Administracinė byla Nr. A-462-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03524-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 33.2; 37.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekspetra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekspetra“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, UAB „Orida“ dėl įsakymų ir sutarties vienašalio pakeitimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Ekspetra“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Ekspetra“, apeliantas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–10) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. 4-708 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-098 vykdytojai UAB „Ekspetra“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-708); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. 4-709 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-455 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-709); 3) panaikinti 2013 m. rugpjūčio 14 d. projekto „Viešbučio (duomenys neskelbtini) infrastruktūros sukūrimas“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-098, finansavimo ir administravimo sutarties vienašalį pakeitimą Nr. 4 (toliau – ir Vienašalis pakeitimas) ir patikslintą sutarties priedą Nr. 2 „Projekto biudžetas“.

Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas Nr. 4-708 priimtas vadovaujantis viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra, LVPA) 2013 m. birželio 27 d. rašte Nr. R4-7675 (13.1.5) „Dėl nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo (projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-098)“ pateiktu sprendimu – 2013 m. birželio 13 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-098/IT02 (toliau – ir Išvada). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama teisės taikymo ir aiškinimo praktika, Išvada yra Įsakymo Nr. 4-708 sudėtine dalimi, todėl byloje dėl šio įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinamas ir Išvados teisėtumas bei pagrįstumas (LVAT 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-344/2013).

Išvados pirminės informacijos šaltinis – LVPA 2013 m. gegužės 2 d. eksperto išvada; 2013 m. birželio 12 d. eksperto išvada; pažeidimo laikotarpis: 2011 m. birželio 8 d.–2011 m.    spalio 17 d.; nustatytas pažeidimas – UAB „Ekspetra“ įrangos įsigijimas didesnėmis nei rinkos kainomis; pateiktas siūlymas – sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi – 200 413,29 Lt, susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį – 200 413,29 Lt.

Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 patvirtintu Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), paskelbė konkursą dėl sveikatingumo komplekso įrangos (garinės pirties, saunos, infraraudonųjų spindulių pirties, SPA baseino (mažojo baseino), didžiojo baseino, kondicionierių, sauso masažinio stalo, šlapio masažinio stalo, drėgmės surinkimo įrenginių, valymo siurblio, valymo priemonių vežimėlio) įsigijimo.

2011 m. gegužės 27 d. UAB „Ekspetra“ ir konkurso laimėtoja UAB „Orida“ sudarė    įrangos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2011/04 (toliau – ir Įrangos pirkimo sutartis), pagal kurią UAB „Ekspetra“ įsipareigojo nupirkti sveikatingumo komplekso įrangą už bendrą 688 194,49 Lt (įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM)) kainą: garinę pirtį (1 vnt.) – 60 885,03 Lt   (be PVM), sauną (1 vnt.) – 60 861,43 Lt (be PVM), infraraudonųjų spindulių pirtį (1 vnt.) – 23 899,27 Lt (be PVM), SPA baseiną (mažąjį) (1 vnt.) – 152 298 Lt (be PVM), didįjį baseiną (1 vnt.) – 182 887 Lt (be PVM), kondicionierių (3 vnt.) – 12 336,45 Lt (be PVM), sausą masažinį stalą (1 vnt.) – 7 317,23 Lt (be PVM), šlapią masažinį stalą (1 vnt.) – 12 745,99 Lt (be PVM), drėgmės surinkėją (2 vnt.) – 49 694,78 Lt (be PVM), valymo siurblį (1 vnt.) – 4 375,90 Lt (be PVM) ir valymo priemonių vežimėlį (1 vnt.) – 1 450 Lt (be PVM). Įrangos įsigijimą patvirtina PVM sąskaitos faktūros ORI Nr. 0001, ORI Nr. 0005, ORI Nr. 0008, ORI Nr. 0007, ORI Nr. 0018, ORI Nr. 0022.

Išvadoje LVPA nurodė, kad SPA baseino, didžiojo baseino ir drėgmės surinkimo įrenginių kaina – 372 777,63 Lt – neatitinka rinkos kainos, taip pat garinės pirties, saunos ir infraraudonųjų spindulių pirties kaina – 168 753,09 Lt – neatitinka rinkos kainos.

Pareiškėjas nurodė, jog Išvadoje nurodytos išlaidos buvo pripažintos tinkamomis finansuoti. Pateikė LVPA mokėjimo prašymus dėl įrangos įsigijimo išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti, t. y. 2011 m. birželio 3 d. mokėjimo prašymą Nr. 4 dėl išlaidų pagal PVM sąskaitą faktūrą ORI Nr. 0001 finansavimo, 2011 m. spalio 10 d. mokėjimo prašymą Nr. 5 dėl išlaidų pagal PVM sąskaitą faktūrą ORI Nr. 0005 finansavimo, 2011 m. gruodžio 9 d. mokėjimo prašymą Nr. 6, 2012 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo prašymą Nr. 8 dėl išlaidų pagal PVM sąskaitą faktūrą ORI Nr. 0018 finansavimo, 2012 m. lapkričio 28 d. mokėjimo prašymą Nr. 9 dėl išlaidų pagal PVM sąskaitą faktūrą ORI Nr. 0022 finansavimo. LVPA pripažino nurodytas išlaidas tinkamomis finansuoti bei išmokėjo jam priklausančią dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 131.6 punktu, priimamas sprendimas tvirtinti paraišką asignavimui tik tuo atveju, jeigu nėra pagrindo įtarti pažeidimą, dėl kurio neturėtų būti išmokamos lėšos projekto vykdytojui. Visi įrangos įsigijimo išlaidas patvirtinantys dokumentai bei detalūs perkamos įrangos su paslaugomis aprašymai buvo pateikti LVPA vertinti ir pripažinti tinkamu pagrindu priimti sprendimą finansuoti išlaidas. Įrangos įsigijimo išlaidos buvo patikrintos bei pripažintos tinkamomis finansuoti, o už šių veiksmų atlikimą yra atsakinga LVPA (Taisyklių 117 p.). Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 patvirtintų Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 64 punktu, LVPA, įtarusi pažeidimą, tyrimą turi atlikti ir nustatyti pažeidimą (ar pripažinti, kad jo nėra) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažeidimo įtarimo ir / ar informacijos apie įtariamą pažeidimą gavimo dienos. Didžioji dalis mokėjimo prašymų finansuoti įrangos įsigijimą buvo pateikti ir lėšos išmokėtos       dar 2011 m., tik du iš jų – 2012 m. Po prašymų pateikimo LVPA iki šios dienos nepaaiškėjo     naujų aplinkybių, t. y. neatsirado naujų duomenų, patvirtinančių UAB „Ekspetra“ pažeidimus, todėl, pareiškėjo manymu, Išvada negali būti laikoma pagrįsta, kadangi yra praleistas terminas tyrimui atlikti ir Išvadai pateikti.

Pareiškėjas nurodė, kad LVPA Išvadoje nepagrįstai nevertino vietos paruošimo įrangos įrengimui darbų kainos. LVPA Išvadoje nurodė, kad pareiškėjo paaiškinime nurodyti darbai nebuvo paminėti pirkimų techninėje specifikacijoje ir nebuvo nupirkti, jiems atlikti nebuvo sudaryta įrangos pirkimo–pardavimo sutartis.

Visos įrangos pirkimo procedūros buvo derintos su LVPA (Taisyklių 183 p.), t. y. LVPA buvo pateikti derinti pirkimo dokumentai, pateiktas UAB „Orida“ pasiūlymas, taip pat pateikti įrangos žiniaraščiai, kuriuose yra nurodyta įrangos sudėtinių dalių bei įrengimo (paslaugų)      detalus aprašymas. Įrangos pirkimas–pardavimas įvyko įrangos žiniaraščių pagrindu, tai patvirtina paminėtos PVM sąskaitos faktūros ir perdavimo–priėmimo aktų prie šių sąskaitų turinys. Vadovaujantis Taisyklių 184.4 punktu, jeigu įgyvendinančioji institucija įtaria, kad viešojo pirkimo dokumentai / procedūra neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, ji gali pasiūlyti vykdytojui atlikti atitinkamus neatitikimo ištaisymo veiksmus. Tačiau LVPA, kuriai buvo pateikti visi pirkimo dokumentai bei derintos perkamos prekės ir paslaugos, nenurodė ištaisyti galimus nepatikimumus nustatytiems pirkimo reikalavimams, priešingai – įrangos pirkimo išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti pagal pateiktus viešojo pirkimo konkurso bei pirkimo dokumentus.

Išlaidos įrangai įsigyti buvo pripažintos tinkamomis finansuoti, t. y. LVPA, spręsdama dėl pateiktų išlaidų tinkamumo finansuoti, sprendė ir analizavo išlaidas pagrindžiančius dokumentus bei vertino kartu su įranga pirktų paslaugų pirkimo faktą, pačias paslaugas bei jų apimtį. Tačiau Išvadoje, vertinant įrangos rinkos kainą, nepagrįstai atsisakė vertinti paslaugų, neatsiejamų nuo įrangos, pirkimo faktą, apimtį bei kainas.

LVPA nepagrįstai Išvadoje nurodė, kad turėjo būti organizuotas atskiras paslaugų pirkimas. Remiantis Aprašo 2 punktu, prekių pirkimas apima ir perkamų prekių pristatymo, montavimo, diegimo ir kitas jų parengimo naudoti paslaugas. Pagal Aprašo 9 punktą, į vertės apskaičiavimą įeina ne tik prekių kaina, bet ir prekių išdėstymo ir įrengimo vertė. Atsižvelgiant į tai, jis      pagrįstai įsigijo įrangą, į kurios kainą yra įskaičiuotos neatsiejamos bei techniškai ir ekonomiškai neatskiriamos įrangos vietos parengimo išlaidos.

Tuo atveju, jeigu vykdant įrangos pirkimą ir nebūtų įsigytos jos įrengimo, montavimo bei parengimo naudoti paslaugos, pareiškėjas, vadovaudamasis Aprašo 22.3 punktu, turėtų teisę iš to paties pardavėjo be konkurso įsigyti šias paslaugas, nes jų techniškai ir ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties.

Pareiškėjo vykdomas įrangos pirkimas, į kurį buvo įtrauktos ir susijusios įrengimo, montavimo bei parengimo naudoti paslaugos, atitiko LVPA pateiktą pirkimų planą,      vadovaujantis 2010 m. rugpjūčio 12 d. projekto „Viešbučio (duomenys neskelbtini) infrastruktūros  sukūrimas“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-098, finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-1.3-ŪM-06-K-02-098 (toliau – ir Finansavimo ir administravimo sutartis) 8.1 punktu. Pareiškėjas pateikė LVPA pirkimų planą bei tiekėjų komercinius pasiūlymus, kuriuose buvo pateiktos įrangos pardavimo kainos, įskaitant ir susijusių paslaugų (įrengimo, montavimo bei parengimo naudoti). Taigi įrangos įsigijimo bei paslaugų išlaidos buvo įtrauktos į pirkimų planą, todėl UAB „Ekspetra“ tinkamai organizavo įrangos pirkimą, įsigydama ir neatsiejamas paslaugas, toks pirkimas atitiko pirkimų planą, o įrangos vietos parengimo, įrengimo, montavimo ir parengimo naudoti išlaidos yra priskiriamos prie finansuojamų išlaidų.

Pareiškėjas pažymėjo, jog LVPA Išvadoje, be anksčiau nurodytų pažeidimų, neteisingai nustatė ir apskaičiavo SPA baseino, drėgmės surinkimo įrenginių ir didžiojo baseino rinkos kainas. Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad SPA baseino, didžiojo baseino ir drėgmės surinkimo įrenginių kaina viršija 269 180,11 Lt (be PVM), Išvadoje nustatyta rinkos kaina – 103 597,52 Lt. 2013 m. balandžio 25 d. Eksperto išvadoje (toliau – ir Eksperto išvada Nr. 1), kuria paremta Išvada, konstatuota, kad SPA baseino ir didžiojo baseino kaina neatitinka rinkos kainų, Eksperto išvados Nr. 1 pagrindas – 2013 m. balandžio 5 d. elektroniniu paštu UAB „Baseinai ir fontanai“ pateiktas pasiūlymas, kuriame nurodyta SPA baseino ir didžiojo baseino kaina – 125 353 Lt su PVM.

Eksperto išvada Nr. 1 negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, Eksperto išvadoje Nr. 1 nebuvo lyginamos rinkos kainos. Eksperto išvada yra parengta, remiantis išimtinai vienu tiekėjo pasiūlymu, kuriame nurodytos prekių / paslaugų kainos 2013 m. Ginčo įrangos pirkimas vyko 2011 m., todėl eksperto išvada priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) III dalies nuostatas, numatančias retrospektyvinio vertinimo taisykles. Eksperto išvada taip pat yra nepagrįsta, kadangi pasirinkus vieną iš vertinimo metodų – lyginamąjį metodą, turi būti naudojami ne mažiau kaip 3 analogiški arba panašūs sandoriai (106 p.), o ekspertė, apskaičiuodama SPA baseino, drėgmės surinkėjų ir didžiojo baseino rinkos kainas, rėmėsi tik vienu pasiūlymu, apskaičiuodama kitos įrangos kainas – nepagrįstai lygino įsigijimo kainą.

Antra, Eksperto išvadoje Nr. 1 pirminiame šaltinyje nurodytos kainos be darbų. UAB „Baseinai ir fontanai“ 2013 m. balandžio 25 d. pateikė pasiūlymą pagal G. A. 2013 m. balandžio 4 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)@lvpa.lt į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)@baseinaifontanai.lt atsiųstą lentelę, kurioje jau buvo užpildytos medžiagų / paslaugų grafos. Šiose grafose nebuvo nurodyti susiję atliktini darbai ir darbų kainos. Pareiškėjo pateiktame pirkimų plano išraše bei UAB „Baseinai ir fontanai“ komerciniuose pasiūlymuose atskira kategorija išskirti darbai 2009 m. kainomis, t. y. mažojo baseino įrengimo darbai – 21 537,88 Lt be PVM ir 26 060,83 Lt su PVM, didžiojo baseino įrengimo darbai – 31 674,86 Lt be PVM ir 38 326,58 Lt su PVM. Taigi bendra didžiojo ir mažojo baseino įrengimo darbų kaina – 64 387,41 Lt su PVM, kuri  ir buvo patvirtinta LVPA kartu su UAB „Ekspetra“ pirkimų planu (lentelėje nurodytos SPA baseino ir mažojo baseino kainos yra kartu su įrengimo darbais). G. A. netinkamai parengė prašomą užpildyti pasiūlymą, nenurodydama susijusių darbų, kaip yra nurodyta prie pirkimų plano pateiktuose UAB „Baseinai ir fontanai“ komerciniuose pasiūlymuose. Dėl šios priežasties UAB „Baseinai ir fontanai“ elektroniniu paštu pateiktas pasiūlymas negali būti pagrindas, siekiant nustatyti įrangos rinkos kainas.

Trečia, Eksperto išvados Nr. 1 pirminiame šaltinyje nurodytos ne visos būtinosios medžiagos. LVPA atstovė G. A., teikdama prašymą užpildyti pasiūlymą, nenurodė visų būtinų įrenginių medžiagų bei jas nurodė netiksliai, tai patvirtina pasiūlymo ir įrangos žiniaraščių palyginamieji duomenys. UAB „Baseinai ir fontanai“ pateiktame pasiūlyme pagal G. A. nurodytas įrenginių detales nėra įtrauktos (ar netinkamai įtrauktos) šios prekės, kurios faktiškai buvo įsigytos iš UAB „Baseinai ir fontanai“ ir įrengtos viešbutyje: UV įrenginys (60 W, 15 m3 / h, montuojamas ant grindinio) įtrauktas tik 1 vnt., nors jis sudaro ir SPA baseino ir baseino komplektaciją – turėjo būti įtraukti 2 vnt; filtro korpusai yra abiejų baseinų komplektacijose, tačiau skirtingų techninių charakteristikų (vandens temperatūra 35 laipsniai ir 45 laipsniai), bet pasiūlyme nenurodytos korpusų techninės charakteristikos, o tiesiog nurodytas medžiagos pavadinimas ir bendras kiekis – 2; transformatoriai įtraukti į abiejų baseinų komplektacijas, tačiau skirtingo galingumo – 300 W / 12 V (baseinas) ir 50 W / 12 V (SPA baseinas), bet pasiūlyme nurodyta kaina, neaišku kurio transformatoriaus. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Baseinai ir fontanai“ pasiūlymas yra neišsamus ir netikslus, neatitinka faktiškai įsigytos įrangos, juo negali būti vadovaujamasi, nustatant įrangos rinkos kainas.

Ketvirta, Eksperto išvadoje Nr. 1 nevertinti faktiškai atlikti ir rangos sutartyje nurodyti darbai bei jų kaina. Kartu su kita ekspertizei gauta medžiaga buvo vertinama ir 2011 m. liepos 20 d. rangos sutartis Nr. 29, sudaryta tarp UAB „Baseinai ir fontanai“ ir UAB „Orida“ (toliau – ir Rangos sutartis). Rangos sutarties 2 punkte yra nurodyta, kad rangovo darbai neapima bendrastatybinių ir žemės darbų, kuriuos atlieka UAB „Orida“ savo sąskaita ir rizika ir kurie nurodyti Rangos sutarties priede Nr. 2. Remiantis Rangos sutarties 8 punktu ir priedu Nr. 2, UAB „Orida“ buvo įsipareigojusi ir faktiškai atliko priede Nr. 2 nurodytus darbus, kurie ir buvo įskaičiuoti į bendrąją SPA baseino ir baseino kainą, tačiau šios faktinės aplinkybės nebuvo įvertintos, šių darbų kaina nebuvo įtraukta, vertinant atitikimą rinkos kainoms. UAB „Orida“ savo lėšomis parengė baseino montavimo techninį projektą, įrengė drenažinę sistemą, per namo pamatą ir sienas pragręžę angas PVC vamzdžiams      ir kabeliams, paruošė tranšėją vamzdžiams ir kabeliams kloti, betonavo angas, paruošė baseino karkaso sienas, montavo kopėtėles, įrengė prieduobes, paruošė kanalus oro kilpai pravesti, įrengė ventiliaciją, drenažą, atvedė kanalizacijos vamzdžius, atvedė šalto vandens liniją bei atliko kitus Rangos sutarties priede Nr. 2 nurodytus darbus. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti vertinama ne tik baseinų medžiagų kaina, bet ir UAB „Orida“ atliktų darbų, kaip neatsiejamų nuo įrangos. Pareiškėjas nurodė, kad ji neteikė atskiro prašymo LVPA dėl apmokėjimo už UAB „Orida“ atliktus vietos įrangos įrengimui paruošimo darbus, o UAB „Orida“ šiuos darbus įtraukė į galutinę įrangos kainą.

Penkta, pirkimų plane nurodyta įrangos kaina didesnė. Pareiškėjo pateiktame LVPA patvirtintame 2009 m. pirkimų plane kartu su komerciniais pasiūlymais SPA baseino ir didžiojo baseino įsigijimo kaina yra 172 proc. didesnė (282 808 Lt), nei nurodyta Eksperto išvadoje Nr. 1 (103 597,52 Lt), iš kurių SPA baseino kaina – 99 770 Lt, didžiojo baseino kaina – 146 612 Lt, drėgmės surinkimo įrenginių – 36 426 Lt.

Šešta, įrangos rinkos kainos yra didesnės nei nurodyta Eksperto išvadoje Nr. 1. Eksperto išvadoje Nr. 1 nurodyta, kad SPA baseino, didžiojo baseino ir drėgmės surinkimo įrenginių rinkos kaina – 125 353 Lt (su PVM). Kaip nurodyta, ši kaina yra nustatyta pagal UAB „Baseinai ir fontanai“ pateiktą pasiūlymą. Pareiškėjas kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl SPA baseino, didžiojo baseino ir drėgmės surinkimo įrenginių kainų pasiūlymo pateikimo, nurodydamas analogiškas įrangos medžiagas, kurios buvo faktiškai panaudotos ir įrengtos. UAB „Tavira“ pateikė komercinį pasiūlymą, nurodant bendrą kainą – 209 745,93 Lt, t. y. 84 392,93 Lt daugiau nei Eksperto išvadoje Nr. 1 nurodyta kaina. Pasiūlymuose apskaičiuotos kainos yra nurodytos be vietos parengimo darbų, t. y. nurodyta pastaboje, kad „Statybiniai darbai (duobės ir tranšėjų vamzdynams kasimas, pagrindo betonavimas, baseino apšiltinimas putų polistiroliu, baseino užkasimas ir kt.) į pasiūlymo         kainą neįskaičiuoti“. Komerciniame pasiūlyme dėl drėgmės surinkimo įrenginių kainos, skiltyje „Pastaba“, taip pat yra nurodyti papildomi ir būtini atlikti darbai, kurie neįskaičiuoti į kainą. Pareiškėjo įsitikinimu, Eksperto išvadoje Nr. 1 nurodyta 125 353 Lt kaina yra įsigijimo kaina, o ne rinkos, kuri nuo rinkos kainos skiriasi 84 392,93 Lt.

Septinta, Eksperto išvadoje Nr. 1 nepagrįstai nevertinta pelno marža. UAB „Orida“ buvo projekto rangovas, kuris vykdė bendrastatybinius darbus ir sutarties su UAB „Ekspetra“ pagrindu samdė subrangovus. UAB „Orida“ yra pelno siekianti organizacija, t. y. pagrindinis jos tikslas – pelno siekimas, todėl vien faktas, kad UAB „Orida“ iš subrangovo įsigytas prekes pareiškėjui pardavė brangiau, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sandoriai įvyko ne rinkos kainomis. Tuo atveju, jeigu UAB „Orida“ parduotų iš subrangovų įsigytas prekes užsakovui įsigijimo kaina,         tai prieštarautų tiek bendriems komercinės praktikos principams, tiek UAB „Orida“ tikslams. Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti, ar sandoriai tarp pareiškėjo ir UAB „Orida“ įvyko rinkos kaina, reikėtų atlikti palyginamąją analizę – sandorių kainos ir tuo metu rinkoje buvusių kainų, o ne vadovautis prekių įsigijimo kaina (savikaina), priklausančia nuo daugelio faktinių aplinkybių (šalių tarpusavio bendradarbiavimo praktika, taikomos abipusės nuolaidos ir t. t.). UAB „Orida“ turi teisę ne tik papildomai priskaičiuoti savo kaip rangovo faktines išlaidas (darbuotojams, deryboms su subrangovais), bet ir į pardavimo kainą įskaičiuoti pelno maržą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad LVPA Išvadoje, be nurodytų pažeidimų, neteisingai nustatė ir apskaičiavo garinės pirties, saunos ir infraraudonųjų spindulių pirties rinkos kainas.

LVPA, remdamasi eksperto 2013 m. birželio 12 d. išvada (toliau – ir Eksperto išvada Nr. 2), nepagrįstai konstatavo, kad garinės pirties, saunos ir infraraudonųjų spindulių pirties įsigijimo kaina viršija rinkos kainą, t. y. šios įrangos rinkos kaina – 37 106,61 Lt.

Pirma, Eksperto išvadoje Nr. 2 nurodyta kaina neatitinka LVPA patvirtinto pirkimų plano kainų. Pareiškėjo pateiktame ir LVPA patvirtintame pirkimų plane bei kartu pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose šios įrangos kaina buvo nurodyta 79 207,86 Lt, iš kurių garinės pirties – 29 892 Lt, saunos – 19 299 Lt, infraraudonųjų spindulių pirties – 30 017 Lt. Pateikiami įrodymai patvirtina, kad dar 2009 m. šios įrangos preliminari rinkos kaina buvo 113 proc. didesnė nei nurodyta Išvadoje. Kainos nuo 2009 m. dėl aukščiau nurodytų priežasčių tik augo, o ne mažėjo.

Antra, Eksperto išvadoje Nr. 2 skaičiavimo klaida – nurodyta neteisinga įrangos įsigijimo kaina. LVPA Išvadoje nepagrįstai nurodė, kad UAB „Ekspetra“ įsigijo garinę pirtį, sauną ir infraraudonųjų spindulių pirtį už 168 753,09 Lt (be PVM), kaip tariamai nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje. Tačiau šie argumentai neatitinka tikrovės, nes LVPA turimi dokumentai patvirtina kitą įrangos įsigijimo kainą. 2011 m. gegužės 27 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2011/04 Priede Nr. 1 „Įrangos specifikacija“ yra nurodyta šios įrangos bendra kaina – 145 645,70 Lt (be PVM), iš kurių garinės pirties kaina – 60 885,03 Lt, saunos – 60 861,43 Lt, infraraudonųjų spindulių pirties – 23 899,27 Lt; ta pati šios įrangos kaina yra nurodyta ir įrangos perdavimo–priėmimo aktuose. Taigi LVPA neteisėtai ir nepagrįstai Išvadoje nurodė šios įrangos kainą 168 753,09 Lt, t. y. 14 proc. (23 107,39 Lt) daugiau nei faktinė įrangos pirkimo kaina, bei dėl šios priežasties neteisingai apskaičiavo nefinansuojamas ir grąžintinas lėšas.

Trečia, Eksperto išvada Nr. 2 prieštarauja Eksperto išvadai Nr. 1. Eksperto išvadoje Nr. 1 nurodyta, kad infraraudonųjų spindulių pirties preliminari kaina, remiantis viešai skelbiamais duomenimis, – 7 000 Lt su PVM, t. y. tokia kaina buvo laikoma rinkos kaina. 2013 m. birželio 12 d. ekspertė, gavusi uždarosios akcinės bendrovės „Dugera“ (toliau – ir UAB „Dugera“) išrašytą 2011 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DUG-4 Nr. 000889 UAB „Orida“, kurioje nurodyta infraraudonųjų spindulių pirties pardavimo kaina – 3 699 Lt, patikslino ekspertizės išvadą ir infraraudonųjų spindulių pirties rinkos kaina nepagrįstai laikė ne kainą pagal viešai skelbiamą informaciją (kaip nurodyta Eksperto išvadoje Nr. 1), o jos įsigijimo kainą.

Ketvirta, įsigijimo kaina neatitinka Eksperto išvadoje Nr. 2 nurodytos įsigijimo kainos. Eksperto išvadoje Nr. 1 infraraudonųjų spindulių pirties kaina buvo 7 000 Lt, o įsigijimo kaina – 3 699 Lt, t. y. 3 301 Lt suma mažiau, tačiau bendra pirčių kaina buvo sumažinta ne 3 301 Lt, o 5 091 Lt (49 990 Lt – 44 899 Lt), nesant tam pagrindo, t. y. iki 1 909 Lt, kurią ekspertė ir laikė infraraudonųjų spindulių pirties rinkos kaina.

Penkta, ekspertė atliko ne rinkos kainos nustatymą, o įsigijimo kainos palyginimą. Eksperto išvadoje Nr. 2 priede Nr. 1 pateikta lyginamoji analizė medžiagų įsigijimo savikainos ir faktinės pardavimo kainos. Šios analizės pagrindu nepagrįstai buvo apskaičiuota mažintina finansuojama projekto dalis, nes ekspertizės tikslas buvo nustatyti, ar sudaryti sandoriai su pareiškėju atitinka rinkos kainą. UAB „Ekspetra“ samdė generalinį rangovą UAB „Orida“, kuris medžiagas pirko       iš subrangovų, pats atliko vietos įrengimo darbus. Todėl UAB „Orida“ medžiagų įsigijimo kaina (savikaina) negali būti laikoma rinkos kaina, o savikainos analize pagrįsta eksperto išvada negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Šešta, ekspertizės metu atliktas kainų lyginimas yra netikslus, su klaidomis. Eksperto išvados Nr. 2 priede Nr. 1 nurodyta, kad saunos kaina – 18 660 Lt, kurią sudaro saunos įrengimas su medžiagomis (13 300 Lt), valdymo pultas (1 245 Lt), krosnelė 16 kW (4 115 Lt) ir akmenys, tačiau skiltyje „Suma, Lt su PVM“ yra nurodyta ne akmenų kaina, o akmenų kiekis – 220 kg, kurie taip įskaičiuoti į galutinę saunos kainą litais (220 Lt). Ekspertė neišsiaiškino, neanalizavo, kurios saunos medžiagos, esančios priedo Nr. 1 pozicijose nuo 1–15, 19–24, buvo įtrauktos į pozicijoje 25 nurodytą paslaugą „saunos įrengimas su medžiagomis“, t. y. nėra nurodyta, kurios medžiagos įtrauktos į saunos įrengimo medžiagų skiltį, o kurios medžiagos, sudarančios saunos pilną komplektaciją (nurodyta skiltyje „Pagal atsiskaitymo dokumentus“), buvo pirktos papildomai. Be to, ekspertizės išvadoje nenurodyta, kurios konkrečiai medžiagos kaina neatitinka rinkos kainų ir kuo remiantis, pvz., kodėl medžiagos „įlaida kampinė“ kaina – 311,29 Lt su PVM – neatitinka rinkos kainos ir kokia yra rinkos kaina, kodėl medžiagos „gofruotas ortakis“ vieneto kaina –     112,23 Lt su PVM – neatitinka rinkos kainos ir kokia yra rinkos kaina bei kuo remiantis. Analogiškai buvo atlikti skaičiavimai dėl garinės pirties kainų: nurodyta, kad jos rinkos kaina (faktiškai atitinkanti įsigijimo kainą) – 22 000 Lt, tačiau nėra nurodyta, kokios medžiagos įeina į šią kainą, ar visos medžiagos, nurodytos pozicijose 26–35, įeina į paslaugą 36 skiltyje „garinės pirties įrengimas su medžiagomis išskyrus plyteles“, t. y. nėra nustatyta, kokios komplektacijos garinė pirtis buvo įsigyta iš subrangovo ir kokios komplektacijos perleista projekto vykdytojui. Be to, patikrinimo vietoje metu LVPA privalėjo ir turėjo nustatyti, kad garinė pirtis yra su glazūruotomis plytelėmis, tačiau rinkos kainą nustatė pagal garinės pirties be plytelių kainas, kaip nurodyta ekspertizės išvadoje. Analogiškas vertinimas pateiktas ir dėl infraraudonųjų spindulių pirties.   Šiame punkte nurodyti argumentai patvirtina, kad nebuvo atlikta palyginamoji analizė, kokios komplektacijos prekę rangovas UAB „Orida“ įsigijo iš subrangovo ir kokios komplektacijos prekė buvo parduota projekto vykdytojui pareiškėjui. Nenustačius šių faktinių aplinkybių, palyginamoji prekės įsigijimo kainos ir prekės pardavimo kainos analizė nepatvirtina galutinio produkto – pilnos komplektacijos prekės, parduotos pareiškėjui, rinkos kainos.

Septinta, ekspertizės išvadose taip pat nepagrįstai nevertinti vietos parengimo darbai, kuriuos atliko pats rangovas UAB „Orida“ ir kurie buvo įskaičiuoti į galutinę prekės kainą pareiškėjui. Rangovas UAB „Orida“ iš subrangovų pirko tik pačią įrangą (saunos, baseinų, kt.), tačiau vietą įrangos įrengimui įrengė pats rangovas UAB „Orida“. Visose sutartyse su subrangovais yra numatytos rangovo UAB „Orida“ kaip užsakovo pareigos, susijusios su vietos paruošimo darbų atlikimu, kurie reikalauja didelių sąnaudų. Tokia pareiga numatyta ir sutartyse su uždarąja akcine bendrove „Elucida“ (toliau – ir UAB „Elucida“) – UAB „Orida“ turi atlikti montavimui reikalingus paruošiamuosius darbus (sutarčių 3.3.1 p.).

Aštunta, Eksperto išvadoje Nr. 2 nepagrįstai neįtrauktos personalo apmokymo paslaugos. Vertinant rinkos kainą, taip pat neįskaičiuotos personalo apmokymo paslaugos, kurias įsigijo UAB „Ekspetra“ iš UAB „Orida“, tai patvirtina pirkimo dokumentai, medžiagų žiniaraščiai, ir kurias teikė UAB „Orida“, o ne subrangovas.

Devinta, kitų tiekėjų siūlomos įrangos kainos didesnės. Garinės pirties, saunos ir infraraudonųjų spindulių pirties kaina – 37 106,61 Lt, nurodyta Eksperto išvadose ir Išvadoje, negali būti laikoma rinkos kaina. Tai patvirtina pridedamas uždarosios akcinės bendrovės „Saunita“ (toliau – ir UAB „Saunita“) komercinis pasiūlymas, kuriame visų trijų pirčių kaina (neįtraukiant vietos parengimo darbų) yra 68 311,22 Lt, t. y. 31 204,61 Lt daugiau nei nurodyta Išvadoje.

Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – ir atsakovas, Ūkio ministerija, Ministerija) atsiliepimu į skundą (III t., b. l. 10–14) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Taisyklių 195 punkte nustatyta, jog „įtariamus pažeidimus tiria        ir nustato įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nuostatomis“. Teigė, kad, priimdama skundžiamą sprendimą, Ministerija laikėsi Viešojo administravimo įstatymo numatytų reikalavimų ir principų, nepažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Vadovaudamasi byloje taikytinomis Taisyklių 198 punkto nuostatomis, galiojančiomis nuo 2012 m. gegužės 17 d., gavusi LVPA Išvadą, išnagrinėjo ją ir nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdama į LVPA Išvadoje pateiktą pasiūlymą, priėmė Taisyklių 188 ir 198.1 punktuose numatytą sprendimą. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Ministerija pabrėžė, kad administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų. Šiuo atveju skundžiamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į motyvuotą LVPA sprendimą (Išvadą) dėl pažeidimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 1–10) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Agentūra nurodė, kad pareiškėjo projektui įgyvendinti buvo skirta iki 1 519 810,00 Lt projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms finansuoti. Reikalavimus, kad projektų išlaidos būtų pripažintos tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 patvirtintos Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės (toliau – ir Išlaidų atitikties taisyklės). Kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus, privalo atitikti Išlaidų atitikties taisyklėse, projektų finansavimo sąlygų aprašuose ir kituose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus ir vadovaujančiosios institucijos ir (arba) jos atsakomybe užduotis vykdančios institucijos pripažintos atitinkančiomis šiuos reikalavimus (8.8 p.). Išlaidų atitikties taisyklių 8.1 punktas numato, jog tam, kad išlaidos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, jos privalo būti būtinos. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) parengtose Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimams (toliau – ir Rekomendacijos) išaiškinta, kad „Būtinomis projekto išlaidomis laikoma mažiausia sėkmingam projekto įgyvendinimui reikalinga išlaidų suma. Projekto išlaidų būtinumas, didžiausia leistina projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma, didžiausias leistinas projekto finansavimo dydis bei atitiktis Stebėsenos komiteto patvirtintiems bendriesiems ir specialiesiems atrankos kriterijams nustatomas projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu. Tinkamomis finansuoti laikomos tik tos projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos, kurias įgyvendinančioji institucija pripažino būtinomis ir kurios yra numatytos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje. Išlaidų būtinumas toliau vertinamas projekto įgyvendinimo metu. / Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatytos būtinos išlaidos gali tapti nebūtinomis projekto įgyvendinimo metu pasikeitus projekto uždaviniams, veikloms, rezultatams ar pan.“. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu           Nr. 4-195 patvirtinto VP3-1.3-ŪM-06-K priemonės „Turizmo paslaugų (produktų) įvairovės     plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas) 16.4 punkte numatyta, kad projektas tinkamas finansuoti pagal priemonę turi atitikti Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–  2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133), patvirtintus visus bendruosius ir specialiuosius atitikties projektų atrankos kriterijus. Finansavimo sąlygų aprašo 2 priede „Tinkamumo finansuoti   vertinimo metodika“ išvardyti projektui taikomi bendrieji ir specialieji projekto atrankos kriterijai. Finansavimo sąlygų aprašo 2 priedo 9 punktas numato, kad turi būti užtikrintas efektyvus projektui įgyvendinti reikalingų lėšų panaudojimas. Finansavimo sąlygų aprašo 2 priedo 9.2.2 punktas „veiklos ir išlaidos suplanuotos efektyviai ir pagrįstai“ nustato, kad turi būti tikrinamas išlaidų būtinumas projekto tikslams pasiekti.

Finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punktu susitarta, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis galės būti pripažintos tik tokios projekto išlaidos, kurios yra būtinos projektui įgyvendinti, atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo, išlaidų ir naudos principus. Be to, Išlaidų atitikties taisyklių 19.8.1 punktas numato, kad išlaidos, kurios padidina projekto sąnaudas, proporcingai nepadidindamos jo vertės, visais atvejais laikomos netinkamomis finansuoti išlaidomis.

Finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.4 ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 bei 11.2 punktais sutarta, kad pareiškėjas vykdydamas pirkimus privalo vadovautis Aprašu ir atsako už šio aprašo nuostatų laikymąsi. Aprašo 3 punktas numato, kad „Pirkimo tikslas – vadovaujantis šiame tvarkos apraše nustatytais reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti projekto vykdytojui ir (arba) partneriui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“. Aprašo 5 punktas numato, kad „Projekto vykdytojas <...> pirkimus turi vykdyti taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis ir pirkimo rezultatas – įsigytų prekių, paslaugų ar darbų kainos – neviršytų analogiškų prekių, paslaugų ar darbų vidutinių rinkos kainų“.

Pareiškėjas 2010 m. gegužės 31 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 2010/11 su          UAB „Rimvilsta“. Pareiškėjas, atsakydamas į LVPA 2013 m. gegužės 23 d. raštą                          Nr. R3-5600(13.3.30-27), kartu su 2013 m. gegužės 29 d. raštu pateikė nuotraukas ir statybos darbų žurnalus, iš kurių matyti, kad UAB „Rimvilsta“ atliko baseino rezervuaro betonavimo darbus 2010 m. gruodžio mėn. Statybos darbų žurnale yra įrašas „2011.06.17 / +24° / „Pirčių įrengimo darbai“ / vnt. / 3,0 / 3,0“, o UAB „Orida“ nurodytu metu dar nebuvo pasirašiusi subrangos sutarčių dėl įrangos įsigijimo.

Įrangos pirkimo sutartis su UAB „Orida“ <...> pasirašyta 2011 m. balandžio 27 d. dėl garinės pirties, saunos, infraraudonųjų spindulių pirties, 2 baseinų ir kitos įrangos įsigijimo. UAB „Orida“ buvo vienintelis konkurse dalyvavęs tiekėjas.

LVPA atkreipė dėmesį, kad kartu su skundu pareiškėjas pateikė statybos rangos sutartį Nr. 2011-04/1, pasirašytą su UAB „Orida“, be bendrosios dalies 1–6 lapų, 14 lape nurodyta, kad ši sutartis pasirašyta 2011 m. lapkričio 15 d. Agentūrai pareiškėjas yra pateikęs kitokią, panašią statybos rangos sutartį Nr. 2011/04, 14 lape nurodyta, kad ji pasirašyta 2010 m. lapkričio 15 d. (tuo metu dar nebuvo įsteigta UAB „Orida“), be to, specialiosiose dalyse nurodytos skirtingos statybos darbų pabaigos datos.

Agentūra nesutiko, kad po mokėjimo „prašymų pateikimo LVPA iki šios dienos nepaaiškėjo   naujų aplinkybių, t. y. neatsirado naujų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo pažeidimus“. LVPA 2013 m. sausio 28 d. atliko projekto patikrą vietoje. Įvertinus patikros vietoje rezultatus ir palyginus su pareiškėjo teiktais dokumentais, kilo įtarimas, kad lėšos naudojamos neracionaliai, o pareiškėjo deklaruojamos išlaidos viršija būtinų tokiam rezultatui pasiekti išlaidų dydį, neatitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo, išlaidų ir naudos principų.

Papildomai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos (toliau – ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, FNTT) 2013 m. balandžio 17 d., 2013 m. balandžio 26 d. ir 2013 m. gegužės 10 d. raštais buvo gauta informacija apie UAB „Baseinai ir fontanai“, UAB „Elucida“ ir UAB „Dugera“ atliktus darbus.

Pagal 2011 m. liepos 20 d. rangos sutartį Nr. 29, pasirašytą tarp UAB „Baseinai ir fontanai“ ir UAB „Orida“, UAB „Baseinai ir fontanai“ įsipareigojo atlikti plaukimo baseino įrengimo darbus, kurie apima baseino įrangos pristatymą, baseino įrangos prijungimą prie vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklų ir šildymo sistemos ir betoninio baseino dengimą hidroizoliacine danga. Sutarta, kad UAB „Baseinai ir fontanai“ darbus atliks savo priemonėmis, kurias savo lėšomis ir transportu atgabena į darbų atlikimo vietą ir išsiveža baigus darbus.

Pagal 2011 m. lapkričio 11 d. sutartį Nr. ES-2011.11.11, pasirašytą tarp UAB „Elucida“ ir UAB „Orida“, UAB „Elucida“ įsipareigojo atlikti numatytus montavimo darbus ir sukomplektuoti medžiagas. Sutarties objektas – turkiška pirtis. Pagal 2011 m. lapkričio 9 d. sutartį                        Nr. ES-2011.11.09, pasirašytą tarp UAB „Elucida“ ir UAB „Orida“, UAB „Elucida“ įsipareigojo atlikti numatytus montavimo darbus ir sukomplektuoti medžiagas. Sutarties objektas – „pirtis medinė“ (sauna). Pagal dvi pastarąsias sutartis UAB „Elucida“ yra išrašiusi sąskaitas ne tik už įrangą, bet ir už pirčių įrengimą. Garo pirtį pardavė UAB „Dugera“, kuri 2013 m. gegužės 3 d. rašte nurodė, kad gaminiai pristatomi ir sumontuojami nemokamai, todėl faktūroje nurodyta kaina apima taip pat pristatymą ir montavimą.

Agentūra, nesutikdama su skunde nurodytu vietos paruošimo įrangos įrengimui darbų kainos vertinimu, pateikė tokius argumentus.

Pirma, pareiškėjas nurodė, kad jis derino su LVPA pirkimo dokumentus ir LVPA     nenurodė ištaisyti galimus neatitikimus. Atkreipė dėmesį, kad LVPA 2011 m. birželio 1 d.         rašte Nr. R4-9041(13.3.30-27) pateikė rekomendacijas, kaip turi būti taisomas pirkimo sutarties projektas. Be to, jau šiame rašte LVPA įvardijo, kad perkama „įranga (prekės)“, o ne darbai.

Antra, LVPA nesutiko su pareiškėju, kad LVPA „nepagrįstai atsisako vertinti paslaugų, neatsiejamų nuo įrangos, pirkimo faktą, apimtį bei kainas“. Paaiškino, kad Išvadoje įvertintas pirkimo objektas pagal pareiškėjo kvietimą pateikti pasiūlymą 2011 m. balandžio 4 d. Nr. 005 ir Įrangos pirkimo sutartį. Šiuose dokumentuose nenumatyti bendrastatybiniai ir inžinerinių sistemų įrengimo darbai. Be to, pareiškėjas kartu su 2013 m. gegužės 29 d. raštu pateikė nuotraukas ir statybos darbų žurnalus, iš kurių matyti, kad UAB ,,Rimvilsta“ atliko baseino rezervuaro betonavimo darbus 2010 m. gruodžio mėn., t. y. anksčiau, nei buvo pasirašyta Įrangos pirkimo sutartis, ir netgi anksčiau, nei buvo įsteigta UAB „Orida“.

Trečia, LVPA nesutiko, kad įrangos vietos parengimo išlaidos yra techniškai ir ekonomiškai neatskiriamos nuo įrangos įsigijimo išlaidų ir kad pareiškėjas, vadovaudamasis Aprašo 22.3 punktu, turėtų teisę iš to paties pardavėjo be konkurso įsigyti šias paslaugas, nes jų techniškai ir ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties. Pvz., sutartyje su UAB „Baseinai ir fontanai“ yra aiškiai išskirta, kuriuos darbus atlieka UAB „Baseinai ir fontanai“, kuriuos turi atlikti UAB „Orida“, o kitose subrangos sutartyse numatyta, kad montavimo ir įrengimo darbus atliks subrangovai. Baseino rezervuaro darbai jau buvo atlikti UAB „Rimvilsta“. Be to, jei tai iš tiesų techniškai ir ekonomiškai neatsiejami darbai nuo įrangos, tai tik patvirtina, kad UAB „Orida“ negalėjo atlikti šių darbų, nes juos turėjo atlikti tie, kas tiekė įrangą. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šiuos darbus ir atliko subrangovai, o ne UAB „Orida“.

Ketvirta, pareiškėjas nurodė, kad „Įrangos įsigijimo bei paslaugų išlaidos buvo įtrauktos į pirkimų planą, todėl UAB „Ekspetra“ tinkamai organizavo įrangos pirkimą, įsigydama neatsiejamas paslaugas <...>“. Tačiau tam tikrų išlaidų įtraukimas į pirkimų planą savaime nepadaro jų tinkamomis finansuoti. Be jau minėtų išlaidų tinkamumo reikalavimų, kad išlaidos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, jos privalo būti faktiškai patirtos. LVPA, tirdama pažeidimą, nustatė, kad įrangos montavimo darbus atliko subrangovai bei rangovai pagal statybos rangos sutartis, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo patirtos dar papildomos įrengimų montavimo išlaidos pagal Įrangos pirkimo sutartį.

Agentūra dėl SPA baseino, drėgmės surinkimo įrenginių ir didžiojo baseino rinkos kainų pasisakė tokiais argumentais.

Pirma, kadangi iš FNTT persiųstų UAB „Baseinai ir fontanai“ dokumentų nebuvo galima nustatyti įrangos ir darbų kainos, buvo kreiptasi į tą patį tiekėją ir išvada parengta remiantis UAB „Baseinai ir fontanai“, t. y. to paties tiekėjo, kuris įrengė baseinus projekto objekte – viešbutyje (duomenys neskelbtini), pateiktu komerciniu pasiūlymu. Komercinis pasiūlymas pateiktas išskirtinai viešbučiui (duomenys neskelbtini). Nėra pagrindo teigti, kad UAB „Baseinai ir fontanai“ nežino pačių parduotos įrangos ir jos montavimo kainos.

Antra, LVPA, kreipdamasi į UAB „Baseinai ir fontanai“, paprašė pateikti pasiūlymą pagal įrangos pirkimo–perdavimo aktus Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir PVM sąskaitas faktūras ORI Nr. 0001, ORI Nr. 0005, ORI Nr. 0007, ORI Nr. 0008, ORI Nr. 0018, ORI Nr. 0022, deklaruotas kartu su mokėjimo prašymais. Darbai nebuvo nurodyti nei pareiškėjo tiekėjams teiktose techninėse specifikacijose, nei kiekių žiniaraščiuose. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas klaidingai nurodė, kad 14 priede pateikia UAB „Baseinai ir fontanai“ komercinį pasiūlymą. Iš tikrųjų yra pateiktas 2009 m. spalio 12 d. uždarosios akcinės bendrovės „Optika ir technologija“ (toliau – ir UAB „Optika ir technologija“) komercinis pasiūlymas. Pareiškėjas paraišką dėl projekto finansavimo pateikė LVPA tik 2009 m. spalio 27 d., o baseinų įrengimo darbus vykdė 2010 m. pab.–2011 m. Todėl pateiktame priede nurodytos kainos neturi nieko bendro su tinkamomis projekto išlaidomis.

Trečia, LVPA sutiko, kad G. A., teikdama prašymą užpildyti pasiūlymą, nenurodė kelių medžiagų, bet pateikiant užduotį komerciniam pasiūlymui buvo minima, kad lentelę galima pildyti, ir iš UAB „Baseinai ir fontanai“ buvo gautas komercinis pasiūlymas su keliais pakeitimais. UV įrenginiai įtraukti 2 vnt. (24 ir 37 užklausos punktai). Filtro korpusų, transformatorių techninės charakteristikos įvertintos pagal komercinį pasiūlymą, pateiktą būtent šiam objektui, kadangi UAB „Baseinai ir fontanai“ užpildė pasiūlymą tam objektui, kuriam patys buvo tiekę įrangą ir atlikę montavimo darbus.

Ketvirta, nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Eksperto išvadoje nevertinti faktiškai atlikti ir rangos sutartyje nurodyti darbai bei jų kaina. UAB „Orida“, pasirašydama sutartį su UAB „Baseinai ir fontanai“, įsipareigojo atlikti tam tikrus darbus, tačiau pareiškėjo įvardijami darbai negalėjo būti atlikti UAB „Orida“, nes juos atliekant (2010 m. pab.) UAB „Orida“ dar net nebuvo įsteigta. Be to, tai, kad pirkimų plane yra nurodyta didesnė įrangos įsigijimo kaina, savaime nereiškia, kad visa nurodyta suma yra tinkama finansuoti.

Penkta, nėra pagrindo tinkamų išlaidų dydį nustatyti pagal pareiškėjo skundo priede Nr. 30 pateiktus komercinius pasiūlymus. Pareiškėjas neįrodinėjo faktiškai įsigytos įrangos ir jos montavimo kainų, o pateikė visai kitų tiekėjų kitokių įrenginių kainas. Pvz., infraraudonųjų spindulių pirtis buvo įsigyta iš UAB „Dugera“: „Infra pirtis BS-6282“ už 3 699 Lt (kaina nurodyta su PVM, kurios nėra tinkamos finansuoti išlaidos). Tai patvirtina FNTT persiųsti UAB „Dugera“ dokumentai, tokia pati kaina nurodoma ir UAB „Dugera“ interneto puslapyje. Pareiškėjas pateikė pasiūlymą dėl infraraudonųjų spindulių pirties „Harvia Rondium 1945 x 1945“, kuri iš tikrųjų yra žymiai brangesnė ir kainuoja tiek, kiek nurodyta pateiktame komerciniame pasiūlyme, tačiau pareiškėjas įsigijo ne šią, o žymiai pigesnę įrangą.

Šešta, vadovaujantis Išlaidų atitikties taisyklių 19.8.1 ir 19.8.2 punktais, išlaidos, patirtos vykdant sutartis (atitinkamą jų dalį), kurios padidina projekto sąnaudas proporcingai nepadidindamos jo vertės, bei sudarytos su tarpininkais ar konsultantais, kuriose darbų ar paslaugų kaina siejama su išlaidų dydžiu, nepagrįstu faktine atlikto darbo ar suteiktų paslaugų verte, visais atvejais laikomos netinkamomis finansuoti išlaidomis. Kadangi Agentūros surinkti įrodymai patvirtino, kad LVPA apskaičiavo faktiškai patirtas išlaidas įsigyjant įrangą pagal Įrangos pirkimo sutartį, ir nėra jokių įrodymų, kad UAB „Orida“ atliko kokius nors darbus pagal šią sutartį       (viską atliko subrangovai), skaičiuoti pelno maržos nuo faktiškai nesamų darbų ir pripažinti tai tinkamomis finansuoti išlaidomis nėra teisinio pagrindo, nes tokios išlaidos pagal Išlaidų atitikties taisyklių 19.8.1 ir 19.8.2 punktus privalo būti pripažintos netinkamomis finansuoti.

Agentūra dėl garinės pirties, saunos ir infraraudonųjų spindulių pirties kainų pateikė tokius argumentus.

Pirma, nepriklausomai nuo to, kad rinkoje egzistuoja labai brangių pirčių, baseinų ir kt., tačiau tinkamomis išlaidomis gali būti pripažintos tik būtinos ir faktiškai patirtos, t. y. už prekes, paslaugas ar darbus gali būti kompensuojama tik tiek, kiek reikia išlaidų, kad galima būtų įsigyti visiškai tokią pačią prekę, paslaugą ar darbą, o ne prabangų ir brangų jo analogą.

Antra, nesutiko su pareiškėju, kad LVPA nurodė neteisingą įrangos įsigijimo kainą. Pareiškėjo deklaruota įrangos kaina buvo skaičiuojama ne pagal prie Įrangos įsigijimo sutarties pridėtą įrangos specifikaciją, bet pagal UAB „Orida“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ORI Nr. 0005, ORI Nr. 0007, ORI Nr. 0008, ORI Nr. 0018 ir ORI Nr. 0022 nurodytas ir pareiškėjo su mokėjimo prašymais deklaruotas išlaidas. Infraraudonųjų spindulių pirties kaina, nurodyta 2011 m. rugpjūčio 30 d. įrangos perdavimo–priėmimo akto Nr. 2 7 eilutėje bei PVM sąskaitoje faktūroje ORI Nr. 0005, yra 31 678,04 Lt be PVM, o ne 23 899,27 Lt, kaip nurodė pareiškėjas. Garinės pirties kaina yra 71 786,98 Lt be PVM. Ekspertė 2013 m. birželio 12 d. skaičiavimus atliko su PVM ir nustatė, kad UAB „Orida“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ORI Nr. 0005, ORI Nr. 0007, ORI Nr. 0008, ORI Nr. 0018 ir ORI Nr. 0022 yra nurodyta garinės pirties įrengimo darbų už 86 862,2456 Lt su PVM. Saunos kaina 63 574,10 Lt be PVM. Ekspertė 2013 m. birželio 12 d. skaičiavimus atliko su PVM ir nustatė, kad UAB „Orida“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ORI Nr. 0005, ORI Nr. 0007, ORI Nr. 0008, ORI Nr. 0018 ir ORI Nr. 0022 yra nurodyta saunos įrengimo darbų už 76 924,6493 Lt su PVM. Papildomai sąskaitose dar buvo nurodytos  transformatoriaus ir termometro išlaidos (ekspertės 2013 m. birželio 12 d. skaičiavimo 42, 43 eil.) už 1 156,7479 Lt su PVM (955,99 Lt be PVM).

Trečia, nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad „infraraudonųjų spindulių pirties rinkos kaina nepagrįstai laikė ne kainą pagal viešai skelbiamą informaciją, o jos įsigijimo kainą“. Projekto vykdytojas nepateikė technines charakteristikas liudijančių dokumentų, nepateikė duomenų apie pirčių gamintojus bei montuotojus, todėl pirminėje 2013 m. balandžio 10 d. išvadoje infraraudonųjų spindulių pirties kaina įvertinta remiantis duomenimis iš viešai prieinamos informacijos apie panašių pirčių kainas, t. y. apie 7 000 Lt su PVM su įrengimu. Tačiau gavus duomenis iš FNTT buvo nustatyta, kokia konkreti infraraudonųjų spindulių pirtis buvo sumontuota ir jos kaina –           3 699 su PVM. Nėra pagrindo pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidomis sumą, viršijančią faktines išlaidas.

Ketvirta, nesutiko su pareiškėjo pateikta pirčių kainos perskaičiavimo interpretacija. Atsižvelgdama į gautą informaciją, ekspertė peržiūrėjo ir antrojoje išvadoje patikslino skaičiavimus dėl visų pirčių kainos, o ne vien dėl infraraudonųjų spindulių pirties kainos.

Penkta, tinkamomis pripažįstamos būtinos ir faktiškai patirtos išlaidos. Kai žinomos faktinės išlaidos ir nekyla įtarimų, kad jos viršija vidutines rinkos kainas, skaičiuoti teorines rinkos kainas nėra pagrindo ir būtinumo. LVPA surinkti įrodymai patvirtino, kad pirtis sumontavo subrangovai. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Orida“ faktiškai vykdė papildomus montavimo darbus pagal Įrangos pirkimo sutartį. Pagal turimus dokumentus, bendrastatybiniai darbai ir inžinerinių sistemų įrengimo darbai pagal Įrangos pirkimo sutartį nebuvo pirkti. 2011 m. balandžio 4 d. kvietime pateikti pasiūlymą Nr. 005 ir Įrangos pirkimo sutartyje pateiktas toks pirkimo objekto techninių ir (ar) funkcinių reikalavimų ir (arba) norimo rezultato apibūdinimas: pagal pridedamą technologinę įrenginių specifikaciją prašė apskaičiuoti sąmatą ir pranešti apie galimybes sveikatingumo komplekso įrangai įsigyti viešbučio (duomenys neskelbtini) infrastruktūros sukūrimo projekte, (duomenys neskelbtini).

Šešta, pagal FNTT persiųstus dokumentus nustatyta, kad garinę pirtį ir sauną įrengė UAB „Elucida“ pagal sutartis Nr. ES-2011.11.11 ir Nr. ES-2011.11.09. Papildomai buvo perkamos medžiagos: krosnelė ,,Savonia“ 12 kW, valdymo pultas, daviklis bei akmenys 4 dėžės (po 20 kg). Po žodinės konsultacijos su UAB „Elucida“ projektų vadovu S. K. išvadoje įvertintos visos išlaidos (nurodytos lyginamojoje lentelėje, tarp jų ir akmenys) garinės pirties ir saunos įrengimui pagal sutartis, taip pat papildomai įsigytos medžiagos (taip pat ir akmenys 80 kg už 220 Lt) bei įranga. Pirkimo dokumentacijoje nurodyta 16 kW galios krosnelė, o sumontuota 12 kW galios krosnelė. Priešingai nei teigė pareiškėjas, buvo nustatytos faktinės išlaidos, todėl nebuvo poreikio nustatyti teorinių rinkos kainų.

Septinta, tai, kad UAB „Orida“ vykdė vietos saunos, garinės pirties, infraraudonųjų spindulių pirties įrengimui darbus, paneigė įrangos pirkimo dokumentai, Įrangos pirkimo sutartis, pagal kurią nėra numatyta atlikti bendrastatybinius ir inžinerinių tinklų pajungimo darbus. Tai,     kad UAB „Orida“ subrangovams įsipareigojo atlikti tam tikrus paruošiamuosius darbus, savaime neįrodo, kad ji juos atliko. Rašytiniai įrodymai patvirtino, kad tam tikri darbai buvo atliekami dar 2010 m. pab., kai UAB „Orida“ dar nebuvo įsteigta, įrangos pirkimo dokumentuose ir sutartyje nebuvo numatyti šie darbai, o skunde pats pareiškėjas nurodė, kad darbus vykdė pagal statybos rangos sutartį Nr. 2011/04-1.

Aštunta, personalo mokymo paslaugos eksperto išvadoje nėra įtrauktos, kadangi tokios išlaidos nėra numatytos Finansavimo ir administravimo sutartyje ir Finansavimo sąlygų apraše, todėl jos nėra tinkamos finansuoti.

Devinta, sutiko, kad UAB „Saunita“ komerciniame pasiūlyme nurodytų gaminių kainos atitinka šios įmonės tinklapyje skelbiamas pasiūlyme nurodytų gaminių kainas, tačiau pasiūlyme nurodyti visai kitokių techninių charakteristikų gaminiai. Pareiškėjas neįrodė, kad jo faktiškai įsigyta įranga kainuoja brangiau. Net jei pareiškėjo faktiškai įsigyta įranga kitų tiekėjų būtų parduodama brangiau, nei pareiškėjui ją pardavė subrangovai, nebūtų pagrindo kompensuoti faktiškai nepatirtų išlaidų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Orida“ atsiliepimu į skundą (III t., b. l. 81–82) sutiko su skundu.

UAB „Orida“ nurodė, kad LVPA nustatyti pažeidimai ir sprendimas sumažinti finansavimą nepagrįsti. UAB „Orida“ dalyvavo UAB „Ekspetra“ konkurse bei jį laimėjusi sudarė Įrangos pirkimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo parduoti sveikatingumo komplekso įrangą už bendrą 688 194,49 Lt kainą. UAB „Orida“ įsigijo iš tiekėjų pačią įrangą pagal įsigijimo dokumentus, parengė vietą įrangos montavimui bei ją įmontavo. UAB „Orida“ atkreipė dėmesį, kad              pagal Įrangos pirkimo sutartį pardavė UAB „Ekspetra“ galutinį produktą – parengtą galutiniam naudojimui įrangą. UAB „Orida“ atvedė elektros kabelius ir vandenį iki numatytos pirčių vietos, įrengė vandens išbėgimo kanalizaciją, išklijavo pirtis glazūruotomis plytelėmis, įrengė apšvietimą, taip pat iškasė baseino duobes pagal projektus, parengė jas baseinų įrengimui bei atliko visus darbus, susijusius su įrangos įmontavimu ir vietos įrangai įrengti parengimu. Šių darbų neatliko nei asmenys, iš kurių buvo pirkta įranga, nei pati UAB „Ekspetra“, nei rangovas UAB „Rimvilsta“. Aplinkybes, kad buvo atlikti darbai vietos parengimui, patvirtina pridedami įrodymai – medžiagų nurašymo aktai, sąskaitos faktūros prekių įsigijimui. UAB „Orida“ įrangos statybininkai, dažytojai, santechnikai, tai patvirtina pridedami įrodymai. UAB „Orida“ neturėjo jokių kitų projektų, ir visi asmenys buvo įdarbinti būtent Įrangos pirkimo sutarties vykdymui, jie parengė vietą įrangos montavimui, ją montavo. UAB „Orida“ tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, pardavė įrangą su visomis su jos įrengimu ir vietos parengimu susijusiomis paslaugomis.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu                     (III t., b. l. 118–136) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas: 1) dėl Įsakymo Nr. 4-708 ir Įsakymo Nr. 4-709 teisėtumo ir pagrįstumo; 2) dėl Vienašalio pakeitimo ir patikslinto sutarties priedo Nr. 2 „Projekto biudžetas“ teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje iš esmės ginčas kilo    dėl sumažinto projekto finansavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš ginčijamų aktų turinio matyti, kad buvo sumažintas pareiškėjo projekto finansavimas dėl to, jog pareiškėjas padarė Finansavimo ir administravimo sutarties pažeidimą, nes vykdydamas projektą įsigijo prekių už didesnes nei rinkos kainas ir įsigijo paslaugų, tuo pažeisdamas Išlaidų atitikties taisykles bei Aprašą, be to, įsigijo paslaugų, kurios nebuvo numatytos Įrangos pirkimo sutartyje.

Teismas vadovavosi 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 539/2010 (toliau – ir Bendrasis reglamentas), 98 straipsnio 1, 2 dalimis, 70 straipsnio 1 dalies b punktu, 101 straipsniu, 99 straipsnio 1 dalies c punktu. Pažymėjo, jog Bendrojo reglamento nuostatos yra detalizuojamos 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1828/2006, nustatančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas). Teismas nurodė, kad Bendrojo reglamento 98 straipsnio     1  ir 2 dalys bei 101 straipsnis imperatyviai įpareigoja valstybes nares imtis tam tikrų priemonių nustačius pažeidimus, iš jų – atlikti finansinį koregavimą ir susigrąžinti neteisėtai išmokėtas sumas. Nagrinėjamoje byloje skundžiamais įsakymais iš esmės ir buvo atliktas „finansinis koregavimas“ (finansinė korekcija) pagal Bendrojo reglamento prasmę. Pažymėjo, jog pirmiau nurodytos aplinkybės ir teisės aktų nuostatos iš esmės leidžia teigti, kad svarbia tampa aplinkybė dėl laikotarpio, per kurį finansinis koregavimas (Bendrojo reglamento 98 str. 2 d.) gali būti atliekamas. Paminėtuose reglamentuose nėra nustatyti jokie laiko ribojimai (terminai) aptariamai finansinei korekcijai atlikti. Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalyje numatytas finansinis koregavimas iš esmės yra susijęs su veiksmų programai skiriamų lėšų ar jų dalies panaikinimu (neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimu). Tai pagrindžia teiginį, jog tokia korekcija gali būti atliekama inter alia bet kokiu tam tikros programos vykdymo laikotarpiu, kaip buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Tai patvirtina ir Bendrojo reglamento 88 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, taip pat kitų šio reglamento nuostatų analizė.

Teismas taip pat vadovavosi 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Apsaugos reglamentas) 1 straipsnio 2 dalimi, Bendrojo reglamento 2 straipsnio 7 punktu, 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento. Teismo nuomone, nagrinėjamoje ginčo situacijoje taikyta „finansinio koregavimo“ priemonė iš esmės gali būti vertintina kaip administracinė priemonė pagal Apsaugos reglamento 4 straipsnio prasmę. Vadovaujantis Apsaugos reglamento 7 straipsniu, „Bendrijos administracinės priemonės ir nuobaudos gali būti taikomos 1 straipsnyje nurodytiems ekonominės veiklos vykdytojams, o būtent: fiziniams ir juridiniams asmenims bei kitiems pagal nacionalinės teisės aktus veiksniems ir teisniems subjektams, kurie yra padarę pažeidimą arba kurie pagal savo pareigas turi atsakyti už padarytą pažeidimą arba užtikrinti, kad jis nebūtų padarytas“. Apsaugos reglamento 2 straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių (administracinių patikrinimų, minėtų administracinių priemonių ir nuobaudų taikymo) už paminėtus pažeidimus senaties termino taikymo klausimas yra aptariamas Apsaugos reglamento 3 straipsnyje.

Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1139 ,,Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ 3.1.1, 3.1.2 punktus ir šiuo nutarimu patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių (toliau – ir Atsakomybės taisyklės) 10.3.5, 7.4.1, 7.4.2 punktus, Taisyklių 195, 197, 198 punktus. Pažymėjo, jog nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad ministerija yra saistoma įgyvendinančiosios institucijos priimamų sprendimų dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamos finansuoti išlaidų sumos, kurie pripažįstami kaip galutiniai sprendimai, sukeliantys teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, Ministerija, gavusi LVPA sprendimą dėl pažeidimo ir tam tikrą pasiūlymą, priima vieną iš Taisyklių 198 punkte numatytų sprendimų. Sprendimo priėmimo pagrindą sudaro LVPA atliktas tyrimas dėl pažeidimo ir netinkamų finansuoti išlaidų sumos nustatymas.

Teismas rėmėsi Išlaidų atitikties taisyklių 8.8 punktu ir nurodė, kad Įsakymas Nr. 4-708 priimtas atsižvelgus į LVPA Išvadą, todėl, vertinant įsakymo pagrįstumą, taip pat vertintinas LVPA Išvados pagrįstumas tuo aspektu, kiek tai turi įtakos priimtų įsakymų teisėtumui ir pagrįstumui nustatyti. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad Agentūra, gavusi statybų eksperto 2013 m. gegužės 2 d. ir 2013 m. birželio 12 d. išvadas su priedais, parengė Išvadą, kurioje nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas projektą, įsigijo prekių už didesnę nei rinkos kainą ir įsigijo darbus, nenurodytus Įrangos pirkimo sutartyje. Išvadoje nurodyta, kad pirkimo objektas buvo įvertintas pagal pareiškėjo kvietimą pateikti pasiūlymą 2011 m. balandžio 4 d. Nr. 005. Teismas pastebėjo, kad nei šiame kvietime, nei 2011 m. balandžio 4 d. pasiūlyme dėl viešbučio (duomenys neskelbtini) infrastruktūros sukūrimo, nei techninėje specifikacijoje, nei įrenginių specifikacijoje nėra numatyti bendrastatybiniai ir inžinerinių sistemų įrengimo darbai. Įrangos vietos parengimas ir įrangos įrengimas taip pat nėra numatyti Įrangos pirkimo sutartyje. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog iš byloje esančių statybos darbų nuotraukų ir statybos darbų žurnalų matyti, kad baseino rezervuaro betonavimo darbai buvo atliekami 2010 m. pab., o Įrangos pirkimo sutartis buvo sudaryta 2011 m. gegužės 27 d. Pareiškėjas nurodė, kad įrangos vietos parengimo išlaidos yra techniškai ir ekonomiškai neatskiriamos nuo įrangos įsigijimo išlaidų, kad pagal Aprašo 22.3 punktą projekto vykdytojas turėtų teisę iš to paties pardavėjo be konkurso įsigyti įrangos vietos parengimo darbus, nes jų techniškai ir ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties. Teismas pastebėjo, kad sutartyje su UAB „Baseinai ir fontanai“ yra aiškiai išskirta, kuriuos darbus atlieka UAB „Baseinai ir fontanai“, o kuriuos turi atlikti UAB „Orida“. Kitose subrangos sutartyse numatyta, kad montavimo ir įrengimo darbus atliks subrangovai. Be to, baseino rezervuaro darbai jau buvo atlikti anksčiau. Pareiškėjas nurodė, kad įrangos įsigijimo ir paslaugų išlaidos buvo įtrauktos į pirkimų planą, todėl įrangos pirkimas, įsigyjant neatsiejamas paslaugas, buvo organizuotas tinkamai. Teismas taip pat pastebėjo, kad vienas iš reikalavimų, jog išlaidos būtų pripažintos tinkamomis, yra tai, kad tokios išlaidos turi būti faktiškai patirtos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad bendrastatybiniai ir inžinerinių tinklų pajungimo darbai buvo atliekami pagal rangos sutartis, o ne pagal Įrangos pirkimo sutartį, todėl Išvadoje įrangos vietos paruošimo ir įrangos įrengimo darbai buvo nevertinti pagrįstai. Išvadoje taip pat konstatuota, kad projekto išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti ir dėl to, jog dalis pareiškėjo įsigytos įrangos kainų ženkliai viršija rinkos kainas. LVPA šį pažeidimą nustatė iš komercinių pasiūlymų, kuriuos SPA baseino, didžiojo baseino ir drėgmės surinkėjų kainų palyginimui pateikė UAB „Baseinai ir fontanai“. Kainos, nurodytos komerciniame pasiūlyme, bei kainos, nurodytos PVM sąskaitose faktūrose, pateiktose Agentūrai su mokėjimo prašymais, ženkliai skiriasi. Agentūra Išvadoje taip pat konstatavo, kad garinės pirties, saunos, infraraudonųjų spindulių pirties rinkos kainos skiriasi nuo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų. Šį pažeidimą LVPA Išvadoje konstatavo vadovaudamasi 2013 m. gegužės 2 d. eksperto išvadomis, kuriose buvo atlikta įrangos rinkos kainų analizė. Todėl teismas padarė išvadą, kad LVPA pagrįstai nustatė, jog kai kurios pareiškėjo įsigytos įrangos  kainos ženkliai viršijo rinkos kainas. Teismas atsižvelgė į Išlaidų atitikties taisyklių 19.8.1 ir 19.8.2 punktus. Kadangi Agentūros surinkti įrodymai patvirtino, kad LVPA apskaičiavo faktiškai patirtas išlaidas įsigyjant įrangą pagal Įrangos pirkimo sutartį, ir nėra jokių įrodymų, kad UAB „Orida“ atliko kokius nors darbus pagal šią sutartį (viską atliko subrangovai), teismo vertinimu, skaičiuoti pelno maržos nuo faktiškai nesamų darbų ir pripažinti tai tinkamomis finansuoti išlaidomis nėra teisinio pagrindo, nes tokios išlaidos pagal Išlaidų atitikties taisyklių 19.8.1 ir 19.8.2 punktus privalo būti pripažintos netinkamomis finansuoti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Agentūros parengta Išvada yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, remiantis LVPA Išvada, Įsakymu Nr. 4-708 projekto išlaidų suma – 400 826,59 Lt – pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis, o pareiškėjo grąžintinų lėšų suma – 200 413,29 Lt. Šis įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nekeičiant nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgiant į sprendime dėl pažeidimo LVPA pateiktą pasiūlymą, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Grąžinimo taisyklės) reikalavimus, todėl jo panaikinti nėra teisinio pagrindo. Priėmus Įsakymą Nr. 4-708, kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų sumą, atsižvelgiant į Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagrįstai pakoreguotos Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programos išlaidų sumos, sumažinant pareiškėjo projekto finansavimui skirtų lėšų sumą. Todėl Įsakymas Nr. 4-709 yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra pagrindo. Teismas atsižvelgė į Finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 9 punktą ir pažymėjo, jog, nagrinėjamu atveju konstatavus pažeidimą, galima daryti išvadą, kad Ministerija turėjo teisę priimti vienašalį sprendimą sumažinti projekto finansavimą. Taigi Vienašalio pakeitimo ir patikslinto sutarties priedo Nr. 2 „Projekto biudžetas“ panaikinti taip pat nėra teisinio pagrindo.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (III t., b. l. 140–147) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsnį, 87 straipsnio 4 dalį, dėl to faktiškai neatskleidė bylos esmės ir byla buvo išspręsta neteisingai. Sprendimo motyvuojamoje dalyje didžiąja dalimi cituojamos teisės normos, nenurodyti argumentai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nenurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

2. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pateikė išvadą, kad baseino rezervuaro darbai jau buvo atlikti anksčiau, remdamasis byloje esančiomis statybos darbų nuotraukomis bei statybos žurnalais. Tokia teismo išvada negali būti laikoma pagrįsta, nes byloje pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina, kad jose užfiksuoti ginčo viešbučio baseino rezervuaro darbai, kad tokie darbai atliekami vykdant ginčo projektą, kad tokie darbai buvo vykdomi ginčo viešbučio statybos adresu  ir statybos aikštelėje bei toje vietoje, kur šiandien yra įrengtas baseinas. Fotonuotraukos taip pat nepatvirtina, kokia apimtimi buvo, jeigu buvo, atlikti baseino rezervuaro darbai bei kas juos atliko. Byloje pateikti du išrašai iš statybos žurnalų nepatvirtina, kad rangovas UAB „Rimvilsta“ atliko baseino rezervuaro darbus ir juos perdavė pareiškėjui. Byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad vietos įrengti pirtims ir baseinui paruošimo darbus atliko UAB „Orida“.

3. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog bendrastatybiniai ir inžinerinių tinklų pajungimo darbai buvo atliekami pagal rangos sutartis, o ne pagal Įrangos pirkimo sutartį, todėl Išvadoje įrangos vietos paruošimo ir įrangos įrengimo darbai buvo nevertinti pagrįstai. Tokią išvadą teismas padarė nenurodydamas įrodymų, kuriais grindžiama ši išvada, t. y. nenurodydamas, kokie įrodymai patvirtina, kad darbai buvo atlikti pagal kitas sutartis, kokios kitos sutartys, kada ir kas atliko įrangos vietos paruošimo ir įrangos įrengimo darbus. Pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad darbai buvo atlikti pagal Įrangos pirkimo sutartį ir juos atliko UAB „Orida“. UAB „Orida“ 2011 m. lapkričio 15 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2011/04-1 su pareiškėju ir jos pagrindu atliko bendrastatybinius darbus, tačiau atlikti bendrastatybinių darbų, susijusių vietos paruošimu įrangai įrengti, UAB „Orida“ negalėjo šios sutarties pagrindu, kadangi darbai buvo atlikti nuo 2011 m. gegužės mėn. ir perduoti 2011 m. lapkričio mėn., t. y. dar iki rangos sutarties sudarymo.

4. Teismas sprendime padarė išvadą, kad LVPA pagrįstai nustatė, jog kai kurios pareiškėjo įsigytos įrangos kainos ženkliai viršijo rinkos kainas. Tokią išvadą teismas padarė nenurodydamas, kokiais įrodymais rėmėsi, kokias faktines aplinkybes nustatė. Priešingai – LVPA Išvada nėra paremta rinkos kainos analize. LVPA konstatavo, kad pareiškėjas įsigijo įrangą, viršijant rinkos kainas, tačiau, kokios yra rinkos kainos, LVPA nenustatė. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad tyrimo metu nebuvo nustatomos rinkos kainos. Kad tokios ir nebuvo nustatytos, patvirtino LVPA atstovė teismo posėdžio metu, nurodydama, kad buvo nustatytos faktinės įsigijimo kainos. LVPA Išvada, kurioje konstatuojama, kad pareiškėjas įsigijo įrangą didesnėmis, nei rinkos kainomis, kai tyrimo metu nebuvo atliktas rinkos kainų tyrimas, negali būti laikoma pagrįsta. Tyrimo metu turėjo būti nustatyta, ar įranga įsigyta neviršijant rinkos kainų, o jeigu viršijant – pripažinti netinkamomis finansuoti tą kainos dalį, kuri viršija rinkos kainas.          Ar įrangos kaina buvo didesnė ir kiek, nei tuo metu rinkoje, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, ir byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kokia 2011 m. buvo įrangos vidutinė kaina rinkoje bei kokia dalimi įrangos pardavimas pareiškėjui viršijo rinkos kainą. Dėl šios priežasties neteisingai atlikta ekspertei suformuluota užduotis negali būti laikoma pagrindu sumažinti ginčo projekto finansavimą. 2013 m. balandžio 25 d. ir 2013 m. birželio 12 d. atliktos ekspertizės yra netikslios, neteisingos ir neišsamios, o jomis paremta LVPA Išvada negali būti laikoma teisėta.

5. Netinkamomis finansuoti lėšomis gali būti pripažįstamos tik lėšos, nustačius konkrečias aplinkybes, numatytas Išlaidų atitikties taisyklėse. Ūkio ministerija negali savo nuožiūra pripažinti lėšų netinkamomis finansuoti kitais atvejais. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčijami aktai buvo priimti Išlaidų atitikties taisyklių 19.8.1 punkto pagrindu, t. y. kad įrangos įsigijimo išlaidų dalis padidino projekto sąnaudas, proporcingai nepadidindamos jo vertės. Tačiau teismas nenustatė, kokia ir ar įrangos įsigijimo išlaidų dalis padidino projekto sąnaudas, proporcingai nepadidindamos jo vertės.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 152–156) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas įvertino pareiškėjo nurodytas bylos aplinkybes, motyvavo savo išvadas ir skundžiamame sprendime teisingai nustatė, jog Įsakymas Nr. 4-708 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nekeičiant nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgiant į sprendime dėl pažeidimo LVPA pateiktą pasiūlymą, atitinka Grąžinimo taisyklių reikalavimus, todėl jo panaikinti nėra teisinio pagrindo. Ūkio ministerija yra saistoma įgyvendinančiosios institucijos priimamų sprendimų ir negali pažeisti Taisyklių nustatyto reglamentavimo. Be to, Ūkio ministerijos sprendime yra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes iš Ūkio ministerijos sprendimo, jį skaitant kartu su LVPA sprendimu dėl pažeidimo, akivaizdu, kokiais faktais ir teisės normomis yra pagrįstas šis sprendimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą                              (III t., b. l. 158–166) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Išvadoje įvertintas pirkimo objektas pagal pareiškėjo kvietimą pateikti pasiūlymą 2011 m. balandžio 4 d. Nr. 005 ir Įrangos pirkimo sutartį. Šiuose dokumentuose nenumatyti jokie pareiškėjo apeliaciniame skunde deklaruojami tariamai UAB „Orida“ atlikti bendrastatybiniai ir inžinerinių sistemų įrengimo darbai. Pareiškėjas kartu su 2013 m. gegužės 29 d. raštu pateikė nuotraukas         ir statybos darbų žurnalus, iš kurių matyti, kad UAB „Rimvilsta“ atliko baseino rezervuaro betonavimo darbus 2010 m. gruodžio mėn., t. y. anksčiau, nei buvo pasirašyta Įrangos pirkimo sutartis, ir netgi anksčiau, nei buvo įsteigta UAB „Orida“. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad darbus atliko subrangovai bei rangovai pagal statybos rangos sutartis, o ne UAB „Orida“. Pagal Įrangos pirkimo sutartį su UAB „Orida“ tokie pareiškėjo nurodomi darbai nebuvo perkami.

2. Pareiškėjas, pasirašydamas Finansavimo ir administravimo sutartį, sutiko, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis galės būti pripažintos tik tokios projekto išlaidos, kurios yra būtinos projektui įgyvendinti, atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo, išlaidų ir naudos principus (3.1 p.). Tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos tik faktiškai patirtos išlaidos. Kai žinomos faktinės išlaidos ir nekyla įtarimų, kad jos viršija vidutines rinkos kainas, skaičiuoti teorines rinkos kainas nėra pagrindo ir būtinumo. LVPA Išvada paremta faktiniais rašytiniais įrodymais, skaičiavimai yra atlikti teisingai, tinkamų išlaidų dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kokios išlaidos buvo būtinos norint pasiekti reikiamą rezultatą. Pažeidimo tyrimo išvada yra pagrįsta ir teisėta.

3. Atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos teisės aktus, susijusius su ,,finansiniu koregavimu“, kuriais vadovavosi ir teismas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas yra iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamo projekto „Viešbučio (duomenys neskelbtini) infrastruktūros sukūrimas“ (toliau - ir Projektas) vykdytojas. Projektą administruojanti institucija yra atsakovas, o jį įgyvendinančioji institucija – Agentūra. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia atsakovo priimtus Įsakymą Nr. 4-708 ir Įsakymą         Nr. 4-709 bei atsakovo padarytą Vienašalį pakeitimą. Pasisakydama dėl šių (pareiškėjo skundžiamų) individualių teisės aktų tarpusavio sąsajos, kolegija pažymi, kad Įsakymu Nr. 4-708 pareiškėjo atsakovui deklaruotų Projekto išlaidų suma – 400 826,59 Lt (iš jos 200 413,29 Lt Europos Sąjungos paramos lėšų ir 200 413,30 Lt pareiškėjo lėšų) – Aprašo 3 ir 5 punktų, Išlaidų atitikties taisyklių 8.7, 8.8 ir 19.8.1 punktų bei Įrangos pirkimo sutarties nuostatų (bendrųjų sąlygų 2.1.8, 3.1.3 ir 11.2 p., taip pat specialiųjų sąlygų 8.4 p.) taikymo požiūriu buvo pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis. Kiti kolegijos išvardyti pareiškėjo skundžiami teisės aktai atsakovo buvo priimti (pareiškėjui skirtas Projekto finansavimas buvo pakoreguotas) Įsakymo      Nr. 4-708 pagrindu, t. y. jie yra išvestiniai iš pastarojo atsakovo įsakymo. Todėl lemiamą reikšmę nagrinėjamam ginčui išspręsti turi būtent Įsakymo Nr. 4-708 (į kurį nukreiptas pagrindinis pareiškėjo skundo reikalavimas) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojami ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų, tarp jų ir paminėtų Aprašo ir Išlaidų atitikties taisyklių, taikymo būtinumas nei atsakovo ir Agentūros (įgyvendinančiosios institucijos)  kompetencijos nustatymo, nei jos pasiskirstymo tarp šių institucijų prasmėmis. Todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais (jų nekartodama), konstatuoja teismo išvardytų ir aptartų Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų tinkamumą taikyti byloje nagrinėjamai situacijai ir toliau šiuo klausimu nepasisako.

Nagrinėjamo ginčo esmė - pareiškėjo nesutikimas su Agentūros Išvadoje padarytų faktinių pareiškėjo vykdomo Projekto aplinkybių, turinčių reikšmę pareiškėjo Įrangos pirkimo sutartyje finansiniams įsipareigojimams, įvertinimu. Todėl esminę reikšmę šiam ginčui išspręsti turi byloje esančių įrodymų įvertinimas Išvadoje nurodytų kaip pareiškėjo pažeistų teisės normų taikymo prasme. Atlikdamas tokį įvertinimą, teismas turi vadovautis įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisyklėmis, nustatytomis ABTĮ 57 straipsnyje, kuriame, be kitko, nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Kaip jau buvo pasakyta pirmiau, pagal atsakovą (išvadą) pareiškėjas, vykdydamas Projektą, pažeidė Aprašo 3 ir 5 punktus, Išlaidų atitikties taisyklių 8.7, 8.8 ir 19.8.1 punktus bei Įrangos pirkimo sutarties nuostatas (bendrųjų sąlygų 2.1.8, 3.1.3 ir 11.2 p., specialiųjų sąlygų 8.4 p.).

Aprašo 3 ir 5 punktuose yra nurodyti tokio pobūdžio projektų vykdytojams privalomi vadovautis veikimo principai, sietini su pirkimo tikslu - vadovaujantis šiame tvarkos apraše nustatytais reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti projekto vykdytojui ir (arba) partneriui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (3 p.); projektus vykdyti taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis ir pirkimo rezultatas - įsigytų prekių, paslaugų ar darbų kainos - neviršytų analogiškų prekių, paslaugų ar darbų vidutinių rinkos kainų (5 p.). Išlaidų atitikties taisyklių 8.7 ir 8.8 punktuose nustatyti bendrieji išlaidų atitikties reikalavimai, pagal kuriuos, kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus pagal strategiją ir šią strategiją įgyvendinančias veiksmų programas, privalo atitikti visus šiuos bendruosius reikalavimus: apmokant išlaidas, nebūtų pažeisti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šių taisyklių 4 punkte, reikalavimai, taip pat ES reikalavimai valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų, aplinkos apsaugos ir kitose taikytinose horizontalaus lygio srityse      (8.7 p.); išlaidos turi atitikti šiose taisyklėse, projektų finansavimo sąlygų aprašuose ir kituose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus, ir vadovaujančiosios ir (arba) jos pavestas užduotis atliekančios institucijos yra pripažintos atitinkančiomis šiuos reikalavimus (8.8 p.). 

Pagal Išvadą, pareiškėjo padaryti šių teisės normų ir paminėtų Įrangos pirkimo sutarties nuostatų pažeidimai pasireiškė tuo, kad SPA baseino, didžiojo baseino ir drėgmės surinkimo įrenginių jo nurodyta įsigijimo kaina (PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta 372 777,63 Lt suma)      269 180,11 Lt (be PVM) viršija to paties šių įrenginių tiekėjo (UAB „Baseinai ir fontanai“) panašiu laikotarpiu teikiamame komerciniame pasiūlyme nurodytą jų kainą (103 597,52 Lt); o garinės pirties, saunos ir infraraudonųjų spindulių pirties pareiškėjo deklaruotos įsigijimo vertės (PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos -168 753,09) ir eksperto pateiktų šių įrenginių rinko kainų   (37 106,61 Lt) skirtumas yra 131 646,48 Lt (be PVM), t. y. ši įranga pareiškėjo buvo įsigyta         4,5 karto brangiau, nei ją galima įsigyti rinkoje. Tai, kaip nurodyta Išvadoje, yra nustatyta remiantis 2013 m. gegužės 2 d. bei 2013 m. birželio 12 d. ekspertų išvadomis ir išanalizavus pirkimo techninę dokumentaciją, įrangos pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad pareiškėjo Agentūrai pateikti nesutikimo su šia Išvados dalimi argumentai, kurių esmė atitinka jo teismui paduotame skunde nurodytus argumentus, yra aptarti ir į juos motyvuotai atsakyta Išvados 2 punkte (I t., b. l. 24-29). Taip pat pažymėtina, kad, kalbant apie paminėtų įrenginių rinkos kainos nustatymą, pareiškėjas nepateikė eksperto (specialisto) lygmeniu paremtų argumentų, paneigiančių Išvadoje padarytų vertinimo išvadų pagrįstumą arba keliančių akivaizdžiai pagrįstas abejones dėl pastarųjų išvadų pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismas, iš esmės pritardamas Išvadoje ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens teismui nurodytiems argumentams, ABTĮ 57 straipsnio taikymo požiūriu pasielgė teisingai. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė naujų, pirmosios instancijos teismo neaptartų, nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Todėl kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą byloje esančių įrodymų įvertinimą, pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą pagrįstu ir teisingu.    

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekspetra“  apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis