėjų lervos pati savaime per se, nesant byloje kitų neprieštaringų ir nuoseklių įrodymų, neleidžia daryti išvados, jog ieškovės pristatyti sausainiai jų pristatymo ir perdavimo atsakovei (jos partneriams) metu buvo netinkamos kokybės, neatitiko Sutartyje įtvirtintų kokybės reikalavimų.

20. Pirma, Sutartyje buvo šalių aiškiai numatyta, kad pristatomi maisto produktai bei pakuotės, į kurias jie pakuojami, turi atitikti Sutarties 1 ir 2 prieduose numatytus reikalavimus; Sutarties Priede Nr. 1 "Techninė specifikacija. Maisto produktų kokybės, pakavimo ir ženklinimo reikalavimai" be kita ko, numatyta, kad tiekėjas privalo užtikrinti pakuotės patvarumą; maisto produktas privalo būti saugus vartoti, be pašalinio kvapo ir skonio; avižiniai sausainiai turi atitikti Priede nurodytuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus kokybei, prekiniam pateikimui, didžiausiai leistinai teršalų maisto produktuose koncentracijai, mikrobiologiniams kriterijams ir t.t. Pažymėtina tai, kad pagal Sutarties 2.10 p. partnerių atstovui su pristatoma maisto produktų siunta pateikiami nepriklausomos tyrimų laboratorijos tyrimo protokolai, patvirtinantys, kad pristatytas maisto produktas atitinka kokybės ir ženklinimo reikalavimus, nustatytus Sutarties 1 ir 2 prieduose, o maisto produktų priėmimas į sandėlį patvirtinamas priėmimo - perdavimo aktu, kurį pasirašo tiekėjas ir partnerių atstovas (Sutarties 2.9.-2.10 punktai). Sutarties 6 dalyje "Maisto produktų kokybės kontrolė" detaliai sureguliuoti subjekto, turinio, formos ir kiti reikalavimai tyrimo protokolui, kurį privalo pateikti tiekėjas (ieškovė), kaip dokumentą, patvirtinantį, jog pristatytas maisto produktas atitinka kokybės ir ženklinimo reikalavimus, nustatytus Sutarties 1 ir 2 prieduose (turi būti išduotas nepriklausomos Maisto produkto laboratorijos - ne tiekėjo ir ne gamintojo laboratorijos; jame turi būti nurodyti visos eilės tyrimų rezultatai ir t.t.), o taip pat numatyta ir pačios atsakovės teisė reikalauti tiekėjo savo sąskaita papildomai įrodyti atitikimą techninėje specifikacijoje maisto produktams keliamiems reikalavimams, teisė atlikti visus patikrinimus, susijusius su Sutarties įsipareigojimų vykdymu.

21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pristatydama ginčo partijos sausainius tiek į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, tiek į "Maisto banko" sandėlius, ieškovė pateikė: a) šio maisto produkto gamintojo išduotą Kokybės deklaraciją, kurioje be kita ko, nurodoma, jog sausainiai atitinka Sutarties Priede Nr. 1 nurodytuose Lietuvos Respublikos bei ES teisės aktuose numatytus reikalavimus, fasuojami į saugią, tinkamą liesti su maistu, tvirtą pakuotę, kuri yra uždaryta ir atitinka ES teisės aktuose bei Lietuvos higienos normose įtvirtintus reikalavimus; b) produkto gamintojo išduotą Atitikties sertifikatą su priedais, kuriuose, be kita ko, taip pat nurodyta, kokius LR ir ES teisės aktų reikalavimus atitinka sausainiai; c) pačios ieškovės 2019-07-23 Pažymą, kurioje patvirtinama ir deklaruojama atitiktis Sutarties Priedo Nr. 1 numatytiems kokybės, pakavimo ir ženklinimo reikalavimams, bei pažymima, kad tyrimai, patvirtinantys kokybinius parametrus, atlikti nepriklausomoje akredituotoje laboratorijoje; d) o svarbiausia - Ukrainos Ekonominės plėtros ir prekybos ministerijos VĮ "Zaporožės mokslinės produkcijos standartizavimo, metrologijos ir sertifikavimo centro" Tyrimų centro, kuris, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, yra akredituota Ukrainos nacionalinės akreditavimo agentūros įstaiga, išduotus 2019-06-27 Maisto produktų ir maisto žaliavų tyrimų protokolus dėl paimtų tos partijos produktų mėginių ir jų ženklinimo atitikties kokybės reikalavimams. Šios oficialios ir nepriklausomos valstybės įgaliotos/akredituotos kokybės tyrimų institucijos (laboratorijos), kuri atliko būtent ginčo sausainių partijos Nr. 24.06.19-1 pavyzdžių (5 pakelių supakuoto produkto) testavimus, bandymus ir laboratorinius tyrimus, protokoluose konstatuota, kad produkto forma, išvaizda, kvapas, skonis, tekstūra, sudėtis, drėgmės kiekis, pelenų kiekis produkte, cukraus ir kitų medžiagų kiekis produkte ir t.t. atitinka kontrolės kokybės standartus, ženklinime deklaruojamų maistinių medžiagų verčių leistinų nuokrypių reikalavimus ir pan. Jokių duomenų apie galimus vienokius ar kitokios ištirti paimtų tos sausainių partijos pavyzdžių kokybės trūkumus, defektus, neatitikimus, nukrypimus nuo reikalaujamų standartų ir imperatyvių reikalavimų, minėtų laboratorinių tyrimų protokoluose nėra.

22. Antra, kaip matyti iš ieškovės į bylą kartu su dubliku pateiktų įvairių su sausainių gamintojo -  Ukrainos įmonės "Zaporožės duonos kombinatas Nr. 1" veikla ir betarpiškai su ginčo sausainių partijos gamyba susijusių dokumentų (Kokybės vadybos sistemos sertifikato, Maisto saugos vadybos sistemos, reikalavimų maisto saugos vadybos sistemoms sertifikato, Pakavimo medžiagų / plėvelės valstybinės sanitarinės – epidemiologinės ekspertizės akto, Pakavimo medžiagų / plėvelės atitikties sertifikato, plėvelės mikrobiologinės taršos tyrimų protokolo, sausainių technologinės instrukcijos, atitikties sertifikato, Įmonės Temperatūros ir drėgnio kontrolės gatavos produkcijos sandėlyje žurnalo, Bakalėjos, ūkinių, kanceliarijos prekių sandėliavimo ir realizavimo organizavimo žurnalo, Kepimo krosnies valymo ir plovimo žurnalo, Avižinių sausainių gamybos padalinio dezinfekcijos žurnalo, Prekės partijos Nr. 240619-1 sudėties atitikties sertifikatų, kokybės sertifikatų, kokybės pažymėjimų ir kt.), kurių kompleksinę ir sisteminę analizę Lietuvoje 2020-01-17 aktu atliko nepriklausoma mokslo įstaiga – Kauno technologijos universiteto Maisto institutas:  sausainių gamybos įmonėje yra įdiegtos, funkcionuoja ir palaikomos Kokybės vadybos ir Maisto saugos vadybos sistemos, vykdant nepriklausomos sertifikavimo įstaigos sertifikavimo procedūras (auditus), ginčo sausainių gamyba ir sandėliavimas yra sertifikavimo apimtyje; sausainiai buvo supakuoti į polipropilenines pakuotes, tinkamas maisto produktų pakavimui, ir produkto fizikinę ir biologinę saugą, biologinės rizikos valdymą rodo pakuotės galiojimo terminas, ilgesnis nei pačio produkto galiojimo terminas, antrinės pakuotės (kartono dėžutės) tvarumas ir sandarumas, tinkamų gaminio sandėliavimo ir transportavimo sąlygų užtikrinimas; išlaikyti nacionaliniai (Ukrainos) reikalavimai sausainių gamybos, ženklinimo ir sandėliavimo procesams ir medžiagoms; ginčo partijos sausainių kepimas ir atvėsinimas vykdomas srautinėje linijoje, kuri nukreipiama į pakavimo automatus, ir šiame etape susidaryti biologinei rizikai tikimybė žema dėl aukštatemperatūrinių sąlygų bei pučiamų oro srautų atvėsinimo konvejeryje; įmonėje vykdoma kenkėjų kontrolė, savalaikis kenkėjų kontrolės ir prevencijos paslaugų suteikimas, minimalus (1-2 vnt.) aptiktų kenkėjų (skraiduolių) skaičius gaudyklėse ir t.t. Šie duomenys rodo, kad iš esmės ginčo sausainių gamintojo įmonėje sausainių gamybos metu buvo laikytasi nustatytų tokiems procesams reikalavimų. Byloje nėra jokių priešingas išvadas leidžiančių teismui daryti ar aukščiau minėtuose dokumentuose pateikta bei KTU Maisto instituto apibendrinta informacija leidžiančių suabejoti duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti, jog galimai sausainių gamybos proceso metu buvo padaryti vienokie ar kitokie pažeidimai, dėl kurių įvyko/objektyviai galėjo įvykti sausainių užkrėtimas vabzdžiais kenkėjais, ir ieškovės iš Ukrainos įmonės buvo įsigyti bei atsakovei pristatyti jau nuo pat pagaminimo buvę netinkamos kokybės sausainiai.

23. Trečia, kaip matyti iš ieškovės į bylą kartu su dubliku pateiktų įvairių su sausainių transportavimu iš Ukrainos į Lietuvą susijusių dokumentų (logistikos įmonių UAB „Grigo transportas“ ir UAB „Baltic TransAlex“, UAB „Lambda“ transporto priemonių higienos įrašų, Plovimo dezinfekavimo darbų registracijos žurnalų ir kt.), kurių kompleksinę ir sisteminę analizę Lietuvoje 2020-01-17 aktu atliko nepriklausoma mokslo įstaiga – Kauno technologijos universiteto Maisto institutas, sausainių vežėjų įmonių transporto priemonės buvo higieniškai aptarnautos, vežant sausainius buvo laikytasi atitinkamų temperatūrinių režimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos pasienyje atliekant sausainių siuntų muitinės procedūras 2019-07-19 ir 2019-07-23, buvo atlikti ir sausainių fitosanitariniai ir (ar) atitikties prekybos standartams tikrinimai, surašyti atitinkami aktai bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Lavoriškio veterinarijos pasienio posto konstatuota, kad importuojamus produktus „realizuoti leidžiama“, jog jie atitinka pateiktuose dokumentuose reglamentuotus reikalavimus produkto kokybei ir saugai.

24. Ketvirta, ieškovės UAB "Handelshus" paaiškinimai ir pateikti rašytiniai įrodymai - jos sandėlio, esančio Meistrų g, 10, Vilniuje, Dezinfekcijos žurnalas, Produktų sandėliavimo temperatūrų registras, Kenkėjų kontrolės žurnalas, Sandėlio dezinfekcijos atlikimo protokolai, Kandžių gaudyklių monitoringo žurnalas, Kandžių gaudiklių monitoringo žurnalas bei protokolai, Plovimo - dezinfekavimo darbų registracijos žurnalai, dezinfekcinių priemonių įsigijimo dokumentai – patvirtina, kad tiek ieškovės sandėlis, tiek transporto priemonės, kuriomis Lietuvoje buvo gabenami produktai į atsakovės (jos partnerių) sandėlius, aktualiu nagrinėjamai bylai laikotarpiu (tiek iki ginčo sausainių įsigijimo, tiek po įsigijimo ir pristatymo atsakovės partneriams) buvo reguliariai valomi, plaunami ir dezinfekuojami, sandėlyje be kita ko, buvo taikomos ir tikslinės priemonės konkrečiai kandžių atsiradimo prevencijai ir kontrolei - įrengtos kandžių gaudyklės, kuriuose niekada kandžių nebuvo randama ir pan. Jau minėtame Kauno technologijos universiteto Maisto instituto 2020-01-17 akte "Dėl konditerijos gaminio "Avižinių sausainių su šokolado gabaliukais (partija 240619-1) gamybos, sandėliavimo, transportavimo saugos užtikrinimo", išanalizavus su ginčo sausainių sandėliavimu ir pervežimu Lietuvoje susijusius dokumentus taip pat konstatuojama, kad transportavimo paslaugų bei kitos dokumentacijos apimtis ir turinys rodo, kad sausainių temperatūros ir drėgnio parametrai buvo nuoseklūs ir patvirtinti visose transportavimo ir sandėliavimo UAB "Handelshus" sandėliuose stadijose; maisto saugos procesai / rizikos valdymas šioje maisto gamybos grandinėje yra užtikrinti.

Atsakovė nepateikė, ir byloje nėra jokių duomenų ir juos galinčių patvirtinti įrodymų, kurie leistų teismui spręsti, jog tiek pagamintų ginčo sausainių laikymo Ukrainoje, tiek jų gabenimo į Lietuvą, tiek laikymo Lietuvoje ir/ar gabenimo į atsakovės partnerių sandėlius metu, būtų nesilaikoma vienokių ar kitokių su sanitarija, higiena, kenkėjų prevencija susijusių reikalavimų, dėl kurių sandarioje teisės aktų reikalavimus atitinkančioje pakuotėje vežti ir atsakovei pristatyti sausainiai objektyviai galėjo būti užkrėsti iki jų perdavimo atsakovei dėl nuo ieškovės ir/ar sausainių gamintojo / vežėjų priklausančių priežasčių ir veiksmų.

25. Penkta, visi ieškovės pristatyti ginčo partijos produktai buvo pasirašytinai priimti atsakovės partnerių, be kita ko, 2019-08-06 - Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (į sandėlį, esantį Durpių g. 5, Radviliškis) atstovų, o 2019-08-06, 2018-08-07 ir 2019-08-14 - "Maisto bankas" atstovų (į sandėlį, esantį Technikos g. 18F, Kaunas), ir jokių pastabų dėl jų kokybės, kiekio, neatitikimų, trūkumų Maisto produktų priėmimo - perdavimo aktuose nebuvo pareikšta ir nurodyta. Nors teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas akcentavo, jog minėti jo darbuotojo pasirašyti aktai tik patvirtinta patį prekių priėmimo – perdavimo faktą, bet nepatvirtina prekių kokybės ir kitų charakteristikų, tačiau šis argumentas vertintinas kritiškai. Pažymėtina, kad Sutarties 2.10 p. šalys numatė, kad atsakovės partnerių atstovai turi teisę patikrinti, ar pristatyti visi grafike nurodyti maisto produktai ir visas nurodytas maisto produktų kiekis atitinka visus Sutarties 1 ir 2 prieduose nustatytus reikalavimus bei ar pristatytas / pristatyti maisto produktas / produktai tinkamas / tinkami vartojimui ne mažiau kaip 6 mėn. jo / jų galiojimo, ir įforminti Maisto produktų priėmimą perdavimą. Pačios atsakovės Sutarties 3 priede nustatytoje „Maisto produktų priėmimo – perdavimo akto“ formoje maisto produktus priimantis subjektas turėjo patvirtinti ne tik patį prekių priėmimo – perdavimo faktą ir prekių kiekius, bet ir atskirai nurodyti bei pažymėti (užpildant atitinkamą lentelę), ar perduodami – priimami maisto produktai atitinka reikalavimus, nurodytus Sutarties prieduose Nr. 1 ir 2, ar jie yra tinkami vartojimui ne mažiau kaip 2/3 jų galiojimo laiko, ar yra tinkamai paženklinti ir t.t., o taip pat galėjo akte pateikti dėl visų šių pozicijų pastabas ir pan. Nagrinėjamu gi atveju atsakovė (jos partneriai), priimdama maisto produktus, pagal Sutartį turėdama teisę ir pareigą patikrinti, be kita ko, ir jų atitiktį Sutarties prieduose įtvirtintiems kokybės, ženklinimo, pakuotės, kiekio ir kt. reikalavimams, jokių neatitikimų, defektų, trūkumų, įskaitant ir tuos, kurie nagrinėjamos situacijos kontekste galėjo būti objektyviai matomi priimančio asmens (pvz., pažeistų išorinių ar vidinių pakuočių, voratinklių skaidriose / permatomose sausainių pakuotėse) nenustatė, prekes be išlygų priėmė.

26. Šešta, nors, kaip jau buvo minėta ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 2020-08-23 Radviliškio valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje buvo gautas vartotojo skundas apie tai, kad iš Baisiogalos seniūnijos gautuose labdarai skirtuose avižiniuose sausainiuose rasta kirmėlių, tačiau šis, kaip matyti, anoniminis telefonu pateiktas skundas, pareiškėjui negalėjus pateikti tarnybai sausainių patikrinimui, nepasitvirtino. Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019-08-26 Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo, atlikto Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Labdaros ir paramos maisto produktų sandėlyje, esančiame Durpių g. 8, Radviliškyje, akte konstatuota, kad apžiūrėjus sandėliavimo patalpose esančias 2 dėžes (po 24 vnt.) dar likusių neišdalintų maisto produkto pakuočių, vizualiai kenkėjų ar jų veiklos pėdsakų nepastebėta (sausainių maišeliai skaidrūs – pridėtos fotonuotraukos), tuo tarpu iš sandėlio paėmus ir 2019-08-27 pristačius tyrimui į Institutą 1 kg sausainių, iš 2019-08-28 Tyrimo protokolo matyti, kad paimtuose mėginiuose jokių vabzdžių – kenkėjų nerasta. Duomenų apie tai, kad dėl šiam atsakovės parneriui ieškovės pristatytų ir išdalintų sausainių būtų gauti dar kokie nors kiti skundai, jog tiek atsakovės partnerių, tiek galutinių vartotojų būtų nustatytas pristatytų sausainių netinkamumas, neatitikimas kokybės reikalavimams, be kita ko, jų užsikrėtimas vabzdžiais – kenkėjais, byloje nėra.

27. Septinta, pačiai ieškovei 2019-08-29 inicijavus jos tuo metu dar turėtų to paties sausainių gamintojo tos pačios partijos Nr. 24.06.19-1 sausainių 24 vnt. pakuočių, laikytų jau aukščiau minėtame ieškovės UAB „Handelshus“ sandėlyje, esančiame Meistrų g. 10, Vilniuje, nepriklausomą laboratorinį kokybės tyrimą, Instituto 2019-09-10 Tyrimo protokole konstatuota, kad paimtuose mėginiuose bakterijų, listerijų, bacilų, stafilokokų, o taip pat ir vabzdžių – kenkėjų nerasta ir neaptikta.

28. Aštunta, byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad dėl kitiems atsakovės partneriams ieškovės pristatytų ir išdalintų sausainių - o iš viso net į 47 atskirus sandėlius visoje Lietuvoje, kaip patvirtino bylos šalys ir kaip matyti iš 2019 m. rugpjūčio mėnesio maisto produktų dalinimo grafiko, buvo ieškovės pristatyta net 177280 vnt. sausainių pakuočių (35456 kg), kurių didžioji dalis buvo faktiškai išdalinta - būtų gauti kokie nors kiti skundai, jog tiek atsakovės, tiek jos partnerių, tiek ir galutinių vartotojų būtų nustatytas pristatytų sausainių netinkamumas, neatitikimas kokybės reikalavimams, be kita ko, jų užsikrėtimas vabzdžiais – kenkėjais.

29. Kaip paaiškino atsakovės atstovė ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 2019-08-30 Kauno valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje buvo gautas galutinio vartotojo (K. Ž.) skundas apie tai, kad 2019-08-30 „Maisto banko“ išdalintuose avižiniuose sausainiuose susukti kirminų voratinkliai, ir šio pranešimo pagrindu Kauno VMVT 2019-09-02 atliko „Maisto banko“ sandėlio, esančio Technikos g. 18F, Kaune, patikrinimą, kurio akte konstatuota, kad apžiūrėjus ieškovės pristatytus į sandėlį 2019-08-14 sausainius, pakuotės buvo nepažeistos, voratinklių nebuvo matoma; tuo pačiu pažymėta, jog atsakingo sandėlio darbuotojo teigimu 2019-08-28 buvo gautas skundas iš vartotojo dėl sausainių kokybės, apie ką buvo informuota atsakovė, ir apžiūrėjus sausainius nustatyta, kad vienoje dėžėje esančių sausainių pakuotėse matomi voratinkliai, atsakovės darbuotojai atvyko į sandėlį ir paėmė 3 pakuotes laboratoriniams tyrimams, tuo tarpu kiti sandėlyje esantys sausainiai buvo izoliuoti nuo kitų produktų ir apvynioti plėvele. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir atsakovės atstovės paaiškinimų teismo posėdyje, 2019-08-29 laboratoriniam tyrimui į Institutą pristačius 5 pakuotes sausainių, iš kurių 2 buvo paimtos iš minėto „Maisto banko“ sandėlio Technikos g. 18F, Kaune, o 3 – iš „Maisto banko“ sandėlio Vilniuje (tam, kad tyrimui būtų pateiktas minimaliai Instituto reikalaujamas produkto kiekis - 1 kg), Instituto 2019-08-30 tyrimo protokole konstatuota, kad pateiktuose mėginiuose (1 kg) rastos 2 gyvos vabzdžių – kenkėjų lervos ir 1 negyva vabzdžių – kenkėjų lerva. Vis dėlto, kaip teismas jau buvo nurodęs, dėl aukščiau minėtuose sprendimo punktuose nurodytų priežasčių, vien vabzdžių – kenkėjų aptikimo 1 kg ginčo sausainių (iš kurių, kaip minėta, 2 pakuotės buvo paimtos iš "Maisto banko" sandėlio Kaune, Technikos g. 18F) 2019-08-29 dieną faktas pats savaime neleidžia spręsti apie tai, kad ieškovė jau pardavė atsakovei netinkamos kokybės produktą - byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui daryti tokią išvadą.

30. Nepaisant to, kad dalyvaujantys byloje asmenys aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis bei teikė į bylą visą eilę įrodymų savo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti, tačiau nagrinėjamoje byloje faktiškai susiklostė situacija, kuomet objektyviai teismui neįmanoma nustatyti absoliučią tiesą, t. y. nėra objektyvios galimybės nustatyti, kada ir dėl kieno kaltės įvyko ginčo sausainių užkrėtimas, kokioje stadijoje, ir kuri iš galimų versijų – a) sausainiai buvo užkrėsti dar jų gamybos stadijoje; b) sausainiai buvo užkrėsti jų transportavimo iš gamintojo į Lietuvą metu; c) sausainiai buvo užkrėsti jų sandėliavimo Lietuvoje pas ieškovę metu; d) sausainiai buvo užkrėsti jų sandėliavimo pas atsakovę (jos partnerius) metu; e) sausainiai buvo užkrėsti pas galutinius jų vartotojus - yra labiausiai tikėtina, bei spręsti, kaip teigia atsakovė, jog sausainiai buvo užkrėsti dar tuo metu, kai buvo ieškovės / prekės gamintojo, iš kurio sausainiai buvo įsigyti, dispozicijoje ar dėl priežasčių, priklausančių nuo ieškovės, teismas neturi pakankamo pagrindo. Teismo išsamiai aukščiau išanalizuoti įrodymai neleidžia daryti pakankamai aukšto tikėtinumo lygio išvados, jog ieškovė jau iš sausainių gamintojo įsigijo netinkamos kokybės sausainius arba jog sausainių kokybė tapo netinkama dėl jų netinkamo transportavimo ir laikymo ieškovės sandėlyje dar iki perdavimo užsakovei (atsakovei).

31. Be aukščiau jau aptartų aplinkybių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sausainiai į atsakovės partnerių – Radviliškio rajono savivaldybės administracijos sandėlį buvo pristatyti ir perduoti 2019-08-06, tuo tarpu išdalinti galutiniams vartotojams tik 2018-08-20, t. y. buvo atsakovės (jos partnerio Radviliškyje) dispozicijoje 14 dienų (2 savaites), po ko tik 2018-08-23 gautas anoniminis vartotojo skundas, kuris, kaip minėta, atlikus patikrinimus ir laboratorinius tyrimus, nepasitvirtino; taip pat ir į „Maisto banko“ sandėlį Technikos g. 18F, Kaune, sausainiai ieškovės buvo pristatyti ir perduoti atitinkamai 2019-08-06, 2019-08-07 ir 2019-08-14, o išdalinti galutiniams vartotojams tik 2019-08-30, t. y. buvo atsakovės (jos partnerio Kaune) dispozicijoje nuo 16 iki 24 dienų. Toks pakankamai ilgas sausainių sandėliavimo atsakovės partnerių sandėliuose laikas, taip pat laikas nuo sausainių pristatymo iki jų patekimo pas galutinius vartotojus ir galiausiai, ištyrimo Institute, įvertinus tą faktą, jog ginčo Instituto 2019-08-30 atlikto tyrimo metu buvo rastos ne tik negyva, bet ir gyvos vabzdžių – kenkėjų lervos, taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl netinkamos sausainių kokybės jau jų pagaminimo 2019-06-24 metu (t. y. prieš beveik 2 mėnesius iki perdavimo atsakovei) ar kokybės praradimo iki jų perdavimo atsakovei (jos partneriams).

32. Kaip matyti iš Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro 2020-02-25 Išvados, kurią teismas šiuo atveju vertina, kaip rašytinį įrodymą byloje, pateiktos įvertinus nagrinėjamoje byloje jau esančius įrodymus (sausainių pakelių nuotraukas, taip pat Instituto atliktų tyrimų protokolus, ieškovės sandėlio, kuriame buvo laikomi sausainiai, temperatūrų žurnalą, kandžių monitoringo duomenis  ir kt.), o taip pat remiantis ilgamečiais Centro stebėjimais, pakuotės viduje matoma lerva yra drugio pietinio ugniuko vikšras, kuris gali pakuotėje atsirasti keliais būdais: a) drugiui padėjus kiaušinius į produktą praėjus pakankamai laiko po produkto terminio apdorojimo (kepimo metu ir iš karto po kepimo, nes esant produktui karštam, užkrėtimas neįmanomas); b) drugiui padėjus kiaušinius transportavimo ir sandėliavimo metu; c) suaugusiems vikšrams įlindus, įsigraužus į pakuotę. Išvadoje nurodoma, kad vikšras gali įsigraužti į pakuotę, nes vikšrai ieško naujų mitybos šaltinių, o paskutinių ūgių vikšrai yra aktyvūs, nukeliauja sąlyginai didelius atstumus, suradę tinkamą vietą vikšrai virsta lėliuke, iš kurios vėliau išsirita nauja drugių karta; dažniausiai žmonių aptinkami ant įvairiausių produktų ir daiktų būtent paskutinio ūgio keliaujantys vikšrai, kurių jaunų ūgių vystymosi vietos dažnai nesusijusios su aptikimo vieta. Konstatuojama, kad ar vikšrai vystėsi, maitinosi pakuotės sausainiais, galima buvo nustatyti įvertinus mėginį (nagrinėjamu atveju tai neįmanoma nustatyti ir ištirti, nes neišliko nei užkrėstų sausainių, nei lervų mėginiai); jei vikšrai nuo kiaušinėlio vystėsi pakuotėje, joje turėjo būti ekskrementų ir pagrindinis požymis – produkto dalys, trupiniai apvilkti voratinkliniais siūlais, tuo tarpu pateiktose Centrui nuotraukose šie požymiai nefiksuoti, nepateikti. Nurodoma, kad vasaros metu dėl palankių temperatūrų vikšras - pietinis ugniukas yra ypač dažnai aptinkamas, tai vienas iš labiausiai paplitusių Lietuvoje sandėliuojamų produktų kenkėjų, aptinkamas būstuose, prekybos ir sandėliavimo vietose. Atsižvelgiant į tai, kad iš visos siuntos tik vienas produktas buvo pažeistas, atsižvelgiant į tiekėjo (ieškovės) sandėlių monitoringo vabzdžių monitoringo rezultatus, į tai, kad nuotraukose nesimato ekskrementų, siūlais apraizgytų produktų, nebuvo nusiskundimų dėl sugadintų sausainių, registruotas tik vienas suaugęs vikšras, remiantis ilgamečiais stebėjimais labiausiai tikėtina, kad vikšrai galėjo įsigraužti ir pakuotėms pakliuvus pas galutinį vartotoją. Tikslių išvadų iš pateiktos medžiagos padaryti negalima, nes nėra duomenų apie jų tyrimus paskirstymo sandėlyje ir galutinio vartotojo aplinkoje (teismas pažymi, kad tokių duomenų nėra ir byloje). Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, iš esmės Gamtos tyrimų centro buvo atmestos, kaip labiau tikėtinos, versijos dėl aptiktų suaugusių vikšrų (paskutinio ūgio keliaujančių vikšrų) atsiradimo sausainių pakuotėse iš karto po produkto pagaminimo, transportavimo ir sandėliavimo metu (kai padedami kiaušinėliai), nurodant, jog labiau tikėtina, jog keliaujantys suaugę vikšrai įsigraužė į pakuotę.

33. Nors tiek pati ieškovė, tiek trečiasis asmuo pateikė į bylą įvarius straipsnius apie maistines kandis, jų pateikimą į maisto produktus, prevenciją ir pan. iš įvairių interneto šaltinių (https://lsveikata.lt, www.ve.lt, www.vmvt.lt, www.dezinfa.lt, www.dezinfekcijospaslaugos.lt, https://entomology.k-state.edu), tačiau teismas šiuos įrodymus vertina kritiškai, kaip subjektyvaus pobūdžio juos parengusių privačių ar nežinomų asmenų informaciją/nuomonę ir nelaiko jų objektyviais duomenimis, galinčiais patvirtinti ar paneigti vienokais ar kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kadangi nėra aiškūs šių straipsnių autoriai, jų kvalifikacija, dalis straipsnių – tai privačių juridinių asmenų, teikiančių rinkoje tam tikras paslaugas, nuomonė ir pan., todėl spręsdamas dėl biologinių – gamtinių vamzdžių – kenkėjų atsiradimo sausainiuose aspektų, teismas mano esant galima atsižvelgti nebent į aukščiau minėtoje nepriklausomos valstybinės mokslo įstaigos - Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro 2020-02-25 Išvadoje, kaip į rašytiniame įrodyme, pateiktą informaciją ir ją vertinti sistemiškai su kitais byloje esančiais duomenimis. Tuo pačiu negalima nepastebėti, kad minėtuose šaltiniuose iš esmės pateikiama neprieštaraujanti viena kitai, o tuo pačiu ir Gamtos tyrimų centro išvadai informacija apie kandžių gyvenimo trukmę (28 dienos, kurios apima visas gyvenimo ir vystymosi stadijas - kiaušinėlis, lerva, vikšrai), galimas kandžių atsiradimo maisto produktuose priežastis, susijusias su minėtomis versijomis, kuri nagrinėjamu atveju nei patvirtina, nei paneigia byloje nustatytinas aplinkybes, nes straipsniuose bendro pobūdžio žinios apie kandis nėra pritaikytos individualiai ginčo situacijai (skirtingai nuo Gamtos tyrimų centro išvados, pateiktos remiantis ne tik bendro pobūdžio biologine informacija apie kandis (vabzdžius), bet ir remiantis su konkrečia ginčo situacija susijusiais įrodymais (dokumentais, nuotraukomis). Tokia konkreti, su ginčo atveju susijusi informacija (ginčo sausainiuose aptiktos vabzdžio lervos nuotraukos pakuotėje) buvo ieškovės pateikta ir UAB "Dezinfa", rinkoje teikiančiai valymo, dezinfekavimo, kenkėjų kontrolės paslaugas (teikusios jas ir ieškovei bei trečiajam asmeniui) kuri ją įvertinusi savo 2020-02-21 rašte, sudarytame biologo - paslaugų vadovo, nurodė, kad nuotraukoje identifikuota maistinių kandžių - ugniukų Piralidae šeimos lerva (tas pats konstatuota ir minėtoje Gamtos tyrimų centro išvadoje), jog greičiausiai lerva įsigraužė į produkcijos pakuotę, bet nėra aišku, kuriame brendimo laikotarpyje tai įvyko - ar tik išsiritus iš kiaušinėlio, ar subrendusiame amžiuje; pagal nuotrauką lervos amžius gali būti apie 3-4 savaitės; yra tikimybė, kad kenkėjas sudeda kiaušinėlius ant jau pagamintos, bet dar nesupakuotos produkcijos, bet tai šiuo atveju mažiau tikėtina sprendžiant iš lervos amžiaus jos suradimo metu; kenkėjų lervos paprastai nesunkiai prasigraužia per maisto produkcijai skirtą polietileno plėvelę, įsigraužimo vietą pastebėti labai sunku, nes tuo metu lerva būna tik apie 1 mm ilgio. Dažniausiai toks užkratas atsiranda kenkėjų turinčiose patalpose, prieš supakuojant pagamintą produktą, tačiau šiuo atveju sprendžiant iš numanomo lervos subrendimo dydžio ir nedidelio produkcijos užkrėtimo masto, panašu, kad lerva į pakuotę pateko jau vėlesnėje stadijoje. Be kita ko, nurodoma, kad šiltuoju sezonu šie vabzdžiai gali į patalpas patekti ir iš lauko, o pagrindinė priemonė yra reguliarus nuolatinis šių kenkėjų monitoringas naudojant feromonines gaudykles, gaunamos produkcijos tikrinimas ir rotacija sandėliavimo vietose.

34. Tokiu būdu matyti, kad specialistų - biologų, konkrečiai vertinusių didesnį ar mažesnį kiekį jiems su ginčo atveju pateiktos susijusios informacijos (abiem atvejais vertintos nuotraukos) bei turimą patirtį / stebėjimo duomenis pateikta iš esmės neprieštaringa informacija dėl kenkėjų atsiradimo sausainiuose galimų priežasčių, darant labiau tikėtiną prielaidą, jog nagrinėjamu atveju lervos galėjo įsigraužti į pakuotę, o ne išsiristi iš kiaušinėlio jau esančioje sandarioje pakuotėje.

35. Tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens byloje buvo akcentuojama ir teikiami įrodymai, jog "Maisto banko", kaip maisto tvarkymo subjekto, sandėlis, esantis Technikos g. 18F, Kaune, ginčui aktualiu laikotarpiu ir šiuo metu atitinka visus sanitarijos, higienos reikalavimus, jame nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, nerasta jokių vabzdžių - kenkėjų, todėl ginčo sausainiai, kuriuose buvo rasti vabzdžiai, negalėjo būtų užkrėsti jų sandėliavimo trečiojo asmens sandėlyje metu, t. y. lervos negalėjo prasigraužti į sausainių pakuotes juos sandėliuojant pas trečiąjį asmenį ir pan.

        36. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, trečiajam asmeniui "Maisto bankui" iš tikrųjų Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduoti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimai, ir jam leidžiama mėsos ir valdomųjų mėsos subproduktų, daržovių, vaisių, fasuotų maisto produktų laikymo ir sandėliavimo veikla. Po ginčo įvykio Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai atlikus tinkamumo vartoti terminų, laikymo sąlygų, atsekamumo, savikontrolės sistemos, biocidinių produktų naudojimo, saugos, kokybės, higienos, ženklinimo kontrolę "Maisto banko" sandėlyje Technikos g. 18F, Kaune, 2019-09-02 Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo akte Nr. 33MPĮ-1404 konstatuota, jog patalpos tvarkingos, dezinfekuojamos, darbuotojai pasitikrinę sveikatą, išklausę higienos kursus, veikla vykdoma pagal leistiną maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, surašomi maisto produktų priėmimo - perdavimo žurnalai, temperatūra sandėlyje + 20 laipsnių, kryžminės taršos galimybės nenustatyta. Pakartotinio to paties "Maisto bankas" sandėlio patikrinimo 2019-10-17 akte Nr. 33MPĮ1699 Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos taip pat konstatuotos aukščiau minėtame akte nurodytos aplinkybės, bei papildomai, jog teritorija švari ir tvarkinga, patalpų būklė patenkinama, natūrali ventiliacija, kenkėjų pėdsakų nepastebėta, įvertinus vaisių ir daržovių kokybę, nekokybiškų nerasta, pildomas maisto produktų laikymo žurnalas, patikrinimo metu esminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, poveikio priemonių netaikyta. Trečiojo asmens į bylą pateikti valymo darbų, atliekamų pagal planą (grafiką) registravimo žurnalai, Generalinio sandėlio tvarkymo darbų atmintinė, Maisto produktų saugojimo žurnalas rodo, kad sandėlis, esantis Technikos g. 18F, buvo reguliariai valomas, plaunamas ir dezinfekuojamas. 

        37. Vis dėlto, teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos dalykas nėra produktų sandėliavimo būklės "Maisto banko" sandėlyje, higienos, dezinfekcijos ir kitų sanitarinių reikalavimų laikymosi trečiojo asmens patalpose įvertinimas, atitinkamai vienokių ar kitokių trečiojo asmens, kaip atsakovės partnerio, pareigų, susijusių su jam atsakovės perduotų išdalinti maisto produktų laikymu, saugojimu ir pan., vykdymas, todėl teismas plačiau dėl šių aspektų nepasisako ir dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų šiuo klausimų įrodymų detaliai nevertina. Nagrinėjamos bylos dalykas yra ieškovės UAB "Handelshus" pareigos pristatyti ir parduoti atsakovei maisto produktus, atitinkančius Sutartyje ir jos prieduose nustatytus kokybės reikalavimus, įvykdymo / neįvykdymo ir to teisinių padarinių įvertinimas.

        38. Teismas pabrėžia, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

        39. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

        40. Nagrinėjamu gi atveju aukščiau nurodytų teismų praktikos išaiškinimų kontekste spręstina, jog byloje esančių įrodymų visuma bei teismo aukščiau išsakyti argumentai neleidžia daryti pakankamą išvadą, jog ieškovė pardavė atsakovei netinkamos kokybės sausainius, kurie jau pardavimo metu buvo užkrėsti vėliau juose rastais vabzdžiai - kenkėjais, t.y. byloje liko nenustatyta ir patikimai neįrodyta, jog ieškovė pažeidė Sutartyje numatytą pareigą parduoti atsakovei Sutarties 1 ir 2 priedų reikalavimus atitinkančius maisto produktus.

        41. Teismas papildomai pažymi, kad atsakovė ir trečiasis asmuo akcentavo aplinkybę, kad jeigu sausainių užkrėtimas iš tikrųjų būtų įvykęs po jų perleidimo atsakovės parnerių dispozicijon, dėl netinkamų laikymo sąlygų, higienos normų nesilaikymo sandėliuose ir pan., tai būtų užkrėsti ir kiti tuo metu "Maisto banko" sandėlyje laikyti tiek panašūs produktai (grūdiniai / kruopiniai), tiek produktai, kuriems nustatytos specialiosios sąlygos, tačiau jokių kitų produktų netinkamo laikymo sąlygų, jų užkrėtimo faktų nenustatyta. Vis dėlto, teismo nuomone, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nei patvirtina, nei paneigia faktą dėl galimo Sutarties reikalavimų neatitinkančių nekokybiškų sausainių pardavimo atsakovei ir ieškovės galimai padaryto esminio Sutarties pažeidimo. Lygiai taip pat ieškovė akcentavo aplinkybę, kad jeigu sausainių užkrėtimas iš tikrųjų būtų įvykęs dar jų pagaminimo ir pakavimo Ukrainos įmonėje metu ar dėl netinkamų jų laikymo sąlygų, higienos normų nesilaikymo ieškovės sandėliuose ir pan., tai būtų užkrėstos ne tik 2 sausainių pakuotės, paimtos ir pristatytos Instituto tyrimui iš "Maisto banko" sandėlio Kaune, Technikos g. 18F, bet ir į kitus dar 46 atsakovės partnerių sandėlius ieškovės pristatyti to paties gamintojo pagaminti tos pačios partijos, prieš tai taip pat transportuoti ir sandėliuoti ieškovės sandėlyje sausainiai (didesnė ar mažesnė jų dalis), tačiau, kaip jau buvo minėta, jokių produktų užkrėtimo, netinkamos kokybės ir panašių atvejų visuose kituose virš 177 tūkst. sausainių pakuotėse, taip pat ir ieškovės sandėlyje išlikusiuose sausainių pakuotėse (kurias įvykus ginčui ieškovė savo iniciatyva pateikė laboratoriniam tyrimui į Institutą) nenustatyta ir dėl to byloje nėra jokių duomenų.

      42. Teismas plačiau nepasisako dėl kitų ieškovės ieškinyje bei atsakovės ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose iškeltų klausimų ir aplinkybių (pvz., dėl tyrimams pristatytų pakuočių pažeidimo buvimo/nebuvimo, visos partijos ar tik jos dalies pašalinimo iš rinkos galimumo, dėl visuomenės informavimo priemonėse esančių straipsnių apie ieškovės ir "Maisto banko" veiklą, jos pažeidimus, dėl kitų teismuose nagrinėtų/nagrinėjamų bylų, kuriose dalyvauja ieškovė ir kt.), kadangi jie yra teisiškai nereikšmingi teismo išvados padaryti ir ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumui išspręsti. Teismas tik pažymi, kad kaip teisingai pažymėjo atsakovė ir trečiasis asmuo, sprendžiant ginčą remtis ieškovės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-26 nutartimi c.b. Nr. e3K-3-386-378/2018, ir joje pateiktų faktinės situacijos vertinimu, kaip precedentu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo, kadangi bylų ratio decidendi skiriasi: minėtoje byloje buvo vertinamas ieškovės pristatyto pieno, kurio laikymui buvo nustatytos specialios sąlygos, atitinkamas temperatūros režimas, turintis tiesioginę įtaką produkto kokybei, gedimas, kaip pagrindas konstatuoti esminį sutarties pažeidimą; toje byloje buvo operuojama visiškai kitokio lygio ir pobūdžio įrodymais, ir jų pagrindu daromos atitinkamos išvados - netinkamos produkcijos faktas buvo įrodinėjamas iš esmės tik remiantis pačios pirkėjos (atsakovės) darbuotojų tarnybiniais pranešimais, atsakovės atlikto vidinio patikrinimo aktais ir pan., o ne nepriklausomų kompetentingų atlikti atitinkamus laboratorinius maisto produktų kokybės tyrimus, taip pat maisto saugumų reikalavimų laikymosi kontrolę, su maisto tvarkymu dirbančių subjektų veiklos kontrolę ir pan., institucijų patikrinimų, aktų ar kitų panašaus lygmens dokumentais (kokie yra nagrinėjamoje byloje). Kita vertus, minėtoje byloje kasacinis teismas pakartojo bendro pobūdžio nuostatą, taikytiną bylose, kuriose ginčijamas vienašališko pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo dėl jos esminio pažeidimo, pardavus netinkamos kokybės prekes, teisėtumas, kuri aktuali ir nagrinėjamos bylos atveju, jog vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 1 dalimi, būtent pirkėjas turi pareigą įrodyti, kad daikto trūkumas atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (t. y. dėl pardavėjo kaltės), o nagrinėjamu atveju įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad ieškovė pristatė sausainius jau netinkamos kokybės, atsakovė į bylą nepateikė. 

Dėl procesinės bylos baigties

        43. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovė Europos socialinio fondo agentūra nagrinėjamu atveju neturėjo pakankamo pagrindo spręsti apie ieškovės padarytą Sutarties 7.5.2. p. numatytą esminį jos pažeidimą ir tuo pagrindu nutraukti Sutartį, todėl 2019-11-06 vienašalis 2019-02-26 Sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu.

        44. Atitinkamai byloje nesant pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovės 2019-08-05 - 2019-08-19 dienomis į atsakovės partnerių sandėlius pristatyti 177 280 vnt. pakuotėse avižiniai sausainiai neatitiko Sutartyje ir jos Prieduose Nr. 1 bei Nr. 2 nustatytų kokybės bei kitų reikalavimų, atsakovė, vadovaujantis Sutarties 4.1. p., už įsigytus sausainius privalo ieškovei sumokėti jų kainą - 58 304,35 Eur, kurią patvirtinta 2019-08-22 ieškovė išrašytas už šias prekes PVM sąskaita - faktūra, serija SUA Nr. 1105108, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei. Be kita ko, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip pirkėja ir perkančioji organizacija, iš esmės gavo tai, ko tikėjosi pagal viešojo pirkimo sutartį, nes didžioji dalis nupirktų ir atsakovės nuosavybėn perėjusių sausainių pakuočių buvo realiai išdalinta labiausiai skurstantiems asmenims ir suvartota (nei atsakovė, nei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nestabdė ginčo sausainių - tiek visos partijos, tiek jos dalies - pateikimo į rinką, neišėmė iš rinkos), t. y. pirkėja pilnai įsigijo prekes ir panaudojo pagal norėtą paskirtį, jokios pakeičiančios ginčo Sutartį sutarties su kitu tiekėju (tiekėjais) dėl tų pačių prekių pirkimo - pardavimo atsakovė nėra sudariusi ir vykdžiusi, atitinkamai nėra duomenų, kad atsakovė būtų patyrusi kokius nors su Sutartimi susijusius nuostolius, todėl atsakovės atsisakymas atsiskaityti už įsigytas prekes, laikytinas nepagrįstu.

        45. Kadangi pagal Sutarties 4.1. p., atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei per 30 kalendorinių dienų po sąskaitos faktūros pateikimo, pačioje PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodytas šis jos apmokėjimo terminas - iki 2019-09-21, tuo tarpu pagal Sutarties 7.10 p. jeigu atsakovė be pateisinamų priežasčių vėluoja sumokėti tiekėjui, tiekėjui pareikalavus už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo su tiekėju dieną atsakovė įsipareigoja mokėti 0,02 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio, iš atsakovės ieškovei taip pat priteistini ieškovės prašomi 886,23 Eur dydžio delspinigiai už 76 pradelstas atsiskaityti dienas nuo 2019-09-22 iki ieškinio pateikimo pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus, kurių matematinių teisingumo atsakovė nekvestionavo.

        46. Be to, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (59190,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-12-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

        47. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

        48. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė sumokėjo 1482 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo būti sumokėta 1263 Eur (150 Eur už neturtinį reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir 1113 Eur už turtinius reikalavimus), todėl žyminio mokesčio permoka (219 Eur) grąžintina ieškovei, o likusi sumokėto žyminio mokesčio dalis (1263 Eur) priteistina iš atsakovės.

        49. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, ataskaitų, sąskaitos išrašų, ieškovė viso patyrė 10906,12 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti: 2841,08 Eur už ieškinio parengimą ir su tuo susijusius veiksmus, 4593,16 Eur išlaidų už dubliko parengimą ir su juo susijusius veiksmus, 1456,84 Eur išlaidų prašymams dėl papildomos išvados pateikimo, įrodymų prijungimo parengti, 237,16 Eur išlaidų prašymui dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka parengti, 1777,88 Eur išlaidų, susijusių su atstovavimu teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad už kai kurias teisinio pobūdžio advokato suteiktas paslaugas ieškovės prašomos priteisti sumos viršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus maksimaliai galimus priteisti civilinėse bylose konkrečių paslaugų dydžius (pavyzdžiui, maksimaliai galima priteisti už ieškinio parengimą suma - 3222,50 Eur, už dubliko parengimą suma - 1976,40 Eur; už atstovavimą 3 valandų teismo posėdyje - 407,4 Eur; už vieno procesinio prašymo parengimą - 543,20 Eur, už nuomonės dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka parengimą - 135,80 Eur), net ir įvertinus nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, apimtį, spręstinų fakto klausimų ir teisės problemų spektrą, ieškovės advokato atlikto darbo ir laiko sąnaudas, kokybę ir pan., ieškovei priteistina išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti bendra suma mažintina iki 6160 Eur (2841,08 Eur patirtos išlaidos už ieškinio parengimą, neviršijančios rekomenduojamų priteisti dydžių + 1976,40 Eur maksimaliai galima priteisti suma už dubliko parengimą + 407,4 Eur maksimaliai galima priteisti suma už atstovavimą teismo posėdyje + 800 Eur optimali nagrinėjamu atveju suma už du procesinius prašymus, kuriuose pareikšti reikalavimai, parengimą + 135,80 Eur maksimaliai galima priteisti suma už teismui teikto rašto - nuomonės parengimą). Tokiu būdu bendra ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 7423 Eur (1263 Eur + 6160 Eur).    

        50. Iš atsakovės taip pat priteistinos ir trečiojo asmens "Maisto banko" byloje patirtos išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai, kuri pasireiškė atsiliepimo į ieškinį, kitų procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismo posėdyje - 1200 Eur, ir kurių dydis šiuo atveju laikytinas protingu ir pagrįstu, neviršijančiu rekomenduojamų priteisti dydžių.

            Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 98 str., 246 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str.,

  n u s p r e n d ė:

        Ieškovės UAB "Handelshus" (kodas - 221412030, buveinė - Naugarduko g. 102, Vilniuje) ieškinį atsakovei Europos socialinio fondo agentūrai (kodas - 192050725, buveinė - Gynėjų g. 16, Vilnius), trečiasis asmuo - Labdaros ir paramos fondas "Maisto bankas" (kodas - 192015172, buveinė - Vytenio g. 54, Vilnius), išvadą teikianti institucija - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tenkinti.

         Pripažinti atsakovės Europos socialinio fondo agentūros 2019-11-06 atliktą vienašalį 2019-02-26 tarp ieškovės UAB "Handelshus" ir atsakovės Europos socialinio fondo agentūros sudarytos Sutarties Nr. S-2019-00030 nutraukimą neteisėtu.

         Priteisti iš atsakovės Europos socialinio fondo agentūros ieškovei UAB "Handelshus" 58304,35 Eur (penkiasdešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus keturis eurus) skolos, 886,23 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 23 centus) delspinigių, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (59190,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7423 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

          Priteisti iš atsakovės Europos socialinio fondo agentūros trečiajam asmeniui Labdaros ir parmos fondui "Maisto bankas" 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

         Grąžinti ieškovei UAB "Handelshus" iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 219 Eur (du šimtus devyniolika eurų) žyminio mokesčio permokos.

        Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

   Teisėja                                                                Renata Volodko