Civilinė byla Nr. e2-11-330/2024

                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00469-2022-1

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl priteisto mokėti žyminio mokesčio mokėjimo išdėstymo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. J. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei V. B.-J.(toliau – ir atsakovė) dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės V. B.-J. priešieškinį Ž. J. dėl turto priteisimo. Teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui Ž. J. iš atsakovės V. B.-J. 1 202,06 Eur už komunalines paslaugas, o priešieškinį atmetė.

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-569-798/2023 Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, priteisė iš atsakovės V. B.-J. 1 302 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) valstybės naudai.

3.       Atsakovė 2023 m. lapkričio 3 d. pateikė prašymą išdėstyti priteistų 1 302 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis 36 mėnesiams. Prašyme atsakovė nurodė, kad negali iš karto sumokėti priteistą žyminį mokestį, nes jos gaunamos pajamos per mėnesį yra vos 750 Eur, iš kurių 400 Eur ji skiria komunaliniams mokesčiams, apie 200 Eur kelionei į darbą ir iš jo, taip pat moka už sūnaus mokslą, jai finansiškai padeda motina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo.

5.       Teismas, atsižvelgęs į atsakovės pateiktus duomenis apie jos gaunamas pajamas, bei į tai, kad teismo sprendimu ieškovui priteistų pinigų mokėjimo atsakovė neprašo išdėstyti, nutarė, jog atsakovės pateikti įrodymai nevisiškai patvirtina jos turtinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad apeliantei buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas ir ji galėjo sukaupti žyminio mokesčio sumokėjimui reikiamą sumą. Teismas nurodė, kad atsakovės sūnus yra pilnametis, todėl už jo studijas atsakovė neprivalo mokėti, nutarė, jog šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl netenkino atsakovės prašymo.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.        Atskirajame skunde atsakovė V. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo  2023 m. lapkričio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jos prašymą ir dalimis išdėstyti teismo sprendimu priteisto žyminio mokesčio mokėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

6.1. Apeliantė, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, negalėjo sukaupti lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, kadangi nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. negavo darbo užmokesčio, nes buvo nedarbinga dėl nelaimingo atsitikimo darbe. 

6.2. Atsakovės pilnametis sūnus didžiausią laiko dalį skiria studijoms ir neturi galimybės dirbti, todėl atsakovė turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimu iš atsakovės priteisto žyminio mokesčio mokėjimą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8.       Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė papildomus duomenis: informaciją apie atsakovei suteikto nedarbingumo laikotarpius, išrašą iš atsakovės sąskaitos, esančios Swedbank, akcinėje bendrovėje, už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d., mokėjimo nurodymą.

9.       Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą normą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

10.       Kasacinis teismas, aiškindamas dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

11.       Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad byloje keliamas klausimas, ar apeliantės finansinė padėtis ir jos ateities perspektyvos sudaro pagrindą tenkinti prašymą ir išdėstyti teismo sprendimo dalies, kuria priteistas sumokėti žyminis mokestis, vykdymą, į atskirojo skundo argumentus, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus, apeliacinės instancijos teismas priima ir su kita bylos medžiaga vertina apeliantės papildomai pateiktus duomenis kaip naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimant naujus įrodymus, bylos šalių teisė susipažinti su juose esančiais duomenimis ir išdėstyti savo nuomonę dėl jų nėra pažeista. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) su atsakovės atskiruoju skundu bei su juo pateiktais naujais įrodymais yra supažindinta, atsakovės prašymui neprieštarauja.

Dėl pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą

12.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

13.       Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1485-196/2018).

14.       Analizuojamu atveju nustatyta, kad atsakovė dirba, jos darbo pajamos per mėnesį sudaro apie 750 Eur. Atsakovė nurodė, kad teikia finansinę paramą savo pilnamečiui sūnui, kuris mokosi Marijampolės kolegijoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad žyminio mokesčio mokėjimas apeliantei buvo atidėtas ir ji, žinodama apie galimą būsimą prievolę sumokėti žyminį mokestį, galėjo sukaupti lėšas šiam mokesčiui sumokėti, o prievolės išlaikyti pilnametį sūnų ji neturi, netenkino apeliantės prašymo.

15.       Nors teismų sprendimai vykdomi jiems įsiteisėjus, išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo savanoriškai (CPK 281 straipsnis), ir paprastai visas sprendimas vykdomas iš karto, tačiau socialiai reikšmingos aplinkybės gali būti pagrindas numatyti išimtį iš įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo nedelsiant taisyklės ir tai nebus šalies, kuriai pareiškėjas yra įpareigotas sumokėti atitinkamą sumą, teisių ir teisėtų interesų pažeidimas.

16.       Tarp pagrindų, sudarančių galimybę atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, yra  skolininko sunki turtinė padėtis (CPK 284 straipsnio 1 dalis), objektyviai lemianti skolininko negalėjimą iš karto įvykdyti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad asmuo, prašydamas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, turi įvertinti tai, jog prievolė sumokėti žyminį mokestį nedingsta, o tik nusikelia į ateitį, tuo atveju jei bus priimtas tam asmeniui nepalankus teismo procesinis sprendimas, ir šis asmuo turi tam ruoštis. Analizuojamu atveju apeliantės papildomai pateikti duomenys patvirtina, kad nuo 2023 m. birželio 26 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. apeliantė buvo nedarbinga dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Akivaizdu, jog apeliantė, gaudama darbines pajamas, kurių dydis artimas minimaliai algai, ir kurias reikėjo skirti būtinųjų asmeninių poreikių patenkinimui, būdama ilgą laiką nedarbinga, negalėjo turėti papildomų pajamų, iš kurių galėtų sukaupti mokėtiną žyminį mokestį.

17.       Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovės sūnus yra pilnametis ir apeliantei nėra prievolės jį išlaikyti, tačiau pateikta Marijampolės kolegijos pažyma patvirtina, kad apeliantės sūnus studijuoja Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakultete nuolatine forma pagal pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programą, valstybės nefinansuojamoje vietoje. CK 3.1921 straipsnio 1 dalies normos nustato, kad esant galimybei, tėvai turi pareigą išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose. Apeliantės pateiktas išrašas iš jos banko sąskaitos taip pat įrodo, kad ji teikia sūnui finansinę paramą, todėl jos galimybės sumokėti visą žyminio mokesčio sumą yra ribotos.

18.       Aktualu ir tai, kad sprendžiant dėl pagrindo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui (šiuo atveju – atsakovei), ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, ar nebus pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad sprendimo vykdymo išdėstymu būtų paneigta jo vykdymo privalomumo esmė, ar pažeisti valstybės, kurios naudai priteistas žyminis mokestis, interesai. Reikšminga ir tai, kad atsiliepime į atsakovės prašymą išdėstyti žyminio mokesčio mokėjimą VMI nurodė, kad neprieštarauja, jog  prašymas būtų patenkintas, palikdama priteistos sumos mokėjimo išdėstymo sąlygas nustatyti teismo nuožiūra.

19.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios socialiai reikšmingos aplinkybės sukuria pagrindą taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimo vykdymo tvarkos išimtį. Visgi, pažymėtina, kad laikotarpis, kuriam apeliantė prašo išdėstyti teismo sprendimu priteisto žyminio mokesčio sumokėjimą (1 302 Eur žyminio mokesčio mokėjimą prašo išdėstyti 36 mėnesių terminui, o tai reikštų mokėjimus po 36 Eur per mėnesį) yra pernelyg ilgas, tokia vykdymo trukme iš esmės sumenkinamas teismo sprendimo vykdymo operatyvumo principas. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad šiuo atveju teisinga, protinga ir sąžininga teismo sprendimu priteisto žyminio mokesčio mokėjimą išdėstyti dalimis 12 mėnesių terminui, t. y. kas mėnesį mokant po 108,50 Eur žyminio mokesčio dalį. Sprendimo vykdymo išdėstymas tokiam terminui labiau atitiktų apeliantės finansinį pajėgumą ir nepaneigtų teismo sprendimo privalomumo bei vykdytinumo principų.

20.       Remiantis išdėstytais motyvais, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinamas iš dalies, išdėstant iš V. B.-J. valstybei priteisto 1 302 Eur žyminio mokesčio mokėjimą 12 mėnesių terminui. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atsakovės V. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies.

Išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-569-798/2023 iš atsakovės V. B.-J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistų 1 302 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis dvylikos mėnesių terminui, įpareigojant atsakovę V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo šios nutarties priėmimo dienos kas mėnesį sumokėti į valstybės biudžetą po 108,50 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.