Civilinė byla Nr. e2-328-918/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23358-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1; .6.10.5.2.16.; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

dalyvaujant ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovei G. G.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“ atstovei advokatei Eglei Akelienei,

trečiojo asmens akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eikos statyba“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, 

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašo priteisti iš atsakovės 91 200 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas.

1.1.        Ieškovė pradiniame ieškinyje, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 21 093,01 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas (reg. Nr. CBP-23338) nurodė, kad savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka 2021 m. kovo 24 d. išdavė leidimą kasti Nr. AK-809/42/2020 (toliau – Leidimas), reikalingą tinkamai atlikti atsakovės tuo metu Vilniaus Manufaktūrų gatvėje vykdytus inžinerinių tinklų, naujų dangų įrengimo darbus. Leidime buvo numatytos ir kasimo darbų sąlygos (ypatingieji reikalavimai), t. y. vykdant kasimo darbus buvo privaloma saugoti medžių kamienus ir lajas, nepažeisti medžių šaknų, o dviejų metrų atstumu nuo kamieno darbus vykdyti tik rankiniu būdu. Savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio specialistai pagal jiems priskirtą kompetenciją 2021 m. balandžio 14 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą Kaukysos g. 18 ir Manufaktūrų g. 26, Vilniuje (koordinatės 585117; 6060889 ((LKS)), kurio metu buvo nustatytas Teritorijoje augusio karpotojo trikamienio beržo (toliau – Medis) šaknų pažeidimas. Savivaldybė laikė, kad Medžio šaknų pažeidimas atsirado dėl to, jog atlikdama kasimo darbus teritorijoje, atsakovė nesilaikė Leidime numatytų ypatingųjų reikalavimų saugoti medžius. Savivaldybė atsakovei 2021 m. balandžio 23 d. pateikė pretenziją Nr. A121-10865/21, prašydama ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 30 d. atlyginti padarytą žalą, lygią 21 093,01 Eur sumai. Pretenzijoje paaiškinta, kad žala buvo apskaičiuota vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 30-2871/20 patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika), kuri buvo skirta įvertinti ir apskaičiuoti statybos darbų metu pažeistų ar žuvusių želdinių atkuriamąją vertę. Atsakovė 2021 m. gegužės 27 d. raštu Nr. S21-119 pažymėjo neneigianti fakto, kad 2021 m. balandžio 14 d. vykdant kasimo darbus iš tiesų buvo pažeistos medžio šaknys, tačiau nurodė, kad už šio Medžio šaknų pažeidimą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) apskaičiuotą 369,00 Eur žalą atsakovė jau yra sumokėjusi. Savivaldybė laikėsi pozicijos, kad Departamentas teisės aktų nustatyta tvarka įvertina ne kasimo leidimuose nurodytų sąlygų pažeidimus ir šiais pažeidimais padarytą žalą (atkuriamąją želdinių vertę), o Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai. Savivaldybė vertino, kad pateiktas reikalavimas atlyginti Savivaldybei atkuriamąją Medžio vertę po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka pagal Departamento reikalavimą atlyginta gamtai padaryta žala, negali būti laikomas pertekliniu ir neproporcingu ar dvigubos teisinės atsakomybės taikymu. Savivaldybės funkcija saugoti jos teritorijoje esančius želdynus, juos tvarkyti ir kurti suponuoja ir tai, kad įvykus želdinio pažeidimui, želdinys tampa atkurtinu. Savivaldybė privalo imtis priemonių, kad už miesto biologinio turto sugadinimą būtų prisiimta atitinkama atsakomybė – atlyginama sugadinimu šiam turtui padaryta žala (atkuriamoji želdinio vertė).

1.2.        Ieškovė patikslintame ieškinyje (reg. Nr. DOK-105982) nurodo, kad Savivaldybei 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreipusis į teismą su ieškiniu dėl atlyginimo 21 093,01 Eur žalos (atkuriamosios Medžio vertės), apskaičiuotos pagal Metodiką, priteisimo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. sprendimu konstatavo, kad Metodika yra neteisėta, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti nepakeistą. Savivaldybė ieškinį tikslina atsižvelgdama į tai, kad 2023 m. birželio 29 d. buvo atliktas pakartotinis faktinių duomenų patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad Medis šiuo metu yra visiškai nudžiūvęs. Savivaldybės iniciatyva ir lėšomis atlikti Medžio išsaugojimo darbai (įrengta papildoma Medžio laistymo sistema – vandens šulinėliai) nepasiteisino. Pirminis 2021 m. balandžio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo akte konstatuota, kad medžio šaknų procentinis pažeistumas siekė net 50 proc., todėl šio medžio tolimesnio gyvavimo perspektyva po tokio masto šaknyno pažeidimo buvo itin maža. Medis buvo ne tik pažeistas, tačiau ir iš esmės sunaikintas, kadangi pirminis šaknyno pažeidimas lėmė ir tolimesnį Medžio nudžiūvimą. Prašoma priteisti Savivaldybės žala patikslintame ieškinyje yra perskaičiuojama kaip už Medžio sunaikinimą. Medžio sunaikinimu padaryta žala buvo apskaičiuota vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybėje saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, kurių sąrašas buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-27 „Dėl želdinių paskelbimo saugotinais ir atkuriamosios vertės įkainių saugotinais paskelbtiems želdiniams nustatymo“ ir atitinkamai nauja redakcija išdėstytas (pakeistas) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 28 d. sprendimu. Tarybos sprendimo 1 punktu buvo nuspręsta paskelbti Savivaldybėje ekologiškai vertingus želdinius, augančius pagrindinio centro zonoje, Savivaldybės dalių centrų zonose ir Savivaldybės gamtinio karkaso teritorijoje, saugotinais želdiniais pagal priedą, o Tarybos sprendimo 2 punktu buvo patvirtintas jau minėtas Vilniaus miesto savivaldybėje saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainių sąrašas (toliau – Įkainių sąrašas), kuriame įkainiai apskaičiuoti už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą, pagal medžių grupes, kurios atitinkamai nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 ,,Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2020-04-03) (toliau – Įsakymas). Medis buvo trijų kamienų iš vieno kelmo, Medis į tris atskirus kamienus šaknų pažeidimo metu šakojosi žemiau 1,4 m, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Įsakymo 4 punkto nuostata trys Medžio kamienai yra laikomi atskirais medžiais, ir atkuriamoji Medžio vertė tiek pagal Įsakymą, tiek pagal Įkainių sąrašą skaičiuojama atskirai kiekvienam kamienui. Kadangi dėl atsakovės neteisėtais veiksmais atlikto Medžio šaknų pažeidimo Medis buvo visiškai sunaikintas (nudžiūvo), atkuriamoji vertė skaičiuotina kaip už sunaikintą želdinį. Apskaičiuota, kad augusio pažeisto Medžio atkuriamoji vertė pažeidus Medžio gyvybines funkcijas yra 91 200 Eur. Atsakovės (jos darbuotojų) veiksmai, kuriais Medžio šaknys kasimo darbų metu buvo esmingai pažeistos, nulėmė tai, kad Medžio gyvybinės funkcijos buvo pažeistos, todėl Medis galiausiai ir visiškai nudžiūvo. Medis tapo atkurtintas, o jo atkuriamoji vertė apskaičiuota pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius. Atsakovė neginčija, kad Medis buvo pažeistas. Atsakovė yra kalta dėl Medžio šaknų pažeidimo – nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas įvyko tyčia ar dėl neatsargumo. Nepriklausomai nuo kaltės formos, nagrinėjamo atvejo faktinės aplinkybės patvirtina, kad atlikdama kasimo darbus pagal išduotą Leidimą, atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

1.3.        Teismo posėdyje ieškovės atstovė G. G. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad verslo subjektų praktika įžūliai ignoruoti reikalavimus dėl medžių išsaugojimo negali būti toleruojama. Medžio nudžiūvimą specialistai pastebėjo darydami patikrinimą. Priežasčių, dėl kurių medis nudžiūvo, papildomai netyrė. Ieškovės atstovės įsitikinimu, atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, turi pareigą įrodyti, kad medis nudžiūvo ne dėl atsakovės veiksmais padaryto šaknų pažeidimo, o dėl kitų priežasčių. Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad suprantama ieškovo pareiga įrodinėti civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau papildomų įrodymų, patvirtinančių tiek žalos dydį, tiek priežastinį ryšį, neketina teikti. 

2.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Eikos statyba“ su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti.

2.1.        Atsakovė atsiliepime į pradinį ieškinį  (reg. Nr. DOK – 17353) nurodė, kad neginčija, kad 2021 m. balandžio 14 d. vykdant kasimo darbus teritorijoje tarp Kaukysos g. 18 ir Manufaktūrų g. 26, Vilniuje, pažeidė trikamienio karpotojo beržo šaknis. Atsakovės tvirtinimu, ieškinio tenkinimas negalimas, nes tai reikštų dvigubos civilinės atsakomybės už tą patį pažeidimą taikymą. Atsakovė yra atlyginusi Aplinkos apsaugos departamento apskaičiuotą žalą gamtai. Atsakovės atlyginta žala gamtai buvo apskaičiuota vertinant, kad žala padaryta saugotinam želdiniui, o įkainiai patvirtinti Aplinkos ministro įsakymo dėl želdinių atkuriamosios vertės atitinkamais punktais. Aplinkos apsaugos departamentas įvertino ir reikalavo atlyginti pažeisto želdinio atkuriamąją vertę. Aplinkos apsaugos departamentas, apskaičiuodamas žalą gamtai, įvertino medžio būklę bei tai, kad medžio gyvybinės funkcijos nebuvo pažeistos. Aplinkos apsaugos departamento apskaičiuota 369 Eur žala yra medžio atkūrimo vertė, nustatyta įvertinus želdinio grupę, pažeidimo laipsnį ir pasekmes, todėl ieškovė nepagrįstai prašo dar kartą atlyginti tą pačią žalą, kurią sudaro medžio atkuriamoji vertė.

2.2.        Atsiliepime į patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-124432) atsakovė nurodė, kad patikslintu ieškiniu pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas bei negali būti tenkinamas vadovaujantis pamatiniu teisės principu - lex retro non agit. Ieškovė savo patikslinto ieškinio reikalavimą turėtų grįsti ne 2023 metų birželį priimtais teisės aktais, o neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo metu galiojusiais teisės aktais. Patikslintame ieškinyje nurodyti neteisėti veiksmai ir žala atsirado dar iki Savivaldybės 2023 m. birželio 7 d. Sprendimo dėl saugotinų želdinių priėmimo ir Įkainių sąrašo patvirtinimo. Tiek ieškovės nurodomi neteisėti veiksmai (Savivaldybės 2021 m. kovo 24 d. išduotame leidime kasti Nr. AK-809/42/2020 numatytų kasimo darbų atlikimo sąlygų pažeidimas), tiek šiais veiksmais padaryta žala (trikamienio karpotojo beržo šaknų pažeidimas) buvo užfiksuoti 2021 m. balandžio 14 d.  faktinių duomenų patikrinimo akte, o patikslintas ieškinys grindžiamas daugiau nei po dviejų metų Savivaldybės priimtu 2023 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-106, pakeitusiu 2023 m. birželio 7 d. Sprendimą dėl saugotinų želdinių, kuriuo saugotinais buvo pripažinti ne mažesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje želdiniai ir nauja redakcija išdėstyti atkuriamosios vertės įkainiai už žalos saugotiniems želdiniams padarymą (pakeitimas įsigaliojo nuo 2023 m. liepos 3 d.). Medžio šaknų pažeidimo ir žalos atsiradimo metu, t. y. žalos atlyginimo civilinių santykių susiklostymo metu, ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas 2023 m. birželio 7 d. Sprendimas dėl saugotinų želdinių, kuriuo remiantis ieškovė apskaičiuoja prašomą priteisti žalą, dar net nebuvo priimtas ir negaliojo, taigi negali būti taikomas. Medžio šaknų pažeidimo ir žalos atsiradimo metu galiojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-12-16 įsakymu Nr. 30-2871/20 patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika, kuri negali būti taikoma, kadangi yra pripažinta prieštaraujanti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 8 p., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 10 d.  iki 2021 m. sausio 1 d.) 6 str. 5 d. 11 p., 32 str. 4 d., Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 26 str. 3 d., 29 str. Medžio šaknų pažeidimo ir žalos atsiradimo metu teisės aktai nesuteikė ieškovei įgaliojimų ir kompetencijos priimti norminius teisės aktus, kuriais būtų nustatyta už želdinių pažeidimą padarytos žalos apskaičiavimo ir atlyginimo tvarka bei želdinių atkuriamosios vertės įkainiai. Tik nuo 2023 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 5 str. pakeitimas, savivaldybių atstovaujamosioms institucijoms buvo suteikta kompetencija spręsti dėl didesnių atkuriamosios vertės įkainių nustatymo savo sprendimu saugotinais paskelbtiems želdiniams. Minėtas Želdynų įstatymo 5 str. pakeitimas negalioja atgal ir nesuteikia ieškovei kompetencijos nustatyti ir taikyti didesnius želdinių atkuriamosios vertės įkainius už praeitus laikotarpius iki šio įstatymo pakeitimo įsigaliojimo. Atsakovė atlygino visą žalą, kuri kompetentingų institucijų buvo nustatyta ir apskaičiuota vadovaujantis medžio šaknų pažeidimo ir žalos atsiradimo metu galiojusiais teisės aktais. Pagal ginčui aktualią Želdynų įstatymo redakciją, galiojusią iki 2021 m. lapkričio 21 d., želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodiką ir vertės įkainius nustato Aplinkos ministerija. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos už karpotojo beržo šaknų pažeidimus iš viso pagal galiojančius teisės aktus apskaičiavo 369 Eur dydžio žalą, kurią atsakovė nedelsiant apmokėjo. Ieškovė reikalaujamą priteisti žalą ir jos dydžio apskaičiavimą grindžia išimtinai tik savo pačios 2023 m. birželio mėn. priimtais teises aktais (kurie negalioja atgal ir ginčo santykiams netaikytini) bei nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų egzistuojant visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant įrodymus, kurie pagrįstų ieškovę realiai patyrus 91 200 Eur nuostolių dėl trikamienio karpotojo beržo šaknų pažeidimo. 

2.3.        Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė Eglė Akelė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių pateiktas apibendrintas prašymas. Atsakovės atstovė akcentavo, kad nors nėra ginčo, kad atsakovė pažeidė medžio šaknis, tačiau nėra įrodymų, kad 2023 m. užfiksuotas medžio nudžiūvimas yra susijęs su šaknų pažeidimu. Pati ieškovė pripažino, kad nebuvo aiškintasi, ar medžių nudžiūvimui turėjo reikšmės kokios nors ligos, kenkėjai, taip pat neaišku, ar pati ieškovė, įrenginėdama laistymo šulinėlius, nepažeidė šaknų. 2023 m. birželio 7 d. tarybos sprendimu šis medis nebuvo pripažintas saugojamu, o 11 punktas įsigaliojo nuo liepos 3 d., t. y. jau po to, kai pati ieškovė užfiksavo medžio nudžiūvimą. Tarybos sprendimas, pagal kurį ieškovė skaičiuoja žalą, netaikytinas atgal.

3.       Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti.

3.1.        Atsiliepime į pradinį ieškinį (reg. Nr. DOK - 194719) trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašomą priteisti žalą vertina ne kaip žalą gamtai, kurią atsakovė jau yra atlyginusi. Atsakovė atlygino padarytą žalą pagal Aplinkos apsaugos departamento pateiktą skaičiavimą. Atsakovė, sumokėdama 369,00 Eur, atlygino būtent atkuriamąją želdinio vertę. Želdynų įstatymas reguliuoja, kad žala, padaryta želdiniams, turi būti atlyginta visiškai, todėl įgyvendinant šį įstatymo straipsnį nustatyta nuostolių apskaičiavimo tvarka apima visos žalos, padarytos pažeidus želdinį, atlyginimą. Įstatymas reguliuoja, kad nuostolių (padarytos žalos) apskaičiavimo tvarką gali nustatyti tik Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Savivaldybės nėra Vyriausybės įgaliotos institucijos, o įstatymas nenumato, kad žalos atlyginimą kokiu nors lygmeniu ar apimtimi gali nustatyti savivaldos institucijos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos yra viešąją teisę reguliuojantis teisės aktas, todėl negali būti aiškinamas plečiamai, teisės akto nuostatos turi būti aiškinamos siaurai ir negali būti sugalvojamos funkcijos, kurios nėra tiesiogiai įtvirtintos įstatymo normoje.

3.2.        Atsiliepime į patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-124746) trečiasis asmuo nurodė, draudikas nesutinka su patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais, jog Medžiui padaryta žala turėtų būti skaičiuojama vadovaujantis Sprendimo nuostatomis. Administraciniai teismai, nagrinėję Metodikos teisėtumo klausimą pasisakė, kad ginčui aktualiu metu Ieškovė neturėjo kompetencijos nustatyti želdiniams padarytos žalos (nuostolių) apskaičiavimo mechanizmo ir formulės. Sprendimas, kurio pagrindu ieškovė apskaičiuoja žalą, yra priimtas ir įsigaliojęs praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Medžio pažeidimo. Konstitucijoje yra įtvirtintas lex retro non agit principas, kuris reguliuoja, kad teisės aktų leidėjo priimti ir paskelbti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad pagal bendrą taisyklę administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) taikoma tik tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie susiklosto (atsiranda) po jo įsigaliojimo ir iki normos galiojimo pabaigos, išskyrus kai kurias išimtis (kai norma (norminis teisės aktas) galioja atgal). Sprendimas Ieškovės ir Atsakovės teisiniams santykiams galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei Medžio pažeidimas būtų buvęs atliktas po Sprendimo priėmimo. Ieškovė, teismui teikdama 2023 m. birželio 29 d. aktą, bando parodyti, kad atsakovės neteisėtų veiksmų padariniai atsirado jau po Sprendimo priėmimo. Aktas neįrodo, kad Medis buvo sunaikintas (prarado gyvybines funkcijas) būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Medis buvo pažeistas 2021 m. pavasarį, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas, vertinęs Medžiui padarytos žalos dydį, nustatė, kad Medžio sužalojimas buvo atliktas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų. Sprendimas, kuriuo ieškovė nustatė saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius, Medžiui nėra taikomas. Želdynų įstatymas reguliuoja, kad želdiniais yra laikomi gyvybines funkcijas turintys (augantys) medžiai, krūmai, ar lianos. Iš ieškovės teikiamo 2023 m. birželio 29 d. akto matyti, kad Sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo metu Medis buvo nudžiūvęs, gyvybinių funkcijų nebeturėjo. Medis galimai buvo pažeistas atsakovei atliekant rangos darbus, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris leistų spręsti, kad Medis žuvo būtent dėl Atsakovės atlikto Medžio pažeidimo. 2023 m. birželio 29 d. sudarytu aktu fiksuota Medžio būklė šio akto sudarymo metu. Ieškovė neįrodinėja Medžio nudžiūvimo priežasties ir laiko. Aplinkos apsaugos departamento vertinimas, kuriuo buvo spręsta dėl gamtai padarytos žalos dydžio, patvirtina, kad Medis buvo sužalotas nepažeidžiant jo gyvybinių funkcijų. Atsakovė rangos darbų metu Medžio nepaveikė tokiu būdu, kad būtų kilusi grėsmė šio želdinio išlikimui. Nuo Medžio pažeidimo 2021 m. pavasarį iki 2023 m. birželio 29 d. Medžio būklės fiksavimo praėjo daugiau nei dveji metai. Medis nurodytu laikotarpiu galėjo ir buvo veikiamas įvairių veiksnių – ligų, kenkėjų, pasikeitusios aplinkos sąlygos ir kt. Taip pat nėra duomenų, ar Ieškovės iniciatyva ir lėšomis 2021 m. pavasarį atlikti darbai – Medžio laistymo sistema (vandens šulinėliai) buvo įrengti tinkamai, kokybiškai, nekenkė želdiniui. Neegzistuoja priežastinis ryšys tarp Medžio pažeidimo 2021 m. pavasarį ir jo žuvimo.

3.3.        Trečiojo asmens atstovė M. V. teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, ieškinį prašė atmesti, paaiškino procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4.       byloje nėra ginčo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. kovo 24 d. rangovei UAB „Eikos statyba“ išdavė  leidimą aptverti, kasti Nr. AK-809/42/2020 vykdant inžinerinių tinklų, naujų dangų įrengimo darbus Manufaktūrų gatvėje, Vilniuje. Leidime numatytos kasimo darbų sąlygos (ypatingieji reikalavimai): vykdant kasimo darbus nepažeisti medžių šaknų, dviejų metrų atstumu nuo kamieno darbus vykdyti tik rankiniu būdu, saugoti medžių kamienus ir lajas.

5.       2021 m. balandžio 14 d. Faktinių duomenų patikrinimo akte dėl želdinių tvarkymo nurodyta, kad teritorijoje, esančioje Kaukysos g. 18 ir Manufaktūrų g. 26 (koordinatės 585117; 6060889 ((LKS)) patikrinimo metu buvo nustatytas augusio karpotojo trikamienio beržo šaknų pažeidimas. Akte nurodyta, kad šaknų pažeidimas yra 50 procentų, trikamienio beržo diametras 24 cm, 22 cm, 30 cm. Medžio šaknų pažeidimo fakto atsakovė ir trečiasis asmuo neginčija.

6.       Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 21 d. apskaičiavo 369,00 Eur žalą aplinkai, kurią pareikalavo sumokėti 2021 m. balandžio 21 d. reikalavimu Nr. (18.1)-AD5-6558. Šiame apskaičiavime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 2 priedo 1.2 punkto prasme medis iki pažeidimo buvo patenkinamos būklės, t. y. sveikas, bet ūglių prieaugis nedidelis, mažesnis sulapojimas, laja netolygiai išsivysčiusi, stiebas su nedideliais mechaniniais ir kenkėjų pažeidimais, nedidelėmis drevėmis. Kaip matyti iš Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos žalos aplinkai paskaičiavimo, skaičiuojant žalą aplinkai buvo remiamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 26 punktu, pagal kurį žala aplinkai skaičiuojama, jei želdinys sužalojamas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų (pvz., žemės nukasimas nuo šaknų, šaknų nukirtimas, pažeidimas ir kita, tik kai padaryta mažesnė žala nei įvardinta 25 punkte). Šios metodikos 25 punkte yra aptarti atvejai, kada yra vertinamas kaip želdinio sužalojimas, pažeidžiant jo gyvybines funkcijas

7.       Savivaldybė 2021 m. balandžio 23 d. pateikė pretenziją Nr. A121-10865/21, prašydama ne vėliau kaip iki atlyginti 21 093,01 Eur padarytą žalą, apskaičiuotą vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d įsakymu Nr. 30-2871/20 patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika. Atsakovei atsisakius sumokėti pretenzijoje reikalaujamą sumą, ieškovė inicijavo bylą teisme.

8.       Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 30-2871/20 patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika neprieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 5 dalies 11 punktui, 7 dalies 7 ir 8 punktams, 32 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 1 daliai, 26 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsniui.

9.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-3720-1064/2022 pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 30-2871/20 patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika priimta viršijant kompetenciją, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 5 dalies 11 punktui, 32 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 26 straipsnio 3 daliai, 29 straipsniui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-778-662/2023 nurodytą Vilniaus apygardos teismo administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

10.       2023 m. birželio 29 d. buvo atliktas pakartotinis faktinių duomenų patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad Medis yra visiškai nudžiūvęs.

11.       Ieškovė, remdamasi 2023 m. birželio 29 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktu ir vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. 1-27 „Dėl želdinių paskelbimo saugotinais ir atkuriamosios vertės įkainių saugotinais paskelbtiems želdiniams nustatymo“, pakeistu  2023 m birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-106, apskaičiavo 91 200 Eur žalą ir pareikalavo ją atlyginti.

12.       Deliktinė civilinė atsakomybė taikoma nustačius neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis), taip pat kaltę, kuri pagal CK 6.248 straipsnį yra preziumuojama.

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Kaip minėta, neteisėtais veiksmais gali būti pripažįstama prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bei bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Pagal šios teisės normos prasmę veiksmų teisėtumą arba neteisėtumą nulemia tokių veiksmų padarymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas.

14.       Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas.

15.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė, atliekamais kasimo darbais pažeisdama Medžio šaknis, veikė neteisėtai. Taigi, byloje iš esmės nėra ginčo dėl dviejų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir kaltės, šalims pripažįstant šias aplinkybes, jos papildomai neįrodinėtinos (CPK 182 str. 5 p.). dėl kitų dviejų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio yra kilęs ginčas, todėl dėl šių aplinkybių nustatymo turėjo būti teikiami įrodymai.

16.       Deliktinės atsakomybės atveju asmuo, kuriam yra padaryta žala, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kokia buvo iki jo teisių pažeidimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). 

17.       Ieškovės tikinimu, žalos dydis turėtų būti nustatytas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-27 „Dėl želdinių paskelbimo saugotinais ir atkuriamosios vertės įkainių saugotinais paskelbtiems želdiniams nustatymo“, pakeistu Vilniaus miesto tarybos 2023 m. birželio 28. sprendimu Nr. 1-106 patvirtintus įkainius.

18.       CK 1.7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu.

19.       Atsakovės veiksmai, kuriuos ieškovė nurodo kaip lėmusius medžio sunaikinimą ir taip sukėlusius žalą, atlikti 2021 m. balandžio mėnesį. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimas Nr. 1-27 „Dėl želdinių paskelbimo saugotinais ir atkuriamosios vertės įkainių saugotinais paskelbtiems želdiniams nustatymo“, priimtas 2023 m. birželio 7 d., Teisės aktų registro duomenimis įsigaliojo 2023 m. birželio 9 d. Šiuo savivaldybės tarybos sprendimu nuspręsta paskelbti Vilniaus miesto savivaldybėje ekologiškai vertingus želdinius, augančius pagrindinio centro zonoje, Savivaldybės dalių centrų zonose ir Savivaldybės gamtinio karkaso teritorijoje, saugotinais želdiniais pagal priedą. Šiame Vilniaus miesto savivaldybėje saugotinais paskelbtų želdinių sąraše yra 4 karpotieji beržai, tačiau patikrinus jų koordinates (o pagal jas ir medžių augimo vietas), nenustatyta, kad bent vienas šiame sąraše nurodytas karpotasis beržas atitinka byloje aptariamo medžio augimo vietą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. 1-27 „Dėl želdinių paskelbimo saugotinais ir atkuriamosios vertės įkainių saugotinais paskelbtiems želdiniams nustatymo“ 2023 m birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-106 papildytas nauju 11 punktu, kuriuo nuspręsta paskelbti Savivaldybėje saugotinais želdiniais: ąžuolus, uosius, klevus, skroblus, skirpstus, guobas, bukus, vinkšnas, pušis, egles, maumedžius, pocūges, kėnius, beržus, juodalksnius, liepas, gluosnius, šermukšnius, riešutmedžius, kaštonus, miškines obelis, miškines kriaušes, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje ne mažesnis kaip  20 cm, augančius Vilniaus miesto savivaldybės bendrajame plane nustatytose gyvenamosiose zonose, pramonės ir sandėliavimo zonose, inžinerinės infrastruktūros koridorių zonose, bendrojo naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zonose, Savivaldybės gamtinio karkaso teritorijoje, taip pat 0,01 ha ir didesnio ploto medžių grupėse, taip pat patvirtintas šiuo punktu saugotinais paskelbtų želdinių interaktyvus žemėlapis. 2023 m birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-106 Teisės aktų registro skelbiamais duomenimis įsigaliojo 2023 m. liepos 4 d.

20.       Taigi, net ir padarius prielaidą, kad atsakovės veiksmais 2021 m. balandį padarytas medžio šaknų pažeidimas yra tiesiogiai susijęs su medžio nudžiūvimu, abejotina, kad medis staiga nudžiūvo būtent 2023 birželio 29 d., kai buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas. Aplinkybė, kad ieškovės darbuotojas teritorijos apžiūrą vykdė ir medžio nudžiūvimo faktą konstatavo 2023 m. birželio 29 d., savaime nereiškia, kad būtent šią dieną ir atsirado neteisėtų veiksmų padariniai (jei būtų nustatyta, kad atsakovės neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su medžio nudžiūvimu).

21.       Akivaizdu, kad tiek atsakovės neteisėti veiksmai, tiek medžio nudžiūvimas ir šio nudžiūvimo užfiksavimas įvyko iki sprendimo, kuriuo patvirtinti įkainiai, įsiteisėjimo. t. y. dar neįsigaliojus nurodytam sprendimui. Dėl šios priežasties teismas negali nagrinėjamoje byloje taikyti medžio nudžiūvimo metu neįsigaliojusio teisės akto (CK 1.7 straipsnio 2 dalis). Ieškovė, pateikusi reikalavimą dėl žalos atlyginimo, faktinio žalos dydžio neįrodinėjo, t. y. neįvykdė ieškovei priskirtos pareigos įrodyti nuostolių dydį. Pažymėtina, kad teismas šioje byloje negali nustatyti faktiškai ieškovės patirtos žalos dydžio, kadangi ieškovė tokiai reikšmingai civilinės atsakomybės sąlygai pagrįsti nepateikė visiškai jokių įrodymų. Pabrėžtina, kad teismas ieškovei 2023 m. birželio 8 d. nutartimi buvo pasiūlęs koreguoti ieškinio pagrindą ir sudaręs galimybes civilinės atsakomybės sąlygą žalos dydį įrodinėti kitais įrodymais (t. y. įrodinėti faktiškai patirtą žalos dydį), tačiau ieškovė pasirinko ieškinio pagrįstumą įrodinėti teisės aktais, kurie šioje byloje negali būti taikomi.

22.       Pažymėtina, kad faktinės žalos dydžio klausimą kėlė ir atsakovė bei trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose, tačiau ieškovė iš esmės nereagavo į atsakovės ir trečiojo asmens argumentus dėl teisės akto, kuriuo remiasi ieškovė skaičiuodama žalą, negalimo taikymo. Pažymėtina ir tai, , kad teismo posėdyje teismas atkreipė šalių dėmesį į šalių įrodinėjimo pareigos vykdymą, tačiau ieškovės atstovė jokių aptariamą civilinės atsakomybės sąlygą patvirtinančių įrodymų neteikė, neprašė sudaryti galimybės tokius įrodymus pateikti.

23.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad žalos dydžiui apskaičiuoti netaikytinas nei 2021 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimas Nr. 1-27 (kadangi šiame sprendime teritorijoje prie Kaukysos g. 18 -Manufaktūrų g. esantis karpotasis beržas (koordinatės LKS 585115, 6060890) nebuvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pripažintas saugotinu) , nei jį papildęs 2023 m birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-106 (kadangi šis teisės aktas įsigaliojo vėliau nei nustatytas medžio sunaikinimas). Kaip žinia, žalos dydžiui nustatyti negali būti taikoma ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 30-2871/20 patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika, kadangi ši metodika yra priimta viršijant kompetenciją, todėl prieštaraujanti įstatymams.

24.       CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, faktinis priežastinis ryšys laikomas nustatytu.

25.       Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

26.       Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad medžio nudžiūvimas, kuris buvo užfiksuotas 2023 m. birželio 29 d., yra tiesioginiu priežastinius ryšiu susijęs su atsakovės 2021 m. balandžio mėnesį padarytu medžio šaknų pažeidimu. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė periodiškai vykdė medžio stebėseną ir fiksavo medžio būklės pokyčius nuo 2021 m. balandžio mėnesio (t. y. kai atsakovė pažeidė Medžio šaknis), taip pat kad iš šių pokyčių būtų galima spręsti, pavyzdžiui, apie nuolatinį medžio būklės blogėjimą, leidžiantį pastebėtus būklės pokyčius sieti būtent su atsakovės padarytu šaknų pažeidimu, tokiu būdu atmetant kitas galimas medžio nudžiūvimo priežastis. 

27.       Pažymėtina, kad ieškovės atstovė teismo posėdyje pripažino, jog kitos galimos medžio nudžiūvimo priežastys nebuvo tiriamos. Ieškovė nepasinaudojo jokiomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz. liudytojų parodymai, ekspertizė ir pan.), kad būtų patvirtinta ieškovės iškelta prielaida, jog 2021 m. balandžio mėnesį įvykęs medžio šaknų pažeidimas ir 2023 metais įvykęs medžio nudžiūvimas tarpusavyje yra susiję. Pažymėtina, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis – šalių iškeltos prielaidos turi būti pagrįstos ir įrodytos įrodymų visuma. Šiuo atveju ieškovė priežasčių, dėl kurių po daugiau nei dviejų metų užfiksuotas medžio nudžiūvimas, neįrodinėjo, t. y. neįrodinėjo vienos iš esminių civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio. Iš byloje pateiktų įrodymų (konkrečiau – jų nebuvimo), negalima padaryti labiau tikėtinos išvados, kad medis po dviejų metų nuo pažeidimo nudžiūvo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. 

28.       Atsakovė ir trečiasis asmuo kaip galimą medžio nudžiūvimo priežastį nurodė galimai netinkamą laistymo šulinėlių įrengimą, tačiau tokia aplinkybė iš esmės nebuvo įrodinėjama. Viena vertus, atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas (šiuo atveju – nukentėjusio asmens veiksmus, galėjusius prisidėti prie žalos atsiradimo, turėtų įrodinėti atsakovė ir jos pusėje veikiantis trečiasis asmuo. Kita vertus, duomenys apie šių laistymo šulinėlių įrengimą (tiek apie priežastis, dėl kurių buvo įrengti šie laistymo šulinėliai, tiek apie tai,  ar laistymo šulinėliai buvo įrengti laikantis tokiems darbams nustatytų reikalavimų) yra ieškovės dispozicijoje, todėl ieškovė, siekdama paneigti atsakovės ir trečiojo asmens iškeltų versijų nepagrįstumą, turėjo galimybę tokius įrodymus pateikti, atitinkamai, atsakovė, manydama, kad medžio nudžiūvimui galėjo turėti įtakos tariamai netinkamai įrengti laistymo šulinėliai, nesiekė į bylą gauti atitinkamų įrodymų. Pabrėžtina ir tai, kad atsakovei įrodinėjimo našta įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo civilinės atsakomybės ar ją mažinančias, kyla tada, jei civilinė atsakomybės sąlygos yra įrodytos, t. y. jei ieškovė tinkamai vykdo jai tenkančias pareigas įrodyti civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

29.       Pažymėtina, kad teismas tiek 2023 m. birželio 8 d.  nutartimi, kuria atnaujintas bylos nagrinėjimas ir paskirtas teismo posėdis, tiek ir teismo posėdžio metu šalių atstovams išaiškino įrodinėjimo pareigą, t. y.  išaiškino, kad būtent ieškovė turi pareigą įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Šalims buvo siūloma pateikti į bylą papildomus įrodymus, tačiau tokia galimybe nei viena iš šalių nepageidavo pasinaudoti, atvirkščiai, nurodė naujų įrodymų į bylą neteiksiančios.  

30.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų 2021 m. balandžio  mėnesį pažeidžiant medžio šaknis, ieškovė patyrė 91 200 Eur žalą, t.y. neįrodė nei patirtos žalos dydžio, nei priežastinio ryšio. Ieškovei neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

31.       Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi.

32.       Bylos Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

33.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius.

34.       Atsakovė pateikė duomenis apie 3 554,98 Eur patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Įvertinus šių išlaidų pobūdį , darytina išvada, kad šios atsakovės išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, jos ne tik nesiekia maksimalių rekomenduotinų dydžių. Atmetus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

35.       Teismas šioje byloje patyrė 12,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 264, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“, juridinio asmens kodas 125956142, naudai 3 554,98 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt keturi eurai devyniasdešimt aštuoni centai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, valstybės naudai 12,68 Eur (dvylika eurų šešiasdešimt aštuoni centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                       Aistė Petrevičienė