Civilinė byla Nr. 2-142-1068/2021

Procesinis Nr. 2-25-3-00646-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.3.5.2.1.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1.

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 10 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,

sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,

dalyvaujant ieškovei A. R., ieškovės atstovui advokatui Romanui Lupeikai, 

atsakovui D. R., atsakovo atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui,

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovei vyriausiajai specialistei Linai Kručiuvienei,

viešame teismo posėdyje (nuotoliniu garso ir vaizdo būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui D. R. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius.

Teismas

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti 2013 m. rugsėjo 24 d. Palangos miesto apylinkės teismo (dabar - Plungės apylinkės teismo) sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo teisme dienos priteisti dukros K. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 270,00 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei skiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti 2450,00 Eur dukros K. R. gydymo išlaidų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu 2013 m. rugsėjo 24 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo teismas patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi šalys susitarė, kad nepilnametės dukros K. R. gyvenamoji vieta nustatoma su mama, A. R., o tėvas D. R. įsipareigojo teikti dukrai materialinį išlaikymą po 200,00 litų (57,92 eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pervesdamas pinigines lėšas į A. R. atsiskaitomąją sąskaitą. Nuo anksčiau nustatyto išlaikymo nepilnametei K. jau praėjo daugiau kaip 7 metai, dukra auga, keičiasi jos poreikiai bei ekonominė situacija Lietuvoje, pragyvenimo lygis. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu nustatytas išlaikymo dydis nepilnametei nėra adekvatus ir teisingas šiai dienai. Tokio išlaikymo nepakanka net minimaliems dukros poreikiams patenkinti. 2013 metais nustatant dukrai reikalingo išlaikymo dydį, jai buvo 9 metai. Dabar ji paauglė, jai 16 metų, todėl akivaizdu, jog jos poreikiai išaugo. Ieškinyje ieškovė pateikė dukros būtiniausių poreikiams reikalingų lėšų paskaičiavimą, pagal kurį išlaidos maistui ir gėrimams sudaro 225,00 Eur, drabužiams ir avalynei – 80,00 Eur, išlaidoms, susijusioms su sveikata (vitaminai, maisto papildai, vaistai) – 30,00 Eur, higienos priemonėms – 20,00 Eur, dienpinigiams – 60,00 Eur, ugdymo išlaidoms – 25,00 Eur, komunaliniams mokesčiams – 40,00 Eur, laisvalaikio ir švenčių išlaidoms – 50,00 Eur, mobiliojo ryšio išlaidoms – 14,70 Eur. Iš viso dukros minimaliems būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį šiuo metu vidutiniškai reikia apie 540,00 Eur. Tai yra tik būtiniausiųjų nepilnametės dukros poreikių išlaidos. Dukra turi specialiųjų poreikių. K. R. nustatytas regėjimo sutrikimas - astigmatizmas. Dėl šio sutrikimo mergaitei jau eilę metų būtina nešioti akinius. Kadangi senieji akiniai susidėvėjo, reikalingi nauji, kurių kaina apie 300,00 Eur. Dukrai reikalingas ortodontinis gydymas. Nurodo, kad breketų sistemos klijavimas viršutiniame ir apatiniame dantų lankuose kainavo 1000,00 Eur, vieno vizito pas gydytoją - ortodontą kaina 85,00 Eur, breketų sistemos nuėmimas kainuos 200,00 Eur. Taip pat nuėmus breketus, K. privalu nešioti retencinę plokštelę, kurios kaina 50,00 Eur. Pas ortodontą reikia lankytis vidutiniškai kas 6 savaites. Viso ieškovė dukros dantų gydymui jau išleido daugiau kaip 3000,00 Eur, preliminariai tam reiks skirti dar ne mažiau 1 000,00 Eur. Be to, Kamilei reikalinga išrauti 4 protinius dantis chirurginiu būdu. Vieno danties rovimo kaina - 150,00 eurų, todėl viso tam dar reikės skirti 600,00 eurų. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti viso 2000,00 Eur už dukros K. ortodontinį gydymą, 300,00 eurų chirurginiam protinių dantų rovimui bei 150,00 Eur už akinius, iš viso 2450,00 Eur nepilnametės dukros K. gydymo išlaidų.

Atsakovas D. R. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslinto ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovei patikslinus ieškinį, nėra visiškai aišku kokia apimtimi ir kokio dydžio sumos reikalingos dukros K. R. būtinų poreikių patenkinimui. Mano, kad ieškovė klaidina teismą dėl dukros poreikių realumo ir siekia ne dukrai K. R. naudos, tenkinat jos poreikius, bet tikėtina pačiai ieškovei. Atsakovas pažymi, kad ieškovės turtinė padėtis po Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimo pagerėjo, nes: 1) ieškovės darbo užmokestis UAB (duomenys neskelbtini) per mėnesį vidutiniškai sudaro 850 Eur; 2) 2016 m. rugpjūčio 22 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. VK-7942 asmeninės nuosavybės teise ieškovė yra įgijusi 0.1500 ha ploto, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos paskirties žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kretingos r., (duomenys neskelbtini); 3) 2019 m. balandžio 17 d. įgyta transporto priemonė BMW 116I, 2006 m. gamybos. Mano, kad ieškovės finansinės galimybės yra pakankamos ne tik didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, bet ir pirkti nekilnojamąjį turtą. Atsakovas savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturi. Jis gyvena Jungtinėje Karalystėje, turi dar du nepilnamečius vaikus: A. R. ir D. R.. Atsakovo gaunamų pajamų vidurkis Jungtinėje Karalystėje, mėnesiui sudaro apie 852,00 Eur, jo partnerės L. B. pajamos 543 Didžiosios Britanijos svarų, kas atitinka 604,37 Eur, taip pat papildomai gauna už abu vaikus (A. R. ir D. R.) 140,00 Didžiosios Britanijos svarų (GBP), kas atitinka 155,82 Eur, bei socialinę paramą, kuri sudaro 830 Didžiosios Britanijos svarų (GBP), kas atitinka 918,57 Eur sumą dėl mažų šeimos pajamų, nesiekiančių minimalaus Jungtinės Karalystės pragyvenimo lygio. Iš viso atsakovo bendros šeimos pajamos sudaro iki 2530,76 Eur per mėnesį. Atmetus patiriamas bendras šeimos išlaidas Jungtinėje Karalystėje, atsakovui lieka apie 335,49 Eur per mėnesį, iš kurių per mėnesį moka po 100 Eur dukros K. R. išlaikymui, neskaitant ir papildomai patiriamų išlaidų (dovanos dukrai K. R. gimtadienio ir Šv. Kalėdų progomis, taip pat pagal galimybes prisidedama prie asmenių dukros pirkinių). Pusę išlaidų, susijusių su dukros odontologiniu gydymu bei akinių įsigijimu, jis yra padengęs, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, kad patyrė būtent tokio dydžio išlaidas iš asmeninių lėšų. Jam nepavyksta kaupti santaupų, o mažamečiams vaikams skiriamos lėšos nuolat didėja, dėl ko atsakovas turi maksimaliai sumažinti savo šeimos poreikius maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai, kad galėtų prisidėti prie dukros K. R. išlaikymo. Mano, kad jo mokamas 100,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai yra pakankamas, atitinkantis jo faktinę materialinę padėtį, todėl ieškovės reikalaujama 270,00 Eur dydžio išlaikymo suma nepagrįsta ir neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai, viršijanti net MMA. Ieškovė nepateikė jokių išlaidas, susijusias su dukros ortodontiniu gydymu, pagrindžiančių įrodymų, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 2450,00 Eur sumą nepagrįstas. Ieškovė gali rinktis ir valstybines gydymo įstaigas, o tai, kad ieškovė dukros sveikatos priežiūrai renkasi mokamas privačias sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas tik patvirtina gerą ieškovės turtinę padėtį.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad išlaikymo padidinimas neprieštarauja nepilnametės K. R. interesams, nes atsakovo D. R. šiuo metu teikiamas išlaikymo dydis yra per mažas būtiniesiems nepilnametės K. R. poreikiams patenkinti. Ieškovė su dukra gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute. Būstas kuklus, vietos nedaug, bet namuose tvarkinga ir švaru. K. R. turi atskirą kambarį, jame yra viskas, ko reikia mokymosi ir laisvalaikio poreikių patenkinimui. Pokalbio metu, mergaitė nurodė, kad su tėčiu nebendrauja jau tris metus ir dėl to jai labai skaudu. Šalių dukra lanko Kretingos (duomenys neskelbtini), mėgsta piešti, siuvinėti, siuva lėles, gamina įvairius darbelius. Mergaitei nustatytas astigmatizmas, dėl ko jai reikia nešioti akinius, taip pat mergaitė turi ir skrandžio problemų, dėl ko reikalingas švelnesnis dietinis maistas. Vaikui taip pat reikalingas ortodontinis gydymas. Reikalingi rūbai pagal sezoniškumą, mokymosi priemonės.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Ieškovė A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2013 metų labai pakilo maisto ir kitų būtinųjų priemonių kainos. Atsakovas ne visada reguliariai mokėjo išlaikymą dukrai, būdavo, kad pervesdavo didesnes sumas, tačiau šios sumos nebuvo ženkliai didesnės, per visą laikotarpį gal ir susidarė 100,00 Eur permoka. Pažymėjo, kad 2017 metais labai domėjosi dėl vaiko dantų tvarkymo su valstybės kompensacija, nes tai labai brangi ir sudėtinga procedūra. Siekiant atlikti procedūrą, reikėjo plėsti gomurį ir tai reikėjo padaryti iki kol vaikui sueis 14 metų. Tokias procedūras nemokamai atlikinėjo vienintelė klinika Lietuvoje, esanti Vilniuje, tačiau eilės buvo labai ilgos, todėl dukros net neregistravo, o ilgiau laukti irgi negalėjo. Dėl to reikėjo ieškoti kas tokią procedūrą atliktų privačiai. Vaiko dantų gydymui jau išleido 3432,00 Eur. Prašo priteisti 2450,00 Eur, į šią sumą įeina ir būsimas protinių dantų rovimas chirurginiu būdu. Atsakovui pateikė duomenis tik apie 1000,00 Eur sąskaitą, kitų duomenų apie išlaidas atsakovui neteikė, galvojo, kad jis atsiskaitys geruoju, nenorėjo pyktis. Atsakovas apie vaiko ortodontinį gydymą buvo informuotas, žinojo ir kontaktinius klinikos duomenis, kur galėjo pasidomėti dukros gydymu ir jo eiga. Nurodė, kad akinius dukrai keičia kas du metus ir kaina kiekvienais metais kinta. Akinius dukra nešioja nuo 6 metų. Prašo iš atsakovo bent 150,00 Eur sumos, kuri bent iš dalies padengtų išlaidas dukros akiniams ir lęšiams bei jų priežiūrai reikalingoms priemonėms įsigyti. Ji leidžia dukrai rinktis rėmelius pagal savo norus. Akinių lęšiai yra specialiai pritaikyti dukros akims, todėl ir kaina yra atitinkama. Rūbus perka ir iš antrų rankų, ir iš turgaus, ir iš parduotuvių. Dukra neturi rimtų sveikatos sutrikimų, vartoja vitaminus D ir C, reikėjo vaistų dantų ortodontinio gydymo laikotarpiu. Perkamos higienos priemonės: dantų pasta, higieniniai įklotai, priemonės plaukų priežiūrai, veido priežiūros priemonės problematiškai odai. Taip pat lankosi pas kirpėją. Pas gydytoją dėl odos problemų nesikreipė, konsultuojasi vaistinėje dėl odos priežiūros priemonių įsigijimo. Į ugdymo išlaidų sumą įeina pratybų sąsiuviniai, priemonės, kurių reikia mokyklai, kuprinė, akriliniai dažai, kuriuos naudojo meno mokykloje, lankė dailę. Šiuo metu piešia namuose, turi talentą piešti, užsiima įvairiais rankdarbiais. Laisvalaikiui leidžia nedaug, nes neturi galimybių skirti daugiau lėšų. Duoda po 2,00 Eur per dieną dienpinigių, kuriuos dukra naudoja savo nuožiūra. Piniginės lėšos, numatytos maistui ir gėrimams įsigyti bei sumos, skirtos dienpinigiams, nesidubliuoja. Šiuo metu už mobiliojo ryšio paslaugas moka po 12,00 Eur per mėnesį. Su dukra gyvena tėvams priklausančiame bute, išlaidos komunaliniams mokesčiams paskaičiuotos dvejiems asmenims, t. y. padalintos į dvi dalis. Dukra turi specialiųjų poreikių mitybai, nes turi sveikatos problemų su skrandžiu. Papildomas ugdymas dukrai neteikiamas, tačiau mano, kad jo reikėtų dėl spragų mokantis nuotoliniu būdu. Ji dirba įmonėje kokybės kontroliere – laborante, jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 780,00 Eur, taip pat gauna vaiko pinigus, kurie šiuo metu siekia 70,00 Eur per mėnesį, iš atsakovo dukros išlaikymui kas mėnesį gauna 100,00 Eur. Įmonėje dirba pastaruosius tris metus. Sąskaitas turi Luminor ir Swedbank bankuose. Sąskaitų užsienio bankuose neturi. Kartais jai tenka skolintis pragyvenimui. Turėjo draugą, kuris dirbo Norvegijoje ir kartu su juo įsigijo žemės sklypą. Jis nėra geroje vietoje, nes netoli yra geležinkelis, sklype planavo statyti savo būstą, tačiau pradėjus gyventi skyrium, jokie statybos darbai sklype nevyksta, nėra išduoti jokie statybos leidimai. Sklypą pirko išsimokėtinai už 6000,00 Eur. Kokia yra dabartinė sklypo vertė – nežino. Su draugu nebegyvena, santuokos sudarę nebuvo. Apie atsakovo finansinę padėtį nieko nežino. Atsakovas su dukra nebendrauja. Automobilį BMW, 2006 metų laidos įsigijo 2018 metais, jo vertė – 1000,00 Eur. Automobilį reikėjo remontuoti, jį neatlygintinai suremontavo dėdė, jis nėra prabangus ir naudojamas ieškovės ir vaiko poreikiams tenkinti. Degalams per mėnesį išleidžia apie 70,00 Eur, tačiau jų neįtraukė į dukros būtinųjų poreikių lentelę. Dukros gimtadieniams ir švenčių proga atsakovas pervesdavo papildomai po 50,00 Eur. Atsakovas rūbų iš Anglijos dukrai nepirko ir tokios pagalbos nesiūlė. Vaikas nevažiavo pas tėvą, nes turėjo per vieną vakarą apsispręsti dėl kelionės. Niekada nėra prašiusi atsakovo ko nors nupirkti dukrai. Su atsakovu nederindavo klausimų dėl dukrai reikalingų daiktų. Neturi el. laiškų ar SMS žinučių, kurios patvirtintų, jog nuo 2013 metų atsakovas išlaikymo neteikia. Į antstolius dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo nesikreipė. Grynaisiais pinigais išlaikymo neteikė. Niekada nenuteikinėjo dukros prieš tėvą, priešingai – skatino bendravimą. Atsakovas neprašė padėti atkurti prarastą ryšį su dukra.  

Atsakovas D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, sutiktų mokėti po 100,00 Eur per mėnesį, taip pat galėtų prisidėti prie vaiko dantų gydymo išlaidų po 50,00 Eur per mėnesį. 10 mėnesių po 50,00 Eur mokėjo už vaiko dantų taisymą. Gavo ir matė tik vieną sąskaitą iš ieškovės, kurioje buvo nurodyta, kad vaikui odontologinės paslaugos kainavo 1000,00 Eur. Kitų sąskaitų, kurios pagrįstų ieškovės išlaidas vaiko ortodontiniam gydymui iš ieškovės negavo. 500,00 Eur yra prisidėjęs prie dukros dantų gydymo. Siūlė ieškovei už vaiko odontologinį gydymą imti lizingą (buvo kalbėta apie 2000,00 Eur sumą) ir mokėti dalimis (vieną įmoką mokant ieškovei, kitą – atsakovui). Pripažįsta, kad dantis tvarkyti būtina ir mano, kad gydymas yra brangus. Su gydymo kaina sutinka, sutinka lygiomis dalimis su ieškove prisidėti prie ortodontinio gydymo išlaidų. Žino apie dukros regėjimo problemas. Anglijoje gyvena nuo 2016 metų. Anglijoje nėra galimybių dukrai nupirkti akinius pigiau, nes lengvatos taikomos tik vaikams oficialiai gyvenantiems šalyje. Mano, kad vaiko poreikiai nėra tokie dideli kaip nurodo ieškovė, taip pat jis pats neturi finansinių galimybių daugiau lėšų skirti dukros išlaikymui, nes turi dar du mažamečius vaikus, o susirasti geriau apmokamą darbą ribotos galimybės, visą laiką skiria savo įmonės veiklai. Jo šeimos pajamas per mėnesį sudaro apie 1654,00 svarų sterlingų (su visomis valstybės išmokomis). Būsto nuomai išleidžia po 600,00 svarų sterlingų per mėnesį, dukros išlaikymui 90,00 svarų sterlingų, komunaliniams mokesčiams – 120 svarų sterlingų, už automobilio draudimą kas mėnesį išleidžia 34 svarus sterlingus, degalams išleidžia apie 70 svarų sterlingų, maistą, rūbus, ugdymo prekes vaikams perka jo žmona, kiek ji tam išleidžia, nežino. Jo vaikams taip pat yra problemos su dantukais, lankosi pas gydytojus. Lietuva vaikams nemoka jokių pašalpų ar vaiko pinigų. Nuomojasi 3 kambarių (apie 60 kv. m. bendro ploto) butą, nuomos mokestį moka grynaisiais pinigais, o išlaidos komunaliniams mokesčiams atsispindi pateiktuose sąskaitų išrašuose. Pačiam lieka minimalios sumos. Turi įmonę, kurios vardu yra prisiimta kreditorinių įsipareigojimų 35000,00 svarų sterlingų sumai. Įmonės paimtų paskolų paskirtis – įmonės plėtrai. Įmokų už gautą paskolą dar nemoka. Įmonės veikla susijusi su krovinių pervežimu. Automobilių įmonė neturi. Pats sprendžia dėl mokėtinų algų dydžio. Atsisako duoti paaiškinimus apie įmonės pelną už kovo mėnesį. Anksčiau dirbo pagal kontraktą, tačiau nebuvo jokio stabilumo, todėl nusprendė įkurti įmonę. Taip pat turi asmeninių skolų, kurių bendra suma 1900 Eur bei 900 svarų sterlingų. Turi profesinį išsilavinimą transporto srityje. Kvietė dukrą pasisvečiuoti į Angliją, bet ji atsisakė. Moka išlaikymo tiek, kiek gali pagal savo finansines galimybes. Akiniams pinigų nesiuntė, nes ieškovė neprašė. Laikino išlaikymo pagal teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones nemoka, nes neturi galimybių. Jokių sveikatos problemų neturi. Dirbant įmonėje nebelieka laiko užsiimti kita veikla. Dėl brexito ir visuotinės pandemijos stringa įmonės veikla. 100,00 Eur suma jo šeimai yra ženkli. Mano, kad kitiems vaikams po 100,00 Eur per mėnesį išlaikymui neskiria. Buvo, kad išlaikymą vaikui mokėjo ir grynaisiais pinigais, tačiau jokių įrodymų pateikti negali, nes neėmė jokių raštelių. Pretenzijų iš ieškovės dėl įsiskolinimo negavo. Ateityje, jeigu turėtų galimybes, galėtų prisidėti ir didesne dalimi prie dukros išlaikymo. Su dukra nebendrauja nuo 2014 metų, mano, kad tam padarė įtaką ieškovė. Dėl bendravimo tvarkos niekur nesikreipė. Mano, kad ryšio su dukra neturi ir dėl to kalta ieškovė.

Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovė yra nesąžininga, slepia savo turtinę padėtį ir tokiu būdu bando išreikalauti didesnį išlaikymą dukrai. Atsakovo turtinė padėtis neleidžia mokėti dukrai reikalaujamo dydžio išlaikymo, prašo ieškovės reikalavimus atmesti. 

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad mergaitė jaučia didžiulę nuoskaudą tėvui, ji nori su juo bendrauti, tačiau atsakovas nerodo jokios iniciatyvus. Mergaitė stebi jo šeimą socialiniuose tinkluose, žino kada tėvas grįžta į Lietuvą. Prašomas išlaikymo padidinimas atitinka vaiko interesus. Namai labai kuklūs, mergaitė jau yra jauna moteris, labai mėgsta tapyti, namuose daug jos darbelių, tam reikalingos priemonės ir ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą, tikrai nenori pasipelnyti. Tėvas yra sveikas, turi išsilavinimą ir turi dirbti ir uždirbti tiek, kad galėtų mokėti prašomą išlaikymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali kisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pagal Palangos miesto apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) 2013 m. rugsėjo 24 d. teismo sprendimą, kuriuo  patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas įsipareigojo mokėti dukros Kamilės išlaikymui po 200,00 litų (57,92 eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.  Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo beveik septyneri metai, šalių dukra yra paauglė, jos poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienai praktiškai atitinka suaugusio žmogaus poreikius, be to, jai reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jos išlaikymui. Lėšų, pakakusių teismo sprendimo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Teismas pritaria ieškovės ieškinyje nurodytiems argumentams, jog poreikį keisti išlaikymo dydį lėmė ir pasikeitusi šalies ekonominė situacija dėl išaugusių vartojimo prekių kainų. Pagal teismo sprendimą atsakovas privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 57,92 Eur, o tokia suma nėra pakankama dukros net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti apsaugoti šalių nepilnametės dukros interesai, dėl ko teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą dukrai patikslintame ieškinyje (t. 1; b. l. 123-125) nurodė būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal jos pateiktą skaičiavimą tai sudarytų 544,70 Eur per mėnesį, iš jų maistui – 225,00 Eur, aprangai ir avalynei – 80,00 Eur, higienos priemonėms – 20,00 Eur, vaistams ir vitaminams – 30 Eur, ugdymui – apie 25,00 Eur, ryšio priemonėms – apie 14,70 Eur, komunalinių mokesčių dalis – apie 40,00 Eur, dienpinigiams – apie 60,00 Eur, laisvalaikiui – apie 50 Eur. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau vis tik teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovės nurodoma suma. Pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą per didelėmis teismas pripažįsta išlaidas vitaminams, maisto papildams, vaistams. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad vaikas sirgtų lėtinėmis ligomis, dėl kurių tektų nuolat vartoti atitinkamus vaistus. Byloje esantis medicinos dokumentų išrašas (t. 1; b. l. 51) patvirtina, kad mergaitei diagnozuotas astigmatizmas ir refliukso liga su erozijomis, tačiau iš teismo posėdžio metu ieškovės duotų paaiškinimų ir byloje esančio sveikatos duomenų išrašo matyti, kad mergaitei dėl nustatytų ligų nuolat nereikia vartoti jokių vaistų ar maisto papildų, užtenka valgyti sveikesnį maistą. Teismas sutinka, kad vaikui yra reikalinga epizodiškai vartoti vitaminus ir maisto papildus sveikatos stiprinimui, tačiau vertina, kad ieškovės nurodyta 30,00 Eur suma per mėnesį vitaminams, maisto papildams ir vaistams yra per didelė. Ieškovė nurodė, kad dukros higienos priemonėms per mėnesį reikalinga suma yra 20,00 Eur. Teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad dukra turi ypatingą dėmesį skirti odos priežiūrai, tačiau duomenų patvirtinančių, kad dukrai yra reikalingas odos gydymas ir tam reikia gydomųjų veido priemonių nepateikė, todėl spręstina, kad šiuo atveju šios išlaidos irgi gali būti mažinamos.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Taigi,  išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus, todėl atsakovas turėtų būti suinteresuotas visapusišku vaiko lavinimu ir skatinti dukrą užsiimti papildoma veikla. Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad šalių dukra turi gabumų dailei ir kitiems rankdarbiams kurti, todėl sutiktina, kad tam būtina skirti tam tikrą dalį lėšų. Be kita ko, natūralu, kad vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Kiekvienu konkrečiu vaikų gyvenimo etapu laisvalaikio praleidimo formos gali kisti, todėl numatyti, kada ir kokią konkrečią sumą bus reikalinga skirti laisvalaikiui, sudėtinga. Šiuo atveju atsižvelgus į šalių dukros amžių (balandžio mėnesį jai sukako 17 metų), natūralu, kad laisvalaikio praleidimo formos, dažnumas, taip pat ir pats vaikų socializacijos poreikis didėja, todėl teismo vertinimu, ieškovės nurodytas išlaidų dydis laisvalaikiui, dienpinigiams ir ugdymo išlaidoms nėra per didelis.

Atsakovo nuomone, ieškovė padidino ir išlaidas ryšio priemonėms. Pasisakant dėl išlaidų ryšio priemonėms, pastebėtina, kad į šias išlaidas ieškovė buvo įtraukusi ir telefono įrenginio kainą. Telefonas kaip ilgalaikis daiktas nėra įsigyjamas kas mėnesį, todėl be pagrindo šios išlaidos įtrauktos į kasmėnesines išlaidas. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad šiuo metu už dukros mobiliojo ryšio paslaugas moka po 12,00 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad turėtų būti tenkinamai protingi vaiko poreikiai, atsižvelgiant į šalių galimybes. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į mobilaus ryšio paslaugų kainas Lietuvoje, per mėnesį pakankama ir mažesnė suma. 

Ieškovė, nurodydama būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas, kai kurias išlaidas padidino, jas apskaičiuodama didesnes nei būtina. Teismo vertinimu, pagal ieškovės sudarytą vaiko poreikiams būtinų išlaidų krepšelį, konstatuotina, jog dukros poreikius užtikrina 500,00 Eur suma per mėnesį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nustačius, kad šiuo atveju šalių dukros poreikius užtikrina 500,00 Eur suma ir ji mažintina pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis (kurių dydis nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje yra 70,00 Eur), todėl šiuo atveju išlaikymo dydis yra 430,00 Eur.

Nustačius, kad dukros būtiniausi poreikiai nėra užtikrinami iš šiuo metu teikiamo išlaikymo, nustatytas išlaikymo dydis keistinas.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pagal kasacinio teismo praktiką svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 270,00 Eur kas mėnesį.

Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas nuo 2016 metų gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, yra sukūręs kitą šeimą, augina dar du nepilnamečius vaikus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi (t.1 b. l. 112). Nuosavybės teise valdo automobilį VW Golf.  Dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) ir jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro 680,00 svarų sterlingų (t. 1; b. l. 113-117). Jo šeimos pajamas per mėnesį sudaro apie 1654,00 svarų sterlingų (su visomis valstybės mokamomis išmokomis). Būsto nuomai per mėnesį išleidžia po 600,00 svarų sterlingų per mėnesį, dukros išlaikymui 90,00 svarų sterlingų, komunaliniams mokesčiams – 120 svarų sterlingų, už automobilio draudimą kas mėnesį išleidžia 34 svarus sterlingus, degalams išleidžia apie 70 svarų sterlingų. Dalį gaunamų lėšų ir išlaidų patvirtina byloje esantys atsakovo ir jo sugyventinės banko sąskaitų išrašai (t. 1, b. l. 147-152; t. 2, b. l. 100-159, 163-186). Bylos nagrinėjimo metu duotais atsakovo paaiškinimais ir byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, sau išmokamą darbo užmokesčio dydį nustato jis pats. Atsakovas teismo posėdžio metu atsisakė nurodyti informaciją apie įmonės gautas pajamas pastaraisiais mėnesiais. Byloje pateikta įmonės balanso ataskaita (t. 2, b. l. 160-162), iš kurios duomenų matyti, kad įmonės veikla nėra nuostolinga, įmonė yra prisiėmusi kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos, kaip patvirtino ir atsakovas, prisiėmė įmonės veiklos plėtrai (automobilių įsigijimui ir pan.). Įmonės veikla susijusi su transportu ir krovinių pervežimu. Teismo vertinimu, būtent ši veiklos sritis pasaulinės pandemijos situacijoje yra paklausi ir šiuo metu yra itin suaktyvėjęs krovinių pervežimas, todėl kritiškai vertintini atsakovo teiginiai apie veiklos apimčių sumažėjimą ar nuostolingą veiklą. Atsakovas nurodo turintis ir asmeninių kreditorinių įsipareigojimų – skolingas keliems fiziniams asmenims. Nustatytos aplinkybės, jog atsakovas savo ir įmonės vardu prisiėmė prievolių bankui ir fiziniams asmenims, iš vienos pusės, veikdamas kaip juridinio asmens vadovas, siekdamas plėsti įmonės veiklą, o iš kitos pusės kaip fizinis asmuo turintis sumokėti už kvalifikuoto teisininko paslaugas bei siekdamas įsigyti automobilį, leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tiek bloga, kad jis negalėtų teikti didesnio išlaikymo dukrai K.. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neturi jokių sveikatos problemų, turi įgijęs profesinį išsilavinimą transporto srityje. Atsakovo teiginiai, kad jis gauna mažas pajamas, todėl negali teikti didesnio išlaikymo dukrai, vertintinos kritiškai. Pažymėtina, kad jeigu ieškovas mano, kad jo pajamos yra per mažos, turėtų siekti gauti jo amžių ir profesines galimybes bei sveikatos būklę atitinkantį geriau apmokamą darbą, kad gautų pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas nepilnametei dukrai.  

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, faktas, kad atsakovas gauna mažas pajamas, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą, užtikrinantį dukros būtiniausių poreikių tenkinimą.

Ieškovei VĮ „Registrų centras“ duomenis nuosavybės teise priklauso 0.1500 ha ploto, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kretingos r., (duomenys neskelbtini) (t. 1; b. l. 10-11), taip pat ieškovė nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę – automobilį BMW (t. 1; b. l. 12-13).  Ieškovė gauna darbo užmokestį vidutiniškai po 850,00 Eur per mėnesį (t. 1, b. l. 15).

Atsakovas teismo posėdžio metu akcentavo jo paties pragyvenimui reikalingų lėšų poreikį, tačiau pastebėtina, kad panašaus pobūdžio išlaidas patiria ir ieškovė (išlaidos transporto priemonių išlaikymui, komunaliniai mokesčiai ir pan.), dėl ko teismas plačiau nepasisako. Teismas vertina, kad tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje pragyvenimo lygis yra panašus.

 Įvertinus šalių gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės, o atsakovas, nors šiuo metu ir gauna mažesnes pajamas, yra įsteigęs įmonę, kurios veiklą ateityje planuoja plėsti, dėl ko jo finansinė situacija gerės, todėl darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Pažymėtina, kad ieškovė užtikrina dukrai gyvenimo sąlygas ir vykdo kasdienę dukros priežiūrą. Ieškovė, su kuria liko gyventi dukra, turi daugiau dėmesio skirti jos poreikių patenkinimui, todėl ieškovės indėlis į dukros gerovę visuomet buvo ir bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene dukros buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą dukrai abu tėvai vienoda dalimi privalo prisidėti prie dukros išlaikymo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu nustatomas išlaikymo dydis turi atitikti dabartinę vaikų tėvų turtinės padėties, jų galimybių ir vaikų poreikių pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti pusę reikalingo išlaikymo dukrai ir ieškovės ieškinį tenkina iš dalies, iš atsakovo dukros išlaikymui priteisiant periodinėmis išmokomis po 215,00 Eur kas mėnesį.

2013 m. rugsėjo 24 d. Palangos miesto apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) sprendimu, ieškovė jau paskirta priteisto dukros išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), todėl šis klausimas pakartotinai nesvarstytinas.

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl patirtų ir būsimų gydymo išlaidų priteisimo.

Pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Remiantis kasacinio teismo praktika, vienkartinio pobūdžio papildomų vaiko poreikių atsiradimas, nesant tėvų sutarimo dėl šio poreikio patenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl vienkartinės sumos arba tam tikro turto, padengiančių papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai turtinei padėčiai. Paprastai ši suma ar turtas priteisiami po to, kai atitinkamos išlaidos patiriamos, tačiau atskirais atvejais ji gali būti priteisiama ir iš anksto. Pavyzdžiui, prireikus teismas gali priteisti atlyginti būsimas vaiko gydymo išlaidas ((CK 3.201 straipsnio 2 dalis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2450,00 Eur dukros Kamilės gydymo išlaidų, kurias sudaro 2000,00 Eur ortodontinis gydymas, 300,00 Eur chirurginis protinių dantų rovimas bei 150,00 Eur už akinius.

Pažymėtina, kad priteisdamas tokias išlaidas teismas turi aiškintis ar papildomų vaiko poreikių patenkinimo būdas ir priemonės yra būtinos ir tinkamos, o išlaidų dydis – protingas ar galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos, tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt. 

Iš teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų (t. 1, b. l. 52-55, 57, 62, 158-161) matyti, kad šalių dukrai buvo taikytas ortodontinis gydymas. Atsakovas sutinka su tuo, kad dukrai buvo reikalingas gydymas, tačiau nesutinka su ieškovės traktavimu, kad jis prie šių išlaidų neprisidėjo. Nurodo, kad 10 mėnesių mokėjo papildomai po 50,00 Eur vaiko dantų gydymui, t. y. padengė pusę išlaidų, pagal ieškovės jam pateiktą 1000,00 Eur sąskaitą. Ieškovė nurodo, kad šiai dienai vaiko gydymui ji jau išleido 3432,00 Eur, tačiau nei teismui, nei atsakovui negalėjo pateikti įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo aukštas dukrai teikiamų ortodontinio gydymo paslaugų kainas, tačiau teismas šiuo atveju sutinka su ieškovės paaiškinimais, kad gydymą reikėjo pradėti tam tikru laiku ir jis buvo būtinas bei nebuvo galima laukti ilgą laiką eilėse kitose gydymo įstaigose. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nepadėjo ieškovei surasti kitos gydymo įstaigos, kurios teikiamų paslaugų kainos ir kokybės santykis šalims būtų finansiškai naudingesnis. Šiuo atveju, visa našta ieškant gydymo paslaugas teikiančių specialistų teko būtent ieškovei, atsakovas elgėsi pasyviai ir nors ir siūlė ieškovei gydymo paslaugas įsigyti lizingu, tačiau savo vardu sutartį vengė pasirašyti, todėl atsakovo teiginiai, kad gydymo kaina yra neprotingai didelė atmestini kaip nepagrįsti. Vertinant tai, kad ieškovės nurodoma jos išlaidų suma ortodontiniam gydymui yra 3432,00 Eur, o teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį nurodė, kad atsakovas yra pajėgus teikti pusę reikalingo išlaikymo dukrai, todėl darytina išvada, kad lygia dalimi gali prisidėti ir prie gydymo išlaidų padengimo. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju, nors ieškovė teismui ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 3432,00 Eur išlaidas, tačiau iš byloje esančios dukros ortodontinio gydymo istorijos matyti, kad dukra eilę kartų lankėsi pas specialistus, todėl natūralu, kad už kiekvieną konsultaciją reikėjo mokėti. Šiuo atveju, teismui vertinant, kad atsakovas gali lygia dalimi prisidėti prie gydymo išlaidų padengimo, atsakovui tenkanti gydymo išlaidų dalis sudarytų 1716,00 Eur (ieškovė prašo priteisti 2000,00 Eur), tačiau iš bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų matyti, kad atsakovas jau yra padengęs 500,00 Eur gydymo išlaidų, todėl šis reikalavimas tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo 1216,00 Eur ieškovės patirtų išlaidų dukros ortodontiniam gydymui.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo būsimas chirurginio protinių dantų rovimo išlaidas, kurios sudarytų 300,00 Eur, t. y. pusę visos sumos, nes nurodo, kad vieno protinio danties rovimas chirurginiu būdu kainuoja apie 150,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad gydytojai rekomendavo šalinti visus protinius dantis, nes šie netelpa ir gali pakenkti taikytam gydymui. Teismas sutinka, kad šios specialistų rekomendacijos yra pagrįstos ir egzistuoja būtinybė šalinti protinius dantis, tai patvirtina ir byloje esanti vaiko ortodontinio gydymo istorija (t. 1, b. l. 160). Tačiau teismas nesutinka su ieškovės nurodytomis sumomis už chirurginį protinių dantų šalinimą. Teismas pažymi, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos internetiniame tinklapyje yra skelbiama informacija apie tai, kad vaikams Ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuoja įvairias odontologinio gydymo išlaidas, tame tarpe ir stacionarinių odontologinių paslaugų išlaidas. Protinių dantų rovimas chirurginiu būdu yra paslauga, kuri gali būti teikiama ir stacionare. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė šias išlaidas apmoka iš biudžeto lėšų, šiuo atveju spręstina, kad ieškovės reikalavimas priteisti 300,00 Eur už protinių dantų šalinimą chirurginiu būdu yra nepagrįstas, nes tokias paslaugas šalių dukra gali gauti ir nemokamai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus šis ieškovės reikalavimas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalių dukrai yra diagnozuotas astigmatizmas (t. 1, b. l. 51). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 150,00 Eur už dukrai nupirktus akinius. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad akinių kaina yra neprotingai didelė. Teismas iš dalies sutinka su tokiais atsakovų argumentais, nes yra galimybė rinktis ir pigesnius rėmelius, tačiau teismas vertina ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu apie tai, kad akinius keičia kas dvejus metus bei byloje esančius įrodymus apie tai, kad ieškovė yra patyrusi daug daugiau išlaidų, susijusių su dukros regėjimo problemomis (t. 1, b. l. 50, 56), todėl šiuo atveju šis ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 150,00 Eur sumą už akinius tenkintinas.

Byloje Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi, kurią 2021 m. sausio 21 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismas, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą po 200,00 Eur. Laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė už ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgiant į tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 57,00 Eur žyminio mokesčio Eur ((215,00 Eur – 57,92 Eur) x 12 mėn. x 3 %) = 57,00 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės teisinės pagalbos išlaidas byloje sudaro 300,00 Eur atstovavimo išlaidų (2 t., b.l. 194), atsakovo – 1560,00 Eur (1500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 60,00 Eur išlaidos už rašytinių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą) (2 t., b.l. 76-78).

 CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

 Byloje ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, tačiau nepilnametis vaikas, neabejotinai turi teisę į išlaikymą ir jo padidinimą. Įvertinus šalių patirtų išlaidų dydį, tai, kad iš esmės ieškovas yra nepilnametis vaikas, neturintis savo turto ir pajamų, o ginčas yra susijęs su nepilnamečiui vaikui skirto išlaikymo padidinimu, atsižvelgus į EŽTT ir apeliacinės instancijos teismo praktiką šiuo klausimu (žr. EŽTT 2013-07-18 sprendimą byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10 ir Klaipėdos apygardos teismo 2019-12-05 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1258-513/2019), nagrinėjamu atveju teisinga ir protinga neskirstyti šalių atstovavimo išlaidų. Be to, atsakovas, kurio patirtos išlaidos penkis kartus didesnės nei ieškovės tik dėl jų vertės, bet ne dėl kiekio ir kokybės, jas patyrė ne tik dėl ieškovės elgesio, bet ir dėl savo paties elgesio, nesutikdamas su iš esmės pagrįstu ieškovės reikalavimu padidinti išlaikymo dydį.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija teisingumo ir finansų ministrų patvirtinto minimalaus valstybei priteistino šių išlaidų dydžio, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės A. R. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2013 m. rugsėjo 24 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo iš D. R. dukrai K. R. dydį ir iš D. R. dukros K. R., gimusios (duomenys neskelbtini),  išlaikymui priteisti po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų ir 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2020 m. liepos 17 d. iki dukros pilnametystės. 

Priteisti iš atsakovo D. R. ieškovės A. R. naudai 1366,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 00 ct) patirtų papildomų dukros gydymo išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš D. R. 57,00 Eur (penkiasdešimt septynis eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės pajamas, nurodytą sumą įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi ir pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi, panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja           Jurgita Ališauskaitė