Administracinė byla Nr. I3-46-815/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01499-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.3; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ Baldai“ atstovui advokatui A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ Baldai“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

I

1.       Pareiškėja UAB „GJ Baldai“ (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 143 „Dėl UAB „GJ Baldai“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos III krypties „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas) (1 t., b. l. 1–7).

2.       Pareiškėjos teigimu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, jog nors ji, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, veiklą vykdo tuo pačiu adresu, tačiau, kaip nurodo pati NMA, šios bendrovės projektus įgyvendina skirtingose patalpose, esančiose viena šalia kitos. Paramos sutarties nuostatose nėra nustatyto reikalavimo, kad pareiškėjos veikla privalo būti nutolusi tam tikru atstumu nuo kitų įmonių, kurioms taip pat teikiama parama verslui kurti bei plėtoti. Gamybinių patalpų komplekse įsikūrusios bei veiklą plėtojančios atskiros įmonės negali būti tapatinamos vien dėl to, kad vykdo veiklą greta esančiose patalpose, kurios yra pritaikytos baldų gamybai. Aplinkybė, jog pareiškėja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba šalia esančiose patalpose dar neįrodo, kad jos yra funkciškai susijusios. Priešingai, abi įmonės savarankiškai vykdo veiklą, veda atskirą buhalterinę apskaitą, įmonėse įdarbinti atskiri darbuotojai, net gamybiniai procesai atliekami visiškai skirtingomis technologijomis.

2016 m. birželio 8 d. atlikusi patikrą vietoje NMA nustatė, kad nors pareiškėja bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo skirtingose, viena šalia kitos esančiose patalpose, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios obliavimo staklės, gręžimo staklės, 6 velenų korpusinės obliavimo staklės buvo pareiškėjos patalpose.

Pareiškėjos teigimu, tokia situacija susidarė dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos patalpose nebuvo įmanoma pastatyti minėtos įrangos taip, kad būtų užtikrintas jos optimalus funkcionavimas. Todėl nuo pat įrangos įsigijimo momento buvo vedamos derybos tarp pareiškėjos bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų bei pasiektas bendras susitarimas suteikiant galimybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotis dalimi pareiškėjos patalpų, kur buvo pastatyta bei naudojama įranga.

3.       Pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminama produkcija iš esmės nėra identiška, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamina baldus iš laminuotos medienos drožlių plokščių, o pareiškėja specializuojasi medžio masyvo darbuose. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kaip užsakovas, nuolat teikia užsakymus minėtoms įmonėms. Pareiškėja, būdama maža įmonė, nėra pajėgi viena užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ poreikių, todėl nepagrįsti ribojimai kitoms paramą gaunančioms įmonėms teikti produkciją tam pačiam užsakovui būtų pernelyg suvaržantys mažų įmonių veiklą. Užmegzti bendradarbiavimo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik įrodo, kad pareiškėjos atliekamų darbų kokybė tenkina užsakovo interesus, o nuolatiniai užsakymai garantuoja pareiškėjos stabilumą bei vykdomos veiklos tęstinumą.

Vien tai, jog laikotarpiais nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. liepos 21 d. bei nuo 2014 m. birželio 11 d. iki 2014 m. liepos 22 d. įmonėms vadovavo tas pats asmuo, o nuo 2014 m. liepos 21 d. vadovauja kitas asmuo, nesudaro pagrindo teigti, kad šie asmenys atliko veiksmus, darančius įtaką neteisėtam paramos gavimui. Joks teisės aktas nenustato ribojimų direktoriui vienu metu vadovauti kelioms įmonėms, net jei jos veiklą vykdo gaudamos paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros parama skirtam būtent tam, kad būtų skatinamas užimtumas kaimo vietovėse, būtų pakeistos ekonominio ir socialinio nuosmukio bei gyventojų mažėjimo kaime tendencijos. Akivaizdu, kad įdarbinti kvalifikuotus specialistus kaime, kur yra vykdomas pareiškėjos projektas, yra itin sudėtinga, todėl kompetentingo direktoriaus paskyrimas vadovauti abiem įmonėms kaip tik gali sąlygoti verslo efektyvumą bei pelningumą.

Be to, informacija apie pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų pasikeitimus yra vieša ir buvo prieinama NMA. Tuo labiau, kad direktorius negali būti tapatinamas su įmonės dalyviu, siekiančiu naudos, priešingai, vadovas atstovauja įmonę, organizuoja jos kasdieninę veiklą, todėl neturi asmeninio suinteresuotumo į įmonės skirtas paramos lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos specifika yra panaši, tad ir joms vadovaujančių asmenų kompetencijai keliami identiški reikalavimai. Tų pačių asmenų įdarbinimas tiek pareiškėjos, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigybėse nesudaro jokio pagrindo abejoti jų atliekamo darbo kokybe, o tuo labiau teigti, kad jie tiesiogiai susiję su tariamu neteisėtų paramos lėšų gavimu.

4.       NMA nurodo, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek pareiškėjos projektuose dalyvavo tiek patys asmenys, t. y. statybos darbus atliko ir įrangą teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta bendrovė buvo pasirinkta ne atsitiktinai, o remiantis pirkimų metu vykusių apklausų rezultatais. Pareiškėja tinkamai vykdė projektą, laiku pateikė mokėjimo prašymus, pagal kuriuos jai buvo išmokėta parama. Pareiškėja kelis kartus gavo NMA patvirtinimą, kad visų prekių pirkimai, taip pat pasirinktas pirkimų būdas bei tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka įstatymų reikalavimus, todėl buvo įsitikinusi, kad jokių pažeidimų nepadarė, tuo tarpu prekių pirkimai finansuoti tinkamai.

Pirkimus ir jų dokumentus NMA vertino sistemiškai, tuo tarpu gavusi mokėjimo prašymus, siekdama įvertinti jų pagrįstumą, nuolat atlikdavo dar ir planines patikras. Todėl reiškiamos pretenzijos dėl pareiškėjos bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinkto to paties tiekėjo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai pati NMA peržiūrėjo ir patvirtino, jog buvo pasirinktas tinkamas prekių pirkimo būdas, yra nepagrįstos.

5.       Tiek pareiškėja, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra patikėjusios veiklos buhalterinę apskaitą tvarkyti tai pačiai buhalterinės apskaitos įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai ir tenka atsakomybė už teisingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tikėtina, kad būtent dėl buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės neatidumo ar klaidos buvo sumaišyti pareiškėjos sąskaitų-faktūrų serijos numeriai. Akivaizdu, kad pareiškėja negali būti laikoma asmeniu, atsakingu už buhalterines paslaugas teikiančios įmonės klaidas ar apskaitos dokumentuose įsivėlusius neatitikimus.

6.       Šiuo atveju nenustatytas objektyvusis elementas, t. y. aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros tikslai. Pareiškėjai vykdant projektą buvo įkurtas modernus gamybos vienetas, sukurtos naujos darbo vietos, stebimas gamybos apimčių augimas. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad nekyla abejonių, kad pareiškėjai gavus paramą buvo pasiekti Tarybos reglamento 1698/2005 tikslai.

NMA negali būti atleidžiama nuo savo ankstesnių sprendimų, kuriuos priėmė atlikusi išsamius patikrinimus, priešingu atveju būtų pažeidžiami valstybinių institucijų sprendimų tvarumo, apibrėžtumo, objektyvumo ir pagrįstumo reikalavimai.

7.       NMA priimto administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, rezultatas turi būti pasiektas kuo mažesnėmis sąnaudomis. Pareiškėja tinkamai panaudojo investiciją paraiškoje nurodytiems tikslams pasiekti, tuo tarpu kai darbai jau faktiškai atlikti, papildomos kontrolės priemonės yra akivaizdžiai nepagrįstos ir nereikalingos. Akivaizdu, kad šiuo metu, pritaikius NMA sankcijas, kiltų grėsmė viso projekto įgyvendinimui.

II

Atsakovė NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 77–87).

1.       Atsakovė nurodo, jog šiuo atveju buvo siekiama gauti didesnę maksimalią paramos sumą, nei nustatyta vienam paramos gavėjui. Vertinant dirbtinių sąlygų sukūrimą buvo vadovautasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje Nr. C-434/12 suformuota praktika, ir įvertintos objektyvios bei subjektyvios aplinkybės. Paaiškina, jog tarp pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei NMA susiklostė tęstiniai teisiniai santykiai pareiškėjos bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų paraiškų pagrindu. NMA pareiškėjos padarytus Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies pažeidimus analizavo atsižvelgdama į pareiškėjos bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tęstinių santykių visumą, susietai, vertindama visas pareiškėjos veiklos aplinkybes. Konkretaus atvejo faktinių aplinkybių visuma, kurių pareiškėja neginčija, leido konstatuoti Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies pažeidimus.

Pareiškėja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgyvendindamos projektus, pakeitė projektų įgyvendinimo vietas į (duomenys neskelbtini) Abiejų bendrovių projektų įgyvendinimo vietos pakeistos, kai įmonėms pradėjo vadovauti tas pats asmuo. Pažymi, jog 2016 m. birželio 7 d. patikros vietoje metu nustatyta, jog veiklos vykdomos skirtingose patalpose, esančiose viena šalia kitos, bet obliavimo staklės, gręžimo staklės ir 6 velenų keturpusės obliavimo staklės, priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pareiškėjai priklausančiose patalpose. Neatitikimų taip pat buvo nustatyta pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose faktūrose, be to, statybos darbus atliko ir įrangą teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o visa informacija tiek iš pareiškėjos, tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta iš vieno ir to paties el. pašto. Taigi, įvertinus objektyvų (veikla buvo vykdoma tuo pačiu adresu, vienos įmonės įranga yra kitos įmonės patalpose; abi įmonės parduoda savo produkciją tai pačiai įmonei; įmonių vadovų ir akcininkų istorijoje figūruoja tie patys asmenys) ir subjektyvų (abi įmonės projektus planavo vykdyti skirtingose vietovėse, bet po projektų keitimų veikla vykdoma tuo pačiu adresu) elementus nustatyta, kad tikrasis dviejų vienoje vietoje įgyvendinamų projektų tikslas buvo dirbtinai išskaidyti projektus, siekiant pasisavinti kuo didesnę paramos sumą (paaiškina, jog bendrai paramos gavėjoms skirta: 500 000 Eur (pareiškėjai) + 427 857,68 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini)“) = 927 857,68 Eur. Be to, sutampa paraiškos pateikimo data, paramos priemonė ir veiklos sritis, paskolos teikėjas. NMA pabrėžia, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, kai aplinkybės, kurios nustatytos, atliekant tyrimą, ir atskleistos NMA sprendime (teisiniai, ekonominiai, asmeniniai su projektais susijusių asmenų ryšiai bei požymiai) laikytinos neabejotinai yra liudijančiomis, kad būta sąmoningo veiksmų derinimo.

2.        Be nustatyto geografinio projektų ryšio, funkcinio nesavarankiškumo buvo nustatyti projektus įgyvendinančių asmenų ekonominiai – finansiniai ryšiai (ta pati buhalterinę apskaitą vedanti įmonė), teisiniai – asmeniniai ryšiai (tas pats direktorius, įmonių direktorių ir akcininkų keitimasis panašiu metu, registracijos adresas, el. paštas), kitos aplinkybės, rodančios sąmoningą veiksmų derinimą (statybos darbus atliko ir teikė įrangą – UAB „(duomenys neskelbtini)“). NMA, atlikdama tyrimą įrodė ir sprendime išsamiai atskleidė aplinkybes, patvirtinančias, kad šiuo atveju vienas projektas buvo suskaidytas į du. NMA sprendime tinkamai atskleidė aplinkybes, patvirtinančias vieno projekto dirbtinį suskaidymą į du formaliai paramos kriterijus atitinkančius projektus ir pagrindė, kodėl tai neatitinka siekiamo paramos tikslo.

3.       Remiantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) nuostatomis, kai veikiama tų pačių asmenų vardu, tuo pačiu metu negali būti įgyvendinamas daugiau nei vienas projektas, kadangi vienas naudos gavėjas negali vykdyti tuo pat metu kito investicinio projekto. Vieno pareiškėjo vienam projektui maksimaliai skiriama suma gali būti iki 500 000 Eur. Investicijos išdalijimas skirtingiems asmenims leidžia gauti iki 500 000 Eur kiekvienam projektui. Šis apribojimas skirtas tam, kad Europos Sąjungos parama galėtų pasinaudoti kiek galima daugiau paramos gavėjų, ir paramos lėšos būtų panaudojamos efektyviai. Įgyvendinimo taisyklių nustatyti tinkamumo kriterijai paramai gauti, pagal kuriuos parama suteikiama labai mažai įmonei, kuri ir projekto įgyvendinimo bei kontrolės laikotarpiu įsipareigoja išlikti savarankiška, t. y. nesusijusia ir nepartnerine įmone, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

Nurodyti apribojimai sukurti tam, kad paramą galėtų gauti tie asmenys, kuriems ji yra skirta bei tokio dydžio, kad nebūtų diskriminuojami kiti rinkos dalyviai. Sąlygų, kai siekiama apeiti Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus ribojimus sukūrimas, sudaro kliūtį pasiekti priemonės ir programos tikslus. Tai, kad tų pačių asmenų grupė gavo maksimalią paramą dviem projektams įgyvendinti, sudaro rimtą kliūtį siekti tikslo – paramą skirti kaip įmanoma daugiau paramos gavėjų, todėl pareiškėja yra netinkama gauti Europos Sąjungos paramos lėšas. Paramos suteikimas didesniam skaičiui paramos gavėjų užtikrintų smulkaus verslo, į kurį ir yra orientuota parama, platesnį vystymąsi, didesnio skaičiaus įmonių plėtrą, daugiau įdarbinimo galimybių, skirtingų produktų sukūrimą bei kaimo ekonomikos įvairinimą. Didesnio ūkio subjektų skaičiaus rėmimas taip pat užtikrina sveiką konkurenciją rinkoje, kuri laikytina viena didžiausių augimo variklių, o laisva, neiškreipta konkurencija – vienas svarbiausių Europos Sąjungos principų. Taikydama valstybės pagalbos politiką Europos Sąjunga siekia užtikrinti laisvą konkurenciją, veiksmingą išteklių paskirstymą, vientisą Europos rinką. Neteisėta didelių paramos lėšų koncentracija vienose rankose reikštų neefektyvų paramos panaudojimą, neatitinkantį programos priemonės tikslų.

4.       Pirminėse projekto įgyvendinimo stadijose atliktas projekto vykdymo vietos pakeitimas laikytinas tik viena iš aplinkybių visumos, kurios pagrindu NAM nustatė pažeidimą. Atitinkamai, tai, kad pirminėje projekto įgyvendinimo stadijoje atskiru konkrečiu atveju NMA pritarė pareiškėjos prašymui keisti projekto vykdymo vietą, nepašalina NMA teisės ir pareigos nustačius visų kitų, anksčiau paminėtų ir sprendime detaliau aprašytų aplinkybių visumą, konstatuoti pažeidimą.

Atskiri pareiškėjos veiksmai (pavyzdžiui, akcininkų, direktorių pasikeitimas), priklausomai nuo pareiškėjos veiksmų ir aplinkybių visumos, atskiru paramos administravimo etapu gali būti laikomi teisėtais, tačiau atsižvelgiant į kitus tęstinio pobūdžio veiksmus – sudaryti pažeidimo pagrindą. Pareiškėja, atlikusi tęstinius neteisėtus veiksmus, neturi pagrindo tikėtis, kad NMA nekvalifikuos jų kaip pažeidimo.

5.       NMA pažymi, jog pareiškėja įsipareigojo vykdyti visus įsipareigojimus ir reikalavimus, nustatytus Reglamente Nr. 1698/2005, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje, Administravimo taisyklėse ir Įgyvendinimo taisyklėse. Pareiškėja patvirtino, kad jei netinkamai vykdys projektą pagal paraišką ar kitaip pažeis teisės aktų, reglamentuojančių paramos teikimą ir administravimą, reikalavimus, jai gali būti taikomos sankcijos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja, žinodama prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su projekto įgyvendinimu ir paramos lėšų įsisavinimu, pažeidusi šiuos įsipareigojimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, negalėjo tikėtis, kad NMA jų nevertins, kaip pažeidimų ir netaikys atitinkamų sankcijų.

6.       Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei sąsajas tarp paramos gavėjų, kai jų projektus sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, asmeninis ryšiai, NMA teigia, kad nustatyti požymiai liudija sąmoningą veiksmų derinimą, todėl konstatuoja, kad buvo dirbtinai sukurtos sąlygos gauti paramą. Susiję paramos gavėjai, dirbtinai padaliję investicijas keletui projektų, sukūrė teisinę struktūrą, leidusią apeiti nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus apribojimus, dėl to projektai neprisideda prie Europos Sąjungos paramai keliamų tikslų pasiekimo. Pareiškėja įgijo nepagrįstą pranašumą prieš kitus paramos gavėjus ir įmones, nes dvigubai didesnė nei leidžiama paramos suma buvo sukoncentruota tos pačios asmenų grupės rankose, taip buvo pažeisti ne tik Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalis ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalis, priemonės tikslai, bet ir sąžininga konkurencija. Prekių, paslaugų ir atitinkamų piniginių sumų cirkuliacija įmonių grupės viduje neprisidėjo prie kaimo ekonomikos įvairinimo ir smulkiojo verslo kaimo vietovėje plėtros taip, kaip apibrėžia priemonės tikslai ir rodiklis.

7.       Pareiškėja, ginčydama atskirų aplinkybių vertinimą, neįrodė jokio kito realaus, racionalaus ir teisės aktus atitinkančio tikslo bei nepaneigė aptartų aplinkybių visumos pagrindu konstatuoto pažeidimo. Pareiškėja turėjo pakankamai galimybių pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, patvirtinančius, kad jos veiksmai gali būti pateisinami kitaip, nei vien pranašumo, neatitinkančio priemonės tikslų, įgijimu, tačiau tokių argumentų nepateikė. Nustatytas pažeidimas sudaro pagrindą skirti pareiškėjai sankciją – neteisėtai gautos paramos grąžinimą ir paramos sutarties nutraukimą.

III

        Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas A. L. prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

IV

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1.       2010 m. lapkričio 12 d. pareiškėja pateikė NMA paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ (1 t., b. l. 148–172).

2.       2011 m. rugsėjo 5 d. NMA ir pareiškėja sudarė paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeisdama paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų (1 t., b. l. 25–41).

3.       Vykdydama projektą pareiškėja su pardavėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugpjūčio 29 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42–44, 52–53), pagal kurią įsigijo: 1) frezavimo stakles (duomenys neskelbtini); 2) obliavimo stakles (duomenys neskelbtini); 3) plačiajuostes šlifavimo stakles (duomenys neskelbtini); 4) penkių ašių mechaninį apdirbimo centrą (duomenys neskelbtini).

4.       2016 m. birželio 8 d. atlikta paraiškos patikra vietoje (1 t., b. l. 192–193). Į klausimą „Ar veiklos nevyksta tose pačiose patalpose, kadangi Projektų įgyvendinimo vieta nurodyta ta pati <...>“ atsakyta „Taip“, teigiamai taip pat atsakyta į klausimą „Patikrinti Projekto visas įsigytas investicijas (išskyrus bendrastatybinius darbus) ar jos atitinka su nurodytomis MP ir tai užfiksuoti fotonuotraukose. Paraiškos patikros vietoje ataskaitoje Nr. V-VV-0836675 (1 t., b. l. 192–193) nurodyta, jog patikros atlikimo dieną pareiškėjos gamybos patalpose aptikti septyni įrengiaii. Keturi įrenginiai (plačiajuostės šlifavimo staklės, frazfavimo staklės, obliavimo staklės ir penkių ašių mechaninis apdirbimo centras) ir trys įrenginiai (obliavimo staklės, 6 velenų keturpusės obliavimo staklės ir gręžimo staklės) priklauso pareiškėjai. Patikros metu visi įrenginiai buvo išjungti, darbuotojų darbo vietose nebuvo.

5.       NMA 2016 m. birželio 9 d. pareiškėjai el. paštu nurodė, jog yra atliekamas jos vykdomo projekto pažeidimo tyrimas. El. laišku atsakovė prašė pateikti paaiškinimus į jos nurodytas aplinkybes (pvz., dėl to, jog sutampa pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto įgyvendinimo vieta (adresas), taip pat sutampa minėtų bendrovių pastato nuomotojas; sutampa vykdoma veikla, užsakovai yra tie patys; sutampa pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai; abiejų bendrovių paraiškos pateiktos tą pačią dieną, jos abi veiklos iki paraiškos pateikimo nevykdė, kodėl patikros vietoje metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys įrenginiai buvo pareiškėjos teritorijoje, atsakovė prašė pateikti sąskaitas-faktūras, patvirtinančias, jog už jas buvo atsiskaityta, taip pat pateikti kratos protokolą ir darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2016 m.) (1 t., b. l. 64–68).

6.       2016 m. lapkričio 18 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo NMA nusprendė, kad pareiškėja turi gražinti 478 212,99 Eur išmokėtų paramos lėšų, kadangi pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta parama viršija maksimalią bendrą paramos sumą. Taip pat nuspręsta nutraukti paramos sutartį (1 t., b. l. 18–24). NMA nustatė šiuos pareiškėjos tariamai padarytus pažeidimus: 1) pareiškėjos veikla vykdoma tuo pačiu adresu kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) pareiškėjos patalpose buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti įranga; 3) pareiškėja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo savo produkciją tai pačiai įmonei; 4) pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų ir akcininkų istorijoje figūravo tie patys asmenys; 5) pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektuose dalyvavo tie patys tiekėjai (rangovai); 6) pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros buvo identiškos, vienodi prekių pavadinimai, tuo tarpu dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų – faktūrų serijos numerių prasideda „GJ“, kita dalis „BM“, o prekių pavadinimai vienodi. NMA, įvertinusi šias aplinkybes, nusprendė, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą, dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą. Sprendime nurodyta, kad dirbtinės sąlygos pasireiškia sukuriant paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą – gauti didesnę maksimalią paramos sumą, nei nustatyta vienam paramos gavėjui. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinamų projektų tikslas buvo dirbtinai išskaidyti projektus, siekiant pasisavinti kuo didesnę paramos sumą (bendrai įmonėms skirta 1 726 400 Lt (500 000 Eur) (pareiškėjai) + 1 477 307 Lt (427 857,68 Eur) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) = 3 203 707 Lt (927 857,68 Eur)). Atsakovė skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėja pažeidė 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) II dalies 4 straipsnio 3 punktą ir 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 65/2011 (toliau – ir Reglamentas Nr. 65/2011) 4 straipsnio 8 dalį. 

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartyje šią administracinę bylą sustabdė, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2931-463/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00886-2017-5). Pažymėtina, jog VAAT 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2931-463/2017 UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl NMA sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiais administracinis teismas (toliau – ir LVAT) sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. 2020 m. kovo 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1160-426/2020 VAAT UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, jog sutinka su atsakovės atliktu vertinimu ir pritaria jos pozicijai, jog sukurtas abiejų bendrovių veiklos modelis, gavus maksimalią paramą dviem projektams, sudarė kliūtis kitiems galimiems paramos gavėjams, kurie buvo sąžiningi ir ketino vykdyti veiklą pagal nustatytus priemonės tikslus, gauti paramą. Teismas konstatavo, jog NMA, atlikdama tyrimą, įrodė ir Sprendime išsamiai atskleidė aplinkybes, patvirtinančias, kad šiuo atveju vienas projektas buvo suskaidytas į du. Toks suskaidymas formaliai paramos kriterijus atitinkančius projektus negali būti laikomas atitinkančiu suteiktos paramos tikslus. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjos argumentai nepaneigė atsakovės nustatytų faktų, o aplinkybė, kad NMA pritarė prašymui keisti projekto vykdymo vietą ar išmokėjo paramą, nepašalina atsakovės pareigos, nustačius visų kitų aplinkybių visumą, konstatuoti pažeidimą. LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020 VAAT sprendimą paliko nepakeistą.

V

1.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti NMA Sprendimą, kuriuo atsakovė nurodė pareiškėjai grąžinti 478 212,99 Eur paramos sumą (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 6 punktą).

2.       Teismas pirmiausia pabrėžia, kad ši administracinė byla buvo sustabdyta tol, kol įsiteisės sprendimas administracinėje byloje, kurios teisminio proceso numeris yra 3-61-3-00886-2017-5 (žr. VAAT 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį (3 t., b. l. 30-36), nes toje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jų vertinimas turi svarbią reikšmę nagrinėjant šią administracinę bylą.

           Paminėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartyje adm. byloje Nr. eA-4094-968/2020 (žr. tos nutarties 26 punktą) nurodė, kad „Agentūra Sprendime nustatė, kad pareiškėjas ir UAB „GJ Baldai“ dirbtinai išskaidė projektus, siekiant pasisavinti kuo didesnę paramos sumą, todėl pareiškėjas pažeidė Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies ir Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 13.2.3 ir 14 punktų nuostatas“. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino prejudicinius faktus, įpareigojančius Vilniaus apygardos administracinį teismą šioje administracinėje byloje juos vertinti tapačiai, t. y. kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „GJ Baldai“ dirbtinai išskaidė projektus, siekiant pasisavinti kuo didesnę paramos sumą.

Paminėtina, kad ir šioje administracinėje byloje skundžiamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėja kartu su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ dirbtinai išskaidė projektus, siekiant pasisavinti kuo didesnę paramos sumą, t. y. veikė nesąžiningai, todėl, be kita ko, pažeidė Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies nuostatas, be kita ko, kad, kai nustatoma, kad siekdami įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, paramos gavėjai dirbtinai sukūrė tokioms išmoks gauti reikalingas sąlygas, jiems išmokos neskiriamos. Vadinasi, vadovaujantis prejudiciniais faktais, nustatytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartyje adm. byloje Nr. eA-4094-968/2020, bei įtvirtintais ir skundžiamame Sprendime, taip pat Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies minėtąja nuostata, pagal kurią išmokos apskritai turėtų būti neskiriamos, o paskirtos – susigrąžintos, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai pritaikė 100 proc. išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. 478 212,99 Eur paramos sumą. Pareiškėjos atstovo teismo posėdyje išreikšta pozicija, kad dirbtinas sąlygų sukūrimas leido gauti susitarusioms bendrovėms (pareiškėjai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) dvigubai didesnes išmokas, todėl šioje byloje galimai būtų įmanoma svarstyti, ar tik pareiškėjai skirta išmoka galėtų būti palikta, nėra pagrįsta, nes, kaip minėta, pagal Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies minėtąją nuostatą išmokos apskritai turėtų būti neskiriamos, o paskirtos – susigrąžintos. 

3.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 143 „Dėl UAB „GJ Baldai“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos III krypties „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, 

nusprendžia:

Pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ Baldai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                 Jovita Einikienė

     Violeta Petkevičienė

      Ernestas Spruogis