Pranešėja Aušra Maškevičienė                                                        Civilinė byla Nr. 2A-1647-460/2012

Teisėja  Jolanta Gailevičienė                                                        (Proceso Nr. 2-06-3-00223-2012-3)

     Procesinio sprendimo kategorija 42.3, 42.8,

                                                                        (S) 42.10, 42.11.1, 42.11.5, 63.1, 63.2, 99.5;

121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2349-777/2012 pagal ieškovo A. B. (A. B.) ieškinį atsakovui AB SEB bankui, trečiasis asmuo R. B., išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo niekinėmis bei ieškovo (apelianto) A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovas 2012-01-05 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė: pripažinti ab initio 2006-05-05 kredito sutarties, pasirašytos tarp ieškovo ir AB SEB banko Nr. 0460618090756-13 sąlygas, nustatytas 5.2 p. niekinėmis ir negaliojančiomis kaip prieštaraujančiomis CK 6.188 straipsnio 7 daliai; pripažinti neteisėtu 2006-05-05 kredito sutarties, pasirašytos tarp ieškovo ir AB SEB banko Nr. 0460618090756-13 vienašalį 2010-11-30 nutraukimą atsakovo AB SEB banko iniciatyva; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2006-05-05 sudarė su atsakovu kredito sutartį, pagal kurią bankas įsipareigojo suteikti 450 000 Lt kreditą būsimo gyvenamojo namo statybai. Vėliau buvo padaryti kredito sutarties pakeitimai, pagal kuriuos bankas įsipareigojo ieškovui suteikti papildomą 350 000 Lt paskolą gyvenamojo namo statybos darbams užbaigti, tačiau visos papildomos kredito dalies neišmokėjo. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti bankui buvo įkeistas ieškovo tėvams asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. trijų kambarių butas ir žemės sklypas, kuris vėliau buvo padovanotas ieškovui su statomu namu. Kredito sutarties galiojimo metu dėl palūkanų kintamosios dalies dydžio spartaus augimo ieškovas susidūrė su sunkumais laiku vykdyti prievoles pagal kredito sutartį. Prašė, kad bankas pakeistų paskolos valiutą, tačiau atsakovas į ieškovo prašymus nereagavo. Atsakovas neįvykdė ir papildomo susitarimo prie kredito sutarties sąlygų išmokėti papildomą kredito dalį. Dėl to ieškovas negalėjo užbaigti statybos darbų ir realiai sukurti nekilnojamojo turto objekto. Kredito sutarties galiojimo metu ieškovas kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl kredito sutarties sąlygų prieštaravimo sąžiningumo principams, ką iš dalies tarnyba ir patvirtino. Atsakovas neatsižvelgė į ieškovo reikalavimus, įspėjimais informavo, kad ieškovas nesilaiko kredito sutarties grafiko, nesavalaikiai moka įmokas ir palūkanas, vienašališkai nutraukė kredito sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir pareikalavo grąžinti prieš terminą negrąžintą kreditą, sumokėti palūkanas ir delspinigius. Ieškovas su sutarties vienašaliu nutraukimu prieš terminą nesutinka, nurodė, kad sutartis nutraukta neteisėtai, pažeidžiant CK nuostatas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo ir ieškovo kaip vartotojo teises. Sutarties 5.2 punktas, nustatantis, kad kreditorius turi teisę nutraukti kredito sutartį vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo nesilaikant bet kokių kredito sutartyje nustatytų sąlygų ir kai pradelsta įsipareigojimų suma viršija 5 000 Lt laikytina nesąžininga ir teismo pripažintina niekine. Pasirašyta kredito sutartis pagal savo esmę laikytina vartojimo kredito sutartimi. Gyvenamąjį namą ieškovas statė savo ir šeimos asmeninių poreikių tenkinimui. Nagrinėjamu atveju kredito dalies mokėjimas dar nebuvo prasidėjęs. Pradelsti įsipareigojimai sudarė nepilnai 30 000 Lt, kas sudaro tik apie 5 proc. išmokėtos kredito sumos, todėl atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį. Ieškovas nurodė, kad pinigų grąžinti kreditą būtų gavęs, lėšas ketino skolintis iš savo tėvo A. B., kitų šaltinių.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kreditorius turi teisę nutraukti kredito sutartį ne tik pagal šios sutarties nuostatas. Tokią teisę kreditoriui suteikia Finansinių įstaigų įstatymo 31 str. 6 d. 4 p., CK 6.217 str. 1 d., Vartojimo kredito įstatymo 19 str. 3 p. Pagal kredito sutarties Specialiosios dalies 5.6 punktą kreditas turi būti grąžinamas dalimis, jas mokant kas mėnesį. Ieškovas buvo įsipareigojęs (kredito sutarties Bendrosios dalies 4.1 punktas) pagal grafiką grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, t. y. prievoles vykdyti kas mėnesį. Paskutinė ieškovo daryta įmoka vykdant aukščiau minėtą savo prievolę bankui buvo atlikta 2009-10-12. Bankas ieškovui apie netinkamą prievolės vykdymą pranešė ir įspėjo apie nevykdymo pasekmes. 2010-12-10 pranešimu informavo ieškovą, kad kredito sutartį nutraukė. Vartojimo kredito įstatymo 19 str. 2 p. numato, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę nutraukti kredito sutartį ir tais atvejais, kai mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės. Bankas nepažeidė įstatymo reikalavimų. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, pagal sutarties sąlygas. Prievolės netinkamas vykdymas (nevykdymas) yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas. Todėl ieškovas nepagrįstai teigė, jog bankas taiko jo atžvilgiu nesąžiningas sutarties sąlygas. Ieškinys nepagrįstas, nes ieškovas jį grindžia samprotavimais ir prielaidomis. Nurodė, kad iš Turto arešto aktų registro bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, jog ieškovas prievolių nevykdo ir kitiems kreditoriams. Tą patvirtina kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo aplinkybes.

Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai. Paskola buvo gauta šeimos poreikių tenkinimui. Statomame name ketino apsigyventi kartu su šeima, tačiau dėl banko neteisėtų veiksmų nebuvo išmokėtas visas kreditas, dėl to negalėjo baigti statybų. Vėliau bankas neteisėtai nutraukė kredito sutartį.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba byloje pateikė 2012-04-23 nutarimą Nr. 10-320 „Dėl išvados civilinėje byloje Nr. 2-2349-777/2012 patvirtinimo ir teikimo“.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-07 sprendimu ieškinį atmetė; iš ieškovo A. B. atsakovui AB SEB bankui priteisė 600 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo A. B. valstybei priteisė 19,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog ieškovo reikalavimas dėl sutarties 5.2 punkto sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nepagrįstas, todėl šį reikalavimą atmetė. Pažymėjo, kad ieškovas tiek žodžiu, tiek raštu kelis kartus kreipėsi į banką, siekdamas jam palankesniu būdu pakeisti sutarties sąlygas, pripažįstant, jog bankas bendradarbiavimo pareigą vykdė gana pasyviai, tačiau konstatavo, kad toks banko elgesys nepateisina ieškovo prievolės pažeidimo ir negali pašalinti iš to kilusių pasekmių.

Apeliaciniame skunde apeliantas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. B. ieškinį AB SEB bankui patenkinti visiškai – pripažinti ab initio 2006-05-05 kredito sutarties, pasirašytos tarp ieškovo A. B. ir AB SEB banko Nr. 0460618090756-13 sąlygas, nustatytas 5.2 p. niekinėmis ir negaliojančiomis kaip prieštaraujančiomis CK 6.188 straipsnio 7 daliai; pripažinti neteisėtu 2006-05-05 kredito sutarties, pasirašytos tarp ieškovo A. B. ir AB SEB banko Nr. 0460618090756-13 vienašalį 2010-11-30 nutraukimą atsakovo AB SEB banko iniciatyva; priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas be pagrindo konstatavo, kad ieškovas pažeidė savo kaip skolininko pareigą kooperuotis ir jo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas turi būti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė teismui vienareikšmišką išvadą, kad kredito sutartis nutraukta neteisėtai, pažeidžiant CK nuostatas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo ir ieškovo kaip vartotojo teises. Sutarties 5.2 punktas, nustatantis, kad kreditorius turi teisę nutraukti kredito sutartį vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo pačiam sprendžiant, kas yra esminis pažeidimas, laikytina nesąžininga ir teismo pripažintina niekine. Pažymėjo, kad ieškovas A. B. laiku negalėjo vykdyti sutarties dėl atsakovo kaltės (bankas netenkino ieškovo prašymo pakeisti paskolos valiutą), dėl to paskolos eilinių įmokų dydis išaugo daugiau negu du kartus. Jeigu bankas būtų sutikės pakeisti paskolos valiutą, ieškovas būtų galėjęs tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus ir sutartis nebūtų nutraukta. Teismas be pagrindo pripažino, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartį dėl to, kad dalis paskolos buvo panaudota ne pagal tikslinę paskirtį.

Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nepagrįstas yra apelianto teiginys, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba byloje pateikė vienareikšmišką išvadą, kad Kredito sutartis nutraukta neteisėtai. Pažymėjo, kad apeliantas nepagrįstai teigia kad jis įsipareigojimų nevykdė dėl banko kaltės, nes šis atsisakė pakeisti valiutą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2006-05-05 sudarė Kredito sutartį Nr. 0460618090756-13, pagal kurią bankas suteikė A. B. 40-čiai metų (iki 2046-05-04) 450 000 Lt dydžio kreditą, kurio paskirtis: sumokėti už darbus, nurodytus būsto statybos sąmatoje ir už statybines medžiagas. Bankui buvo įkeista: 306 000 Lt vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 256 000 Lt vertės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2007-05-04 susitarimu Nr. 1 nustatytas 18 mėnesių kredito grąžinimo atidėjimo laikotarpis. 2008-01-07 susitarimu pakeistas sutarties 8.1 punktas nurodant, kad kredito suma gali būti išmokama dalimis per laikotarpį iki 2008-03-01, papildomu 9.3 punktu A. B. įsipareigojo iki 2008-06-01 užbaigti statybos darbus, pateikti pilną turto vertinimą bei atlikti pakeitimus turto draudime ir hipotekos lakšte, neįvykdžius šios sąlygos, palūkanos didinamos 1 proc. iki sąlyga bus įvykdyta. 2008-05-15 susitarimu Nr. 3 pakeisti Specialiosios dalies 4, 7.1, 7.2, 9.3 punktai, įtrauktas 8.3 punktas, papildomai suteikta 350 000 Lt kredito dalis statybos užbaigimui, kurią bankas įsipareigojo išmokėti per 6 mėnesius nuo pakeitimo pasirašymo dienos pateikus darbų sąmatą bei atlikus pakeitimus turto draudimo polise ir hipotekos lakštuose, įkeisto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nurodyta 240 000 Lt. 2008-11-24 susitarimu Nr. 4 pakeistas 8.3 punktas, 9.3 punktas nurodant, kad likusią kredito sumą bankas išmokės iki 2009-11-15, o kredito gavėjas įsipareigojo statybos darbus užbaigti iki 2009-12-31 (t. 1, b. l. 14–25). 2008-06-11 sutartimis Aleksandras ir L. B. dovanojo A. B. butą, esantį Rambyno g. 7–61, Klaipėdoje, ir žemės sklypą, esantį Lanko g. 33D, Klaipėdoje (t. 1, b. l. 25–26, 27–29, 30–32). 2009-10-22 raštu bankas A. B. priminė, kad jis nevykdo įsipareigojimų; turint finansinių sunkumų grąžinti kredito dalį buvo siūloma kreiptis į banką, kur būtų įvertinta galimybė taikyti atidėto grąžinimo terminą (t. 1, b. l. 37). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2009-06-19 nutarimu dėl 2009-04-01 gauto prašymo nutarta, kad sutarties 1, 2.5, 4.15, 5.2, 9, 4.5, 4.6, 4.14 punktų nuostatos atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9, 5, 6 punktuose sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus (t. 1, b. l. 57–61). 2009-11-23 į ieškovo kreipimąsi bankas raštu atsakė, kad 2009-02-03 priimtas sprendimas laikinai sustabdyti kredito išmokėjimą ir prašyta pateikti informaciją apie tikslinį lėšų panaudojimą. 2009-04-28 bankas sutiko pakeisti kredito valiutą į eurus nustatant papildomas sąlygas – įkeisti papildomą nekilnojamąjį turtą, įtraukti sutuoktinę kaip bendraskolę, nes bankui kilo įtarimų dėl kredito panaudojimo ne pagal paskirtį. Likusi suma būtų išmokama po 25 000 Lt pateikus jų panaudojimo statyboms įrodymus. 2009-08-25 rašte bankui A. B. nurodė, kad dėl valiutos pakeitimo kreipėsi 2009-01-12, tik 2009-04-27 sužinojo, kad valiuta į eurus pakeista nebus. Nurodė, kad paskolos mokėti neįstengia, prašė peržiūrėti sutartį (t. 1, b. l. 46–48). Pakeitimų nepasirašius 2009-09-02 buvo sustabdytas pinigų išmokėjimas dėl nelaiku vykdomų įsipareigojimų, nepateiktų dokumentų apie tikslinę lėšų paskirtį (t. 1, b. l. 38–39). 2010-01-06 A. B. įspėtas, kad iki 2010-01-25 nesumokėjus skolos, sutartis bus nutraukta (t. 1, b. l. 40). 2010-01-25 A. B. bankui raštu nurodė, kad ne kartą kreipėsi į banką, prašydamas pakeisti sutarties sąlygas, bet į tai niekas nereagavo. Nurodė, kad pagal CK 6.207 straipsnio 1 dalį turi teisę sustabdyti sutarties įvykdymą, kol bankas nepradės jos vykdyti. Prašė nenutraukti sutarties neišnagrinėjus situacijos (t. 1, b. l. 50). 2010-04-07 A. B. įspėtas, kad iki 2010-05-05 nesumokėjus skolos, sutartis bus nutraukta (t. 1, b. l. 42). 2010-05-03 A. B. nurodė bankui, kad negavo atsakymų į savo klausimus (t. 1, b. l. 51). 2010-07-01 A. B. nurodė bankui, kad negavo atsakymų į savo klausimus (t. 1, b. l. 52). 2010-10-14 A. B. įspėtas, kad iki 2010-11-12 nesumokėjus 42 688,05 Lt skolos, sutartis bus nutraukta (t. 1, b. l. 44). Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje 2010-10-19 buvo priimtas A. B. skundas (t. 1, b. l. 53). A. B. bankui 2010-11-02 raštu nurodė negavęs atsakymų į savo pateiktus klausimus, prašė pateikti išsamią informaciją apie skolą, nurodė kad dirba užsienyje ir atvykti negalės (t. 1, b. l. 49). A. B. 2010-12-10 buvo informuotas, kad sutartis yra nutraukta (t. 1, b. l. 45). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-15 nutartimi nutarta išieškoti AB SEB banko naudai iš A. B. 567 244,10 Lt skolos, 29 126,04 Lt palūkanų, 9 671,50 Lt delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, už skolą parduoti iš varžytinių pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 63–64). 2007-09-21 – 2008-09-08 laikotarpiu A. B. į užsienio sąskaitą pervedė 88 673 JAV dolerių (t. 1, b. l. 133–134). 2008-11-21 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė sudarė 620 000 Lt (t. 1, b. l. 135–137). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba byloje pateikė 2012-04-23 nutarimą Nr. 10-320 „Dėl išvados civilinėje byloje Nr. 2-2349-777/2012 patvirtinimo ir teikimo“ (t. 2, b. l. 10–19).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad akivaizdžiai nepagrįstas ir neatitinkantis bylos faktinės situacijos byloje yra apelianto teiginys, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba byloje pateikė vienareikšmišką išvadą, kad Kredito sutartis nutraukta neteisėtai, pažeidžiant CK nuostatas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo pateiktoje išvadoje išdėstė nuomonę dėl Kredito sutarties Bendrosios sutarties sąlygų atitikimo CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kriterijams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba visiškai nevertino byloje ginčijamo vienašališko Kredito sutarties nutraukimo atitikties CK 6.209 straipsnio ir CK 6.217 straipsnyje įtvirtintų sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo taisyklių atžvilgiu. Be to, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai deleguotas funkcijas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba neturi įgaliojimų vertinti civilinių santykių subjektų veiksmų dėl jų atitikties kitiems teisės aktams, išskyrus vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančius teisės aktus.

Nagrinėjamoje byloje svarbu vertinti ieškovo nurodomą Kredito sutarties 5.2. punktą dėl atitikties vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų vertinimo kriterijams ne izoliuotai, o sistemiškai kartu su 4.1 punktu, nes bankas vienašališkai nutraukė Kredito sutartį būtent dėl tęstinio Kredito sutarties 4.1. punkto, kuris numato Kredito gavėjo įsipareigojimą kreditą naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį ir nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas, pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo išvadoje nenustatė Kredito sutarties 4.1. punkto atitikties CK 6.188 straipsnio 2 dalyje numatytiems vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijams. Teismas pagrįstai konstatavo, kad 4.1 punktas atitinka bendruosius ir specialiuosius kredito sutarčių reikalavimus (CK 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.877 straipsnis), todėl atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl 5.2. punkto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas. Kita vertus, net ir pripažinus Sutarties 5.2. punktą niekiniu ir negaliojančiu, remiantis paties apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartyje byloje Nr. 3K-7-272/2011 suformuota praktika, sutarties nutraukimo pagrindus numatančių sutarties sąlygų pripažinimas nesąžiningomis vartotojo atžvilgiu ir todėl negaliojančiomis savaime nereiškia Kredito sutarties neteisėtumo, todėl Kredito sutarties nutraukimo teisėtumui patikrinti taikytinos įstatymo normos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pakeitus kredito valiutą jis būtų tinkamai vykdęs įsipareigojimus. Aktualu pažymėti, jog visą Kredito sutarties galiojimo laikotarpį apeliantas galėjo atlikti bent dalines įmokas, kurios, remiantis Kredito sutarties bendrosios dalies 10 punkte numatyta įmokų paskirstymo eiliškumo tvarka, būtų nukreiptos pirmiausia negrąžinto kredito dengimui. Tačiau bylos duomenimis ieškovas absoliučiai jokių įmokų neatliko nuo 2009-10-12. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas ir savo ieškinyje bei pirmosios instancijos teismui tvirtino galįs vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, tačiau savo finansines galimybes grindė tik nepagrįstomis prielaidomis, kurios prieštarauja byloje nustatytiems faktams – ieškovas turi skolų kitiems kreditoriams, jo turtui pritaikyti areštai. Tokius ieškovo samprotavimus apie galėjimą praeityje bei šiuo metu vykdyti sutartinius įsipareigojimus galima vertinti tik kaip siekį užvilkinti priverstinio skolos išieškojimo procesą (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis įsipareigojimų nevykdė dėl banko kaltės, nes šis atsisakė pakeisti valiutą. Pastebėtina, jog bankas išnagrinėjo ieškovo 2009-01-23 pateiktą prašymą ir sutiko pakeisti valiutą, tik sutarties pakeitimui nustatė papildomas sąlygas, susijusias su padidėjusios finansinės rizikos mažinimu, nes nustatė šiuos riziką didinančius faktus: kredito gavėjas 2007–2008 metais 208 547 Lt kredito lėšų sumą panaudojo ne pagal paskirtį, o tarptautiniams pervedimams į JAV atlikti; kredito gavėjas prašomas nepateikė 575 000 Lt išmokėto kredito panaudojimą pagal paskirtį pagrindžiančių dokumentų; iš išmokėto kredito lėšų pastatyto nebaigtos statybos namo preliminari rinkos vertė 2008-11-21 buvo tik 275 000 Lt, namas buvo su puse stogo dangos, be durų, be langų be fasado ir vidaus apdailos, tai pagrįstai patvirtino įtarimus dėl kredito panaudojimo ne pagal paskirtį; kredito gavėjas vėlavo mokėti įmokas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad bankas, siekdamas Kredito sutarties šalių interesų pusiausvyros, šias papildomas sąlygas ieškovui nustatė teisėtai ir pagrįstai, nes bankui kaip licencijuotai kredito įstaigai stebėti ir valdyti kredito riziką yra ne teisė, o pareiga. Kaip matyti, nepavykus susitarti dėl abiems šalims priimtinų kredito valiutos pakeitimo sąlygų bylos duomenimis Kredito sutartis liko nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vertinant įstatymų leidėjo įtvirtintą bankų sektoriaus svarbią reikšmę Lietuvos finansų sektoriuje, jo įtaką šalies ekonomikai, gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimui šalies finansų sistema, šios sistemos tvarumui, finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Neatsitiktinai įstatymo leidėjas finansų įstaigoms yra nustatęs specialius verslo riziką mažinančius apribojimus, priemones. Pabrėžtina, jog Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 6 dalis numato finansų įstaigoms prievolę nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui. To paties įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punkte kaip priemonė sumažinti finansų įstaigų prisiimamą riziką yra įtvirtinta finansų įstaigos teisė vienašališkai anksčiau termino nutraukti kredito sutartį dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo.

Be to, priešingai nei teigia apeliantas, teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas iš esmės pažeidė Kredito sutartį, 208 000 Lt kredito dalį panaudojant ne pagal paskirtį. Atsižvelgiant į ieškovo nemotyvuotus abstrakčius paaiškinimus apie skolą savo tėvui, šios skolos egzistavimas iš viso abejotinas (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Be to, ieškovo paaiškinimu teismo posėdžio metu, tėvas dvejų metų terminui jam paskolino 150 000 Lt prieš tai, kai jis kreipėsi į banką dėl kredito (t. 2, b. l. 26). Verta paminėti, kad jeigu paskola būtų egzistavusi, duomenys apie ją būtų buvę pateikti bankui (pildydamas paraišką kreditui, ieškovas turėjo nurodyti informaciją apie visus savo turimus skolinius įsipareigojimus), ir jie būtų turėję esminę reikšmę bankui priimant sprendimą ne tik dėl kredito dydžio, jo išmokėjimo sąlygų, bet ir kredito suteikimo apskritai. Nepaisant to, netgi preziumuojant, kad sandoris egzistavo, kredito panaudojimas tokiai paskolai grąžinti taip pat yra kredito panaudojimas ne pagal paskirtį.

Vadovaujantis tuo, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, inter alia sutarties pažeidimo trukmę, mastą, reikšmę pačiai sutarties prigimčiai, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą kad bankas, iš anksto įspėdamas ieškovą bei nustatydamas papildomą terminą padengti uždelstus įsiskolinimus, pagrįstai vienašališkai nutraukė Kredito sutartį dėl ieškovo esminio sutarties pažeidimo, kuris atitiko CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytas esminio sutarties pažeidimo sąlygas.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                       Aušra Maškevičienė

Kolegijos teisėjai                                                                                                                                   Žydrūnas Bertašius

Bronius Valius