Civilinė byla Nr. e2A-331-585/2020
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00128-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-215-267/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Projektana“ dėl delspinigių, avanso permokos ir palūkanų priteisimo, įpareigojimo perduoti statybos darbų žurnalą bei pateikti dokumentą, užtikrinantį prievolių įvykdymą garantiniu laikotarpiu, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „AIF LT“, D. P..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Projektana“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ priteisti 82 675,15 Eur skolos už darbus pagal 2016 m. balandžio 13 d. statybos rangos sutartį Nr. 160404 SR ZR 6000, 6 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal sutartį statybos objekte „Viešbučio paskirties pastatas, Tilžės g. 57 A, Šiauliai“ įsipareigojo atlikti UAB „Šaulių lyra“ naudai projektavimo ir statybos rangos darbus už 1 010 000 Eur be PVM. Ieškovė nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. sausio 18 d. atliko ir perdavė atsakovei darbus, kurių vertė 994 291,64 Eur. Atsakovė už darbus liko skolinga 82 675,16 Eur. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 ir 6.655 straipsnių nuostatomis. Ieškovė papildomai nurodė, kad bendra atsakovės apskaičiuota suma – 92 380, 44 Eur. Visų sutartyje numatytų darbų nustatytu terminu ieškovė negalėjo atlikti dėl nuo jos nepriklausiusių aplinkybių – dėl ne laiku pateiktų architektūrinių ir techninių užduočių, techninės dokumentacijos, drenažo neįrengimo, nebaigtų vandentiekio ir nuotekų komunikacijų užbaigimo darbų. Todėl ieškovė negali būti laikoma atsakinga už sutarties terminų pažeidimą. Šalys susitarė dėl galutinių darbų atlikimo terminų pratęsimo, todėl atsakovė neturėjo teisės skaičiuoti delspinigių, kurių dydis neprotingas, turėtų būti mažinamas.
3. Atsakovė UAB „Šiaulių Lyra“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad visiškai atsiskaitė su ieškove, atsižvelgiant į atliktų darbų apimtis, jų atlikimo vėlavimą ir delspinigių įskaitymą. Atsakovė sutiko, kad atliktų darbų vertė – 994 291,64 Eur, tačiau pabrėžė, kad ieškovė neatliko sutartyje numatytų darbų, kurių vertė 15 708,36 Eur, pažeidė sutarties įvykdymo terminus ir be teisinio pagrindo atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Statybos darbai turėjo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 4 d. Atsakovė dėjo maksimalias pastangas dėl sutarties išsaugojimo – neinicijavo sutarties nutraukimo, 2017 m. sausio 3 d. raštu sumažino priskaičiuotus delspinigius, siuntė papildomų susitarimų projektus, o ieškovė nevykdė pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti. Pretenzijas ieškovė pradėjo reikšti tik 2017 m. balandį, kai jau buvo pasibaigę darbų atlikimo terminai.
5. Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB „Projektana“ 54 600 Eur delspinigių, 3 404,07 Eur avanso permoką, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti ieškovę per 10 d. nuo sprendimo įsiteisėjimo perduoti UAB „Šiaulių lyra“ objekto statybos darbų žurnalą ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal sutartį ir nustatyti, kad jeigu sprendimai dėl dokumentų perdavimo nebus įvykdyti per nustatytą terminą, UAB „Projektana“ bus skiriama 100 Eur bauda už kiekvieną termino praleidimo dieną.
6. Nurodė, kad ieškovė iš esmės atsisakė atlikti sutartyje numatytus darbus, kurių vertė 15 708,36 Eur, nors sutartis nenutraukta. Rangos darbai turėjo būti atliekami diferencijuotai pagal darbų grafiką. Ieškovė pažeidė sutarties įvykdymo terminus, dėl sutarties įvykdymo terminų pakeitimo nesikreipė. Priešieškinio reikalavimą dėl netesybų atsakovė grindė sutarties 8.3.2, 9.2.2 punktais. Ieškovei iki bylos iškėlimo buvo paskaičiuoti 86 290,44 Eur delspinigių, išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ir atlikti įskaitymai, išskaičiuojant iš mokėtinų sumų netesybas 86 290,44 Eur laikotarpio iki 2017 m. gegužės 31 d., kurių ieškovė neginčijo. Už laikotarpį po 2017 m. gegužės 15 d. atsakovė, įvertindama CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 1. 131 straipsnio 1 dalies nuostatas, prašo priteisti iš ieškovės netesybas už 6 mėnesius – 54 600 Eur delspinigių. Dėl avanso permokos atsakovė aiškina 2016 m. gegužės 3 d. sumokėjusi ieškovei 20 procentų statybos darbų avansą – 202 000 Eur, o ieškovė 15 708,36 Eur vertės darbų neatliko, padarė 1 312 Eur žalą ir pagal sutarties 7.1. punktą susidarė 3 404,07 Eur avanso permoka.
7. Ieškovė UAB „Projektana“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti.
8. Nurodė, kad sutartyje numatyti darbai nebuvo laiku įvykdyti dėl užsakovės kaltės, kuri neperdavė rangovei būtinos dokumentacijos, nebendradarbiavo, laiku neteikė architektūrinių užduočių, nepašalino kliūčių, trukdžiusių vykdyti darbus pagal grafiką. Delspinigiai yra neprotingo dydžio ir nesąžiningi. Tuo tarpu atsakovės nurodyta 2016 m. balandžio 28 d. PVM sąskaita-faktūra SLY Nr. 0022546, iš kurios tariamai turėtų būti išskaičiuota avanso dalis, nėra susijusi su sutartimi, todėl remtis ja atsakovė neturi pagrindo. Reikalavimus dėl statybos darbų žurnalo ir dokumento, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas, ieškovė prašė atmesti, nes, pagal bylos medžiagą žurnalas yra atsakovės žinioje, o garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinančių dokumentų rangovė neturi prievolės pateikti.
9. Trečiasis asmuo UAB „AIF LT“ pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
10. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 11 d. su atsakove sudarė projektavimo darbų rangos sutartį, o 2016 m. vasario 22 d. – papildomą susitarimą. Pagal šiuos susitarimus UAB „AIF LT“ įsipareigojo atlikti objekto techninio projekto projektavimo paslaugas bei darbo projekto vadovo funkcijas visoms darbo projekto dalims, taip pat – paskirti objekto projekto vykdymo priežiūros vadovą ir vykdyti projekto vykdymo priežiūros funkcijas. Vykdant sutartį ir bendradarbiavimas, ir reikalingų duomenų gavimas iš UAB „Šiaulių lyra“ buvo sudėtingas, o projekto vykdymo priežiūros bei darbo projekto dalių tvirtinimo UAB „AIF LT“ nepradėjo vykdyti, nes atsakovė nesudarė tam sąlygų. UAB „Projektana“ negali būti laikoma atsakinga už vėlavimą atlikti darbus, nes tokį vėlavimą lėmė UAB „Šiaulių lyra“ nesugebėjimas kontroliuoti statybos procesų objekte.
11. Trečiasis asmuo D. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
12. Nurodė, kad jo, kaip objekto techninio prižiūrėtojo nuomone, UAB „Projektana“ sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti nebuvo techninių kliūčių, o darbų vėlavimą sąlygojo rangovės netinkamas darbų organizavimas, pernelyg užsitęsęs darbo projektų rengimas. UAB „Šiaulių lyra“ pagal sutartį jokių esminių priešpriešinių pareigų neturėjo. UAB „Projektana“ prisiėmė visų darbų organizavimą ir atlikimą savo rizika, turėjo visą techninę-projektinę dokumentaciją, tačiau vykdydama sutartį, pateikė tik dalį suderintų konstrukcinės dalies darbo projektų. Rangovė statybos darbų žurnalo neperdavė užsakovei sąmoningai, nes jame buvo fiksuoti darbų vėlavimai ir pastabos dėl netinkamai atliktų darbų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei UAB „Projektana“ iš atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ 82 675,15 Eur ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 82 675,15 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2018 m. balandžio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priešieškinį atmetė; priteisė ieškovei UAB „Projektana“ iš atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ 9 693 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Teismas nustatė, jog sutartis buvo nutraukta 2018 m. rugsėjo 3 d., rangovei atlikus ne visus sutartyje numatytus darbus (neatliktų darbų vertė 15 708,36 Eur), todėl aktualios ne tik CK 6.655 straipsnio nuostatos, bet ir CK 6.671 straipsnio nuostata, numatanti, kad tokiais atvejais užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Šalys pripažįsta, kad ieškovė perdavė užsakovei pagal atliktų darbų aktus darbus, kurių vertė 994 291,64 Eur. Atsakovė darbus priėmė, tačiau nesumokėjo 82 675,15 Eur, nes atliko delspinigių už sutarties termino pažeidimą įskaitymus.
15. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, reiškia nesutikimą su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, taip pat tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis).
16. Sutartis, pasibaigus joje nustatytam įvykdymo terminui, šalių suderinta valia toliau buvo vykdoma net iki 2018 m. sausio 18 d. Ieškovė atliko sutartyje numatytus darbus, šalys pasirašė pažymas apie atliktų darbų vertę, 7 atliktų darbų aktus, buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ir tik 2018 m. rugsėjo 13 d. pranešimu atsakovė nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. sutartį nutraukė. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė sutiko pratęsti sutarties įvykdymo terminą bei kad ieškovė turėjo pakankamą pagrindą pasikliauti atsakove ir pagrįstai manyti, jog atsakovė pratęsė sutarties įvykdymo terminą ir delspinigiai nebus skaičiuojami. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatai, taip pat neatitiktų kasacinio teismo praktikos. Teismo vertinimu, tai pagrindžia ir atsakovės atstovo paaiškinimai 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje, kad praktikoje delspinigiai išrašomi, siekiant pagąsdinti rangovę.
17. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus teismas sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl sutarties terminų pratęsimo. Šalims sutarus dėl sutarties termino pratęsimo, atsakovė neturėjo teisės po 2016 m. gruodžio 4 d. atliktiems darbams skaičiuoti 86 290,44 Eur delspinigių ir atlikti įskaitymus, todėl įskaitymai neteisėti, o atsakovės prievolė apmokėti už ieškovės atliktus rangos darbus nėra pasibaigusi (CK 1. 130 straipsnis). Atsižvelgiant į CK 6.655, 6.671 straipsnių nuostatas ir į principą, draudžiantį praturtėti kito asmens sąskaita, atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už faktiškai atliktus darbus, todėl ieškinio reikalavimą teismas tenkino visiškai, priteisdamas iš atsakovės ieškovės naudai 82 675,15 Eur. Vadovaudamasis CK 6.38, 6.210 straipsnių nuostatomis, teismas tenkino ir ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų metines procesines palūkanas.
18. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų rangovės atsakomybei dėl sutartyje nustatytų darbų atlikimo termino pažeidimo kilti, todėl reikalavimas priteisti 54 600 Eur delspinigius negali būti tenkinamas. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., t . y. po to kai rangovė informavo užsakovę, kad dėl neparuošto darbų fronto – pastato rūsyje besikaupiančio vandens negali atlikti sutartyje numatytų darbų, kurių vertė – 15 708,36 Eur.
19. 2019 m. sausio 18 d. nutartimi teismas paskyrė atlikti ekspertizę. Ekspertas pateikė išvadą, kad linijinis išorinis drenažas buvo numatytas techniniame projekte; linijinis išorinis drenažas turėjo būti suprojektuotas darbo projekto lauko vandentiekio ir nuotekų dalyje; suprojektavus linijinį išorinį drenažą projektuoti ir įrengti laikinojo drenažo nereikia. Teismo vertinimu, ši eksperto išvada paneigia atsakovės atsikirtimus, kad drenažo projektavimo ir įrengimo darbus privalėjo atlikti ieškovė. Tad teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė CK 6.659 straipsnio 3 dalyje ir 6.660 straipsnio 1 dalyje nustatytas užsakovės pareigas teikti rangovei pagalbą atliekant darbus, nepaisė pagrįsto rangovės įspėjimo dėl rūsyje besikaupiančio vandens, trukdančio ieškovei atlikti grindų betonavimo darbus ir nepagrįstai atsisakė sumokėti 82 675,15 Eur už tinkamai atliktus ir priimtus darbus, atlikdama neteisėtus įskaitymus, todėl rangovė pagal CK 6.58 straipsnio 2 dalies ir 6. 661 straipsnio nuostatas turėjo teisę stabdyti darbus, o užsakovė, gavusi rangovės 2017 m. rugsėjo 1 d. raštą, neturėjo teisės skaičiuoti delspinigių už rangovės neatliktus darbus.
20. Sutarties 8.3.2 punktas numato rangovės atsakomybę dėl sutarties termino pažeidimo tik esant jos kaltei. Teismas nustatė, kad ieškovė negalėjo laiku ir tinkamai įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, dėl nepakankamo atsakovės bendradarbiavimo ir nepagrįsto užsakovės atsisakymo apmokėti 82 675,15 Eur už atliktus darbus, todėl priešieškinio reikalavimą priteisti 54 600 Eur delspinigius teismas atmetė.
21. Atsakovės reikalavimą priteisti 262,40 Eur avanso permoką teismas laikė nepagrįstu. 2016 m. balandžio 28 d. pretenzijoje atsakovė nurodė, kad 1 312 Eur žala susidarė dėl netinkamai demontuotų šaligatvio plytelių, vykdant paruošiamuosius darbus pagal sutartį. 1 312 Eur žalos atlyginimo klausimą šalys išsprendė 2016 m. birželio 2 d. papildomu susitarimu, tarpusavio skolų suderinimo ir įsiskolinimo užskaitymo aktu, kuriuo susitarė, kad rangovė pripažįsta 1 312 Eur skolą užsakovei pagal 2016 m. balandžio 28 d. žalos atlyginimo sąskaitą ir sutinka, kad ši skola būtų įskaityta į užsakovės pagal 2016 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitos-faktūros PRO Nr. 07003827 mokėtiną 73 300 Eur sumą. Įrodymų ir skaičiavimų, kad rangovės jau atlygintos 1 312 Eur žalos dydis reikšmingas, sprendžiant dėl avanso permokos dydžio, atsakovė nepateikė, todėl teismas sutiko su ieškovės atsikirtimais, kad 2016 m. balandžio 28 d. PVM sąskaita-faktūra SLY Nr. 0022546 nėra susijusi su sutartimi, ir šį reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.
22. Reikalavimą priteisti iš ieškovės 3 141,67 Eur avanso dalį už neatliktus 15 708,36 Eur vertės darbus teismas taip pat atmetė, nes byloje pakanka įrodymų, kad reikšdama ieškinį dėl 82 675,15 Eur skolos priteisimo ieškovė įvertino visas iš atsakovės gautas sumas pagal sutartį, taip pat ir 3 141,67 Eur avanso dalį. Atsiliepime į ieškinį atsakovė pripažino, kad rangovė atliko darbus, kurių kaina – 994 291,64 Eur, tačiau į tarpusavio atsiskaitymo balansą buvo įskaičiuoti ne tik 86 290,44 Eur delspinigiai, bet ir 3 404,04 Eur avanso permoka, 1 312, 00 Eur žala ir 1 305,00 Eur išlaidos už ieškovės darbuotojų apgyvendinimą viešbutyje.
23. Kaip teisingai nurodė ieškovė, statybos objekte gali būti tik vienas pagrindinis statybos darbų žurnalas. Ieškovės atstovai paaiškino, kad statybos darbų žurnalas 2018 m. sausį buvo paliktas objekte. Šią aplinkybę patvirtino 2019 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. V. Atsakovės atstovai paaiškino, kad šiuo metu objekte yra keli statybos darbų žurnalai, kurie saugomi atsakovės būstinėje. D. P. patvirtino, kad visi rangovės atlikti darbai buvo įrašomi į statybos darbų žurnalą, kuris buvo objekte, tačiau byloje yra UAB „AIF LT“ 2017 m. liepos 3 d. protokolas Nr. 16013-01, kurio 9 punkte įrašyta pastaba užsakovei, kad statybos darbų žurnalas turi būti prieinamas visiems proceso dalyviams. Tai leido teismui spręsti, kad statybos darbų žurnalas ir iki sutarties nutraukimo buvo atsakovės žinioje. Teismo vertinimu, svarbi aplinkybė, kad užsakovė pretenzijas dėl statybos darbų žurnalo rangovei pirmą kartą pareiškė tik po pusės metų, t. y. 2018 m. liepos 10 d. raštu, nors teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad nuo 2018 m. sausio 18 d. ieškovė objekte jokių darbų neatliko. Teismas sprendė, kad šis atsakovės reikalavimas negali būti tenkinamas, nes yra pagrįstas tik užsakovės prielaidomis, jokių leistinų įrodymų, kad rangovė pasisavino statybos darbų žurnalą ar jo dalį, teismui nepateikta.
24. Nustatyta, kad sutartis sudaryta 2016 m. balandžio 13 d., o SĮ redakcija (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija), kurios 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta rangovo pareiga pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal sutartį, įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., t. y. po ginčo sutarties tarp šalių sudarymo. Teisės aktai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių teisės aktų įsigaliojimo. Tad teismas sprendė, jog atsakovė, siekdama ginčo rangos santykiams pritaikyti jau po sutarties sudarymo įsigaliojusias teisės akto nuostatas, elgiasi neteisėtai. Tokio reikalavimo tenkinimas pažeistų principą, draudžiančių atgalinį įstatymo taikymą, todėl ir šį reikalavimą teismas atmetė. Atmetęs neturtinius priešieškinio reikalavimus, teismas atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl 100 Eur baudų skyrimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
25. Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
25.1. Ieškinys turėjo būti atmestas, kadangi apeliantė visiškai atsiskaitė su ieškove, atsižvelgiant į atliktų statybos darbų apimtis, jų atlikimo terminus, atlikimo vėlavimą, delspinigius.
25.1.1. Ieškovė pažeidė sutartį, kadangi darbus atliko pavėluotai (darbai turėjo būti atlikti iki 2016 m. gruodžio 4 d., tačiau paskutinis atliktų darbų aktas surašytas 2018 m. sausio 18 d.), atliko tik dalį darbų (ieškovė neatliko darbų už 15 708,36 Eur).
25.1.2. Ieškovei niekas netrukdė laiku atlikti darbus.
25.1.3. Kadangi ieškovė darbų laiku neatliko, jai teko pareiga mokėti 86 290,44 Eur delspinigius.
25.1.4. Kadangi apeliantė turėjo mokėti ieškovei už atliktus darbus, o ieškovei buvo priskaičiuoti delspinigiai, apeliantė atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
25.1.5. Jokio susitarimo dėl sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų pratęsimo apeliantė niekada nebuvo sudariusi. Toks susitarimas į bylą nepateiktas. Be to, sutarties 13.6 punktu šalys susitarė, kad visi sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik jeigu jie sudaryti raštu.
25.1.6. Sprendimo 30 – 36 punktuose minimas susirašinėjimas negali būti vertinamas kaip šalių rašytinis susitarimas pratęsti statybos darbų atlikimo terminus.
25.1.7. Tai, kad iki sutartyje nustatytos darbų pabaigos apeliantė neskaičiavo delspinigių, neturi įtakos teisei skaičiuoti delspinigius už vėlesnį laikotarpį, kadangi teisę (ne)skaičiuoti delspinigius turi kreditorius.
25.1.8. Vertinant priežastis, kodėl ieškovė tinkamai neįvykdė sutarties, turi būti atsižvelgta į kitas bylas, kuriose dalyvaujančiu asmeniu buvo ieškovė (byla Nr. e2A-51-186/2019).
25.1.9. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad termino praleidimo atveju gali būti ir vykdoma prievolė natūra, ir skaičiuojamos netesybos. Todėl aplinkybė, jog ieškovė po 2016 m. gruodžio 4 d. toliau vykdė darbus, t. y. vykdė prievolę natūra, neturi įtakos apeliantės teisei skaičiuoti delspinigius.
25.1.10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2016, remtis nebuvo pagrindo. Nagrinėjamos ir nurodytos bylos ratio decidendi skiriasi.
25.1.11. Ieškovė sutiko beveik su visomis apeliantės pateiktomis delspinigių sąskaitomis, įtraukdavo jas į savo apskaitos registrus. Ieškovės paaiškinimai, esą apeliantės delspinigių sąskaitos į apskaitą buvo įtrauktos per klaidą, neįtikinami.
25.1.12. Nors ieškovė 2018 m. kovo 12 d. raštu pranešė, kad nesutinka su įskaitymu, tai nesukėlė teisinių pasekmių. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo.
25.2. Priešieškinis atmestas nepagrįstai.
25.2.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pagrindo priteisti delspinigius nėra, kadangi darbai neatlikti dėl ieškovės kaltės.
25.2.1.1. Ekspertizės aktas patvirtina, kad: 1) teismo išvada, kad nebuvo atlikti drenažo projektavimo darbai, nepagrįsta, kadangi linijinis drenažas buvo numatytas techniniame projekte; 2) teismo išvada, kad apeliantė turėjo atlikti drenažo įrengimo darbus, nepagrįsta, kadangi linijinio drenažo įrengimas priskirtinas objekto statybos konstrukcinei daliai, o šiuos darbus turėjo atlikti ieškovė.
25.2.1.2. Teismas neišnagrinėjo priešieškinio visa apimtimi, sprendime apsiribota pasisakymu dėl vienos neatliktų darbų dalies, rūsio betonavimo darbų. Tačiau į neatliktų darbų 15 708,36 Eur sumą įėjo ir L3 laiptų įrengimo, metalinių konstrukcijų dažymo ir metalinių sijų įrengimo darbai. Šių darbų ieškovė neatliko tik dėl savo kaltės, tai patvirtina ekspertizė.
25.2.2. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 3 404,07 Eur avanso permoką.
25.2.2.1. Sutarties 7.1. punkte nustatyta, kad avansas išskaičiuojamas proporcingai iš kiekvieno mėnesio atliktų darbų akto, mažinant ieškovei mokėtiną tą mėnesį sumą. Tad apeliantės ieškovei mokėtina suma kiekvieną kartą turėjo būti mažinama 20 procentų avanso suma, kol bus išskaičiuota galutinė avanso suma. Kadangi 15 708,36 Eur vertės darbų ieškovė neatliko, susidarė 3 141,67 Eur avanso permoka.
25.2.2.2. Teismas nepagrįstai nurodė, esą byloje pakanka įrodymų, kad reikšdama ieškinį dėl 82 675,15 Eur skolos priteisimo UAB „Projektana“ įvertino visas iš atsakovės gautas sumas, taip pat ir 3 141,67 Eur avanso dalį. Jokie įrodymai ir argumentai nepateikti.
25.2.2.3. Iš ieškovės turėjo būti ir priteista 262,40 Eur avanso permoka, kuri susidarė dėl to, kad ieškovė padarė 1 312 Eur žalą. Teismo išvada, kad 2016 m. balandžio 28 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą SLY Nr. 0022546 nėra susijusi su sutartimi, nepagrįsta.
25.2.2.4. Apeliantė niekur nenurodė ir nepripažino, kad 3 404,07 Eur avanso permoka buvo įskaityta į ieškovės mokėtiną delspinigių sumą. Tokia teismo išvada nepagrįsta.
25.2.2.5. Ieškovė, teigdama, kad ji grąžino, įskaitė ar kitokiu būdu apeliantei atlygino 3 404,07 Eur avanso permoką, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, be jų nepateikė.
25.2.3. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl statybos darbų žurnalo perdavimo.
25.2.3.1. Ieškovė nenurodė nei kada, nei kokiam asmeniui perdavė statybos darbų žurnalą, nepateikė jokių šio perdavimo įrodymų. Aplinkybė, kad tęsiami objekto statybos darbai, nepatvirtina, kad ieškovė perdavė statybos darbų žurnalą.
25.2.3.2. Liudytojo A. V. parodymai nepatvirtina, kad statybos darbų žurnalas 2018 m. sausio 18 d. buvo paliktas objekte.
25.2.3.3. Nepriklausomai nuo to, kas įrašyta UAB „AIF LT“ protokolo pastabose, aplinkybė, ar ieškovė perdavė apeliantei statybos darbų žurnalą, nėra nei mažiau, nei daugiau aiški.
25.2.3.4. Liudytoja J. Š. teismo posėdyje parodė, kad statybos darbų žurnalą su kitais dokumentais į savo automobilį susidėjo ir iš statybvietės pasišalino ieškovės darbų vadovas A. V.
25.2.3.5. Motyvas, kad priešieškinis šioje dalyje nepagrįstas dėl to, kad apeliantė pretenzijas dėl statybos darbų žurnalo ieškovei pirmą kartą pareiškė tik po pusės metų, nepagrįstas.
25.2.3.6. Sprendimas šioje dalyje prieštaringas. Negali būti taip, kad 2017 m. liepą ir vėliau statybos darbų žurnalas būtų apeliantės žinioje, o 2018 m. sausį statybos darbų žurnalą ieškovė paliktų objekte.
25.2.3.7. Teismas rėmėsi negaliojančia teisės norma. Kadangi darbai objekte buvo vykdomi 2017 – 2018 m., šalių santykiams turi būti taikoma galiojanti teisės norma, t. y. STR 1.06.01:2016, o ne STR 1.08.02:2002. Pagal abu teisės aktus galėjo būti neribotas skaičius statybos darbų žurnalų.
25.2.4. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal sutartį.
25.2.4.1. Nors sutartis buvo sudaryta 2016 m. balandžio 13 d., o statybos darbai pagal sutartį turėjo būti atlikti iki 2016 m gruodžio 4 d., tačiau SĮ 41 straipsnio 2 dalies (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) turėjo būti taikoma, kadangi ieškovė statybos darbų iki 2016 m. gruodžio 4 d. neatliko.
25.2.4.2. Nors 2016 m. birželio 30 d. SĮ pakeitimo įstatymo Nr. XII-2573 2 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys, kada procedūros baigiamos vykdyti pagal jų pradžios metu galiojusius teisės aktus, šios išimtys netaikytinos, nes jos neapima šio atvejo.
26. Ieškovė UAB „Projektana“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Ieškinys patenkintas pagrįstai.
26.1.1. Atsakovė suklaidino ieškovę, nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurios turėjo esminės reikšmės savalaikiam ieškovės darbų pagal sutartį vykdymui. Ieškovė dėjo visas pastangas būtiną dokumentaciją ir sprendinius gauti iš atsakovės ir įvykdyti sutartį, tačiau atsakovė tokią informaciją pateikti vengė, dalies informacijos nepateikė.?
26.1.2. Eksperto išvada trečiuoju klausimu, jog rengiant darbo projektą pagal techninio projekto duomenis savaime gaunami suderinti techninio projekto sprendiniai, yra neobjektyvi ir neteisinga.
26.1.3. Šalys, po sutartyje numatyto galutinio darbų atlikimo termino, bendradarbiavo dar ilgą laiką, tęsė sutartinius santykius. Todėl ieškovė turėjo pakankamą pagrindą pasikliauti atsakove ir pagrįstai manyti, jog šalims sutarus pratęsti sutarties įvykdymo terminus, delspinigiai nebus skaičiuojami.
26.1.4. Šalys susitarė dėl sutarties pakeitimo, pratęsiant darbų vykdymo terminus. Be to, atsakovė ieškovei po 2016 m. gruodžio 4 d. siųstais raštais pati nustatinėjo naujus tarpinius darbų atlikimo terminus.
26.1.5. Nepaisant to, kad atsakovė neturėjo teisės skaičiuoti ieškovei delspinigių, ieškovė iš atsakovės yra gavusi tik 2018 m. vasario 19 d. pranešimą dėl 7 776,79 Eur įskaitymo, į kurį ieškovė atsakė nesutinkanti su įskaitymu. Aplinkybė, kad atsakovės išrašytos sąskaitos už delspinigius laikinai įtrauktos į ieškovės apskaitą, nepaneigia fakto, jog minėtos sąskaitos yra niekinės ir negaliojančios. Į ieškovės apskaitą jos buvo įtrauktos per klaidą.
26.1.6. Atsakovės nurodomos kitos civilinės bylos, kuriuose dalyvavo ieškovė, su nagrinėjama byla nėra susijusios, todėl nagrinėjamam ginčui neturi teisinės reikšmės.
26.1.7. Sutartyje aptartų darbų neatlikimą iki joje nustatyto termino lėmė atsakovės veiksmai, todėl ieškovė negali būti laikoma atsakinga už terminų pasikeitimus ar jų pažeidimą.
26.2. Priešieškinis atmestas pagrįstai.
26.2.1. Atsakovei neįrodžius turint teisę ieškovės atžvilgiu reikalauti sumokėti netesybas, teismas tinkamai sprendė, kad priešieškinis yra nepagrįstas.
26.2.2. Visos ieškovės iš atsakovės pagal sutartį gautos sumos, tame tarpe ir 3 404,07 Eur avanso dalis, ieškovės buvo įvertintos pareiškiant minėtą reikalavimą teisme, t. y. ieškiniu reikalauta priteisti tik tą atlyginimo už darbus sumą, kurios faktiškai nebuvo gauta.
26.2.3. Statybos darbų žurnalas yra atsakovės žinioje, todėl su tuo susijęs reikalavimas yra objektyviai neįgyvendinamas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų prielaidas priešingoms išvadoms.
26.2.4. Byloje nustačius, kad nei įstatymo, nei sutarties pagrindu ieškovė neturėjo prievolės pateikti atsakovei garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinančių dokumentų, teismas pagrįstai atmetė reikalavimą įpareigoti ieškovę pateikti minėtą dokumentą.
27. Trečiasis asmuo UAB „AIF LT“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Vykdant projektavimo sutartį, bendradarbiavimas ir reikalingų duomenų gavimas iš atsakovės buvo pakankamai sudėtingas.
27.2. Tiek UAB „AIF LT“, tiek kitų byloje dalyvavusių asmenų nurodytos aplinkybės patvirtino, kad atsakovė nebuvo linkusi bendradarbiauti, nesudarė sąlygų pasitelktiems rangovams įvykdyti apibrėžtų sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė įrodė, kad dalies statybos rangos sutartyje numatytų darbų negalėjo atlikti laiku arba negalėjo jų apskritai atlikti būtent dėl atsakovės nebendradarbiavimo ir dokumentacijos neteikimo.
27.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad rangos sutartis nebuvo įvykdyta joje nustatytais terminais dėl nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo taikyti ieškovei sutartines netesybas.
27.4. UAB „AIF LT“ 2017 m. liepos 3 d. protokolo Nr. 16013-01 9 punkte įrašyta pastaba atsakovei, kad statybos darbų žurnalas turi būti prieinamas visiems proceso dalyviams, kas patvirtina, kad objekto statybos darbų žurnalas buvo atsakovės žinioje.
28. Trečiasis asmuo D. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl susitarimo pratęsti statybos darbų atlikimo terminus pagal statybos rangos sutartį (ne)sudarymo
30. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys buvo sudariusios rašytinį susitarimą dėl statybos darbų atlikimo terminų pagal statybos rangos sutartį pratęsimo. Teisėjų kolegija su tokia atsakovės procesine pozicija sutinka. Tarp šalių 2016 m. balandžio 13 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 160404 SR ZR 6000 V dalis reglamentuoja statybos darbų atlikimo terminus. Sutarties 5.2. punkte nurodyta, jog statybos darbų pabaiga nustatyta sutarties priede Nr. 2 „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“, o šio priede – jog statybos darbai turi būti baigti 2016 m. gruodžio 4 d. Sutarties 5.2. punktas nustato, jog statybos darbų atlikimo terminai gali būti keičiami sutartyje nustatyta tvarka; 5.3. punktas – jog visais atvejais, kai atsiranda būtinybė pakeisti statybos darbų atlikimo terminus, arba darbus atlikti keliais etapais, tai galima daryti tik tada, jei su tuo raštu sutinka užsakovas, tai turi būti raštu įforminta papildomu šalių susitarimu, kurio projektą pagal savo ir užsakovo duomenis ruošia rangovas. Taigi šalių sudaryta statybos rangos sutartis aiškiai reglamentuoja statybos darbų atlikimo terminų keitimo prielaidas, sąlygas ir formą. Į bylą nėra pateiktas joks minėtus statybos rangos sutarties reikalavimus atitinkantis rašytinis papildomas šalių susitarimas dėl statybos darbų atlikimo terminų pratęsimo.
31. Pirmosios instancijos teismas apie rašytinio susitarimo dėl statybos darbų atlikimo terminų pratęsimo sudarymą sprendė iš to, jog pasibaigus darbų pagal sutartį atlikimo terminui: 1) ieškovė toliau vykdė statybos darbus pagal sutartį, 2) vyko rašytinė šalių komunikacija dėl statybos darbų vykdymo, 3) atsakovė reikalavo atlikti statybos darbus, nurodydama naujus terminus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės atskleidžia, jog tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis buvo vykdoma ir po joje nustatyto statybos darbų atlikimo galutinio termino, t. y. 2016 m. gruodžio 4 d., iki šios sutarties nutraukimo, 2018 m. rugsėjo 3 d., šalys susirašinėjo šios sutarties vykdymo klausimais, tačiau minėtos aplinkybės nereiškia rašytinio ar kita forma sudaryto susitarimo dėl statybos darbų atlikimo terminų pratęsimo pagal sutartį sudarymo. Kai sutarties vykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis, spręsdama klausimą dėl sutarties nutraukimo, gali kitai sutarties šaliai nustatyti papildomą terminą įvykdyti sutartį (CK 6.217 straipsnio 3 dalis). Tokio (papildomo) termino nustatymas nereiškia šalių susitarimo dėl sutartyje nustatyto vykdymo termino pratęsimo. Papildomas sutarčiai įvykdyti nustatytas terminas gali sudaryti prielaidas išsaugoti sutartį, tačiau per tokiu būdu papildomai nustatytą terminą įvykdžiusi sutartį kita šalis vis vien turi būti laikoma praleidusi sutarties vykdymo terminą, t.y. pažeidusi sutartį, todėl negali būti atleista nuo netesybų už sutarties vykdymą per papildomai nustatytą terminą mokėjimo, kai dėl jų šalys yra susitarusios. Todėl apeliantas pagrįstai remiasi CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią skolininkui praleidus prievolės įvykdymo terminą, kreditorius gali reikalauti ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę.
32. Teisėjų kolegija pažymi, jog statybos rangos sutarties nuostatos, reguliuojančios statybos darbų atlikimo terminų pratęsimą, iki sutarties nutraukimo buvo galiojančios, nenuginčytos, pripažinti ex officio jas negaliojančiomis pagrindo nėra, šios nuostatos yra aiškios, nedviprasmiškos, todėl jas ignoruojant ir sprendžiant, kad šių nuostatų neatitinkanti šalių komunikacija sutarties vykdymo klausimais gali būti prilyginama sutartyje apibrėžtam papildomam rašytiniam susitarimui dėl statybos darbų atlikimo termino pratęsimo, būtų pažeidžiamas sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnio dalis), fundamentali civilinės teisės nuostata, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovės teisės priskaičiuoti 86 290,44 Eur delspinigių ir atlikti įskaitymą
33. Anot atsakovės, ieškovei pažeidus sutartį, t. y. statybos darbus atlikus pavėluotai, o dalies darbų neatlikus, atsakovė įgijo teisę skaičiuoti delspinigius bei atlikti įskaitymą, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nusprendęs, kad šalys buvo sudariusios rašytinį susitarimą dėl statybos darbų atlikimo terminų pagal statybos rangos sutartį pratęsimo, netyrė ir nevertino aplinkybių, kurios yra teisiškai reikšmingos, siekiant nustatyti, ar atsakovė šiuo atveju turėjo teisę priskaičiuoti 86 290,44 Eur delspinigių ir atlikti įskaitymą. Tarp šalių sudarytos statybos rangos sutarties 8.3.2. punktas nustato, jog rangovas uždelsęs objekto statybą dėl savo kaltės moka užsakovui 0,3 procento dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne mažiau kaip 300 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną. Tuo tarpu šios sutarties 9.2.2. punktas įtvirtina, jog užsakovas turi teisę sutarties 8.3.2. punkte nurodytą pinigų sumą iš statybos darbų kainos.
34. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad statybos darbai nebuvo atlikti iki sutartimi sulygto termino. Tačiau tam, kad atsakovė įgytų teisę skaičiuoti delspinigius už šį sutarties pažeidimą ir, atitinkamai, juos įskaityti, turėtų būti nustatyta, kad ieškovė yra kalta dėl tokio objekto statybos uždelsimo, kaip nustato sutarties 8.3.2. punktas. Dėl to, kas atsakingas, kad statybos darbai pagal sutartį nebuvo atlikti laiku, šalių pozicijos išsiskiria, atsakovė įrodinėja ieškovės neteisėtus veiksmus, o ieškovė – priešingai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tiriama ir vertinama, kurios šalies veiksmai nulėmė, kad statybos darbai nebuvo atlikti sutartyje nustatytu terminu, kuri šalis už tai atsakinga. Tokio tyrimo ir vertinimo pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nusprendęs, kad šalys susitarė dėl darbų užbaigimo termino pratęsimo, neatliko, todėl pastarosios teisiškai reikšmingos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nustatytos nėra.
Dėl 54 600 Eur delspinigių priteisimo
35. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovei 54 600 Eur delspinigiai nepriteistini, ieškovė atsakinga dėl to, kad nebuvo atlikti 15 708,36 Eur vertės statybos darbai pagal sutartį. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies su tokia atsakovės pozicija sutinka. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė neatliko 15 708,36 Eur vertės statybos darbų, įskaitant L3 laiptų, PS7 sijų ir rūsio grindų (betonavimo) įrengimo, metalinių konstrukcijų ir PS7 sijų dažymo darbų, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės akto duomenis, sprendė, kad atsakovė pažeidė užsakovo pareigas teikti rangovui pagalbą atliekant darbus, nepaisė pagrįsto rangovės įspėjimo dėl rūsyje besikaupiančio vandens, trukdančio ieškovei atlikti grindų betonavimo darbus, ir nepagrįstai atsisakė sumokėti 82 675,15 Eur už tinkamai atliktus ir priimtus darbus, atlikdama neteisėtus įskaitymus, todėl ieškovė turėjo teisę stabdyti darbus, o atsakovė, gavusi ieškovės 2017 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. K7/0901, neturėjo teisės skaičiuoti delspinigių už neatliktus 15 708,36 Eur vertės darbus. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatytą atsakovės atliktą sutarties pažeidimą kildino iš aplinkybės, jog ieškovė neturėjo sutartinės pareigos atlikti drenažo projektavimo ir įrengimo darbų objekte.
36. Anot atsakovės, ieškovė turėjo pareigą pagal sutartį atlikti drenažo projektavimo ir įrengimo darbus, ieškovė su tuo nesutinka. Teismo ekspertizei buvo pateiktas toks 14 klausimas: jeigu statybos objekto techniniame projekte Nr. 14014 techninėse specifikacijose buvo numatyta, kad statant statinį yra reikalinga įrengti drenažą, o remiantis UAB „Hidrogeologija“ atliktais geologiniais tyrimais taip pat rekomenduojama įrengti drenažą, tai ar rengiant konstrukcinės dalies darbo projektą, šio projekto rengėjas galėjo nepaisyti tokių techninio projekto sprendinių ir rekomendacijų ir neįrengti net laikinojo drenažo? Ekspertizės akte pateiktas toks atsakymas į 14-ąjį ekspertizės klausimą: jeigu techniniame projekte buvo numatyta, kad reikalingas linijinis išorinis drenažas, tai ir darbo projekte jis turi būti numatytas; linijinis išorinis drenažas turėjo būti suprojektuotas darbo projekto lauko vandentiekio nuotekų dalyje; suprojektavus linijinį išorinį drenažą, projektuoti ir įrengti laikinąjį drenažą nereikia. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakymas į 14-ąjį ekspertizės klausimą patvirtina, jog, atsižvelgiant į tai, kad linijinis išorinis drenažas buvo numatytas techniniame projekte, darbo projekte, kurį turėjo parengti ieškovė, toks drenažas privalėjo būti numatytas, o tai reiškia, kad, priešingai nei nepagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, būtent ieškovė turėjo sutartinę pareigą atlikti drenažo projektavimo ir įrengimo darbus objekte, tačiau šių darbų neatliko. Tokia išvada eliminuoja galimybę, vadovaujantis šios nutarties 35 punkte nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo logika ir motyvais, spęsti, kad atsakovė pažeidė sutartį, kad ieškovė turėjo teisę stabdyti darbus, o atsakovė neturėjo teisės skaičiuoti delspinigių už neatliktus 15 708,36 Eur vertės darbus.
37. Kaip jau buvo minėta, statybos rangos sutarties 8.3.2. punktas nustato, jog atsakovė turi teisę į delspinigius tuo atveju, jei ieškovė vėluoja atlikti darbus pagal sutartį dėl savo kaltės. Nustačius, kad ieškovė neatliko grindų (betonavimo) įrengimo darbų dėl to, kad prieš tai nesuprojektavo ir neįrengė drenažo, ir yra atsakinga už tokių darbų neatlikimą, konstatuotina, jog šioje dalyje atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius sutarties 8.3.2. punkto pagrindu. Tačiau atsakovės reikalavimo priteisti 54 600 Eur delspinigių kontekste yra svarbūs keletas aspektų. Pirma, tokia delspinigių suma yra apskaičiuota nuo neatliktų 15 708,36 Eur vertės statybos darbų, į kuriuos įeina L3 laiptų, PS7 sijų ir rūsio grindų (betonavimo) įrengimo, metalinių konstrukcijų ir PS7 sijų dažymo darbai. Nė viena iš šalių nenurodė ir nedetalizavo, o pirmosios instancijos teismas netyrė, nevertino ir nenustatė, už kokią konkrečią sumą yra neatlikta kiekvienos iš aukščiau nurodytų kategorijų darbų, pavyzdžiui, kokią dalį iš 15 708,36 Eur sudaro ieškovės neatlikti grindų (betonavimo) įrengimo darbai. Antra, kaip teisingai nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, padaręs nepagrįstas išvadas dėl grindų (betonavimo) įrengimo darbų, netyrė ir nevertino, dėl kokių priežasčių ir dėl kieno kaltės ieškovė neatliko L3 laiptų, PS7 sijų įrengimo, metalinių konstrukcijų ir PS7 sijų dažymo darbų. Atitinkamai, dėl šios nutarties 35-36 punktuose nurodytų priežasčių yra pagrindas spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą priteisti 54 600 Eur delspinigių: dalyje dėl grindų (betonavimo) įrengimo darbų šis reikalavimas yra pagrįstas, todėl turi būti tenkintas, nustačius jo dalį, o likusioje dalyje – teisiškai reikšmingos aplinkybės, sprendžiant dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nėra nustatytos.
Dėl avanso permokos priteisimo
38. Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą priteisti 3 404,07 Eur avanso permoką, kurią sudaro 3 141,67 Eur avanso permoka dėl ieškovės pagal sutartį neatliktų 15 708,36 Eur vertės darbų ir 262,40 Eur avanso permoka dėl ieškovės atsakovei padarytos žalos, vykdant darbus pagal sutartį. Teisėjų kolegija su šiuo atsakovės argumentu sutinka iš dalies. Statybos rangos sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad visi sutartyje nurodyti statybos ir projektavimo darbai yra atliekami už 1 010 000,00 Eur (be PVM); 7.1 punkte – kad rangovei pradėjus polių įrengimo darbus užsakovė per 5 darbo dienas sumoka rangovei avansu 202 000,00 Eur (20 procentų visos sumos be PVM) sumą pagal rangovės pateiktą išankstinę sąskaitą; užsakovės sumokėtas avansas išskaičiuojamas proporcingai iš kiekvieno mėnesio atliktų darbų akto, mažinant rangovei užsakovės mokėtiną tą mėnesį sumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 202 000,00 Eur avansą sumokėjo 2016 m. gegužės 3 d., o ieškovė neatliko darbų pagal sutartį už 15 708,36 Eur. Atitinkamai, atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 3 141,67 Eur avanso permoką (15 708,36 Eur x 20 procentų).
39. Pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą dėl 3 141,67 Eur avanso permokos priteisimo atmetė, motyvuodamas tokį procesinį sprendimą tuo, kad 1) byloje pakanka įrodymų, jog ieškovė, reikšdama ieškinį dėl 82 675,15 Eur skolos priteisimo, įvertino visas iš atsakovės gautas sumas pagal sutartį, įskaitant 3 141,67 Eur avanso dalį, 2) atsiliepime į ieškinį atsakovė pripažino, kad į tarpusavio atsiskaitymo balansą buvo įskaičiuoti ne tik 86 290,44 Eur delspinigiai, bet ir 3 404,04 Eur avanso permoka, 1 312 Eur žala ir 1 305 Eur išlaidos už ieškovės darbuotojų apgyvendinimą viešbutyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepagrįsti. Pirma, tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė pagal sutartį atliko darbus, kurių vertė – 994 291,64 Eur, atsakovė darbus priėmė, tačiau už juos iki galo neatsiskaitė – neapmokėjo 82 675,15 Eur pagal išrašytas sąskaitas-faktūras, neatliktų darbų vertė – 15 708,36 Eur. Nors ieškovė nurodo, jog reikšdama ieškinį dėl 82 675,15 Eur skolos priteisimo, įvertino visas iš atsakovės gautas sumas pagal sutartį, įskaitant 3 141,67 Eur avanso dalį, atsakovė su tuo nesutinka. Jokie minėtą ieškovės teiginį patvirtinantys skaičiavimai ieškovės į bylą nėra pateikti. Taip pat paminėtina, jog ieškovė gali reikšti reikalavimus atsakovei dėl neapmokėtų, bet atliktų pagal tarp šalių sudarytą sutartį darbų, tuo tarpu atsakovės reikalavimas dėl 3 141,67 Eur avanso permokos yra priešpriešinis reikalavimas ir ieškovės teiginys, jog ji reikšdama ieškinį dėl 82 675,15 Eur skolos priteisimo, įvertino visas iš atsakovės gautas pagal sutartį sumas, įskaitant 3 141,67 Eur avanso dalį, galėtų būti laikomas tikėtinu, jei ji būtų atlikusi įskaitymą, tačiau to ji neįrodinėja, jokių tai patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė.
40. Antra, įvertinusi į bylą pateiktus atsakovės procesinius dokumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nė viename iš šių dokumentų atsakovė nepripažino, jog į šalių tarpusavio atsiskaitymo balansą buvo įskaičiuota ir 3 404,04 Eur avanso permoka, atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog avanso permoka yra susidariusi ir ji turi būti priteista atsakovei. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodo, kad į šalių tarpusavio atsiskaitymų balansą įskaičiavo 1 305 Eur išlaidas už ieškovės darbuotojų apgyvendinimą viešbutyje (atsiliepimo į ieškinį 29 punktas), prie įskaitytinų reikalavimų priskyrė 1 312 Eur ieškovės padarytą žalą (atsiliepimo į ieškinį 30 punktas), tačiau nė viename iš atsiliepimo į ieškinį punktų nėra nurodyta, kad 3 404,04 Eur avanso permoka yra įskaičiuota į šalių tarpusavio atsiskaitymų balansą ar kad ši permoka priskirta prie įskaitytinų reikalavimų, konstatuotas tik tokios permokos susidarymo faktas (atsiliepimo į ieškinį 27 punktas). Atsakovės pateiktame triplike vienareikšmiškai nurodoma, jog atsakovė į įskaitytinus priešpriešinius reikalavimus įtraukė jos priskaičiuotus 86 290,44 Eur delspinigius, 1 305 Eur išlaidas už ieškovės darbuotojų apgyvendinimą viešbutyje bei 1 312 Eur ieškovės padarytą žalą, jokios kitos sumos nenurodytos (tripliko 44-45 punktai), tuo tarpu priešieškinyje suformuluotas aiškus reikalavimas priteisti 3 404,04 Eur avanso permoką (priešieškinio 27-31, 56 punktai).
41. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra sumokėjusi avansą pagal sutartį, o sutartis nustato, jog užsakovės sumokėtas avansas išskaičiuojamas proporcingai iš kiekvieno mėnesio atliktų darbų akto, mažinant rangovei užsakovės mokėtiną tą mėnesį sumą (sutarties 7.1. punktas), ieškovė pagal sutartį neatliko 15 708,36 Eur vertės darbų, pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais atmestas atsakovės reikalavimas priteisti 3 141,67 Eur avanso permoką nepagrįsti, kitos aplinkybės, kurios patvirtintų ieškovės poziciją nagrinėjamu klausimu nenustatytos, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovės reikalavimas iš ieškovės atsakovės naudai priteisti 3 141,67 Eur avanso permoką yra tenkintinas. Priešingu atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita (CK 6.242 straipsnis). Atitinkamai, tenkintinas ir atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 6 procentų metines procesines palūkanas (CK 6.38, 6.210 straipsnių nuostatomis).
42. Dėl 262,40 Eur avanso permokos, atsakovės kildinamos iš ieškovės atsakovei padarytos žalos, vykdant darbus pagal sutartį, teisėjų kolegija nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės reikalavimas priteisti šią sumą yra nepagrįstas. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. balandžio 28 d. pretenzijoje Nr. 16/03-SL-116 atsakovė nurodė, kad 1 312 Eur žala susidarė dėl netinkamai demontuotų šaligatvio plytelių, vykdant paruošiamuosius darbus pagal sutartį. 1 312 Eur žalos atlyginimo klausimą šalys išsprendė 2016 m. birželio 2 d. pasirašydamos papildomą susitarimą, tarpusavio skolų suderinimo ir įsiskolinimo užskaitymo aktą, kuriuo susitarė, kad ieškovė pripažįsta 1 312 Eur skolą atsakovei pagal 2016 m. balandžio 28 d. žalos atlyginimo sąskaitą ir sutinka, kad ši skola būtų įskaityta į atsakovės pagal 2016 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitos-faktūros PRO Nr. 07003827 mokėtiną 73 300 Eur sumą. Atsakovei nepateikus įrodymų ir (ar) skaičiavimų, kad ieškovės jau atlygintos 1 312 Eur žalos dydis yra reikšmingas, sprendžiant dėl avanso permokos dydžio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žalos padarymo, vykdant darbus pagal sutartį, ir šios žalos įskaitymo į nurodytą sąskaitą-faktūrą faktai negali lemti avanso permokos susidarymo. Minėti faktai savaime nereiškia, kad buvo atlikta mažiau darbų pagal sutartį, tai reiškia tik tai, kad ieškovė, vykdydama darbus pagal sutartį, padarė atsakovei žalos, kurios piniginė vertė išskaičiuota iš atsakovės ieškovei mokėtinų sumų. Todėl, nors atsakovės ieškovei išrašyta 2016 m. balandžio 28 d. PVM sąskaita-faktūra SLY Nr. 0022546 dėl 1 312 Eur žalos yra susijusi su sutartimi, ji nepatvirtina atsakovės reikalavimo dėl 262,40 Eur kaip avanso permokos priteisimo pagrįstumo.
Dėl statybos darbų žurnalo perdavimo
43. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl statybos darbų žurnalo perdavimo. Apeliacinės instancijos teismas su atsakove nesutinka. Pažymėtina, jog šioje byloje pilna apimtimi veikia rungimosi principas, o tai reiškia, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti savo teiginius. Nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo įrodyti, kad statybos darbų žurnalas yra ieškovės žinioje ir kad ieškovė turi pareigą šį žurnalą perduoti atsakovei. Vieninteliai atsakovės pateikti įrodymai, kurie patvirtina jos teiginius nagrinėjamu klausimu, yra jos iniciatyva kviestos liudyti liudytojos J. Š. parodymai. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė pasisavino statybos darbų žurnalą ar jo dalį, atsakovė nepateikė. Tuo tarpu byloje liudytoju esant apklausam A. V., kurio teigimu, statybos darbų žurnalas 2018 m. sausio 18 d. buvo paliktas objekte, atsižvelgiant ir į pirmosios instancijos teismo pripažintą reikšminga aplinkybę, kad atsakovė dar ilgą laiką nereiškė pretenzijų dėl statybos žurnalo, darytina išvada, kad nėra pagrindo labiau tikėti atsakovės teiginiais. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės reikalavimas dėl statybos darbų žurnalo perdavimo tenkinamas būti negali, nes atsakovė neįrodė, kad statybos darbų žurnalą valdo ieškovė. Atsakovei pakankamais įrodymais nepagrindus savo procesinės pozicijos, ginčo laikotarpiu leistinas statybos darbų žurnalų skaičius, teisėjų kolegijos vertinimu, teisingo ir pagrįsto procesinio sprendimo nagrinėjamu klausimu priėmimui teisinės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl to nepasisakoma.
Dėl dokumento, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių pagal sutartį įvykdymas, pateikimo
44. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą įpareigoti ieškovę pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su apeliante nesutinka. 2016 m. birželio 30 d. SĮ redakcija, kurios 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta rangovo pareiga pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį, įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. (2016 m. birželio 30 d. SĮ pakeitimo įstatymo Nr. XII-2573 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu statybos rangos sutartis buvo pasirašyta 2016 m. balandžio 13 d. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog minėtai SĮ redakcijai įsigaliojus vėliau nei tarp šalių buvo pasirašyta statybos rangos sutartis, atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovę pateikti SĮ 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą dokumentą negali būti tenkinamas.
45. Remdamasi šioje nutartyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė šios nutarties 34 ir 37 punktuose nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių bei į tai, kad šių aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą šioje dalyje visa apimtimi, kas neatitiktų apeliacijos tikslų bei apribotų šalių teisę į apeliaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia jog yra pagrindas skundžiamą sprendimą dalyje dėl ieškinio reikalavimų bei dalyje dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 54 600 Eur delspinigių ir 6 procentų metines procesines palūkanas panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nustačius, jog priešieškinio reikalavimai priteisti 3 141,67 Eur avanso permoką ir 6 procentų metines procesines palūkanas yra tenkintini, yra pagrindas skundžiamą sprendimą dalyje dėl šių priešieškinio reikalavimų panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – iš ieškovės atsakovės naudai priteisti 3 141,67 Eur avanso permoką ir 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Likusioje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Dalį skundžiamo sprendimo panaikinus bei dalį bylos perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylos dalį iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktais,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir atmesti priešieškinio reikalavimai dėl 54 600 Eur delspinigių ir 6 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo, panaikinti ir bylos dalį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai dėl 3 141,67 Eur avanso permokos ir 6 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – iš ieškovės UAB „Projektana“, juridinio asmens kodas 135738747, atsakovės UAB „Šiaulių lyra“, juridinio asmens kodas 144609363, naudai priteisti 3 141,67 Eur avanso permoką ir 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2018 m. balandžio 13 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Likusią Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Aldona Tilindienė
Vytautas Zelianka