Administracinė byla Nr. eI-6449-609/2018 

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01433-2018-7

                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos 15.4, 15.6,       

                                                                                    55.1

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 30 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos atstovėms E. R., I. S.,

atsakovės Neringos savivaldybės tarybos atstovei advokatei G. M.,

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-739-662/2017). Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010 0, 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015). 

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, individualus administracinis aktas – tai vienkartis teisės taikymoaktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.

Individualus administracinis teisės aktas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia (be kita ko) teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatomi atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos aktas normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-566/2013, 2016 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016). 

Aptariamų aktų požymiai yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar ginčijamas teisės aktasa gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes. 

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) numato specialią procesinę norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo tvarką, kuri įtvirtinta ABTĮ II skyriaus pirmame skirsnyje. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 113 straipsnis).

ABTĮ 112

Vadovaudamasis ABTĮ 112 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje kreipėsi į teismą, prašydamas ištirti Neringos savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T1-246 patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau- ir Reglamentas) 45.7 papunkčio atitiktį Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 daliai ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straispnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui.

Be to, prašoma ištirti, ar Reglamentas ta apimtimi, kuria nenustatyta išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimo tvarka savivaldybės tarybai priimant sprendimus dėl papildomų ir planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo, atitinka Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostatoms.

Pažymėtina, kad pareiškėjas – subjektas, turintis teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti savivaldybių administravimo subjekto priimtų norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams, Vyriausybės norminiams aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 2 dalis).

Neringos savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T1-246 patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos veiklos reglamentas Teisės aktų registre paskelbtas 2017 m. birželio 29 d. (Nr. 11019), įsigaliojo 2017 m. birželio 30 d..

Neringos savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T1-246 patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos veiklos reglamentas atitinka norminio administracinio akto požymius: tai daugkartinio taikymo aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Pagal jį priėmusį subjektą, akto pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas taip pat pripažintinas norminiu teisės aktu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme: Neringos savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T1-246 patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos veiklos reglamentas Vietos savivaldos įstatyme nustatytais atvejais ir apimtimi detalizuoja savivaldybės tarybos veiklos reglamentavimą, numatytą įstatyme. Vertintina, jog prašoma ištirti nuostata taip pat yra norminio pobūdžio, nes Reglamento 45.7 punktu nustatyta seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimo ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimo tvarka, reglamentuota Vietos savivaldos 35 straipsnio 6 dalyje. Nors šis norminis administracinis aktas nustato elgesio taisykles rūšiniais požymiais apibūdintų asmenų grupei, jis nepraranda normatyvinio pobūdžio, todėl vien šiuo požymiu administracinis aktas, nustatantis elgesio taisykles, negali būti traktuojamas kaip individualus.

Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatų teisėtumas gali būti tiriamas Administracinių bylų teisenos įstatymo II skyriaus pirmojo skirsnio nustatyta tvarka.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas), vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių (t. y. teritorinių, arba vietos, bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. vasario 9 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Savivaldos teisė neatsiejama nuo institucijų, per kurias ši teisė yra įgyvendinama, ir (arba) joms atskaitingų institucijų organizavimo ir veiklos; sąvoka „savivaldos institucijos“ išreiškia administracinių vienetų teritorinių bendruomenių atitinkamų institucijų konstitucinę paskirtį: tai yra institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Įgyvendinti savivaldos teisės neįmanoma be demokratinio atstovavimo. Savivaldybių tarybos – tai institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat, kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Savo praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymų viršenybės principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-2/2006, 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-4/2008, 2011 m. gegužės 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-14/2011). Viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktu, vienas iš pagrindinių vietos savivaldos organizavimo ir funkcionavimo principų yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Vietos savivaldos įstatyme

Taigi, savivaldybės taryba yra savivaldos teisę įgyvendinanti institucija, susidedanti iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 1-2 dalys), savo įgaliojimus įgyvendinanti kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, kuriems klausimai rengiami savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų jų posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijų ir grupių jų pasitarimuose, tarybos narių, savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus (Vietos savivaldos įstatymo 11,12 straipsniai). Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus, kurie priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (Vietos savivaldos įstatymo 12,13 straipsniai).

Savivaldybių tarybos, įgyvendinančios Kostitucijos laiduojamą savivaldos teisę, gali sudaryti savo vidinius struktūrinius padalinius. Vietos savivaldos įstatymo 14

Vertinant teisės normos, įtvirtintos Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, turinį matyti, jog įgyvendindama savivaldos teisę, savivaldybės taryba gali nusistatyti tokias savo veiklą reglamentuojančias teisės normas, kurios nėra numatytos Vietos savivaldos įstatyme, taip pat kitokias savo veiklos tvarką reglamentuojančias teisės normas, kurios yra numatytos Vietos savivaldos įstatyme, jeigu jos neprieštarauja Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintoms imperatyvioms teisės normoms. 

Reglamento tvirtinimas inter alia yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais.

Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje reglamentuota, kad sueiga yra seniūnaičių susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo nustatyti klausimai.

Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo.<...>.

Iš teisės normos, įtvirtintos Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje, turinio matyti, jog joje imperatyviai nurodyta, kad seniūnaičių sueigos sprendimai turi būti vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje.

Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontoliuoja jų įgyvendinimą.

Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje pažymėta, kad savivaldybės tarybos posėdžio darbotvakę sudaro meras. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jeigu meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba reglamente nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.

Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jeigu šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikytina siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų), Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiem su nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju (pavaduotojais), savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju (pavaduotojais), Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų pareiškimu. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti sprendimą skubos tvarka.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, matyti, jog siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų), Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiem su nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju (pavaduotojais), savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju (pavaduotojais), Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų pareiškimu, taikytina bendra Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

Reglamento 45.7 papunkčio turinys patvirtina, jog juo nustatyta, kad išanalizavus savivaldybės tarybos komitetų pasiūlymus dėl seniūnaičių sueigos (išplėstinės seniūnaičių sueigos) sprendimų, teikiami pasiūlymai savivaldybės tarybai arba savivaldybės administracijos direktoriui, kuriuos išanalizavusios, minimos institucijos įformina įvertinimus, nepraleisdamos bendro 20 darbo dienų termino.

Įvertinus tai, kad Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta išimtis savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės papildymui ar pakeitimui siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, atsižvelgiant į tai, kad Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje yra nustytas konkretus terminas seniūnaičių sueigos sprendimų įvertinimui ir sprendimų priėmimui, darytina išvada, jog Reglamento 45.7 papunkčio nuostata, kad sprendimai savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtais klausimais gali būti priimami per 20 darbo dienų terminą, gali būti aiškinama kaip sudaranti galimybę savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtus sprendimus priimti ne artimiausiame tarybos posėdyje, todėl ji laikytina prieštaraujančia Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 daliai.

Aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo įgyvendinimą teisėkūros procese, Konstitucinis teismas yra pabrėžęs, kad šis principas suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams teisės aktus leisti neviršijant savo įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais; kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Šiuo atveju pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo (apimančio inter alia ir viešąjį reglamentavimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) principai pirma reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, veikla atitikti Viešojo administravimo įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Taip pat pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad norminius administracinius aktus turi teisę leisti tik viešojo administravimo institucijos, turinčios įstatymų nustatytus įgaliojimus, o 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai.

Kadangi konstatuota, jog Reglamento 45.7 papunktyje nustatyta seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimo ir sprendimų priėmimo tvarka yra iškreipiamos teisės normos, įtvirtintos Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje, nuostatos, Reglamento 45.7 papunktis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad seniūnaičių sueigos sprendimai savivaldybės taryboje vertinami ir sprendimas priimamas per 20 darbo dienų, laikytinas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui.  

Vietos savivaldos istatymo 3 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad išplėstinė seniūnaičių sueiga yra seniūnaičių ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo nustatyti klausimai.

Vietos savivaldos įstatymo 351 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos turinys patvirtina, jog išplėstinė seniūnaičių sueiga organizuojama, sprendžiant klausimus, susijusius su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tiksligumu, atstovų delegavimu į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu į tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais. 

Vietos savivaldos įstatymo 351 straipsnio 5 dalyje pažymėta, kad išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau kompetentinga savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai vertinami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos.

Iš teisės normos, įtvirtintos Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte, turinio matyti, jog  sprendimų dėl papildomų ir planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija.

Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad išimtine savivaldybės tarybos kompetencija yra Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms. 

 Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įsatymo 351 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išplėstinės seniūnaičių sueigos kompetenciją, į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą  sprendimų dėl papildomų ir planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, darytina išvada, jog Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytiems atvejams Reglamentu turi būti nustatyta atskira išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimo tvarka.

Įvertinus tai, jog Reglamentu tokia tvarka nėra nustatyta, darytina išvada, jog Reglamentas ta apimtimi, kuria nenustatyta išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimo tvarka , savivaldybės tarybai priimant sprendimus dėl papildomų ir planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostatoms. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a : 

Pareiškimą patenkinti visiškai. 

Pripažinti Neringos savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T1-246 patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 45.7 papunktį ta apimtimi, kuria nustatyta, jog seniūnaičių sueigos sprendimai savivaldybės tarybosje vertinami ir sprendimas dėl jų priimamas per 20 darbo dienų, bet ne artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje, prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 daliai ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui ir jį laikyti negaliojančiu. 

Pripažinti, kad Neringos savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T1-246 patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos veiklos reglamentas ta apimtimi, kuria nenustatyta išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimo tvarka savivaldybės tarybai priimant sprendimus dėl papildomų ir planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktui.

Šį sprendimą paskelbti Teisės aktų registre. 

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai               Laimutė Jokubauskaitė                                                                

                                                                                                                            Eglė Kiaurakytė

                                                                                                                            Vida Stonkuvienė