Civilinė byla Nr. 2-489-781/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00517-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.5.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties, kuria netenkintas bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ savininko V. A. prašymas pripažinti bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Paltaja“ veiksmus, skelbiant buto (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 23 d. varžytynes, neteisėtais ir tuo pagrindu atstatydinant bankroto administratorę – uždarąją akcinę bendrovę „Paltaja“ ir paskiriant kitą bankroto administratorių bankroto byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso Lietuva“ ieškinį bendraatsakoviams V. A. komercinei firmai „Ratai“, V. A. (duomenys neskelbtini), L. A., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – V. A. (duomenys neskelbtini) dėl bankroto,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ savininkas V. A. (toliau – bankrutavusios įmonės savininkas) pateikė prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, kuriame prašė pripažinti bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paltaja“ (toliau – bankroto administratorius) veiksmus skelbiant varžytynes neteisėtais ir nušalinti bankroto administratorių. Nurodė, kad bankroto administratoriaus atstovas 2018 m. spalio 23 d. paskelbė varžytynes bankrutavusios įmonės savininko, jo sutuoktinės L. A. ir jo sūnaus V. A. turtui, tai yra akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“ įkeistam butui, (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas). Pažymėjo, kad bankroto administratoriaus veiksmai skelbiant varžytynes ir siekiant privestinai parduoti turtą yra neteisėti, kadangi bankroto administratorius vengia bendradarbiauti su bankrutavusios įmonės savininku, o pardavinėjamas turtas priklauso ne tik bankrutavusios įmonės savininkui, bet ir jo pilnamečiui sūnui bei žmonai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad jo sutuoktinė šiuo atveju negali būti skolininkė ir nukentėti savo turto dalimi.
2. Bankroto administratorius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti, pripažinti bankroto administratoriaus veiksmus teisėtais ir panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad į bankroto administratorių kreipėsi AB „Swedbank“, pateikdama prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Pažymėjo, kad bankrutavusios įstaigos savininkas ir jo sūnus V. A. 2012 m. rugsėjo 9 d. ,,Swedbank” buvo skolingi 1 077 801,09 Lt (312 152,772 Eur). Taip pat nurodė, kad AB ,,Swedbank” ir bendraskoliai 2006 m. lapkričio 16 d. pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bendraskoliams buvo suteiktas 810 000 Lt (234 592,215 Eur.) kreditas, o bendraskolių įsipareigojimų tinkamas įvykdymas pagal sutartį užtikrintas turto hipoteka bei L. A. laidavimu. Atkreipė dėmesį, kad bendraskoliai savo įsipareigojimų nevykdė ir teismas suteikė leidimą nukreipti išieškojimą į bankrutavusios įmonės savininko turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi netenkino bankrutavusios įmonės savininko prašymo pripažinti bankroto administratoriaus veiksmus, 2018 m. spalio 23 d. skelbiant turto varžytynes, neteisėtais ir tuo pagrindu atstatydinant bankroto administratorių ir paskiriant kitą bankroto administratorių. Panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-71-730/2018.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymą ir leido nukreipti išieškojimą į neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turimo turto dalį.
5. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį, leidžiant teisės aktų nustatyta tvarka nukreipti išieškojimą į bankrutavusios įmonės savininko turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
6. Teismas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkime priimtas kreditorių nutarimas, kuriuo nutarta turtą pardavinėti iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka: I-ąsias varžytynes skelbti už 91 200 Eur, II-ąsias varžytynes skelbti už 82 080 Eur, III-ąsias varžytynes skelbti už 73 872 Eur, nustatant 300 Eur. kainos didinimo intervalą varžytynėse, o nepardavus turto varžytynėse ir bankui neperėmus iš varžytynių parduodamo turto, klausimą dėl tolimesnio turto pardavimo spręsti sušaukus kreditorių susirinkimą.
7. Teismas nustatė, kad buvo skelbiamos I-osios ir II-osios varžytynės, kuriose turtas buvo neparduotas. 2018 m. spalio 23 d. trečią kartą skelbiant turto varžytynes, kuriose buvo nurodyta pradinė turto kaina – 73 872 Eur, jos pasibaigė nustačius laimėtoją, kuris pasiūlė 73 872 Eur. 2018 m. gruodžio 21 d. buvo gautas bankroto administratoriaus pranešimas, kuriame pažymėta, kad 2018 m. lapkričio 22 d. pasibaigusios varžytynės yra atšauktos.
8. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog bankroto administratorius su pareiškėju kaip įmonės savininku nebendradarbiauja, yra jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta. Pažymėjo, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, bankroto byloje yra rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys, jog bankroto administratorius informavo pareiškėją apie 2018 m. lapkričio 23 d. paskelbtas varžytynes, pažymėdamas, kad parduodamo turto kaina ir tvarka, t.y. jog turtas bus parduodamas kaip vientisas nekilnojamojo turto objektas, buvo nustatyta 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai padaryti, jog bankroto administratorius su pareiškėju nebendradarbiauja.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo neskundė, todėl sprendė, kad vykdydamas turto varžytynes bankroto administratorius pagrįstai juo vadovavosi ir nėra pagrindo turto varžytynių pripažinti neteisėtomis.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad bankroto administratoriaus 2018 m. spalio 23 d. paskelbtos turto varžytynės buvo atšauktos.
11. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, teismas vertino ir tai, jog 2018 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkime, kuriame buvo svarstomas bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimas, buvo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.
12. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių bankroto administratoriaus netinkamumą, kuris pasireikštų jam skirtų funkcijų neatlikimu ir / ar nevykdymu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytų pareigų.
13. Teismas nutarė laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi, panaikinti, nes 2018 m. spalio 23 d. paskelbtos turto varžytynės buvo atšauktos.
III. Atskirojo skundo atsiliepimo į jį argumentai
14. Bankrutavusios įmonės savininkas V. A. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti, pripažinti bankroto administratoriaus veiksmus skelbiant varžytynes neteisėtais, nušalinant jį nuo pareigų ir paskirti kitą bankroto administratorių. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. 2017 m. lapkričio 23 d. bankroto administratoriui buvo nusiųstas raštas, kuriame buvo prašoma pateikti duomenis kam ir kokio dydžio yra įsiskolinimai, tačiau bankroto administratorius tokių duomenų nepateikė.
14.2. Įstatymų leidėjas yra numatęs specialius terminus, remiantis kuriais turi būti užbaigiama bankroto byla, todėl dešimt metų vykstantis kraustymas iš paskutinio gyvenamojo būsto, faktiškai priklausančio bankui, yra neteisėtas.
14.3. Teismo sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visiškas motyvų nebuvimas yra absoliutus bet kokio sprendimo negaliojimo pagrindas.
14.4. Teismas įpareigotas būti aktyviu tokio pobūdžio bylose.
15. Bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti apelianto atskirojo skundo ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Turto varžytynės buvo vykdomos laikantis kreditorių susirinkimo nutarimuose priimtų sprendimų, t.y. atlikus turto vertinimą, pateikus bankui nepriklausomų vertintojų ekspertizės išvadas, paskelbus turto varžytynes tik gavus banko nuomonę dėl turto pardavimo kainos, vykdant varžytynes pagal kreditorių susirinkimų patvirtintas kainas.
15.2. Vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo skelbiamos ir vykdomos varžytynės visam turtui, o ne jo dalims.
15.3. Bankroto procedūrų vykdymo metu nei įmonės kreditoriai, nei bankroto bylą nagrinėjantis teismas nekėlė klausimų dėl bankroto administratoriaus netinkamų veiksmų atlikimo ir nebuvo priimti šiuo klausimu teismo sprendimai.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
17. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas pripažinti bankroto administratoriaus veiksmus, 2018 m. spalio 23 d. skelbiant turto varžytynes, neteisėtais ir tuo pagrindu atstatydinant bankroto administratorių ir paskiriant kitą bankroto administratorių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
18. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. A. komercinės firmos „Ratai“ savininkas V. A. ir jo sūnus V. A. su AB „Swedbank“ 2006 m. lapkričio 16 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo suteikta 234 592,22 Eur (810 000 Lt) paskola butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, užtikrinant prievolę šio turto įkeitimu ir L. A. laidavimu. Kadangi kredito gavėjai sutarties nevykdė, ji banko buvo nutraukta ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2009 m. sausio 29 d. nutartimi bankui buvo priteista 256 083,32 Eur (884 204,49 LT) skola, pagal kurią išieškojimą vykdė antstolė Vida Daugirdienė vykdomojoje byloje Nr. 0004/09/01394. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi V. A. komercinei firmai „Ratai“ iškėlė bankroto bylą, o 2013 m. kovo 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2014 m. kovo 3 d. antstolė Vida Daugirdienė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, o 2016 m. gegužės 16 d. vykdomojoje byloje Nr. 0004/09/01394 priėmė patvarkymą, kuriuo leido bankroto administratoriui organizuoti viso turto varžytynes, parduodant turtą ĮBĮ nustatyta tvarka, įpareigojant bankroto administratorių pervesti proporcingą už parduotą turtą gautas ir bankrutavusiam asmeniui nepriklausančias ½ turto dalies piniginių lėšų dalį į antstolės depozitinę sąskaitą. Bankrutavusios V. A. komercinės įmonės ,,Ratai“ 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkime kreditoriai nutarė dėl turto pardavimo iš varžytynių nustatant pirmąsias varžytynes skelbti apibrėžiant pradinę turto kainą - 91 200 Eur., antrąsias – 82 080 Eur., trečiąsias – 73 872 Eur., ir nurodant 300 Eur. kainos didinimo intervalą varžytynėse.
19. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi leido bankroto administratoriui nukreipti išieškojimą į bankrutavusios įmonės savininko turimo turto dalį, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį, suteikdamas bankroto administratoriui leidimą nukreipti išieškojimą į bankrutavusios įmonės savininko turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. 2018 m. spalio 18 d. bankroto administratorius pranešė bankrutavusios įmonės savininkui V. A., jo sūnui V. A. ir žmonai L. A. apie vykdomas varžytynes. 2018 m. spalio 23 d. paskelbtos trečios turto varžytynės, nurodant pradinę turto kainą 73 872 Eur, kurioms pasibaigus 2018 m. lapkričio 22 d. paskelbtas laimėtojas, pasiūlęs 73 872 Eur. Bankroto administratorius 2018 m. lapkričio 22 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad atšaukė 2018 m. spalio 23 d. pradėtas vykdyti turto varžytynes, vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi, kuria priimtas bankrutavusios įmonės savininko V. A. prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir taikyta laikinoji apsaugos priemonė – sustabdytos valstybės įmonės Registrų centro vykdomos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės iki bus išnagrinėtas bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ atstovo V. A. prašymas dėl bankroto administratoriaus nušalinimo.
Dėl teismo pareigos motyvuoti priimamą teismo sprendimą (nutartį)
20. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, todėl sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįsta atvejus, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019). Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas netenkino reiškiamų reikalavimų.
21. Taip pat paminėtina, kad teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
22. Remiantis skundžiamo sprendimo motyvuojamąja dalimi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė savo argumentaciją, kuria remiantis sprendė, jog tenkinti bankrutavusios įmonės savininko V. A. prašymo pripažinti bankroto administratoriaus veiksmus, skelbiant 2018 m. spalio 23 d. turto varžytynes, neteisėtais ir tuo pagrindu atstatydinti bankroto administratorių ir paskirti kitą bankroto administratorių nėra teisinio pagrindo, t.y. atsakė į esminius pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir savo išvadas motyvavo, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti esminio proceso pažeidimo, dėl kurio turėtų būti naikinama skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis. Paminėtina, kad motyvų procesiniame dokumentų teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai, todėl net ir esant pagrindui konstatuoti procesinio dokumento trūkumus šiais aspektais, tai savaime nereiškia absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, kaip minėta, tokį pagrindą konstatuoti galima tik tuomet, kai procesiniame dokumente iš esmės visiškai nėra motyvų. Tuo tarpu šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas jame pasisakė dėl svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, įvertino surinktus įrodymus, taigi atskleidė bylos esmę.
23. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl apskųstos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas atskirojo skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl teismo pareigos būti aktyviam bankroto bylose
24. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas turi būti aktyvus bankroto bylose, tačiau nenurodo, kokiais veiksmais ir / ar neveikimu, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas pažeidė šią pareigą.
25. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, bankroto byloms nagrinėti yra nustatyta speciali procedūra, įtvirtinta ĮBĮ. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014, 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019), tačiau tai nepaneigia civiliniame procese vyraujantį rungimosi principą, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi teismo aktyvumo bankroto procese pareiga negali būti suprantama kaip byloje dalyvaujančių asmenų atleidimas nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus.
26. Įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų, be kita ko, ir teismo pareigos aktyviai dalyvauti renkant įrodymus, pažeidimas gali būti konstatuojamas, kai nustatoma, kad bylos aplinkybės ištirtos nevisapusiškai ir nepakankamai išsamiai bei egzistuoja reali galimybė gauti ir ištirti papildomų įrodymų. Paminėtina, kad vien tai, kad teismo nepripažinta įrodyta ir nekonstatuota aplinkybė, kuria bankrutuojanti ginčo šalis grindžia savo reikalavimus, nereiškia įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Nagrinėjamu atveju apeliantė deklaratyviai teigia, kad teismas pažeidė pareigą veikti aktyviai įrodinėjimo procese, tačiau nenurodo, kokie kiti įrodymai byloje galėjo būti gauti, iš kokių šaltinių ir kokiomis priemonėmis. Taigi esant nustatytoms aplinkybėms ir aptartam teisniam reglamentavimui, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista bylą nagrinėjusio teismo pareiga aktyviai veikti nagrinėjant šalių ginčą.
Dėl turto varžytynių vykdymo (ne)teisėtumo
27. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis darytina išvada, kad bankroto procedūros yra vykdomos individualiai įmonei, t.y. neribotos civilinės atsakomybės privačiam juridiniam asmeniui, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalies nuostata, jeigu neužtenka jo turto prievolėms įvykdyti, už jo prievoles turi atsakyti juridinio asmens dalyvis (savininkas).
28. ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkų turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas. Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Bylos duomenys patvirtina, jog bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir bankroto procedūrų vykdymo metu nustačius, kad bankrutavusi įmonė nebeturi turto, iš kurio galėtų būti tenkinami įmonės kreditorių reikalavimai, bei bankroto procese nesudarius taikos sutarties, teismas sprendė, jog egzistuoja sąlygos leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
29. Klausimus, susijusius su bankrutavusios įmonės turto realizavimu, bankroto procese priima kreditorių susirinkimas, laikydamasis ĮBĮ nustatytos tvarkos. Kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumas gali būti kvestionuojamas, apskundžiant nutarimus teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriame buvo nustatytas įkeisto turto pardavimo tvarka ir kaina, apeliantas įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, todėl bankroto administratorius, vykdydamas turto varžytynes, pagrįstai juo vadovavosi. Paminėtina, kad apeliantas buvo raštu informuotas apie planuojamas vykdyti trečiąsias varžytynes.
30. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kurie nesudaro pagrindo išvadai daryti, kad bankroto administratoriaus veiksmai, skelbiant turto varžytynes, buvo neteisėti (CPK 185 straipsnis), sprendžia, kad nėra teisinių prielaidų atstatydinti bankroto administratorių.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė civilinio proceso normų, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, spręstina, kad apeliantei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šalys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jūratė Varanauskaitė