Civilinė byla Nr. e2-5195-1026/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01255-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4; 2.6.8.1; 2.6.8.9; 2.6.11.1; 3.2.6.1

  (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė,

sekretoriaujant Viktorijai Klizienei, Karolinai Šuliokienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams advokatei Jolantai Špakauskaitei, vadovui M. D.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams advokato padėjėjui Arminui Magylai, advokatei Rimantei Tamulytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) UAB 20 255,40 Eur skolą, 17,76 Eur palūkanų, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų, vadovaujantis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d. nuostatomis, 8 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2019-11-20 tarp UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Ieškovas) ir tuometinės UAB (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini) UAB, toliau – Atsakovas) (UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. pabaigoje buvo reorganizuota prijungiant ją prie UAB (duomenys neskelbtini), kuri 2019-12-30 pakeitė pavadinimą į (duomenys neskelbtini), UAB, o 2020-10-27 dar kartą pakeitė pavadinimą į (duomenys neskelbtini) UAB) buvo sudaryta Sandėliavimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui nuosavybės teise priklausančių prekių priėmimo, tvarkymo ir sandėliavimo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), paslaugas pradedant teikti nuo 2019-12-15 d. Ieškovas 2020-12-31 d. atsakovui apmokėjimui pateikė 2020-12-31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 20 255,40 EUR sumai už rezervuotą 2000 (FIN (duomenys neskelbtini)100) palečių saugojimo vietą sandėlyje už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2020-12-31. Atsakovui atsisakant apmokėti pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą Ieškovas kreipiasi į teismą dėl pagrindinio įsiskolinimo – 20 255,40 EUR skolos pagal 2020-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą Serija (duomenys neskelbtini)  Nr. (duomenys neskelbtini), palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio bei išlaidų advokato pagalbai priteisimo.

3.       Ieškovas dublike nurodė, kad 2019-11-20 d. šalių sudaryta Sandėliavimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo terminuota, t.y. sudaryta terminui iki 2020-12-31. Sutartyje taip pat yra aiškiai numatytos jos nutraukimo sąlygos. Sutartyje nustatyta tvarka sutartis ankščiau termino nebuvo nutraukta. Atsakovo 2020-11-27 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo nesukėlė ir negalėjo sukelti teisinių pasekmių, kadangi sutartis nenumato tokio vienašališko sutarties nutraukimo. Sutartis nesibaigė ir negalėjo baigtis prieš terminą, kaip teigia atsakovas „dėl aplinkybių, už kurias saugotojas neatsako“, kadangi nepagrįstas atsakovo pranešimas apie Sutarties nutraukimą (pareikštas nesant tam teisinio pagrindo), nėra ir negali būti laikoma ta sutarties pasibaigimo aplinkybe, „už kurią saugotojas neatsako“ CK 6.840 str. 3 d. prasme. Be to, LR CK 6.840 str., kurio 3 dalimi remiasi atsakovas, 6 dalis aiškiai įtvirtinta, kad šio straipsnio taisyklės taikomos, jeigu sutartis nenustato ko kita. 2020-12-01 d. ieškovo el. laiškas patvirtina, kad ieškovas nesutiko su sutarties nutraukimu prieš terminą, nurodė, kad Sutartis nenumato galimybės vienašališkai nutraukti sutartį nesant tam teisinio pagrindo. Mano, kad šalių rašytinės sutarties tekstas ir šalių atlikti veiksmai vykdant sutartį įrodo, jog tarp šalių buvo susiklostę iš esmės sandėliavimo teisiniai santykiai su papildomų atlygintinų paslaugų (prekių iškrovimo, pakrovimo, atrinkimo) bei tuo pačiu terminuotos sandėlio ploto (2000 paletinių vietų) nuomos elementais. Sutarties 2.3 skyriaus 6 p. aiškiai numatyta, kad ieškovas įsipareigoja rezervuoti atsakovui 2000 paletinių vietų sandėlio plotą terminui iki 2020-12-31. Šis ieškovo įsipareigojimas nėra siejamas su faktiniu atsakovo prekių sandėliavimu. Analogiškai kaip ir nuomos atveju – nuomos mokestis turi būti mokamas nepriklausomai nuo to ar nuomininkas faktiškai naudojasi nuomojamomis patalpomis, t.y. mokestis iš esmės mokamas už galimybę jomis naudotis. Atsakovas, neatsiskaitydamas su ieškovu už 2020 m. gruodžio mėn. jam rezervuotą sutartyje numatytą sandėliavimo plotą, pažeidžia sutartį. Ieškovas sutartį vykdė – sutartyje nustatytą sandėliavimo plotą buvo rezervavęs atsakovui iki 2020-12-31, todėl atsakovas privalo vykdyti autartyje numatytą pareigą už tai sumokėti, nepaisant to, kad nusprendė savo prekių 2020 m. gruodžio mėn. Todėl mano, kad ieškinys turi būti tenkinamas.

4.       Ieškovo atstovas M. D. teismo posėdžiuose paaiškino, kad jie yra logistikos įmonė, kuri atlieka sandėliavimą, krovos darbus ir viską, kas susiję su pervežimais. Jis yra bendrovės vadovas nuo 2021 m. vasario 1 d. Bendrovė nėra labai turtinga, negalėjo pasistatyti ar įsigyti patalpų iš savo lėšų, todėl sandėliai buvo išnuomoti. Kadangi (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone buvo pastatyti naujo tipo sandėliai, todėl sandėlių atstovė, UAB (duomenys neskelbtini) atstovė pasiūlė „priglausti“ dar vieną klientą, įmonę (duomenys neskelbtini), kurie ieškojo papildomos vietos, kur laikyti prekes. Sutartį sudarinėjo jis ir tame dalyvavo iš atsakovo pusės, tuometinis logistikos vadovas D. Š., o niekada, per visas derybas, nebendravo su T. D., nei su direktoriumi S. N. Ieškovas taip pat turi įsipareigojimus prieš (duomenys neskelbtini), todėl jie nebūtų patys pasirašę tokių įsipareigojimų su atsakovu, kad jie mažiausiai metams rezervuojasi vietą 2000 palečių iki metų galo, o po to bus peržiūrima sutartis. Atsakovas pagal sutartį įsipareigojo, kad jie mažiausiai metus laikys 2000 paletinių vietų. Pagal sutarties 2.10 skyriaus 1 punktą, kadangi jie gavo iš atsakovo pranešimą prieš mėnesį laiko, tai jie įsipareigojo laikyti iki 2020-12-31 d. Skola susidaro pagal sutartį, dėl to, kad jie įsipareigojo laikyti 2000 paletinių vietų. Jie į tą vietą negalėjo kito kliento atsivesti, nes jie įsipareigojo iki gruodžio 31 d. atsakovui. Atsakovas neturi teisės nutraukti sutartį anksčiau laiko. Rašytinio pasiūlymo sutartį pakeisti negavo, tik gavo pranešimą, kad sutartį nutraukia. Mano, kad atsakovas, sugalvojęs nutraukti sutartį turėjo sumokėti už sutartą laikotarpį. Krovinio sandėliavimas žymimas vienu žodžiu – sandėliavimas. Nebuvo išrašę tokių sąskaitų už ploto rezervaciją. Sandėliavimą ir rezervavimą jie laiko viena sąvoka. Šią sutartį ruošė tuometinės atsakovo pavadinimu (duomenys neskelbtini) teisininkai, tik jie, kiek reikėjo pasikoregavo su logistikos vadovu. Prašė ieškinį patenkinti.

5.       Ieškovo atstovė advokatė Jolanta Špakauskaitė papildomai paaiškino, kad palaiko reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Šiuo atveju sutartis yra terminuota, sutartis turi būti vykdoma. Nebuvo tokios galimybės nutraukti sutartį nuo gruodžio 1 d., nebent dėl esminio sutarties pažeidimo pagal sutarties 2.10 straipsnio 3 dalį, arba šalių susitarimu. Sutarties 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad tai yra automatinis sutarties pratęsimas. Buvo susitarimas iki gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad jeigu nepranešama iki gruodžio 1 dienos, kad nutraukia, tinkamesnis terminas, kad nebenori pratęsti, tai sutartis prasitęsia dar vieniems metams. Nebuvo galimybės sutarties nutraukti nuo gruodžio 1 d. Tai buvo ne tik ieškovo interesas, kad sutartis būtų tokiu terminu, bet buvo interesas ir atsakovo, kad jie visada turėtų galimybę tokį kiekį ir pasistatyti prekes. Sandėliavimas ir yra galimybė turėti plotą. Pakrovimas ar iškrovimas jau yra papildoma paslauga. Ar laikomos prekės ar ne, bet patalpos saugomos ir prižiūrimos. Atsakovai atsikirtimuose cituoja CK 6.848 straipsnį, bet tai ne tokia situacija, bei CK 6.840 straipsnį, bet to paties straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodoma, kad tos nuostatos taikomos jei sutartis nenustato ko kito. Tokie argumentai, kad tai realinis sandoris, kad turime žiūrėti kada prekes atvežė ir išvežė, tai neatitinka nei protingumo nei sąžiningumo principų, kadangi tam ir yra sutartis kaip garantija, kad prekes galima bet kada padėti. CK 6.840 straipsnyje formuluotė, kad sutartis numato ką kitą, tai šiuo atveju sutartis numato, kad atsakovas įsipareigoja sandėliuoti tokį kiekį tam tikru terminu. Kadangi pateikė sandėlių nuomos sutartį, matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo sutartis buvo sudaryta anksčiau 2019-11-20 d., nei ieškovas išsinuomojo 2019-11-29 sandėlius iš UAB (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad buvo svarbus poreikis turėtų klientą, o ne išsinuomoti didžiulius plotus, o tada ieškoti gal kam nors jų reikės. Ieškovas susidūrė su finansiniais sunkumais, nes negalėjo sumokėti UAB (duomenys neskelbtini). Sutartį sudarę asmenys nėra teisininkai, todėl kalbama apie žodžių sąvokas. Ieškovas tvirtino, kad plotą norėjo pernuomoti. Tai sutartyje įvardintas kaip sandėliavimas, tačiau sutarties 2.3 skirsnyje išdėstoma kaip šalys suprato sandėliavimą. Ieškovas turėjo užtikrinti, kad tas kiekis, tam terminui bus rezervuotas atsakovui. Tai reiškia, kad jis niekam kitam tuo terminui ploto nesuteiks, negalės perleisti. Būtent, kad šalys taip suprato santykius išgirdome iš apklausto liudyto D. Š., kuris tiesiogiai dalyvavo derybose ir atskleidė kokie tikrieji buvo šalių ketinimai. Sutartis turi būti aiškinama sutarties tekstą pasiūliusios šalies nenaudai. Šiuo atveju sutartį pasiūlė atsakovas. Todėl sutartis, jei iškiltų neaiškumai dėl termino, turi būti aiškinama ieškovo naudai. Paties atsakovo konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad jis sutiko su sutarties sąlygomis, kadangi lapkričio mėnesį jis tik trečdalį ploto užėmė, bet mokėjo už visą plotą - 2000 paletinių vietų. Paties atsakovo veiksmai patvirtina buvus tokį susitarimą. Tai atsakovo pranešimas ir sukėlė tokias pasekmes, kad sutartis nebuvo pratęsta, sąskaita už sausio mėnesį nebuvo rašoma. Iš visų bylos įrodymų galima daryti išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas ir turi būti patenkintas, ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos bei grąžintas sumokėtas depozitas, kuris nebuvo panaudotas.

Atsakovo argumentai, procesinė pozicija

6.       Atsakovas atsiliepime nurodė, jog atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu už visą faktinį prekių sandėliavimo laiką (nuo sutarties sudarymo iki prekių atsiėmimo ir sutarties nutraukimo 2020-11-27), būtent kaip numato CK 6.840 straipsnio 3 dalies normos. Tuo tarpu ieškiniu yra nepagrįstai reikalaujama priteisti tariamą skolą už 2020 m. gruodžio mėn. sandėliavimo paslaugas, nors tokios paslaugos - atsiėmus saugotinas / sandėliuotinas prekes ir nutraukus sutartį dar 2020-11-27 d. nebuvo ir objektyviai negalėjo būti suteiktos; visas prekes, kurios buvo sandėliuojamos pagal sutartį, atsakovas teisėtai atsiėmė 2020-11-27 (iki sutartyje numatyto termino) vadovaudamasis CK 6.848 str. įtvirtinta teise bet kuriuo metu atsiimti prekes nepriklausomai nuo to, suėjęs ar nesuėjęs sutartyje numatytas prekių sandėliavimo terminas. Kadangi sutartis yra realinė ir jos galiojimas yra susietas su prekių perdavimu, prekių atsiėmimas iš ieškovo kartu reiškia ir sutarties nebegaliojimą, kadangi nebėra sutarties objekto - saugotinų / sandėliuotinų prekių. Atitinkamai, turėdamas įstatymo (CK 6.848 str.) suteikiamą teisę atsiimti prekes anksčiau sutartyje įtvirtinto termino, atsakovas turėjo teisę atsiimdamas prekes kartu nutraukti ir sutartį, kas ir buvo padaryta, ieškovą informuojant apie tai 2020-11-27 pranešimu. Pagrindiniam ieškinio reikalavimui dėl tariamos skolos priteisimo esant nepagrįstam, kartu nepagrįsti yra ir išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų bei tariamos skolos išieškojimo išlaidų priteisimo. Visas prekes, kurias ieškovas sandėliavo pagal sutartį, atsakovas atsiėmė dar 2020­-11-27 bei sutartį nutraukė nuo 2020-11-30, ką patvirtina byloje esantis pranešimas. Ginčo dėl fakto, kad visas prekes atsakovas atsiėmė 2020-11-27, byloje nėra. Sutartis savo esme yra pasaugos sutarties rūšis, kurią reglamentuoja CK 6.851 - 6.862 str. teisės normos. Atitinkamai, sutarčiai yra taikytinos ir bendrosios pasaugą reglamentuojančios CK 6.830 - 6.850 str. teisės normos. Įvertinus tai, ieškiniu yra nepagrįstai reikalaujama priteisti tariamą skolą (atlygį), į kurią(-į) ieškovas neturi teisės, kadangi nuo 2020-11-27 sandėliavimo paslaugos nebebuvo teikiamos, t. y. prekės nebebuvo saugomos. Sutartis taipogi nenumato jokių neigiamų padarinių (pvz. netesybų taikymo) Atsakovui už Sutarties nutraukimą iki numatyto sandėliavimo termino. Atsakovas taipogi pabrėžia, kad reikalavimą priteisti deklaruojamas 40 Eur dydžio tariamos skolos išieškojimo išlaidas ieškovas grindžia remdamasis vien tuo, kad tokia suma yra įvardijama Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 2 d., numatančioje teisę į patirtų išlaidų kompensavimą. Akcentuotina, kad vien aptariamoje teisės normoje įtvirtinta galimybė reikalauti tokio dydžio kompensacijos pati savaime niekaip nepatvirtina, kad deklaruojamas 40 Eur dydžio išlaidas Ieškovas yra realiai patyręs - byloje nėra absoliučiai jokių tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (sąskaitų, mokėjimo kopijų ir kt.). Todėl ir šis ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas.

7.       Atsakovas triplike nurodė, jog sutartis yra realinė - jos galiojimas susietas su prekių perdavimu / atsiėmimu. Ieškovo teiginiai, esą sutartis yra mišri (sandėliavimo - atlygintinų paslaugų - sandėliavimo ploto nuomos), niekaip nekeičia šio ginčo esmės ir nepagrindžia byloje pareikšto reikalavimo, kadangi: 1) vyraujantis sutarties elementas yra prekių pasauga / sandėliavimas, dėl ko sutarčiai yra taikomos pasaugą / sandėliavimą reglamentuojančios teisės normos, numatančios teisę bet kada atsiimti sandėliuojamas prekes ir pareigą atsiskaityti tik už faktiškai sandėliuotas prekes (CK 6.848 str. ir 6.840 str. 3 d.); 2) Byloje pareikštas reikalavimas bet kuriuo atveju yra būtent dėl tariamos skolos už krovinio sandėliavimą 2020 m. gruodžio mėn., o ne už sandėlio ploto rezervaciją ar pan. Vien tai, kad sutartyje formaliai nėra aptarta CK 6.848 str. įtvirtinta teisė, savaime nereiškia, kad atsakovas šia teise negali pasinaudoti, ar kad pasinaudojimas ja nesukelia teisinių pasekmių. Mano, kad atsakovas visiškai teisėtai pasinaudojo CK 6.848 str. tiesiogiai numatyta teise atsiimti sandėliuojamas prekes anksčiau sutartyje numatyto termino, t. y. atsisakyti sandėliavimo / nebesandėliuoti prekių. CK 6.848 str. suteikia teisę atsakovui atsiimti sandėliuojamas prekes bet kuriuo metu - įskaitant ir anksčiau nei sutartyje numatytas terminas. Todėl ieškovas negali atsakovui uždrausti atsiimti sandėliuojamas prekes anksčiau termino, bei negali reikalauti kokių nors neigiamų teisinių padarinių taikymo atsakovo atžvilgiu už tai, kad atsakovas pasinaudojo šia įstatymo numatyta teise ir faktiškai atsiėmė sandėliuojamas prekes anksčiau termino. Kadangi sutartis yra realinė, pasinaudojimas CK 6.848 str. (t. y. sandėliuojamu prekių atsiėmimas) kartu reiškia ir sutarties nebegaliojimą, nes nebelieka esminio sutarties elemento - sandėliuotinų prekių. Būtent apie tokias teisines pasekmes Ieškovui ir buvo pranešta pranešimu, t. y. sutarties nutraukimą / nebegaliojimą nulėmė ne pats pranešimo pateikimas, o faktinis sandėliuojamų prekių atsiėmimas. Aukščiau išdėstytų argumentų visuma patvirtina, kad ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

8.       Atsakovo atstovai posėdžių metu nesutiko su ieškovės ieškiniu, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovas Arminas Magyla paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, palaiko savo argumentus, nurodytus savo procesiniuose dokumentuose bei pagrindžiančius ieškinio nepagrįstumą. Byloje pareikštas reikalavimas dėl skolos. Su tokiu reikalavimu atsakovas nesutinka dėl šių argumentų: 1) byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sandėliavimo sutartis nutraukta 2020 metų lapkričio mėnesį. Tą patį mėnesį atsakovas atsiėmė ir visas sandėliuotinas prekes. Todėl 2020 m. gruodžio mėnesį objektyviai nebuvo ko sandėliuoti ir atitinkamai ieškovo pateikta sutartis už 2020 m gruodžio mėnesį, iš kurios kildinamas ieškovo reikalavimas, yra išrašyta už sandėliavimo paslaugas, kurios nebuvo teikiamos, nes nebuvo ką sandėliuoti. Tuo tarpu už visas sandėliavimo paslaugas išrašyta sąskaita iki sandėliuotinų prekių atsiėmimo iki 2020 m. lapkričio mėnesio pabaigos atsakovas yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu. Reikalaujama priteisti tariamą skolą, kai nebuvo ko sandėliuoti ir sutartis dar lapkričio mėnesį buvo nutraukta. 2) ieškovas byloje esančius įrodymus interpretuoja savaip ir bando sudaryti nepagrįstą įspūdį, esą šalys buvo sutarusios ne dėl krovinio sandėliavimo, o dėl sandėlio ploto rezervavimo, jog nepriklausomai nuo to ar yra krovinys sandėlyje, vis tiek atsakovas turi mokėti. Tačiau pati ieškovo sąskaita yra ne už ploto rezervaciją, o už krovinio sandėliavimą. Tai pat ieškovo pozicijos nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Faktą, kad realus tikrasis šalių susitarimas, tai yra dėl krovinio sandėliavimo, o ne dėl ploto rezervavimo, patvirtina pats sutarties pavadinimas – „Sandėliavimo paslaugų sutartis“. Tai sutartis yra sandėliavimo paslaugų sutartis. Sutarties objektas pagal 2.1 punktą yra prekių priėmimo, tvarkymo ir sandėliavimo paslaugos. Taigi šalys aiškiai susitarė dėl paslaugų, kurios yra krovinio sandėliavimas. Ne ploto rezervacija, o sandėlio paslaugos, krovinio sandėliavimas. Sutartyje yra atskiras skyrius 2.3 „prekių sandėliavimas“, kuris reglamentuoja sandėliuotinų prekių priėmimą, perkėlimą, laikymo sąlygas ir apsaugą nuo vagysčių ir pan. Visi šie elementai - pavadinimas, 2.1 skyrius, 2.3 skyrius rodo, kad susitarimo esmė yra krovinio sandėliavimas. Pagal sutartį už prekių sandėliavimą mokėtinas atlyginimas pagal sandėliuojamų, iškraunamų, atrenkamų, pakraunamų prekių mato vienetus, o ne pagal sandėliuojamą plotą. Tai jau ketvirtas elementas rodo, kad buvo susitarta dėl prekių sandėliavimo. Sandėliavimo sutartis yra realinė, įsigalioja nuo sandėliuotino daikto perdavimo momento, atitinkamai nebesant sandėliuotino daikto, sutartis automatiškai nebegalioja. Nors sutartis buvo pasiūlyta atsakovų, tačiau ji buvo derinama tarp šalių. Mano, kad ieškinys pareikštas dėl skolos ir neturi pagrindo kalbėti apie ieškovo nuostolius dėl jų patirtų išlaidų dėl patalpų nuomos, nes nėra tokio reikalavimo

9.       Atsakovo atstovė Rimantė Tamulytė papildomai paaiškino, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka ir mano, kad jis neįrodytas. Ieškovas teigia, kad sutartis terminuota, nenumatė išankstinės nutraukimo tvarkos nesant sutarties pažeidimo ir todėl neva tai, į atsakovo pranešimas dėl prekių atsiėmimo ir vienašalis sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nesukelia pasekmių, o pati sutartis panašu yra kvalifikuotina ne kaip pasaugos sutartis, o kaip mišri sandėliavimo ir atlygintinių paslaugų sutartis ar tai terminuota sandėlio ploto nuomos sutartis ir kadangi sutartis buvo terminuota, jos esmė sandėliavimo ploto rezervacija, tai atlygis yra negautas. Mano, kad šie teiginiai nepagrįsti, kadangi 1) sutartis yra realinė ir jos galiojimas susietas su prekių perdavimo ir atsiėmimo momentu. Prekių atsiėmimas kartu reiškia sutarties negaliojimą, nes nėra pačio esminio sutarties elemento- sandėliuotinių prekių, kaip tą numato CK 6.648 straipsnis. Tai, kad šios teisės nėra atskirai aptartos sutartyje, savaime nereiškia, kad atsakovas negali pasinaudoti įstatymo nustatyta teise, kad pasinaudojimas ta teise nesukelia teisinių pasekmių; 2) ieškovo teiginiai, kad sutartis yra mišri, nepagrindžia byloje pareikšto reikalavimo, nes vyraujantis sutarties elementas yra prekių pasauga, sandėliavimas ir dėl to sutarčiai taikomos šiuos santykius reglamentuojančios teisės normos, kurios numato ir teisę bet kada atsiimti sandėliuojamas prekes ir pareigą atsiskaityti tik už faktiškai sandėliuotas prekes, t.y. CK 6.848 straipsnis ir 6.840 straipsnio 3 dalis. Bet kokiu atveju byloje yra pareikštas reikalavimas dėl tariamos skolos už krovinio sandėliavimą 2020 m. gruodžio mėnesį, o ne už sandėlio ploto rezervavimą; 3) atsakovo pranešimas dėl sutarties nutraukimo buvo sąžiningas civilinių santykių dalyvio veiksmas, leidžiantis šalims aiškiai suprasti situaciją, panaikinantis bet kokią ieškovo pareigą rezervuoti plotą atsakovo prekių sandėliavimui, net jei tokia pareiga laikoma esmine. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti už krovinio sandėliavimą, o ne už ploto rezervavimą. Pareikštas reikalavimas dėl neegzistuojančios skolos už realiai neteiktas prekių sandėliavimo paslaugas, o ne reikalavimas atsiskaityti už sandėlio ploto rezervaciją. Atsakovas turi teisę atsiimti prekes iki sutarties termino pabaigos ir nemokėti už paslaugas, o sutartį nutraukti. Ieškovas negali reikalauti už krovinio sandėliavimo paslaugas, kurios nebuvo suteiktos 2020 m. gruodžio mėnesį. Pasinaudojimas teise atsiimti prekes anksčiau laiko ir reiškia sutarties negaliojimą, nutraukimą. Atsakovas pranešdamas apie sutarties nutraukimą elgėsi pagal imperatyvias teises normas. Ieškovas šioje byloje nereiškė reikalavimo priteisti žalos, o reikalavimas yra dėl sąskaitos faktūros apmokėjimo, kuri yra už krovinio sandėliavimą. Todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo 3447,74 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

10.       Byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų T. D., D. Š. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019-11-20 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovas) ir tuometinės UAB (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini) UAB, toliau – atsakovas) buvo sudaryta Sandėliavimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui nuosavybės teise priklausančių prekių priėmimo, tvarkymo ir sandėliavimo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), paslaugas pradedant teikti nuo 2019-12-15 d. Pagal VĮ Registrų centras Juridinių asmenų išrašą UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. pabaigoje buvo reorganizuota prijungiant ją prie UAB (duomenys neskelbtini), kuri 2019-12-30 pakeitė pavadinimą į (duomenys neskelbtini), UAB, o 2020-10-27 dar kartą pakeitė pavadinimą į (duomenys neskelbtini) UAB. 2020-12-31 d. ieškovas atsakovui apmokėjimui pateikė 2020-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 20255,40 EUR sumai už rezervuotą 2000 (FIN (duomenys neskelbtini)100) palečių saugojimo vietą sandėlyje už laikotarpį nuo 2020-12-01 d. iki 2020-12-31 d. Kadangi atsakovas 2020-12-31 elektroniniu laišku informavo apie atsisakymą priimti minėtą PVM sąskaitą – faktūrą bei ją apmokėti, suėjus mokėjimo terminui, ieškovas prašo iš atsakovo ją priteisti teismine tvarka.

11.       Ginčo esmę sudaro tai, jog ieškovas mano, kad atsakovas neturėjo teisės nutraukti sutarties anksčiau termino ir turi sumokėti už visą sutartimi sulygtą sumą. Taip pat mano, kad sutartis kvalifikuotina kaip sandėliavimo su papildomais atlygintinų paslaugų (prekių iškrovimo, pakrovimo, atrinkimo) bei terminuotos sandėlio ploto (2000 paletinių vietų) nuomos sutarties elementais. Atsakovas ginčija ieškovo teiginius ir mano, kad 1) ieškovės ieškovas reikalauja neegzistuojančios skolos; 2) tarp šalių sudaryta sutartis yra pasaugos sutarties rūšis, kurią reglamentuoja CK 6.851 - 6.862 str. teisės normos. Kadangi 2020 m. gruodžio mėn. sandėliavimo paslaugoms nebuvus teiktoms, atitinkamai nėra ir jokio pagrindo reikalauti skolos (atlygio) priteisimo už tokias tariamas (neteiktas) paslaugas. Mano, kad vyraujantis sutarties elementas yra prekių pasauga / sandėliavimas, dėl ko sutarčiai yra taikomos pasaugą / sandėliavimą reglamentuojančios teisės normos, numatančios teisę bet kada atsiimti sandėliuojamas prekes ir pareigą atsiskaityti tik už faktiškai sandėliuotas prekes (CK 6.848 str. ir 6.840 str. 3 d.). Taigi ginčas iš esmės kilo dėl sutarties teisinio kvalifikavimo, sutarties sąlygų aiškinimo ir dėl atsakovo teisės nutraukti sutartį.

Dėl sutarties kvalifikavimo ir sutarties sąlygų aiškinimo.

12.       Sandoriai – yra sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ir panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

13.       Šiuo atveju ieškovas nurodo, kad tarp šalių buvo sudaryta sandėliavimo su papildomais atlygintinų paslaugų (prekių iškrovimo, pakrovimo, atrinkimo) bei terminuotos sandėlio ploto (2000 paletinių vietų) nuomos sutarties elementais, sutartis. Atsakovas gi mano, kad vyraujantis Sutarties elementas yra prekių pasauga / sandėliavimas, dėl ko sutarčiai yra taikomos pasaugą / sandėliavimą reglamentuojančios teisės normos, numatančios teisę bet kada atsiimti sandėliuojamas prekes ir pareigą atsiskaityti tik už faktiškai sandėliuotas prekes.

14.       Sandėliavimo dokumentų subjektai yra saugotojas – sandėlis ir prekių savininkai (davėjai). Prekių sandėliu laikomas juridinis asmuo (verslininkas), kurio pagrindinė veiklos rūšis yra saugoti prekes (CK 6.851 straipsnis). Sandėliavimo teisiniai santykiai reglamentuoti CK XLII skyriaus 2 skirsnyje (6.851–6.862 straipsniai). CK 6.851 straipsnyje, įtvirtinančiame prekių sandėliavimo sutarties sampratą, nustatyta, kad pagal prekių sandėliavimo sutartį prekių sandėlis (saugotojas) įsipareigoja už atlyginimą saugoti prekių savininko (davėjo) jam perduotas prekes ir išsaugotas grąžinti nurodytam asmeniui. Prekių sandėliavimo sutartis įforminama sandėliavimo dokumentu, t. y. dvigubo ar paprasto sandėliavimo liudijimu arba sandėliavimo kvitu (CK 6.856 straipsnis).

15.       Teismas su tokiu atsakovo argumentu, kad vyraujantis sutarties elementas yra prekių pasauga / sandėliavimas, dėl ko Sutarčiai yra taikomos pasaugą / sandėliavimą reglamentuojančios teisės normos, numatančios teisę bet kada atsiimti sandėliuojamas prekes ir pareigą atsiskaityti tik už faktiškai sandėliuotas prekes, nesutinka ir jį atmeta kaip nepagrįstą, kadangi iš nustatytų faktinių aplinkybių teismas padarė priešingą išvadą. Nors šioje byloje nustatyta, kad sandėliavimo liudijimas nebuvo išduotas, šalių rašytinės sutarties tekstas ir šalių atlikti veiksmai vykdant sutartį įrodo, jog tarp šalių buvo susiklostę ne tik sandėliavimo, bet ir su papildomais atlygintinų paslaugų (prekių iškrovimo, pakrovimo, atrinkimo bei terminuotos sandėlio ploto (2000 paletinių vietų) nuomos sutarties elementais, sutartis. Susiklosčiusiame šalių teisiniame santykyje vienodai vyrauja visoms trims sutarčių rūšims būdingi elementai, neišskiriant bei neteikiant nei vienai iš sutarčių rūšių prioriteto. Kadangi priešingas tokio teisinio santykio aiškinimas yra naudingas tik vienai iš šalių, taip pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą.

16.       Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant bet kokią, taigi ir mišriąją sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kilus sutarties šalių ginčui, gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, nes jie gali būti šalių iškreipiami. Dėl to, aiškinant konkrečią sutartį, negalima suteikti didesnės reikšmės kuriam nors vienam sutarčių aiškinimo principui, bet būtina kompleksiškai remtis visais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius ginčo šalių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-521/2006). Be CPK 6.193 straipsnyje nurodytų sutarčių aiškinimo principų, būtina vadovautis ir bendraisiais teisės principais, t. y. teisingumu, sąžiningumu ir protingumu. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia, kiekvienos konkrečios bylos dalykas, jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja pačios šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys.

17.       CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

18.       Šalys šioje byloje skirtingai aiškina ir interpretuoja sutarties nuostatas, kadangi ieškovo teigimu atsakovas turi atsiskaityti už visą sutartą laikotarpį, o atsakovo teigimu atsiskaityti turi tik už faktinį prekių sandėliavimą, t.y. iki tol, kol prekės faktiškai buvo sandėlyje. Tačiau, teismas nesutinka su atsakovo vien tik pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, nesutinka su tokiu atsakovo argumentu ir sutarties aiškinimu sau naudinga linkme, jį atmeta. Kadangi, esant ginčui, šalių tikrųjų ketinimų sudarant sutartį negalima tiksliai nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė.

19.       Kaip matyti iš šalių 2019 m. lapkričio 20 d. sudarytos sandėliavimo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2 dalies „Sutartis“ 2.1. punkto „Sutarties objektas“ 1 papunkčio nuostatų Ieškovas įsipareigojo teikti Atsakovui nuosavybės teise priklausančių prekių priėmimo, tvarkymo ir sandėliavimo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sandėlis), paslaugas pradedant teikti nuo 2019-12-15; Iš sutarties 2 dalies „Sutartis“ 2.3. punkto „Prekių sandėliavimas“ 6 papunkčio nuostatų matyti, kad Atsakovas įsipareigojo Ieškovo Sandėlyje „<...> sandėliuoti ne mažiau 2000 (FIN (duomenys neskelbtini)100) palečių iki 2020 m. gruodžio mėn. 31 d.)“. Be to, Ieškovas įsipareigojo rezervuoti Atsakovui „<...> ne mažiau 2000 (FIN (duomenys neskelbtini)100) paletinių vietų sandėlio minėtam laikotarpiui“; pagal sutarties 2 dalies „Sutartis“ 2.7. punkto „Apmokėjimo už paslaugas terminai ir sąlygos“ 1 papunkčio nuostatas Atsakovas už suteiktas paslaugas įsipareigojo atsiskaityti su Ieškovu pagal Sutarties Priedo Nr. 1 įkainius; pagal sutarties 2 dalies „Sutartis“ 2.7. punkto „Apmokėjimo už paslaugas terminai ir sąlygos“ 3 papunkčio nuostatas Atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas mokėti pagal Ieškovo pateiktas PVM sąskaitas – faktūras per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos; pagal 2 dalies „Sutartis“ 2.7. punkto „Apmokėjimo už paslaugas terminai ir sąlygos“ 4 papunkčio nuostatas atsakovas, be kita ko, įsipareigojo atlyginti ieškovo išlaidas, susijusias su Atsakovo įsiskolinimų išieškojimu; Pagal 2 dalies „Sutartis“ 2.10. punkto „Sutarties galiojimas, pakeitimas ir nutraukimas“ 1 papunkčio nuostatas Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir galiojo iki 2020-12-31 d. Tuo atveju, jei nei viena šalis prieš 30 dienų iki Sutarties termino pabaigos nepareiškia apie Sutarties nutraukimą ar pakeitimą, Sutartis laikoma pratęsta dar vieneriems metams tomis pačiomis sąlygomis. Iš ieškovo atsakovui pateiktos sąskaitos matyti, kad buvo už rezervuotą 2000 (FIN (duomenys neskelbtini)100) palečių saugojimo vietą Sandėlyje už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2020-12-31 (ieškovo paskaičiavimas: 2000 (FIN (duomenys neskelbtini)100) paletinių vietų X 0,27 EUR be PVM už vieną dieną pagal Sutarties Priedą Nr. 1 X 31 diena laikotarpiu nuo 2020-12-01 iki 2020-12-31 = 16.740,00 EUR + PVM. Viso: 20.255,40 EUR).

20.       Šiuo atveju teismas aiškinosi šalių ikisutartinius santykius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), kuriuose pagal šalių paaiškinimus tiesiogiai dalyvavo iš ieškovo pusės šiuo metu ieškovo vadovas M. D. bei iš kitos pusės, tuo metu buvęs atsakovo logistikos vadovas liudytoju apklaustas D. Š. Tuo tarpu atsakovas ir jo atstovai ginčydami ieškovo argumentus nurodė, kad liudytojo T. D. parodymais nustatyta, jog buvo tartasi dėl sandėliavimo paslaugų. Tačiau, teismui išklausius liudytoją T. D., seka kitos išvados bei vertinimai. Kadangi apie tai, kad liudytoju apklaustas T. D. nedalyvavo sutarties sudaryme, patvirtino jis pats, ieškovo vadovas M. D. bei liudytoju apklaustas sutarties sudaryme iš atsakovo pusės dalyvavęs D. Š. Todėl teismas, vertindamas ikisutartinius šalių santykius remiasi ieškovo atstovo M. D. paaiškinimais ir sutarties sudaryme dalyvavusio atsakovo pusėje D. Š. paaiškinimais. 

21.       Ieškovo atstovas M. D. paaiškino, kad visame procese šios sutarties sudaryme dalyvavo jis pats ir visas sąlygas derino tuometis atsakovo logistikos vadovas D. Š. Ieškovas taip pat turi įsipareigojimus prieš UAB (duomenys neskelbtini), todėl jie nebūtų patys pasirašę tokių įsipareigojimų su atsakovu, kad jie mažiausiai metams rezervuojasi vietą 2000 palečių iki metų galo, o po to bus peržiūrima sutartis. Atsakovas pagal sutartį įsipareigojo, kad jie mažiausiai metus laikys 2000 paletinių vietų. Ieškovo atstovas suprato, kad jie suteikia tam tikrą plotą atsakovui ir už to ploto rezervavimą bei prekių saugojimą atsakovas turėjo mokėti nebūtinai, kad prekės ten turėjo būti, jie turėjo sumokėti iki gruodžio 31 d., nes ieškovas taip pat turėjo įsipareigojimus, jie nuomojasi iš UAB (duomenys neskelbtini) tas patalpas. Kai ieškovas negavo pagal sutartį piniginių lėšų iš atsakovo, tai ir jiems iškilo finansinių sunkumų, kadangi jie negali sumokėti UAB (duomenys neskelbtini). Kai vyko sutarties sudarymas, jis dirbo įmonėje logistikos vadovu, o iš kitos pusės dirbo logistikos vadovas D. Š. Šią sutartį ruošė ir sutarties tekstą pasiūlė tuometinės atsakovo pavadinimu - (duomenys neskelbtini) teisininkai. Mano, kad rezervavimas ir yra sandėliavimas. Be rezervavimo jie dar ir sandėliuoja prekę. Ieškovo vadovas viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad jų tikrasis ketinimas ir teisinis lūkestis buvo sudaryti sutartį iki 2020 metų gruodžio 31 d., kadangi jie patys turėjo įsipareigojimų kitai įmonei. Tokius pagrįstus ketinimus ieškovas grindė ir aiškinimu, kad jie tik labai rimtai apsvarstę ir tik jau turėdami klientą, t.y. pasirašę sutartį su atsakovu 2019 m. lapkričio 20 d., tik tuomet sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes patvirtino į bylą pateikta bei vėliau pasirašyta 2019 m. lapkričio 29 d. nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini).

22.       Tuo tarpu liudytojas D. Š. paaiškino, kad jam yra žinoma, kad ginčas vyksta dėl sandėliavimo paslaugų tiekimo sutarties nutraukimo. Jis tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini)  ir tuo metu jo įmonei skubiai buvo reikalingos sandėliavimo paslaugos. Jis tuo metu ėjo logistikos vadovo pareigas. Tada surado įmonę UAB (duomenys neskelbtini), kuri tokias paslaugas teikia ir su ja buvo pasirašyta sutartis dėl sandėliavimo paslaugų teikimo. Sutarties šablonas buvo paruoštas tuo metu (duomenys neskelbtini) UAB, tik buvo paderinti prekių kiekiai, šiek tiek pakeisti terminai, o šiaip visą sutartis jau buvo paruošta. Jis buvo priimtas dirbti laikinam projektui, dirbo ten pusė metų, todėl nežino niuansų kaip ten vyko viskas toliau. Jam sutarties šabloną davė jo įmonėje, nes jie turėjo sutartį su kita įmone, tai pagal tą sutartį, sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini). Jis skaitė tą sutartį, derino sąlygas su savo įmonės direktoriumi ir su UAB (duomenys neskelbtini), iš jų pusės su M. D. Buvo tartasi dėl sandėliuojamų prekių kiekio, kuris turėjo būti ne mažesnis kaip 2000 palečių ir dėl sandėliavimo laikotarpio metams laiko iki gruodžio 31 d., kad (duomenys neskelbtini) sandėliuos tokį kiekį palečių ir UAB (duomenys neskelbtini) rezervuoja tas vietas, kad sandėliuoti tokį kiekį palečių. Suprato, kad tas terminas yra (duomenys neskelbtini) įsipareigojimas sandėliuoti tokį kiekį palečių iki gruodžio 31 d. Šiuo metu bendrovėje nedirba nuo 2020 m. sausio 30 dienos, todėl nežino kaip pasibaigė sutartis. Iš atsakovo pusės sutarties sudaryme dalyvavo direktorius S. P., o pasirašė generalinis direktorius S. N.. (duomenys neskelbtini), arba atsakovui, tuo metu buvo svarbu užsigarantuoti sandėliavimo vietą, kad būtų užtikrintas sandėliuojamų palečių kiekis. Jiems buvo svarbus terminas - metai laiko, kad iki tos dienos ta vieta bus garantuota ir iki tos dienos jie turės garantuotai kur laikyti prekes, nes tokį didelį kiekį prekių nėra galimybės greitai kažkur pervežti. Jie suprato, kad jų toks įsipareigojimas sandėliuoti ir jie, nors ir nelaikė prekių, už tą laikotarpį vistiek turės susimokėti, nes ta vieta sandėlyje yra rezervuota. Liudytojas D. Š. taip pat nurodė, kad terminas buvo siūlytas iš (duomenys neskelbtini) pusės, bet ir (duomenys neskelbtini) pageidavo termino, kad terminas nebūtų labai trumpas, nes klientą visi nori užsitikrinti ilgesniam terminui.

23.       Tuo tarpu išklausius liudytoją T. D., paaiškino, kad jis šiuo metu yra atsakovo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas. Žino, kad jų tiekėjai UAB (duomenys neskelbtini), dėl sandėliavimo paslaugų reikalauja atlyginti skolą už suteiktas paslaugas. Jų įmonė su tuo nesutinka, nes paslaugos nebuvo suteiktos, jie krovinio nebesandėliavo tą mėnesį, gražiai viską išsikraustė, atsiskaitė už visas iki tol suteiktas paslaugas. Sutarties sudaryme jis nedalyvavo. Jis dalyvavo įgyvendinant sutartį, vėliau derybas, ką daryti toliau su jau sandėliuojamais produktais, nes ten jie laikė biomasę, buvo projektas su biomasės perdirbimu. Tačiau 2020 metų viduryje Kanados investuotojai projektą nutraukė. Tai buvo susiję su pluoštinių kanapių įstatymo nepriėmimu Lietuvos Respublikos Seime. Mano, kad už tą laikotarpį, kai išsivežė prekes, neturėjo mokėti. Jis yra susipažinęs su sutartimi, su apmokėtomis sąskaitomis, su paslaugų aktais, jei būtų kitas žodis „Rezervavimas“, sąskaita vistiek nebūtų priimta, nes neatitiktų sutarties. Visi pinigai už išrašytas sąskaitas buvo sumokėti. Jie raštu informavo, kad sutartį nutraukia. Tokio rašto, kad sutarties terminas būtų sutrumpintas jie nesiūlė. Prekės buvo išvežtos lapkričio mėnesį. Buvo ir tokia situacija, kad už paskutinį mėnesį, kai jau persikraustė, jie mažiau sandėliavo, bet sumokėjo kaip už visą, kadangi buvo ir papildomų paslaugų. Jis dirbo atsakovo įmonėje nuo 2020 m. sausio 20 d. Jam sutarties sudarymo aplinkybės nėra žinomos. Siuntė sutarties nutraukimą, nes įspėjo, kad nesandėliuos. Informavo apie sutarties nutraukimą nuo tada, kai išsivežė prekes. Situacija įmonėje buvo sudėtinga, nes įmonėje nusirašė apie 1,5 milijono eurų. Visa produkcija buvo išvežta ne kažkur kitur sandėliuoti, o viskas buvo utelizuota, išvežta ūkininkams barstyti į laukus, kraikui.

24.       Be to, pagal į bylą ieškovo teiktus rašytinius įrodymus, t.y. 2020-11-27 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-10-31 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimą patvirtinantį banko išrašą, atsakovas mokėjo sutartyje numatytą minimalią kainą, nepaisant to, kad faktiškai sandėliavo mažiau nei 2000 palečių, kaip tai buvo 2020 m. lapkričio mėnesį, o jei buvo sandėliuojama daugiau nei 2000 palečių, atitinkamai moka daugiau, kaip tai matyti iš pateiktų sąskaitų faktūrų už spalio mėnesį. Tokiu būdu seka išvada, kad sutarties šalių elgesys po sutarties sudarymo ir vykdant sutartį rodo, kad šalys buvo susitarę ir tikrieji ketinimai buvo mokėti minimalų (2000 paletinių vietų) rezervavimo arba nuomos mokestį sutartyje aptartu laikotarpiu.

25.       Remiantis aptartais byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, apibendrindamas teismas sprendžia, kad esant labiau tikėtina, kad sudarant sutartis tarp dviejų verslo subjektų buvo sutarta pagal tokias sąlygas, kaip jas aiškina ieškovas ir jį atstovaujantys asmenys, t.y. būtent tai, kad šalys susitarė dėl prekių sandėliavimo (CK 6.830 – 6.862 straipsniai) su papildomais atlygintinų paslaugų (prekių iškrovimo, pakrovimo, atrinkimo) (CK 6.716 straipsnio 1 dalis) bei terminuotos sandėlio ploto (2000 paletinių vietų) nuomos sutarties elementais, sutartis. Vertintina, kad tikrieji šalių ketinimai buvo susitarti dėl sandėlio ploto (2000 paletinių vietų) rezervavimo (nuomos) laikotarpiu iki 2020 m. gruodžio 31 d. bei sutartinių pareigų įgyvendinimui atlikti tam tikras būtinas paslaugas. Šiuo atveju vertinama ir tai, kokią prasmę tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t.y. sutartį sudarė šalys, kurie abu yra savo srities profesionalai ir pelno siekiantys juridiniai asmenys. Nei viena iš šalių neginčijo turinti ilgametę patirtį, todėl vertinti, kad ieškovas būtų sudaręs sutartį tokiomis sąlygomis, kaip jas aiškina atsakovas, būtų nei protinga, nei sąžininga. Matyti ir tai, kad atsakovas tokiu aiškinimu, pablogėjus jo finansinei būklei sutarties vykdymo metu, galimai siekia išvengti prievolės vykdymo ir tokiu būdu taip pat siekti finansinės naudos savo pusės naudai. Todėl, sutartis aiškintina ta prasme, kad atsakovas, būdamas verslo juridinis, pelno siekiantis asmuo, šiuo metu nesutinkantis su sutarties sąlygomis, prieš sudarant sutartį, atidžiau ir rūpestingiau į jas turėjo gilintis ir aiškintis, galimai nustatydamas ir susitardamas dėl papildomų sąlygų ar terminų. Byloje nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, su jos sąlygomis nesutiko, dar prieš pasirašant sutartį aiškinosi dėl sutarties termino ir reikalavo keisti sutarties sąlygas. Todėl, atsakovas turi prisiimti neįvertintos rizikos bei neigiamas pasekmes ir apmokėti ieškovui jo prašomą ir reikalaujamą sumą už visą sutarties laikotarpį. Sutiktina su ieškovu, kad šalių sudarytos sutarties terminas ir buvo nustatytas su tikslu, kad ir atsakovas būtų tikras, kad sutarties galiojimo laikotarpiu jam visą laiką bus suteikiamas nustatytas sandėliavimo plotas (ploto nuoma) ir už tai nustatyta kaina, kurią jis įsipareigojo sumokėti. Priešingas aiškinimas, kad atsakovas turi mokėti tik už faktiškai sandėliuojamų prekių užimamą plotą, neatitiktų tikrųjų šalių ketinimų sudarant sutartį bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, kadangi ieškovas, prisiėmęs įsipareigojimą nustatytą plotą rezervuoti atsakovui, negalėtų jo suteikti kitiems asmenims bei tokiu būdu negautų pajamų ir tai priklausytų išimtinai nuo atsakovo valios, kuris galėtų apskritai nesandėliuoti prekių pas ieškovą.

26.       Sutartis aiškinama sutarties tekstą pasiūliusios šalies nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Teismas nustatė, kad sutartį pasiūlė atsakovas. Todėl sutartis, esant skirtingam jos aiškinimui, aiškinama ieškovo naudai. Be kita ko, atsakovė ir jos atstovai kategoriškai tvirtino, jog atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu už visą faktinį prekių sandėliavimo laiką (nuo sutarties sudarymo iki prekių atsiėmimo ir sutarties nutraukimo 2020-11-27), kaip numato CK 6.840 str. 3 d. normos. Mano ir tai, kad ieškiniu yra nepagrįstai reikalaujama priteisti tariamą skolą už 2020 m. gruodžio mėn. sandėliavimo paslaugas, nors tokios paslaugos - atsiėmus saugotinas / sandėliuotinas prekes ir nutraukus Sutartį dar 2020-11-27 - nebuvo ir objektyviai negalėjo būti suteiktos, kadangi visas prekes, kurios buvo sandėliuojamos pagal Sutartį. Nurodo, kad atsakovas teisėtai atsiėmė 2020-11-27, vadovaudamasis CK 6.848 str. įtvirtinta teise bet kuriuo metu atsiimti prekes nepriklausomai nuo to, suėjęs ar nesuėjęs Sutartyje numatytas prekių sandėliavimo terminas. Atsakovas nurodo, kad šalių sudaryta sutartis pagal kasacinio teismo praktiką yra realinė ir jos galiojimas yra susietas su prekių perdavimu, todėl, prekių atsiėmimas iš Ieškovo kartu reiškia ir Sutarties nebegaliojimą, kadangi nebėra Sutarties objekto - saugotinų / sandėliuotinų prekių. Iš tokios atsakovo pozicijos matyti, kad atsakovas pagrindiniu šalių sutarties elementu laiko prekių sandėliavimą. Su tokiu sutarties nuostatų aiškinimu teismas nesutinka ir jį atmeta. Teismas sprendime jau aptarė, kad šalys susitarė dėl sandėlio ploto rezervavimo arba nuomos, kad būtų sandėliuojamos prekės, t.y. pritartina  ieškovo vertinimui, kad visi sutarties elementai yra svarbūs ir nei vienas neeliminuoja kito.

27.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį, skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, prioritetas teiktinas pažodiniam (lingvistiniam) sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).

28.       Atsakovas nurodo, kad sutarties vyraujantis elementas prekių sandėliavimas. Tačiau ir tokį aiškinimą teismas atmeta, kaip sutarties aiškinimą sau naudinga linkme. Nors atsakovas ypatingai didelį dėmesį skyrė sutarties terminui „sandėliavimas‘, bet neteikia jokios reikšmės sutarties terminui „rezervavimas“. Šalių sudarytos sutarties 2.3 skyriuje 6 punkte susitarė, kad užsakovas (atsakovas) įsipareigoja vykdytojo (ieškovo) patalpose sandėliuoti ne mažiau 2000 palečių iki 2020 m. gruodžio 31 d. Vykdytojas (ieškovas) įsisipareigoja rezervuoti užsakovui (atsakovui) paletinių vietų sandėlio minėtam laikotarpiui. Žodis „rezervuoti“ „Lietuvių kalbos žodyne“ aiškinamas kaip reiškiantis „laikyti, palikti rezervui, atsargai“ (<http://www.lkz.lt/?zodis=rezervuoti&id=23045750000>). „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ šis žodis aiškinamas kaip reiškiantis „laikyti, palikti atsargai“ (<http://lkiis.lki.lt/>). „Tarptautinių žodžių žodyne“ aptariamas žodis aiškinamas kaip reiškiantis „1) laikyti, pa(si)likti atsargai; 2) pasilikti teisę vėliau iš naujo dėl to persvarstyti; 3) paskirti iš anksto, palikti, laikyti kam nors daiktą, vietą, teisę; garantuoti kam teisę naudotis kuo nors vėliau“ (<https://www.terminai.lt/?s=rezervuoti&submit.x=14&submit.y=11>).

29.       CK

30.       Iš teismo aptartų šalių, liudytojų paaiškinimų, akivaizdu, kad pagal šalių sudarytą Sutartį ji vertintina kaip mišri sandėliavimo paslaugų bei ploto nuomos arba ploto rezervavimo sutartis, kurios kiekvienos elementai, šalių teisės ir pareigos įgyvendintinos kompleksiškai, nesuteikiant prioriteto viena kitos atžvilgiu, t.y. vienodai svarbios visos sutarties nuostatos, o ne išskiriamos, kaip teigia atsakovas, ir yra vyraujančios vien tik sandėliavimo sutarties elementai. Todėl darytina išvada, kad atsakovas prisiėmė pareigą už rezervuotą plotą bei suteiktas sandėliavimo paslaugas apmokėti Sutarties 2.7 skyriaus nustatyta tvarka ir terminais.

31.       CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalį rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Pagal CK 6.183 straipsnio 2 dalį viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu.

32.       Šalių Sutarties 2.10 skyriaus 2 p. buvo nustatyta, kad bet kokie sutarties pakeitimai ir papildymai įsigalioja tik juos pasirašius abiems sutarties šalims. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad šalys būtų raštu sutarusios dėl sutarties termino ar kitų sąlygų pakeitimo. Atsakovas neteikė į bylą duomenų, kad ji būtų tokios iniciatyvos ėmusis ir, kad ji teikė tokio pobūdžio siūlymus ieškovei. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių sutarties įtvirtintą susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sprendžia, kad šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų keitimo turėjo būti toks pat rašytinis bei tokia pačia tvarka pasirašytas, kaip ir pati sutartis. Remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų elgesys aiškiai ir nedviprasmiškai nukreiptas į sutarties sąlygų pakeitimą. Tačiau, nei viena iš šalių neinicijavo sutarties rašytinio pakeitimo, tokio elgesio ar veiksmų teismas nenustatė. Vadinasi sutarties nuostatos privalomos šalims. Nesant tokios atsakovo iniciatyvos, kad sutartis būtų pakeista, yra pagrindas konstatuoti bei spręsti dėl atsakovo atžvilgiu taikytinos civilinės atsakomybės.

Dėl teisės nutraukti sutartį

33.       Šiuo atveju atsakovas ginčydamas ieškovo reikalavimą, mano, jog pasielgė visiškai teisėtai, remdamasis CK 6.848 straipsniu, atsiimdamas saugotinas prekes anksčiau sutartyje numatyto termino ir pranešimu informuodamas ieškovą, kartu nutraukė ir sutartį. Taigi būtina atsakyti į klausimą, ar atsakovas turėjo teisę nutraukti šalių sudarytą sutartį ir jeigu galėjo, tai kokios dėl tokio vienašališko atsakovo veiksmo taikytinos pasekmės pačiam atsakovui.

34.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant, kokią įtaką vienašalis paslaugų sutarties nutraukimas daro visos mišrios sutarties vykdymui, turi būti įvertinta, ar gali būti atskirai vykdoma kita mišrios sutarties dalis. Tokiu atveju atsižvelgiama į kitos sutarties esmę, pobūdį, poreikius ją vykdyti, abiejų sutarčių susiejimą ir kitas konkrečias aplinkybes. Jeigu sutartys sudarytos šalims jas susiejant bendrais poreikiais, gali būti vertinamos ir kaip nedalomai vykdomos, tai tokiu atveju vienašališkai gali būti nutraukta tik visa sutartis, bet ne jos dalis dėl paslaugų teikimo, t. y. dalinis sutarties nutraukimas šiuo atveju negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017 33 punktą). Taigi, sprendžiant dėl mišrių sutarčių nutraukimo esminę reikšmę turi į mišrią sutartį per atskirus elementus sujungtų sutarčių tarpusavio sąsaja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020). 

35.       Vertintina, ar būtent šioje konkrečioje situacijoje atsakovės pranešimas dėl sutarties nutraukimo sukėlė teisines pasekmes ir sutartis galėjo būti laikoma nutraukta, ar tik pasibaigusia abiems šalims, kaip tai numato sutarties nuostatos. Spręstina, kad visgi sutartyje šalys detaliai neaptarė jos nutraukimo tvarkos ir terminų. Šalių sudarytos sutarties 2.10 straipsnyje „Sutarties galiojimas, pakeitimas ir nutraukimas“ 1 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei nei viena šalis prieš 30 dienų iki Sutarties termino pabaigos nepareiškia apie Sutarties nutraukimą ar pakeitimą, Sutartis laikoma pratęsta dar vieneriems metams tomis pačiomis sąlygomis; Pagal 3 papunkčio nuostatas numatytos Sutarties nutraukimo sąlygas, t.y., „Vykdytojui ar Užsakovui vieną kartą iš esmės pažeidus sutarties sąlygas arba sistemiškai pažeidžiant sutartį nepaisant įspėjimo“ (3.1 p.); „Šalių rašytiniu susitarimu“ (3.2 p.); „Kitais šioje Sutartyje tiesiogiai nurodytais atvejais“; pagal 6 papunkčio nuostatos atsakovui suteikė teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjus ieškovą ne vėliau kaip prieš 5 dienas, jei ieškovas pažeidžia Sutartį ir pažeidimo nepašalina per Ieškovo nurodytą terminą. Šiuo atveju atsakovas 2020-11-27 d. raštu „Pranešimas dėl sutarties nutraukimo“ informavo Ieškovą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo nuo 2020-11-30.

36.       Nesant įrodymų dėl esminių sutarties pažeidimų, nesant šalių rašytinio sutarimo dėl sutarties nutraukimo, nesant atsakovo reikalavimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo nuo atsakovo pranešime nurodyto termino, nuo 2020-11-30 d., atsakovo 2020-11-27 d. pranešimu ieškovui atliktas vienašalis veiksmas negali būti laikomas ir kvalifikuojamas kaip sutarties nutraukimas. Tokiu būdu laikoma, kad atsakovo 2020-11-27 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo, pagal aptartas sutarties nuostatas sukėlė tokias pasekmes, jog sutartis nebuvo pratęsta ir jos termino galiojimas baigėsi nuo 2020-12-31 d.

37.       Vertinant CK 6.218 straipsnio 1 dalies prasme, net jei atsakovas laikytų save nukentėjusia šalimi, apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje tokio termino nėra, - prieš 30 dienų. Sutarties nutraukimo terminas reikšmingas ir šalių sudarytos sutarties nuostatų dėl sandėliuojamo ploto rezervavimo (nuomos) (CK 6.480 straipsnis). Teismas nelaiko, kad šalių sudarytos sutarties atlygintinų paslaugų elementas arba sandėliavimo sutarties elementas dėl prekių atsiėmimo yra esminiai, kaip teigia atsakovas, ir eleminuoja arba prioritetas neteikiamas kitiems sutarties elementams. Tokiu pačių būdu nėra taikytina ir paslaugų sutarties CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išlyga bei nuostata, kad galima vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti, ir kuris iš esmės skiriasi nuo sutarčių vienašališko nutraukimo bendrųjų taisyklių, pagal kurias sutartį vienašališkai nutraukti galima joje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1, 3 dalys) ir, trečia, kitais pagrindais teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. 

38.       Šalių sutarties aiškinimas svarbus ir dėl sutarties termino reikšmės bei atitinkamai šalių įsipareigojimų apimties bei turinio, kiek tai susiję su ieškovo įsipareigojimu rezervuoti atsakovui tam tikrą sandėliavimo plotą bei atitinkamai atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu už šį plotą, t.y. už galimybę visame tame plote sandėliuoti prekes visą sutarties galiojimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju, šalių sudarytos sutarties terminas ir buvo nustatytas su tikslu, kad atsakovas būtų tikras, kad sutarties galiojimo laikotarpiu jam visą laiką bus suteikiamas nustatytas sandėliavimo plotas (nuoma) ir už tai nustatyta kaina, kurią jis įsipareigojo sumokėti. Priešingas aiškinimas, kad atsakovas turi mokėti tik už faktiškai sandėliuojamų prekių užimamą plotą, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, kadangi ieškovas prisiėmęs įsipareigojimą nustatytą plotą rezervuoti atsakovui negalėtų jo suteikti kitiems asmenims bei tokiu būdu negautų pajamų ir tai priklausytų išimtinai nuo atsakovo valios nesandėliuoti prekių pas ieškovą. Kadangi teismas sprendime pasisakė, jog negali būti išskirtas kuris nors sutarties elementas, todėl sistemiškai aiškinant sutartį pagal nustatytus šalių ketinimus bei atmetus atsakovo argumentus, jog sutartis nebegalioja, kai atsakovas atsiėmė prekes ir sutartis laikoma pasibaigusia bei nutraukta nuo 2020 m gruodžio 31 d. laikytina, kad atsakovas netinkamai vykdė sutarties nuostatas, todėl jo ieškinys pagrįstas ir tenkintas.

39.       CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.200 straipsnis nustato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Taigi, atsakovas, neatsiskaitydamas su ieškovu už 2020 m. gruodžio mėn. jam rezervuotą sutartyje numatytą sandėliavimo plotą, pažeidė sutartį. Ieškovas sutartį vykdė – sutartyje nustatytą sandėliavimo plotą buvo rezervavęs atsakovui iki 2020-12-31 d., todėl atsakovas privalo vykdyti sutartyje numatytą pareigą už tai sumokėti, nepaisant to, kad nusprendė savo prekių 2020 m. gruodžio mėn. ieškovo sandėlyje nesandėliuoti. Atsakovui, pažeidusiam sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš atsakovo ieškovui priteistina 20 255,40 Eur skola bei paskaičiuotos 17,76 Eur palūkanos.

40.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 40,00 Eur išieškojimo išlaidų, vadovaujantis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsakovas taipogi pabrėžia, kad reikalavimą priteisti deklaruojamas 40 Eur dydžio tariamos skolos išieškojimo išlaidas ieškovas grindžia remdamasis vien tuo, kad tokia suma yra įvardijama Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 2 d., numatančioje teisę į patirtų išlaidų kompensavimą. Mano, kad vien aptariamoje teisės normoje įtvirtinta galimybė reikalauti tokio dydžio kompensacijos pati savaime niekaip nepatvirtina, kad deklaruojamas 40 Eur dydžio išlaidas ieškovas yra realiai patyręs - byloje nėra absoliučiai jokių tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (sąskaitų, mokėjimo kopijų ir kt.). Todėl mano, kad ir šis ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas. Teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais ir juos atmeta.

41.       Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Taigi kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur suma pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį (Kauno apygardos teismo nutartis 2018-12-10 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1823-230/2018).

42.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis. Jos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnis). Tačiau ši nuostata yra taikoma tiek, kiek specialūs įstatymai nenumato kitokio palūkanų dydžio (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Kai laiku neįvykdoma prievolė atlikti mokėjimus pagal komercines sutartis ir tokių sutarčių šalys yra ūkio subjektai – priteistinų palūkanų dydis nustatomas, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. Ginčo tarp šalių, jog šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų normos ir dėl to, kad ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, nėra. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą skolininkas privalo mokėti palūkanas, kurios nustatomos: 8 procentiniais punktais padidinus vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą. Nurodyta palūkanų norma nustatoma pagal tų metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius prievolės ir kreditoriui dėl to kreipusis į teismą, šalims nesusitarus dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, sandoriui atitinkant Įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, tenkintinas ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43.       Teismas nepasisako dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44.       Kadangi ieškinys tenkinamas, atsakovo turėtos 3447,74 Eur bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas patyrė 456 Eur žyminio mokesčio, 4024,46 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovas, kaip juridinis asmuo pasitelkė advokatą, teisinių žinių turintį asmenį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas galėtų save atstovauti pats, todėl savo procesinėms teisėms įgyvendinti ir pareigai atlikti jie turėjo teisę kreiptis į advokatus teisinės pagalbos ir toks ieškovo elgesys vertintinas kaip tinkamas. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, turinį, keliamus klausimus, proceso trukmę spręstina, kad ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovui patirtos žyminio mokesčio bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti, viso 4480,46 Eur (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 79, 80, 88, 93 straipsniai).

45.       Valstybė šioje byloje patyrė 5,47 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, turi būti priteistos iš pralaimėjusios šalies, atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

46.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1044 sumokėjo 60 Eur avansą į teismo depozitinę sąskaitą už liudytojų iškvietimą, tačiau avansas galimoms bylinėjimosi išlaidoms nebuvo panaudotas (CPK 90 straipsnis), todėl įsiteisėjus sprendimui šis avansas grąžintinas ieškovui.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 268 – 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), UAB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 20 255,40 Eur (dvidešimt tūkstančių du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 40 ct) skolos, 17,76 Eur (septyniolika eurų 76 ct) palūkanų, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų, 8 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4480,46 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), UAB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,47 Eur (penkis eurus  ct)  procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Duomenis apie jos sumokėjimą pateikti teismo raštinei.

           Įsiteisėjus sprendimui grąžinti ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 60 Eur (šešiasdešimt eurų) dydžio avansą, kuris 2021 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1044 buvo sumokėtas į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (mokėtojas UAB (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                      Vaida Motiejūnienė