Civilinė byla Nr. e2-12480-1135/2024

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01808-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.5.; 2.6.8.10.; 3.2.3.2.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 14 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „L. B.“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas,

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 2 209,60 Eur negrąžintą kreditą, 334,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 29 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 31,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 209,60 Eur, nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 29 d.) dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 27 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (1 537,43 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalimi bei šalims neišreiškus pageidavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus pateiktų įrodymų formalų vertinimą nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „B. F.“ ir atsakovo 2023 m. balandžio 27 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 2 229,03 Eur kreditas 54 mėn. terminui (iki 2027 m. spalio 27 d.) bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą, mokėti palūkanas (metinė palūkanų norma 31,00 proc., paskolos mokestis (palūkanos) – 1 929,51 Eur) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl UAB „B. F.“ 2023 m. rugsėjo 26 d. siuntė atsakovui raginimą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti skolą, o 2023 m. spalio 13 d. pranešimu informavo apie sutarties nutraukimą, kuris įsigaliojo 2023 m. spalio 29 d. 2023 m. gruodžio 11 d. tarp UAB „B. F.“ ir UAB „L. B.“ sudarytos Periodinio reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą buvo perleista ieškovei.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.73 straipsnis numato, kad jei skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs prievolę grąžinti kreditą ir sumokėti pagal sutartį sulygtas sumas, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu sutartines prievoles ir ieškovės reikalavimas dėl 2 209,60 Eur negrąžinto kredito, 334,50 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2023 m. spalio 29 d.), yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.258 straipsnis).

Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovo 31,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 209,60 Eur, nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 27 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (1 537,43 Eur).

Kasacinio teismo praktikoje suformuota tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Teismų praktikoje pažymima, kad vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika, sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovei priteistina 31,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 000,00 Eur, nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 27 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (1 537,43 Eur).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinas jos sumokėtas 92,00 Eur žyminis mokestis, 242,00 Eur išlaidos, patirtos už procesinių dokumentų parengimą, valstybei – 10,36 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 441 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „L. B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 209,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų devynių eurų 60 ct) negrąžintą kreditą, 334,50 Eur (trijų šimtų trisdešimt keturių eurų 50 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 29 d.), 31,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 209,60 Eur, nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 27 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (1 537,43 Eur), 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 081,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 334,00 Eur (trijų šimtų trisdešimt keturių eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,36 Eur (dešimties eurų 36 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimui įsiteisėjus, ieškovei išduoti vykdomąjį raštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                                                Vaiva Bėčienė