Civilinė byla Nr. 2-458/2012
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01160-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija 126.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jugos kabeliai“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo valstybės įmonės Turto bankas skundas dėl 2011 m. rugsėjo 9 d. kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „Jugos kabeliai“ bankroto byloje Nr. B2-3361-324/2011.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje ir pagal atskirąjį skundą nagrinėjamas kreditorių komiteto nutarimo teisėtumo klausimas.
Pareiškėjas (kreditorius) VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2011 m. rugsėjo 9 d. BUAB „Jugos kabeliai“ kreditorių komiteto nutarimą antru darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus išlaidų sąmatos patvirtinimo“, kuriuo nutarta patvirtinti per mėnesį 6 000 Lt, įskaitant mokesčius, administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo paskyrimo dienos 2011 m. liepos 8 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, iš kurių 5 000 Lt administratoriaus atlyginimas, 1 000 Lt kitos administravimo išlaidos (atlyginimas buhalteriui, ryšių, pašto, transporto, juridinės paslaugos, mokesčiai, archyvo sutvarkymas ir kt.).
Skunde nurodė, kad kreditorių komiteto nariams prie pranešimo apie kviečiamą kreditorių komiteto posėdį balsavimui raštu buvo pateikti biuleteniai su skirtingais nutarimo projektais antru darbotvarkės klausimu. Kreditorių komiteto nariams BUAB „Kaimo ryšiai“, darbuotojų atstovei Ž. B., Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“ pateiktuose balsavimo biuleteniuose antru darbotvarkės klausimu nurodytas nutarimo projektas – „Patvirtinti per mėnesį 6 000 Lt (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo paskyrimo dienos 2011 m. liepos 8 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, iš kurių 5 000 Lt administratoriaus atlyginimas, 1 000 Lt kitos administravimo išlaidos (atlyginimas buhalteriui, ryšių, pašto, transporto, juridinės paslaugos, mokesčiai, archyvo sutvarkymas ir kt.)“. VĮ Turto bankui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui (toliau – VSDFV Alytaus skyrius) pateiktuose biuleteniuose nurodytas nutarimo projektas – „Patvirtinti 35 000 Lt (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo paskyrimo dienos (2011 m. liepos 8 d.) iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, iš kurių 25 000 Lt yra administratoriaus atlyginimas, 10 000 Lt kitos administravimo išlaidos (atlyginimas buhalteriui, ryšių, pašto, transporto, juridinės paslaugos, mokesčiai, archyvo sutvarkymas ir kt.)“. Pareiškėjo nuomone, administratorius suklaidino kreditorių komiteto narius ir neužtikrino, kad kreditoriai galėtų išreikšti savo nuomonę dėl administratoriaus išlaidų sąmatos patvirtinimo.
Kreditorius VSDFV Alytaus skyrius atsiliepime prašė skundą tenkinti, nes administratorius, pateikdamas skirtingus balsavimo biuletenius, suklaidino kreditorių komiteto narius, todėl priimtas sprendimas, kurio projekto net nesvarstė VSDFV Alytaus skyrius, pažeidžia jo, kaip kreditoriaus teises.
BUAB „Jugos kabeliai“ bankroto administratorius atsiliepime su skundo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad visiems kreditorių komiteto nariams 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo išsiųsti vienodi kreditorių komiteto balsavimo biuleteniai, o vėliau kreditorių komiteto nariams buvo pateiktas kreditorių komiteto nario UAB „Kaimo ryšiai“ alternatyvus nutarimo projektas antruoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Trys iš penkių kreditorių komiteto narių balsavo už atitinkamą kreditorių komiteto nario UAB „Kaimo ryšiai“ pasiūlymą, todėl kreditorių komiteto narių balsų dauguma buvo priimtas sprendimas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Pažymėjo, kad būtent kreditorių komitetas turi teisę siūlyti nutarimo projektus, tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti. Be to, administratoriaus nuomone, pareiškėjo skundas pateiktas praleidus 14 dienų apskundimo terminą.
Kreditorius BUAB „Kaimo ryšiai“ atsiliepime nurodė, kad administratorius informavo kreditorių komiteto narius apie kreditorių komiteto posėdį, kartu išsiųsdamas registruotais laiškais darbotvarkę bei balsavimo biuletenius. 2011 m. rugsėjo 7 d. jis (kreditorius) pateikė pasiūlymą skirti administratoriui 6 000 Lt (įskaitant mokesčius), iš kurių 5 000 Lt yra administratoriaus atlyginimas, 1 000 Lt kitos administravimo išlaidos ir manė, kad administratorius pateiktą pasiūlymą persiuntė kitiems kreditorių komiteto nariams, ko pasėkoje visi kreditoriai gavo vienodą balsavimo biuletenio projektą. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundas pateiktas praleidus 14 dienų apskundimo terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino, panaikino BUAB „Jugos kabeliai“ 2011 m. rugsėjo 9 d. kreditorių komiteto nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus išlaidų sąmatos patvirtinimo“, kuriuo nutarta patvirtinti per mėnesį 6 000 Lt, įskaitant mokesčius, administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo paskyrimo dienos 2011 m. liepos 8 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, iš kurių 5 000 Lt administratoriaus atlyginimas, 1 000 Lt kitos administravimo išlaidos (atlyginimas buhalteriui, ryšių, pašto, transporto, juridinės paslaugos, mokesčiai, archyvo sutvarkymas ir kt.).
Teismas nurodė, kad nors ĮBĮ nereglamentuoja kreditorių pateiktų projektų svarstymo tvarkos, laikytina, jog bankroto administratorius, organizuodamas kreditorių susirinkimą (kreditorių komiteto posėdį) ir teikdamas projektus darbotvarkėje svarstytinais klausimais, negali neinformuoti kreditorių (kreditorių komiteto narių) apie gautus kitų kreditorių (kreditorių komiteto narių) projektus svarstytinais klausimais. Bankroto administratorius privalo užtikrinti, kad kreditorių komiteto nariai, apsvarstę visus pateiktus projektus, priimtų sprendimus dėl kiekvieno iš jų tinkamumo, t. y. spręstų, pritarti pateiktiems pasiūlymams ar juos atmesti. Teismas pažymėjo, kad kreditorių komiteto posėdžio protokole neteisingai nurodyta, jog už nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo balsavo trys komiteto nariai, o prieš – du, nes BUAB „Kaimo ryšiai“, Ž. B. ir Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“ balsavo už savo pasiūlytą nutarimo projektą, o pareiškėjas ir VSDFV Alytaus skyrius balsavo prieš administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą, nežinodami apie kitų kreditorių pasiūlymus šiuo klausimu. Teismas padarė išvadą, kad administratorius, neinformuodamas kreditorių komiteto narių apie jų pasiūlymus administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimu, pažeidė kreditorių komiteto narių teises bei įstatymą, šis pažeidimas lėmė nutarimo neteisėtumą, todėl sprendė, kad nutarimas panaikintinas.
Teismas taip pat pripažino, kad pareiškėjas nepraleido įstatymo nustatyto 14 dienų termino skundui pateikti, nes iš pareiškėjo pateiktos 2011 m. rugsėjo 9 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolo kopijos spaudo matyti, kad šio protokolo kopiją pareiškėjas gavo 2011 m. spalio 6 d., todėl ši diena laikytina ieškinio senaties termino pradžia.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu BUAB „Jugos kabeliai“ bankroto administratorius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino pradžią. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas 14 dienų terminas siejamas su subjektyviuoju kriterijumi, tai yra kreditoriaus sužinojimu arba turėjimo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį nutarimą. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie 2011 m. rugsėjo 9 d. šaukiamą kreditorių komiteto susirinkimą ir žinojo bei turėjo žinoti apie 2011 m. rugsėjo 9 d. nutarimą. Veikdamas rūpestingai ir atidžiai kreditorius apie skundžiamą nutarimą galėjo ir turėjo galimybę sužinoti jau tą pačią įvykusio susirinkimo dieną, o vėliausiai 2011 m. rugsėjo 16 d., kada ginčijamas nutarimas buvo pateiktas teismui.
- Teismas nepagrįstai sprendė, kad administratorius nesilaikė nustatytos kreditorių komiteto sprendimų priėmimo tvarkos. Įstatymai nereglamentuoja kada, kaip ir kiek gali būti pateikta nutarimų projektų, taip pat įstatymas neįpareigoja pateikti visus įmanomus nutarimų projektus, tačiau, vadovaujantis susirinkimo esme, laikytina, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų projektus. Susirinkimo dalyvis, gavęs darbotvarkės klausimus, turi teisę pasirinkti savo teisės realizavimo būdą, t. y. turi teisę spręsti ar jam ginti savo interesus dalyvaujant susirinkime, ar pasiūlyti savo nutarimo variantą, ar išreikšti nuomonę raštu. Susirinkimo iniciatoriai, pateikdami susirinkimo dalyviams darbotvarkę, privalo nurodyti darbotvarkės klausimus, turi teisę teikti nutarimo projektą kiekvienu susirinkimo darbotvarkės klausimu, tačiau susirinkimo dalyviai nėra įpareigoti svarstyti nutarimo projektą. Kreditoriai VĮ Turto bankas ir VSDFV Alytaus skyrius dar 2011 m. rugsėjo 7 d. balsavo 2011 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo klausimais, todėl vėlesnis, t. y. 2011 m. rugsėjo 8 d. kitų kreditorių komiteto narių balsavimas nebuvo pateiktas VĮ Turto bankui ir VSDFV Alytaus skyriui. Teisės aktai nenumato, kad bankroto administratorius turėtų pareigą apie raštišką kreditorių komiteto narių konkretų balsavimą informuoti kitus kreditorių komiteto narius. Nagrinėjamu atveju visi kreditoriai žinojo apie kreditorių komiteto darbotvarkę ir visi kreditorių komiteto nariai išreiškė savo valią (balsavo) kiekvienu darbotvarkės klausimu, dėl to kreditorių komiteto narių interesai nebuvo pažeisti.
- Kreditoriai, kurie teikia skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, turėtų savo skundus grįsti ir nutarimų esme, t. y. įvardinti, kokie konkrečiai nutarimai ir kokias jų teises pažeidė. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių argumentų dėl ginčijamo nutarimo turinio esmės ir nenurodė, kokias jo teises pažeidžia priimtas nutarimas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius VSDFV Alytaus skyrius prašo palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas skundą pateikė nepraleidęs 14 dienų termino ir, priešingai nei teigiama skunde, būtent apeliantas turėjo pateikti įrodymus, kad pareiškėjas apie skundžiamą nutarimą sužinojo anksčiau nei 2011 m. spalio 6 d. Pažymi, kad administratorius, neinformuodamas kreditorių komiteto narių apie jų pasiūlymus administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimu, pažeidė kreditorių komiteto narių teises bei įstatymą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius VĮ Turto bankas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2010 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkime nutarta, kad informacija apie protokolus kreditorių komiteto nariams pateikiama elektroniniu paštu per 7 dienas. Administratorius nevykdė minėtame kreditorių susirinkime nustatyto reikalavimo dėl informacijos apie kreditorių komiteto nutarimus teikimo, dėl to VĮ Turto bankas du kartus kreipėsi į administratorių prašydamas pateikti ginčijamo kreditorių komiteto posėdžio protokolą. Be to, administratorius klaidingai interpretuoja nutarimų priėmimo procedūrą kreditorių komiteto posėdyje. Administratoriaus pareiga užtikrinti, kad kiekvienas kreditorius ar kreditorių komiteto narys turėtų galimybę balsuoti susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais. Tokiu atveju visi kreditoriai, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, turi būti informuoti apie darbotvarkės klausimus, kurie bus svarstomi, taip pat kreditoriai turi būti informuoti apie visus nutarimų projektus kiekvienu darbotvarkės klausimu, nepriklausomai kas tuos projektus pateikė. Administratorius, pateikdamas kreditoriams balsavimo biuletenius skirtingais nutarimo projektais, suklaidino kreditorių komiteto narius.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl termino apskųsti kreditorių komiteto nutarimus
ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis nustato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti skundžiamas teismui, o pagal ĮBĮ 25 straipsnio prasmę teismui gali būti skundžiamas ir kreditorių komiteto nutarimas, nes komitetas veikia kreditorių susirinkimo pavedimu ir pagal jo nustatytą kompetenciją. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas (sistemiškai aiškinant teisės normas tas pats terminas taikytinas ir kreditorių komiteto nutarimų apskundimui) gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjas skundą dėl kreditorių komiteto nutarimo pirmosios instancijos teismui pateikė praleidę tokiems skundams paduoti nustatytą terminą, o teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai aiškino ieškinio senaties termino pradžią. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą šį apelianto argumentą. ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta kreditorių komiteto pareiga informuoti apie priimtus nutarimus visus kreditorius kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Iš pareiškėjo pateiktos 2011 m. rugsėjo 9 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolo kopijos spaudo matyti, kad šio protokolo kopiją pareiškėjas VĮ Turto bankas gavo 2011 m. spalio 6 d., o skundą teismui išsiuntė 2011 m. spalio 13 d., t. y. per 7 dienas nuo sužinojimo apie ginčijamo dokumento turinį dienos. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ginčijamo kreditorių komiteto posėdžio protokolą pareiškėjui išsiuntė ankščiau, nei nurodė pareiškėjas.
Apelianto argumentai, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, nes turėjo anksčiau sužinoti apie skundžiamą nutarimą, susiję su konkrečių bylos aplinkybių vertinimu. Vien faktas, kad kreditorius žino apie vykstantį kreditorių komiteto posėdį, skirtingai nei teigia apeliantas, dar nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas žino ir apie priimtą nutarimą. Pirmiausia, posėdžio metu nutarimas gali būti apskritai nepriimtas, nors jis ir buvo įtrauktas į darbotvarkę, jei jam priimti trūksta kvorumo (ĮBĮ 25 str. 4 d.) arba jei nutarimo projektas iš darbotvarkės pašalinamas. Antra, tam, kad apskųsti nutarimą, nepakanka abstrakčiai žinoti nutarimo priėmimo tikimybę, tačiau reikia suvokti, kad nutarimas neteisėtas ir pažeidžia suinteresuoto asmens teises. Tam paprastai reikia susipažinti su nutarimo turiniu. Trečia, kreditorius gali pagrįstai tikėtis, kad bus informuotas apie kreditorių komiteto nutarimus kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, todėl nepagrįsta teigti, kad vien nutarimo priėmimo galimybė kreditorių komiteto posėdyje ar tokio nutarimo pateikimas teismui visais atvejais pagrindžia kreditoriaus pareigą sužinoti apie tokį nutarimą. Nagrinėjamu atveju nuo kreditorių komiteto posėdžio, kurio metu priimtas skundžiamas nutarimas, iki pareiškėjo sužinojimo apie nutarimą praėjęs laikotarpis nėra nepateisinamai ilgas tam, kad būtų galima teigti, jog pareiškėjas buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas nepraleido įstatymo nustatyto 14 dienų termino (skaičiuojamo nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą ir jo turinį dienos) kreiptis į teismą su skundu. Argumentai, kad pareiškėjas apie skundžiamą nutarimą turėjo sužinoti anksčiau atmetami.
Dėl 2011 m. rugsėjo 9 d. kreditorių komiteto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus išlaidų sąmatos patvirtinimo“
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas panaikino 2011 m. rugsėjo 9 d. kreditorių komiteto nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus išlaidų sąmatos patvirtinimo“ konstatavęs, kad ginčijamas nutarimas priimtas pažeidus nutarimų priėmimo procedūrą, t. y. teismas padarė išvadą, kad administratorius, neinformuodamas kreditorių komiteto narių apie jų pasiūlymus administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimu, pažeidė kreditorių komiteto narių teises bei ĮBĮ. Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su teismo argumentu, kad buvo pažeista kreditorių komiteto sprendimų priėmimo tvarka.
Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorius 2011 m. rugpjūčio 31 d. pranešimais informavo kreditorių komiteto narius apie 2011 m. rugsėjo 9 d. kreditorių komiteto posėdį, kartu išsiųsdamas visiems vienodą darbotvarkę, kur antruoju darbotvarkės klausimu įrašyta „Dėl administratoriaus išlaidų sąmatos patvirtinimo“ bei balsavimo biuletenius (39 - 44 b. l.). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas balsavo prieš administratoriaus pasiūlytą variantą 2 darbotvarkės klausimu dėl administravimo sąmatos patvirtinimo (patvirtinti 35 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo paskyrimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro, iš kurių 25 000 Lt yra administratoriaus atlyginimas, 10 000 Lt kitos administravimo išlaidos) ir pasiūlė patvirtinti 18 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo paskyrimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos, iš kurių 10 000 Lt yra administratoriaus atlyginimas, 8 000 Lt kitos administravimo išlaidos (9 b. l.). Iš 2011 m. rugsėjo 9 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolo matyti, kad trims kreditorių komiteto nariams pasiūlius (balsavus raštu), buvo priimtas nutarimas patvirtinti per mėnesį 6 000 Lt (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo paskyrimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, iš kurių 5 000 Lt administratoriaus atlyginimas, 1 000 Lt kitos administravimo išlaidos (buhalteriui atlyginimas, ryšių, pašto, transporto, juridinės paslaugos, mokesčiai, archyvo sutvarkymas ir kt.) (7-8 b. l.).
Pagal ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalį kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad susirinkimo dalyviams pateikiant susirinkimo darbotvarkę turi būti nurodyti numatomi svarstyti susirinkimo klausimai, tačiau kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali būti žinomi iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos. Įstatymai nereglamentuoja kada, kaip ir kiek gali būti pateikta nutarimų projektų, taip pat įstatymas neįpareigoja pateikti visus įmanomus nutarimų projektus, tačiau vadovaujantis susirinkimo esme laikytina, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų projektus, juos svarstyti ir nutarti balsuoti dėl jų ar ne. Numatomų nutarimų projektų pateikimas yra susirinkimo dalyvių ir iniciatorių teisė, jie nėra privalomi pateikti, o pateikti neįpareigoja kitų susirinkimo dalyvių balsuoti ir diskutuoti tik dėl siūlomo nutarimo projekto. Susirinkimo dalyvis, gavęs darbotvarkės klausimus, turi teisę pasirinkti savo teisės realizavimo būdą, t. y. turi teisę spręsti ar jam ginti savo interesus dalyvaujant susirinkime, ar pasiūlyti savo nutarimo variantą, ar išreikšti nuomonę raštu, o savo teisės realizavimo būdo pasirinkimas nereiškia, kad kreditoriams nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo valią dėl kiekvieno nutarimo projekto (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2004). Taigi vien aplinkybė, kad administratorius neinformavo kitų kreditorių komiteto narių apie jų pasiūlymus administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimu ir trys iš penkių kreditorių komiteto narių balsavo dėl kitokio nutarimo projekto, nei buvo pasiūlyta bankroto administratoriaus, savaime nedaro tokio nutarimo neteisėtu.
Visgi šioje byloje teisėjų kolegija teisiškai reikšmingu laiko priimto nutarimo pobūdį ir jo turinį. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad pareiškėjas ginčija nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta administratoriaus išlaidų sąmata. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 str. 1 d.), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Kadangi administravimo išlaidų sąmatos dydis yra tiesiogiai susijęs su kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybėmis, o siekis kuo didesne apimti patenkinti kreditorių reikalavimus yra viešasis interesas, šioje byloje yra pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 str. 2 d.) ir pasisakyti dėl ginčijamo nutarimo, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, turinio.
ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei kiekį. Be atlyginimo administratoriui, administravimo išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurių pavyzdinis sąrašas nustatytas ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje, tačiau įstatymas nepateikia kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti nustatomas administravimo išlaidų, išskyrus atlyginimą administratoriui, dydis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, konstatavo, kad tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas (nagrinėjamu atveju – kreditorių komitetas), administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atitinkamai kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas), tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos. Taigi, administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą kreditorių komitetui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Remdamasi šiais Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia pati pareiga tenka ir kreditoriui (kreditorių komiteto nariui), kuris teikia siūlymą padidinti administravimo išlaidų sąmatą.
Nagrinėjamos bylos atveju administratorius pateikė administravimo išlaidų sąmatą, motyvuotai nepagrįsdamas tokių išlaidų reikalingumo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad kiti kreditorių komiteto nariai, siūlydami nutarimo projektą dėl administratoriaus išlaidų sąmatos tvirtinimo (ypač dėl administratoriaus atlyginimo padidinimo), būtų motyvuotai pagrindę savo pasiūlymą. Byloje nėra duomenų, kad priimant ginčijamą kreditorių komiteto nutarimą būtų svarstyta, ar nustatytas administratoriaus atlyginimo dydis pateisinamas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatytais kriterijais. Be to, iš nutarimo turinio nėra aišku, kokias paslaugas administratorius turi suteikti administruojamai įmonei už nustatytą atlyginimą. Nutarime buhalterijos bei juridinių paslaugų apmokėjimas nurodytas prie kitų administravimo išlaidų, todėl būtina įvertinti, ar administratoriaus atlyginimas pagrįstas jo teikiamų paslaugų apimtimi, jei administratorius juridinių ir buhalterijos paslaugų įmonei savarankiškai neteikia ir šios paslaugos apmokamos greta administratoriaus atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad administratorius, kurio teikiamų paslaugų apimtis platesnė, turi pagrindą gauti didesnį atlyginimą nei tuo atveju, jei tam tikroms paslaugoms teikti pasitelkiami išoriniai ekspertai, už kurių paslaugas kreditoriai apmoka papildomai.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pritaikė netinkamus argumentus, panaikindamas ginčijamą kreditorių komiteto nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus išlaidų sąmatos patvirtinimo“ priėmė iš esmės teisingą nutartį. Ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas yra neteisėtas ne dėl jo priėmimo procedūros pažeidimo, o dėl jo turinio ir teisiškai reikšmingų kriterijų, lemiančių administravimo išlaidų sąmatos dydį, neįvertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, peržengdamas atskirojo skundo ribas ir pasisakydamas dėl argumentų, kurie nebuvo nurodyti atskirajame skunde, šioje byloje iš anksto nepraneša dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą tokias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.), nes pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas iš esmės nekeičiamas, o šioje nutartyje pateikiami išaiškinimai dėl administravimo išlaidų dydžio ir jų pagrindimo turi būti įvertinti iš naujo nagrinėjant klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Driukas
Rimvydas Norkus
Dalia Vasarienė