Civilinė byla Nr. e2-135-435/2020

Teisminio proceso Nr.2-69-3-12713-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

Kauno APYLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2020 m. liepos 7 d.        

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

sekretoriaujant Viktorijai Vasiliauskaitei, Vilmai Mikelionienei,

dalyvaujant ieškovų R. T., E. T., V. S., D. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Munduva“ atstovui advokato padėjėjui V. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauras LT“ įgaliotam atstovui A. M. ir advokatui R. L.

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. T., E. T., V. S., D. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Munduva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauras LT“,  tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Saisto projektai“, G. J. ir D. J. dėl servituto nustatymo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauras LT“ priešieškinį ieškovams R. T., E. T., V. S., D. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Munduva“ dėl atlygintino servituto nustatymo ir nuostolių priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė:

1.       Ieškovai ieškiniu prašė nustatyti servitutą – teisę buitinio aptarnavimo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudotojams ir savininkams, įeiti ir vaikščioti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tauras LT“ priklausančiomis pirmojo aukšto patalpomis, pažymėtomis Nr. 1 (3,62 kv. m.) ir Nr. 2 (9,73 kv. m.), esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tikslu patekti į patalpas, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1       Ieškinyje nurodė, kad 1973 m. buvo pastatytas 2 248,59 kv. m. bendro ploto buitinio aptarnavimo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

1.2       1992 m. sausio 27 d. Savivaldybės mero potvarkio Nr. 179 ir 1993 m. sausio 30 d. Miesto (rajono) valdybos potvarkio Nr. 149 pagrindu, UAB „Tauras LT” nuosavybės teise yra įregistruota patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

1.3       2006 m. balandžio 13 d. Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. 5062 pagrindu R. T. ir E. T. nuosavybės teise yra įregistruota patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Ši patalpa 2009 m. kovo 1 d. Nuomos sutarties pagrindu yra išnuomota UAB „Saisto projektai“.

1.4       2006 m. gegužės 24 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6778 pagrindu R. T. ir E. T. nuosavybės teise yra įregistruota patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

1.5       2020 m. vasario 28 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. MV-1485 pagrindu V. S. ir D. S. įregistruota negyvenamoji patalpa – biuras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bei 2020 m. vasario 28 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. MV-1485 pagrindu V. S. ir D. S. įregistruota negyvenamoji patalpa – patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

1.6       1995 m. balandžio 28 d. Akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2; 2003 m. birželio 13 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto; 2003 m. liepos 18 d. Mainų sutarties Nr. 10534; 2003 m. liepos 18 d. Priėmimo – perdavimo akto Nr. 10535; 2003 m. gruodžio 29 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto; 2004 m. rugsėjo 22 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto; 2006 m. balandžio 19 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto; 2008 m. lapkričio 17 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu UAB „Munduva“ yra įregistruota nuosavybė į patalpas, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

1.7       Viena iš pastato laiptinių naudojasi pastate esančių patalpų bendraturčiai ir nuomininkai: V. S., D. S., UAB „Munduva“, UAB „Saisto projektai“, R. T., E. T., G. J. ir UAB „Tauras LT“. Visi išvardinti asmenys į laiptinę, o tokiu būdu ir į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, patekti gali tik per UAB „Tauras LT“ negyvenamosiose patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias patalpas, pažymėtas pirmojo aukšto plane Nr. 1 ir Nr. 2, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Minėtos patalpos, nuo pat namo pastatymo faktiškai niekada nebuvo konkrečios patalpos priklausinys. Šių patalpų paskirtis tiesiogiai susijusi su tarnavimu namo naudotojų ir kitų negyvenamųjų patalpų savininkų poreikiams, t. y. patalpos laikytinos koridoriumi per kurį iš lauko patenkama į pastato laiptinę. Kito būdo patekti į laiptinę nėra numatyta.

1.8       2019 m. balandžio 8 d. pranešimu / raštu Nr. 10 įmonėms UAB „Hausa“, UAB „Saisto projektai“, UAB „Munduva“ ir G. J., kurie yra / buvo pastato ir patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai ir naudotojai, UAB „Tauras LT“ pasiūlė sudaryti nuomos sutartis ginčo patalpų, kurios šiuo metu priklauso UAB „Tauras LT“. Nesutikus sudaryti nuomos sutarties, buvo nurodyta, kad, nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. 1 d. patalpomis Nr. l ir Nr. 2 naudosis tik UAB „Tauras LT”.

1.9       Remiantis namo planais bei fotonuotraukomis minėtų ginčo patalpų funkcinė paskirtis akivaizdžiai yra patekimas į laiptinę. Namo patalpų nuosavybės formų pasikeitimo metu (jas privatizuojant) nuosavybės teisė į koridorių galiausiai atiteko tik vienam iš laiptinės patalpų savininkų - UAB „Tauras LT”.

1.10       Ieškovų nuosavybės teisė yra įregistruota viešame registre. Ieškovai, būdami teisėtais patalpų savininkas, turi teisę įgyvendinti visas jiems, kaip savininkams, garantuojamas teises, tame tarpe ir nekliudomai patekti į savo nuosavybę. Šiuo metu ieškovams pilna apimtimi įgyvendinti savo teises kliudo tai, kad UAB „Tauras LT” siekia uždrausti naudotis buvusia bendrojo naudojimo patalpa, kuri dabartiniu metu priklauso jai. Tokiu atveju būtų padaroma žala paminėtiems pastato patalpų savininkams ir / arba teisėtiems naudotojams. Juridinių asmenų darbuotojai negalėtų patekti į ofiso patalpas ir atlikti savo darbinių funkcijų, dėl ko būtų trikdoma šių įmonių veikla ir kiltų žala.

1.11       Laiko, kad ieškovų reikalavimas tikrai nepažeidžia atsakovės teisių labiau nei tai yra būtina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.113 straipsnio nuostatas. Servituto nustatymu veiksmingai pašalinamos kliūtys savininkui naudotis nuosavybe, o šiuo konkrečiu atveju servituto nustatymas į faktiškai funkcinės paskirties – koridoriaus patalpą ja naudotis pagal tokią pačią paskirtį nepažeis atsakovo teisių daugiau, nei būtų pažeista ieškovų teisė nesudarius jiems visiškai jokios galimybės turėti įėjimą į savo nuosavybę.

1.12       Atsiliepdami į atsakovės priešieškinį nurodė, kad patalpų, pažymėtų pirmojo aukšto plane Nr. 1 ir Nr. 2, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune paskirtis tiesiogiai susijusi su tarnavimu namo naudotojų ir kitų negyvenamųjų patalpų savininkų poreikiams, t. y. ginčo patalpos laikytinos koridoriumi, per kurį iš lauko patenkama į laiptinę, nes kito būdo patekti į ją nėra ir pagal pastato išplanavimą niekada nebuvo numatyta. Jomis tiek buvę, tiek esami pastato bendraturčiai bei jų klientai naudojasi ir naudojosi daugiau nei dvidešimtmetį ir vykdė ginčo patalpų priežiūrą, jas gerino savo lėšomis.

1.13       Mano, kad esant tokiai susiklosčiusiai situacijai, ginčo patalpos galėtų būti proporcingai perduotos buitinio aptarnavimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpų savininkams (į bendrojo naudojimo patalpų balansą). Būtent tokiu būdu atsakovas turėtų galimybę išvengti mokesčių naštos, kurią šiuo metu patiria mokėdamas už minėtų patalpų išlaikymą.

1.14       Taigi, nustačius neatlygintiną servitutą, patalpų savininko (atsakovo) interesai, įvertinus patalpų paskirtį bei galimybę jas išnuomoti, nenukentėtų. Tuo atveju, jei ieškovams būtų suvaržoma galimybė neatlygintinai patekti į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, jų teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti kur kas labiau nei atsakovo. Tuo remiantis, atsakovo priešieškinis turi būti atmestas. 

1.15       Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilna apimtimi. Taip pat iš dalies sutiko su atsakovės reikalavimu nustatyti atlygintinį servitutą ir už naudojimąsi servitutu priteisti atsakovei iš R. T. ir E. T. 50,43 Eur; iš V. S. ir D. S. 47,36 Eur; iš UAB „Munduva“ 100,43 Eur mokamą metinę piniginę kompensaciją. Toks kompensacijos dydis paremtas teismo eksperto, turto vertintojo V. Č. ekspertinio tyrimo išvada.

1.16       Papildomai paaiškino, kad ieškovams ir tretiesiems asmenims, išskyrus V. S. ir D. S., kurie įsigijo patalpas jau šią bylą nagrinėjant teisme, įsigydami patalpas nežinojo, kad ginčo patalpos – koridorius į laiptinę yra privatizuotos ir priklauso nuosavybės teise atsakovei. Kaip įprasta, jie tikėjosi, kad tai yra bendro naudojimo patalpos. Apie tai jie sužinojo tik tada, kai atsakovė pareikalavo mokėti už šias patalpas nuomos mokestį. Be to, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (2 t. el. b. l. 87–93) patvirtina, kad visi namo bendraturčiai prižiūrėjo ir remontavo įėjimo į laiptinę ir laiptinės patalpas 2011–2012 m., kas tik patvirtina, kad ieškovai nežinojo, kad ginčo patalpos priklauso tik atsakovei. Nurodė, kad nuostoliai negali būti priteisti, nes nėra būtinosios sąlygos – neteisėtų veiksmų.

2.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Vėliau pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) dėl servituto UAB „Tauras LT“ patalpoms Nr. l ir Nr. 2 pastate (duomenys neskelbtini) Kaunas nustatymo priteisti iš ieškovų atsakovui periodinę metinę kompensaciją: iš R. T. ir E. T. solidariai 245,04 Eur; iš UAB „Hausa“ – 228,67 Eur; iš UAB „Munduva“ – 485,85 Eur. Viso 959,56 Eur. 2) dėl naudojimosi UAB „Tauras LT“ patalpomis Nr. l ir Nr.2 pastate (duomenys neskelbtini) Kaunas, priteisti iš ieškovų atsakovui nuostolius: iš R. T. ir E. T. solidariai 111,26 Eur; iš UAB „Hausa“ – 103,83 Eur; iš UAB „Munduva“ – 220,21 Eur. Viso 435,3 Eur.

2.1       Atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodė, kad  ieškovai tendencingai nurodo, kad nėra galimybės pateikti į jų patalpas kitu būdu, nes atsakovas į kitas savo patalpas įsirengė atskirą įėjimą. Kitoje pastato dalyje savininkai yra pristatę atskirą laiptinę. Atskiro įėjimo įrengimas į ieškovų naudojamą laiptinę būtų racionaliausias ginčo sprendimo būdas.

2.2       Nurodė, kad ieškovai eilę metų naudojasi UAB „Tauras LT“ minėtomis patalpomis ir tai sukelia atsakovui pastovius nuostolius. Atsakovas negali išnuomoti minėtų patalpų ir praranda nuomos mokestį. Nuo patalpos, kuria naudojasi ieškovai, UAB „Tauras LT“ skaičiuojami administravimo mokesčiai, taip pat išlaidos namo remontui, aptarnavimui, gerbūviui.

2.3       Atsakovė mokestį už servitutą paskaičiavo pagal visų ginčo patalpų naudotojų nuosavybės teise turimo ploto santykį procentine išraiška, minusuojant kokia periodinių metinių mokesčių dalis tenka ginčo patalpai. Atitinkamai nuostolius – išlaidas, susijusias su turto išlaikymu, ginčo patalpų naudotojams paskirstant proporcingai nuosavybės teise turimų patalpų plotui.

2.4       Teismo posėdyje atsakovės atstovai nurodė, kad sutinka su ieškovų prašymu nustatyti servitutą per atsakovei priklausančias koridoriaus patalpas, tačiau servitutas turėtų būti atlygintinis pagal atsakovės priešieškinyje paskaičiuotą periodinį mokestį.

2.5       Papildomai paaiškino, kad ieškovai ir atsakovė yra negyvenamojo namo bendraturčiai. Ginčas yra dėl dviejų atsakovei priklausančių patalpų, iš kurių pirma patalpa yra uždara, kuriai nuomos atveju jokių papildomų investicijų nereikia, o kita patalpa – pirmo aukšto laiptų aikštelė. Ieškovai jokių ginčo patalpų remonto niekada neatliko, jų pateikti dokumentai dėl remonto yra laiptinės ir pirmo bei antro aukštų aikštelių bei įėjimo į pastatą remontą patvirtinantys dokumentai. Laiko, kad ginčo patalpos atsakovės galėtų būti išnuomotos kartu su kitomis nuomojamomis patalpomis, kurių paskirtis galėtų būti priimamasis, sandėliavimo patalpos ar kitos paskirties. Pasisakydami dėl ieškovų pateiktos ekspertų išvados konstatavo, kad ekspertas patvirtino atsakovės galimą patalpų kainą 6,4 Eur už 1 kv. m., ir gautinų pajamų padalijimą savininkams proporcingai turimų patalpų plotams. Nurodė, kad atsakovės servituto mokesčių paskaičiavimas net nepadengia metinių išlaidų, patiriamų dėl šių patalpų. Ieškovai pateikė išpūstą sąmatą dėl durų įrengimo, kai reali kaina būtų tris kartus mažesnė. Taip pat prašė priteisti nuostolius, patiriamus dėl šios patalpos. Tiek servitutinis mokestis, tiek nuostoliai paskaičiuoti proporcingai atsakovų turimam plotui, minusuojant atsakovei ir tretiesiems asmenims G. ir D. J. priklausančias dalis. Servitutinį mokestį sudaro metinis ginčo patalpų nuomos mokestis, kurį galėtų gauti atsakovė šias patalpas išnuomojusi – 1 025,28 Eur, kurį patvirtino ir ekspertas savo paskaičiavimuose, administracinis mokestis 31,82 Eur, kuris nėra nei kaupiamosios lėšos, nei remonto lėšos, žemės nuomos mokestis ir nekilnojamojo turto mokestis, kurie yra mokami už tą turtą. Toks paskaičiavimas pagrįstas objektyviais dokumentais. Ieškovai skaičiuoja 200 Eur, kurie nepadengia net administravimo išlaidų. Pasisakydami dėl prašomų priteisti nuostolių nurodė, kad jie paskaičiuoti tik už paskutinius tris metus ir juos sudaro gerbūvio darbai, nuotekų sistemos darbai, kelio ženklų įrengimas, t.y. išlaidos namo priežiūrai, kurios tenka proporcingai paskaičiavus ginčo patalpų plotą.

3.       Tretieji asmenys G. J., D. J. ir  UAB „Saisto projektai“  atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

4.       Nustatyta, kad 2 248,59 kv. m. Pastatas – Buitinio aptarnavimo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune pastatytas 1973 m. (1 t., el. b. l. 11).

5.       Iš Butų (patalpų) sąrašo pastate matyti pastato, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai ir jų valdomos patalpos (2 t., el. b. l. 100, 101). 

6.       1992 m. sausio 27 d. Savivaldybės mero potvarkio Nr. 179 ir 1993 m. sausio 30 d. Miesto (rajono) valdybos potvarkio Nr. 149 pagrindu UAB „Tauras LT” nuosavybės teise yra įregistruota patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (nuo 1-9, 19, 20, 20A, 21, 22, 23; bendras plotas 155,19 kv. m.; pagrindinis plotas 112,03 kv. m.) (1 t., el. b. l. 61, 62, 149, 150).

7.       1992 m. sausio 27 d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr. 179 Savivaldybės valstybinei firmai „Vaivorykštė“ (duomenys neskelbtini), 175,89 kv. m. ploto 45 400 rb vertės patalpos perduotos į savivaldybės valstybinės įmonės „Tauras“ balansą (1 t., el. b. l. 65). Tai patvirtina ir 1993 m. balandžio 18 d. Einamųjų patikrinimų teisinio pataisų registravimo išvada Inv. Nr. 13601 (1 t., el. b. l. 66) bei 1997 m. kovo 7 d. duomenys apie valdytoją (1 t., el. b. l. 67, 68).

8.       2006 m. balandžio 13 d. Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. 5062 pagrindu R. T. ir E. T. nuosavybės teise yra įregistruota patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Ši patalpa 2009 m. kovo 1 d. Nuomos sutarties pagrindu yra išnuomota UAB „Saisto projektai” (1 t., el. b. l. 24–25). 2006 m. gegužės 24 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6778 pagrindu R. T. ir E. T. nuosavybės teise yra įregistruota patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t., el. b. l. 26–27).

9.       2017 m. spalio 18 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. MV-7219 pagrindu UAB „Hausa” įregistruota patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bei 2018 m. rugsėjo 27 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-3834 pagrindu UAB “Hausa” įregistruota patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 32–35).

10.       1995 m. balandžio 28 d. Akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2; 2003 m. birželio 13 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto; 2003 m. liepos 18 d. Mainų sutarties Nr. 10534; 2003 m. liepos 18 d. Priėmimo – perdavimo akto Nr. 10535; 2003 m. gruodžio 29 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto; 2004 m. rugsėjo 22 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto; 2006 m. balandžio 19 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto; 2008 m. lapkričio 17 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu UAB „Munduva“ yra įregistruota nuosavybė į patalpas, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t., el. b. l. 28–31).

11.       Kadastro duomenų bylos kopijos (1 t., b. l. 35–55; 69–99) patvirtina, kokios konkrečiai patalpos priklauso ieškovams.

12.       UAB „Tauras LT“ 2019 m. balandžio 8 d. Pranešimu UAB „Hausa“, UAB „Munduva“, UAB „Saisto projektai“ ir G. J. pranešė, kad nuo 1993 m. sausio 30 d. nuosavybės teise valdo 155,19 kv. m. patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tame tarpe ir patalpas Nr. 1 – 3,62 kv. m. ir Nr. 2 – 9,73 kv. m., kuriomis neatlygintinai naudojasi ir nurodyti patalpų savininkai. Pasiūlė nurodytiems asmenims dėl šių patalpų sudaryti nuomos sutartis ir mokėti mažiausią nuomos mokestį ir pasidalinti eksploatacines išlaidas; priešingu atveju – nurodė, kad patalpomis naudotis neleis (1 t., el. b. l. 143).

13.       UAB „Hausa“, UAB „Munduva“, UAB „Saisto projektai“ vadovai ir G. J., atsakydami į atsakovės UAB „Tauras LT“ 2019 m. balandžio 8 d. Pranešimą, nurodė, kad nesutinka sudaryti nuomos sutarties dėl patalpų, priklausančių nuosavybės teise UAB „Tauras LT“. Minėtame rašte taip pat nurodė, kad UAB „Tauras LT“ rašte nurodytos patalpos Nr. 1 – 3,62 kv. m. ir Nr. 2 – 9,73 kv. m., yra naudojamos visų pastato ir pastato patalpų bendraturčių kaip vienintelis patekimas prie bendrojo naudojimo patalpos – laiptinės, prie kurios kito patekimo nėra ir pagal projektą niekada nebuvo numatyta; šiomis patalpomis tiek buvę, tiek esami bendraturčiai bei jų klientai naudojosi daugiau nei dvidešimtmetį, vykdė jų priežiūrą ir savo lėšomis jas gerino; kyla pagrįstos abejonės, ar šių patalpų priskyrimas ir nuosavybės teisės įregistravimas viešajame registre UAB „Tauras LT“ vardu neprieštarauja įstatymui (1 t., el. b. l. 7, 8).

14.       2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 12 UAB „Tauras LT“ tiems patiems bendraturčiams nurodė, kad nepavykus susitarti nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. patalpomis Nr. 1 – 3,62 kv. m. ir Nr. 2 – 9,73 kv. m. naudosis tik šių patalpų savininkas UAB „Tauras LT“ (1 t., el. b. l. 6).

15.       Patalpų planai (1 t., el. b. l. 9, 10) ir nuotraukos (1 t., el. b. l. 15–23, 145) parodo ginčo patalpų vietą, vaizdą ir būklę.

16.       2011 m. spalio 18 d. PVM sąskaitos faktūros TI Nr. 000183 ir TI Nr. 000186 bei 2012 m. sausio 15 d. Statybos rangos sutartis Nr. 2012/01/15/R patvirtina, kad namo bendraturčiai vykdė laiptinės patalpų remontą (2 t., el. b. l. 87–93). 

17.       2015 m. spalio 15 d. Negyvenamų patalpų nuomos sutartis Nr. 20151015 ir PVM sąskaita faktūra (2 t., el. b. l. 102–104) patvirtina, kokia yra negyvenamų patalpų pastate (duomenys neskelbtini), Kaune nuomos mokesčio kaina (1 kv. m. nuomos mokestis yra 6,40 Eur).  

18.       2018 m. Nekilnojamojo turto metinis mokestis (2 t., el. b. l. 105) sudaro 543,20 Eur visoms patalpoms, ginčo patalpoms – 46,72 Eur.

19.       UAB „Tauras LT“ Deklaracija metinis Žemės nuomos mokestis (2 t., el. b. l. 106) sudaro 22,56 Eur visoms patalpoms, 1,94 Eur tenka ginčo patalpoms.

20.       UAB „Santermita“ 2019 m. birželio mėn. sąskaita faktūra (2 t., el. b. l. 107) patvirtina tai, kad atsakovės mėnesinis administravimo mokestis vidutiniškai sudaro 31,82 Eur.

21.       UAB „Santermita“ sąskaita faktūra už 2018 birželio mėn. (2 t., el. b. l. 108) patvirtina tai, kokia suma buvo paskaičiuota atsakovei už kelio ženklų pastatymą (76,51 Eur); MB „Roltas“ sąskaita faktūra (2 t., el. b. l. 109) – kokia suma už nuotekų sistemos remontą (215, 40 Eur).

22.       Vietiniai mokėjimai (2 t., el. b. l. 110–111) ir Apyvartos žiniaraštis (2 t., el. b. l. 112), UAB „WJ projektai“ PVM sąskaitos faktūros (2 t., el. b. l. 113–116) patvirtina tai, kokia suma buvo paskaičiuota atsakovei už gerbūvio darbus (5 546,05 Eur).

23.       2020 m. birželio 17 d. teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas V. Č. paaiškino, kad servituto mokestį paskaičiavo pagal pajamų mokestį, nes servituto mokesčio esmė yra ta, kad servituto savininkas turėtų gauti kažkokias pajamas už tai, kad servituto naudotojai naudojasi tomis patalpomis. Pajamų metodas reiškia, kad pajamos gaunamos tarsi patalpos būtų išnuomotos, tačiau šiuo atveju, tas patalpas išnuomoti tokioje būsenoje, kaip jos yra – pereinamasis koridorius į laiptinę – faktiškai neįmanoma, rinkoje tokios galimybės nebūtų. Tokiu atveju savininkui reikėtų daryti investicijas į atskirą įėjimą iš lauko ir atskirti vidaus patalpas su siena. Tai daryti turėtų patalpų savininkas, o ne naudotojai, todėl buvo atlikti tokie skaičiavimai – iš metinės nuomos atimtos investicijos, paskaičiuotos į vienus metus, taikant kapitalizavimo metodą. Nurodė, kad sprendžiant dėl kitų mokesčių įtraukimo į servituto mokestį rėmėsi teismų praktika, kad servituto naudotojai turi prižiūrėti turtą, kuriuo naudojasi. Kadangi turėtų būti skaičiuojamos išlaidos su patalpų naudojimu, laiko, kad žemės mokestis bei nekilnojamojo turto mokestis yra nesusiję su servituto naudojimu. Kadangi patalpų savininkai nebuvo įtraukę tokių išlaidų, kaip priežiūros, remonto, ekspertas neturėjo pagrindo pats savavališkai jų nustatyti, tačiau laiko, kad kadangi paskaičiuota pagal nuomos viršutinę ribą, faktiškai servituto mokesčio skaičiavimai apima ir mokestį už patalpų priežiūrą. Tai reiškia, kad jo išvadoje yra paskaičiuota gautina nuoma už tas patalpas įvertinant investicijas, kurias tų patalpų savininkas turėtų investuoti, kad gautų būtent tokią nuomą. Nurodė, kad atskiras įėjimas ir sienos sumūrijimas apima 10 tūkstančių sąmatą, kurios ekspertas pats nedarė ir rėmėsi sąmatininkais, kuriais jis pasitiki, todėl jis negali atsakyti į klausimus dėl sąmatos pagrįstumo. Taip pat nurodė, kad ūkio būdu atliekamų darbų sąmatos būtų mažesnės, tačiau tai ne visada pasiteisina. Atsakydamas į teismo klausimą, kodėl investicijos paskaičiuotos patalpų savininkui, o ne servituto naudotojams arba ir ne servituto naudotojams, nurodė, kad jo uždavinys buvo nustatyti, kaip gauti pajamas, nesvarstant, ar prie investicijų turėtų prisidėti servituto naudotojai, nes čia daugiau teisinis klausimas. Tačiau patvirtino, kad pati formulė yra teisinga ir paaiškino, kad jei investicijas padalinti visiems, tai rezultatas pakistų.

Dėl servituto nustatymo

24.       Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).

25.       Taigi servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių į šį nekilnojamąjį daiktą apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 ir kt. ).

26.       Nagrinėjamu atveju, ieškovai prašė nustatyti neatlygintinį servitutą – teisę jiems įeiti ir vaikščioti atsakovei UAB „Tauras LT“ priklausančiomis pirmojo aukšto patalpomis – koridoriais, tikslu patekti per laiptinę į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas. Atsakovė pradžioje su servituto nustatymu nesutiko, nurodydama, kad ieškovai turi galimybę į laiptinę patekti įsirengdami atskirą įėjimą, vėliau priešieškiniu sutiko su atlygintinio servituto nustatymu, nurodydami kokio dydžio periodines kompensacijas dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimui norėtų gauti. Ieškovai pradžioje nesutikę su atlygintiniu servitutu, bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją, sutiko su atlygintinio servituto nustatymu, tačiau nesutiko su atsakovės prašomos kompensacijos dydžiu ir prašė priteisti periodines kompensacijas remiantis teismo eksperto, turto vertintojo V. Č. ekspertinio tyrimo išvada. Taigi, iš esmės byloje liko ginčas tik dėl kompensacijos, atsiradusios dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo, dydžio.

27.       Esant tokioms aplinkybėms, t. y. šalims sutarus, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytinas servitutas – ieškovų teisė vaikščioti per atsakovei priklausančias patalpas pažymėtas Nr. 1 (3,62 kv. m.) ir Nr. 2 (9,73 kv. m.), esančias adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tikslu patekti į ieškovams nuosavybės teise priklausančias patalpas, teismas plačiau dėl to nepasisako.

28.       Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016).

29.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011;2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; kt.).

30.       CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

31.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo. Teisėtais veiksmais padarytos žalos ar nuostolių atlyginimas yra vienas iš žalos kompensavimo būdų, bet tai nėra civilinė atsakomybė. Jų atlyginimas vykdomas tokiomis sąlygomis, kokios yra nustatytos įstatyme, bet ne civilinės atsakomybės sąlygomis (CK 4.129 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 17 punktas; 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 30 punktas; 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-7-2-1075/2019 46 punktas).

32.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

33.       Atsakovė, apskaičiuodama prašomą priteisti servitutinį mokestį, pagrindiniu kriterijumi pasirinko nuostolius – negautas pajamas už patalpų, kurioms prašomas nustatyti servitutas, nuomą. Taip pat laikė, kad į servitutinį mokestį turėtų būti įskaičiuota ginčo patalpoms skaičiuojami administravimo mokesčiai, nekilnojamojo turto mokesčiai ir žemės nuomos mokesčiai.

34.       Ieškovai, iš dalies sutikdami su atsakovės skaičiavimais dėl servitutinio mokesčio, taip pat atskaitos tašku laikė atsakovės gautinas sumas už tų pačių patalpų nuomą, tačiau skirtingai nei atsakovė, atsižvelgdami į ekspertinio tyrimo aktą, laikė, kad už naudojimąsi patalpų servitutu reikėtų metinę nuomos mokesčio dalį, tenkančią patalpų servituto naudotojams mažinti metine statybos investicijų suma, apskaičiuota kaip investicijų į statybą ir kapitalizavimo normos sandauga (ekspertizės akto 12 lapas). Taip pat nesutiko, kad į servitutinį mokestį būtų skaičiuojami atsakovės mokami nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčiai.

35.       Taigi, šalims sutinkant, kad nustatant kompensacijos atsakovui dydį, turi būti vertinama gautina patalpų, kurioms nustatytinas servitutas, nuomos suma, teismas neturi pagrindo vadovautis kitokiais servitutinio mokesčio nustatymo kriterijais.

36.       Pažymėtina, kad šalys vienodai skaičiavo ir nuomos už minėtas patalpas 1 kv. m. kainą, ir servituto naudotojų metinio mokesčio paskirstymą konkretiems servituto naudotojams, atsižvelgiant į jų valdomą nuosavybės teise patalpų plotą.

37.       Sprendžiant klausimą dėl to, ar reikėtų metinę nuomos mokesčio dalį, tenkančią patalpų servituto naudotojams mažinti metine statybos investicijų suma, teismo nuomone, svarbi yra ta aplinkybė, kad atsakovė 1 kv. m. nuomos kainą (6, 4 Eur) skaičiavo atsižvelgdama į negyvenamųjų patalpų, esančių tame pačiame name, sudarytą nuomos sutartį, pagal kurią yra išnuomotos atskiros, turinčios langus negyvenamos patalpos, kuriose yra įsikūręs grožio salonas. Tuo tarpu patalpos, kurioms nustatytinas servitutas, yra pereinamas koridorius į laiptinę, kuriam atskirti reikėtų padaryti pertvarą tarp koridoriaus ir laiptų aikštelės, o norint išnuomoti – įrengti atskirą įėjimą į laiptinę iš lauko pusės, kad ieškovai turėtų kitą patekimą į jiems priklausančias patalpas. Taigi, tam, kad atsakovė galėtų realiai išnuomoti ginčo patalpas ir gauti už jų nuomą 6,4 Eur už 1 kv. m., akivaizdu, kad būtų reikalingos atitinkamos investicijos, kurios teismo nuomone, turėtų būti įvertintos apskaičiuojant atsakovės negautas pajamas, kaip kriterijų, pagal kurį nustatomas servitutinis mokestis. Todėl atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti, atsakovės atstovų argumentai, kad ekspertinio tyrimo akte atlikti skaičiavimai dėl gautinų sumų išnuomojant ginčo patalpas įvertinant ir statybos investicijas, neturi reikšmės servitutinio mokesčio skaičiavimui.

38.       Kita vertus, atmestini ir ieškovų atstovo argumentai, kad laiptinės / koridoriaus nuoma realiai yra negalima, tokios nuomos kaina yra nulinė. Konstatavus, kad atsakovės galimybė išnuomoti ginčo patalpas yra sietina su atitinkamomis investicijomis, tikslu atskirti patalpas nuo bendro naudojimo patalpos – laiptinės ir sudarius galimybę kitų patalpų savininkams patekti į jiems priklausančias patalpas ne per atsakovės patalpas (Sprendimo 37 puntas), turėtų būti vertinama iš esmės kitokių patalpų (ne pereinamo koridoriaus į laiptinę) išnuomojimo galimybė. Argumentų, kad tokių patalpų nuoma nereali, ieškovai nepateikė, atsakovei teigiant, kad tokias patalpas ji galėtų išnuomoti ir nuomininkams, jau besinuomojantiems greta esančias atsakovės patalpas, ieškovai nepaneigė. Įvertinant ir tai, kad atskirtos ginčo patalpos būtų nedidelės, neatmestina, kad jos nuomai būtų paklausios, todėl laikytina, kad atsakovė įrodė, jog realiai galėtų jas išnuomoti ir gauti atitinkamas pajamas.  

39.        Byloje kilo ginčas ir dėl to, kokio dydžio investicijos reikalingos tam, kad būtų galima įrengti atsakovės patalpas nuomai. Ieškovai kartu su ekspertine išvada pateikė UAB „Papėdė“ lokalinę sąmatą, pagal kurią investicijos į statybą sudaro 10 000 Eur. Atsakovė pateikė UAB „Griovimo ir statybos darbai“ Lokalinę sąmatą, pagal kurią įėjimo iš lauko įrengimui reikalinga būtų 5 467,64 Eur.

40.        Vertinant šias sąmatas matyti, kad atsakovės pateiktoje sąmatoje numatyti angos įrengimo darbai, ieškovų sąmatoje – angos į laiptinę įrengimas, lauko laiptų konstrukcijos ir elektros darbai. Nors šalys nesutiko su viena kitos pateiktomis sąmatomis – ieškovai dėl to, kad atsakovės sąmatoje neapskaičiuoti kiti būtini darbai, o atsakovė dėl to, kad ieškovės pateiktoje sąmatoje numatyti pertekliniai darbai už dirbtinai išdidintas kainas, tačiau nei viena, nei kita šalis iš esmės nepagrindė kritikos viena kitos atžvilgiu, nemotyvavo, kodėl vieni ar kiti darbai yra reikalingi / nereikalingi ir kurios kainos yra užaukštintos. Svarbu ir tai, kad teismo ekspertas V. Č., apklausiamas teismo posėdyje, atsisakė vertinti sąmatą, kuria vadovavosi teikdamas ekspertinę išvadą, nurodydamas, kad yra nekompetentingas paaiškinti ir dėl numatytų darbų būtinybės ir dėl jų kainų, apsiribodamas paaiškinimu, kad pasitiki įmone, sudariusia lokalinę sąmatą. Taip pat patvirtino, kad jeigu darbai būtų atliekami ūkio būdu, tikėtina, kad sąmata būtų mažesnė.

41.       Esant tokioms aplinkybėms teismas laiko teisinga iš šalių pateiktų sąmatų išvesti vidurkį ir atsižvelgiant į tai, jog tokiu atveju šalys, siekdamos kuo mažesnių sąnaudų, tikėtina, darbus atliktų ūkio būdu nustato, kad visos investicijos į darbus, reikalingus ginčo patalpų atskyrimui sudarytų 7 000 Eur.

42.       Sprendžiant klausimą, kas turėtų atlikti investicijas, šalių nuomonė išsiskyrė taip pat. Ieškovai laikė, kad jiems visiškai nepriklausytų investuoti į atskiro įėjimo įrengimą ir patalpų atskyrimą dėl to, jog atsakovė, įsigydama ginčo patalpas nuosavybėn turėjo numatyti, kad jos bus naudojamos kitų savininkų patekimui į laiptinę, o atsakovė laikė, kad ji galėtų tik kažkokia dalimi prisidėti prie tokių investicijų, kadangi ieškovai turėtų savo lėšomis įsirengti naują įėjimą, nenorėdami mokėti atsakovei jokių mokesčių už naudojimąsi svetimu turtu.

43.       Atsižvelgiant į tai, kad atskiro įėjimo įrengimas ir patalpų atskyrimas galėtų būti kaip alternatyva servituto nustatymui, teismo nuomone, šiais darbais turėtų būti suinteresuotos abi pusės, tiek atsakovė, kaip ginčo patalpų savininkė, tikslu ne tik viena naudotis jai priklausančiomis patalpomis, bet ir gauti iš jų pajamų, tiek ir ieškovai – tikslu išvengti servitutinio mokesčio už naudojimąsi svetimomis patalpomis ir tų patalpų remonto išlaidų.

44.       Dėl nurodyto, ekspertinėje išvadoje apskaičiuojant metinį mokestį už naudojimąsi patalpų servitutu nepagrįstai visa investicijų suma priskirta atsakovei, kaip patalpų savininkei. Kaip teismo posėdžio metu apklaustas paaiškino teismo ekspertas V. Č., atliekant tyrimą jo uždavinys buvo nustatyti, kaip gauti pajamas, nesvarstant, ar prie investicijų turėtų prisidėti servituto naudotojai, kas yra jau teisinis klausimas, todėl jis visas investicijas priskyrė patalpų savininkui. Tačiau nurodė, kad pati formulė tokio mokesčio apskaičiavimui yra teisinga.

45.       Atsižvelgiant į šio Sprendimo 37, 38, 43, 44 punktuose nurodytas išvadas, teismas laiko, kad investicijos, kaip eksperto nurodytos mokesčio apskaičiavimo formulės dedamoji dalis, ieškovams ir atsakovei turėtų būti padalintos lygiomis dalimis, ir vadovaujantis teismo eksperto nurodyta formule taikant pajamų metodą, atitinkamai apskaičiuotas mokestis už naudojimąsi patalpų servitutu, t. y. už naudojimąsi patalpų servitutu metinę nuomos mokesčio dalį, tenkančią patalpų servituto naudotojams, mažinant puse metinės statybų investicijų sumos (988,04 – 3 500 x 0,08 = 708). Tokiu būdu teismas nustato, kad servituto naudotojų metinis mokestis už naudojimąsi patalpų servitutu yra 708 Eur, kurį padalijus kiekvienam servituto naudotojui proporcingai jo nuosavybės teise turimų patalpų plotui išeitų, jog R. T. ir E. T. tektų 161,78 Eur; D. S. ir V. S. – 151,94 Eur; UAB „Munduva“ – 322,21 Eur ir G. J. ir D. J. – 72,00 Eur. Prie šių sumų pridėjus administravimo išlaidas (patalpų priežiūrai), kurios paskaičiuotos pagal UAB „Santermita“ sąskaitas ir dėl kurių ginčo tarp šalių nekilo (ekspertinio tyrimo 8 lentelė), nustatytina, kad metinis servituto mokestis R. T. ir E. T. yra 168,79 Eur; D. S. ir V. S. – 158,52 Eur; UAB „Munduva“ – 336,16 Eur ir G. J. ir D. J. – 75,12 Eur.

46.       Atsižvelgiant į tai, kad servitutas nustatomas koridoriaus patalpai, per kurią patenkama į laiptinę, kas reiškia, jog ja bus naudojamasi nuolat, visa patalpa ir, atsižvelgiant į tai, kad tikslu patekti į įmonėms priklausančias patalpas, tikėtina – ne mažam žmonių srautui (darbuotojams ir klientams), tokia teismo nustatyta periodinė – metinė kompensacija, teismo nuomone, yra adekvati ir teisinga bei labiausiai dera su abiejų šalių interesais. Pagal teismo paskaičiuotą kompensaciją servituto naudotojai už jų nuosavybės teise valdomą 1 kv. m. per metus sumokėtų kiek daugiau nei 1 Eur (1,12 Eur) servitutinio mokesčio, kas įvertinant tai, kad nustačius servitutą ginčo patalpose, šios patalpos faktiškai virsta bendro naudojimo patalpomis, ir atsižvelgiant į patalpų nusidėvėjimą bei priežiūrą naudojantis ja dideliam žmonių srautui, būsimas išlaidas, kurias dėl to ateityje bus būtina daryti (kaštus), nelaikytina per didele suma.

47.       Aplinkybė, kad atsakovė įsigydama šias patalpas galėjo numatyti, kad jos bus naudojamos patekimui į kitas patalpas, pati savaime nepaneigia atsakovės teisės prašyti kompensacijos už naudojimąsi jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, juolab, kad kaip nustatyta, nepaneigta galimybė įėjimą į laiptinę įsirengti ir kitoje vietoje (Sprendimo 29 punktas).

48.       Atsakovo paskaičiuota Žemės mokesčio dalis ir Nekilnojamojo turto mokesčio dalis, teismo nuomone, neturėtų būti priskiriami patalpų servituto naudotojams, todėl, kad šie mokesčiai nėra atsiradę dėl servituto nustatymo (CK 4.129 straipsnis).

49.       Teismas nesutinka su ieškovų atstovo argumentais, jog nekilnojamojo turto vertintojo ir teismo eksperto nuomonės dėl servitutinio mokesčio paskaičiavimo negalima ignoruoti, kad ekspertizės aktas yra vienas esminių įrodymų, kad pagal kasacinio teismo praktiką ekspertizės aktų nevertinimas laikomas esminiu proceso pažeidimu.

50.       Pažymėtina, kad dėl eksperto išvados reikšmės įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakyta. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, dėl tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimo ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 ir kt.).

51.       Pažymėtina, kad tuo atveju, kai ekspertizė – faktų tyrimo procesas – yra atliekamas asmenų, kurie teismo nėra paskirti byloje ekspertais, surašyta eksperto išvada nelaikoma įrodinėjimo priemonė – eksperto išvada, o priskirtina kitai įrodinėjimo priemonei – rašytiniam įrodymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).

52.       Nagrinėjamu atveju, teismas nesivadovavo eksperto paskaičiuotu servitutinio mokesčio dydžiu dėl šio Sprendimo 40, 41, 43, 44 ir 45 punktuose išdėstytų aplinkybių, t. y. kritiškai vertino eksperto išvadą dėl tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimo arba neteisingo vertinimo, nepaisant to, kad apskaičiuodamas servitutinį mokestį vadovavosi eksperto nurodyta formule.

Dėl nuostolių atlyginimo

53.       Atsakovė dėl naudojimosi ginčo patalpomis taip pat prašė priteisti iš ieškovų atsakovui nuostolius, kurie paskaičiuoti tik už paskutinius tris metus ir juos sudaro gerbūvio darbai, nuotekų sistemos darbai, kelio ženklų įrengimas, t. y. išlaidos namo priežiūrai, kurios tenka proporcingai paskaičiavus ginčo patalpų plotą.

54.       Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovai, naudodamiesi atsakovei priklausančiomis patalpomis atliko neteisėtus veiksmus, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovės įvardijamus nuostolius priteisti civilinės atsakomybės sąlygomis. Būdama nurodyto nekilnojamojo turto savininkė ir leisdama juo ieškovams ir tretiesiems asmenims laisvai naudotis, atsakovė prisėmė atsakomybę dėl šio turto išlaikymo. 

55.       Minėta, kad teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis), o pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (Sprendimo 31 p.). Atsakovės paskaičiuotos išlaidos, kurias ji įvardija kaip nuostolius, nėra atsiradę dėl servituto nustatymo, todėl CK 4.129 straipsnis negali būti pagrindu taikyti CK 6. 246 straipsnio 3 dalį, be to šie mokesčiai niekaip nesusiję su ginčo patalpų naudojimu ir jų priežiūra, todėl priešieškinis šioje dalyje atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56.       Patenkinus ieškovų ieškinį, t. y. nustačius servitutą, nors ieškovai pirminiu ieškiniu prašė nustatyti neatlygintiną servitutą, bylos nagrinėjimo iš esmės metu sutiko, jog servitutas būtų atlygintina, ir atsakovės priešieškinį iš dalies, byloje turi būti paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

57.       Ieškovai, teikdami ieškinį, sumokėjo 113,00 Eur žyminį mokestį – 75,00 Eur už reikalavimą dėl servituto nustatymo ir 38,00 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė UAB „Hausa“ už teisines paslaugas sumokėjo 86,00 Eur, UAB „Munduva“ – 586,00 Eur.

58.       Atsakovė, teikdama priešieškinį, sumokėjo 31,39 Eur dydžio žyminį mokestį. Už teisines paslaugas atsakovė sumokėjo 1 000,00 Eur.

59.       Trečiasis asmuo UAB „Saisto projektai“ už advokato padėjėjo teisinę pagalbą sumokėjo 86,00 Eur.

60.       Išlaidas už eksperto V. Č. atvykimą į teismo posėdį (150,00 Eur) įsipareigojo padengti ieškovai.

61.       Sprendžiant klausimą, kokia ieškinio bei priešieškinio dalis yra patenkinta, pažymėtina, jog ieškovai prašė teismo nustatyti neatlygintiną servitutą, tačiau bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad nustatytas servitutas būtų atlygintinas. Iš esmės teismas laiko, jog ieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo yra patenkintas pilnai, tik kompensacijos dydis yra nustatytas teismo. Atitinkamai teismas laiko, kad patenkinta 50 proc. priešieškinio, kadangi pilnai patenkintas reikalavimas dėl atlygintinio servituto nustatymo, tik kompensacijos dydis nustatytas teismo, o reikalavimas dėl nuostolių priteisimo atmestas (100 proc. + 0 proc.; 100 proc. / 2). Atitinkamai turi būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.

62.       Bendra ieškovų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 935,00 Eur, patenkinus ieškinį 100 proc. ieškovams iš atsakovės priteisiamos 935,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

63.       Bendra atsakovės bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 031,39 Eur, patenkinus priešieškinį 50 proc. atsakovei iš ieškovų priteisiamos 515,70 Eur bylinėjimosi išlaidos.

64.       Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovams iš atsakovės priteisiamos 419,30 Eur (935,00 Eur – 515,70 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

65.       Trečiajam asmeniui UAB „Saisto projektai“ iš atsakovės priteisiamos 43,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

66.       Valstybė šioje byloje turėjo 36,78 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Šių išlaidų dalis – 18,39 Eur, valstybei priteisiamos iš atsakovės, likusi dalis išlaidų iš ieškovų valstybei nepriteisiama, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, paskaičiavus kiekvienam ieškovui atskirai (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi,  259, 263, 265, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti atlygintiną servitutą – teisę buitinio aptarnavimo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudotojams ir savininkams įeiti ir vaikščioti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauras LT“ priklausančiomis pirmojo aukšto patalpomis, pažymėtomis Nr. 1 (3,62 kv. m.) ir Nr. 2 (9,73 kv. m.), esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tikslu patekti į patalpas, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

Priteisti iš ieškovų R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 168,79 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 79 ct); iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 158,52 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 52 ct); iš uždarosios akcinės bendrovės „Munduva“, juridinio asmens kodas 134489339, 336,16 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus 16 ct) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauras LT“, juridinio asmens kodas 133587314, periodines metines kompensacijas (servitutinį mokestį).

Likusią priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauras LT“, juridinio asmens kodas 133587314, ieškovams R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Munduva“, juridinio asmens kodas 134489339, D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 515,70 Eur (penkių šimtų penkiolikos eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauras LT“, juridinio asmens kodas 133587314, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Saisto projektai“, juridinio asmens kodas 300556078, 43,00 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauras LT“, juridinio asmens kodas 133587314, valstybei 18,39 Eur (aštuoniolikos eurų 39 ct.) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja         Rūta Jankauskaitė-Jocė