Administracinė byla Nr. I-824-162/2013
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00438-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija 38, 74
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Ingai Vasiliauskienei, 2013 m. birželio 18 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei R. M. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 277,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d.
Pareiškėjas prašyme nurodo, jog Vietos savivaldos įstatymo (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-620 redakcija) 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra viena iš savivaldybių funkcijų. Rinkliavų įstatymo (2008 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. X-1811 redakcija) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų, o 12 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44, pakeistu 2008 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. T14-127 (vėlesni pakeitimai 2009 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-16; 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T1-9; 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. T1-92) patvirtinti Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Neringos savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. 2007 m. gruodžio 20 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-225 buvo pritarta Koncesijos sutarčiai „Dėl Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“, kuria UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui buvo suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Neringos savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Pagal Nuostatų 18 punktą pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Mokėjimo pranešimus formuoja bei teikia mokėtojams KRATC (Nuostatų 30 ir 31 punktai), o vietinė rinkliava turi būti sumokėta į pareiškėjo surenkamąją sąskaitą. Minėtos įstatymų bei teisės aktų nuostatos pagrindžia KRATC reikalavimo teisėtumą, t.y. pareiškėjo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pažymi, kad Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose Nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu.
Nurodo, kad atsakovė nėra sumokėjusi pareiškėjui 277,00 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už nuosavybės teise priklausiusią negyvenamąją patalpą – poilsio patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kuri Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis atsakovei priklausė nuo 2002 m. gruodžio 20 d. iki 2009 m. vasario 10 d. Atsakovė vietine rinkliava apmokestinta už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. pagal turimą nekilnojamąjį turtą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal nuosavybės teise priklausančio turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimų patalpų paskirtis – poilsio, todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas Viešbučių ir poilsio paskirties pastatams iki 1000 m2 bendrojo ploto taikomas tarifas. Atsakovei buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovė į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl susidarė 277,00 Lt įsiskolinimas. Pažymi, kad atsakovo atžvilgiu Neringos savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.
Pareiškėjo atstovė Inga Vasiliauskienė prašo prašymą patenkinti. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. negyvenamosios poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė buvo R. M. Preliminarioji poilsio patalpų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria remiasi atsakovė, nebuvo įregistruota viešame registre, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes minimos poilsio patalpos naujam savininkui perėjo pagal turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.
Atsakovė, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 28), į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nepraneštos, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.
Atsakovė atsiliepime (b.l. 15) nurodė nesutinkanti su prašymu, nes poilsio patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), preliminariąja sutartimi 2006 m. liepos 12 d. pardavė, o naujasis savininkas naudojosi patalpomis ir įsipareigojo apmokėti visus mokesčius (sutarties 3.2 punktas). 2006 m. gruodžio 15 d. naujajam savininkui buvo perduota ir su šiuo turtu susijusi dokumentacija. Nurodo, jog poilsio patalpomis nesinaudoja, iš pareiškėjo bei kitų patalpas aptarnaujančių įmonių negavo jokių sąskaitų ar pranešimų.
Atsakovė, dalyvaudama 2013 m. birželio 4 d. teismo posėdyje (b.l. 27), su pareiškėjo prašymu nesutiko analogiškais motyvais.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovei teismo posėdyje nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44, pakeistu 2008 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. T14-127 (su vėlesniais pakeitimais 2009 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-16; 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T1-9; 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. T1-92) patvirtinti Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Neringos savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-226 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Teismas, taikydamas įstatymų nuostatas, vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo mėn. 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Neringos savivaldybės taryba 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 patvirtino Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 7 punktas numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Neringos savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Komunalinių atliekų surinkimui nepriskiriamas sanitarinis, rankinis ar mechaninis teritorijų valymas. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Nuostatų 8 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčias Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Nuostatų 25 punktas numato, kad nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams nustatomi vietinės rinkliavos dydžiai pagal turimą nekilnojamojo turto plotą (Priedas Nr. 2). Jei nekilnojamojo turto paskirtis VĮ Registrų centro duomenų bazėje neatitinka realios paskirties, vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti pakeistas Priede 2 numatytas rinkliavos dydis. Visiems komunalinių atliekų turėtojams savivaldybės teritorijoje, kuriems teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, numatomi vietinės rinkliavos dydžiai, kai vienos tonos surinkimo ir sutvarkymo kaštai yra 262,37 Lt, o atliekų susidarymo kiekis pagal veiklos rūšis (Nuostatų 24 punktas). Pagal Nuostatų 18 punktą pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 29-37 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pagal vietinės rinkliavos registro duomenis KRATC kiekvienais metais parengia ir iki sausio 15 d. išsiunčia nustatytos formos mokėjimo pranešimą apie mokėjimo laikotarpiu mokėtojui taikomą vietinės rinkliavos dydį (Nuostatų 30, 31 punktai). Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iš karto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. (Nuostatų 34 punktas)
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovei Neringos savivaldybės teritorijoje nuosavybės teisė priklausė negyvenamoji patalpa – poilsio patalpa, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), todėl ji pagal Nuostatų 8 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis minėtos patalpos atsakovei priklausė nuo 2002 m. gruodžio 20 d. iki 2009 m. vasario 9 d., patalpų bendras plotas 113,98 kv. m. Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-955 (b.l. 8) patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. yra 277,00 Lt. Atsakovei buvo siųstas mokėjimo pranešimas dėl minėto dydžio įsiskolinimo sumokėjimo (b.l. 11). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, turimų patalpų paskirtis – poilsio, todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas Viešbučių ir poilsio paskirties pastatams iki 1000 kv.m. bendrojo ploto taikomas tarifas. Mokėtina vietinė rinkliava pagal teikiamus mokėjimo pranešimus apskaičiuota pagal turimo turtinio vieneto plotą, vadovaujantis Nuostatų 1 priedo 6 punktu.
Atsakovė teigia, kad 2006 m. liepos 12 d. preliminariąja sutartimi bei 2006 m. gruodžio 15 d. dokumentų perdavimo aktu poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), naudojimosi teisė perėjo G. P. ir V. P., todėl ji neturinti mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
2006 m. liepos 12 d. preliminariosios sutarties turinys (b.l. 16-17) patvirtina, jog šia sutartimi R. M. ketino parduoti G. P. ir V. P. poilsio patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Ketinamo parduoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2007 m. sausio 12 d. (sutarties 2.1 punktas). Pagal sutarties 3.2 punktą būsimiems pirkėjams suteikta teisė neatlygintinai naudotis patalpomis iki bus sudaryta ir patvirtinta patalpų pirkimo-pardavimo sutartis, o sutarties 3.3 punktas numatė, kad nesudarius patalpų pirkimo-pardavimo sutarties, teisė neatlygintinai naudotis patalpomis pasibaigia. 2006 m. gruodžio 27 d. sutartimi (b.l. 18-19) įsipareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį terminas pratęstas iki 2008 m. gruodžio 30 d., o 2006 m. gruodžio 15 d. aktu (b.l. 20) G. P. atstovui perduoti minėtų patalpų dokumentai.
Civilinio kodekso 4.21 straipsnis numato, kad daiktinėms teisėms į nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis rėžimas, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Daiktinė teise – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš jų (Civilinio kodekso 4.20 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. birželio 21 d. Nr. IX-391) 12 straipsnio 1 punktas numato, kad nekilnojamojo turto registre registruojami sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ar kiti dokumentai, parengti remiantis šio duomenų banko duomenimis, yra vienintelė oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre faktą. Civilinio kodekso 4.27 straipsnio 2 dalis numato, jog nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre.
Aptarta preliminarioji sutartis viešame registre nebuvo įregistruota, per joje nustatytą terminą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis taip pat nebuvo sudaryta, o nekilnojamasis turtas – poilsio patalpos – vienam iš preliminariosios sutarties dalyvių – G. P. – perėjo pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą 2009 m. vasario 10 d.(NTR centrinio duomenų banko išrašo 4.1 punktas).
Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu bei faktiniais duomenimis, laikytinas teisiškai nepagrįstu atsakovės nesutikimas mokėti privalomąją vietinę rinkliavą, šį nesutikimą argumentuojant preliminariosios sutarties 3.2 punktu.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atžvilgiu Neringos savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina 277,00 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjui.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovės R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 277,00 Lt (du šimtus septyniasdešimt septynis litus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Dalia Gumuliauskienė