Civilinė byla Nr. e3K-3-97-378/2021

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02831-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.3; 2.1.3.3.1; 3.2.4.4

(S)   

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. E. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei K. E. dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų antstolė Asta Lukšienė ir notarė Vita Jurkauskienė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vekselio teisinę prigimtį ir vekselio davėjo teisę jį ginčyti, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2018 m. liepos 12 d. jo pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pripažinti negaliojančiu trečiojo asmens notarės Vitos Jurkauskienės 2019 m. liepos 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovas nurodė, kad jis buvo atsakovės pavaldinys, santykiai su ja buvo konfliktiški, jokio vekselio jis nepasirašęs ir pinigų iš atsakovės nesiskolinęs, nes neturėjo tokio poreikio. Gavęs atsakovės pranešimą su reikalavimu sumokėti 2000 Eur pagal vekselį, ieškovas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų suklastojimo nutrauktas, nes paaiškėjo, kad parašas vekselyje yra jo. Ieškovas įsitikinęs, kad parašas išgautas apgaule, atsakovei įdedant vekselį pasirašyti tarp jam skirtų kitų dokumentų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. 

5.       Teismas nustatė, kad:

5.1.       ieškovas 2018 m. liepos 12 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną 2000 Eur sumos vekselį, kuriame įrašyta: „Pagal šį paprastąjį neprotestuotiną vekselį iki 2019 m. liepos 12 d. privalome (privalau) sumokėti K. E. du tūkstančius eurų“; vekselis užpildytas atsakovės ranka, o pasirašytas ieškovo;

5.2.       vekselis laiku nebuvo apmokėtas; atsakovės prašymu 2019 m. liepos 12 d. notarė išdavė vykdomąjį įrašą, jo pagrindu antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl priverstinio skolos iš ieškovo išieškojimo;

5.3.       šalys nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. dirbo (duomenys neskelbtini): ieškovas – sandėlininku, o atsakovė – apskaitininke, ieškovas buvo iš dalies pavaldus atsakovei;

5.4.       ieškovas per visą savo darbo laikotarpį įmonėje buvo pasirašęs 13 dokumentų, kuriuose jo vardas, pavardė buvo atspausdinti; jis atleistas iš įmonės už pravaikštas;

5.5.       Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2019 m. lapkričio 4 d. išvadoje patvirtinta, kad ginčo vekselyje parašai ir vardas bei pavardė įrašyta paties ieškovo ranka, parašai nesuklastoti; ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų suklastojimo yra nutrauktas;

5.6.       2019 m. balandžio 24 d. ieškovui išduotas siuntimas gydymuisi dėl onkologinės ligos.

6.       Teismas pažymėjo, kad ieškovui, kaip vekselio davėjui, teko pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja, o atsakovė turėjo įrodyti, kad paskolą suteikė, o ieškovas ją gavo. Ieškovas įrodinėjo, kad pinigų iš atsakovės negavo, jam jų nereikėjo, su atsakove buvo konfliktiški santykiai, todėl ji ir nebūtų skolinusi pinigų. Atsakovė teigė, kad paskolino ieškovui 2000 Eur jo gydymosi reikmėms iš savo asmeninių santaupų ir paskolos teisinius santykius įformino vekseliu. Atsakovės nurodomų aplinkybių, kad ji paskolino ieškovui grynaisiais pinigais 2000 Eur, nepatvirtino apklausti liudytojai, priešingai, jie patvirtino, jog dėl sveikatos problemų ieškovui nereikėjo skolintis pinigų iš svetimų žmonių, nes jo šeimos nariai yra pakankamai pasiturintys, jų santykiai artimi. Be to, jau 2018 m. gegužės 29 d. šalių santykiai buvo pašliję, ieškovas savavališkai nėjo į darbą, nors darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo įrašyta, kad jis dirbo. Teismas nurodė, kad pinigų perdavimo faktas grindžiamas tik atsakovės paaiškinimais, su kuriais ieškovas kategoriškai nesutinka, ir neparemtas jokiais kitais bylos įrodymais. Atsakovė teigė, kad pinigų ieškovui reikėjo tyrimams dėl stuburo problemų, tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų, kad aptariamu laikotarpiu, per kurį turėjo būti grąžinta skola, ieškovas būtų gydęsis dėl stuburo problemų ar atlikęs brangius tyrimus savo lėšomis. Be to, kyla pagrįsta abejonė dėl vekselyje nurodytos skolos grąžinimo galimybių, nes ieškovo atlyginimas yra tik 434 Eur per mėnesį, o paskolinta suma pagal jo pajamas yra didelė. Taip pat paskolos suma yra gana didelė ir pačiai atsakovei, nes jos atlyginimas yra 500 Eur per mėnesį, ji turi 1000 Eur vartojimo kreditą.

7.       Bylos duomenys patvirtina, kad šalių anksčiau niekada nesiejo paskolos santykiai, jų santykiai buvo tarnybiniai, pavaldumo, vekselio išrašymo metu jau gana konfliktiški, todėl, teismo vertinimu, nėra tikėtina, kad ieškovo viršininkė skolintų jai pačiai pakankamai didelę pinigų sumą iš savo santaupų neaišku kokiems tikslams, be to, žinodama, jog ieškovas turi problemų dėl priklausomybės nuo alkoholio. Teismo nuomone, šalims nepilnus metus esant pažįstamoms, o vėliau jų santykiams tapus konfliktiškiems dėl galimai ieškovo nesąžiningo ar netinkamo savo pareigų vykdymo, 2000 Eur paskolos suteikimas grynaisiais pinigais, paskolos tinkamai neįforminus, nebūtų logiškas ir apdairaus bei rūpestingo asmens kriterijus atitinkančio asmens veiksmas. Dėl to teismas suabejojo atsakovės teiginiais, kad vekselis išduotas paskolos teisiniams santykiams patvirtinti (užtikrinti).

8.       Teismo vertinimu, tikėtina, kad vekselis galėjo būti sudarytas siekiant pridengti kitus santykius (įmonei padarytos žalos atlyginimą ar pan.), tačiau šalys tokių aplinkybių neįrodinėjo, (duomenys neskelbtini) pateikė pažymą, kad žalos nustatyta nebuvo, jokių paaiškinimų ir įrodymų nagrinėjamu klausimu neteikė. Teismas taip pat neatmetė galimybės, kad vekselis galėjo būti pasirašytas dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ar suklydimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90, 1.91 straipsniai).

9.       Atsižvelgdamas į šalių santykių specifiką ir tą aplinkybę, kad paskolos sutartis šalių sudaryta nebuvo ir paskola ieškovui nebuvo suteikta, šalių nesiejo kita prievolė ar deliktas, iš kurio galėjo kilti vekselyje įtvirtinta prievolė, teismas tenkino ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. 

10.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

11.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties, byloje nėra jokių tiesioginių leistinų įrodymų, jog atsakovė perdavė, o ieškovas gavo 2000 Eur sumą ir ją įsipareigojo nustatytu terminu atsakovei grąžinti. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 yra įtvirtinęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, jog tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Tai reiškia, kad atsakovė, įrodinėdama paskolos teisinių santykių su atsakovu buvimą, privalėjo byloje nurodyti teismui faktinį tokių santykių atsiradimo pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina prievolę ieškovui grąžinti paskolą, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, jog perdavė pinigus kaip paskolos dalyką ieškovui, jis pinigus priėmė ir įsipareigojo juos grąžinti. Ieškovas turėjo paneigti ieškovės įrodinėjamas aplinkybes. Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad perdavė ieškovui 2000 Eur, o ieškovas gavo šią sumą kaip paskolą. Teismui pateiktame vekselyje nėra įrašo, kad 2000 Eur sumą atsakovė perduoda, o ieškovas priima pinigus. Dėl to teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju paskolos teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovės nesusiklostė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis, CK 6.871 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes skundžiamų procesinių sprendimų motyvus ir savo išvadas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019. Ginčo vekselis niekada neprarado vekselio galios ĮPVĮ prasme. Byloje nesant jokių įrodymų, kad ginčo vekselis yra netekęs vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar būtų praleisti įstatymų nustatyti terminai jam pateikti apmokėti ir pateikti pagal jį reikalavimus, akivaizdu, kad konkrečiu atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo remtis paminėtose kasacinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais. Šiuo atveju ginčo vekselio davėjas (ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, o ne vekselio gavėja (atsakovė) – dėl skolos pagal vekselį priteisimo. Tai patvirtina, kad iš esmės skyrėsi faktinės bylų aplinkybės, todėl nurodytų kasacinio teismo nutarčių išaiškinimai neturėjo ir neturi jokios teisinės reikšmės konkrečiai bylai. Būtent ieškovui, pareiškusiam ieškinį dėl ginčo vekselio pripažinimo negaliojančiu, kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo ieškinį, o ne atsakovei – tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, kaip nurodė bylą nagrinėję teismai, remdamiesi netinkamais precedentais.

12.2.       ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje nėra jokių reikalavimų, kad vekselyje privalomai turi būti nurodytas pinigų perdavimo faktas, todėl jo nebuvimas ginčo vekselyje nesudaro pagrindo daryti išvados, kad vekselyje nurodyta pinigų suma vekselio davėjui nebuvo perduota. Teismui netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas buvo padarytos visiškai nepagrįstos išvados apie ginčo vekselį, išduotą neva kaip priemonė prievolei užtikrinti, bei išvados, kad ginčo vekselyje nesant atitinkamo įrašo nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas iš atsakovės minimą pinigų sumą gavo. Šiomis išvadomis pažeista ir iškreipta vekselio teisinė esmė.

12.3.       Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

12.4.       Teismai netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, reguliuojančias įsakomųjų ir paprastųjų vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius, nes padarė išvadą, kad vekselio išdavimas nelaikytinas tinkamu paskolos teisinių santykių įforminimu.

12.5.       Ieškinio motyvai dėl ieškovo parašo suklastojimo paneigti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad vekselis galėjo būti pasirašytas dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ar suklydimo.

13.       Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.       Kasacinis teismas savo praktikoje pažymi, kad dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad vekselio viešo patikimumo taisyklė galioja tik sąžiningiems vekselio turėtojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011). Vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje atsakovė yra pirmoji vekselio turėtoja, todėl ieškovas turi teisę reikšti prieštaravimus jai dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai aiškinosi ir sprendė, ar vekselyje nurodyta pinigų suma buvo perduota ieškovui, t. y. vertino, ar tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kurie galėjo būti įforminti ginčijamu vekseliu. Šalys yra tiesioginės paskolos santykių, kurie, anot atsakovės, buvo pagrindas išduoti vekselį, dalyvės, todėl būtų akivaizdžiai nelogiška ir neteisinga, jei, teismui nustačius aplinkybę, jog ieškovas nėra gavęs iš atsakovės jokių pinigų, ieškovas vis tiek turėtų sumokėti pagal ginčo vekselį, o atsakovė be jokio pagrindo įgytų 2000 Eur.

13.2.       Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo kasacinio teismo praktikos, suformuotos 2015 m. vasario 18 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, taikymo yra nepagrįsti ir klaidinantys, nes pirmosios instancijos teismas nurodyta praktika nesirėmė spręsdamas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja. Ieškovas šias aplinkybes įrodinėjo tiek į bylą teikdamas rašytinius įrodymus (banko sąskaitos išklotinę, medicininius dokumentus), tiek remdamasis liudytojų parodymais. Aplinkybę dėl paskolos teisinių santykių buvimo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Šioje byloje esminę reikšmę turi tai, ar iš visumos veiksmų galima spręsti apie tai, kad atsakovė pinigus perdavė, o ieškovas juos gavo. Šias aplinkybes nustatė ir vertino bylą nagrinėję teismai.

13.3.       Atsakovė, išskyrus savo nenuoseklius ir prieštaringus paaiškinimus, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo įrodytas aplinkybes. Kasaciniame skunde atsakovė išdėsto savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Tačiau tai, kad teismai, įvertinę visus byloje ištirtus įrodymus, įskaitant kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, padarė kitokias išvadas, nei norėjo atsakovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiami sprendimas ir nutartis yra neteisėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vekselio teisinės prigimties ir ginčijimo pagrindų

14.       Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi prievolės pagal paprastąjį vekselį turinį sudaro vekselyje nurodyto vekselio davėjo besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą ir iš šios pareigos atsiradusi vekselio turėtojo reikalavimo teisė. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisėje galiojančių reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).

15.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

16.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

17.       Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; ir kt.).

18.       ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai.

19.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Vis dėlto tokią vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti,  ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

20.       Taigi vekselį išrašęs asmuo gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo įgyjant vekselį, be to, gali ginčyti vekselio išrašymą kaip vienašalį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016 21 punktą).

21.       Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo šalys yra tiesioginiai vekselių teisinių santykių dalyviai: ieškovas – ginčo objektu esančio paprastojo vekselio davėjas, o atsakovė – vekselio pirmoji įgijėja ir turėtoja, taigi ieškovas turi teisę reikšti atsakovei prieštaravimus dėl įsipareigojimų pagal ginčo vekselį, remdamasis jiems žinomais asmeniniais santykiais. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (vekselio davėjas), ginčydamas vekselio išrašymą, kaip reikalavimo pagrindą nurodė skirtingas faktines aplinkybes: kad jis vekselio nepasirašė arba jo parašas išgautas apgaule, pateikus vekselį pasirašyti kartu su kitais įmonės dokumentais, kad vekselis neatitinka jo vidinės valios, nes nebuvo pagrindo pasirašyti vekselį – jokios paskolos iš atsakovės nėra gavęs. Ikiteisminio tyrimo metu paneigus ieškovo versiją dėl jo parašo vekselyje suklastojimo, ieškovas laikėsi pozicijos dėl paskolos santykių su atsakove kaip pagrindo išrašyti vekselį nebuvimo. Remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo suformuota praktika, nagrinėjamos bylos atveju būtent ieškovas kaip vekselio davėjas, siekdamas paneigti prievolės pagal vekselį egzistavimą, turėjo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja (CPK 178 straipsnis).

22.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, nurodė, kad atsakovė, įrodinėdama paskolos teisinių santykių su ieškovu buvimą, privalėjo byloje nurodyti teismui faktinį tokių santykių atsiradimo pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina prievolę ieškovui grąžinti paskolą, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, ir konstatavo, jog byloje nėra jokių tiesioginių leistinų įrodymų, kad atsakovė perdavė, o atsakovas gavo 2000 Eur sumą ir ją įsipareigojo nustatytu terminu atsakovei grąžinti.

23.       Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 60 punktą; 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 24 punktą).

24.       Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje vadovavosi kasacinio teismo praktika dėl vekselio, neturinčio vertybinio popieriaus statuso, įrodomosios reikšmės. Skirtingai nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, nagrinėjamoje byloje nekilo klausimas dėl ginčijamo vekselio kaip vertybinio popieriaus teisinio statuso praradimo – dėl vekselio turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo. Taigi ginčijamas vekselis neprarado besąlygiškumo ir abstraktumo savybių, dėl to nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais pirmiau nurodytoje byloje, ir vekselį vertinti pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamą nutartį motyvuodamas tuo, kad ginčijamame vekselyje nėra įrašo, jog 2000 Eur sumą atsakovė perduoda, o ieškovas priima pinigus, iš esmės prilygino vekselį skolos rašteliui ir taip paneigė vekselio teisinę prigimtį, besąlygiškumo ir abstraktumo savybes.

25.       Grįsdamas procesinį sprendimą šiai bylai netaikytinais kasacinio teismo išaiškinimais ir konstatuodamas, kad atsakovė (vekselio turėtoja) nepateikė teismui įrodymų, jog perdavė ieškovui 2000 Eur, o ieškovas gavo šią pinigų sumą kaip paskolą, apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Pirmosios instancijos teismas, nors priimtame sprendime ir pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja, teko ieškovui, kaip vekselio davėjui, tačiau, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nurodė, kad pinigų perdavimo faktas grindžiamas tik atsakovės paaiškinimais, su kuriais ieškovas kategoriškai nesutinka, ir neparemtas jokiais kitais bylos įrodymais, taigi faktiškai įrodinėjimo pareigą dėl vekselio išrašymo pagrindo (paskolos teisinių santykių) buvimo nepagrįstai priskyrė atsakovei. Tokia bylą nagrinėjusių teismų pozicija neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės šios kategorijos bylose.

26.       Minėta, kad vekselio turėtojo reikalavimo teisė laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai, t. y. vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo, priešingai – vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, turėjo pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį – patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja.

27.       Nagrinėjamoje byloje šalys iš esmės skirtingai aiškino vekselio pasirašymo aplinkybes: ieškovas tikslių vekselio pasirašymo aplinkybių negalėjo nurodyti – pradžioje teigęs, kad jo parašas suklastotas, vėliau, ikiteisminio tyrimo metu šią aplinkybę paneigus, nurodė, jog vekselį galbūt pasirašė kartu su kitais įmonės dokumentais, o atsakovė nurodė, kad vekselį ieškovas pasirašė kaip suteiktą paskolą patvirtinantį dokumentą. Byloje nustatyta, kad vekselis parengtas atsakovės, o ieškovas įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė; ieškovas per visą savo darbo laikotarpį įmonėje buvo pasirašęs 13 dokumentų, kuriuose jo vardas, pavardė buvo atspausdinti. Taip iš esmės paneigti ieškovo teiginiai dėl vekselio pasirašymo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas išvadą apie paskolos teisinių santykių kaip vekselio išdavimo pagrindo nebuvimą grindė liudytojų – ieškovo sūnaus, žento ir 2 buvusių bendradarbių – parodymais, duomenimis apie šalių gaunamą darbo užmokestį, pažinties laiką ir darbinius santykius, ieškovo sveikatos problemas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ši informacija, ieškovo ir liudytojų parodymai yra netiesioginiai, šalutiniai duomenys, nepakankami atsakovės sąžiningumui ir jos teisei reikalauti įvykdyti prievolę pagal vekselį paneigti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų neturėjo jokių žinių apie ginčijamo vekselio išrašymo ar piniginių ieškovo santykių su atsakove aplinkybes, jie nedalyvavo išrašant vekselį, nematė pinigų perdavimo fakto, o tik išdėstė savo nuomonę, kad ieškovas neturėjo poreikio skolintis pinigų iš atsakovės, vekselį išrašė nesant tam pagrindo. Kitų aplinkybių, susijusių su ginčo vekselio išrašymu, byloje nenurodyta ir nenustatyta.

28.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta pakankamai ir patikimų įrodymų ieškovo reikalavimams pagrįsti.

29.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kasacinio skundo argumentai pagrindžia, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino ĮPVĮ nuostatas, netinkamai interpretavo kasacinio teismo praktiką dėl vekselio, neturinčio vertybinio popieriaus statuso, įrodomosios reikšmės ir nepagrįstai ja vadovavosi, todėl netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir padarė nepagrįstas išvadas dėl įrodinėjimo dalyko. Dėl vekselio teisinę prigimtį reglamentuojančių materialiosios teisės normų netinkamo taikymo ir aiškinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo yra pagrindas panaikinti byloje priimtus teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir sprendimo įvykdymo atgręžimo

30.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, nusprendžia pakeisti bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymą. Tenkinus kasacinį skundą ir ieškinį atmetus, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas: 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių; 1200 Eur už atskirojo skundo ir atsiliepimo į ieškinį surašymą; 45 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą; 1000 Eur už apeliacinio skundo parengimą; 1400 Eur už advokato atstovavimą 4 teismo posėdžiuose. Atsakovė taip pat sumokėjo 45 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą, kasaciniame teisme turėtas atstovavimo išlaidas ir jų dydį patvirtinančių dokumentų nepateikė.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos), nurodytus rekomendacinius dydžius. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

33.       Nagrinėjamos bylos atveju ieškovės išlaidos advokato pagalbai atstovaujant teismo posėdžiuose ir ruošiantis bylos nagrinėjimui teismui pateiktoje sąskaitoje apskaičiuotos fiksuota suma už kiekvieną posėdį, tačiau, remiantis Rekomendacijų 9 punktu, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, apvalinant. Taip skaičiuojant, visi 4 teismo posėdžiai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme truko 6 val., maksimali atlyginama tokių išlaidų suma, remiantis Rekomendacijų 7, 8.19 punktais, yra 781,98 Eur (paslaugos apmokėtos 2019 m. gruodžio 9 d. ir 2020 m. vasario 3 d.).

34.       Atsakovės patirtų išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į ieškinį, atskirąjį, apeliacinį skundus dydis (2200 Eur) atitinka Rekomendacijų 7, 8.2, 8.10, 8.15 punktuose nurodytus dydžius, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį ir ginčijamo vekselio sumą, tai, kad byloje nekeliama sudėtingų materialiosios teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimų, nebuvo nagrinėjami specialių žinių reikalaujantys ar nauji teismų praktikos klausimai, advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, konstatuoja esant pagrįsta priteistiną šių išlaidų atlyginimo dydį sumažinti iki 1000 Eur.

35.       Taigi iš viso atsakovei iš ieškovo priteistina 1781,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

36.       Atsakovės atstovas taip pat teikė teismui išlaidų degalams kvitus, tačiau, remiantis Rekomendacijų 3 punktu, šios išlaidos advokatui nagrinėjamoje byloje neatlygintinos.

37.       Ieškovui buvo atidėtas 43 Eur žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos, pirmosios instancijos teismo sprendimu jis priteistas valstybei iš atsakovės kartu su ir 13,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Bylos duomenimis, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra įvykdyta, dėl to, sprendimą panaikinus, atgręžtinas teismo sprendimo įvykdymas (CPK 762 straipsnio 1 dalis) ir iš valstybės atsakovės naudai priteistini jos sumokėti 56,22 Eur. Kasaciniam teismui priėmus galutinį sprendimą ieškinį atmesti, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo į valstybės biudžetą.

38.       Kasacinis teismas patyrė 6 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei K. E. (duomenys neskelbtini) 1781,98 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur 98 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovo A. P. (duomenys neskelbtini).

Atgręžti panaikinto Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimo dalies įvykdymą. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją (j. a. k. 188659752) grąžinti atsakovei K. E. (duomenys neskelbtini) 56,22 Eur (penkiasdešimt šešis Eur 22 ct).

Priteisti iš ieškovo A. P. (duomenys neskelbtini) 62,22 Eur (šešiasdešimt du Eur 22 ct) žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Gražina Davidonienė

                                        Sigita Rudėnaitė

Algirdas Taminskas