Procesinio sprendimo kategorija                                                                                                                     2.1.15.1.2.2. (S)

          KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

        2008 m. kovo 12 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,

sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui, 

gynėjai Galinai Korabliovai, 

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. P. gynėjos adv. V. Pargaliauskienės skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo įtariamajam R. P., ir

                                                     n u s t a t ė :

R. P. įtariamas pagal BK 129 str. 1 d. tuo, kad 2007 m. spalio 26-27 d., tiksli data nenustatyta, Skuodo rajone (duomenys neskelbtini) kaime, gyvenamojo namo, kuriame gyvena, virtuvėje, tyčia V. D. ne mažiau kaip 5 kartus sudavė į galvą ir ne mažiau kaip 1 kartą sudavė į krūtinę bei jį smaugė, tuo padarė nukentėjusiajam kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo smegenų pusrutulio srityje ir galvos kairiosios pakaušinės srities sumušimą, gerklų kremzlių lūžius bei kitus sužalojimus. Kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, suspaudus galvos smegenis, bei galvos smegenų sumušimas sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl patirtų sužalojimų V. D. mirė.

                            R. P. sulaikytas 2008-02-05, po to suimtas, Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2008-02-14 nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams.

              Skundu įtariamojo R. P. gynėja prašo panaikinti šią nutartį. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 36 „Dėl teismų praktikos skiriant arba pratęsiant kardomąją priemonę (suėmimą)“ 1 p. nustatyta, kad teismas, skirdamas pačią griežčiausią kardomųjų priemonių rūšį suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, bei atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelniausiomis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad būdamas laisvėje, R. P. gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pareiškus įtarimą apie padarytą nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., jis neigė, kad V. D. nužudė tyčia. Prieš kelias dienas iki mirties V. D. (duomenys neskelbtini) kaime nukrito nuo šieno vežimo. 2007 m. spalio 26 d., V. D. esant neblaiviam, jis griuvo ant žemės, galva kliudydamas stalą. R. P. V. D. kėlė nuo žemės ir tempė jį į lovą, paėmęs sulenkta ranka per kaklą. Yra pagrindo manyti, kad R. P. veika gali būti perkvalifikuota į BK 132 str. 1 d. R. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir yra ją deklaravęs (duomenys neskelbtini) kaime, kurioje gyvena vienas. Teismas, skirdamas suėmimą nurodė, kad įtariamasis nedirba, gali slėptis, trukdyti procesui, paveikti liudytojus. R. P. yra nedarbingas. Jam 2007 m. gruodžio 17 d. yra nustatytas 35 procentų darbingumas, ir jis negali dirbti dėl sveikatos būklės. Jam paskirta ir mokama invalidumo pensija. Nuo sulaikymo iki suėmimo pratęsimo R. P. būnant areštinėje, dėl besikartojančių skausmų jam net 8 kartus buvo kviečiama greitoji pagalba. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai yra apklausę liudytojus, todėl nėra pagrindo manyti, kad R. P. gali paveikti liudytojus, juo labiau, kad šie liudytojai nematė V. D. mirties aplinkybių. BPK 122 str. 2 d. nurodyta kad, kai pagrįstai manoma, kas įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismas, skirdamas suėmimą, pažeidė BPK 122 str. nuostatas bei neatsižvelgė į aukščiau nurodytas aplinkybes. BK 129 str. 1 d. numatytos gresiančios sankcijos griežtumas negali būti pagrindu slapstimosi ar bėgimo faktui įrodyti. Byloje nėra duomenų, kad būdamas laisvėje R. P. darys naujus nusikaltimus, numatytus BK 122 str. 4 d., trukdys procesui, bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo.

Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Apygardos teismas atskirai neapsistoja prie gynėjos skundo argumentų, kuriais ginčijamas skundžiamos nutarties atitikimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 36 nuostatoms, kadangi šiame nutarime išdėstytą savo poziciją baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas yra pakeitęs 2004-12-30 nutarimu Nr. 50. Atkreiptinas dėmesys, jog gynėjos siūlymas sprendžiant suėmimo skyrimo klausimus vadovautis ne įstatymo raide, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo atitinkamuose punktuose išdėstytomis rekomendacijomis, Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo kontekste apskritai vargu ar yra priimtinas.

Priimdama skundžiamą nutartį, ikiteisminio tyrimo teisėja pagrįstai konstatavo, kad byloje yra pakankamai duomenų, duodančių pagrindą įtarti R. P. inkriminuoto nusikaltimo padarymu – šiuo atveju tai yra liudytojų parodymai ir teismo medicinos specialisto išvados, paneigiantys įtariamojo versiją, jog V. D. galėjo susižaloti pats ar patirti sužalojimus keletą dienų prieš mirtį, bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

R. P. įtariamas tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta griežta reali laisvės atėmimo bausmė. Įtariamasis 2007-06-15 teismo yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nėra saistomas pozityviais šeiminiais ar darbiniais ryšiais (neturi šeimos, gyvena vienas, nedirba), viena iš liudytojų M. S. yra buvusi jo sugyventinė. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog R. P. sistemingai girtauja, būdamas girtas elgiasi agresyviai, yra eilę kartų smurtavęs prieš M. S. ir ją sužalojęs. Šios aplinkybės duoda pakankamą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje, įtariamasis gali toliau daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, trukdyti procesui, mėgindamas paveikti liudytoją M. S. bei, vengdamas gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo. BPK 122 str. 1 d. 1, 2, 3 p. numatyti suėmimo skyrimo pagrindai įtariamojo atžvilgiu ir šiuo metu nėra išnykę. Siekiant užtikrinti BPK 119 str. numatytų tikslų įgyvendinimą bei atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo teisėja pagrįstai pratęsė įtariamajam suėmimo terminą 2 mėnesiams, nepažeisdama BPK 11 str. 1 d. įtvirtinto proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones. Įtariamojo gynėjos skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo taikyti R. P. griežčiausią kardomąją priemonę.

Vadovaudamasis BPK 130 str., teisėjas

                                                      n u t a r ė :

įtariamojo R. P. gynėjos adv. V. Pargaliauskienės skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                   Linas Pauliukėnas