Civilinė byla Nr. e2-704-615/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13927-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 1 d. 

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,

            viešu skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Užmojai su garantijomis“ patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Valstybinių miškų urėdija“ baudos priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei.

            Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 12 600,19 Eur baudą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsakovės priešieškinį prašė atmesti. Ieškovė ieškinyje, dublike, atsiliepime į priešieškinį, triplike, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė:

1.1.                      Ieškovė su VĮ Panevėžio miškų urėdija (toliau –atsakovė) 2013 m. gruodžio 11 d. sudarė apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 211300000201-1, pagal kurią atsakovė įsipareigojo patiekti šios sutarties 1 ir 2 prieduose nurodytą apvaliąją medieną ir (ar) miško kirtimo atliekas. Sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai sutarties šaliai 10 procentų neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą. Pirmąjį 2019 metų I ketvirtį atsakovė iš viso ieškovei nepristatė 1 317,44 m3 medienos. Nepristatyta medienos už 126 001,77 Eur. Vadovaujantis sutarties 6.2. punktu, atsakovei neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti baudą, kurios dydis siekia 12 600,18 Eur (126 001,77 Eur x 10%).

1.2.                      2019 m. birželio 20 d. UAB „Užmojai su garantijomis“ gavo atsakovės pasiūlymą dėl medienos pirkimo, kuriame ieškovei siūloma nupirkti 745 m3 pjautinių beržo rąstų. Tą pačią dieną ieškovė atsakė, kad pasiūlytas pirkti medienos kiekis 2019 metų II ketvirčiui yra perteklinis, kadangi ieškovė šį ketvirtį įsigijo daugiau medienos iš atsakovės nei buvo įsipareigojusi. 2019 m. liepos 2 d. atsakovė atsiuntė pretenziją dėl 7 600,35 Eur baudos dėl nenupirktos medienos. Ieškovė atsisakė sumokėti baudą ir pareikalavo iš atsakovės sumokėti baudą už nepasiūlytą ir nepristatytą medieną pirmąjį 2019 metų ketvirtį.

1.3.                      Sutarties priede Nr. 1 yra nurodyti aiškūs bendri medienos kiekiai pagal metus (po 4239 m3 PJ-B (B/C klasė) ir po 600 k3 PJ-B kiekvienais metais). Tačiau sutarties priede nurodytas pristatytinos medienos kiekis yra išskaidytas ketvirčiais būtent todėl, kad nurodytas ketvirčio kiekis privalėjo būti pasiūlytas ir pristatytas per nurodytą ketvirtį. Sutarties dalykas (vykdymas) buvo numatytas ketvirčiais, todėl ir sankcijų taikymas sietinas su sutarties (ne) tinkamu vykdymu sutartyje apibrėžtais terminais, t. y. ketvirčiais.

1.4.                      Vadovaujantis Sutarties priedu Nr. 8-2018-2, atsakovė 2019 m. II ketvirtį įsipareigojo parduoti ieškovei bent po 932,04 m3 PJ beržo, kurio 1 m3 kaina yra 92,66 Eur, t. y. PJ beržo už 86 362,83 Eur. Antrąjį ketvirtį atsakovė pristatė ir ieškovė nupirko 934,34 m3 šios medienos rūšies, pristatytos medienos vertė yra 86 575,95 Eur. Ieškovė nupirko visą sutartimi įsipareigotą nupirkti šios medienos kiekį. Vadovaujantis sutarties priedu Nr. 9-2019-1 atsakovė 2019 m. II ketvirtį įsipareigojo paruošti ir parduoti ieškovei 1 059,75 m3 PJ Beržo, kurio 1 m3 kaina yra 96,64 Eur, t. y. PJ beržo viso už 102 414,24 Eur. Antrąjį metų ketvirtį atsakovė pristatė 1 351,03 m3 šios medienos rūšies, pristatytos medienos vertė yra 130 563,53 Eur. Kaip matyti, ieškovė nupirko dar daugiau šios medienos nei buvo įsipareigojęs nupirkti II 2019 metų ketvirtį.

1.5.                      Medienos kiekių pardavimas ketvirčiais sutartyje buvo nurodytas ne atsitiktinai. Sutarties priede Nr. 2, be kita ko, numatytas 2014 - 2023 m. parduodamos apvaliosios medienos kiekis pagal asortimentus ketvirčiais, nurodytų kiekių kainos kiekvienais einamaisiais metais tikslinamos. Jeigu sutarties šalys būtų ketinusios ir faktiškai susitarusios dėl medienos pardavimo kiekių pusmečiams, jos tai ir būtų nurodžiusios tarpusavyje sudarytoje sutartyje ir jos prieduose. Tai, kad šalys tam tikru laikotarpiu ne itin griežtai sekė sutarties vykdymą nereiškia, kad dėl to sutarties nuostatos yra pakeistos ir jų galima nevykdyti. Tai, kad sutarties sąlygos nebuvo pakeistos, kaip tvirtina atsakovė, rodo ir pačios atsakovės veiksmai. Pati atsakovė 2019 m. liepos 2 d. atsiuntė pretenziją ieškovei, kuria reikalauja sumokėti 7 600,35 Eur baudą dėl nenupirktos medienos. Atsakovės dubliko argumentas, kad ieškovė buvo prisiėmusi pareigą pirkti iš atsakovės medieną nepaisydama ketvirtinių terminų neatitinka realios šalių valios ir susitarimo.

1.6.                      Atsakovė pateikė lentelę, iš kurios matyti, jog ji reiškia pretenzijas dėl ieškovės nenupirktos medienos 2019 metų I pusmetį. Tačiau ieškovė medienos nenupirko, nes atsakovė jos neparuošė ir nepasiūlė ieškovei. Atsakovė negali reikalauti iš ieškovės sumokėti baudą už nenupirktą medieną, kai pati tos medienos ieškovei net nesiūlė parduoti. Atsakovės pateikta ataskaita yra nepagrįsta pirminiais dokumentais – atsakovė nepateikė lentelėje pateiktų duomenų tikrumą patvirtinančių įrodymų. Iš atsakovės pateiktos lentelės matyti, kad atsakovė nuolat pažeidinėjo sutarties nuostatas ir nuolat nepasiūlydavo sutartų medienos kiekių netgi tuo atveju, jeigu, kaip teigia atsakovė, šalys būtų ir susitarę trūkstamos medienos kiekį pasiūlyti sekantį pusmetį. Iš atsakovės lentelės matyti, kad šalims susitarus dėl konkretaus medienos kiekio pirkimo – pardavimo tam tikrais kalendoriniais metais, atsakovė beveik niekada nepasiūlydavo sutarto kiekio. Atsakovė beveik niekada neišlygindavo šio kiekio – tą pusmetį sutarto pasiūlyti bendro medienos kiekio ieškovė beveik niekada nepasiūlydavo.

1.7.                      Iš atsakovės pateiktos lentelės matyti, kad 2018 metų II-ąjį pusmetį atsakovė turėjo pasiūlyti ieškovei 2802.28 m3 medienos, tačiau pasiūlė tik 942.5 m3 medienos. Nepasiūlytos medienos kiekis – 1859.78 m3 – šalių pasirašytu apvaliosios medienos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 211300000201-I priedu Nr. 8-2018-2 turėjo būti pasiūlytas per 2019 metų I pusmetį priedą. Šiame priede šalys susitarė dėl 2018 metų II pusmetyje nepasiūlytos medienos siūlymo 2019 m. I pusmetį. Aptariamame priede šalys medienos siūlymą numatė ketvirčiais – I 2019 m. ketvirtį papildomai pasiūlyti 932,03 m3 medienos, II 2019 m. ketvirtį papildomai pasiūlyti 932,04 m3 medienos. Jeigu šalys, kaip teigia, atsakovė, nebūtų sutarę paisyti ketvirčiais privalomo pasiūlyti medienos kiekio, tuomet akivaizdu, kad jos nebūtų šiame sutarties priede numatę medienos pasiūlą ketvirčiais.

1.8.                      Urėdija, nei vienais metais nėra informavusi UAB ,,Užmojai su garantijomis“ apie atitinkamas kliūtis, dėl kurių miškovežiai negali patekti į konkrečias kirtavietes, taip pat nepateikė kitų tai patvirtinančių įrodymų (išskyrus meteorologinę informaciją), todėl tikėtina, kad vien tik deklaratyvūs teiginiai apie nepravažiuojamus miškus yra atsakovės siekis išvengti civilinės atsakomybės.

2.       Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį ir tripliku su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės reikalavimus atmesti. Priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 7 600,35 Eur baudą, 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike, priešieškinyje, dublike, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė:

2.1.                      Valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos ir miško kirtimo atliekų pirkimo ir pardavimo organizavimas, sutarčių sudarymas, medienos kainos paskaičiavimo ir atsiskaitymo tvarka iki 2018-01-01 buvo nustatyta LR Aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. DI-327 „Dėl prekybos mediena taisyklių patvirtinimo" patvirtintose Prekybos mediena taisyklėse (toliau -Prekybos mediena taisyklės). Nuo 2018-01-01 šias Prekybos mediena taisykles pakeitė LR Vyriausybės 2017-11-30 nutarimu patvirtintas Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašas, pagal kurį prekybos mediena principai išliko tokie patys, pasikeitė tik prekybą administruojantis asmuo ir jam taikomi reikalavimai.

2.2.                      Atsakovė įsipareigojo 2019 m. patiekti ieškovei bendrą 4 839 kub. m medienos kiekį, o ieškovė įsipareigojo priimti medieną ir sumokėti už ją. Šalys pasirašė susitarimą dėl sutarties pakeitimo, kuriuo susitarė 1864,07 m3 PJ beržo pardavimo termino galiojimą pratęsti iki 2019-06-30. Vykdydama sutartinius įsipareigojimus, šiandien dienai ieškovė yra nupirkusi pagal sutarties priedą Nr. 8-2018-2, 1864,07 m3PJ beržo ir pagal sutarties priedą Nr. 9-2019-1, 1333,04 m3PJ beržo ir 313,29 m3TR beržo.

2.3.                      Atsakovė 2019-06-20 pranešimu informavo ieškovę apie paruoštą pardavimui medieną, tačiau ieškovė nupirkti atsisakė. Ieškovė nepagrįstai atsisako pirkti jai siūlomą medieną. Ieškovės pozicija, kad ji neprivalėjo įsigyti 745 ktm. PJ-B medienos, kadangi 2019 m. II ketvirtyje šis kiekis yra perteklinis, visiškai neatitinka sutarties turinio. Sutarties priede Nr. 1 yra nurodyti aiškūs bendri medienos kiekiai pagal metus (po 4239 ktm. PJ-B (B/C klasė) ir po 600 ktm. PJ-B kiekvienais metais). Atitinkamai perskaičiuojant medienos kainas 2014m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. ar 2019 m., kiekiai vienodai buvo išdėstyti / paskirstyti dar ir pagal pusmečius, taip pat ir ketvirčiais (I, II, II, IV ketvirtis). Taigi sutartimi buvo nustatyti bendri medienos kiekiai per tam tikrą laikotarpį, kuriuos privalėjo užtikrinti ir pateikti atsakovė ieškovei. Tačiau tai jokiu būdu nereiškė, kad per tam tikrą laikotarpį visas nurodytas medienos kiekis vienu kartu ir turėjo būti pasiūlytas. Ieškovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, vadovaujantis sutarties 6.2 p. nuostatomis, ieškovei pažeidus savo prievoles, buvo paskaičiuota 10 proc. neįvykdyto sandorio dalies dydžio bauda – 7 600,35 Eur, už neįsigytą 786,46 kub. m medienos pagal nustatytas 2019 m. I pusmečio medienos kainas. Atsakovė savo prievoles įvykdė ir sutartyje numatytą 2019 m. I pusmečio medienos kiekį ieškovei pasiūlė, tačiau pati ieškovė dalies siūlomos medienos nesutiko pirkti. Sutartimi buvo nustatyti bendri medienos kiekiai per tam tikrą laikotarpį (metai, pusmečiai, ketvirčiai), kuriuos privalėjo užtikrinti ir pateikti atsakovė ieškovei ir šalys sutartį vykdė griežtai nesivadovaudami vien tik ketvirtiniais terminais. Ieškovė nėra pateikusi pretenzijų dėl medienos pardavimo terminų. Šalys bendru sutarimu pakeitė vieną iš sutarčių sąlygų - sutarties vykdymo terminus, ieškovė neturi teisinio pagrindo remtis teiginiais, kad sutartis privalėjo būti vykdoma griežtai pagal metų ketvirčius, nes šalys, vykdydamos sutartį, pačios ketvirtinių terminų nesilaikė.

2.4.                      2019-05-06 Atsakovės Panevėžio ir Anykščių regioniniai padaliniai pasirašė susitarimą dėl 250 m3 PJ beržo, pagal Sutarties priedą Nr. 8-2018-2, pardavimo ieškovei. Remiantis šiuo susitarimu atsakovės Anykščių regioninis padalinys ieškovei pardavė 243,49 m3 PJ beržo, ką patvirtina ir buhalterinės programos išrašai. Šiandien dienai ieškovė yra nupirkusi pagal Sutarties priedą Nr. 8-2018-2, 1864,07 m3PJ beržo ir pagal Sutarties priedą Nr. 9-2019-1, 1333,04 m3PJ beržo ir 313,29 m3TR beržo.

2.5.                      Tarp šalių buvo susiklosčiusi įprasta praktika, kad per konkretų kalendorinių metų ketvirtį pirkėjo nenupirktas arba pardavėjo nepatiektas medienos kiekis būdavo perkeliamas į kitą ketvirtį tos pačios sutarties apimtyje. Prašymus dėl nenupirkto arba nepatiekto kiekio perkėlimo savo iniciatyva galėdavo teikti tiek pirkėjas, tiek pardavėjas.

2.6.                      Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ieškovė neturėjo jokių pretenzijų ir dėl tariamai 2019 m. I ketvirtį nepasiūlytos medienos, ką patvirtina ieškovės medienos pirkimas neatsižvelgiant į viršijamus 2019 m. II ketvirčio kiekius.  Ieškovės atsisakymas nupirkti 2019-06-20 raštu Nr. S-230 pasiūlytus 745 ktm. PJ-B, nors tuo pačiu raštu pasiūlytus 217 ktm. TR-B Ieškovė nupirko nepaisydama sutartyje įtvirtintų ketvirtinių terminų, rodo, kad atsakovė nevengė vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir dėjo maksimalias pastangas, kad prekyba mediena pagal sutartį vyktų sklandžiai.

2.7.                      Nors pasirašydamos sutartį šalys susitarė dėl konkrečių ketvirtinių medienos kiekių (priedas Nr. 2), pačios šių susitarimų nepaisė. Iš ataskaitos aiškiai matyti, kad kiekvienų kalendorinių metų I ketvirtį Atsakovė pasiūlydavo mažiau medienos, nei numatyta Sutartyje. Tačiau II ketvirtį Ieškovė nupirkdavo medienos daugiau ir tokiu būdu bendras vieno pusmečio parduodamos medienos kiekis susilygindavo su sutartyje numatytu pusmetiniu kiekiu. Mediena buvo teikiama ir kalendorinių metų II pusmetį - jei III ketvirtį Ieškovė medienos nupirkdavo daugiau nei numatyta sutarties priede, IV ketvirtį atsakovė siūlydavo mažesnį kiekį medienos ir atvirkščiai. Darytina išvada, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi įprasta praktika, kad per konkretų kalendorinių metų ketvirtį pirkėjo nenupirktas arba pardavėjo nepatiektas medienos kiekis būdavo perkeliamas į kitą ketvirtį tos pačios sutarties apimtyje. Prašymus dėl nenupirkto arba nepatiekto kiekio perkėlimo savo iniciatyva galėdavo teikti tiek pirkėjas, tiek pardavėjas. 2019 m. I ketvirtį Lietuvoje vyravo labiau teigiama nei neigiama temperatūra. Esant tokiai oro temperatūrai, miškuose nesusidaro įšalas ir sunkiasvorei technikai sunku įvažiuoti į miškus.

3.       Atsakovė 2020 m. spalio 29 d. pateiktu rašytiniu sutikimu ir ieškovė 2020 m. lapkričio 10 d. pateiktu rašytiniu sutikimu sutiko, kad civilinė byla Nr. e2-704-615/2020 būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims pateikus rašytiniu sutikimus, civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 235 straipsnio 4 dalis). Civilinę bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą byloje dalyvaujantiems asmenims yra pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

            Teismas

k o n s t a t u o j a :

            ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovės priešieškinis atmestinas.

4.       Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su VĮ Panevėžio miškų urėdija 2013 m. gruodžio 11 d. sudarė apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 211300000201-1, pagal kurią urėdija įsipareigojo patiekti šios sutarties 1 ir 2 prieduose nurodytą apvaliąją medieną ir (ar) miško kirtimo atliekas. Ieškovė įsipareigojo priimti medieną ir sumokėti už ją sutartyje numatytą kainą. VĮ Panevėžio miškų urėdija 2018-01-16 po reorganizavimo išregistruota, jos teisių ir pareigų perėmėja VĮ Valstybinė miškų urėdija (atsakovė). Prie sutarties Nr. 211300000201-1 buvo pasirašyti priedas Nr. 1, kuriame buvo numatytas paduodamos apvaliosios medienos kiekis pagal asortimentus paskirstytas metais, ir priedas Nr. 2, kuriame numatytas parduodamos apvaliosios medienos kiekis pagal asortimentus ketvirčiais. Šalys taip pat pasirašė priedą Nr. 8-2018-2, pagal kurį atsakovė 2019 m. I ketvirtį įsipareigojo parduoti ieškovei 932,03 m3 PJ beržo, o II ketvirtį 932,04 m3 PJ beržo. Šalys taip pat pasirašė priedą Nr. 9-2019-1, pagal kurį atsakovė 2019 m. I ir II ketvirčius įsipareigojo paruošti ir parduoti ieškovei po 1 059,75 m3 PJ beržo. Sutartyje numatyta, kad sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai sutarties šaliai 10 procentų neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą (Sutarties 6.2 p.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo kaip pagrindo reikalauti sutartyje numatytų netesybų (baudos) iš sutartinius įsipareigojimus netinkamai įvykdžiusios šalies.

5.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CK) 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai jos patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateikta netesybų apibrėžtis – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.75 straipsnio nuostatas, jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai.

6.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje, kuri aktuali ir nagrinėjamu atveju, esant pareikštam reikalavimui priteisti netesybas baudos forma, išaiškinta, kad netesybos yra išvestinė prievolė iš pagrindinės, t. y. ji gali atsirasti tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. Teismas, nagrinėdamas bylą pagal ieškovo reikalavimą priteisti netesybas, turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės, ir kitas reikšmingas aplinkybes. Civilinėje byloje dėl netesybų priteisimo aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-213/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 ir kt.).

7.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė pagal priedą Nr. 9-2019-1 ir priedą Nr. 8-2018-2, 2019 metų I ketvirtį ieškovei nepristatė 1 317,44 m3 medienos. Nepristatyta medienos už 126 001,77 Eur, todėl atsakovė turi sumokėti 12 600,18 Eur baudą. Atsakovė nurodo, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad per konkretų kalendorinių metų ketvirtį pirkėjo nenupirktas arba pardavėjo nepatiektas medienos kiekis būdavo perkeliamas į kitą ketvirtį tos pačios sutarties apimtyje. Atsakovė priešieškinio reikalavimus grindžia aplinkybėmis, atsakovė 2019-06-20 pranešimu informavo ieškovę apie paruoštą pardavimui medieną, tačiau ieškovė nupirkti atsisakė, todėl turi sumokėti 7 600,65 Eur baudą. Ieškovės pozicija, kad ji neprivalėjo įsigyti 745 ktm. PJ-B medienos, yra ta, kad 2019 m. II ketvirtyje prieduose numatytą kiekį ieškovė jau įsigijo, šis kiekis yra perteklinis.

8.       Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. sausio mėn. atsakovė ieškovei pristatė 129,46 m3 PJ beržo, kurio 1 m3 kaina yra 92,66 Eur ir 52,02 m3 PJ beržo, kurio 1 m3 kaina yra 96,64 Eur. Viso ieškovei atsakovė 2019 m. sausio mėnesį pristatė 181,48 m3 medienos už 17 022,98 Eur. 2019 m. vasario mėn. atsakovė ieškovei pristatė 349,82 m3 PJ beržo, kurio 1 m3 kaina yra 92,66 Eur ir 0 m3 PJ beržo, kurio 1 m3 kaina yra 96,64 Eur. Viso ieškovei atsakovė 2019 m. vasario mėn. pristatė 349,82 m3 medienos už 32 414,32 Eur. 2019 m. kovo mėn. atsakovė ieškovei pristatė 122,19 m3 PJ beržo, kurio 1 m3 kaina yra 92,66 Eur ir 20,85 m3 PJ beržo, kurio 1 m3 kaina yra 96,64 Eur. Viso ieškovei atsakovė 2019 m. kovo mėn. pristatė 143,04 m3 medienos už 13 337,07 Eur.

9.       Vadovaujantis sutarties priedu Nr. 8-2018-2 atsakovė I 2019 metų ketvirtį įsipareigojo parduoti ieškovei 932,03 m3, o pristatė 601,47 m3 šios medienos rūšies. Liko nepristatyta 330,56 m3 už 30 629,69 Eur. Vadovaujantis sutarties priedu Nr. 9-2019-1 atsakovė 2019 m. I ketvirtį įsipareigojo paruošti ir parduoti ieškovui 1 059,75 m3 PJ Beržo, o pristatė 72,87 m3 šios medienos rūšies. Liko nepristatyta 986,88 m3 šios rūšies medienos, nepristatyta medienos už 95 372,08 Eur. Viso 2019 metų I ketvirtį atsakovė ieškovei nepristatė 1 317,44 m3 (330,56 m3 + 986,88 m3) medienos. Nepristatyta medienos už 126 001,77 Eur (30 629,69 Eur +95 372,08 Eur). 

10.       Atsakovė iš esmės neginčijo, kad ieškovės nurodyti medienos kiekiai 2019 m. I ketvirtį nebuvo pasiūlyti ieškovei, tačiau nurodo, kad tai neturėtų būti priežastis mokėti baudą, nes tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, jog vieną ketvirtį pardavėjo nepatiektas medienos kiekis būdavo perkeliamas į kitą ketvirtį.

11.       Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017; 2015 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-686/2015; 2014 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2014 ir kt.).

12.       Pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikė pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 211300000201-1, 6.2. punktą, jeigu pirkėjas neperka arba pardavėjas neparduoda apvaliosios medienos ar miško kirtimo atliekų sutartyje numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais, sutarties sąlygų nesilaikantį šalis privalo mokėti kitai sutarties šaliai 10 procentų neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą, išskyrus atvejus kai sutarties vykdymas neįmanomas dėl force majeure sąlygų.

13.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir atstovė 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje nurodė, kad medienos kaina keičiasi kas pusmetį, todėl ir medienos pristatymas turėtų vykti ne pagal ketvirčius, o pagal pusmečius, taip pat tai, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi kitokia tarpusavio bendradarbiavimo praktika, kai nesilaikoma ketvirčio terminų. Teismas šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teismas šiuo atveju sprendžia, kad sutartis yra sudaryta ketvirčiams, nurodytas kiekvieną ketvirtį patiekiamos (ir perkamos) medienos kiekis (sutarties 1.1. p.), todėl galioja sutarties 6.2 p. numatytas netinkamo sutarties vykdymo pasekmių taikymas su sutarties 1 p. nustatyto sutarties dalyką sudarančių sąlygų laikymusi. Priešingu atveju sutartyje būtų nurodytas bendras (ketvirčiais neišskirstytas) jos įvykdymo terminas. Atsakovės sutarties aiškinimas, jog baudos negalima skaičiuoti už ketvirtį, o tik už pusmetį, neatitinka sutarties 1.1 p. apibrėžto sutarties dalyko. Pagal CK 6.38 str., 6.63 str., 6.205 str. nuostatas sankcijos (netesybos) taikomos už sutarties nevykdymą, o sutarties netinkamu vykdymu yra pripažįstamas bet kokios sutarties sąlygos nesilaikymas ar termino praleidimas. Nagrinėjamu atveju sutarties dalykas (vykdymas) buvo numatytas ketvirčiais, todėl ir sankcijų taikymas sietinas su sutarties tinkamu vykdymu ar nevykdymu sutartyje apibrėžtais terminais, t.y. ketvirčiais. Tokią teismų praktiką jau yra suformavęs aukštesniosios instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-448-577/2018).

14.       Lietuvos Konstitucinis Teismas savo 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų- precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą yra saistomas nutartyje aukščiau nurodyto aukštesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismo sprendimo (precedento) – Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-448-577/2018, kurioje buvo nagrinėjamas iš esmės analogiškas ginčas bei neturi jokio pagrindo nesivadovauti nurodytos aukštesniosios instancijos teismo nutarties išaiškinimais.

15.       Be to, to, iš pačios atsakovės pateiktos lentelės matyti, kad atsakovė beveik nei vienais kalendoriniais metais nepasiūlė ir nepristatė sutarto medienos kiekio ieškovei. Atsakovė teigia, kad atsakovė kiekvienų kalendorinių metų I ketvirtį ieškovei pateikdavo mažesnį medienos kiekį, tačiau bendras pusmetinis parduodamos medienos kiekis išsilygindavo II ketvirtį pateikiant daugiau medienos nei numatyta sutarties prieduose. Tačiau iš pateikiamos lentelės matyti, kad atsakovė beveik niekada neišlygindavo šio kiekio – tą pusmetį sutarto pasiūlyti bendro medienos kiekio ieškovė beveik niekada nepasiūlydavo. Aplinkybė, kad anksčiau dėl neparduoto medienos kiekio ieškovė neprašė atsakovės sumokėti baudą, nereiškia, kad nusprendusi tokia teise pasinaudoti, ieškovė tokios teisės netektų vien dėl to, kad anksčiau ja nesinaudojo ir baudos priteisti neprašė.

16.       Atsakovė nurodo, kad 2019 m. I ketvirtį Lietuvoje vyravo labiau teigiama nei neigiama temperatūra. Esant tokiai oro temperatūrai, miškuose nesusidaro įšalas ir sunkiasvorei technikai sunku įvažiuoti į miškus. Iš atsakovės pateiktos informacijos nėra aišku, kokia tiksliai buvo miško kelių pravažumo būklė kirtavietėse, iš kurių gauta mediena turėjo būti siūloma ieškovei. Atsakovė pateikė bendro pobūdžio meteorologines prognozes, tačiau nėra aišku, ar jos yra susijusios su konkrečios kirtavietės ar medienos pakrovimo aikštelės kelio pravažumu. Atsakovė nurodo, kad miškovežių eismą nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 15 d. riboja 2014-12-10 Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1303 „Dėl laikotarpio, kurio metu ypatingai didelė savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių sugadinimo tikimybė, nustatymo“ 1 punktas, kuriame nurodyta, kad Panevėžio rajone ypatingai didelė vietinės reikšmės kelių sugadinimo tikimybė – lapkričio 1 d. – balandžio 15 d. Tačiau nurodytame įsakyme tik tai ir nurodyta – kad šiuo laikotarpiu yra didelė vietinės reikšmės kelių sugadinimo tikimybė. Šis įsakymas neįtvirtina jokių papildomų ribojimų atsakovės veiklai. Aptariamame įsakyme tiesiog nurodyta, kad šiuo laikotarpiu medienos siuntėjas įpareigojamas informuoti savivaldybės seniūnijas, kurioje yra apvaliosios medienos pakrovimo vieta, seniūną apie planuojamą gabenti apvaliąją medieną Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Vadovaujantis šiuo atsakovės argumentu, galima būtų daryti prielaidą, kad atsakovė kiekvienais metais nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 15 d. kiekvienais metais negali vežti medienos visame Panevėžio rajone. Jeigu tokia situacija susidaro, atsakovė tai turėtų įvertinti prisiimdama sutartinius įsipareigojimus. Taip pat ieškovė nurodė, kad Urėdija, nei vienais metais nėra informavusi ieškovę apie atitinkamas kliūtis, dėl kurių miškovežiai negali patekti į konkrečias kirtavietes, taip pat nepateikė kitų tai patvirtinančių įrodymų, todėl tikėtina, kad vien tik deklaratyvūs teiginiai apie nepravažiuojamus miškus yra atsakovės siekis išvengti civilinės atsakomybės.

17.       Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt. ).

18.       Atsakovei nepateikus į bylą įrodymų, kad 2019 m. I ketvirtį ieškovei buvo patiekta 932,03 m3 (pagal priedą Nr. 8-2018-2) PJ Beržo ir 1059,75 m3 (pagal priedą Nr. 9-2019-1) PJ Beržo, pripažįsta, kad atsakovė pažeidė sutarties 2.2 punkto nuostatas, todėl atsakovei neįrodžius, kad 2019 metų I ketvirtį ji savo prievolę ieškovei patiekti įvykdė tinkamai (CK 6.75 straipsnis), ieškovei iš atsakovės priteistina bauda už 2019 metų I ketvirtį neparduotą kiekį. 2019 metų I ketvirtį atsakovė pagal sutarties priedą Nr. 8-2018-2 nepardavė 330,56 m3 už 30 629,69 Eur, o pagal sutarties priedą Nr. 9-2019-1 nepardavė 986,88 m3 už 95 372,08 Eur. Viso 2019 metų I ketvirtį atsakovė ieškovei nepristatė 1 317,44 m3 (330,56 m3 + 986,88 m3) medienos. Nepristatyta medienos už 126 001,77 Eur (30 629,69 Eur +95 372,08 Eur). Todėl ieškovei atsakovės priteistina 12 600,18 Eur (126 001,77 Eur x 10%) bauda.

19.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokias palūkanas taip pat nustato Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Atsakovei taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kadangi skolininkas VĮ Valstybinė miškų urėdija yra įmonė, užsiimanti ūkine komercine veikla ir ieškovė iš jos įsigijo medieną, kad galėtų vykdyti savo ūkinę komercinę veiklą. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-283/2012). Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 dalį ir 3 str. 2 dalį pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Todėl šiuo atveju mokėtinų procesinių palūkanų dydis yra 8 procentai. Ieškovės prašomos priteisti procesinės palūkanos įstatyme yra reglamentuotos, todėl priteistinos.

20.       Įvertinus sprendime aukščiau nurodytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, šalių į bylą pateiktus įrodymus ir nurodytą aukštesniųjų instancijų teismų praktiką, ieškovės ieškinio reikalavimai laikytini pagrįstais ir tenkintini.

21.       Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 7 600,35 Eur baudą, 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimus atsakovė grindė tuo, kad atsakovė 2019 m. birželio 20 d. pranešimu informavo ieškovę apie paruoštą pardavimui medieną, tačiau ieškovė nupirkti 745 ktm. PJ-B medienos atsisakė.

22.       Iš sutarties priedo Nr. 8-2018-2, matyti, kad atsakovė 2019 m. II ketvirtį įsipareigojo parduoti ieškovei 932,04 m3 PJ beržo. Antrąjį šių metų ketvirtį atsakovė pristatė ir ieškovė nupirko 934,34 m3 šios medienos rūšies. Iš sutarties priedo Nr. 9-2019-1, matyti, kad atsakovė 2019 m. II ketvirtį įsipareigojo paruošti ir parduoti ieškovei 1 059,75 m3 P J Beržo. Antrąjį šių metų ketvirtį atsakovė pristatė 1 351,03 m3 šios medienos rūšies. Kaip matyti, ieškovė nupirko dar daugiau šios medienos, nei buvo įsipareigojusi nupirkti 2019 m. II ketvirtį pagal abu sutarties priedus (Nr. 8-2018-2 ir Nr. 9-2019-1). Aukščiau sprendime nustačius, kad sutarties dalykas (vykdymas) buvo numatytas ketvirčiais, todėl ir sankcijų taikymas sietinas su sutarties (ne) tinkamu vykdymu sutartyje apibrėžtais terminais, t.y. ketvirčiais. Tenkinus ieškovės ieškinį, atsakovės priešieškinis atmestinas, nes jis galėtų būti tenkinamas tik pareikšto ieškinio atmetimo atveju.

23.       CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kitaip tariant, joje įtvirtintas bendras bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, kad pralaimėjusi šalis moka. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jų atlyginimas CPK reglamentuotas atskiru 98 straipsniu. Pagal šį straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Ribojant bylinėjimosi išlaidas, siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą. Ieškovės ieškinį tenkinus, o atsakovės priešieškinį atmetus, sprendžiamas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovė patyrė 3 761,25 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė teismui jas pagrindžiančius dokumentus. Įvertinant ieškovės pateiktų išlaidų pagrįstumą matyti, kad išlaidas sudaro: 284 Eur žyminis mokestis; 210,25 Eur išlaidos už atsakymų atsakovei parengimą; 968 Eur ieškinio parengimas; 484 Eur dubliko parengimas; 726 Eur atsiliepimo į priešieškinį parengimas; 363 Eur susipažinimas su dubliku ir tripliko parengimas; 484 Eur pranešima parengimas, pasirengimas žodiniam nagrinėjimui ir atstovavimas 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje; 242 Eur atsiliepimo į rašytinius paaiškinimus parengimas. Ieškovės pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka CPK nuostatas, taip pat nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškovės ieškinį tenkinus jos pratirtos 3 761,25 Eur išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). 

24.       Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

            ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

            Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Užmojai su garantijomis“ (juridinio asmens kodas 182827474) iš atsakovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (juridinio asmens kodas 132340880) 12 600,19 Eur (dvylikos tūkstančių šešių šimtų eurų 19 ct) baudą, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (12 600,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 761,25  (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt vieno euro 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                   Mindaugas Plučas