Nr. A 2.6.-1340-827/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-16133-2015-3

   Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3.;2.14.3.

(S)

                                                 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. sausio 22 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. A. ir jo atstovui advokatui Artūrui Kalyčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., Joniškio raj. sav., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, ir

              n u s t a t ė :             

G. A. 2015 m. spalio 26 d., apie 00.50 val., Kalvarijų g. 195., Vilniuje, vairavo automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,51 promilės girtumo, po paklaidos 1,48 promilės girtumo). Šiais savo veiksmais G. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. A. teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus bei paaiškino, kad po darbo važiavo kartu su N. V. namo  (į viešbutį) ir pakeliui sulūžo automobilis. Kadangi negalėjo dviese jo pastumti, nuėjo į viešbutį, kur pradėjo vartoto alkoholinius gėrimus. Kai po darbo į viešbutį grįžo K. R., pasakė jam, kad sulūžo automobilis ir jis pasiūlė nueiti ir perstumti automobilį į viešbučio aikštelę, nes automobilyje gulėjo tik jo, tiek K. R. darbiniai įrankiai, o mašina neužsirakino. Bestumiant automobilį, privažiavo policijos pareigūnai, kurie pasiteiravo ar nereikalinga pagalba. Pareigūnams buvo atsakyta, kad pagalba nereikalinga, jie liepė tik užsidėti liemenes (liemenę užsidėjo N. V.), ir jie toliau stūmė automobilį. . Jis su N. V. stūmė automobilį iš galo, o K. R. priekyje prie vairo. Bestumiant automobilį pamatė, kad atvažiuoja pareigūnai su švyturėliais, belaukiant pareigūnų K. R. paprašė užtraukti rankinį stabdį, ir jis ( G. A.) nuėjo jo užtraukti. Priėję pareigūnai prisistatė, paprašė dokumentų, paklausė ar nėra išgėrę, taip pat kaltino jį vairavus automobilį, tačiau to nebuvo. Tada pareigūnai iškvietė kitą policijos ekipažą, kurio pareigūnai alkotesteriu jam nustatė girtumą. Taip pat nurodė, kad grįžtant iš darbo jis vairavo automobilį,  ir apie 20.30 val. automobilis lūžo pakeliui link viešbučio. Važiavo nuo Izraelio Ambasados Vilniuje į „Jeruzalės“ viešbutį, atstumas tarp jų apie 5-6 km. automobilis sulūžo Kalvarijų gatvėje netoli „Maximos“ parduotuvės. Jiems bevažiuojant užgeso automobilio variklis, tai buvo netoli stotelės, ir automobilis nuriedėjo link kelkraščio dešinėje. Atsidarius automobilio kapotą pamatė, kad atšokęs dangtelis ir sulūžęs velenas. Tada jie paliko mašiną kelkraštyje ir nuėjo į viešbutį, atstumas nuo tos vietos kur paliktas buvo automobilis iki viešbučio buvo 200-400 metrų. Kadangi buvo susinervinę dėl automobilio gedimo, viešbutyje pradėjo gerti alkoholį, viešbutyje jie su N. V. gėrė apie 2-3 valandas, išgėrė butelį degtinės. O kai grįžo iš darbo kolega K. R. su I., jis pasiūlė eiti perstumti automobilį. Paaiškino, kad jie vis dirba UAB „I.“, tvarko Izraelio ambasadoje ventiliaciją, Vilniaus mieste dirba primą kartą.  Ambasadoje dirba jis, N. V., N. R., Erikas ir Igoris (pavardės nežino), o viešbutyje gyvena jis, N. V., N. R., Erikas ir dar vienas vaikinas Linas, kuris žuvo. Viešbutyje juos apgyvendino UAB „I.“, kurioje jie visi dirba. Jis prieš savaitę atvažiavo į Vilnių dirbti su N,V., atvažiavo savo nuosavu automobiliu Audi 100,  valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kiti kolegos atvažiavo su K. R. automobiliu. Viešbutis randasi adresu  (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Automobilį stūmė į įkalnę, atstumas nuo automobilio iki viešbučio buvo apie 400 m. Bestumiant automobilį buvo sustoję parūkyti. Jis su N. V. stūmė automobilį iš galo, o K. R. eidamas iš priekio, atsidaręs dureles, stūmė automobilį ir jį vairavo. Negali nurodyti kodėl pareigūnai kaltina jį vairavimu, gal todėl, kad automobilis priklauso jam. UAB „M.“ raštas patvirtina, kad automobilis buvo sulūžęs. Taip pat nurodė, kad ta vieta, kur buvo stumiamas automobilis, buvo apšviesta, t.y. prie stotelės šviesu, toliau – ne. Kai prie jų antrą kartą privažiavo policijos pareigūnai, jie (t.y., jis, V.ir R.) buvo sustoję, ir K. R. paprašė jo užtraukti rankinį, ir jis nuėjo. Rankinį stabdį užtraukė iš vairuotojo pusės. Taip pat patikslino, kad pirmo ekipažo pareigūnai neišlipdami iš automobilio teiravosi ar reikalinga pagalba, liepė užsidėti liemenes, o antras ekipažas privažiavo maždaug po 20 min. kai jie stūmė automobilį. Pamatę pareigūnų ekipažą su švyturėliais nustojo stumti, laukė pareigūnų, ir tuo metu K. R. paprašė jo užtraukti rankinį, jis nuėjo užtraukti rankinį, įlipo į automobilį iš vairuotojo pusės ir užtraukė rankinį, ir tuo metu iš automobilio galo privažiavo pareigūnai. Privažiavę pareigūnai paprašė dokumentų, kaltino jį vairavus automobilį, nors automobilį vairavo K. R.. pirmas iš atvykusio policijos ekipažo pareigūnas išlipo sėdintis keleivio vietoje, vėliau išlipo ir prie vairo sėdėjęs pareigūnas. Vėliau atvyko dar vienas ekipažas (po 20 min.), nes antro ekipažo pareigūnai neturėjo alkotesterio. Kol atvažiavo trečias ekipažas, jie visi stovėjo prie automobilio. Pareigūnams K.R. buvo atidaręs variklio dangtį, kad parodyti, kad automobilis sugedo, tačiau pareigūnai arti nėjo, sakė, kad suprato. Kai bestumiant automobilį pamatė pareigūnų švyturėlius, atstumas tarp automobilių buvo apie 100 metrų. Kai privažiavo antras ekipažas, automobilis buvo stumiamas pagrindine gatve, jau pasukus į šalutinį kelią. Taip pat nurodė, kad jis su N. V. buvo išgėrę, o K. R. blaivas. Alkotesteriu tikrinamas buvo tik jis vienas, galimai todėl kad automobilis jam priklauso. Jis pareigūnams sakė, kad automobilio nevairavo, tačiau pareigūnai į tai dėmesio nekreipė. Pareigūnai pasakė išsikviesti vairuotoją, tada K. R. pakvietė draugą Igorį, automobilį nustūmė į kelkraštį. Jis nematė kaip Igorius su draugais stūmė automobilį, nes sėdėjo policijos automobilyje. Surašius ATP protokolą jis grįžo į viešbutį. Kadangi yra nekaltas, prašo bylą nutraukti.

Advokatas A.Kalytis nurodė, kad G. A. pozicija visą laiką buvo nuosekli, kad jis transporto priemonės nevairavo, o ją stūmė, iš esmės tą poziciją patvirtino ir byloje apklausti kartu buvę liudytojai, nors ir tarp jų  duotų parodymų yra tam tikri nežymūs neatitikimai kaip stovėjo automobilis, atstumas ir pan., tačiau minėti liudytojai nurodo, kad G. A. nevairavo. Kaltinimas iš esmės grindžiamas dviejų Kelių patrulių parodymais, tačiau jie nėra objektyvūs ir yra šališki. Nors pareigūnai asmeniškai ir nėra suinteresuoti apkalbėti G. A., tačiau pareigas atliko netinkamai, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai surašė protokolą. Byloje pateiktas OVS garso įrašas patvirtina, kad pirmas policijos ekipažas prašo kito pastebėti transporto priemonę stumiančius asmenis, kas rodo tam tikrą suinteresuotumą, ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės apie užvestą variklį- paneigtas pažyma apie automobilio variklio sugadinimo pobūdį, iš kurio matyti, kad esant tokian gedimui, variklio užvesti neįmanoma. Prašo G. A. atžvilgiu bylą nutraukti neįrodžius vairavimo fakto.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas P. L. parodė, kad patruliuojant Kalvarijų gatvėje tamsiu paros metu pastebėjo, kad du jaunuoliai iš galo stumia automobilį, kas sukėlė įtarimą, todėl nutarė patikrinti. Įjungė švyturėlius ir važiavo link stumiamo automobilio, kurį stūmė du jaunuoliai, o vairuotojo vietoje sėdėjo ir vairą sukiojo G. A.. Pastebėjo, kad vis jaunuoliai neblaivūs, nuo visų sklido alkoholio kvapas. Vairuotojo buvo paprašyta pateikti dokumentus ir jis juos pateikė. Kadangi pareigūnai matė akivaizdų vairavimo faktą, vairuotojui buvo pasakyta, kad jam bus patikrintas blaivumas. Alkotesteriu jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis ir surašytas ATP protokolas. Patikslino, kad pareigūnai važiavo Kalvarijų  - Didlaukio gatve, ties išsišakojimu, lygiagrečiai Kalvarijų gatvei einančioje gatvelėje, ir pamatė tamsoje stumiamą automobilį, kas sukėlė įtarimą. Kai pastebėjo stumiamą automobilį toje pačioje gatvelėje prieš išvažiavimą į Kalvarijų gatvę, atstumas tarp jų buvo apie 40 metrų. Adresą pasitikslino surašant ATP pasinaudojus maps.lt. Kai pareigūnai pastebėjo stumiamą automobilį – matė du jį iš galo stumiančius vaikinus, o privažiavus arčiau – ir už vairo sėdintį jaunuolį. Vaikinai aiškino, kad automobilį stumia, nes jis nevažiuoja dėl gedimo, nori nuvaryti automobilį iki viešbučio. Nepamena ar automobilį stūmę vaikinai buvo su liemenėmis. Privažiavus prie stumiamo automobilio, pareigūnų automobilis sustojo 3-4 metrų atstumu. Forminant dokumentus, sugedusio automobilio kapotas nebuvo atidarytas. Taip pat nurodė, kad pareigūnams privažiavus prie automobilio – automobilis buvo užvestas. Vairuotojas su pažeidimu nesutiko, aiškino, kad jis nevairavo, o tik stūmė. Blaivumas buvo tikrinamas tik vairuotojui, nors ir nuo kitų dviejų vaikinų sklido alkoholio kvapas. Vairuotojui buvo pasiūlyta surasti kitą blaivų vairuotoją, kad jis patrauktų automobilį nuo važiuojamosios kelio dalies. Atvykęs jo draugas automobilį galu priparkavo saugioje vietoje, tačiau kokiu būdu nurodyti negali, nes tuo metu formino dokumentus. Patikslino, kad privažiavus girdėjo dirbančio variklio garsą, todėl nurodė, kad automobilis buvo užvestas, nors vaikinai minėjo, kad automobilis sugedo, tačiau dėl kokio gedimo automobilis negalėjo važiuoti nesitikslino. Prie stumiamo automobilio pareigūnai privažiavo iš galinės dalies. Visi trys vaikinai buvo pareigūnų akivaizdoje,  du stūmė automobilį, o vairuotojas išlipo iš vairuotojo vietos tik pareigūnams priėjus. Nurodė, kad jis, t.y. P. L. vairavo policijos tarnybinį automobilį VW Jetta, valst. (duomenys neskelbtini) borto Nr. V 1716. Privažiavus prie stumiamo automobilio abu pareigūnai išlipo kartu. Kadangi neturėjo alkotesterio, iškvietė kitą arčiausiais buvusį policijos ekipažą, kuris privažiavo po 5 minučių, iškvietimas fiksuotas budėtojų dalyje. Jų automobilyje tuo metu vaizdo registratorius neveikė, nes vienas maitinimo lizdas ir krovėsi tarnybinis kompiuteris. Pažeidėjui blaivumą tikrino kitas policijos ekipažas, kur buvo tikrinamas jo blaivumas nepamena. Kai pažeidėjui buvo forminami dokumentai, jis sėdėjo jų automobilyje. Dar tuo metu buvo privažiavęs pakeliui važiavęs vienas ekipažas, pasiteirauti ar nereikia alkotesterio. Taip pat nurodė, kad jų ekipažui per radijo ryšį kitas ekipažas (V 1711) pranešė, kad buvo pastebėta, kad neblaivūs vaikinai Kalvarijų - Didlaukio gatvėje (pagrindinėje) prie stotelės stumia automobilį, tačiau vairavimo fakto jie neužfiksavo, prašė juos pastebėti. Kadangi jų ekipažas netoli važiavo maža gatvele, kuria gali išvažiuoti prie tos stotelės, pastebėjo minėtą stumiamą automobilį lygiagrečioje gatvėje už stotelės. Švyturėlius pareigūnai įsijungė beveik privažiavus prie stumiamo automobilio. Privažiavimo momentu – automobilis buvo stumiamas, o ne stovėjo. Toje vietoje yra įkalnės pradžia. Pagrindinėje gatvėje už stotelės už 20 metrų yra pirmas įsukimas į gatvelę, ir ten automobilis buvo stumiamas. Du vaikinai automobilį stūmė, vienas sėdėjo už vairo – koregavo judėjimą (b.l. 29-31).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas N. M. paaiškino, jog prisimena pažeidėją, kuris neblaivus vairavo automobilį. Parodė, kad važiuojant Kalvarijų gatve lygiagrečiai esančioje siauresnėje gatvelėje pastebėjo kaip du jaunuoliai stumia automobilį, viduje sėdėjo dar vienas (kaip vėliau paaiškėjo neblaivus vairuotojas), todėl buvo nutarta patikrinti ar jis nevogtas, nes jis buvo stumiamas nakties metu, automobilis buvo užvestas. Priėjus prie automobilio buvo paklausta kas atsitiko, buvo paaiškinta, kad automobilis sugedo, todėl jie stumia, buvo paprašyti dokumentai, jie buvo pateikti. Kadangi nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, buvo nutarta patikrinti jo blaivumą, paaiškinus, kad tai yra vairavimo faktas, nors jį stūmė. Vairuotojas su pažeidimu nesutiko, nes nelaikė to vairavimo faktu, nes automobilis buvo stumiamas jo draugų. Pareigūnai važiavo Kalvarijų pagrindine gatve, kur dvi eismo juostos, pirma eismo juosta, o stumiamas automobilis buvo pastebėtas lygiagrečiai Kalvarijų gatvės esančioje gatvelėje ties įsukimu. Pareigūnai buvo 30-40 metrų atstumu nuo pastebėto automobilio, toje vietoje kur buvo automobilis apšviesta nebuvo. Patikslino, kad važiuojant Kalvarijų gatve, matė kaip du vyriškiai stumia automobilį, matė stumiamo automobilio dešinę pusę, ir automobilį stumiančius asmenis. O privažiavus prie automobilio ir įjungus švyturėlius, stumiamas automobilis sustojo ir prie vairo sėdėjo pažeidėjas, t.y. vairuotojo vietoje sėdėjo G. A.. Švyturėliai buvo įjungti kai pareigūnai įsuko į siauresnę gatvę. Vairuotoją pamatė tik priėjus prie automobilio, o tas kas stūmė, buvo visą laiką matomi. Kai automobilis buvo stumiamas, jo degimas buvo įjungtas, vairuotojo vietoje sėdėjo vairuotojas, jis koregavo judėjimą. Pažeidėjas su pažeidimu nesutiko, teigdamas, kad automobilis buvo stumiamas, nors jam buvo aiškinama, kad tai taip pat yra vairavimas. Toje vietoje, kur buvo pastebėtas stumiamas automobilis yra įkalnė, o įsukant į įvažiavimą įkalnės nėra. Vėliau atvykęs blaivas vairuotojas priparkavo automobilį saugioje vietoje, t.y. stumiantys asmenys nustūmė automobilį atgal, priparkavo prie šaligatvio. Privažiavus prie vaikinų, jie aiškino, kad automobilis sugedo apie 18.00 val. vakaro ir buvo paliktas stotelėje, o paskui nakties metu buvo nuspręsta jį patraukti. Koks buvo automobilio gedimas nesiaiškino, ar automobilio variklis buvo šiltas netikrino. Besiaiškinant su pažeidėju, jis minėjo, kad prie jo jau buvo privažiavęs vienas ekipažas, teiravosi ar reikalinga pagalba, ir jie pasakė, kad patys pasitrauks automobilį, tačiau stūmimo fakto dar nebuvo. O privažiavus N. M. su kolega buvo fiksuotas vairavimo faktas, pažeidėjas sulaikytas ir pasodintas į pareigūnų automobilį, buvo iškviestas „Dainavos“ ekipažas, kad atvežtų alkotesterį. Nurodė, kad su pirmu, pažeidėjo minėtu, ekipažu nebendravo, jis neturėjo informacijos apie galimą pažeidimą, o dėl kolegos nežino. Jų automobilyje vaizdo registratorius tuo metu nedirbo, nes buvo įjungtas tarnybinis kompiuteris, o automobilyje tik vienas įkrovimo lizdas. Sustabdžius automobilį buvo pranešta „Autotikrai“, ir budėtojų dalyje registruotas pranešimas, kad Kalvarijų gatvėje buvo sustabdytas automobilis, kuris tikrinamas, priežastys nurodomos tarnybiniame pranešime. Jei būtų bendraujama su kitais ekipažais, galimai tai turėtų būti įrašyta budėtojų dalyje. Transporto priemonėje kompiuterizuota sistema įrengta, tačiau jie jos nemato, tai gali patikrinti jų vadovai. Taip pat nurodė, kad minėtą dieną dirbo automobiliu VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jie bendravo tik su „Dainavos“ ekipažu. Visų vaikinų blaivumas nebuvo tikrinamas, nes buvo tikrinamas tik vairuotojas, o kiti vaikinai, stūmę automobilį, viešosios tvarkos nepažeidė orientavosi, tačiau visi buvo neblaivūs, nes nuo jų sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli. Taip pat nurodė, kad pareigūnams privažiavus ir bendraujant su vaikinais, liekniausias iš jų vaikinas, kuris buvo su liemene, sakė, kad jis automobilį vairavo, nors mes akivaizdžiai matėme, kad jis stūmė automobilį.  Kadangi važiuojant pareigūnai matė, kad automobilis buvo stumiamas, jį stūmė du vaikinai, iš automobilio niekas neišlipo, o privažiavus automobilyje prie vairo sėdėjo kitas asmuo, o du stumiantys automobilį asmenys stovėjo gale automobilio, todėl ir buvo fiksuotas vairavimo faktas pažeidėjui, o daugiau asmenų nebuvo. Švyturėliai buvo įjungti nuo stumiamo automobilio likus 5 metrus, tada stumiamas automobilis sustojo. Nors vaikinai sakė, kad automobilis sugedęs, priėjus prie jo variklis buvo užvestas, iš išmetamo vamzdžio rūko dūmai, ir priėjus prie automobilio vairavusiam asmeniui buvo pasakyta užgesinti automobilį ir pateikti dokumentus. Automobilį užgesino pats G. A.. Ir tada užuodus alkoholio kvapą buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Vėliau atvyko iškviestas vaikinų blaivas draugas, kuris turėjo vairuotojo pažymėjimą, priparkavo automobilį, jo duomenys buvo užrašyti. Priparkavimas vyko įjungus laisvą pavarą, du draugai jį stūmė, ten nuokalnė ir jis prisiparkavo prie bordiūro, variklis nebuvo užvedamas. Nurodė, kad jei automobilis stumiamas ar velkamas, ir už vairo sėdi asmuo- tai jau yra vairavimo faktas. (b.l. 31-33).

Liudytoju apklaustas I. P. teismo posėdžio metu parodė, jog G. A. yra jo bendradarbis, apie nagrinėjamą bylą žino. Du jo kolegos (N. ir G.) iš darbo išvažiavo namo anksčiau, o jis su K. pasiliko dirbti ambasadoje (Vilniaus centre). Jis nuvežė po darbo K. namo į viešbutį Kalvarijų gatvėje, o pats nuvažiavo namo į Kiaunių g. Namo grįžo kažkur po 23 val., pavalgė, nusiprausė, žiūrėjo TV,  ir po 1,5 valandos jam paskambino N. ir paprašė atvažiuoti, pasakė, kad  sustabdė policija, prašė patraukti automobilį. Jis po pusvalandžio atvykęs priparkavo stumiamą automobilį kelkraštyje ir nuvažiavo namo. Kai jis atvažiavo prie automobilio buvo N.ir K., taip pat buvo policijos pareigūnai ir G. policijos automobilyje. Patikslino, kad automobilis stovėjo įkalnėje greta pagrindinės Kalvarijų gatvės, šalutinėje lygiagrečioje gatvelėje. Atsisėdus į automobilį, jį stūmė nuo nuokalnės galine automobilio dalimi stumdami už priekio. Jam pasirodė, kad N. ir K. buvo blaivūs, nežino, kodėl jie patys negalėjo nustumti automobilio, o G. jis nematė. Jis atidaręs automobilio kapotą matė, kad sulūžęs variklis, t.y.  velenėlis. Priparkavus automobilį, perkrovė darbinius įrankius į savo automobilį ir išvažiavo namo. prie jo buvo tik vienas policijos ekipažas, su juo bendravo tik vienas policijos pareigūnas. Duodamas paaiškinimus liudytojas nubraižė schemą, kurioje nurodė G. A. ir policijos pareigūnų automobilių padėtį (vienas už kito), gatvę. Patikslinant schemą, negalėjo nurodyti, kad G. A. automobilis stovėjo priekiu ar galu į policijos automobilio priekį

Liudytoju apklaustas K. R. teismo posėdžio metu parodė, kad G. A. bendradarbis, daug metų pažįstami, iš vieno kaimo kilę, komandiruotėse tenka ir kartu gyventi. Paaiškino, kad bendradarbiai G.su N. iš darbo išvažiavo anksčiau (po 20 val.), o jis su I. dirbo ilgiau. Vėliau I. jį parvežė į viešbutį. Kambaryje, kuriame jie trise gyvena,  G. pradėjo pasakoti, kad netoli viešbučio sugedo automobilis, ir jis žinodamas, kad automobilis nesirakina, signalizacija sugedusi ir pasiūlė nueiti iki automobilio, ir parstumti automobilį, nes jis pilnas įrankių. Priėjus prie automobilio jį apžiūrėjo velenas buvo nutrūkęs, tepalai išsipylę, todėl nutarė jį pastumti ir parvaryti automobilį iki viešbučio aikštelės, kuri filmuojama. Bestumiant prie jų privažiavo vienas policijos ekipas, kuris pasiteiravo ar nereikalinga pagalba, jiems buvo pasakyta, kad nereikalinga. Pareigūnai tik liepė apsimauti liemenę. Kadangi liemenė buvo tik viena, ją užsidėjo N.. Bestumiant toliau, pamatė policijos švyturėlius, todėl nustojo automobilį stumti ir laukė. Prieš privažiuojant pareigūnams, pastebėjo, kad automobilis pradėjo riedėti atgal, ir kadangi jis stovėjo kiek toliau, pasakė G., kad užtrauktų rankinį stabdį, nes automobilį, kuris stovėjo nuokalnėje, buvo palikęs ant pavaros, kas sugedus varikliui įtakos neturi. O išlipę policijos pareigūnai apkaltino G. automobilio vairavimu, nors G. jiems sakė, kad jis nevairavo. Jis (K. R.) pasakė pareigūnams, kad jis vairavo, tačiau pareigūnai teigė, kad G. vairavo, nes jis išlipo iš automobilio vairuotojo vietos. N. pareigūnams taip pat sakė, kad jis vairavo, tačiau pareigūnai, pažiūrėję į jį pasakė, kad ne jis, kad nemeluotume. Kai pasiteiravo kas automobilio savininkas, Gatis atsakė, kad jis, todėl jam buvo liepta sėsti į pareigūnų tarnybinį automobilį, o jie su N.liko prie automobilio.  Prie jų buvo priėjęs vienas pareigūnas, kuriam jie aiškino, kad automobilis sulūžo, rodė gedimą, kad visai netoli reikia automobilį stumti, tačiau pareigūnas sakė, kad jam neįdomu. Pareigūnui buvo siūloma patikrinti ar šiltas variklis, aiškinama, kad jos niekas nevairavo, kad mašina sulūžo ant kelio Vėliau privažiavo dar vienas policijos ekipažas, kuris matomai atvežė alkotesterį. Nors K. R. pareigūnams sakė, kad gali pats toliau nustumti automobilį, pareigūnai, sužinoję, kad jis neturi dokumento, to daryti neleido, liepė susirasti blaivą vairuotoją su dokumentais, kuris nustumtų automobilį. Tada paskambino Igoriui, kuris atsisėdo į automobilį, nustūmė jį apie 10-20 metrų į kitą vietą, perkrovė įrankius ir jis  išvažiavo, o jie laukė, kol paleis G.. Patikslino, kad iš darbo grįžo po 23.00 val., kambaryje buvo G. su N., jie gėrė. Kai pasakė apie sugedusį automobilį, jis pasiūlė automobilį perstumti į viešbučio aikštelę, nes automobilyje buvo brangūs darbo įrankiai. Sugedęs automobilis stovėjo už sankryžos, prieš įkalnę, netoli viešbučio. Eidamas prie mašinos, asmens dokumentų pasiimti nepagalvojo, be to jie buvo palikti namie, nes važiavo ne su savo automobiliu. Mašina stovėjo 200-300 metrų nuo viešbučio, ant gatvės. Apžiūrėjus atidarė kapotą, apžiūrėjo variklį, užvesti nebandė. Tada pradėjo stumti, G. ir N. iš galo, o jis iš priekio, atsidaręs vairuotojo langą, stūmė į įkalnę. Kai sustodavo pailsėti, užtraukdavo rankinį. Jei jis būtų sėdėjęs vairuotojo vietoje, jo N. su G. nebūtų pastūmę. Privažiavęs pirmas ekipažas pasiteiravo ką darome, klausė ar reikia pagalbos, paaiškino, kad stumti reikia netoli, liepė patamsyje nors vienam užsidėti liemenę. Liemenę užsidėjo Nerijus, jis buvo iš vairuotojo pusės gale. Pradėjus vėl stumti, kelis kartus buvo dar sustoję. Bestumiant pastebėjo šalutine lygiagrečia Kalvarijų gatve nuo centro atvažiuojantį policijos automobilį su švyturėliais, suprato, kad jie važiuoja pas juos, nes jokių aplink eismo įvykių nebuvo, todėl sustojo. Kai sustojo, automobilis buvo netoli pasisukimo į „kišenę“, trūko gal 8-10 metrų, kad ją įkišti tačiau pagrindinėje Kalvarijų gatvėje. Pareigūnų laukė ir stovėjo atsitraukę nuo mašinos, ir jis pasakė G., kad šis nors rankinį užtrauktų. Tada jis įlipo į mašiną, rankinį užtraukti, o privažiavę pareigūnai pasakė, kad jis vairavo, nes išlipo iš vairuotojo pusės. Jie paklausė, kas savininkas, jis pasakė, kad jis, ir nors sakė, kad ne jis vairavo, pareigūnai pasakė, kad viskas jiems aišku, nes savininkas, sėdėjo vairuotojo vietoje. Nurodė, kad kai pamatė policijos švyturėlius ir nustojo automobilį stumti, jis pats nepagalvojo užtraukti rankinį, nors mašina stovėjo įkalnėje. Nors ir jis, ir N. sakė pareigūnams, kad vairavo jie, pareigūnai vis tiek kaltino G. vairavimu, nes jis jų akivaizdoje išlipo iš vairuotojo vietos. A. nuėjo į pareigūnų automobilį,  o jie bandė paaiškinti pareigūnams, kad automobilis sugedo, reikia netoli nustumti, o pareigūnas aiškino, kad stūmimas prilyginamas vairavimui. Vėliau klausė ar mes turime dokumentus (teises), arba ieškoti kito vairuotojo, kad likusį atstumą vairą pajudint. Kai privažiavo pareigūnai, ir G. nuėjo užtraukti rankinį,  ir atvažiavo Igoris, automobilis visą laiką stovėjo vienoje vietoje. Kai Igoris atvažiavo, sėdo už vairo, o automobilį priekiu stūmė jis (K.) su N.. Policijos pareigūnų automobilis stovėjo priekiu į stumiamą automobilį. Po to, kai buvo privažiavęs pirmas policijos ekipažas, jie automobilį buvo pastūmę apie 50 metrų, stūmė pailsėdami, parūkydami. Policijos pareigūnai atvažiavo iš siauresnės gatvelės ir įsuko į įvažiavimą, praktiškai užtvėrė kelią. Jis nebuvo išgėręs, nes buvo tik grįžęs iš gatvės, tačiau šalia jo stovėjo N., kuris buvo gerokai išgėręs, jam girtumas nebuvo tikrinamas. Duodamas paaiškinimus liudytojas nubraižė schemą, kurioje nurodė G. A. ir policijos pareigūnų automobilių padėtį, gatvę. Tikslinant paaiškinimus ir schemoje nurodytą automobilių padėtį, liudytojas nurodė, kad kai antras policijos ekipažas privažiavo, jų stumiamas automobilis jau buvo įsukusi į posūkį, mašinos stovėjo priešpriešais.

Liudytoju apklaustas N. V. teismo posėdžio metu parodė, kad G. A. jo draugas, kolega, apie nagrinėjamą bylą žino. Paaiškino, kad kartu su G. dirbo Izraelio ambasadoje, po darbo (apie 20 val.) važiavo namo (į viešbutį) ir pakeliui sugedo automobilis. Automobilis sugedo įkalnėje, jie jo pastumti negalėjo, todėl jį paliko kelkraštyje ir nuėjo į viešbutį.  Viešbutyje išgėrė butelį degtinės ir apie 20.30-21.00 val. grįžo kolega K., kuris pasakė, kad reikia patraukti automobilį, kad netrukdytų eismui, be to automobilyje buvo likę darbo įrankiai, automobilis nerakintas. Nuėjo stumti automobilio, ir buvo privažiavęs policijos ekipažas, pasiteiravo ar nereikia pagalbos, liepė užsidėti liemenes. Jis užsidėjo liemenę, ir toliau bestumiant, kažkur už pusvalandžio privažiavo antras ekipažas su įjungtais švyturėliais. Pareigūnai paklausė kas mašinos savininkas, G. atsakė, kad jis, jo prašė pateikti dokumentus, norėjo nustatyti jo blaivumą, todėl kvietė trečią policijos ekipažą, kuris tikrino G. blaivumą. Jiems buvo liepta pasikviesti kitą vairuotoją, kuris patrauktų automobilį. Jis paskambino Igoriui, kad šis padėtų nustumti automobilį. Apie 1.30 val. nakties atvažiavo I., padėjo nustumti automobilį į kitą gatvelę, kad netrukdytų eismui, persidėjo įrankius ir I. išvažiavo. Patikslino, kad viešbutyje gėrė tik su G. A., K. R. su jais negėrė, buvo blaivas. Sugedęs automobilis buvo paliktas už šviesoforo, netoli stotelės, arčiau viešbučio. Kai automobilį stūmė, K. stovėjo automobilio priekyje, prie vairuotojo pusės, atsidaręs langą, ir įkišęs rankas, o jis su G. stūmė iš galo. Buvo pastūmę gal 10 metrų kai atvažiavo pirmas policijos ekipažas. Toje vietoje kur stūmė buvo įkalnė,  stumdami sustodavo pailsėti, tada būdavo užtraukiamas rankinis stabdis, jis jį užtraukdavo per atidarytą langą. Kaip pirmas policijos ekipažas privažiavo, jie tuo metu automobilio nestūmė, stovėjo prie jo, rūkė, policijos pagalbos atsisakė. Kai pareigūnai liepė užsidėti ryškiaspalvę liemenę, jis (V.) ją užsidėjo. Pirmam policijos ekipažui nuvažiavus, jie automobilį stūmė, nustūmė apie 15 metrų. Jie jau buvo pradėję sukti į gatvelę, kai pamatė privažiuojančius pareigūnus su įjungtais švyturėliais iš kitos siauros gatvelės, lygiagrečios pagrindinei gatvei, iš kokios pusės pareigūnai atvažiavo negali nurodyti. Kaip pamatė pareigūnus, automobilio nestūmė, sustojo. Tada K. paprašė G., kad šis užtrauktų rankinį stabdį, ir jis nuėjo jį užtraukti. Priėję pareigūnai pasiteiravo kas automobilio savininkas, paprašė dokumentų ir jis juos padavė. Pareigūnams buvo paaiškinta, kad automobilis neveikiantis. Kai važiuojant iš darbo automobilis sugedo, tai tiesiog jis užgeso, jie bandė jį užvesti, bet jis neveikė, variklis nedirbo. Nei kai pirmas, nei kai antras policijos ekipažas buvo prie jų privažiavęs, automobilio variklis nedirbo. Kai atvažiavo I. – G. automobilis stovėjo ten kur ir stovėjo privažiavus policijos pareigūnams. Kai I. įsėdo į G. automobilį jie jį stūmė priekine eiga į priekį, I. sukiojo vairą pro atidarytą langą, o jie su K. stūmė iš galo. Nežino, kodėl policijos pareigūnai neleido K. toliau stumti G. automobilio, galimai todėl, kad jis neturėjo teisių. Kai stūmė automobilį buvo atsirėmę į jos galinę dalį. Taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai sugedusios transporto priemonės neapžiūrėjo Duodamas paaiškinimus liudytojas nubraižė schemą, kurioje nurodė G. A. ir policijos pareigūnų automobilių padėtį (priešpriešais), gatvę.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-o būrio vyr. patrulių P. L. bei N. M. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2015 m. spalio 26 d. jiems patruliuojant apie 00.50 val., Kalvarijų g. 195, Vilniuje, pastebėjo kaip du vyrai stumia automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Privažiavus arčiau minėto automobilio taip pat pastebėjo, kad automobilio variklis yra užvestas, o vairuotojo vietoje sėdi vyras, kuris laikydamas rankoje vairą ir jį sukiodamas, koreguoja važiavimo kryptį. Pareigūnams išlipus ir priėjus prie minėtų vyrų, jie paaiškino, kad automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugedo ir jie bando jį patraukti nuo važiuojamosios dalies. Nors pareigūnai akivaizdžiai matė automobilio vairavimo faktą, automobilį vairavęs vyras, kaip vėliau paaiškėjo G. A., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo tai neigti, aiškindamas tuo, kad jis tik stūmė sugedusį automobilį, tačiau jo nevairavo. Visi trys vyrai: G. A., K. R., gim. 1978 m. (iš žodžių) ir N. V., gim. 1995 m. (iš žodžių), buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu G. A. buvo nustatytas 1,51 promilių girtumas. Dėl padaryto pažeidimo jam buvo surašytas ATP protokolas, su kuriuo jis buvo supažindintas pasirašytinai, teisės ir pareigos išaiškintos, paskirta bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta bei įteikta protokolo kopija. G. A. buvo nušalintas nuo tolimesnio transporto priemonės vairavimo. Automobilį AUDI valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo ant važiuojamosios dalies ir galėjo trukdyti kitų transporto priemonių eismui, saugiai priparkavo G. A. bendradarbis - I. P., gim. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4,5).

Alkotesterio tikrinimo kvito duomenimis, G. A. 2015 m. spalio 26 d., 00.57 val., nustatytas 1.51 promilių girtumas  (b. l. 6).

Pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo G. A. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 8).

Byloje pateiktas 2015 m. spalio 27 d. UAB „M.“ pranešimas, kad vizualios apžiūros metu (neatliekant variklio ardymo darbų) konstatuoti akivaizdūs transporto priemonės Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio defektai atitrūkęs vožtuvo dangtelis ir lūžęs paskirstymo velenas (b.l. 19).

2015 m. lapkričio 16 d. UAB „M.“ pranešime papildomai nurodyta, kad esant tokio pobūdžio gedimams (lūžus paskirstymo velenui), variklio funkcionavimas neįmanomas (t.y. variklis iš karto turėjo užgęsti lūžus velenui ir variklio užvesti objektyviai yra neįmanoma) bei pateiktos 4 fotonuotraukos (b.l. 21,22-25).

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad G. A. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas G. A. kaltės dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo nepripažįsta, nurodydamas, kad automobilio nevairavo, o tik jį stūmė. Duodamas paaiškinimus nurodė, kad privažiavus policijos pareigūnams, stumiamas automobilis jau buvo posūkyje į šalutinį kelią nuo pagrindinio kelio, kad į automobilį jis įlipo tik užtraukti rankinį stabdį, nes automobilis stovėjo įkalnėje, todėl pareigūnams priėjus, jis išlipo iš vairuotojo vietos. Taip pat nurodė, kad byloje pateikta pažyma apie automobilio variklio gedimą patvirtina, kad automobilis negalėjo būti užvestas. Liudytoju apklaustas K. R. nurodė, kad stumiant automobilį į įkalnę, jis, stovėdamas priekyje per atvirą langą reguliavo vairą ir stūmė automobilį, kai sustodavo pailsėti, užtraukdavo rankinį stabdį, o iš galo automobilį stūmė G. A. bei N. V..  Taip pat patikslindamas nurodė, kad tik privažiavus antrajam pareigūnų ekipažui, jie nustojo stumti automobilį ir jis tada G. A. pasakė užtraukti rankinį stabdį, ką jis ir padarė atsisėsdamas į automobilio vairuotojo vietą. Tuo metu jų stumiamas automobilis jau buvo įsukęs į posūkį, policijos ir G..A. automobiliai stovėjo priešpriešiais. Nurodė, kad policijos pareigūnams sakė, kad jis vairavo transporto priemonę, nors kaip vėliau parodė - teisių neturėjo. Taip pat parodė, kad N. V. policijos pareigūnams taip pat sakė, kad jis, t.y. N. V. vairavo G. A. automobilį. Kai atvažiavus I. P. jie stūmė G. A. automobilį, jį su N. V. stūmė priekiu. Liudytoju apklaustas N. V. iš esmės patvirtino  K. R. parodymus,  kad automobilį stūmė į įkalnę, K. R. stūmė priekyje, reguliuodamas pro vairuotojo atidarą langą, o jis su G. A. iš galo. Stumdami sustodavo pailsėti, parūkyti, ir jau buvo įsukę į gatvelę, kai pamatė privažiuojančius policijos pareigūnus, tada stumti nustojo ir sustojo, o sustojus K. R. pasakė G. A., kad šis užtrauktų rankinį, todėl jis ir buvo vairuotojo vietoje pareigūnams priėjus. Taip pat nurodė, kad po pirmo policijos ekipažo privažiavimo, jis užsidėjo ryškiaspalvę liemenę. Teismas šių liudytojų parodymus vertina kaip bandymą padėti G. A. išvengti atsakomybės. Paties G. A. parodymus apie tai, kad jis automobilio nevairavo ir jokio pažeidimo nepadarė, teismas taip pat vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Apklausų matyti, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atvykus antrajam policijos ekipažui automobilio salone prie vairo sėdėjo G. A.. Tai patvirtina ir pats G. A., taip pat K. B. ir N. V.. Skiriasi tik aiškinimas, kuriuo momentu ir kokiu tikslu G. A. atsisėdo į automobilio saloną.

Teismo posėdžio metu pareigūnas P. L. patvirtino, kad važiuojant gatvele 40 metrų matė du jaunuolius stumiančius automobilį, ir privažiavus prie automobilio su įjungtais švyturėliais - G. A. sėdintį automobilyje ir sukiojant vairą. Nurodė, kad privažiavimo momentu automobilis buvo stumiamas, o ne stovėjo, ir toje vietoje yra įkalnės pradžia. Pareigūnas N. M. parodė, kad važiuojant matė dviejų vaikinų stumiamą automobilį, o privažiavus arčiau ir įjungus švyturėlius, stumiamas automobilis sustojo ir už jo vairo sėdėjo G. A.. Nurodė, kad nors vienas iš automobilį stūmusių vaikinų buvo lieknas ir su liemene, kuris taip pat bandė prisistatyti vairuotoju, tačiau stumiančius asmenis jie matė visą laiką, o vairuotoją tik privažiavus, ir tikrai juos visus atskiria. Kol automobilis buvo stumiamas iš jo niekas neišlipo, o sustojus už vairo sėdėjo pažeidėjas. Iš esmės teismo posėdžio metu duoti pareigūnų parodymai nuoseklūs bei jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės sutampa, kad automobilį stūmė lieknas vaikinas su liemene (N. V.) ir didesni vaikinas (K. R.), o vairuotojo vietoje sėdėjo G. A.. Teisme apklausiant K. R., N. V. ir G. A. matyti, kad iš šių trijų asmenų G. A. ir N. V. yra panašaus kūno sudėjimo ir ūgio – t. y. vidutinio ūgio ir smulkaus kūno sudėjimo, o K. R., nepaisant to, kad jį N. V. teismo posėdyje visą laiką vadino K., yra daug aukštesnis už N. V. ir G. A., bei stambesnio, tvirto, sportiško kūno sudėjimo. Policijos pareigūnai asmeniškai G. A. nepažįsta, bylos baigtimi nėra suinteresuoti, policijos pareigūnai įvykio metu tik vykdė savo tarnybines pareigas, todėl teismas neturi jokio pagrindo laikyti šių asmenų tarnybinius pranešimus nepatikimais. Tuo tarpu vertinant K. R. ir N. V. parodymus pažymėtina, jog jie abu stengdamiesi padėti G. A. nurodė, kad tai jie vairavo automobilį, o G. A.. K. R. tai nurodė teisme, o N. V. tai teigė policijos pareigūnams, kas taip pat rodo, kad jie parodymus duodami stengiasi padėti G. A..

Pažymėtina ir tai, kad stumiamas automobilis sustojo įvažiavime į posūkį, kai būtina koreguoti transporto priemonės judėjimą, t.y. judinti vairą, ką ir darė G. A.. G. A. ir jo liudytojų versiją, kad jis įsėdo į automobilį užtraukti rankinį, neįtikinama, nes toje vietoje, kur automobilis sustojo, tik  įkalnės pradžia, ir pasak K. R., kuris, pagal jo paaiškinimą, visą laiką buvo automobilio priekyje ir koregavo vairą, automobilio stumdymo metu per atidarytą langą užtraukinėjo rankinį stabdį, privažiavus policijos pareigūnams atsidūrė toli nuo automobilio ir nurodė G. A. užtraukti rankinį stabdį. Įkalnės pradžioje sustojęs automobilis su laisva pavara būtų riedėjęs iš karto nustojus jį stumti, be to, juk visą tai laiką, kol jis buvo stumiamas į įkalnę rankinį užtraukinėjo per atidarytą langą K. R., keista, kodėl atvykus pareigūnas jis negalėjo to padaryti. Liudytojas I. P. asmeniškai pažeidimo metu nedalyvavo, į vietą jis atvyko tik kviečiamas pagalbos perstumti automobilį, nurodė, kad stumiamas automobilis stovėjo įkalnėje lygiagrečiai pagrindinei esančioje šalutinėje gatvelėje ir parkuojant automobilį jis buvo stumiamas  nuokalnėn galine automobilio dalimi (atbuline eiga) stumiant už priekinės dalies. Be to, stumiant automobilį jau I. P. sėdo prie jo vairo, o automobilį stūmė K. R. ir N. V..

Teismas taip pat įvertina ir tai, kad pareigūnų nurodytos aplinkybės apie stūmimo momentu automobilio užvestą ar šiltą variklį nepasitvirtino, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad automobilis negalėjo būti užvestas dėl gedimo. Tiek G. A., tiek jo atstovas nurodo, kad nesutinka su pažeidimu, kadangi G. A. automobilio nevairavo, o tik stūmė, automobilio variklis neveikė, todėl jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje požymių. Tačiau ta aplinkybė, ar automobilis jį stumiant veikė, ar neveikė teisinės reikšmės kvalifikuojant veiksmus neturi. Teismų praktikoje „vairavimas“ yra aiškinamas kaip valdymas vairu. Žodžio „vairuoti“ reikšmės pateikimas suponuoja išvadą, kad transporto priemonės vairavimas nėra privalomai sietinas su automobilio vidaus variklio užvedimu, kurio pagalba ir varoma transporto priemonė.  Net darant prielaidą, kad automobilio variklis nebuvo užvestas, sėdėjimas už automobilio vairo, stumiant automobilį, vertintinas ne kitaip, kaip vairavimu. Ir sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme, vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veikia nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose N5-307/2007;N1-413/2007).

Minėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad G. A. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, ir taip padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje

            Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. A. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį: asmuo vairavo automobilį neblaivus, į nustatyto girtumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę – 25 metų amžiaus, į tai, kad jis baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 10-11), duomenų apie teistumą nepateikta. G. A. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad G. A. nors ir vairavo automobilį, tačiau pažeidimas buvo padarytas siekiant patraukti iš gatvės sugedusį automobilį ir priparkuoti jį saugiai, kad netrukdytų kitų transporto priemonių eismui, vairuojamas buvo labai nedidelį atstumą, todėl manytina, kad G. A. tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnį ir skirti švelnesnę, nei ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, numatytą nuobaudą.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 126, 286, 287, 291, 293, 3022, 3024 str. str.,

              n u t a r i a :

G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 126 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą –250 € (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

              Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                              Inga Štuopienė