Civilinė byla Nr. e2A-2004-945/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09045-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.2.4.11; 3.3.1.21

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Žibutės Budžienės ir Jurgitos Sujetienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. F. J., M. T., K. K., A. K., R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovams V. F. J., M. T., K. K., A. K., R. A. dėl teisės pateikti garažų projektus derinimui, nesant gretimo sklypo naudotojų sutikimo, pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. L. (toliau – ieškovas) prašė teismo leisti ieškovui pateikti dviejų garažų, esančių (duomenys neskelbtini), 2016 m. projektą (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) derinimui, nesant gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudotojų ir garažų savininkų atsakovų V.  F. J., M. T., K. K., A. K. ir R. A. (toliau kartu – ir atsakovai, garažų savininkai) sutikimų, leisti ieškovui pateikti garažo, esančio (duomenys neskelbtini), 2017 m. projektą (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) derinimui nesant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojų ir garažų savininkų atsakovų V. F. J., M. T., K. K., A. K. ir R. A. sutikimų, priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovas nurodė, kad siekia įteisinti savavališkai pastatytus garažus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau negali užbaigti garažų įteisinimo procedūros, nes tam reikalingi gretimo žemės sklypo naudotojų / nekilnojamojo turto savininkų rašytiniai sutikimai. Dalį sutikimų garažų savininkai yra davę, o dėl dalies garažų savininkų atsisakymo duoti rašytinius sutikimus ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2019 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 ir suteikė galimybę ieškovui pateikti garažų projektus derinimui be minėtoje byloje atsakovais įtrauktų asmenų sutikimo. Šios bylos atsakovai Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, todėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimas turi tiesioginę įtaką jų teisėms ir pareigoms. Paaiškėjus, kad būtina gauti visų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojų, t. y. garažų patalpų savininkų, sutikimus, ieškovas 2020 m. gegužės 7 d. išsiuntė atsakovams prašymą iki 2020 m. gegužės 22 d. registruotais laiškais pateikti rašytinius sutikimus dėl prašyme nurodytų garažų projektų pateikimo Kauno miesto savivaldybei derinimui ir dėl šių garažų statybos pagal 2016 m. ir 2017 m. projektus. Kadangi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 atsakovai buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, jiems yra žinomi byloje esantys 2016 m. ir 2017 m. garažų projektai, visa kita medžiaga, susijusi su šių garažų statyba ir įteisinimu. Atsakovams priklausantys garažai nesiriboja su ieškovo pastatytais statiniais, nes atsakovų garažai yra priešingoje pravažiavimo pusėje. Atsakovai nepateikė ieškovui rašytinių sutikimų. Ieškovo pastatyti garažai nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų, todėl atsakovai nepagrįstai neduoda prašomų sutikimų dėl garažų projektų derinimo ir garažų įteisinimo.

3.       Atsakovai nesutiko su ieškiniu, prašė ji atmesti, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) buvo pateikusi ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir savavališkai pastatytų pastatų nugriovimo. Minėtoje byloje ieškinys buvo tenkintas, ieškovui buvo suteikta teisė per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti savavališkai pastatyto pastato projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžianti dokumentą, to nepadarius savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas nustatytu terminu neįvykdė įpareigojimų, todėl teismui teikia visiškai nepagrįstus ieškinius. Atsakovai nėra atsisakę duoti sutikimų, ieškovui žodžiu ir raštu yra nurodę, kad jie svarstytų sutikimų davimą ar nedavimą, jeigu ieškovas tinkamai ir pagal įstatymų reikalavimus pateiktų susipažinti dokumentus – ieškovo parengtus projektus. Ieškovas iki šiol nėra tinkamai parengęs projektų ir ištaisęs projektų esminių trūkumų, todėl atsakovams sąmoningai nėra pateikiami projektai ir kiti su jais susiję dokumentai. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 patenkino ieškovo ieškinį dėl dalies bendraturčių įpareigojimo duoti sutikimus jo parengtų projektų derinimui, teismui nedisponuojant pilna informacija ar faktiniais duomenimis apie paminėtų dviejų garažų projektų suklastojimą.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybės ir ištyrus įrodymus.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybės administracija nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 26 d. sprendimu patenkino ieškinį ir leido ieškovui pateikti dviejų garažų, esančių (duomenys neskelbtini), 2016 m. projektą (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) derinimui, nesant gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojų ir garažų savininkų sutikimų, leido ieškovui pateikti garažo, esančio (duomenys neskelbtini), 2017 m. projektą (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) derinimui, nesant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojų ir garažų savininkų sutikimų, priteisė ieškovui iš atsakovų po 1 132,46 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

7.       Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 konstatavo, jog ginčo statiniai faktiškai pastatyti 2015 m., o jų matmenys ir kiti techniniai parametrai yra užfiksuoti Inspekcijos 2015 m. spalio 30 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), todėl dar prieš ieškovui kreipiantis dėl sutikimų davimo į atsakovus ir trečiuosius asmenis, jiems jau turėjo būti žinomi ginčo garažų esminiai duomenys (matmenys, konstrukcijos ir pan.). Atsakovai šioje byloje dalyvavo kaip tretieji asmenys, minėtame sprendime konstatuota, kad jiems buvo žinomi pastatų matmenys ir kiti techniniai parametrai, kurie leido jiems spręsti, ar būtų pažeistos jų teisės įteisinus savavališką statybą. Be to, ginčo projektai Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo pateikti į bylą du kartus 2024 m. gegužės 20 d. (registracijos Nr. DOK-61799) ir 2025 m. kovo 13 d. (registracijos Nr. DOK-31081), todėl vėliausiai nuo 2024 m. gegužės 20 d. tapo žinomi atsakovams ir jie galėjo spręsti, ar šie projektai nepažeidžia jų interesų. Teismas pažymėjo nustatęs, kad projektai nuo 2016 m. buvo tik koreguojami, atsižvelgiant į naujai pateikiamas projektus priimančios institucijos pastabas dėl atitikties teisės aktams, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog siekiami įteisinti garažai iš esmės kito. Tokių įrodymų atsakovai byloje nepateikė. Teismas nusprendė, kad atsakovai buvo tinkamai supažindinti su siekiamų įteisinti garažų projektais.

8.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tik sprendžiama, ar savavališkai pastatytų garažų įteisinimas esmingai nepažeis atsakovų teisių ir teisėtų interesų. Teismas pažymėjo, kad atsakovai atsisakymą duoti sutikimą garažų įteisinimui iš esmės grindžia tuo, jog nebuvo supažindinti su garažų įteisinimo projektu, todėl negali spręsti, ar tai pažeistų jų teises. Teismas akcentavo, kad šalių ginčas tęsiasi ne vienerius metus, be šios bylos teismuose vyko dar ne vienas procesas dėl ginčo garažų įteisinimo. Teismas nusprendė, kad, atsakovams pageidaujant, jie turėjo galimybę susipažinti su ieškovo garažų įteisinimo dokumentacija, jei ne nuo proceso pradžios, tai bent jau bylos nagrinėjimo metu. Dėl to atsakovų iki bylos nagrinėjimo pabaigos palaikomą esminį argumentą, kad jiems nebuvo žinomas ieškovo ketinamų įteisinti statinių mastas ir galima statinių įteisinimo įtaka, teismas vertino kaip formalų ir nepagrįstą. Teismas nurodė, kad šioje byloje žymiai svarbesnis aspektas yra tai, ar ieškovo siekiami įteisinti statiniai pažeidžia atsakovų teises. Teismas pažymėjo, kad nors bylos nagrinėjimo metu atsakovai susipažino su projektais, tačiau nekonkretizavo, kaip jų teisės iš esmės yra pažeidžiamos.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovai kaip galimą jų teisių pažeidimą nurodė tai, jog ginčo garažai pastatyti neišlaikant trijų metų atstumo nuo gretimo sklypo ribos, tačiau Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 buvo konstatuota, jog ginčo garažai nepažeidžia kitų tiesiogiai besiribojančių, susisiekiančių garažų savininkų teisių. Nagrinėjamu atveju atsakovai neįvardijo, kaip jų teises pažeidžia ribų neišlaikymas, ypač kai tai nėra susiję su tiesioginiu pastatų ribojimusi, nes net ir besiribojant pastatams teisių pažeidimas nebuvo konstatuotas. Teismo vertinimu, atsakovų atsisakymas duoti sutikimus ieškovui tik formaliai nurodant, kad nėra išlaikomas trijų metrų atstumas, nedetalizuojant, kaip tai pažeidžia atsakovų teises, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Tai, jog ieškovo savavališkai pastatyti garažai nepažeidžia žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistruoto kelio servituto, konstatuota Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 ir yra laikytina prejudiciniu faktu šioje byloje.

10.       Teismas nepasisakė dėl atsakovų argumentų, susijusių su projektų klastojimu, nurodęs, kad šis klausimas jau yra išspręstas baudžiamojoje byloje, o Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, konstatavo, jog ieškovas sutikimo prašo ne pagal suklastotus projektus.

11.       Teismo vertinimu, atsakovai nepateikė įtikinamų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad savavališkos statybos įteisinimas pagal ieškovo pateiktus projektinius pasiūlymus iš esmės pažeistų jų teises. Teismas nusprendė, kad atsakovų nepritarimas ieškovo siekiui įteisinti savavališkas statybas yra nulemtas ne objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, o labiau šalių konflikto ir konfliktinių tarpusavio santykių.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, priteisti atsakovams iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas tinkamai supažindino atsakovus su siekiamais įteisinti garažų 2016 m. projektu (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2017 m. projektu (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi ieškovas į Kauno apygardos teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2A-32-658/2019 buvo pateikęs suklastotus garažų projektus. Dėl to 2016 m. ir 2017 m. projektuose nurodyti garažų matmenys ir konstrukcijos duomenys negalėjo būti vertinami kaip teisingi ir tikslūs, o atsakovų susipažinimas su suklastotais dokumentais negalėjo būti laikomas tinkamu.

1.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas tinkamai supažindino atsakovus su siekiamu įteisinti garažų 2016 m. projektu (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2017 m. projektu (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)), nes 2024 m. gegužės 20 d. ir 2025 m. kovo 13 d. ieškovas juos išviešino Kauno miesto savivaldybės administracijoje. Ieškovui, kaip bendraturčiui, buvo keliama pareiga pateikti projektus tiesiogiai atsakovams, tačiau jis to niekada nepadarė.

1.3.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturėjo pareigos informuoti atsakovus apie nuo 2016 m. koreguojamą 2016 m. projektą (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2017 m. projektą (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-493/2022 buvo nustatyta, jog 2016 m. ir 2017 m. projektai yra suklastoti. Kadangi Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-493/2022 buvo nustatyta, kad 2016 m. ir 2017 m. projektai yra suklastoti, byloje liudytoju apklaustas projektuotojas M. P. nurodė be 2016 m. ir 2017 m. parengtų projektų nerengęs kitų projektų, todėl 2016 m. ir 2017 m. projektai laikytini savaime negaliojančiais, jie turėjo būti rengiami iš naujo ir su jais turėjo būti supažindinti atsakovai. 

1.4.                      Net jeigu būtų laikoma, kad ieškovas neturėjo pareigos inicijuoti naujų projektų parengimo ir juos suderinti atskirai su atsakovais, tokiu atveju ieškovas turėjo pareigą visus nuo 2016 m. pakoreguotus projektus atskirai pateikti susipažinti atsakovams. Ieškovas nei pirminės 2016 m. projekto (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2017 m. projekto (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) redakcijos, nei vėlesnių redakcijų nepateikė atsakovams susipažinti. Taip pat ieškovas nesupažindino atsakovų su vandentiekio ir nuotekų tinklų dviejų garažų naujos statybos projektu. Atsakovų supažindinimas su projektine medžiaga per teismą nėra laikytinas tinkamu informavimo būdu.

1.5.                      Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, selektyviai vertino civilinėje byloje esančius įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikdamas ieškovo į civilinę bylą pateiktiems įrodymams ir paaiškinimams, be pagrindo atmesdamas arba iš viso ignoruodamas atsakovų į civilinę bylą pateiktus įrodymus ir paaiškinimus.

1.6.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų, jog savavališkos statybos įteisinimas pagal ieškovo pateiktus projektinius pasiūlymus iš esmės pažeistų jų teises. Kadangi ieškovas siekė įteisinti savavališką statybą be atsakovų sutikimų, tuo tikslu suklastojo 2016 m. projektą ir 2017 m. projektą, todėl vien šis faktas sudarė pagrindą atsakovams neišduoti ieškovui sutikimo įteisinti projektus, nes ieškovas atsakovų atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, išskirtinai prioritetą suteikdamas vien savo interesams. Pažymėtina, kad tiek senos projektų redakcijos, tiek naujos projektų redakcijos yra iš esmės analogiškos ir niekuo tarpusavyje nesiskiria. Dėl to akivaizdu, kad ieškovas siekia įteisinti tuos pačius projektus, kurie Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažinti suklastotais. Dėl šios priežasties tokių projektų įteisinimas pažeidžia atsakovų, kaip bendraturčių, teises. Be to, ieškovas tinkamai nesupažindino atsakovų su siekiamais įteisinti projektais, todėl atsakovai neturėjo galimybės realiai jų įvertinti ir pateikti priežastis, dėl kurių jie nesutinka su ieškovo siekiama įteisinti projektine dokumentacija.

13.       Ieškovas atsiliepimu prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą, priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Šioje civilinėje byloje esantys ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijai 2020 m. kovo mėn. pateikti projektai / brėžiniai nebuvo baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyku. Ši aplinkybė yra nustatyta Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1071-1060/2023 44 punkte.

2.2.                      2019 m. pradžioje, po Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 priėmimo, buvo parengtos kelios pakoreguotos garažų projektų versijos tais pačiais projektų pavadinimais, analogiškais projektų viršeliais, kurie skyrėsi tik garažų patalpų vidaus išplanavimu. Paskutinė projektų versija buvo pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijai 2020 m. kovo mėn., tačiau esminiai projektų sprendiniai nesikeitė nuo pirmųjų 2016–2017 m. projektų, nes šiais projektais buvo siekiama įteisinti savavališkai pastatytus statinius, kurių matmenys, lokalizacija sklype, architektūrinė statinio išvaizda nesikeitė nuo 2015 m. spalio 30 d. Inspekcijos surašyto savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini).

2.3.                      Atsakovai ir ieškovas nėra žemės sklypo bendraturčiai. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai yra Lietuvos valstybė, ieškovas, T. K. ir E. K.. Atsakovai nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių, nemoka valstybei žemės nuomos mokesčio, todėl jie nėra teisėti valstybinės žemės naudotojai. Atsakovai turi šiame žemės sklype jiems nuosavybės teise priklausančius garažus, kurie nutolę nuo ieškovo pastatytų statinių daugiau nei per 30 m., todėl ieškovo pastatyti statiniai niekaip nepažeidžia atsakovų teisių. Atsakovai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neturi statinių ir nėra šio valstybinės žemės sklypo nuomininkai ar faktiniai naudotojai.

2.4.                      Atsakovai Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 dalyvavo kaip tretieji asmenys, 2019 m. vasario 7 d. teismo sprendime konstatuota, kad dar iki 2017 m., kai ieškovas pirmą kartą kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, šios bylos atsakovams jau buvo žinomi ieškovo pastatytų garažų esminiai duomenys (matmenys, konstrukcija). Tai patvirtina, kad atsakovai buvo tinkamai informuoti apie ieškovo siekį įteisinti statinius, galimas pasekmes atsakovų teisėms ir interesams.

2.5.                      Ieškovas neteikė jokių naujų projektų Kauno apygardos teismui. Ieškovas nebuvo kaltinamas suklastotų projektų pateikimu Kauno apylinkės teismui ar Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimas yra galiojantis, todėl nėra teisinio pagrindo kvestionuoti šiame sprendime nustatytas faktines aplinkybes.

2.6.                      Bylos nagrinėjimo metu atsakovai galėjo detaliai analizuoti ir nagrinėti į bylą pateiktus garažų projektus, nurodyti teismui aplinkybes, dėl kurių atsakovai nesutinka duoti sutikimų pateikti projektus statybai leidžiančiam dokumentui gauti. Atsakovai iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad ieškovui įteisinus garažus bus kaip nors pažeistos atsakovų teisės. Ieškovas paskutinį kartą garažų projektus Kauno miesto savivaldybės administracijai teikė 2020 m. kovo mėn., o Kauno miesto savivaldybės administracija 2024 m. gegužės 20 d. ir 2025 m. kovo 13 d. pateikė ieškovo jai pateiktus garažų projektus į šią bylą.

2.7.                      Liudytojo M. P. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Liudytojas, duodamas parodymus, ne kartą pažymėjo, kad tiksliai neprisimena aplinkybių, susijusių su projektų rengimu. Be to, dokumentų klastojimo faktas nustatomas ne liudytojų parodymais, o teismo nuosprendžiu.

2.8.                      Garažų įteisinimo projektų dalis „Nuotekų šalinimas“ buvo parengta 2024 m. pradžioje, 2024 m. vasario 23 d. buvo pateikta į bylą, kad atsakovai galėtų susipažinti su naujai ieškovo parengta technine projekto dalimi.

2.9.                      Ieškovo Kauno miesto savivaldybei pateikti projektai atitinka įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus, yra parengti architekto M. P., jo pasirašyti, nubraižyti ir patvirtinti, todėl nepagrįstas atsakovų teiginys, nenurodant konkrečių argumentų, kad šie projektai pažeidžia atsakovų teises. Atsakovai patys pripažįsta, kad nenurodė nei vieno motyvo, kuris patvirtintų, jog ieškovo į bylą pateikti garažų įteisinimo projektai pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus.

14.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus. Atsiliepime nurodoma, kad žemės sklypais suformuotos ir nesuformuotos valstybinės žemės plotai perduoti patikėjimo teise valdyti Kauno miesto savivaldybei. Nacionalinė žemės tarnyba nevaldo ginčo žemės sklypo patikėjimo teise.

15.       Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė garažus, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi neteisėtos statybos padariniai pašalinami nebūtinai išardant statybos rezultatą, o ir kitais būdais, pvz., teisės aktų nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją, gavus statybą leidžiantį dokumentą, ieškovas, siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui turi pateikti visų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojų, t. y. garažų patalpų savininkų, sutikimus ginčo statinių projektams, kuriuos atsakovai atsisako duoti.

18.       Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovo ieškinį dėl teisės pateikti garažų projektus derinimui, nesant gretimo sklypo naudotojų sutikimo pripažinimo, atsakovai pateikė apeliacinį skundą dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinį skundą grįsdami iš esmės tuo, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovais, nepateikė jiems susipažinti siekiamų įteisinti ginčo statinių 2016 m. projekto (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2017 m. projekto (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl šios priežasties atsakovai neturėjo galimybės realiai įvertinti projektų ir pateikti priežastis, dėl kurių jie nesutinka su ieškovo siekiama įteisinti projektine dokumentacija.

19.       Teisėjų kolegija, vertindama, ar ieškovas tinkamai įvykdė atsakovų supažindinimo su ginčo statinių projektais pareigą, pažymi, kad pagrindinis kriterijus, galintis lemti atsakovų apsisprendimo galimybę, yra jiems pateikiamos informacijos apie statybos apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus pakankamumas. Ši informacija išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir kita forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs. Informacijos atskleidimo būdas gali priklausyti nuo statinio sudėtingumo, statybos darbų masto, projektavimo darbų kainos ir kitų aplinkybių.

20.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2020 m. gegužės 7 d. išsiuntė atsakovams prašymą iki 2020 m. gegužės 22 d. registruotais laiškais pateikti rašytinius sutikimus dėl prašyme nurodytų garažų projektų pateikimo Kauno miesto savivaldybei derinimui ir dėl šių garažų statybos pagal 2016 m. ir 2017 m. projektus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad patys projektai atsakovams tuo metu nebuvo pateikti. Taip pat byloje nėra duomenų, jog ieškovas kitu metu būtų pateikęs atsakovams susipažinti garažų, esančių (duomenys neskelbtini), projektus Nr. (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, pažymėtina, kad ginčo statiniai faktiškai pastatyti 2015 m., jų matmenys ir kiti techniniai parametrai yra užfiksuoti Inspekcijos 2015 m. spalio 30 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, kad nurodyti matmenys ir kiti techniniai parametrai yra pasikeitę. Be to, atsakovai dalyvavo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1347-950/2018 pagal ieškovo ieškinį kitiems atsakovams dėl teisės pateikti garažų projektus derinimui (siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą) nesant gretimo žemės sklypo naudotojų sutikimo pripažinimo trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dar prieš ieškovui kreipiantis į atsakovus dėl sutikimų davimo, jiems buvo žinomi ginčo garažų esminiai duomenys (matmenys, konstrukcijos ir pan.). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad ginčo statinių projektai Kauno miesto savivaldybės administracijos į šią civilinę bylą buvo pateikti du kartus: 2024 m. gegužės 20 d. (registracijos Nr. DOK-61799) ir 2025 m. kovo 13 d. (registracijos Nr. DOK-31081), todėl vėliausiai nuo 2024 m. gegužės 20 d. tapo žinomi atsakovams ir jie galėjo nuspręsti, ar šie projektai nepažeidžia jų interesų. 

21.       Atsakovai apeliaciniame skunde dėsto argumentus dėl šioje civilinėje byloje pateiktų projektų suklastojimo, kadangi, jų teigimu, Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-493/2022 buvo nustatyta, kad 2016 m. ir 2017 m. projektai yra suklastoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1071-1060/2023, konstatavo, jog šioje civilinėje byloje ieškovas savo ieškinį grindžia kitais projektais, o ne tais, kurie buvo Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-232-1091/2022 (Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1A-466-493/2022) nagrinėjimo objektas, todėl nėra pagrindo remtis Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-232-1091/2022 nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nesant atsakovų teiginius apie šioje byloje pateiktų projektų suklastojimą pagrindžiančių rašytinių įrodymų, taip pat duomenų, kad į bylą pateikti projektai neatitinka faktinių ginčo statinių matmenų, techninių parametrų, teisėjų kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovams ginčo statinių projektai, taip pat vandentiekio ir nuotekų tinklų projektai nebuvo įteikti asmeniškai, vertinamas kaip formalus supažindinimo su ginčo statinių projektais procedūros pažeidimas, kadangi bylose (įvertinant ir atsakovų dalyvavimą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1347-950/2018) pateiktos informacijos apie statybos apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus pakako tam, kad atsakovai galėtų apsispręsti ir įvertinti, ar ieškovo savavališkai pastatyti garažai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, ir tai padarę duoti sutikimą jų įteisinimui arba atsisakyti tai padaryti, nurodant, kokias konkrečiai jų teises ir teisėtus interesus pažeidžia ieškovo savavališkai pastatyti garažai.

22.       Nagrinėjamu atveju atsakovai neįvardijo savo pažeidžiamų teisių ir teisėtų interesų, deklaratyviai teigdami, kad to negali padaryti dėl to, jog ieškovas jų tinkamai nesupažindino su siekiamais įteisinti projektais, dar kartą pakartodami Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1071-1060/2023, paneigtą teiginį, jog ieškovas siekia įteisinti tuos pačius projektus, kurie Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažinti suklastotais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovai nepateikė jokių duomenų, jog ieškovo savavališkai pastatyti ginčo garažai pažeidžia kokias nors jų teises ar teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovai nepagrįstai atsisako duoti ieškovui prašomus sutikimus. Teisėjų kolegija sutinka ir su ieškovo argumentais, kad ginčo garažai nesiriboja su atsakovų garažais ir neturi jiems jokios įtakos, todėl ieškovo pastatyti statiniai niekaip nepažeidžia atsakovų teisių. 

23.       Atsakovai apeliaciniame skunde akcentuoja netinkamą įrodymų vertinimo taisyklių taikymą, tačiau teisėjų kolegija su tuo susijusius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. 

24.       Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021).

25.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovai nepateikė įtikinamų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, jog savavališkos statybos įteisinimas pagal ieškovo pateiktus projektinius pasiūlymus iš esmės pažeistų atsakovų teises. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, kad vien savavališkos statybos įteisinimo projektų neįteikimas atsakovams asmeniškai savaime negali būti pagrindu atmesti ieškovo reikalavimą, byloje esant kitiems įrodymams, iš kurių galima spręsti, jog atsakovai turėjo galimybę susipažinti su ieškovo ginčo garažų įteisinimo dokumentacija bylos nagrinėjimo metu. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimus ieškovui yra deklaratyvus ir nepagrįstas, nulemtas ne objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, o labiau šalių konflikto ir konfliktinių tarpusavio santykių, padaryta nepažeidžiant proceso teisės normose nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). 

26.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Dėl to atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovų apeliacinis skundas yra atmetamas, jie neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą yra tenkinamas. Ieškovo turėtos 2 178 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (2 335,90 Eur × 1,3 = 3 036,67 Eur), todėl ieškovui iš atsakovų priteisiama po 435,60 Eur (2 178 Eur ÷ 5) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliaciniame procese.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovų V. F. J., gimusio (duomenys neskelbtini)., M. T., gimusio (duomenys neskelbtini) K. K., gimusios (duomenys neskelbtini) A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), R. A., gimusios (duomenys neskelbtini)., po 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliaciniame procese.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Marius Bartninkas

                Žibutė Budžienė

        Jurgita Sujetienė