Administracinė byla Nr.
A525-903/2011
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00328-2009-9
Procesinio sprendimo
kategorija 29
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. balandžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio
Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos
pirmininkas),
sekretoriaujant Alinai
Dokutovičienei,
dalyvaujant pareiškėjui K. G.,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. (K. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos
apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimo
administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovui
Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam
suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti
veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas K. G. skundu (b.l. 3–7), kurį patikslino (b.l. 50–54),
kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Klaipėdos
apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Viešosios
tvarkos biuro viršininko 2009 m. liepos 10 d. sprendimą (toliau – ir
Sprendimas);
2) įpareigoti Klaipėdos
AVPK įregistruoti jo pateiktą pistoletą Makarov Mod. Stečkin, Nr. LG1359.
Nurodė, kad Policijos
departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –
ir Departamentas) 2009 m. vasario 5 d. išdavė jam išankstinį sutikimą dėl B
kategorijos pistoleto (revolverio) įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Remiantis šiuo dokumentu, pareiškėjas Vokietijoje įsigijo ir į Lietuvos Respublikos
teritoriją įsivežė B kategorijos šaunamąjį ginklą Makarov mod. Stečkin Nr.
LG1359, tačiau Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuras 2009 m. liepos 10
d. atsisakė registruoti Vokietijoje įsigytą pistoletą, nes pateiktas ginklas
yra A kategorijos šaunamasis ginklas. Pažymėjo, kad jo pateiktas pistoletas
Makarov md. Stečkin Nr. LG 1359 (toliau – ir Pistoletas) atitinka Lietuvos
Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2
straipsnio 4, 7 dalių numatytus požymius – šis ginklas po kiekvieno šūvio
užsitaiso automatiškai, tačiau vienu nuleistuko paspaudimu negali iššauti
daugiau kaip vieną kartą, šio ginklo vamzdis yra ne ilgesnis kaip 30 cm. Todėl
atsakovo išvada, jog pareiškėjo pateiktas ginklas yra A kategorijos šaunamasis
ginklas yra nepagrįsta. Nurodė, kad Pistoletą ketino naudoti savigynai, jis
turi išduotą leidimą laikyti ir nešiotis šaunamuosius ginklus Nr. 1774, o
kadangi pareiškėjas atitinka visus Įstatyme nustatytus reikalavimus,
įregistravus jo įsigytą šaunamąjį ginklą, leidimas laikyti (nešiotis)
šaunamuosius ginklus būtų papildytas, nurodant ir Pistoletą. Teigė, jog jo
įsigytas Pistoletas yra B kategorijos šaunamasis ginklas, o A kategorijos
šaunamiesiems ginklams jis galėtų būti priskirtas nebent tik dėl to, kad jis
yra automatinis ginklas. Atsižvelgė į Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir
pažymėjo, jog jo ginklas yra ne automatinis, o pusiau automatinis šaunamasis
ginklas. Be to, jis atitinka ir kitus B kategorijos šaunamojo ginklo požymius. Nurodė,
kad kreipėsi į įmonę, iš kurios įsigytas Pistoletas. Įmonės „FRANKONIA Hunting
Service“ atstovas elektroniniu paštu nurodė, kad pareiškėjas įsigijo B
kategorijos šaunamąjį ginklą. Nesutiko su Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų
biuro specialisto išvada Nr. 250, nes nenustatyta, ar pateiktu šaunamuoju
ginklu vieną kartą nuspaudus gaiduką galima iššauti daugiau nei vieną kartą.
Atsakovas Klaipėdos AVPK
atsiliepimu į skundą (b.l. 61–63) prašė Sprendimą palikti nepakeistą, o skundą
atmesti.
Nurodė, kad
Departamentas 2009 m. vasario 5 d. pareiškėjui išdavė išankstinį sutikimą dėl B
kategorijos pistoleto (revolverio) įsivežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją.
2009 m. kovo 10 d. trumpųjų graižtvinių šaunamųjų ginklų, pateiktų
išbandymui, perdavimo ir priėmimo aktu Pistoletas buvo perduotas Klaipėdos AVPK
Viešosios policijos biuro licencijavimo skyriui. Kadangi Lietuvos Respublikoje
civilinėje apyvartoje esamų ginklų registruose pistoletų Makarov mod. Stečkin
registruotų nėra, siekdami nustatyti šio šaunamojo ginklo kategoriją, Licencijavimo
skyriaus pareigūnai 2009 m. kovo 12 d. pateikė Pistoletą Klaipėdos AVPK
Kriminalistinių tyrimų biurui balistinių tyrimų specialistui. Atlikus tyrimą,
specialistas padarė išvadą, kad tyrimui pateiktas 9 mm kalibro automatinis
pistoletas Stečkino konstrukcijos „APS“ numeris LG 1359 yra A kategorijos
šaunamasis ginklas. Remdamasis Įstatymo reikalavimais ir specialisto išvada,
Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro viršininkas nusprendė pareiškėjo
pateikto Pistoleto neregistruoti civilinėje apyvartoje ir teisės aktų nustatyta
tvarka šį ginklą priduoti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės.
Trečiasis suinteresuotas
asmuo Departamentas atsiliepimu į skundą (b.l. 66–67) prašė skundą atmesti kaip
nepagrįstą.
Nurodė, kad Klaipėdos
AVPK Sprendimą priėmė, remdamasis Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro
eksperto išvada ir Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Atkreipė dėmesį į
tai, kad tyrimą atliko balistinių tyrimų specialistas, turintis aukštąjį
išsilavinimą, balistinių tyrimų kvalifikaciją ir 9 metų objektų laboratorinių
tyrimų stažą, specialistas buvo įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ar
paaiškinimo pateikimą, todėl Departamentas neturėjo pagrindo abejoti
kompetentingo specialisto pateikta išvada. Pažymėjo, kad Vokietijos Respublikos
institucijų išduoti dokumentai, kuriuose pareiškėjo nurodytas šaunamasis
ginklas priskiriamas B kategorijai, neturi prejudicinės galios Lietuvos
Respublikos kompetentingoms institucijoms.
II.
Klaipėdos apygardos
administracinis teismas 2010 m. gegužės 21 d. sprendimu (b.l. 137–141) skundą
atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatė, kad
Departamentas 2009 m. vasario 5 d. išdavė pareiškėjui išankstinį sutikimą dėl B
kategorijos pistoleto (revolverio) įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Turėdamas išankstinį sutikimą dėl B kategorijos pistoleto, pareiškėjas
Vokietijoje įsigijo ir į Lietuvos Respubliką įsivežė B kategorijos šaunamąjį
ginklą Makarov mod. Stečkin Nr. LG 1359. Norėdamas įregistruoti į Lietuvos
Respubliką įsivežtą šaunamąjį ginklą, pareiškėjas 2009 m. kovo 10 d.
trumpųjų graižtvinių šaunamųjų ginklų, pateiktų išbandymui, perdavimo-priėmimo
aktu Pistoletą perdavė Klaipėdos AVPK Viešosios policijos biuro licencijavimo
skyriaus specialistui. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje
civilinėje apyvartoje esančių ginklų registruose nėra registruotų pistoletų
Makarov mod. Stečkin, šis pareiškėjo registracijai pateiktas šaunamasis ginklas
buvo atiduotas Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biurui tikslu nustatyti
šio šaunamojo ginklo kategoriją. 2009 m. kovo 13 d. atlikus tyrimą, padaryta
išvada, kad pareiškėjo įsigytas ir registracijai pateiktas šaunamasis ginklas
yra 9 mm kalibro automatinis pistoletas Stečkino konstrukcijos „APS“ Nr. LG
1359 – A kategorijos šaunamasis ginklas. Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro
viršininkas, remdamasis Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 13 straipsnio
1 dalies 1 punktu ir 2009 m. kovo 13 d. specialisto išvada Nr. 250, priėmė
sprendimą neregistruoti pareiškėjo pateikto Pistoleto civilinėje apyvartoje ir
priduoti šį ginklą į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės. Sprendimas buvo apskųstas Departamentui, kuris 2009 m.
rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 5-S-4754 K. G. skundo
netenkino tais pačiais motyvais kaip atsakovas ir paliko galioti Sprendimą.
Atsižvelgdamas į Įstatymo 3 straipsnį, atsakovo atstovo paaiškinimus,
balistinių tyrimų specialistų išvadą ir Lietuvos policijos kriminalistinių
tyrimų centro 2010 m. kovo 31 d. Ekspertizės aktą Nr, 140-(905)-IS1-2460,
nustatė, kad pareiškėjo Vokietijos Respublikoje įsigytas ir tirti pateiktas 9
mm kalibro Stečkino konstrukcijos pistoletas APS Nr. LG 1359, remiantis
Įstatymu, yra A kategorijos šaunamasis ginklas, nes jis atitinka Įstatymo
3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą požymį, t. y. yra automatinis
šaunamasis ginklas. Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad dėl padarytų perdirbimų
pateiktoje būklėje iš šio ginklo negalima šaudyti automatiniu režimu (vienu iš
ginklo konstrukcijoje numatytų režimų), reiškia priežastį, dėl kurios šis
pistoletas tapo iš dalies tinkamas šaudyti. Dėl atliktų pistoleto perdirbimų
(kaiščio, blokuojančio keitiklio-saugiklio svirtelės nustatymą į automatinio
režimo padėtį, įstatymo, šaudymo tempo lėtinimo mechanizmo išėmimo ir rėme
esančio lėtinimo mechanizmo perduodančios svirties tvirtinimo kyšulių
pašalinimo) pateiktoje būklėje iš šio ginklo galima šaudyti tik pavieniais
šūviais pusiau automatiniu režimu, tačiau padaryti perdirbimai (įstatytas
kaištis, blokuojantis keitiklio-saugiklio svirtelės nustatymą į automatinio
režimo padėtį, išimtas šaudymo tempo lėtinimo mechanizmas ir pašalinti
pistoleto rėme buvę lėtinimo mechanizmo perduodančios svirties tvirtinimo kyšuliai)
nėra paveikę ginklo konstrukciją taip, kad jos neįmanoma būtų atkurti.
Panaudojus specialią įrangą rėmo kyšuliams atkurti ir sukomplektavus ginklą
trūkstamomis dalimis, jo funkcijas galima visiškai atstatyti. Atkuriant ginklo
konstrukciją ginklo pagrindinių dalių keisti nereikia. Pabrėžė, jog pareiškėjo
ir jo atstovo paaiškinimai, išankstinis sutikimas vežti B kategorijos ginklą ir
Vokietijos Respublikos kompetentingų institucijų išduotas leidimas nepaneigia
eksperto išvados. Padarė išvadą, jog pareiškėjo Vokietijos Respublikoje
įsigytas ir į Lietuvos Respubliką įvežtas bei registruoti pateiktas Pistoletas,
remiantis Įstatymu, yra A kategorijos šaunamasis ginklas, nes jis atitinka Įstatymo
3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą požymį, t. y. automatinis
šaunamasis ginklas. Atsižvelgdamas į Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, nurodė, kad
Klaipėdos AVPK Viešosios policijos biuro viršininkas pareiškėjui pagrįstai
atsisakė įregistruoti civilinėn apyvarton Pistoletą.
III.
Pareiškėjas pateikė
apeliacinį skundą (b.l. 143–149), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos
administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują
sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas
tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui,
papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Atsižvelgdamas į tai,
kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010 m. kovo 31 d.
ekspertizės akte Nr. 140-(905)-IS1-2460 (toliau – ir Ekspertizės aktas)
nurodyta, kad iš pateikto tirti ginklo galima šaudyti tik pusiau automatiniu
režimu, į Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, pažymi, jog Pistoletu nėra galimybės
šaudyti automatiniu režimu – nors ginklas po kiekvieno šūvio užsitaiso
automatiškai, vienu gaiduko paspaudimu negalima iššauti daugiau kaip vieną
kartą. Daro išvadą, jog ginklas negali būti laikomas automatiniu šaunamuoju
ginklu. Nesutinka su teismo išvada, kad jo įsigytas ir pateiktas įregistruoti
ginklas atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą požymį.
2. Teigia, jog remtis
Ekspertizės aktu galima tik iš dalies, t. y. teismas gali remtis
Ekspertizės akto dalimi, kurioje nustatytos jo įsigyto ginklo savybės, tačiau
Ekspertizės akto dalis, kurioje pagrindžiamas Pistoleto priskyrimas prie A
kategorijos šaunamųjų ginklų, akivaizdžiai prieštarauja Įstatymo nuostatoms.
Šiuo atveju ekspertas peržengė savo kompetencijos ribas.
3. Teigia, jog
Ekspertizės akto teiginys, kad priskiriant ginklą vienai iš kategorijų, būtina
įvertinti tiriamo ginklo modelio konstrukciją, o ne tik ginklo būklę tyrimo
metu, prieštarauja Įstatymo nuostatoms. Atsižvelgia į Įstatymo 2 straipsnio 1,
47 dalis, į tai, kad Ekspertizės akte nurodyta, jog įsigytu ginklu negalima
šaudyti automatiniu režimu, ir daro išvadą, kad Pistoletas yra akivaizdžiai
mažiau pavojingas už A kategorijos šaunamuosius ginklus, o jo pavojingumo
laipsnis atitinka B kategorijos šaunamųjų ginklų pavojingumo laipsnį.
4. Pabrėžia, jog
draudimas registruoti įsigytą ginklą tuo pagrindu, kad gali būti atkurtos
automatinės ginklo savybės, prieštarauja Įstatymo nuostatoms, protingumo ir
proporcingumo principams. Nurodo, jog Pistoleto pakeitimai užtikrina, kad iš
tokio ginklo būtų galima šaudyti tik pavieniais šūviais – pusiau automatiniu
režimu, tokiu būdu užkertant kelią šaudyti automatiniu režimu. Be to, teismo
posėdžio metu apklaustas ekspertas negalėjo atsakyti, kokia įranga reikalinga
automatinių Pistoleto savybių atkūrimui, ar ji yra laisvai prieinama, kokios
papildomos dalys reikalingos ir ar jos yra prieinamos. Taip pat pažymi, jog
perdirbimas negalimas, neturint licencijos, kurios jis neturi. Tuo tarpu pati
tikimybė, kad ginklas gali būti perdirbtas, padidinant jo pavojingumą, negali
būti pagrindu tokį ginklą laikyti pavojingesniu ir atitinkamai jį priskirti
pavojingesnių ginklų kategorijai.
Atsakovas atsiliepimu į
apeliacinį skundą (b.l. 159–161) prašo Klaipėdos apygardos administracinio
teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą
atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas
tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos
teisme.
Papildomai nurodo, kad
2010 m. sausio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl ekspertizės
byloje skyrimo ir prašyme pateikė sąrašą jo pageidaujamų ekspertų. Teismas tokį
prašymą patenkino ir skyrė atlikti šaunamojo ginklo ekspertizę vienam iš
pareiškėjo nurodytų ekspertų – Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kurio
Ekspertizės akte konstatuota, jog Pistoletas pagal Įstatymą yra A kategorijos
šaunamasis ginklas, nes padarytus pakeitimus ginklo konstrukcijoje galima
atkurti, o atkuriant konstrukciją nereikia keisti pagrindinių ginklo dalių. Remdamasis
Įstatymo 2 straipsnio 2, 14 dalimi, nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl
padarytų dalinių pakeitimų, nes pagal Įstatymą nė viena A kategorijos šaunamojo
ginklo pagrindinė dalis negali būti registruota civilinėje apyvartoje. Tuo tarpu
tik dalis pareiškėjo pateikto registruoto ginklo pagrindinių dalių yra dalinai
pakeista.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas
netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl
Sprendimo, kuriuo atsisakyta įregistruoti pareiškėjo pateiktą pistoletą
Makarov, mod. Stečkin Nr. LG1359, nes pateiktas ginklas yra A kategorijos
šaunamasis ginklas.
Sprendimo priėmimo metu
galiojusios Įstatymo redakcijos 2 straipsnio 9 dalis ginklą apibrėžė kaip
įrenginį ar daiktą, sukonstruotą ar pritaikytą gyviesiems ar kitiems objektams,
taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti. To paties straipsnio 21
dalis nustatė, jog ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų klasifikacija – šiame
įstatyme nustatytas ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų priskyrimas pagal jų
pavojingumą vienai iš kategorijų (A, B, C arba D). Pavojingiausi yra
A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi –
D kategorijos ginklai ir šaudmenys. Tuo tarpu Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1
punktas nustatė, jog civilinėje apyvartoje draudžiami A kategorijos ginklai,
ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, išskyrus
atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti
juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius,
šaudmenis A kategorijos ginklams, jų dalis, valstybinės kriminalistinės
ekspertizės įstaigos, valstybiniai muziejai, A kategorijos ginklus, šaudmenis,
jų dalis ir priedėlius tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos.
Iš nurodytų teisės aktų
nuostatų matyti, jog A kategorijos ginklai yra pavojingiausi ginklai, kurie
draudžiami civilinėje apyvartoje, išskyrus Įstatyme nurodytas tokio draudimo
išimtis. Byloje nėra ginčo, jog nagrinėjamoje byloje Įstatymo numatyta išimtis
netaikytina. Pareiškėjas nesutinka su jo įsigyto Pistoleto priskyrimu kategorijai
ginklų klasifikacijoje, t. y. nesutinka su tokio šaunamojo ginklo
priskyrimu A (pavojingiausios) kategorijos ginklams.
Byloje esanti Klaipėdos
AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto 2009 m. kovo 13 d. išvada
Nr. 250 (b.l. 20–21), kurios pagrindu priimtas Sprendimas, bei pareiškėjo
prašymu paskirtos ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro atliktos
ekspertizės 2010 m. kovo 31 d. aktas Nr. 140-(905)-IS1-2460 (b.l. 101–104)
vienareikšmiškai patvirtina, jog pareiškėjo įsigytas Pistoletas yra A
kategorijos šaunamasis ginklas, nes pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2
punktą A kategorijos ginklams priskiriami automatiniai šaunamieji ginklai.
Pažymėtina, jog Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio 4 dalis
nustato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su
eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtame
ekspertizės akte pateiktas išvadas, konstatuoja, jog nėra pagrindo su jomis
nesutikti ir nesiremti, sprendžiant kilusį ginčą.
Pareiškėjas teismui
nepateikė jokių papildomų kompetentingo subjekto išvadų ar kitų įrodomąją galią
šioje byloje turinčių dokumentų, kurie galėtų paneigti tokiame Ekspertizės akte
pateiktas išvadas. Tuo tarpu vien pareiškėjo teiginiai, jog turėtų būti
remiamasi tik ta Ekspertizės akto dalimi, kurioje nustatytos jo įsigyto ginklo
savybės, negali būti pagrindu teismui nesiremti Ekspertizės akte atliktu tyrimu
ir jo pagrindu padarytomis išvadomis.
Taip pat pabrėžtina, jog
Sprendimo priėmimo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 2 straipsnio 2
dalis šaunamąjį ginklą apibrėžė kaip įrenginį ar daiktą, sukonstruotą ar
pritaikytą kaip ginklą, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio
jėga gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingos, dirginančiosios
medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą
paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Taip pat nurodyta, kad šaunamaisiais
ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Pagal
to paties straipsnio 14 dalį pagrindinės šaunamojo ginklo dalys – vamzdis,
būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, pistoleto (revolverio)
rėmas ir jų pusgaminiai, taip pat į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas
(mažesnio kalibro vamzdis).
Sistemiškai vertinant
nurodytą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, A kategorijos
ginklai, kuriems priskiriami ir automatiniai šaunamieji ginklai, išskyrus
nustatytas išimtis, civilinėje apyvartoje yra draudžiami, darytina išvada, jog
Ekspertizės akte pagrįstai vertinta ne tik pateikto ginklo būklė, bet ir jo
konstrukcija, nes šaunamaisiais ginklais Įstatymo prasme laikomos ir šaunamųjų
ginklų dalys. Nustačius, jog pareiškėjo įsigytas Pistoletas yra perdirbtas A kategorijos
šaunamasis ginklas, o atkuriant ginklo konstrukciją, ginklo pagrindinių dalių
(vamzdžio, užrakto, rėmo) keisti nereikia (b.l. 103), atsižvelgiant į tai, kad
sistemiškai aiškinant nurodytas teisės aktų nuostatas A kategorijos
šaunamųjų ginklų dalys draudžiamos (išskyrus nustatytas išimtis) civilinėje
apyvartoje, įvertinus tai, jog A kategorijai priskiriami pavojingiausi ginklai,
kurių apyvartą uždraudė (išskyrus nustatytas išimtis) įstatymų leidėjas,
konstatuotina, jog Sprendimu pagrįstai atsisakyta registruoti pareiškėjo
įsigytą Pistoletą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinus nustatytas
aplinkybes bei A kategorijos ginklų pavojingumą, neturėjo atskirai tirti,
vertinti bei pasisakyti dėl to, kokie pakeitimai turėtų būti atlikti, kad
Pistoletas galėtų veikti kaip automatinis šaunamasis ginklas. Išvadai, jog
Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakanka vien aplinkybės, kad Pistoletas
yra perdirbtas A kategorijos šaunamasis ginklas, kurio konstrukcija gali būti
atkurta, nekeičiant ginklo pagrindinių dalių.
Remiantis tuo, kas
išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir
aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes,
todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o
apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies
1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a
pareiškėjo
K. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos
apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Laimutis Alechnavičius
Irmantas Jarukaitis
Romanas Klišauskas
|
,