Civilinė byla Nr. 2-887/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01743-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. B2-2798-273/2012 (N. 1095-273/2013) pagal pareiškėjos V. Š. skundą suinteresuotiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei vaistinė „Alijošius“, I. I., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, uždarajai akcinei bendrovei „Limedika“, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, akcinei bendrovei DNB bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Alaja“ ir Ko dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėja (kreditorė) V. Š. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2012 m. lapkričio 14 d. BUAB „Alijošius“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą dėl BUAB „Alijošius“ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0048 kv.m. (48/591 dalis) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sumažintos pardavimo kainos nustatymo 135 000 Lt plius PVM (jei turtas PVM objektas) bei įpareigojimo administratorių organizuoti šio turto pardavimo varžytynes, apie varžytynes skelbiant viešai spaudoje bei internete.

Pareikšto skundo reikalavimų užtikrinimui pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti BUAB „Alijošius“ administratoriui vykdyti 2012 m. lapkričio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą ir pardavinėti iš varžytynių BUAB „Alijošius“ nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0048 kv.m. (48/591 dalis) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad bankroto administratoriui pardavus turtą iš varžytynių sąžiningiems tretiesiems asmenims už 135 000 Lt (ar mažesnę) kainą, nebūtų įmanoma įgyvendinti teismo sprendimo, kuriuo skundas būtų tenkintas ir turto pardavimo kaina (135 000 Lt) būtų pripažinta nepagrįsta. Turtą įsigijus tretiesiems sąžiningiems asmenims, nebetektų prasmės naujos turto pardavimo kainos ir pardavimo tvarkos nustatymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (b.l. 58-59). Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje vienas iš ypatumų yra tas, kad jos taikomos atsižvelgiant ne tik į prašymą padavusių, bet ir į kitų įmonės kreditorių interesus. Turtas, dėl kurio pardavimo pareiškėja pateikė skundą, buvo pradėtas pardavinėti po 2012 m. balandžio 5 d. įvykusio kreditorių susirinkimo, tačiau iki šiol nėra parduotas. Todėl teismas sprendė, kad taikant prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pakankamai ilgai besitęsiantis BUAB  vaistinė „Alijošius“ bankroto procesas dar labiau užsitęstų, o tai gali sukelti neproporcingai sunkias pasekmes. Teismo nuomone, nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas savaime nereiškia, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas bus tuoj pat įvykdytas ir taip bus apsunkintas galimo teigiamo pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymas. Šiuo atveju pritaikius pareiškėjos (kreditorės) prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti ekonomiškumo, proporcingumo, interesų pusiausvyros ir teisingumo principai, nes tokiu atveju būtų praktiškai sustabdytas įmonės bankroto procesas ir paneigtas šio proceso operatyvumo principas, o tuo pačiu – pažeistos kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį  argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja V. Š. (toliau – apeliantė) prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (b.l. 60-62). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vien aplinkybė, kad turtas gali pereiti tretiesiems asmenims už nepagrįstai mažą kainą, sudaro pagrindą sustabdyti turto realizavimo veiksmus, kol bus išspręstas kilęs ginčas, nes to nepadarius gali būti padaryta žala bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams. Be to, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, turtas gali būti parduotas už ginčijamą kainą, o jeigu apeliantės skundas būtų patenkintas, kiltų pagrindas ginčyti administratoriaus ir trečiojo asmens sudarytą sandorį arba reikalauti žalos atlyginimo.
2. Bankrutuojančios įmonės kreditorių interesas yra ne kaip galima greičiau parduoti turtą, bet turtą parduoti už kaip galima didesnę kainą. Todėl operatyvumo principas neturi nusverti arba akivaizdžiai dominuoti prieš kreditorių interesų pusiausvyros ir teisingumo principus. Be to, pardavus turtą iš varžytynių pirmiausia bus atsiskaityta su bankroto administratoriumi, o likusi suma bus perduota bankui kaip kreditoriui, kurio reikalavimo įvykdymas užtikrintas hipoteka. Todėl  likusių bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimui pinigų neliks ir jų interesai nuo turto pardavimo kainos ar turto pardavimo iš varžytynių sustabdymo niekaip nenukentės.
3. Apeliantės interesas yra akivaizdus, nes ji yra laidavusi už BUAB „Alijošius“ prievolių bankui įvykdymą, todėl likusią iš turto pardavimo negrąžintą pinigų sumą bankui privalės grąžinti apeliantė. Šitų aplinkybių teismas, svarstydamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėjo.
4. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl rašytinių įrodymų – Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos ir nekilnojamojo turto brokerės pranešimo, nors šie rašytiniai įrodymai yra pakankami, kad būtų panaikinta skundžiama nutartis ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

            Atsakovo administratorius atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliantė be pagrindo skundžia kiekvieną kreditorių susirinkimo nutarimą, vilkina bankroto procesą, tokiu būdu trukdo turto pardavimo procesą. Sutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais.

Trečiasis asmuo I. I. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 69-73). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantė skundžia visus su turto pardavimu susijusius BUAB „Alijošius“ kreditorių susirinkimų nutarimus, taip vilkindama procesą ir didindama administravimo išlaidas. Turto pardavimo sustabdymas dėl vienos kreditorės intereso pažeistų visų kitų kreditorių, tarp jų ir hipotekos turėtojo interesus ir būtų neproporcingas daugumos kreditorių ir bankrutuojančios įmonės tikslams.
2. BUAB „Alijošius“ kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimą balsų dauguma dėl parduodamo turto minimalios kainos patvirtinimo, rėmėsi turto vertinimo ataskaita, o vėliau – pagrindinio kreditoriaus, hipotekos turėtojo pasiūlyta sumažinta 135 000 Lt kaina. Atsižvelgiant į tai, kad parduodamam turtui šiuo metu rinkoje nėra paklausos, todėl tik kreditorių susirinkimas gali nuspręsti, kiek objektyviai gali būti mažinama parduodamo turto kaina, kad šį turtą galima būtų realizuoti.
3. Apeliantės asmeninis interesas negali nusverti proceso operatyvumo principo bei kitų kreditorių interesų parduoti turtą kuo greičiau už kiek galima didesnę kainą. Apeliantė neįrodė, kad turto pardavimo kaina galėtų būti didesnė.

IV.              Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl BUAB „Alijošius“ 2012 m. lapkričio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo BUAB „Alijošius“ nekilnojamojo turto – patalpų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina sumažinta iki 135 000 Lt, teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas tuo, kad uždraudus BUAB „Alijošius“ administratoriui vykdyti 2012 m. lapkričio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą ir pardavinėti iš varžytynių BUAB „Alijošius“ minėtą nekilnojamąjį turtą, būtų pažeisti ekonomiškumo, proporcingumo, interesų pusiausvyros ir teisingumo principai, nes tokiu atveju būtų praktiškai sustabdytas įmonės bankroto procesas ir paneigtas šio proceso operatyvumo principas, o tuo pačiu – pažeistos kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai. Apeliantė, ginčydama skundžiamą nutartį, nurodo, kad vien aplinkybė, kad turtas gali pereiti tretiesiems asmenims už nepagrįstai mažą kainą, sudaro pagrindą sustabdyti turto realizavimo veiksmus, kol bus išspręstas kilęs ginčas, nes to nepadarius gali būti padaryta žala bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus.

Taigi, kreditorė (apeliantė) skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo teikia visų pirma siekdama, kad BUAB „Alijošius“ ginčo turtas būtų parduotas už didesnę kainą negu nutarta kreditorių susirinkime. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, nėra nagrinėjamas klausimas dėl ginčo esmės, nagrinėjamu atveju – ar kreditorių susirinkimo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų nagrinėjamu atveju bankrutuojančios įmonės kreditoriams, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o skundas būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o skundas – atmestas. Šiuo atveju akivaizdu, kad teismui patenkinus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo nutarties įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomu, nes pardavus BUAB „Alijošius“ ginčo turtą už 2012 m. lapkričio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nustatytą kainą, jau nebebūtų įmanoma šio turto parduoti už didesnę kainą, ko siekia laikinąsias apsaugos priemones prašiusi pritaikyti kreditorė. Taigi, tokio teismo sprendimo reikšmė neabejotinai būtų iš esmės sumenkinta. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių interesas yra ne tik ir ne tiek greitesnio turto pardavimo, bet ir turto pardavimo už kaip galima didesnę kainą. Todėl vien bankroto procedūrų operatyvumo principas, tik kuriuo skundžiamoje nutartyje iš esmės rėmėsi pirmosios instancijos teismas, neturi nusverti arba akivaizdžiai dominuoti prieš kreditorių interesų apgynimo ir teisingumo principus.

Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymu užtikrinti galimo kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d., 185 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, tokiu būdu skundo nagrinėjant bylą iš esmės patenkinimo atveju būtų užtikrinti ne tik apeliantės, bet ir bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisės ir teisėti interesai, o ekonomiškumo, proporcingumo, interesų pusiausvyros ir teisingumo principai nebus pažeisti (CK 1.5 str., CPK 145 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – uždraudžia BUAB „Alijošius“ administratoriui vykdyti 2012 m. lapkričio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą ir pardavinėti iš varžytynių BUAB „Alijošius“ nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0048 kv.m. (48/591 dalis) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais, 

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - uždrausti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alijošius“ administratoriui vykdyti 2012 m. lapkričio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą ir pardavinėti iš varžytynių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alijošius“ nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0048 kv.m. (48/591 dalis) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjai                                                                      Audronė Jarackaitė

                                                                                           Nijolė Piškinaitė

                                                                                    Alvydas Poškus