Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-469-469-07].doc
Bylos nr.: AS-469-469-07
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Apeliacinės instancijos teismo

                                                                                   Administracinė byla Nr.AS14–469/07

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 50.3.8(S)

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2007 m. spalio 11 d.

Vilnius

 

 

              Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J.J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J.J.  skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Panevėžio apygardos administraciniam teismui J.J. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus 2007 m. vasario 1 d. sprendimą Nr.(17-4)-S103-466, kuriuo jai buvo nutrauktas 226,32 Lt našlių ir našlaičių pensijos mokėjimas.

 

II.

 

2007 m. liepos 9 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėjos skundą atsisakyta priimti. Kaip nustatyta iš pateiktų dokumentų, pareiškėja skundžia sprendimą, dėl kurio ginčas jau buvo sprendžiamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėjusi skundą dėl minėto atsakovo sprendimo, savo sprendimą pareiškėjai pateikė 2007 m. gegužės 2 d. raštu Nr.(6.5)I-2906. Atsakyme nurodyta, kad sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo gali būti apskųstas Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja skunde nurodė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsakymą gavusi 2007 m. gegužės 2 d., tačiau skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus 2007 m. vasario 1 d. sprendimo Nr.(17-4)-S103-466 teismui pateikė per pašto įstaigą tik 2007 m. birželio 28 d. Padaryta išvada, kad ji yra praleido nustatytą terminą skundui paduoti. Kadangi pareiškėja neprašė atnaujinti praleistą terminą ir priežasčių, dėl kurių praleido terminą, nenurodė, nepateikė jas pagrindžiančių dokumentų, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, skundą atsisakyta priimti.

 

III.

 

Pareiškėja kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu, prašydama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo. Pareiškėja paaiškina, kad 2006 m. birželio 14 d. mirė jos tėvas E.J. Po tėvo mirties jai buvo paskirta 226,32 Lt našlaičių pensija. 2007 m. vasario 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyrius raštu Nr. 17.4)S103-466 ją informavo nutraukiąs paskirtos našlių ir našlaičių pensijos mokėjimą nuo 2007 m. vasario 1 d., nes buvo neteisingas pensijos skyrimas, o 2007  m. balandžio   17  d. raštu Nr.  (8.50) S06-4071 pareikalavo grąžinti 1500,09 Lt permoką. Nesutikdama su atsakovo sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Gegužės antrą dieną gautame atsakyme Nr. (6.5)I-2906 nurodyta, kad atsakovo sprendimas pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai patarė skųsti šį nutarimą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tačiau tarnyba atsakė po įvykdyto reorganizavimo negalinti nagrinėti VMSEK priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Gavusi neigiamą atsakymą, pareiškėja kreipėsi į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tačiau komisija ginčo iš esmės nesprendė, nurodydama, jog priimtą sprendimą galima skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja nurodo, išnaudojusi visas ikiteisminio ginčo išsprendimo galimybes, nebeturėdama kitos išeities, nutarusi kreiptis į teismą. Pažymima, jog pareiškėjos mama J.J. visą laiką darė tai, ką jai sakė valstybinių įstaigų darbuotojai, jais pasitikėjo, tikėjosi, kad kilęs ginčas bus išspręstas jai palankiai, nesikreipus į teismą, tačiau įvairių institucijų atstovai   faktiškai   nesiėmė  priemonių  klausimą  išnagrinėti  iš esmės,  tiktai  pateikė formalius atsakymus, kurie jokios įtakos priimtam sprendimui neturėjo (paskutinį atsakymą iš Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo 2007 m. birželio 18 d.). Pareiškėjai nesuprantami teismo    argumentai, jog ji praleido    terminą    skundui paduoti, nes ji pateikė Ginčų komisijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. birželio 13 d. jai rašytą raštą Nr. SD-383, kurį gavo birželio 19 dieną. Kadangi priimta teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai, pareiškėjos manymu, ji turi būti panaikinta.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo su atskirojo skundo reikalavimais nesutinkąs. Atsakovas paaiškina, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio nuostatas teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki 18 metų, ir nuo 18 metų nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai). Kadangi J.J., gimusi 1969 m. lapkričio 23 d., pirmą kartą invalide pripažinta 1991 m. kovo 28 d., kai jai sukako 21 metai, 2006 m. birželio 14 d. mirus tėvui, ji neturėjo teisės gauti našlaičių pensiją, nes neatitiko įstatyme nurodyto reikalavimo - nebuvo pripažinta invalide iki 18 metų. Atsakovas pažymi, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2007 m. gegužės 2 d. rašte Nr. (6.5)I-2906 dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus sprendimo nutraukti našlaičių pensijos mokėjimą J. J. pareiškėjai nebuvo siūloma kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ar į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tik nurodyta, kad, jei J. J. nesutinka su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus sprendimu, per 20 dienų nuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimo gavimo dienos ji gali Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus sprendimą apskųsti Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja ir jos mama, nesutikdamos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus sprendimu, to nepadarė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus manymu, pareiškėjos atskirajame skunde pateiktos aplinkybės nėra tokios svarbios, kad būtų atnaujintas terminas skundui paduoti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja skundžia sprendimą, dėl kurio ginčas jau buvo sprendžiamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba  prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėjusi skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus 2007 m. vasario 1 d. sprendimo Nr.(17-4)-S103-466, savo sprendimą pareiškėjai pateikė 2007 m. gegužės 2 d. raštu Nr.(6.5)I-2906 (b.l.7). Atsakyme nurodyta, kad sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo gali būti apskųstas Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, pareiškėja pati nurodo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsakymą gavusi 2007 m. gegužės 2 d. (b.l.2, 23). Kadangi skundą dėl minėtame atsakyme išdėstyto sprendimo ji teismui pateikė per pašto įstaigą tik 2007 m. birželio 28 d. (b.l.17), padaryta pagrįsta išvada, kad ji yra praleido įstatymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis) nustatytą terminą skundui paduoti. Pareiškėjai atnaujinti praleistą terminą neprašius, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo  37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, turėjo skundą atsisakyti priimti. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Pažymėtina, jog minėta teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, kartu pateikiant prašymą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Tik pateikus tokį prašymą, teisme nagrinėtinos nurodomos termino praleidimo priežastys.

 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

 

Pareiškėjos J.J. atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. nutartį paliekant nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

              Teisėjai                                                                                                  Antanas Ablingis

 

Artūras Drigotas

 

                                                                                                                              Sigita Rudėnaitė