Administracinė byla Nr. eI-3214-189/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01160-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1., 55.1.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei S. Š.,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Elinai Petrauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1-8), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-314 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimą iš esmės grindė tuo, kad pareiškėjo kartu su prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina, kad bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo realiai vykdė veiklą Lietuvoje ir šioje bendrovėje faktiškai dirba Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) reikalaujamas skaičius darbuotojų, pareiškėjas neva pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą ir joje dirbančius darbuotojus, todėl laikytina, kad bendrovė yra fiktyvi. Pareiškėjo teigimu, šios Migracijos departamento išvados neobjektyvios, priimtos turint išankstinį nusistatymą ir neįsigilinus į pareiškėjo pateiktą informaciją, todėl yra neteisėtos ir nepagrįstos.
Pareiškėjo teigimu, priešingai nei nurodoma Sprendime, jis pateikė daug su bendrovės tiesioginiais klientais sudarytų sutarčių, jų pagrindu atliktus mokėjimus pagrindžiančius įrodymus, bendrovės finansinius dokumentus, verslo planus, vykdomos bendrovės veiklos aprašymus ir kitus su bendrovės veikla susijusius dokumentus, iš kurių matyti, kad bendrovė ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius realiai vykdė veiklą, t. y. teikė informacinių technologijų ir personalo atrankos bei nuomos paslaugas. Pareiškėjo teigimu, iš finansinių bendrovės dokumentų matyti, kad bendrovė gavo pajamas, uždirbo pelno, samdė darbuotojus, mokėjo mokesčius valstybei, dėl to negalima daryti išvados, kad bendrovė yra fiktyvi bei realiai nevykdė ir nevykdo jokios veiklos, tačiau atsakovas šiais dokumentais nesivadovavo. Nurodė, kad tam tikrų bendrovės klientų veiklos adresų sutapimas, sutarčių sudarymas, kitų sprendimų priėmimas bendrovės akcininkams nesant fiziškai Lietuvoje ar užsieniečių vadovavimas įmonėms, kurioms bendrovė teikė paslaugas, niekaip nepatvirtina menamo bendrovės veiklos fiktyvumo. Be to, nepagrįstai keliamos abejonės dėl bendrovės klientės –(duomenys neskelbtini) įsikūrusios įmonės. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvada, kad bendrovė neva neturi tinkamų patalpų savo veiklai vykdyti, nes bendrovė yra sudariusi nuomos sutartį su UAB „Renegus“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įrengimo. Kadangi remonto darbai užtruko, bendrovė šiuo metu yra įsikūrusi kitose nuomojamose patalpose, adresu(duomenys neskelbtini). Šiose patalpose turi iškabą, visas reikiamas darbo priemones ir tai patvirtina su skundu pateikti rašytiniai įrodymai. Pareiškėjo teigimu, atsakovas kilus abejonėms privalėjo kreiptis į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo, tačiau to nepadarė.
Atsakovas pareiškėjo apklausą atliko formaliai, nesiekiant bei nesuteikiant pareiškėjui realios galimybės pateikti ir paaiškinti jo žinomą informaciją apie bendrovės veiklą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai kelia abejones dėl to, kad pareiškėjas per apklausą nenurodė tikslaus bendrovės nuosavo kapitalo dydžio, nes nuosavas kapitalas yra kintamas ir pasikeičia bendrovei išrašius ar gavus sąskaitas, sumokėjus darbo užmokestį ar mokesčius, todėl bendrovės akcininkai nenurodė tikslaus kapitalo dydžio.
Nurodė, kad atsakovas kelia nepagrįstas abejones dėl bendrovės veiklos teisėtumo ir realumo, remdamasis bendrovės ir UAB „Ekofotonas“ panašumu. Pareiškėjo, kitų akcininkų ir valdybos narių atsakovas neklausė apie bendrovės ir UAB „Ekofotonas“ ryšius, nors bendrovės ir UAB „Ekofotonas“ dalyviai neslėpė, kad yra pažįstami.
Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė teisės aktuose įtvirtinto gero administravimo ir objektyvumo principo, netinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas realiai nevykdė jokios veiklos bendrovėje, o jo atvykimo į Lietuvą tikslas nėra teisėtos veiklos vykdymas. Pareiškėjo teigimu, siekiant labiau motyvuoti bendrovės valdybos narius, su jais, įskaitant pareiškėją, buvo sutarta, kad jie gaus ne tik darbo užmokestį, bet ir 50 proc. įmonės pelno tantjemų pavidalu. Bendrovės akcininkai ir valdybos nariai, įskaitant pareiškėją, sprendė einamuosius bendrovės klausimus, kurie apima kainodarą, investicijas, strategijas, plėtrą, esmines sutartis ir jų sąlygas, sprendimai priimami laisva forma, kaip tai įprasta bendrovių veikloje (el. paštu, internetinėmis programėlėmis), telefonu, nesiekiant specialiai kurti fiktyvių raštų. Nuo bendrovės įsigijimo įmonė pasiekė veiklos rezultatų: bendrovės darbuotojų skaičius išaugo beveik dvigubai, dirba 7 Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių bendras darbo užmokesčio fondas siekia beveik 3 500 Eur per mėnesį, pasirašyta sutarčių dėl bendrovės paslaugų, gauta užsakymų, priskaičiuota beveik 2 500 Eur pelno mokesčio. Aplinkybė, kad darbo sutartis su pareiškėju buvo pasirašyta ir Sprendimas priimtas jam ir kitiems akcininkams realiai nesant Lietuvoje nepagrindžia fakto, kad pareiškėjas kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo neužsiėmė teisėta veikla Lietuvoje, o darbo sutartis pasirašyta nuotoliniu būdu nėra draudžiamas pagal teisės aktus. Pareiškėjas pradės dirbti tik po leidimo laikinai gyventi gavimo, todėl darbo sutartimi nebuvo bandoma inicijuoti darbo santykių tarp pareiškėjo ir bendrovės, todėl pareiškėjas išvykų sąraše nurodė, kad Lietuvoje sutarties sudarymo metu nebuvo. Pažymėjo, kad prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo metu bendrovėje dirbo 3 darbuotojai, šiuo metu bendrovėje dirba 7 darbuotojai. Visi darbuotojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, su jais yra sudarytos ir visa apimtimi vykdomos darbo sutartys. Bendrovės vykdoma veikla (personalo nuoma) atitinka teisės aktų reikalavimus. Bendrovė yra įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Bendrovės su darbuotojais sudarytas darbo sutartis, jų įdarbinimą vertino Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagal atsakovo prašymą ir pažeidimų nenustatė. Darbuotojai neprivalo lankytis bendrovės biure, neprivalo žinoti kitų bendrovės darbuotojų ar kitų panašių aplinkybių, nes nuolat dirba pas bendrovės klientus pagal bendrovės su klientais (darbo naudotojais) sudarytas paslaugų teikimo sutartis. Bendrovė visiškai atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus.
Atsakovas atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 1-9) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė prašymą su dokumentais išduoti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi bei papildomai pateiktus dokumentus, pareiškėjo apklausos rezultatus ir apibendrinęs kitą turimą informaciją bei vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 2017 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad bendrovė nėra fiktyvi, nes byloje esanti medžiaga ir ginčijamo Sprendimo turinys patvirtina, kad tokie teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovo teigimu, įmonės sudarytos sutartys dėl paslaugų teikimo, kasos pajamų orderiai ir finansinės ataskaitos savaime nepatvirtina, kad įmonė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus arba, kad įmonė nėra fiktyvi, nes vertinama ne dokumentų gausa, o jų turinys.
Pažymėjo, kad nagrinėjant pareiškėjo dokumentus ir kilus abejonėms dėl UAB „Insoliacija“ fiktyvumo bei pareiškėjo ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje realumo, Migracijos departamentas 2017 m. sausio 13 d. išsiuntė pareiškėjui kvietimą iki 2017 m. vasario 13 d. atvykti apklausai bei pateikti papildomus dokumentus. Atsakovas suteikė pareiškėjui galimybę pasisakyti, užpildant apklausos lapus, bei priėmė papildomus dokumentus. Migracijos departamentui abejonės dėl UAB „Insoliacija“ teisėtos veiklos kilo ir dėl bendrovės panašumo su kita įmone – UAB „Ekofotonas“, nes bendrovės įsteigtos 5 dienų skirtumu, vienodas įstatinis kapitalas, registruotos tuo pačiu adresu (laikino veiklos vykdymo adresas taip pat tas pats), identiška valdymo organų struktūra, beveik vienodo dydžio nuosavas kapitalas, pinigai balanse ir pardavimo pajamos, nė viena bendrovė neturi ilgalaikio turto, deklaruojamas iš esmės tų pačių paslaugų teikimas (IT paslaugos ir personalo nuoma), UAB „Ekofotonas“ teikė (teikia ar teiks) paslaugas mažiausiai 5 toms pačioms įmonėms kaip ir bendrovė. Abejonių kėlė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) įmonė nusprendė bendradarbiauti su dviem Lietuvos Respublikoje registruotomis, ypač mažomis, bendrovėmis, kurios abi pagal sutartis teiks IT paslaugas, kad į abiejų bendrovių banko sąskaitas 2016 m. rugsėjo pabaigoje pervedė po daugiau nei 50 000 Eur iš (duomenys neskelbtini) Respublikos banke esančios sąskaitos už dar nesuteiktas paslaugas. Google paieškos sistemoje nepavyko rasti (duomenys neskelbtini) įmonės internetinės svetainės, informacijos apie šios įmonės veiklą. Tai, kad (duomenys neskelbtini) įmonė atsidariusi sąskaitą (duomenys neskelbtini), bet neturi ten filialo, atstovybės, nereiškia, kad ta įmonė realiai užsiima kokia nors veikla. Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikti dokumentai ir papildomai pateikti dokumentai savaime nepatvirtina ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki minėto užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bendrovės veiklos realumo, dokumentais tik siekiama imituoti bendrovės vykdomą veiklą, t. y. bendrovės veikla ir finansinės atskaitomybės rezultatai iš esmės grindžiami besidubliuojančiomis paslaugomis, kurias toms pačioms įmonėms teikė ir UAB „Ekofotonas“, bei su (duomenys neskelbtini) įmone sudaryta didelės apimties sutartimi, pagal kurią paslaugos dar net nebuvo suteiktos. Nėra duomenų, kas realiai teikė bendrovės paslaugas pagal pateiktas sutartis su UAB „SIDC LT“, UAB „Tarptautinis edukacijos centras“ ir UAB „CreditFirm“, kadangi iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. bendrovėje, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis, dirbo tik A. S., iki 2016 m. lapkričio mėnesio dirbęs ne visą darbo laiką (2016 m. rugpjūčio 23-26 d. buvo įdarbintos trys darbuotojos, tačiau jos buvo išnuomotos kitoms įmonėms). Aplinkybė, jog bendrovėje įdarbinti darbuotojai formaliai šioje įmonėje gauna darbo užmokestį, savaime nepatvirtina, kad UAB „Insoliacija“ atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Atsakovo teigimu, teismų praktikoje pripažįstama, kad pateiktos sutartys, sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina realios įmonės veiklos vykdymo – turi būti vertinamas pateiktų dokumentų turinys ir kitos susijusios aplinkybės.
Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, kad kita įmonė priklauso pažįstamiems, teikiantiems analogiškas paslaugas, atsakovas nurodė, kad UAB „Insoliacija“ yra trys akcininkai – sutuoktinių pora bei dar vienas asmuo, kurie taip pat pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi. Bendrovėje taip pat yra sudaryta valdyba iš 6 asmenų užsieniečių, kurie kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi, tačiau Migracijos departamentui nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad minėti asmenys, kaip teigia pareiškėjas skunde, yra IT specialistai, todėl pareiškėjo skundo teiginiai šiuo aspektu yra deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės, todėl laikytina, kad pareiškėjas neturi tinkamos kvalifikacijos ir patirties užsiimti šia veikla. Atsakovas surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis: 2016 m. spalio 4 d. Vilniuje įvyko bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, tačiau tuo metu nei vieno bendrovės akcininko Lietuvoje nebuvo; su bendrovės akcininkais ir valdybos nariais Vilniuje buvo sudarytos darbo sutartys tuo metu, kai jų nebuvo Lietuvos Respublikoje.
Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjo įmonėje įdarbinti darbuotojai formaliai šioje įmonėje gauna darbo užmokestį, savaime nepatvirtina, kad įmonė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Pažymėjo, kad 2017 m. sausio 25 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) patikrinti, ar bendrovė vykdo veiklą, buvo rastos patalpos, ant kurių durų yra lentelė su pavadinimu „Insoliacija“, tačiau patalpų nepavyko apžiūrėti, kadangi biure nieko nebuvo. Pateiktose bendrovės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių, kurie yra nuomojami kitoms įmonėms, darbo sutartyse nėra nuostatos dėl darbuotojų laikinojo įdarbinimo (nuomos). Be to, bendrovės darbuotojai negalėjo paaiškinti, kas vykdė bendrovės veiklą iki 2016 m. lapkričio 2 d. Be to, būtent UAB „Gustum“ padengia visas su išnuomoto darbuotojo išlaikymu susijusias išlaidas, kurias perveda iš savo lėšų pareiškėjo įmonei, kuri iš gautų pagal sutartį lėšų ir išmoka savo darbuotojams atlyginimą. Atsakovo vertinimu, tokia situacija, kai bendrovėje įdarbinti darbuotojai iš tikrųjų dirba ir funkcijas atlieka kitoje įmonėje, neatitinka įstatymų leidėjo tikslų ir negali būti pripažinta tinkamu Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes darbuotojai turi būti įdarbinti ir dirbti pačioje įmonėje, o ne būti komandiruojami. Įmonė gali verstis personalo nuoma, tačiau išskyrus papildomus nuomojamus darbuotojus, įmonėje, siekiant atitikti tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos reikalavimus, turi dirbti ne mažiau trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat gyvenančių užsieniečių, kurių pagrindinis darbas ir funkcijų atlikimas yra bendrovėje, kuri juos įdarbino, o ne bendrovėje, kuriai jie buvo išnuomoti.
Atsakovo teigimu, nurodytų aplinkybių visuma leido daryti pagrįstą išvadą, kad egzistuoja ne vienas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas) 100 punkte įtvirtintas veiksnys, dėl kurio gali atsirasti pagrindas manyti, kad bendrovė yra fiktyvi. Įvertinus pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra, atsakovas sprendime konstatavo, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra UAB „Insoliacija“ akcininkas, nepaneigia pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės – surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 straipsnis).
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė (2017 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė (2017 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-314 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiagoje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 22 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (II t., b. l. 10-19, III t. b. l. 8). Prašyme nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, prašymą grindė tuo, kad jis yra Lietuvoje įregistruotos UAB ,,Insoliacija“ akcininkas ir pateikė dokumentus (paso kopiją, Juridinių asmenų registro išrašą su duomenimis apie UAB ,,Insoliacija“, UAB ,,Insoliacija“ įstatų kopiją, bendrovės banko sąskaitos išrašą, sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, sutartis dėl paslaugų teikimo ir kt.).
Migracijos departamentas 2017 m. kovo 22 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (II t., b. l. 195-203).
Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. prašymo pateikimo metu), nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra sąlygos, nustatytos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, kurios, be kitų, yra: duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad atsakovo išvada, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagrįsta.
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas, teikdamas 2016 m. lapkričio 22 d. prašymą, nurodė, kad užsiima ir ketina užsiimti toliau teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Prašymą grindė tuo, kad jis yra Lietuvoje įregistruotos UAB ,,Insoliacija“ akcininkas. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė paaiškinimą (II t. b. l. 41-42, III t. b. l. 8), savo paso kopiją (II t., b. l. 21-24), UAB ,,Insoliacija“ įstatus (II t. b. l. 25-26), elektroninį sertifikuotą išrašą (II t., b. l. 27-29), UAB ,,Insoliacija“ verslo planą (II t. b. l. 31-40), UAB „Insoliacija“ 2016 m. spalio 4 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą (II t. b. l. 30), 2016 m. spalio 5 d. sudarytą darbo sutartį, pagal kurią jis UAB ,,Insoliacija“ priimamas dirbti vadovaujančiu Linux/Unix sistemų administratoriumi, sutartis įsigalioja nuo 2016 m. spalio 5 d. (sutarties 13 p.), darbuotojas pradeda dirbti nuo leidimo laikinai gyventi gavimo dienos (Sutarties 14 p.) (II t., b. l. 237-245). Iš byloje esančio pareiškėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimų sąrašo (II t., b. l. 179) matyti, kad minėtos darbo sutarties sudarymo bei Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo metu pareiškėjo Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo, nors sutartyje jos sudarymo vieta ir sprendimo priėmimo vieta nurodyta – Vilnius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pagrindžiant tai byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Pareiškėjo argumentai, kad darbo sutartis pasirašyta nuotoliniu būdu nėra draudžiamas pagal teisės aktus, atmestini kaip nepagrįsti, nes iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad 2016 m. spalio 4 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas (II t. b. l. 30) ir 2016 m. spalio 5 d. darbo sutartis (II t., b. l. 237-245) pasirašyti pareiškėjo originaliu parašu, o ne nuotoliniu būdu.
Pareiškėjo pateiktame įmonės veiklos aprašyme nurodyta, kad UAB ,,Insoliacija“ užsiima informacinių technologijų (IT) paslaugų teikimu, aukštos kvalifikacijos specialistų paieška, techninio personalo nuoma (II t. b. l. 31-40), pateikė bendrovės sudarytas sutartis dėl IT paslaugų teikimo su kitomis bendrovėmis, pvz., 2016 m. spalio 27 d. sutartį Nr. 2016/10-2 su UAB T3M-16 dėl konsultacijų IT klausimais, serverių priežiūros, sistemų administravimo ir saugumo užtikrinimo (pagal poreikį) (II t., b. l. 123-124). Iš UAB ,,Insoliacija“ banko sąskaitos išrašo (II t., b. l. 58) matyti, kad minėtas klientas 2016 m. spalio 31 d. pervedė UAB ,,Insoliacija“ 4 800 Eur pagal paslaugos sutartį. Tačiau iš 2017 m. sausio 31 d. pareiškimo UAB „Insoliacija“ matyti, kad iki 2017 m. sausio 31 d. UAB T3M-16 nėra pradėtos teikti paslaugos pagal 2016 m. spalio 27 d. sutartį Nr. 2016/10-2 dėl informacinių sistemų priežiūros ir administravimo, todėl UAB T3M-16 prašė nedelsiant informuoti apie esamą situaciją bei ketinimus įvykdyti sutartinius įsipareigojimus (II t. b. l. 143). Atsižvelgiant į tai, teismui suponuojama daryti išvadą, kad UAB „Insoliacija“ gavusi apmokėjimą pagal paslaugų sutartį, realiai jokių paslaugų neteikė ir veiklos nevykdė.
Be to, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2017 m. vasario 13 d. duomenų apie UAB ,,Insoliacija“ dirbusius asmenis matyti, kad įmonėje tuo metu dirbo 7 darbuotojai, tarp kurių pareiškėjas nėra nurodytas (II t., b. l. 151). Be to, iš Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų matyti, kad informacijos apie pareiškėją nerasta (II t. b. l. 181). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad darbo santykiai tarp pareiškėjo ir UAB „Insoliacija“ nėra pagrįsti faktiniais duomenimis. Teismui nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas kaip bendrovės akcininkas negalėtų dirbti nuotoliniu būdu.
Teismo vertinimu, pagrįstų abejonių dėl įmonės veiklos realumo IT paslaugų srityje Migracijos departamentui sukėlė ir UAB ,,Insoliacija“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. sutarties su (duomenys neskelbtini) bendrove Dempshire Corporation Limited (II t., b. l. 76-83) sudarymo ir vykdymo aplinkybės. Atsakovas nustatė, kad minėta (duomenys neskelbtini) bendrovė tokio pat pobūdžio sutartį sudarė su kita bendrove – UAB ,,Ekofotonas“, kurios dalyviai užsieniečiai taip pat pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi, bendrovei už dar neatliktas paslaugas buvo pervesta 53 470 Eur suma iš sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 56). Atsakovas, naudodamasis interneto paieškos sistemomis, nerado jokių duomenų apie minėtos (duomenys neskelbtini) bendrovės veiklą. Migracijos departamento abejonių pagrįstumą dėl sutarties su minėta (duomenys neskelbtini) bendrove tikrumo patvirtina ir atsakovo į bylą pateiktas Migracijos departamento tarnautojų susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini) bendrovės Dempshire Corporation Limited atstovais elektroniniu paštu dėl UAB ,,Insoliacija“ veiklos ir sutarties vykdymo bei Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tarnautojo atsakymas, kad elektroninio pašto adreso, iš kurio buvo siųsti elektroniniai laiškai prisistatant (duomenys neskelbtini) bendrovės Dempshire Corporation Limited atstovu, domeno vardas registruotas Australijoje, o WEB svetainė šiam adresui patalpinta (duomenys neskelbtini), įmonėje, kuri yra (duomenys neskelbtini) (III t., b. l. 11-23).
Be to, atsakovas nustatė UAB ,,Insoliacija“ ir UAB ,,Ekofotonas“ veiklos panašumus: bendrovės įsteigtos 5 dienų skirtumu, vienodas įstatinis kapitalas, registruotos tuo pačiu adresu, identiška valdymo organų struktūra, beveik vienodo dydžio nuosavas kapitalas, pinigai balanse ir pardavimo pajamos, nė viena bendrovė neturi ilgalaikio turto, deklaruojamas iš esmės tų pačių paslaugų teikimas mažiausiai 5 toms pačioms įmonėms.
Pagal pareiškėjo pateiktą 2016 m. rugsėjo 21 d. sutartį su UAB ,,Renegus“ dėl biuro patalpų nuomos adresu (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 102-104), išnuomotose patalpose bendrovė veiklos nevykdo, nors patalpų remontas pagal minėtą sutartį turėjo būti atliktas iki 2017 m. sausio 31 d., tačiau remontas neatliktas iki Sprendimo priėmimo (2017 m. kovo 22 d.). Migracijos departamentui buvo pateikta 2016 m. lapkričio 2 d. sutartis Nr. 2016/11/02-1 su UAB ,,GCERT BALTIC“ dėl biuro patalpų subnuomos adresu (duomenys neskelbtini), kaip laikinas bendrovės veiklos vykdymo adresas (II t., b. l. 126-127). Pažymėtina ir tai, kad pagal pareiškėjo pateiktą su skundu laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą (I t., b. l. 83-86) matyti, kad laikinojo įdarbinimo paslaugas teikia ir UAB ,,Ekofotonas“ adresu (duomenys neskelbtini), kuriame turėtų būti vykdoma UAB ,,Insoliacija“ veikla pagal anksčiau minėtą patalpų nuomos sutartį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, visų šių aplinkybių visuma sudaro pagrįstą pagrindą abejoti, ar įmonė iš tiesų užsiima pareiškėjo deklaruota IT paslaugų teikimo veikla. Nors pareiškėjas pateikė įmonės išrašytų sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių kopijas, kurios turėtų patvirtinti paslaugų teikimą, teismui pateikė 2017 m. kovo 20 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (I t., b. l. 77-82), šie dokumentai nepaneigia prieštaringų faktų apie įmonės veiklą ir pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atsakovui teiktos informacijos tikrumo bei realios bendrovės veiklos vykdymo pareiškėjo deklaruotose srityse pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad bendrovė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų neatitiko tuo aspektu, kad bendrovėje visą darbo laiką realiai nedirbo ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad UAB ,,Insoliacija“ 2017 m. vasario 13 d. dirbo 7 darbuotojai (II t., b. l. 151). Tačiau iš teismui pateiktų dokumentų darytina išvada, kad tiesiogiai susijusia su bendrovės deklaruota ir steigimo dokumentuose nurodyta užsiėmė direktorius A. S., pasirašydamas sutartis, kasos pajamų orderius bei kitus finansinius dokumentus ir tvarkydamas kitus administracinius reikalus. Tuo tarpu kiti darbuotojai (V. U., B. M., A. G. – II t. b. l. 190-192) realios veiklos, susijusios su bendrovės steigimo dokumentuose numatytų veiklos rūšių vykdymu neatliko, jie pagal bendrovės sudarytas sutartis dėl personalo nuomos darbines funkcijas vykdė kitose įmonėse (UAB ,,Gustum“, UAB „Švara“). Pažymėtina, kad teismui nėra pateikti jokie įrodymai, paneigiantys, kad kiti darbuotojai, įdarbinti nuo 2017 m. sausio mėn., taip pat nebuvo įdarbinti kitose įmonėse pagal bendrovės sudarytas personalo nuomos sutartis.
Teismo vertinimu, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata dėl reikalavimo įmonėje įsteigti ne mažiau kaip tris darbo vietas, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, pirmiausia sietina su įstatymo leidėjo siekiu sugriežtinti fiktyvių įmonių, narystės kuriose pagrindu prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi teikiantys užsieniečiai tik formaliai siekia atitikti Įstatymo reikalavimus, kontrolę. Teismas pripažįsta, kad UAB ,,Insoliacija“ turi teisę užsiimti laikinojo įdarbinimo įmonės veikla, sudaryti sutartis dėl personalo nuomos, tačiau bendrovės atitikimo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams prasme, be laikinai įdarbintų asmenų, kurie darbines funkcijas vykdo kitose bendrovėse pagal laikinojo įdarbinimo įmonės su jomis sudarytas sutartis, bendrovėje turėtų būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos būtent bendrovės steigimo dokumentuose nustatytai veiklai vykdyti, pvz., nagrinėjamu atveju – IT paslaugoms teikti ar personalo nuomos, žmogiškųjų išteklių paieškos paslaugoms teikti. Pažymėtina, kad pagal Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 9 straipsnį įdarbinimo įmonės draudžia laikinuosius darbuotojus valstybiniu socialiniu draudimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl minėti darbuotojai ir buvo įtrauktos į VSDFV informacinės sistemos duomenų bazę kaip UAB ,,Insoliacija“ darbuotojai, tačiau nagrinėjamu atveju tai nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė šiuo aspektu atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nors Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo misterijos ir nenustatė esminių Darbo kodekso pažeidimų UAB ,,Insoliacija“ veikloje.
Pagal Aprašo 100 punktą, jeigu leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas užsieniečiui Įstatymo 45 straipsnyje nustatytais pagrindais, tai įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi. Veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi, yra: pateikti įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši įmonė realiai vykdo veiklą (pavyzdžiui, įmonė už suteiktas paslaugas negauna pajamų, nevykdo jokių finansinių operacijų) (Aprašo 100.4 punktas); įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis) (Aprašo 100.6 punktas); yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (Aprašo 100.12 punktas). Nagrinėjamu atveju aukščiau minėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad bendrovė, kurios akcininkas yra pareiškėjas, fiktyvi.
Nustačius Aprašo 100 punkte veiksnių ir įtarus, kad įmonė buvo įsteigta ar įsigyta nesiekiant vykdyti šios įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o siekiant užsieniečiui, kuris yra šios įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamento įgaliotas tarnautojas patikrinimo metu būtiną informaciją gali gauti apklausęs užsienietį, kuris yra įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, raštu (101.1 punktas). Užsienietis, kuris yra įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, iškviečiamas ir apklausiamas raštu – užpildo Migracijos departamento ar migracijos tarnybos parengtą apklausos lapą. Gali būti apklausiami ir įmonės steigėjas (-ai), verslo ir (ar) paslaugų partneriai Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio, kuris yra įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, atsisakymas būti apklaustam asmeniškai yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi. Remiantis minėtomis Aprašo nuostatomis, teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis byloje Nr. A-3281-822/2015), užsieniečių apklausa pripažįstama kaip vienas pagrindinių būdų, metodų, leidžiančių įsitikinti užsieniečių tikslų realumu, taip pat padedančių nustatyti nelegalios migracijos grėsmę.
Kaip minėta, pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, yra UAB ,,Insoliacija“ akcininkas, pateikė darbo sutartį, iš kurios matyti, kad po leidimo laikinai gyventi gavimo ketino dirbti bendrovėje vadovaujančiu Linux/Unix sistemų administratoriumi po 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę (II t., b. l. 237-245). Pareiškėjas į apklausą neatvyko, jo atstovas prašė pareiškėją apklausti konsulinėje įstaigoje, tačiau atsakovas priėmė sprendimą apklausti UAB ,,Insoliacija“ akcininkus. 2017 m. vasario 9 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad už bendrovės IT paslaugų teikimą buvo atsakinga ankstesnė bendrovės akcininkė S. P., kuri niekada nedirbo nei bendrovėje, nei Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, kaip bendrovės akcininkas, negalėjo įvardinti nei bendrovės nuosavo kapitalo, nei išsamiai ir aiškiai aprašyti valdybos narių funkcijų. Atsakovas nustatė, kad nė vienas iš akcininkų ir valdybos narių neturi IT srities išsilavinimo, tai paneigiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Pažymėtina, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjo atstovė teismui pateikė ribotos atsakomybės bendrovės „Afiks“ 2016 m. gruodžio 28 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. dirbo šioje bendrovėje vadovaujančiu sistemos administratoriumi Linux/Unix. Atsižvelgiant į tai, kad pažyma yra išduota privačios struktūros įmonės, nepridedant įrodymų iš (duomenys neskelbtini) oficialių institucijų, pagrindžiančių pareiškėjo įdarbinimą minėtu laikotarpiu šioje įmonėje, teismas (duomenys neskelbtini) įmonės pažymą vertina kritiškai ir nelaiko nenuginčijamu įrodymu šioje byloje.
Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis apie bendrovę, pripažįsta, kad bendrovė nėra didelė, pagal pateiktus dokumentus, jos veikla susideda iš esmės iš dviejų sričių: IT paslaugų teikimo, personalo paieškos ir nuomos, tačiau bendrovės valdymo schema yra pakankamai sudėtinga – be akcininkų, direktoriaus, yra net 6 valdybos nariai. Teismo vertinimu, kad pareiškėjas kaip bendrovės akcininkas, nėra įsitraukę į įmonės veiklą ir valdymą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas Sprendimu teisingai nustatė, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka jo deklaruojamų tikslų, t. y. neatitinka tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos).
Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 ,,Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kai pareiškėjas neužsiėmė ir neketino užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų, sąžiningo jo siekio dirbti UAB „Insoliacija“. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Pripažintina, kad pareiškėjas UAB ,,Insoliacija“ valdybos nariu tapo formaliai, atsakovui pateikė dokumentus, formaliai atitinkančius Įstatymo reikalavimus, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir šiuo pagrindu pagrįstai atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi.
Kadangi UAB ,,Insoliacija“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).
Pareiškėjo argumentas, kad atsakovas pareiškėjo apklausą atliko formaliai, nesiekiant bei nesuteikiant pareiškėjui realios galimybės pateikti ir paaiškinti jo žinomą informaciją apie bendrovės veiklą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovas suteikė pareiškėjui galimybę pasisakyti, užpildant apklausos lapus (II t., b. l. 263-268, III t. b. l. 9), bei priėmė papildomus dokumentus (II t. b. l. 271-288).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagrįstai 2017 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. (15/4-1)31-314 yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Bronius Januška
Iveta Pelienė
Donatas Vansevičius