Civilinės bylos Nr. e2-970-937/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14546-2022-5
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja,
sekretoriaujant Nijolei Aleksandrovič,
dalyvaujant ieškovui, jo atstovui advokatui Laurynui Didžiuliui,
atsakovui A. P. ir jo atstovui advokatui Domui Pakėnui,
atsakovo VĮ „Registrų centras“ atstovui Dariui Linkevičiui,
trečiajam asmeniui notarei Liudmilai Mackevičienei,
trečiojo asmens UAB „Ramilė“ atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,
nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams A. P., valstybės įmonei (toliau - VĮ) „Registrų centras“ dėl servitutų pripažinimo atsiradusiais sandorio pagrindu ir tinkamo servitutų išviešinimo užbaigimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų notarė Liudmila Mackevičienė, uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Ramilė“.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinį, prašo:
1. pripažinti, kad žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas), galioja šie servitutai, nustatyti 2020-10-06 servituto nustatymo sutartimi: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (plotas – 108 kv. m.), ir servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (plotas – 108 kv. m.);
2. pripažinti, kad žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas), galioja šie servitutai, nustatyti 2020-10-06 servituto nustatymo sutartimi: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (plotas – 108 kv. m.), ir servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (plotas – 108 kv. m.);
3. įpareigoti VĮ „Registrų centras“ tinkamai užbaigti 2020-10-06 servituto nustatymo sutartimi nustatytų servitutų registraciją, nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodant šias su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), susijusias daiktines teises: kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (plotas – 108 kv. m.), ir servitutą – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (plotas – 108 kv. m.);
4. jei teismas netenkintų 1-3 punktuose nurodytų ieškinio reikalavimų, nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (plotas – 108 kv. m.), ir servitutą – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (plotas – 108 kv. m.) teismo sprendimu šiems žemės sklypams: a. žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas); b. žemės sklypui adresu J(duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas); c. žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas). Šį reikalavimą ieškovas tikslina 2022-12-16 pareiškimu.
5. Iš atsakovo A. P. išreikalauti rašytinius įrodymus – 2021-04-15 tarp atsakovo A. P. ir trečiojo asmens UAB „Ramilė“ sudarytą žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį;
6. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad 2020-10-06 ieškovas A. S. ir UAB „Ramilė“ sudarė servituto nustatymo sutartį (toliau – Servituto nustatymo sutartis), kuria susitarė nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (plotas – 108 kv. m.) (toliau – Servitutas Nr. 1), ir servitutą – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (plotas – 108 kv. m.) (toliau – Servitutas Nr. 2, o kartu - Servitutai), šiems žemės sklypams: a) UAB „Ramilė“ nuosavybės teise Servituto nustatymo sutarties sudarymo metu priklausiusiam žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1); b) ieškovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2); c) ieškovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas) (toliau – Žemės sklypas Nr. 3).
Atsakovas A. P. 2021-04-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB „Ramilė“ asmeninės nuosavybės teise įgijo Žemės sklypą Nr. 1.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų „Kitų daiktinių teisių“ grafoje nurodoma, kad yra nustatytos šios su Žemės sklypu Nr. 2 ir 3 susijusios daiktinės teisės, t. y. servitutai. Tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nėra nurodyta, kad Žemės sklypui Nr. 1 būtų nustatytas servitutas ar kad Žemės sklypas Nr. 1 būtų laikomas tarnaujančiuoju daiktu pagal kokius nors servitutus.
Nurodo, kad VĮ Registrų centras 2021-09-09 sprendimu atmetė ieškovo prašymą įregistruoti servitutus Žemės sklype Nr. 1 Servituto nustatymo sutarties pagrindu, kadangi Servituto nustatymo sutartį sudaręs buvęs Žemės sklypo Nr. 1 savininkas šį žemės sklypą perleido trečiajam asmeniui, kurio Servitutai pagal CK 4.124 straipsnio 2 dalį neįpareigoja.
Nurodo, kad atsakovas 2022-03-21 atsisakė duoti sutikimą ieškovui Nekilnojamojo turto registre užregistruoti atsakovui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nr. 1 nustatytus Servitutus.
Nurodo, kad VĮ Registrų centras 2022-03-18 sprendimu atmetė ieškovo prašymą dėl neišsamių Nekilnojamojo turto registro duomenų papildymo, nurodydamas, kad nebuvo gauta aptariamų daiktinių teisių turėtojų ar asmenų, suinteresuotų šių daiktinių teisių registravimu, prašymų įregistruoti šias daiktines teises Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo Nr. 1 registro įraše, o duomenys, nurodyti minėto nekilnojamojo daikto registro įraše, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.
Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022-06-03 sprendimu teritorinio registratoriaus 2022-03-18 sprendimas paliktas galioti, nurodant, kad Servitutai Žemes sklypo Nr. 1 registro įraše įstatymų nustatyta tvarka išviešinti nebuvo, todėl Žemės sklypą Nr. 1 perleidus atsakovui, šiam asmeniui (kuris nėra Servituto nustatymo sutarties šalis ir nėra saistomas iš jos kylančiomis teisėmis bei pareigomis) Servituto nustatymo sutartis negalioja ir negali būti registruojama.
Dėl sutartinių Servitutų galiojimo ir registracijos ieškovas nurodo, kad sandoriu nustatant Servitutus buvo išreikšta tiek viešpataujančiuoju, tiek tarnaujančiuoju tampančių daiktų savininkų valia, kuri pagal įstatymų reikalavimus buvo notariškai patvirtinta. Aplinkybę, kad Servituto nustatymo sutartis yra galiojanti ir saistanti atsakovą, atsakovas pripažino mažiausiai du kartus (pretenzija ir el. laiškas). Atsakovas supranta ir pripažįsta, kad jį Servituto nustatymo sutartis teisiškai saisto, atsakovas žinojo apie šios sutarties sudarymą dar prieš įsigydamas Žemės sklypą Nr. 1. Servitutai yra laikomi atsiradusiais sandorio pagrindu ir sukūrę pareigas ne tik buvusiam Žemės sklypo Nr. 1 savininkui, sudariusiam Servituto nustatymo sutartį, bet ir Atsakovui, žinojusiam apie šias daiktines teises ir jas pripažinusiam.
Servituto nustatymo sutarties notarinio tvirtinimo metu buvo pagrįstai įsitikinęs, jog į Vilniaus miesto 17-ojo notaro biuro notarės Liudmilos Mackevičienės suteiktas paslaugas, kurias ieškovas apmokėjo Servituto nustatymo sutarties sudarymo dieną, buvo įskaičiuotas ir Servituto nustatymo sutarties registravimas atitinkamuose viešuose registruose. Servituto nustatymo sutarties 9 lape kursyvu nurodytas teiginys: „Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, sutarties pagrindiniai duomenys bus perduoti per NETSVEP informacinę sistemą VĮ Registrų centrui.“ Notarė 2020-10-06 sąskaitoje nurodė paslaugą „Duomenų perdavimas registrams“, kvite nurodoma, kad ieškovas sumokėjo notarei mokestį ir už duomenų perdavimą registrams.
Tarp Ieškovo ir Atsakovo kilus nesutarimams dėl Servitutų naudojimo, Ieškovas kreipėsi į notarę ir 2021-06-02 sužinojo, kad Servituto nustatymo sutarties notarinio tvirtinimo metu ši sutartis nebuvo tinkamai išviešinta, dėl ko ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl Servitutų įregistravimo.
Pasak ieškovo, Servitutai Atsakovą pradėjo saistyti nuo to momento, kai jis sužinojo apie šias Žemės sklypui Nr. 1 nustatytas daiktines teises. Nurodo, kad sandoriu nustatytų Servitutų registracijos procedūra prasidėjo tuomet, kai atsakovui šios daiktinės teisės buvo išviešintos. Atsakovas apie Žemės sklypui Nr. 1 nustatytas daiktines teises, įskaitant Servitutus, žinojo ir įsigydamas šį turtą su šiais turto suvaržymais sutiko.
Faktą, kad Servitutai yra laikomi atsiradusiais patvirtinta ir VĮ Registrų centras ieškovui nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypo Nr. 2 ir Žemės sklypo Nr. 3 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose išviešinęs, kad šiems žemės sklypams, kaip viešpataujantiems daiktams, yra nustatyti Servitutai, o tarnaujančiuoju daiktu yra laikomas atsakovui priklausantis Žemės sklypas Nr. 1.
Nekilnojamojo turto registro veiksmas – 2021-06-18 įvykęs Servitutų išviešinimas juos įregistruojant viešpataujančiųjų daiktų duomenų bazės išrašuose – buvo atliktas turint tam rimtą teisinį pagrindą. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro teisinį statusą, taip pat vadovaujantis NTRĮ 4 straipsnyje įtvirtinta registro duomenų teisingumo prezumpcija, šių duomenų teisingumu nėra pagrindo abejoti.
Ieškovas laiko, kad servitutai atsakovą pradėjo saistyti nuo to momento, kai jis sužinojo apie šias Žemės sklypui Nr. 1 nustatytas daiktines teises (t. y. kuomet įvyko šių daiktinių teisių išviešinimas atsakovo atžvilgiu). VĮ Registrų centras įregistravus Servituto nustatymo sutartimi nustatytus Servitutus viešpataujančių daiktų Žemės sklypo Nr. 2 ir 3 duomenų bazės išrašuose, Servitutai išviešinimo procedūra buvo galutinai užbaigta, o Servitutai tapo veiksmingais prieš trečiuosius asmenis.
Kadangi VĮ Registrų centras 2021-06-08 iš dalies atliko Servitutų registraciją (registracija atlikta viešpataujančių daiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose), pažymėdama, kad Servitutų tarnaujančiuoju daiktu yra Žemės sklypas Nr. 1, o servitutai, kaip daiktinės teisės, yra nustatomi ne konkretiems asmenims, o daiktams, ieškovas daro išvadą, kad Servitutai įpareigoja (galioja) prieš atsakovą bei būsimus Žemės sklypo Nr. 1 savininkus.
Tai, kad VĮ Registrų centras tęsė Servitutų registraciją po to momento, kai tarnaujantysis daiktas Žemės sklypas Nr. 1 buvo perleistas Atsakovui, reiškia, kad egzistavo sutartinio servituto galiojimui būtina juridinių faktų sudėtis: 1) Servituto nustatymo sandoris; 2) Servitutų išviešinimas prieš trečiuosius asmenis, įskaitant Atsakovą, kuris ne tik žinojo apie nustatytus Servitutus, bet sutiko su jų galiojimu. Aplinkybė, kad Servitutų išviešinimo procedūra ginčo atveju buvo netipinė, nesudaro pagrindo teigti, kad Servitutai nebuvo išviešinti ar neįpareigoja tarnaujančiojo daikto dabartinio savininko – Atsakovo.
Dėl Servitutų įregistravimo tarnaujančio daikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše ieškovas nurodo, kad remiantis tokiomis servituto, kaip daiktinės teisės savybėmis, kaip absoliutumas ir sekimas paskui daiktą, Servitutai yra laikomi galiojančiais prieš visus asmenis, įskaitant Atsakovą bei būsimus Žemės sklypo Nr. 1 savininkus. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, yra privalu užbaigti Servitutų registraciją, nurodant šias daiktines teises ne tik viešpataujančiųjų daiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose, bet ir prie tarnaujančiojo daikto. Servitutai viešame registre buvo įregistruoti, tačiau jų registravimo procedūra nėra baigta – Servitutai buvo registruoti ieškovui priklausančių Žemės sklypų Nr. 2 ir 3 (viešpataujančių daiktų) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įraše, tačiau nebuvo registruoti atsakovui priklausančio Žemės sklypo Nr. 1 (tarnaujančiojo daikto) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įraše.
Servitutai yra laikomi atsiradusiais pagal sandorį ir iš dalies registruotais, ieškovas prašo teismo įpareigoti VĮ Registrų centras atlikti reikiamus pakeitimus (papildymus) viešuose registruose – Nekilnojamojo turto registre nurodyti Žemės sklypui Nr. 1 Servituto nustatymo sandorio pagrindu nustatytus Servitutus. Tik tinkamas daiktinių teisių registravimo procedūrų užbaigimas padės išvengti teisinio neapibrėžtumo, užtikrins Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo bei išsamumo prezumpciją bei tinkamą ieškovo ir atsakovo teisių naudojimą.
Dėl alternatyvaus reikalavimo nustatyti Servitutus teismo sprendimu ieškovas nurodo, kad Servitutai ieškovui faktiškai yra itin reikalingi (būtini). Netenkinus ieškovo prašymo Servitutus nustatyti teismo sprendimu, tai pareikalautų iš ieškovo neracionaliai didelių piniginių, žmogiškųjų ir laiko išteklių bei sąnaudų: (1) turėtų būti keičiama statybos projekto susisiekimo dalis; (2) reikėtų įgyvendinti pasikeitusius reikalavimus, susijusius su pastatų energiniu naudingumu; (3) turėtų būti keičiama vandens ir nuotekų šalinimo projekto dalis; (4) turėtų būti atliekami papildomi veiksmai, susiję su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų išviešinimu; (5) siekiant gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, būtų patirtos papildomos išlaidos, susijusios su savivaldybių infrastruktūros plėtros mokesčiu. Šios sąnaudos niekaip negalėtų būti laikomos normaliomis (protingomis), siekiant naudoti daiktą (Žemės sklypus Nr. 2 ir 3) pagal paskirtį.
Teismui netenkinus prašymo nustatyti Servitutus teismo sprendimu ieškovas būtų priverstas atlikti papildomus, neracionaliai daug laiko, pinigų ir žmogiškųjų išteklių reikalaujančius veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini) planuojamo statyti gyvenamosios paskirties pastato pakartotiniu projektavimu ir statybomis. Servitutų buvimas sukuria būtinas prielaidas Statybos projekto teisėtumui ir sudaro galimybes vykdyti suplanuotus statybos darbus ieškovo žemės sklype. Kadangi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, dėl aukščiau išdėstytų priežasčių Ieškovas patirtų neracionaliai didelių išlaidų. Teisinė ir faktinė padėtis, į kurią patektų ieškovas pažeistų teisėtų lūkesčių apsaugos principą, kuris susiformavo ieškovui sudarius Servitutų nustatymo sutartį ir pagal tai įgyvendinant su savo turtu susijusias teises (inter alia, planuojant gyvenamojo namo viename iš žemės sklypų statybas ir su jomis susijusius sprendinius) ir nepagrįstai iškeltų atsakovo interesus prieš ieškovo interesus.
Atsakovė VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu prašo ieškinio dalį dėl reikalavimo panaikinti teritorinio registratoriaus 2022-03-18 sprendimą Nr. SPR4-4504 (14.5 E) 3) ir komisijos 2022-06-03 sprendimą Nr. CSPR-164 bei įpareigoti Registrų centrą tinkamai užbaigti 2020-10-06 servituto nustatymo sutartimi nustatytų servitutų registraciją, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodant šias su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), susijusias daiktines teises: kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (plotas – 108 kv. m.), ir servitutą – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (plotas – 108 kv. m.) atmesti kaip nepagrįstą, dėl likusios ieškinio dalies prašo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Nurodo, kad atsakovas sklypą įsigijo 2021-04-15 sutartimi iš UAB „Ramilė“, kuri jo neinformavo apie 2020-10-06 servituto sutartį, kuri nebuvo įregistruota NTR, tad negali būti panaudota prieš atsakovą A. P., kadangi sutartis jo atžvilgiu negalioja ir nesukelia teisinių pasekmių.
Nurodo, kad teritorinis registratorius 2021-6-08 sprendimu patenkino 2021-06-02 ieškovo prašymą ir įregistravo servitutus jo žemės sklypų NTR įrašuose.
Teritorinis registratorius 2022-03-18 sprendimu netenkino ieškovo prašymo papildyti neišsamius NTR įrašus dėl atsakovo sklypo servitutų. Komisija 2022-06-03 sprendimu paliko nepakeistą teritorinio registratoriaus 2022-03-18 sprendimą.
2021-04-15 pirkimo-pardavimo sutartyje nėra duomenų apie Žemės sklypui Nr. 3 nustatytus servitutus. Iki minėtos sutarties sudarymo ir įregistravimo Servitutai NTR nebuvo įregistruoti, nes nei UAB „Ramilė“, nei ieškovas tokio prašymo nepateikė (NTR įstatymo 23 str. 1 d., servitutų sutarties 7.6 punktas). Kadangi servitutai Žemės sklypui Nr. 3 nebuvo paviešinti, A. P. servitutų sutarties negalioja ir negali būti registruojama NTR nei pagal NTR įstatyme numatytas daiktinių teisių registravimo, nei pagal neišsamių duomenų papildymo ir (ar) klaidingų duomenų taisymo procedūras.
Atsakovas A. P. atsiliepimu prašo patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad servitutų sutarties šalims neįgyvendinus šios sutarties ir savalaikiai neįregistravus jos Nekilnojamojo turto registre, Servitutų sutartis atsakovui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, ji netapo privaloma Atsakovui ir joje nustatytos sąlygos negali būti panaudotos prieš atsakovą. Tik pačios Servitutų sutarties šalys – Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Ramilė“ privalo prisiimti pasekmes, kilusias dėl Servitutų sutarties sąlygų nevykdymo (neįgyvendinimo) ir jos savalaikio neįregistravimo VĮ Registrų centre. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas dar prieš įsigydamas (duomenys neskelbtini) sklypą žinojo apie Servitutų sutartį ir sutiko su joje nustatytais suvaržymais, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Servitutai nebuvo įregistruoti, tai jie ir „neatsekė“ paskui daiktą. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 4.9 str. 2 d. ir CK 4.124 str. 2 d. nuostatoms bei kasacinio teismo praktikai. Servitutų sutarties įregistravimas Ieškovo žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose po to, kai pasikeitė (duomenys neskelbtini) sklypo savininkas, Ieškovui nesuteikia jokių teisių, o Atsakovui nesukuria jokių pareigų.
VĮ Registrų centras pagrįstai atmetė ieškovo prašymą ir pažymėjo, jog duomenys, nurodyti (duomenys neskelbtini) sklypo registro įraše atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti, t. y. (duomenys neskelbtini) sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje jokie servitutai nenurodyti.
Teigia, kad ieškovo argumentai niekaip nepagrindžia objektyvaus būtinumo nustatyti servitutus,
kaip to reikalaujama išsamiai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje.
Patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti Servitutą 1 ir Servitutą 2, kurių pagrindu viešpataujantieji daiktai turėtų būti du Ieškovo sklypai – (duomenys neskelbtini) sklypas ir (duomenys neskelbtini) sklypas. Patikslintu ieškiniu nepagrindžiama, kokią sąsają turi parengtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) sklype statybos projektas su (duomenys neskelbtini) sklypu. Šio sklypo atžvilgiu patikslintame ieškinyje nenurodomos jokios galimos piniginės sąnaudos ar pan. Sprendžiant dėl ieškovo galimų nepatogumų keičiant projektinę dokumentaciją, reikėtų vertinti paties Ieškovo veiksmus, turėjusius įtakos tokios situacijos atsiradimui, ir kokiu pagrindu Ieškovo išlaidos turėtų būti sprendžiamos atsakovo nuosavybės apribojimų sąskaita.
Ieškovas žemės sklypus įsigijo 2020-08-04 ir dar tais pačiais metais buvo parengtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) sklype statybos projektas. Šio projekto rengimo metu nei Servitutų sutartis, nei ja aptarti servitutai – Servitutas 1 ir Servitutas 2, Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti, nors, kaip minėta, įregistravimas yra esminė servitutų galiojimo sąlyga (CK 4.124 str. 2 d.). Taigi, visi projekto sprendiniai, susiję su ginčo servitutais, buvo suplanuoti tik paties Ieškovo rizika ir be jokių garantijų, kad jie kada nors galės būti įgyvendinti. Ieškovo galimybės naudotis sklypais negali būti sprendžiamos Atsakovo nuosavybės sąskaita, vien dėl to, kad Ieškovas gali patirti dėl jo paties veiksmų atsiradusių kliūčių.
Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) sklype statybos projekte ne tik, kad neturint teisinio pagrindo suplanuoti sprendiniai negaliojančių servitutų pagrindu, bet dar ir Susisiekimo dalyje nurodoma klaidinga ir tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad kelio servitutas yra įregistruotas (pav. 8). Akivaizdu, kad nurodant tokius melagingus duomenis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) sklype statybos projekte, pats Ieškovas privalo prisiimti riziką ir atsakomybę dėl projekto sprendinių įgyvendinimo ir dėl to galinčių kilti nepatogumų.
Su ieškiniu nepateikiami jokie konkretūs įrodymai, kad ieškovas kreipėsi į kompetentingas institucijas ir specialių žinių turinčius asmenis dėl nurodytų veiksmų atlikimo. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad -ieškovui nebuvo leista atlikti tik dalinius projekto pakeitimus, susijusius su susisiekimo organizavimu, kad iš jo buvo pareikalauta pakeisti gyvenamojo namo projekto sprendinius taip, kad gyvenamasis namas atitiktų aukštesnį energinio naudingumo laipsnį. Iš esmės patikslintas ieškinys grindžiamas prielaidomis ir spėjimais.
Ieškovo teiginiai, susiję su galimais gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) sklype statybos projekto pakeitimais ir dėl to galinčiomis atsirasti papildomomis sąnaudomis, yra nepagrįsti, atmestini ir jokiu būdu negali būti pagrindu nustatyti Servitutą 1 ir Servitutą 2.
Ieškovas nepagrindė, jog dėl didelių piniginių, žmogiškųjų ir laiko išteklių bei sąnaudų egzistuoja objektyvus būtinumas nustatyti Servitutą 1 ir Servitutą 2.
Servituto 1 ir Servituto 2 nustatymas neproporcingai apribotų atsakovo nuosavybės teises, o Ieškovui suteiktų nepagrįstą pranašumą. Ieškovas turi objektyvias galimybes įvažiavimo įrengimo ir komunikacijų tiesimo klausimą spręsti kitu būdu, nenustatant servitutų ir neapribojant Atsakovo nuosavybės teisių.
Ieškovas nepagrindė būtinybės nustatyti būtent tokio dydžio servitutus.
Ieškovas laiko, kad Servitutų sutarties neįregistravimas (duomenys neskelbtini) sklype pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, galimų nuostolių atlyginimo klausimą jis turėtų spręsti su Servitutų sutarties šalimi – trečiuoju asmeniu UAB „Ramilė“. Bet kokie Ieškovo patirti nepatogumai, finansiniai nuostoliai ar kiti lūkesčiai, kilę iš Servituto sutartimi sulygtų įsipareigojimų įvykdymo, neturėtų būti sprendžiami Atsakovo sąskaita.
Reikalavimai, kuriais prašoma nustatyti servitutus, atmestini vien tuo pagrindu, kad juose neidentifikuojama, pagal kokį konkretų planą teismas tuos servitutus turėtų nustatyti. Priešingas aiškinimas būtų nepagrįstas ir prieštarautų aukščiau nurodytai kasacinio teismo praktikai.
Dubliku ieškovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti ir nurodė, kad A. P. iki (duomenys neskelbtini) sklypo įsigijimo žinojo arba turėjo žinoti apie šio sklypo suvaržymą servitutais. Neįmanoma iš pardavėjo įgyti daugiau teisių nei jam ketino perleisti pats pardavėjas. A. P. nesąžiningomis priemonėmis, paneigiant (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties uždarumo principą, siekia pripažinti, jog įgijo nesuvaržytą daiktą, nors nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu tokio daikto nebuvo. Išreikalavus (duomenys neskelbtini) sklypo pirkimo-pardavimo sutartį matyti, kad joje yra duomenys apie nustatytus servitutus. Taigi, atsakovas, sudarydamas (duomenys neskelbtini) sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, išreiškė valią, kad šiam sklypui taikomi servituto suvaržymai. Servitutų nustatymo sutartimi ieškovas taip išreiškė valią dėl servitutų nustatymo. Šie sandoriai patvirtinti notaro ir nėra ginčijami. Servitutai yra atsiradę ir liko tik A. P. dirbtinai sukurtas ginčas dėl viešinimo procedūrų užbaigimo. Šios aplinkybės yra pagrindas Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenis, kurie atitiktų pirkimo-pardavimo dokumentus, kitą byloje esančią medžiagą ir užbaigti servitutų registravimo procedūrą tarnaujančio daikto atžvilgiu, kuri šiai dienai yra atlikta tik Ieškovui priklausančių sklypų (viešpataujančių daiktų) atžvilgiu. Nusprendus, jog Servitutai negalioja tarnaujančiojo daikto, šiuo metu priklausančio atsakovui, atžvilgiu, Ieškovas prašo Servitutus nustatyti teismo sprendimu, nes nenustačius Servitutų nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis Ieškovui priklausančių Žemės sklypų bei kito Ieškovui priklausančio turto naudoti pagal paskirtį - tai pareikalautų iš Ieškovo neracionaliai didelių piniginių, žmogiškųjų ir laiko išteklių bei sąnaudų.
Tripliku atsakovas VĮ „Registrų centras“ laikėsi tos pačios pozicijos, kaip ir atsiliepime ir nurodė, kad 2021-04-15 pirkimo-pardavimo sutartyje nėra duomenų apie Žemės sklypui Nr. 3 nustatytus servitutus. Iki minėtos sutarties sudarymo ir įregistravimo Servitutai NTR nebuvo įregistruoti, nes nei UAB „Ramilė“, nei ieškovas tokio prašymo nepateikė (NTR įstatymo 23 str. 1 d., servitutų sutarties 7.6 punktas). Kadangi servitutai Žemės sklypui Nr. 3 nebuvo paviešinti, A. P. servitutų sutarties negalioja ir negali būti registruojama NTR nei pagal NTR įstatyme numatytas daiktinių teisių registravimo, nei pagal neišsamių duomenų papildymo ir (ar) klaidingų duomenų taisymo procedūras.
Tripliku atsakovas A. P. prašo patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovas papildomai nurodė, kad vertinant (duomenys neskelbtini) sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas kartu su (duomenys neskelbtini) sklypo planu, akivaizdu, kad joks servitutų nustatymas, galiojimas ar su jais susiję suvaržymai atsakovui įsigyjant sklypą nebuvo aptarti, o siūlomų servitutų nurodymas žemės sklypo plane laikytinas tik siūlymu ir neturi jokios privalomosios teisinės galios. Be to, nei (duomenys neskelbtini) sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje, nei žemės sklypo plane nėra jokios informacijos apie Servitutų sutartį.
Atsakovui įsigyjant (duomenys neskelbtini) sklypą, nei Servitutų sutartis, nei patys servitutai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nebuvo. Ieškovas Servitutų sutartį Nekilnojamojo turto registre savo žemės sklypų išrašuose įregistravo tik 2021-06- 08, t. y. praėjus beveik 2 mėnesiams po to, kai atsakovas įsigijo (duomenys neskelbtini) sklypą (2021-04-15) ir praėjus 8 mėnesiams nuo Servitutų sutarties sudarymo (2020-10-06).
CK 4.124 str. 2 d. reglamentuoja servituto pradžios momentą ir nustato, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai, analogiška nuostata įtvirtinta ir Servitutų sutarties 4.1 p. Servitutų sutarties 4.10 punktas numato šalių pareigą registruoti sutartį VĮ „Registrų centras“. Servitutų sutartis nebuvo įgyvendinta iki atsakovui tampant (duomenys neskelbtini) sklypo savininku, taigi, ši Servitutų sutartis negali būti panaudota prieš atsakovą ir nesukelia atsakovui jokių teisinių pasekmių. Atsakovas įsigijo (duomenys neskelbtini) sklypą be jokių suvaržymų. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 4.124 str. 2 d. nuostatoms ir būtų nesuderinamas su pačios Servitutų sutarties sąlygomis.
Atsakovas laiko, kad Servitutų sutartis jo atžvilgiu negalioja, o joje numatyti servitutai nesukelia teisių ir pareigų nei tarnaujančiojo, nei viešpataujančiojo daiktų savininkams. Tik pačios Servitutų sutarties šalys – ieškovas ir UAB „Ramilė“ privalo prisiimti pasekmes, kilusias dėl Servitutų sutarties sąlygų nevykdymo (neįgyvendinimo) ir jos savalaikio neįregistravimo VĮ Registrų centre (iki atsakovui įsigyjant (duomenys neskelbtini) sklypą).
Nurodo, kad neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo nei tarnaujančiojo daikto savininkams, o juo labiau, vėliau tuos daiktus įsigijusiems tretiesiems asmenims (CK 4.9 str., 4.124 str. 2 d.). Atsakovui įsigyjant (duomenys neskelbtini) sklypą servitutai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atsakovui kartu su (duomenys neskelbtini) sklypu nebuvo perleisti jokie su servitutais susiję nuosavybės, kaip daiktinės teisės, suvaržymai (įsipareigojimai).
Servitutų nustatymo atsakovo žemės sklype, kaip tarnaujančiajame daikte, pagrindu gali būti tik paties atsakovo valios išraiška. Atsakovas nėra Servitutų sutarties šalis ir joje numatytos teisės ir įsipareigojimai jam negalioja. Atsakovas nesutinka, kad jo nuosavybės teisės būtų suvaržytos jo žemės sklype nustatant Servitutą 1 ir Servitutą 2.
Ieškovas 2021-09-15 el. laiške pats patvirtino, kad nenustatytas servitutas atsakovo sklype. Atsakovas nesutinka, kad jo įsigytame ir jokių apribojimų nesuvaržytame sklype būtų nustatyti servitutai. Jei ieškovas pageidauja, kad atsakovo sklype būtų nustatyti servitutai, tą jis gali padaryti vieninteliu teisėtu būdu – teismo sprendimu, nes kitas būdas – servitutų nustatymas sandoriu – šiuo atveju netinka.
Dėl servitutų įregistravimo procedūros užbaigimo nurodo, kad sklypo plane nurodyti siūlomi servitutai, kurie neturi jokios privalomosios galios, dėl kurių nustatymo nėra pasisakyta pirkimo-pardavimo sutartyje ir, kurie nėra įrašyti prie (duomenys neskelbtini) sklype galiojančių daiktinių teisių, negali būti pagrindu VĮ Registrų centrui įregistruoti šiuos servitutus Nekilnojamojo turto registre. Bet kokie informavimo ar viešinimo veiksmai, susiję su Servitutų sutartimi, atlikti po to, kai pasikeitė (duomenys neskelbtini) savininkas, neturi jokios įtakos nei Atsakovo sklypui, nei jo teisėms ar pareigoms.
UAB „Ramilė“ neįregistravus servituto, Servitutų sutartis liko neįgyvendinta ir nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, kad Servitutas 1 ir Servitutas 2 atsirado ir, apskritai, kada nors buvo nustatyti Atsakovui priklausančiame sklype. Ieškovo veiksmai įregistruojant Servitutų sutartį jo paties žemės sklypuose jau pasikeitus žemės sklypo, turėjusio tapti tarnaujančiuoju daiktu, savininkui galėtų būti palyginami su mėginimu įšokti į jau nuvažiavusį traukinį.
Dėl alternatyvaus reikalavimo nustatyti servitutus nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo prašomi nustatyti servitutai yra objektyviai būtini, tai vienintelis galimas situacijos sprendimo būdas ir, kad ieškovas dėjo maksimalias pastangas, kad rastų kitą įmanomą būdą, kuriuo nebūtų suvaržomos atsakovo teisės. Ieškovas servitutų nustatymo būtinumą grindžia išimtinai ekonominiais motyvais, t. y. Ieškovas nurodo, kad nenustačius servitutų, tai pareikalautų neracionaliai didelių piniginių, žmogiškųjų ir laiko išteklių bei sąnaudų, kurios negalėtų būti laikomos normaliomis, siekiant naudoti Ieškovui priklausančius sklypus pagal paskirtį. Ieškovas nenurodo, kokios, jo manymu, yra normalios sąnaudos ir kaip jos viršijamos ieškant kito būdo patekimui į savo sklypus ir inžinerinių tinklų įvedimui, neapribojant atsakovo nuosavybės teisių. Neaišku, kodėl Ieškovo nurodomi galimi nepatogumai, susiję su statybos projekto pakeitimais, turėtų būti laikomi svarbesniais nei atsakovo žemės sklypui taikomi apribojimai ir kodėl ieškovui kylančios kliūtys ar nepatogumai turėtų būti sprendžiami atsakovo nuosavybės apribojimo sąskaita. Ieškovui yra tiesiog patogu ir naudinga naudotis svetima nuosavybe bei nevaržyti savo paties sklypų, o tokia sąlyga negali suponuoti objektyvios būtinybės nustatyti servitutus.
Nurodo, kad atsakovo sklypo suvaržymas Servituto 1 ir Servituto 2 nustatymu nėra vienintelis Ieškovo situacijos sprendimo būdas. Ieškovui priklausantys sklypai nėra kaip nors atriboti nuo susisiekimo komunikacijų ir ieškovas turi realias galimybes įrengti įvažiavimą savo sklypų sąskaita. Neaišku, kodėl ieškovas nededa jokių pastangų, kad įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) sklypą būtų įrengtas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per kitą jo paties (duomenys neskelbtini) sklypą. Ieškovui neįrodžius, kad jis neturi galimybės įrengti įvažiavimo ir tiesti inžinerinių tinklų per savo paties sklypą, darytina prielaida, kad Ieškovas tiesiog nenori suvaržyti jam priklausančio (duomenys neskelbtini) sklypo ir jam daug patogiau bei naudingiau spręsti situaciją Atsakovo sklypo sąskaita.
Pasak atsakovo, ieškovas turi objektyvias galimybes patekti į jam priklausančius žemės sklypus ir spręsti požeminių bei antžeminių komunikacijų klausimą ne atsakovo (duomenys neskelbtini) sklypo sąskaita. Tik teismui nustačius, kad ieškovas išnaudojo visas įmanomas objektyvias galimybes naudotis savo sklypais nesuvaržant atsakovo sklypo servitutais ir byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad tokių galimybių nėra, gali būti sprendžiamas servitutų nustatymo klausimas ir vertinamas pačių servitutų turinys, apimtis, konfigūracija ir pan.
Atsakovo (duomenys neskelbtini) sklypas nėra skirtas susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams tiesti, t. y. sklypo naudojimo būdas suponuoja, kad jis yra skirtas gyvenamųjų namų statybai. Ne Ieškovas turėtų spręsti, kam gali būti pritaikytas ne jam priklausantis žemės sklypas. Net jei Atsakovas naudotų dalį savo žemės sklypo patekimui prie gyvenamojo namo, tai nereiškia, kad tuo pačiu patekimu turi būti leidžiama naudotis dar dviejų sklypų savininkams.
Atsakovo sklypo plotas yra sąlyginai nedidelis – 500 kv. m, o Ieškovo prašomų nustatyti servitutų plotas – 108 kv. m, kas sudaro daugiau nei penktadalį atsakovo sklypo, likusi sklypo dalis būtų nepakankama tinkamam ir pilnavertiškam sklypo eksploatavimui (vienbučio arba dvibučio gyvenamojo namo statybai, kiemui, želdiniams, automobilių laikymo vietoms ir pan.). Siūlomi nustatyti servitutai ne tik užims didelę dalį sklypo, bet dar ir įpareigos atsakovą užtikrinti, kad tas patekimas į Ieškovo sklypus visada būtų laisvas. Atsakovas sklype servitutų vietoje ne tik kad negalėtų įsirengti savo gerbūvio, bet net ir negalėtų laikyti automobilių arba apsitverti viso sklypo tvora.
Ieškovo (duomenys neskelbtini) sklypas yra prie pat gatvės, tačiau ieškovas pageidauja važinėti per atsakovui priklausantį (duomenys neskelbtini) sklypą. O tam, kad patektų į tolimesnį (duomenys neskelbtini) sklypą pagal prašomą nustatyti Servitutą 1, Ieškovas nuo gatvės važiuotų 11 metrų valstybine žeme, tuomet beveik 17 metrų per Atsakovo sklypą. Atsakovo sklypas yra tik 5 arų ploto, Ieškovas, kaskart naudodamasis kelio servitutu, įvažiuotų į Atsakovo kiemą. Ieškovas pageidauja ne tik įvažiuoti į Atsakovo kiemą, bet ir išgrįsti visą įvažiavimą, įskaitant ir dalį atsakovo kieme, betono trinkelių danga, kas reiškia dar didesnį Atsakovo nuosavybės teisių suvaržymą.
Ieškovas akcentuoja servituto poreikį (duomenys neskelbtini) sklypui, nes būtent jame yra numatyta gyvenamojo namo statyba, tačiau ieškovas apskritai neįrodinėja, kodėl Servitutas 1 ir Servitutas 2 yra reikalingi (duomenys neskelbtini) sklypui, kuris yra išsidėstęs lygiagrečiai gatvės. Ieškovas turi aiškiai pagrįsti servituto ploto ir konfigūracijos reikalingumą ir jį sumažinti iki minimumo (minimalių tarnaujančiojo daikto apribojimų taisyklė). Ieškovas prašo dviejų servitutų dviem sklypams, todėl kiekvieno servituto plotas kiekvienam sklypui turėtų būti atskirai ir aiškiai pagrįstas. Ieškovas nepagrindė būtinybės nustatyti būtent tokio dydžio servitutus, todėl Servituto 1 ir Servituto 2 nustatymas neproporcingai apribotų atsakovo nuosavybės teises, o Ieškovui suteiktų nepagrįstą pranašumą. Tokių servitutų nustatymas neatitiktų minimalaus apribojimo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų, todėl reikalavimas nustatyti servitutus atsakovo sklype atmestinas.
Statybos projekto rengimo metu nei Servitutų sutartis, nei ja aptarti servitutai – Servitutas 1 ir Servitutas 2, Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti. Projekte ne tik, kad neturint teisinio pagrindo suplanuoti sprendiniai negaliojančių servitutų pagrindu, bet dar ir Susisiekimo dalyje nurodoma klaidinga ir tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad kelio servitutas yra įregistruotas. Ieškovas neįgyvendinęs Servitutų sutarties ir nurodydamas klaidingą informaciją statybos projekte, prisiėmė riziką dėl galimybės tuos projekto sprendinius įgyvendinti.
Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių „dideles“ finansines ir laiko išlaidas, kurias neva patyrė Ieškovas. Byloje taip pat nėra duomenų, kokias naujas „dideles“ išlaidas patirtų Ieškovas dėl statybos projekto pakeitimo.
Ieškovas, neįregistravęs servitutų, bet nusprendęs rengti statybos projektą ir planuoti tam tikrus sprendinius, kuriems reikalingas įregistruotas servitutas (projekte būtent taip ir nurodoma, kad servitutas įregistruotas), veikė savo rizika ir be jokių garantijų, kad statybos projekto sprendiniai galės būti įgyvendinti. Ieškovas negali remtis „didelėmis“ patirtomis išlaidomis ir dėl to atsakomybę perkelti Atsakovui.
Ieškovas iš esmės bando įrodinėti servitutų poreikį tik vienam iš sklypų ir byloje nepateikia jokių duomenų, kurie pagrįstų „didelių“ finansinių išlaidų sąsajas ne tik su (duomenys neskelbtini) sklypu, bet ir su (duomenys neskelbtini) sklypu. Byloje nėra duomenų nei apie tai, kad ieškovas dėjo pastangas ir ieškojo alternatyvių būdų, nei kokie būdai buvo svarstomi, nei kas „galiausiai“ lėmė tokią išvadą, kad kitų būdų nėra. Ieškovas turi įrodyti, kad išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kito savininko teisių ir interesų.
Nurodo, kad patikslinto ieškinio reikalavimuose neidentifikuojama, pagal kokį konkretų planą teismas tuos servitutus turėtų nustatyti, todėl reikalavimas nustatyti servitutus atmestinas vien šiuo pagrindu. Nurodo, kad jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Tad ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo išmatavimai, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis.
Ieškovas pateikė 2022-12-16 pareiškimą, kuriuo patikslino 4 ieškinio reikalavimą: jeigu teismas netekintų 1-3 punktuose nurodytų ieškinio reikalavimų, nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (plotas – 108 kv. m.), ir servitutą – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (plotas – 108 kv. m.) teismo sprendimu pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. A30-740/20 patvirtintą sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį ir matininkės I. L. 2020 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo planą, kuris yra 2021 m. balandžio 15 d. tarp atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1) ir trečiojo asmens UAB „Ramilė“ (j. a. k. 300058191) sudarytos žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutarties sudedamoji dalis, šiems žemės sklypams: a) žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas); b) žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas); c) žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas).
Nurodė, kad kai tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimų turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai – nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis). Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ir kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė tenkinti ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Teismo posėdžio metu atsakovo A. P. atstovas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad ieškovas prašo nustatyti servitutą, tačiau neišspręstas jo atlygintinumo klausimas.
Teismo posėdžio metu atsakovo VĮ „Registrų centras“ atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020-10-06 ieškovas A. S. ir UAB „Ramilė“ sudarė servituto nustatymo sutartį (toliau – Servituto nustatymo sutartis), kuria susitarė nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (plotas – 108 kv. m.) (toliau – Servitutas Nr. 1), ir servitutą – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (plotas – 108 kv. m.) (toliau – Servitutas Nr. 2, o kartu - Servitutai), šiems žemės sklypams: a) UAB „Ramilė“ nuosavybės teise Servituto nustatymo sutarties sudarymo metu priklausiusiam žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1); b) ieškovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2); c) ieškovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas) (toliau – Žemės sklypas Nr. 3).
Atsakovas A. P. 2021-04-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB „Ramilė“ asmeninės nuosavybės teise įgijo Žemės sklypą Nr. 1.
Dėl pirmo ir antro ieškinio reikalavimų
Ieškovas pareiškė reikalavimus pripažinti, kad:
1) žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas), galioja šie servitutai, nustatyti 2020-10-06 servituto nustatymo sutartimi: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (plotas – 108 kv. m.), ir servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (plotas – 108 kv. m.);
2) žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas), galioja šie servitutai, nustatyti 2020-10-06 servituto nustatymo sutartimi: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (plotas – 108 kv. m.), ir servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (plotas – 108 kv. m.);
Pagal Civilinio Kodekso 4.9 straipsnio antrąją dalį, daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu perleidžiami naujajam daikto savininkui. Jeigu daiktinės teisės suvaržymai turi būti registruojami, kartu su daiktu perleidžiami tik įregistruoti suvaržymai. Įstatymų numatytais atvejais arba asmenų susitarimu daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu gali būti perleidžiami ir kitam asmeniui.
Pagal Civilinio Kodekso 4.124 straipsnio antrąją dalį, iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai.
Kaip matyti iš 2020-10-06 servitutų sutarties 4.2 punkto, šalims yra paaiškinta ir joms yra žinoma, kad ši sutartis prieš trečiuosius asmenis galės būti panaudota ir sukels jiems teisines pasekmes tik tuo atveju, jei bus įregistruota viešame registre, t. y. VĮ Registrų centre.
Kaip matyti iš 2020-10-06 servitutų sutarties 4.10 punkto, šalys pareiškė, kad joms yra žinoma, kad šią sutartį savo lėšomis privalo įregistruoti VĮ Registrų centre.
Iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad iškart po 2020-10-06 servitutų sutarties sudarymo nei viena iš jos šalių atskirai nesikreipė į VĮ „Registrų centras“ ir neprašė įregistruoti sutarties, daiktinių teisių.
Ieškovas A. S. VĮ „Registrų centras“ pateikė 2021-06-02 prašymą įregistruoti servitutus jo žemės sklypų NTR įrašuose. Teritorinis registratorius 2021-06-08 sprendimu patenkino 2021-06-02 ieškovo prašymą ir įregistravo servitutus jo žemės sklypų NTR įrašuose.
Teritorinis registratorius 2022-03-18 sprendimu netenkino ieškovo prašymo papildyti neišsamius NTR įrašus dėl atsakovo sklypo servitutų. Komisija 2022-06-03 sprendimu paliko nepakeistą teritorinio registratoriaus 2022-03-18 sprendimą.
Taigi, nors 2020-10-06 servitutų sutartis numatė, kad ji turi būti šalių atskirai įregistruota VĮ „Registrų centras“, tai faktiškai nebuvo padaryta iki atsakovui įsigyjant sklypą.
Iš 2021-04-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad jos 2.2 punkte nėra duomenų apie servitutus, sutarties 6.1 punkte ir kitose sutarties nuostatose taip pat nėra nurodyta dėl jokių sklypo suvaržymų, t. y. servitutų. Nors prie sutarties yra pridėtas žemės sklypo planas, tačiau jame nurodyti tik duomenys apie siūlomus servitutus. Į sutartį nėra įrašyti jokie duomenys apie sudarytą servitutų sutartį, tokie duomenys sutarties sudarymo metu nebuvo pateikti ir Nekilnojamojo turto registre. Nors servitutų sudarymo sutartį ir 2021-04-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tvirtino ta pati notarė, tačiau ir ji neinformavo atsakovo apie servitutų sudarymo sutartį.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą (CK 4.124 str. 2 d.), o tai iki atsakovui įsigyjant sklypą nei viena iš 2020-10-06 servitutų sutarties sudarymo šalių to nepadarė. Įvertinus, kad ieškovas prašė pripažinti, kad žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas), galioja servitutai, nustatyti 2020-10-06 servituto nustatymo sutartimi, teismas negali tenkinti tokio reikalavimo, kadangi CK imperatyviai numato, kad kartu su daiktu perleidžiami tik įregistruoti suvaržymai.
Aplinkybė, kad ieškovas manė, kad notarė pranešė apie sudarytą sutartį, iš esmės nepaneigė sutarties nuostatų pačioms šalims įregistruoti sutarties. Aplinkybė, kad atsakovas galimai žinojo apie servitutų sutartį, negali būti pagrindas pripažinti, kad servitutai galioja, kadangi kartu su daiktu perleidžiami tik įregistruoti suvaržymai, o tokie suvaržymai nebuvo registruoti. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo pirmas ir antras ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl trečio ieškinio reikalavimo, t. y. VĮ „Registrų centras“ įpareigojimo tinkamai užbaigti 2020-10-06 servituto nustatymo sutartimi nustatytų servitutų registraciją
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas dėl 2020-10-06 servitutų sutarties įregistravimo į VĮ „Registrų centras“ kreipėsi tik 2021-06-02, toks jo prašymas buvo patenkintas 2021-06-08 sprendimu. UAB „Ramilė“ į VĮ „Registrų centras“ nesikreipė.
Teritorinis registratorius 2022-03-18 sprendimu netenkino ieškovo prašymo papildyti neišsamius NTR įrašus dėl atsakovo sklypo servitutų. Komisija 2022-06-03 sprendimu paliko nepakeistą teritorinio registratoriaus 2022-03-18 sprendimą.
Nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įgyvendinta 2020-10-06 servitutų sutartis, numačiusi jos šalims pareigą sutartį registruoti VĮ „Registrų centras“. UAB „Ramilė“ perleido sklypą atsakovui be įregistruotų servitutų. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas neduoda sutikimo, kad būtų įregistruotas servitutas.
Pagal galiojusius teisės aktus susiklostė situacija, kad NTR buvo pateiktas ir įregistruotas tik vienos 2020-10-06 servitutų sutarties šalies prašymas dėl servitutų.
Kadangi atsakovas nesutinka, kad būtų nustatytas servitutas, o UAB „Ramilė“ neįgyvendino sutarties nuostatos dėl sutarties registracijos, teismas neturi jokio teisinio pagrindo įpareigoti VĮ „Registrų centras“ užbaigti 2020-10-06 servituto nustatymo sutartimi nustatytų servitutų registraciją. Patenkinus tokį reikalavimą, būtų pažeistos atsakovo teisės, nes jis įsigijo servitutais nesuvaržytą sklypą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimas atmestinas.
Dėl ketvirto ieškinio reikalavimo, t.y. nustatyti kelio servitutus
Ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (plotas – 108 kv. m.), ir servitutą – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (plotas – 108 kv. m.) teismo sprendimu pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. A30-740/20 patvirtintą sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį ir matininkės I. L. 2020 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo planą, kuris yra 2021 m. balandžio 15 d. tarp atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir trečiojo asmens UAB „Ramilė“ (j. a. k. 300058191) sudarytos žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutarties sudedamoji dalis, šiems žemės sklypams: a) žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas); b) žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas); c) žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas).
Pagal CK 4.126 straipsnio pirmąją dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.
Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021, 23 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovas turi du žemės sklypus ir prašomu reikalavimu nori patekti į juos per atsakovui priklausantį sklypą, dėl ko yra prašoma nustatyti servitutus.
Ieškovas pateikė duomenis, kad viename iš sklype jam yra išduotas leidimas statyti namą. Iš pateikto projekto matyti, kad jame nurodyta, kad ginčijamas servitutas yra įregistruotas. Bylos duomenys patvirtina, kad nei projekto rengimo metu, nei vėliau atsakovo sklype servitutas registruotas nebuvo. Poreikį nustatyti servitutą ieškovas grindžia tuo, kad jo nesustačius, tai pareikalautų iš jo neracionaliai didelių piniginių, žmogiškųjų ir laiko išteklių bei sąnaudų: (1) turėtų būti keičiama statybos projekto susisiekimo dalis; (2) reikėtų įgyvendinti pasikeitusius reikalavimus, susijusius su pastatų energiniu naudingumu; (3) turėtų būti keičiama vandens ir nuotekų šalinimo projekto dalis; (4) turėtų būti atliekami papildomi veiksmai, susiję su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų išviešinimu; (5) siekiant gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, būtų patirtos papildomos išlaidos, susijusios su savivaldybių infrastruktūros plėtros mokesčiu.
Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad dėl klaidos statybos projekte atsakovo teisės neturi būti suvaržomos, jam neturi būti perkeliama atsakomybė dėl susiklosčiusios situacijos (nustatyta tvarka neįregistravus servitutų sutarties, statybos projekte įsivėlus klaidai) ir bloginama jo situacija, kiek tai susiję su nuosavybės teisių suvaržymu.
Statybos leidimas išduotas statyti statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas prašo nustatyti servitutą ir dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), kuriame neketina vykdyti statybos, nėra aišku, kuo remiantis grindžiamas būtinumas nustatyti servitutą.
Įvertinus visų trijų sklypų išsidėstymą, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovas neišnaudojo visų alternatyvių būdų. Į bylą nepateikti duomenys, kad vienintelis įmanomas būdas patekti į ieškovui priklausančius sklypus yra tik per atsakovo sklypą. Iš į bylą pateiktų duomenų teismas nenustatė, kad ieškovas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant atsakovo teisių ir interesų. Vien tai, kad ieškovui patogiau naudotis atsakovo sklypu ar kad jis nenori patirti piniginių ir laiko sąnaudų, iš naujo gaunant statybos leidimą, nesudaro pagrindo nustatyti servitutą
Kaip jau minėta, servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismas nenustatė, kad šiuo atveju ieškovas neturi kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo. Kaip jau minėta, pagal sklypų išsidėstymą, ieškovas į sklypus galėtų patekti tiek iš skirtingų gatvių, tiek savo paties vieną iš sklypų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad tokios galimybės apskritai nėra ieškovui įmanomos. Teismas, įvertinęs protingumo, sąžiningumo principus, sprendžia, kad ieškovo nuosavybės teisių įgyvendinimas negali būti sprendžiamas atsakovo nuosavybės apribojimo sąskaita.
Dėl nurodytų priežasčių ieškovo ketvirtas reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismo nuomone, kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.
Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinos 4 295,50 Eur bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktą 2023-01-16 prašymą. Teismo nuomone, minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių, atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
Teismas šioje byloje patyrė 26,88 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 4 295,50 Eur (keturis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt penkis euru 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 26,88 Eur (dvidešimt šešis eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Erika Zablockaja