Baudžiamoji byla
Nr.1-126-287/2008m.
Procesinio sprendimo kategorija 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1;
1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7;
1.1.8.7.9; 1.1.13; 1.2; 1.2.26; 1.2.26.2; 1.2.26.2.1; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.4;
2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5. (S)

PAKRUOJO RAJONO
APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 19
d.
Pakruojis
Pakruojo rajono
apylinkės teismo teisėja R. R.,
sekretoriaujant J. J.,
dalyvaujant prokurorui J. V.,
gynėjui advokatui A. Š.,
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams B. G. ir D. M., vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. N.,
viešame
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. G., gimęs (duomenys
neskelbtini), a.k. (duomenys
neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbo Pasvalio rajono ŽŪB „V.“ pagal terminuotą darbo sutartį, 7 klasių
išsilavinimo, nevedęs, teistas 2007-01-17 Pasvalio rajono apylinkės
teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 30 parų areštu, teistas 2007-05-05
Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 10 MGL (1250 Lt)
bauda, bauda nesumokėta (iš jo žodžių),
kaltinamas pagal
LR BK 284 str. 1 d.,
H. B., gimęs (duomenys
neskelbtini), a.k. (duomenys
neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir nesimokantis,
vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2007-05-02 Pasvalio rajono
apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (3 epizodai) laisvės apribojimu
vieneriems metams, įpareigojant būti savo namuose nuo 23 val. iki 7 val., jeigu
tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą ir neatlygintinai išdirbti 70
val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse
organizacijose, teistas 2007-08-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo
pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 epizodai) laisvės apribojimu vieneriems metams
trims mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6
val., tęsti mokslą arba pradėti dirbti bei neatlygintinai išdirbti 70 val.
sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse
organizacijose,
kaltinamas pagal LR
BK 284 str. 1 d., ir
nustatė:
Kaltinamieji M. G. ir
H. B. kartu su kitais ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo
metu nenustatytais asmenimis, veikdami bendrininkų grupėje, 2008 m. sausio 1 d.
apie 22 val. Pakruojo rajone, Degesių kaime, Degesių bendruomenės namuose –
viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, suduodami nukentėjusiajam B. G. ne mažiau dviejų kartų į galvos sritį,
suduodami kumščiais ir spirdami kojomis nenustatytą skaičių kartų į įvairias
kūno vietas, po to tęsdami nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, lauke, prie
Degesių bendruomenės namų durų, suduodami kumščiais ir spirdami kojomis
nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam B. G., po to tęsdami
nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, suduodami kumščiais
ir spirdami kojomis nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas
nukentėjusiajam D. M. bei
tęsdami nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, ant žolyno apie 10 m atstumu nuo
Degesių bendruomenės namų, pasiviję bėgantį nukentėjusįjį D. M., suduodami jam rankomis ir kojomis
nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam B. G. nežymų sveikatos
sutrikdymą, tai yra, muštinę žaizdą kaktoje su nubrozdinimu aplinkoje,
nubrozdinimą kaktos kairėje apatinėje dalyje, galvos sumušimą ir galvos smegenų
sukrėtimą be ryškesnės neurologinės simptomatikos, padarydami nukentėjusiajam D. M. nežymų sveikatos
sutrikdymą, tai yra, galvos muštinę žaizdą, galvos smegenų sukrėtimą be
ryškesnės neurologinės simptomatikos, nubrozdinimus veide, kraujosruvą
dešiniame kelio sąnaryje, kraujosruvą kairiame kelio sąnaryje su nubrozdinimu,
nubrozdinimus kairėje blauzdoje, dešiniame dilbyje su kraujosruva aplinkoje,
kraujosruvas dešiniame žaste, krūtinės kairėje ir kairėje plaštakoje
pereinančią į penktą pirštą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei
sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis M. G. iš esmės kaltę
pripažino ir parodė, kad tą vakarą draugas M. M. atvežė jį į Degesių kaime vykstančius
šokius. Išlipęs iš automobilio Degesių kaime, jis sutiko M. V., H.
B., G. G. ir T. B., pravarde „kukuris“.
Tą vakarą jis buvo išgėręs. Įėjės į salę ir eidamas pro kėdes netyčia kliudė
vieną kėdę, kurią galėjo ir sulaužyti. Tada prišoko kažkoks vyras ir paklausė,
kodėl jis spardo kėdes. Jis atsakė, kad kėdžių nespardo. Tada tas vyras jam
sudavė, o H. B. sudavė
tam vyrui ir taip prasidėjo konfliktas. Jis dėl girtumo gerai neprisimena,
tačiau neginčija, kad galėjo suduoti smūgius kažkam salėje, po to lauke prie
salės durų. Prisimena, kad būdamas lauke, tą bėgantį nukentėjusįjį D. M., kuris nugriuvo ant
žemės, pribėgęs spardė kojomis, o kiek smūgių suspyrė nepamena. D. M. mušė ir H. B., tas pravarde
„kukuris“ ir dar keli, kurių jis nepažino. Tą vakarą jis buvo apsirengęs
geltonos (oranžinės) spalvos megztiniu ir šviesios spalvos džinsais. Eidamas į
salę rankose jokio kryžminio rakto neturėjo. Nusikaltimo padarymui įtakos
turėjo girtumas, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Supranta, kad pažeidė
viešąją tvarką, dėl ko gailisi, bet pakeisti jau nieko nebegali. Atsiprašo
nukentėjusiųjų. Dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių palieka spręsti teismui.
Kaltinamasis H. B. kaltę pripažino iš
dalies ir parodė, kad tą vakarą jis pėsčiomis atėjo į šokius Degesių kaime.
Įėjęs į salę pamatė M. G.,
G. G., M. V., T.
B. Vienu momentu atsisukęs pamatė, kad G. sudavė smūgį M. G. į krūtinę. Tada jis nuėjo prie jų ir G. trenkė jam vieną smūgį į krūtinę. Tada jis su
keliu suspyrė kokius 5 ar 7 smūgius G. į veido sritį. Staiga iš už nugaros prie jo
pribėgo kažkokia moteris ir su nagais perdrėskė veidą. Jis išėjo į lauką, kad
su sniegu nusivalytų kruviną veidą. Iš salės išėjo daug žmonių. Vieni stovėjo
prie salės durų, kiti prie salės namo kampo, o dar kiti kažką nusivijo. Jis
lauke nieko nedarė ir nieko nemušė. Salėje nukentėjusįjį jis mušė vienas, gal
mušė ir kiti, nepastebėjo, nes salėje buvo daug žmonių, grojo muzika, buvo
triukšmas. Tą vakarą jis buvo apsirengęs juoda striuke, džinsais ir ant galvos
turėjo užsidėjęs juodos spalvos kepurę, kuri gal ir buvo su baltu ženklu.
Sutinka atlyginti civilinį ieškinį nukentėjusiajam B. G., o D. M. nesutinka, nes jo nemušė. Tegul atlygina
tie, kas jį mušė, o kas mušė D. M. jis
nematė. Labai gailisi, kad salėje sumušė žmogų.
Į r o d y m a
i
Nukentėjusysis ir
civilinis ieškovas B. G. parodė,
kad jo žmona yra kaimo bendruomenės pirmininkė ir tą vakarą bendruomenės
namuose vyko šokiai, kur jis, jo žmona ir D. M. prižiūrėjo tvarką. Šokiai prasidėjo apie 19
val., o apie kokią 22 val. į salę įėjo būrys jaunuolių (pasvaliečių), pradėjo
kelti triukšmą, pasigirdo lyg tai kėdės lūžis ir jis nuėjo paklausti, kodėl jie
spardo kėdes. Iš karto nuo vieno jaunuolio gavo smūgį į kaktą, o kuris sudavė
nematė. Tų vaikinų buvo gal kokie šeši ar septyni, jų nepažino. Vienas iš jų
buvo apsirengęs ryškiais rūbais, o kitas buvo aukštas. Smūgis jam į kaktą buvo
stiprus, pasipylė kraujas, tai ne su ranka buvo suduotas smūgis, o su kažkokiu
daiktu. Jis pats to daikto nematė, bet kiti sakė, kad vienas iš tų vyrukų
nešiojosi kryžminį raktą. Iš kaktos pasipylus kraujui, jis rankomis užsidengė
veidą ir pasilenkė, ir tuo metu pasipylė smūgiai į įvairias kūno vietas. Mušė
ne vienas ir ne du vaikinai, mušė keliese, smūgių buvo daug. Kai nustojo mušti,
jis išėjo į lauką su sniegu nusivalyti kraują. Būnant lauke vaikinai vėl jį
apsupo ratu, bet ar sudavė smūgių negali pasakyti, nes po kaktos praskėlimo
buvo apsvaigęs ir susijaudinęs. Kuris iš vaikinų konkrečiai jam sudavė nematė,
nes tie vaikinai buvo krūvoje, viskas vyko labai greitai. Lauke jie irgi buvo
visi kartu. Lauke moterys sakė, kad muša M., bet jis to
nematė. Vėliau kai atėjo M. pamatė, kad jam
iš pakaušio bėgo kraujas. Tą vakarą jis buvo blaivus. Kažkas pranešė policijai
ir iškvietė medicininę pagalbą. Kol atvažiavo policija, tie vaikinai jau buvo
išsibėgioję, nebebuvo nei vieno. Po to jis su M.
buvo atvežti į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių, kur jiems susiuvo žaizdas.
Ligoninėje jis negulėjo, gydėsi namuose, dirbo. Reiškia 100 litų civilinį
ieškinį turtinei žalai atlyginti, kadangi pirkosi vaistus, važiavo pas
ekspertus, gydytojus, tačiau čekiukų neišsaugojo. Neturtinės žalos prašo priteisti
5000 litų, kadangi patyrė skausmą, nepatogumus, pažeminimą, negražiai su juo
pasielgė, buvo sužalotas.
Nukentėjusysis ir
civilinis ieškovas D. M. davė
analogiškus parodymus, kaip nukentėjusysis B. G., papildomai parodydamas, kad jis nematė,
kas ir kaip sumušė B. G.,
tik išėjęs į lauką iš salės pamatė jį kruvinu veidu, kad lauke buvo gal koks
dešimt nepažįstamų vaikinų, kurie ir jį apstojo ir jam sudavė kažkuris smūgį į
veidą, kad jis vengdamas smūgių pradėjo gintis ir bėgti, ir bebėgdamas gavo
smūgį į pakaušį, kurį prakirto su tuo pačiu raktu, kaip ir G., po to jam paslydus ir pargriuvus, pribėgę vaikinai
pradėjo spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, kad spardė keletas vaikinų,
nes smūgiai buvo vienas po kito, į šonus, galvą, kojas, kad iš salės atbėgusi L. pradėjo šaukti, rėkti ir tada vaikinai išsigandę
pasitraukė, kad jis reiškia 140 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti,
nes pirkosi vaistus, važiavo į ekspertizę, pas gydytojus, darėsi galvos
nuotrauką, buvo suplėšytas treningas, ir 5000 litų neturtinei žalai atlyginti,
kadangi patyrė skausmą, pažeminimą, nepatogumus, negalėjo dirbti, galvą skauda
dar ir dabar, tvarkosi invalidumą, pasidarė nervuotas, kad jam tie vaikinai
atrodė neblaivūs, arba kažko prisirūkę, nes jų akys buvo baisios.
Liudytoja Z. L. parodė, kad ji tą vakarą Degesių kaimo
bendruomenės namuose vykstant šokiams, su kitais bendruomenės nariais
prižiūrėjo tvarką. Salėje garsiai grojo muzika, jaunimas šoko, šviesa buvo
pritemdyta. Apie 21 ar 22 val. į salę įėjo grupė triukšmingai nusiteikusių, jai
nepažįstamų pasvaliečių. Sėdėdama už užuolaidų išgirdo salėje triukšmą ir
praskyrusi užuolaidas pamatė, kad žemo ūgio jaunuolis, apsirengęs oranžinės
spalvos džemperiu, su koja spyrė į kėdes. Tada B. G. nuėjo į salę pasižiūrėti kas vyksta. Tas
vaikinas, apsirengęs oranžinės spalvos džemperiu, rankose turėjo metalinį
kryžminį raktą. Kol ji nuėjo per salę ir pro kėdes iki G., pamatė G. kruvinu veidu.
Išėjus į lauką, į pagalbą atbėgo ir D.
M. Ji matė, kaip grupė jaunuolių nusivijo M., kuris bėgdamas pargriuvo ir tie jaunuoliai
jį mušė. Tame tarpe buvo ir jaunuolis, apsirengęs oranžinės spalvos džemperiu.
Įbėgusi į salę, ji pasakė, kad muša M., kad iškviestų policiją. Tada vėl išbėgo į
lauką gelbėti M. ir rėkdama,
šaukdama nubėgo prie tų jaunuolių, kurie mušė M. Jaunuoliai
išgirdę jos rėkimą atsitraukė nuo M. M. gulėjo ant žemės susirietęs į kamuolį, jo galva
buvo kruvina. M. mušė trys jaunuoliai, kurių tarpe buvo ir tas
jaunuolis su oranžinės spalvos džemperiu. Jaunuolis su oranžiniu džemperiu,
rankose turėjo kryžminį raktą ir su tuo raktu sudavė vieną smūgį M. Kryžminis
raktas buvo toksai, kur sukami automobilių ratai.
Liudytojas V. G. parodė, kad
nukentėjusysis B. G. yra
jo tėtis ir kad 2008 m. sausio 1 d. vakare jis vedė šokių vakarą jaunimui
Degesių kaimo bendruomenės namuose. Suaugusieji prižiūrėjo tvarką. Apie 22 val.
į šokių salę įėjo koks dešimt gan triukšmingai nusiteikusių pasvaliečių, iš
kurių pažino tik G. G. ir
vaikiną vardu H. Jaunuoliai priėjo prie M. Ž. ir jaunuolis, kuris
buvo apsirengęs geltonos ar oranžinės spalvos megztiniu, bandė iš Ž. atimti kepurę, o po to tas pats vaikinas spyrė į
kėdes. Išgirdęs triukšmą, į salės galą atbėgo jo tėtis B. G. Vaikinas, apsirengęs geltonos ar oranžinės
spalvos megztiniu, rankoje turėjo kažkokį metalinį daiktą ir pradėjo mušti jo
tėtį. Vaikinas vardu H. taip pat mušė jo tėtį.
Tie vaikinai buvo apstoję tėtį ratu, mušė visi, mušė rankomis, spardė kojomis.
Jis nematė su kuo tėčiui buvo suduota į galvą, tačiau tėčiui iš galvos labai
bėgo kraujas. Prie tų vaikinų atbėgo D.
M., o po to M. ir jo tėtis
išėjo į lauką ir ta grupė vaikinų taip pat išėjo iš paskos į lauką. Lauke
vaikinai vėl apstojo tėtį ratu ir puolė mušti, kuris kiek konkrečiai sudavė
smūgių jis negali pasakyti, tačiau matė, kad smūgius tikrai sudavė ir H. B. M. nuo tų vaikinų pradėjo bėgti, kokie trys vaikinai jį
vijosi, bebėgdamas M. pargriuvo, o tie vaikinai jį pradėjo mušti. Tame
tarpe buvo ir vaikinas, apsirengęs geltonos ar oranžinės spalvos megztiniu. Ar
tų vaikinų tarpe buvo H. neatsimena. Po
muštynių vaikinai sėdo į PASSAT markės automobilį ir išvažiavo.
Liudytoja R. G. parodė, kad
nukentėjusysis B. G. yra
jos vyras ir kad 2008 m. sausio 1 d. vakare bendruomenės namuose vyko šokiai
jaunimui, o keletas suaugusiųjų, kurie sėdėjo salėje už durų, budėjo ir
prižiūrėjo tvarką. Sūnus V. vedė šokius. Jiems
besėdint už užuolaidų, pasigirdo triukšmas, lyg kažkas daužytų kėdes. B. G. ir D. M. nuėjo į salės galą pasižiūrėti kas tenai vyksta.
Ji su L. nuėjo iš paskos. Ji pamatė grupę
jaunuolių mosuojant rankomis ir kojomis ir kažką mušant. Pačiupusi aukštam
berniukui (H. B. ) su
juoda kepure už rankos ir atitraukusi, pamatė susirietusį savo vyrą, kuriam iš
galvos smarkiai bėgo kraujas. Jos vyrą mušė ir berniukas, apsirengęs oranžinės
spalvos džemperiu. Jos vyrui išėjus į lauką, tie vaikinai išėjo jam iš paskos.
Kaip buvo mušamas M. ji nematė,
pamatė jau sumuštą, kadangi vaikinų buvo dvi grupės - viena buvo apstojusi jos
vyrą, o kita prie M. Vėliau
paaiškėjo, kad vaikinai buvo atvažiavę ne į šokius, o ieškojo kažkokio vaikino.
Po muštynių vaikinai sėdo į du automobilius ir išvažiavo. Vienas automobilis
buvo PASSAT markės, o kitas baltos spalvos AUDI markės. Vyrui buvo praskelta
kakta, tai buvo kirstinė žaizda, kurios su ranka taip neprakirsi, visas kūnas
buvo nusėtas mėlynėmis, nubrozdinimai galvoje.
Liudytojas D. M. parodė, kad 2008
m. sausio 1 d. vakare buvo šokiuose bendruomenės namų salėje prie V. G., kuris vedė šokius.
Nebeatsimena, kiek buvo valandų, kai į salę įėjo būrys, gal koks 10 jaunuolių
ir apsidairę priėjo prie M. Ž.,
iš kurio bandė paimti kepurę. Po to vienas iš jaunuolių, apsirengęs ryškiai
geltonos spalvos džemperiu ir užsidėjęs kepurę su ausimis, spyrė į kėdę. Iš to
būrio jaunuolių jis pažino G. G. ir
H. B. H. B. buvo apsirengęs tamsios spalvos džemperiu
ir yra aukšto ūgio. Prie tų jaunuolių atbėgo B. G., kurį jaunuoliai apstojo ratu ir mušė
rankomis bei spardė kojomis. Matė, kaip G. kažkuris iš jaunuolių sudavė į galvą, G. susiėmė už
galvos ir susilenkė. G. G. prie
vaikinų atbėgo D. M. ir
visi tada išėjo iš salės į lauką. Jis matė, kaip lauke M. bėgo tolyn nuo salės, o jį vijosi 4 ar 5
jaunuoliai ir vienas iš jų sudavė su kryžminiu raktu M. į galvą. M. gulintį ant žemės dar spardė kojomis, spardė
keliese ir daug kartų. Neatsimena ar tų jaunuolių (mušančių M.) tarpe buvo H. B. . Po muštynių vaikinai
sėdo į mašinas ir išvažiavo.
Liudytojas T. B. parodė, kad tą
vakarą kartu su G. G. ir M. V. atvažiavo į Degesių
kaime rengiamus šokius. Atvažiavo VW PASSAT markės automobiliu. Užėjus į šokių
salę, sutiko daugiau pažįstamų, tai yra, H. B., M.
G. ir kitus. Jis tą vakarą buvau blaivus. Salėje girdėjo daužomų
kėdžių garsą, kas tai darė nematė. Vėliau salės viduryje pamatė būrį žmonių ir
suprato, kad vyksta muštynės, o kas ką mušė nematė. Jis nedarė nieko. Tame
būryje matė H. B., M. G., o kitų nepažino. H. B. buvo apsirengęs
tamsios spalvos striuke. Vienas iš vaikinų buvo apsirengęs oranžinės spalvos
džemperiu, o kuris nežino. Jis nematė, kas ką mušė ir dėl ko mušė. Jis išėjo į
lauką ir pamatęs, kad prie pastato nebėra G. G. automobilio, bėgo tolyn prie automobilio.
Jam įsėdus į automobilį, netrukus į automobilį atbėgo M. G., H.
B. ir dar du jaunuoliai, kurių jis nepažįsta. Juos visus G. G. nuvežė į Vaškus.
Liudytojas G. G. parodė, kad jis tą
vakarą atvažiavo su automobiliu VW PASSAT, su draugais M. V. ir T. B. į Degesių kaime vykstančius šokius. Salėje
jie su V. susitiko pažįstamą A. ir su juo kalbėjosi. Po kurio laiko į salę įėjo ne
mažiau penkių jaunuolių: M. G.,
H. B. ir dar keletas
Pasvalio rajono jaunuolių, kurių jis neįsidėmėjo. Jis girdėjo salėje daužomų
kėdžių garsą, tačiau nematė, kas daužė, tik vėliau girdėjo kalbant, kad kėdes
spardė M. G. Paskui
pamatė, kad salėje vyksta muštynės ir nenorėdamas veltis į konfliktus kartu su V. iš salės išėjo ir nuėjo į savo automobilį, su
kuriuo išvažiavęs ant kelio prie autobusų stotelės, laukė T. B. Per automobilio langą matė, kaip būrys
žmonių konfliktuoja lauke, prie pastato. Netrukus į automobilį atbėgo T. B. ir dar keturi
jaunuoliai, kurie paprašė pavežti. Jis sutiko juos pavežti iki Vaškų. Tų
jaunuolių jis neįsidėmėjo, bet jam atrodo, kad vienas iš jų galėjo būti M. G. Ką važiuojant tie
jaunuoliai kalbėjo jis negirdėjo, nes garsiai leido muziką.
Liudytojas M. V. davė analogiškus
parodymus, kaip liudytojas G. G.
Liudytojas M. Ž. parodė, kad tą vakarą Degesių kaimo
bendruomenės namuose vyko diskoteka jaunimui. Jis buvo salėje su D. M. Į salę įėjęs M. G. priėjo prie jo ir
norėjo paimti nuo galvos kepurę, tačiau jis nedavė, tada M. G. norėjo jam trenkti, tačiau G. G. jį sulaikė. M. G. rankose neturėjo jokio daikto ir nuo jo
nesklido alkoholio kvapas, tačiau iš akių ir iš elgesio matėsi, kad yra
išgėręs, nes blaivus nebūtų taip kabinėjęsis. Po to M. G. eidamas pro kėdes su koja spyrė į kėdes,
kilo triukšmas. Tuo metu į salę įėjo dar kokie septyni vaikinai
(pasvaliečiai). Iš už užuolaidų išėjo B. G. ir priėjo prie vaikinų. Prasidėjo muštynės. G. mušė keliese, mušė ir H. B. Jis muštynes matė iš
toliau, nes arčiau nebuvo priėjęs. Matė, kad B. G. buvo praskelta galva, nes bėgo kraujas.
Matė, kad vienas iš vaikinų su kryžminiu raktu davė G. per galvą, o kuris iš vaikinų turėjo raktą ir kuris
sudavė nematė. Netrukus jis išėjo į lauką ir matė, kaip D. M. nusivijo M. G. ir dar keli vaikinai, kurie jį mušė gulintį
ant žemės, gal 10 metrų atstumu nuo bendruomenės namų. D. M. matė po muštynių, jam buvo praskelta galva,
bėgo kraujas. Vėliau Degesių kaimo jaunimas kalbėjo, kad tarp mušusių B. G. ir D. M., buvo ir H. B. Pasvaliečių tarpe tą vakarą jis matė vieną
aukšto ūgio jaunuolį, kuris savo ūgiu išsiskyrė iš kitų, ir vėliau iš kalbų
suprato, kad tai buvo H. B.
Liudytojas G. S. parodė, kad tą
vakarą jis buvo Degesių kaimo bendruomenės namuose rengiamuose šokiuose.
Tikslaus laiko neprisimena, kai į šokių salę įėjo apie dešimt jam nepažįstamų
vaikinų iš Pasvalio rajono. Tų vaikinų tarpe vienas buvo apsirengęs ryškiu
geltonos spalvos džemperiu ir užsidėjęs keistą kepurę, su ausimis, o dar vienas
buvo aukšto ūgio. Tas jaunuolis su geltonos spalvos džemperiu buvo priėjęs prie
M. Ž. ir norėjo paimti M. kepurę, tačiau jį nuo M.
atitraukė kitas jaunuolis. Po to tas pats jaunuolis su geltonos spalvos
džemperiu klausė degesiečių, kur yra A., tačiau
jam niekas nesakė, po to jis eidamas pro kėdes, spyrė į kėdes. Tada prie tų
jaunuolių atėjo B. G.,
tie jaunuoliai jį apsupo ir pradėjo stumdyti. Jis matė, kad vienas jaunuolis
turėjo lenktą raktą ir su juo sudavė G. Tada iš už užuolaidų pradėjo eiti daugiau
degesiečių, išėjo ir D. M. ,
o tie jaunuoliai išėjo į lauką. M. juos išsivijo.
Jis taip pat išėjo į lauką ir matė, kaip trys jaunuoliai mušė M., po to M. pradėjus bėgti
tolyn, jį nusivijo ir mušė rankomis bei spardė kojomis ant žolyno. Po to
jaunuoliai pabėgo ir įsėdę į PASSAT markės automobilį, išvažiavo. Po muštynių
jis matė, kad B. G. buvo
praskelta kakta, o D. M. praskeltas
pakaušis, bėgo kraujas. Su ranka taip nepraskelsi, tik su raktu.
Iš įvykio vietos
apžiūros protokolo su foto lentelėmis (b.l. 8-13, I t.) matyti, kad po
muštynių Degesių bendruomenės pastate, kurių metu buvo sužaloti nukentėjusieji B. G. ir D. M., priestate ant grindų ir salėje ant grindų
rastos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują, salės kairėje pusėje rastos
dvi sulaužytos kėdės ir kieme netoli pastato rastas juodos spalvos medžiaginis
kapišonas.
Iš
specialisto išvados Nr.G 31/08(04) (b.l. 17, I t.) matyti, kad
nukentėjusiajam B. G. sumušimo
Degesių bendruomenės namuose pasekmėje buvo padaryta muštinė žaizda kaktoje su
nubrozdinimu aplinkoje, nubrozdinimas kaktos kairėje apatinėje dalyje, galvos
sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas be ryškesnės neurologinės simptomatikos,
kad sužalojimai padaryti ne mažiau 2 smūginių kontaktų į veidą poveikyje
kietais bukais daiktais ir kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Iš
specialisto išvados Nr.G 32/08(04) (b.l. 19,20, I t.) matyti, kad
nukentėjusiajam D. M. sumušimo
prie Degesių bendruomenės namų pasekmėje buvo padaryta galvos muštinė žaizda,
galvos smegenų sukrėtimas be ryškesnės neurologinės simptomatikos,
nubrozdinimai veide, kraujosruva dešiniame kelio sąnaryje, kraujosruva kairiame
kelio sąnaryje su nubrozdinimu, nubrozdinimai kairėje blauzdoje, dešiniame dilbyje
su kraujosruva aplinkoje, kraujosruvos dešiniame žaste, krūtinės kairėje,
kairėje plaštakoje pereinanti į penktą pirštą, kad sužalojimai padaryti 1
smūginio kontakto į momenų vidurinę-užpakalinę dalį, ne mažiau 2 smūginių
kontaktų į veidą, 1 – į dešinio kelio sąnarį, 1 – į dešinį dilbį, 3 – į dešinį
žastą, 1 – į krūtinės ląstos kairę pusę, 1 – į kairę plaštaką, 1 – į kairę
blauzdą, 1 – į kairio kelio sąnarį poveikyje kietais bukais daiktais ir kad
padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Į r o d y m ų v e r t i n i m a s i r v e
i k o s k v a l i f i k a v i m a s
Teismas,
įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį
savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad
kaltinamųjų M. G. ir H. B. kaltė dėl viešosios
tvarkos pažeidimo yra įrodyta.
Kaltinamųjų M. G. ir H. B. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal
LR BK 284 str. 1 d., kadangi jie viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia sudavė
nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiesiems B. G. ir D. M. į įvairias kūno vietas, taip savo veiksmais
demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydami visuomenės rimtį ir
tvarką. Šios nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka, o papildomas
objektas – žmogaus sveikata, orumas ir kt. Kaltinamųjų M. G. ir H. B. smūgių sudavimas nukentėjusiesiems B. G. ir D. M. kaimo bendruomenės namuose, kur vyko
diskoteka ir buvo susirinkę daug žmonių, yra susijęs su akivaizdžiu
demonstravimu nepagarbos aplinkiniams ir dorovės nepaisymu bei laikomas
įžūliais veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką.
Iš kaltinimo
kaltinamiesiems yra šalintinas nurodytas konkretus nukentėjusiesiems suduotų
kumščiais ir įspirtų kojomis smūgių skaičius, paliekant nenustatytą smūgių
skaičių, kadangi konkretaus suduotų smūgių skaičiaus nenurodė nei
nukentėjusieji, nei liudytojai, nei kaltinamieji ir tai nebuvo nustatyta
jokiais kitais byloje esančiais įrodymais.
Kaltinamasis H. B. savo kaltę pripažino
iš dalies, parodydamas, jog mušė tik nukentėjusįjį B. G. ir tik salėje, lauke jis B. G. nemušė ir D. M. iš viso nemušė.
Tokie
kaltinamojo H. B. parodymai
yra nepagrįsti, nes jie yra paneigti visumos kitų byloje ištirtų įrodymų. Visų
pirma, tokius kaltinamojo parodymus paneigia nusikalstamos veikos bendrininko M. G. parodymai duoti tiek
ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kad D. M. parkritusį ant žemės lauke kartu su juo ir
kitais vaikinais mušė ir H. B. .
Liudytojai Z. L., V. G., R.
G., D. M. ir G. S. savo nuosekliais
parodymais patvirtino, kad po D. M. sumušimo
jį mušę jaunuoliai nubėgo į PASSAT markės automobilį ir išvažiavo. Liudytojai G. G., T. B. ir M. V. savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo
metu, tiek teisme patvirtino, kad jie į Degesių kaimo bendruomenės namus buvo
atvažiavę G. G. vairuojamu
automobiliu VW PASSAT ir tuo pačiu automobiliu visi grįžo namo. Liudytojas G. G. savo parodymuose dar
patvirtino, kad po muštynių į jo automobilį atbėgo ir paprašė parvežti iki
Vaškų keturi jaunuoliai, iš kurių vienas buvo M. G. . Liudytojas T. B. savo parodymuose patvirtino analogiškai G. G., parodydamas, kad po
muštynių į G. G. automobilį
atbėgo keturi jaunuoliai, tarp kurių buvo M. G. ir H. B. Kad nukentėjusieji B. G. ir D. M. buvo sumušti tą vakarą Degesių kaimo
bendruomenės namuose ir prie jų savo nuosekliais parodymais patvirtino patys
nukentėjusieji ir tokius jų parodymus patvirtina byloje esančios specialisto
išvados, kad po šių sumušimų jiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai.
Teismas neturi jokio pagrindo abejoti ar netikėti šių liudytojų ir nukentėjusiųjų
duotais parodymais bei specialisto išvadomis.
B a u s m ė s s k y r i m a s
Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinanti
aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą
veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Jo atsakomybę
sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d.
9 p. ).
Kaltinamojo H. B. atsakomybę
lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę
kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais,
numatytais LR BK 54 str.
Kaltinamasis M. G. yra teisiamas trečią
kartą, nusikalstamą veiką padarė, neatlikęs ankstesnės bausmės - baudžiamuoju
teismo įsakymu paskirtos piniginės 10 MGL baudos (b.l. 94-101, I t.), baustas
administracine tvarka (b.l. 102, I t.), gyvena su tėvais, gyvenamosios vietos
seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 106,107, I t.), dirbo pagal
terminuotą darbo sutartį (b.l. 71, II t.), padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11
str. 3 d.), atsiprašė nukentėjusiųjų ir sutinka atlyginti jiems padarytą žalą,
yra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į
išdėstytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas laisvės
apribojimo bausme (LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d.).
Šiuo
nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam M. G. yra subendrintina su bausme, paskirta
2007-05-05 Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamasis H. B. yra teisiamas trečią
kartą, nusikalstamą veiką padarė per laisvės apribojimo bausmės atlikimo
laikotarpį (b.l. 108-121, I t.), baustas administracine tvarka (b.l. 122,123, I
t.), gyvena su tėvais, gyvenamosios vietos seniūnijos ir vidurinės mokyklos,
kurią baigė, charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 127-129, I t.), padarė
nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir
sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kad
pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme (LR BK 48
str. 1 d., 2 d., 3 d.).
Šiuo
nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam H. B. yra subendrintina su bausme, paskirta
2007-08-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.
Ž a l o s a t
l y g i n i m a s
Nukentėjusiųjų B. G. 100,00 Lt ir D. M. 140,00 Lt civiliniai
ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodyti ir atmestini, kadangi jie
nebuvo pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos būtų buvę galima
tiksliai apskaičiuoti jų dydį (LR CK 6.249 str., LR BPK 115 str. 6.263 str.).
Nukentėjusiųjų B. G. ir D. M. civiliniai ieškiniai po 5000,00 litų dėl
neturtinės žalos atlyginimo pagrįsti ir tenkintini iš dalies, priteisiant juos
iš kaltinamųjų, kadangi žala jiems buvo padaryta kaltinamųjų neteisėtais
veiksmais (LR CK 6.263 str., 6.250 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala
yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis
sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir
kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės
žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į
pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias
reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo
kriterijus. Byloje nustatyta, kad B.
G. ir D. M. dėl
kaltinamųjų M. G. ir H. B. nusikalstamų veiksmų
patyrė neturtinę žalą – jiems buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl
ko jie buvo pristatyti į ligoninės priimamąjį skyrių, jiems buvo siuvamos
žaizdos, D. M. dėl
sužalojimo 10 dienų turėjo nedarbingumo lapelį, jie abu patyrė fizinį skausmą,
viešoje vietoje – bendruomenės namų salėje ir lauke prie pastato mušami daug
jaunesnių už save asmenų patyrė pažeminimą savo artimųjų, pažįstamų ir draugų
akivaizdoje. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamųjų kaltę – padarytas
tyčinis nusikaltimas prieš nepažįstamus, amžiumi vyresnius žmones, kaltinamųjų
turtinę padėtį – yra jauni, darbingi, daro išvadą, kad prašomas priteisti
neturtinės žalos dydis po 5000,00 litų, yra šiek tiek per didelis, tuo labiau,
kad jis nėra pagrįstas jokiais kitais rašytiniais įrodymais, apart esančių
byloje nukentėjusiųjų prašymų pripažinti civiliniais ieškovais ir nutarimų
pripažinti juos civiliniais ieškovais (b.l. 31,32,34,35,39,40,42,43), bei
nukentėjusiųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, todėl
nukentėjusiesiems priteistina po 2500,00 litų neturtinei žalai atlyginti, o
likusios jų ieškinių dalys po 2500,00 litų atmestinos (LR BPK 112 str., 113
str., 115 str.).
Vadovaudamasis
LR BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą,
numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems)
mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., ir
per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba
užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis LR
BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d. taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą
bausmę visiško bausmių sudėjimo principu subendrinti su bausme, paskirta
2007-05-05 Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, ir galutinę
bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant tuo
laikotarpiu būti savo namuose nuo 24 val. iki 6 val., ir per vieną mėnesį po
nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir
1250 Lt (10 MGL) baudą.
Kardomąją
priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. G. palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio
įsiteisėjimo.
H. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą,
numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems)
mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., ir
per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba
užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis LR
BK 64 str. 1 d. ir 3 d. taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio
bausmių sudėjimo principu subendrinti su bausme, paskirta 2007-08-14 Pakruojo
rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu
paskirtos 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmės
pridedant dalį 3 (tris) mėnesius švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės
apribojimo bausmės ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1
(vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti
namuose nuo 24 val. iki 6 val., ir per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo
pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Į atliktą
bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2007 m. gegužės 2 d.
Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį, ir sulaikyme išbūtą laiką nuo 2006
m. lapkričio 21 d. iki 2006 m. lapkričio 23 d.
Kardomąją
priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti H. B. palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio
įsiteisėjimo.
Priteisti solidariai
iš nuteistųjų M. G., a.k.
(duomenys neskelbtini) gyvenančio
(duomenys neskelbtini), ir H. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinius ieškinius
neturtinei žalai atlyginti po 2500,00 (du tūkstančius penkis šimtus) litų
kiekvienam nukentėjusiesiems B. G.,
a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam
(duomenys neskelbtini), ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusiųjų B. G. ir D. M. civilinių ieškinių dalis po 2500,00 (du
tūkstančius penkis šimtus) litų dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per 20
dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių
apygardos teismui per šį teismą.
Teisėja
R. R.