Civilinė byla Nr. e2-1936-476/2021

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00075-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.1.6.; 2.3.5.2.1.;

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 2 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,

sekretoriaujant L. I.,

dalyvaujant ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone ieškinį atsakovei K. J. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo Raseinių socialinių paslaugų centras.

        Teismas

n u s t a t ė :

        ieškovas ieškiniu prašė:

        1. neterminuotai apriboti motinos valdžią K. J. nepilnamečių vaikų L. K., L. K. ir Ž. J. atžvilgiu.

        2. Priteisti iš K. J. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. K., L. K., Ž. J. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pi1nametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo laikinosios globos nustatymo dienos (2019-12-02).

        3. Patenkinus ieškinį, L. K., L. K., Ž. J. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dė1 vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo nustatyti sesers G. J. šeimoje.

        Ieškovo atstovė Rima Bardauskienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė turi tris nepilnamečius vaikus L. K., L. K. ir Ž. J.. Nepilnamečių L. ir L. K. tėvas L. K. mirė (duomenys neskelbtini). Ž. J. tėvystė nenustatyta. Atsakovės K. J. šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir Įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone (toliau- Skyrius) žinoma nuo 2005 metų, nes šeima nuo 2005 metų iki 2009 metų buvo įrašyta į tuo metu galiojusią socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo. 2019-11-22 iš tuometinės atsakovės nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) direktorės buvo gautas pranešimas apie tai, kad 4 klasės mokinio Ž. J. mama K. J. prieš kelias dienas išvyko iš namų, palikusi tris vaikus pas savo sugyventinį, kuris nėra nė vieno vaiko biologinis tėvas. Ž. labai sunerimęs, mokykloje verkia, vaikui teikiama psichologo pagalba. Aiškinantis aplinkybes, bendraujant su atsakovės sugyventiniu, pilnametėmis dukromis, paaiškėjo, kad giminaičiai savarankiškai ieškojo K. J., neradę jos kreipėsi į policijos komisariatą dėl paieškos paskelbimo. Policijos pareigūnų pagalba moteris buvo rasta, ji buvo apsistojusi Klaipėdos mieste. Tarnybos skyriaus vyr. specialistei 2019-11-22 susisiekus su K. J. telefonu, ji atsisakė grįžti į namus, pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, nurodė, jog vaikus su savim pasiims, kai susiras darbą, gyvenamąją vietą bei įsikurs. Tarnybos Skyrius atliko grėsmės lygio vertinimą atsakovės vaikams bei nustatęs II grėsmės lygį, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo paimti nepilnamečius vaikus iš motinos K. J.. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-11-28 nutartimi leista paimti L, L. K. ir Ž. J. iš motinos K. J.. Teismo leidimo pagrindu, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-12-02 įsakymais L., L. K. ir Ž. J. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėju (rūpintoju) paskirta vaikų pilnametė sesuo G. J., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos (rūpintojos) gyvenamojoje vietoje. Vaikus paėmus iš šeimos su atsakovės šeima 14 dienų dirbo Tarnybos mobili komanda. Tarnybos mobilios komandos specialistai atvejo vadybininkui pateiktose rekomendacijose dėl tolimesnio darbo su šeima nurodė, kad su K. J. įvyko tik vienas susitikimas, nes moteris atsisakė atvykti iš Klaipėdos teigdama, kad serga, nors pas gydytojus nenuvyko. Su K. J. bendrauta telefonu. Pokalbių metu moteris teigė, kad nori susigrąžinti vaikus, tačiau stebėtina iniciatyvos ir atsakomybes stoka. Moteris įvardijo, kad nori susigrąžinti ir auginti tik mažesnius vaikus, o vyriausiojo ne, dėl to, kad santykiai su sūnumi konfliktiški. Pastebėta, kad K. J. linkusi atsitraukti nuo problemų, ryšys su artimaisiais nutolęs. K. J. buvo rekomenduojama lankyti psichologo konsultacijas, lankyti mediaciją, siekiant atkurti santykius su vyriausiuoju sūnumi, rekomenduojama lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupę, socialinio darbuotojo konsultacijos. Po mobilios komandos darbo buvo tęsiamas 2019-11-25 paskirtas atvejo vadybos procesas atsakovės šeimai, teikiamos socialinės paslaugos pagal atsakovės gyvenamąją vietą, t.y. Klaipėdos mieste. 2020-06-19 BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras raštu pateikė informaciją apie tai, kad K. J. išvyko gyventi pas savo motiną, gyvenančią Raseinių rajone. Atvejo vadybos metu K. J. geranoriškai bendradarbiavo su paslaugas teikiančiu socialiniu darbuotoju, iki 2020-05-27 turėjo nuolatinį darbą. K. J. neturi motyvacijos pokyčiams, negeba savarankiškai spręsti kylančių problemų, nesuvokia savo atsakomybių, pareigų, nesprendžia vaikų susi grąžinimo klausimų, neįgyvendino pagalbos planuose numatytų rekomendacijų ir įsipareigojimų. Atsakovei pakeitus gyvenamąją vietą atvejo vadybos procesas buvo tęsiamas pagal jos gyvenamąją vietą. 2021-01-04 Raseinių socialinių paslaugų centras į pateiktą Tarnybos Skyriaus paklausimą raštu pateikė informaciją, kurioje nurodė, kad K. J. šeimai atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių paslaugos Raseinių r. savivaldybėje nuo 2020-07-16. Atvejo vadybos posėdžio, įvykusio 2020-07-16 metu buvo sudarytas pagalbos planas šeimai. K. J. iš posėdžio pasišalino be leidimo, jam nepasibaigus, todėl su priimtais sprendimais buvo supažindinta vėliau. K. J. buvo motyvuojama ieškotis nuolatinio darbo, lankytis psichologo konsultacijose, registruotis ir apsilankyti pas priklausomybių konsultantą, registruotis ir lankyti pozityvios tėvystės mokymus, palaikyti glaudų ryšį su globos centro specialistais, bendrauti su vaikais. Jai buvo suteikta visa reikiama informacija, specialistų kontaktai ir keletą kartų raginama vykdyti pagalbos plane įvardytus įsipareigojimus, tačiau įsipareigojimų ji nevykdė, buvo pastebimas nenoras bendrauti ir bendradarbiauti. 2020-11-20 su moterimi bendrauta telefonu, buvo motyvuojama dalyvauti pozityvaus auklėjimo užsiėmimuose nuotoliniu būdu. K. J. sutiko dalyvauti, buvo užregistruota, tačiau nedalyvavo. Nuo 2020-11-25 ryšys su K. J. nutrūko, į telefoninius skambučius nereaguoja, nurodytu adresu nerandama. 2020-12-11 lankytasi K. J. mamos namuose. Duris atidariusi K. J. motina atrodė galima neblaivi, teigė, kad dukra yra, tačiau nenori su niekuo bendrauti. Vėliau pavyko su K. J. pasikalbėti, tačiau ji buvo pikta, susierzinusi, kategoriškai atsisakė siūlomos pagalbos. Moteris atrodė neblaivi, apie tai užsiminus, pripažino ir teigė, kad jokių žingsnių keičiant gyvenimo būdą neketina daryti. 2020-12-30 įvyko K. J. atvejo vadybos posėdis nuotoliniu būdu. K. J. neprisijungė, nors buvo tinkamai informuota. K. J. atsisako bet kokios pagalbos, nebendrauja ir nebendradarbiauja su atvejo vadybininke bei socialine darbuotoja, nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų, šeimos situacija nesikeičia, motina nededa jokių pastangų, nekeičia savo elgesio, vengia atlikti savo, kaip motinos pareigas, auklėti ir išlaikyti vaikus, yra nusišalinusi nuo bendravimo su vaikais, neturi jokios motyvacijos susigrąžinti vaikus į biologinę šeimą.         

        Tarnybos Skyrius vykdydamas globos priežiūrą, lankydamas globojamus vaikus,
atlikdamas vaikų globos (rūpybos) peržiūras ne kartą bendravo su nepilnamečiais L., L. 
K. ir Ž. J.. Visi vaikai nurodė, kad mama yra aplankiusi juos tik du
kartus (L. tuo metu nebuvo namuose, todėl jis su motina nei karto nesusitiko). L. ir
L. teigė, kad motina jiems niekada neskambindavo, nerašydavo, jie mano, kad motinai yra
nereikalingi. Su sūnumi Ž., nustačius laikinąją globą, atsakovė pradžioje susisiekdavo,
bendraudavo, buvo susitikusi mieste, tačiau nuolat suteikdavo sūnui nepagrįstų vilčių, dėl ko vaikas išsibalansuodavo, tapdavo piktas, irzlus. Po bendravimo su motina pablogėdavo vaiko
elgesys, vaikui buvo teikiama psichologinė pagalba. Ž. teigė, kad motina jau net nekalba
apie tai, kad kada jį pasiims gyventi pas save, jis ilgą laiką su mama nebendrauja ir „nesusirašo“.
Vaikas paaiškino, kad apsiprato globėjos namuose ir nenori gyventi su mama.

        Atsakovė K. J. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie posėdžio vietą ir laiką atsakovei pranešta tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

             Trečiojo asmens Raseinių socialinių paslaugų centro atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką trečiasis asmuo informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

        2021 m. vasario 8 d. trečiasis asmuo Raseinių socialinių paslaugų centras atsiliepimu ieškinį palaikė. Nurodė, kad K. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jos mamai D. J. dalinai priklausančiame gyvenamajame name. K. J. nuo 2020-07-16 teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, taikoma atvejo vadyba Raseinių r. savivaldybėje. Šeimai buvo organizuoti du atvejo vadybos posėdžiai, iš vieno K. J. išėjo, jam nepasibaigus, teigdama, kad jai nerūpi kokie bus sprendimai, kitame atvejo vadybos posėdyje moteris atsisakė dalyvauti. Pirmojo atvejo vadybos posėdžio metu, dalyvaujant specialistams buvo sudarytas  pagalbos šeimai planas, su kuriuo K. J. buvo supažindinta. Teikiant socialines paslaugas, su ja nuolat buvo ieškoma kontakto, siekiama bendradarbiaujančio ryšio, jai buvo siūloma priklausomybių konsultanto bei psichologo pagalba, tačiau ji atsisakė priimti siūlomų specialistų pagalbą. Taip pat jai buvo siūloma pateikti reikiamus dokumentus, dėl įrašymo į eilę socialiniam būstui gauti, patariama ieškotis nuolatinio darbo, bendradarbiauti su Raseinių pagalbos šeimai namų globos centro specialistais, palaikyti glaudų ryšį su savo vaikais, pagal galimybes teikti jiems išlaikymą, tačiau pagalbos plane numatyti įpareigojimai buvo nevykdomi arba vykdomi dalinai. Galima teigti, jog atsakovė neturi jokios motyvacijos, keisti savo gyvenimo būdą, nedaro jokių žingsnių, siekiant susigrąžinti vaikus į savo šeimą, su socialine darbuotoja nebendradarbiauja, vengia savo, kaip motinos pareigų, neteikia savo vaikams išlaikymo. Kadangi K. J. nepriima jai siūlomos pagalbos, todėl nėra galimybės stiprinti jos motyvaciją pokyčiams, suteikti jai psichologinę pagalbą bei ugdyti atsakingos motinystės, pareigingumo, savitvarkos įgūdžius. K. J. pati nerodo jokios iniciatyvos, susigrąžinant vaikus į šeimą ir šiuo metu neturi galimybių rūpintis ir auginti savo nepilnamečių vaikų.

        Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. J. nurodė, kad ieškinį palaiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad keturis mėnesius nei ji nei vaikai nebendrauja su K. J.. Vaikai jau ir patys su ja nebenori bendrauti. Ji su vaikais gyvena nuomojamame būste, vietos užtenka visiems. Problemų su L. buvo, tačiau lankėsi pas psichologus, gėrė vaistus, šiuo metu situacija normalizavosi. Vaikai turi pareigų, jas privalo atlikti. Vaikai tai suprato, jaučiasi saugūs. Atsakovė išlaikymo vaikams nėra teikusi. Ji buvo atvažiavusi du kartus ir užtrukdavo 10-15 min. Ji pati kvietė mamą atvažiuoti aplankyti vaikų, tačiau ji nevažiuodavo. Jai buvo siūlyta su vaikais susitikti su vaikais ir neutralioje aplinkoje, tačiau ji atsisakydavo.

        Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra K. J., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas L. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Ž. J., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra K. J., tėvas nenustatytas. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-12-02 įsakymais L., L. K. ir Ž. J. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėju (rūpintoju) paskirta vaikų pilnametė sesuo G. J., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos (rūpintojos) gyvenamojoje vietoje. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-11-28 nutartimi leista paimti L., L. K. ir Ž. J. iš motinos K. J.. 2019-12-09 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone mobilioji komanda pateikė rekomendacijas dėl K. J. šeimos. 2020-01-22 nutarimu K. J. bausta administracine tvarka pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. 2020 m. liepos 13 d. buvo išklausyta L. K. nuomonė. Vaikas nurodė, kad su motina nebendrauja nuo globos laikotarpio pradžios. Žino, kad motina grįžo iš (duomenys neskelbtini) gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, Raseinių rajone, tačiau mama su juo nesusisiekė, neatvažiavo. Jis nori iki pilnametystės gyventi sesers namuose, ten jaučiasi gerai. 2020 m. liepos 13 d. buvo išklausyta L. K. nuomonė. Vaikas nurodė, kad su motina nebendrauja nuo jos išvykimo į Klaipėdą, nes ji jam neskambino, aplankyti neatvažiavo. Dabar jis pats nebenori bendrauti su mama, nes pyksta ant jos. Jam patinka gyventi pas seserį ir nori toliau ten gyventi. Išklausius vaiko nuomonę 2020-12-17 L. nurodė, kad sesers namuose jaučiasi gerai, saugus ir reikalingas, o mamai nereikia vaikų, visiškai su jais nebendrauja. 2020 m. liepos 13 d. buvo išklausyta Ž. J. nuomonė. Vaikas nurodė, kad su mama buvo susitikęs keltą kartų, norėtų likti gyventi pas seserį G., o su mama susitikti, nes jo pasiilgsta. Išklausius Ž. J. nuomonę 2020-12-17, vaikas paaiškino, kad sesers namuose apsiprato ir nebenori gyventi su mama. Nuo vasaros su mama nebendrauja, ji jam neparašo, jai neįdomu kaip jis gyvena. 2020-07-16 sudarytas pagalbos planas K. J., jai buvo teikiamos šios pagalbos priemonės: piktnaudžiavimo alkoholiu problemos pripažinimas ir specialistų pagalbos priėmimas, psichologinė pagalba, atsakingos motinystės įgūdžių stiprinimas, socialinės priežiūros paslaugų teikimas. 2020-12-30 sudarytas pagalbos planas K. J., kurio tikslas atlikti pagalbos šeimai plano 2020-07-16 peržiūrą, įvertinti šeimos gebėjimus ir galimybes pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, atlikti laikinosios vaikų globos peržiūrą ir priimti sprendimą dėl tolimesnių veiksmų. Nuspręsta kreiptis į teismą dėl motinos valdžios ribojimo, kadangi K. J. atsisako bet kokios pagalbos, nebendrauja su specialistais, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, šeimos situacija nesikeičia, motina nededa jokių pastangų, nekeičia savo elgesio, vengia atlikti savo kaip motinos pareigas auklėti ir išlaikyti vaikus, yra nusišalinusi nuo bendravimo su vaikais. Tą patvirtino ir Raseinių socialinių paslaugų centras 2021-01-04 pateiktame rašte. 2021-01-05 Raseinių specialioji mokykla pateikė duomenis, kad L. K. mokosi 8 klasėje, K. J. mokykloje nebuvo apsilankiusi nė karto, telefonu apie sūnaus pasiekimus, elgesį, mokymosi sunkumus taip pat nesiteiravo. Raseinių pagalbos šeimai namai 2021-01-07 rašte nurodė, kad su K. J. buvo susisiekta telefonu, jai buvo siūloma bendrauti su specialistais siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą, lankyti psichologo konsultacijas, tačiau ji atsisakė. Betygalos seniūnija 2021-01-06 rašte nurodė, kad K. J. šiuo metu gyvena kartu su mama gyvenamajame name, ji bedarbė, pragyvena iš atsitiktinių darbų pas ūkininkus. (duomenys neskelbtini) mokykla 2021-12-31 rašte nurodė, kad L. K. dažnai nesijungia prie pamokų, sunkiai sekasi matematika. Globėja domisi L. rezultatais, guodėsi, kad sunku su vaiku susikalbėti, neklauso. Įžūlus elgesys pastebėtas jau mokslo metų pradžioje. 2020-11-25 dėl blogo mokymosi ir lankomumo buvo svarstytas mokyklos Vaiko gerovės komisijoje.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 str. 3 d.). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 str. 1 d. išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017.)

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei K. J.. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė K. J. vengia atlikti savo kaip motinos pareigas auklėti ir išlaikyti vaikus, nesirūpina vaikų priežiūra, ugdymu, ir išlaikymu, yra visiškai nusišalinusi nuo bendravimo su vaikais. Atsakovei teiktos socialinės paslaugos, tačiau ji nededa pastangų susigrąžinti vaikus, nepriima socialinių darbuotojų pagalbos, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nededa jokių pastangų, nekeičia savo elgesio. Teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo paslaugos, kurių tikslas, kad vaikai galėtų grįžti augti ir vystytis pas savo biologinę motiną, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdo, ji nemotyvuota keisti savo gyvenimo būdo ir sudaryti sąlygas vaikams augti ir vystytis jos šeimoje. Po laikinosios globos nustatymo (2019-12-02) K. J. su vaikais beveik nebendrauja, jų nelanko, nesidomi jų sveikata bei ugdymo pasiekimais mokykloje. Sūnų Ž.  buvo aplankiusi kelis kartus, tačiau kaip posėdžio metu nurodė liudytoja G. J., maždaug keturis mėnesius neturi jokių žinių iš atsakovės, ji neteikia vaikams išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014). Byloje nėra duomenų, kad padėtis šiai dienai galėtų pasikeisti. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo prašymas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei K. J. nepilnamečių L. K., L. K., ir Ž. J., atžvilgiu tenkintinas visiškai  (CK 3.180 str.).

        Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią vaikų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).          

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.

        Sutinkamai su CK 3.195 str. atsakovės pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus motinos valdžią, išskyrus atvejus kai vaikas įvaikinamas. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). 

        Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės K. J., po 150,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis kiekvienam vaikui nuo laikinosios globos nustatymo momento (2019-012-02). Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, byloje užėmė pasyvią poziciją. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė dirbtų, tačiau ji yra darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, kurios ribotų jos galimybę dirbti, gauti pajamas, taip pat nėra. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog ieškovė yra bedarbė, negali būti pagrindas atleisti ją nuo pareigos teikti nepilnamečiams vaikams pakankamo dydžio išlaikymą bei užtikrinti bent jau minimalius jų vystymosi poreikius. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas po 150,00 Eur kiekvienam vaikui mokamas išlaikymas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo momento iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str., CPK 376 str.).

Sprendimo dalis dėl tėvo motinos valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

        Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

        CPK 496¹ straipsnis numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

        CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019-12-02 L. K., L. K. ir Ž. J. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta G. J., kuri tinkamai vykdo globėjo pareigas ir užtikrina nepilnamečių vaikų fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, be to, patys vaikai išsakydami savo nuomonę nurodė, kad jie sesers G. namuose jaučiasi saugūs bei reikalingi, todėl L. K., L. K. ir Ž. J. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos jiems nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina G. J. namuose, ją paskiriant ir vaikų išlaikymui priteistų lėšų administratore iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

        Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 5 p.), todėl vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., patenkinus ieškinį visiškai, valstybei iš atsakovės K. J. priteistinos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis už išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisimo 121,50 Eur (150,00 Eur x 12 mėn. x 3 vaikai x 3 % - 25% = 121,50 Eur).

Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.        

        Neterminuotai apriboti motinos valdžią K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

        Priteisti iš K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir tęsti iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo laikinosios globos nustatymo dienos (2019 m. gruodžio 2 d.).

        Patenkinus ieškinį L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti globėjos G. J. namuose.

        Inicijuoti bylą dėl globos nustatymo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

        Priteisti valstybei iš atsakovės K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121,50 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą, 50 ct) žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą - 5660.

        Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir neterminuoto motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai. Kitą sprendimo dalį vykdyti, sprendimui įsiteisėjus. 

        Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                                                                            Irena Narbutienė