Civilinė byla Nr. e2-102-752/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20301-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.5; 2.6.18.3; 3.2.6.1. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 14 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovui Vytautui Mockui,

atsakovės atstovui advokatui Sauliui Majauskui,

žodiniame teismo posėdyje, nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eigvida“, atstovaujamos bankroto administratorės Onos Paulauskienės, patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transporto vystymo grupė“, dėl atsakovo atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

Teismas,

n u s t a t ė :

I. Patikslinto ieškinio reikalavimai ir argumentai

1.       ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Eigvida“, atstovaujama bankroto administratorės Onos Paulauskienės, patikslinusi pradinio ieškinio reikalavimus, patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovės atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 15 200 Eur sumai ab initio; priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transporto vystymo grupė“ ieškovės naudai 12 738,40 Eur skolą už atliktus darbus, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

1.1.        Savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, patikslintame ieškinyje) nurodė, kad ieškovė ir atsakovė buvo sudarę Statybos rangos sutartį, kurios pagrindu ieškovė atliko betoninių grindų įrengimo darbus atsakovės objekte. Už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitą faktūrą, bet atsakovė jos neapmokėjo, liko skolinga 12 738,40 Eur. Atsakovė atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą, tačiau objektą pradėjo eksploatuoti, pretenzijų, kuriose būtų nustatyti ieškovės darbų trūkumai, nedelsiant po darbų perdavimo nepateikė, PVM sąskaitos faktūros ieškovei negrąžino. Iškėlus ieškovei bankroto bylą paskirta bankroto administratorė nustatė, kad atsakovė skolinga ieškovei 12 738,40 Eur sumą už atliktus darbus pagal minėtą sutartį.

1.2.       Atsakovė, nurodydama, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ir šalims nesutarus dėl trūkumų šalinimo, atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir įskaitė ieškovei mokėtiną 12 738,40 Eur sumą į savo paskaičiuotas 15 200 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovės atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu, nes ieškovės finansinės apskaitos dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad ieškovei buvo pateikti duomenys, jog ji darbus atliko nekokybiškai, ar, kad ieškovei buvo pateiktas darbų trūkumų šalinimo paskaičiavimas ir ieškovė su juo sutiko. Be to, įskaitymo atlikimo dieną atsakovė neturėjo 15 200 Eur reikalavimo teisės į ieškovę, ji nebuvo nei realiai egzistuojanti, nei vykdytina. UAB „Nelus“ komercinio pasiūlymo pateikimas atsakovei, nesukūrė jokios galiojančios ir vykdytinos prievolės ieškovei. Vienašalį įskaitymą atsakovė atliko nepagrįstai, todėl jis pripažintinas negaliojančiu, o iš atsakovės priteistina skola. Pažymėjo, kad Bankroto administratorė kreipėsi į atsakovę dėl skolos sumokėjimo gera valia, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo.

1.3.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir patikslinto ieškinio reikalavimus.

II. Atsakovės pozicija ir argumentai

2.       Atsakovė byloje pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1.        Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovė, vadovaudamasi 2016 m. gegužės 30 d. Statybos rangos sutartimi laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. spalio 17 d. ieškovei pervedė 149 000 Eur avansą. 2017 m. rugsėjo 22 d. atsakovei buvo pateikta apmokėjimui PVM sąskaita faktūra 17 063,42 Eur (14 102 Eur + PVM) sumai už atliktus darbus. Atsakovės nuomone, darbai, už kuriuos buvo pateikta minėta PVM sąskaita faktūra, buvo atlikti nekokybiškai, todėl atsakovė atsisakė juos priimti ir žodžiu paaiškino ieškovei, kas buvo atlikta netinkamai. Ieškovės atstovas prieštaravimų dėl darbų trūkumų nepareiškė.

2.2.       2017 m. spalio ieškovė pareiškė, kad neturi galimybės pati ištaisyti darbų trūkumų. Atsakovė Betoninių grindų defektų nustatymo akte nurodė atliktų darbų trūkumus. Su minėtu aktu susipažino ieškovės direktorius – jokių pastabų ar prieštaravimų nepateikė. Atsakovė pateikė ieškovei defektų akte nustatytų trūkumų šalinimo išlaidų paskaičiavimą bei pranešimą apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, t. y. atsakovė įskaitė pagal PVM sąskaitą faktūrą mokėtiną 14 102 Eur sumą į ieškovės privalomą mokėti darbų trūkumų šalinimo kainą. Su pranešimu ieškovės direktorius susipažino ir pasirašė, jokių prieštaravimų dėl jo neteikė bei jo neginčijo.

2.3.       Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir atsiliepimo į patikslintą ieškinį reikalavimus.

2.4.       Teismo posėdžių metu buvo apklaustas liudytojas M. T.. 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu liudytojas paaiškino, kad jis buvo ieškovės direktorius. Jo vadovaujama įmonė atliko betonavimo darbus, darbų eigoje atsakovė pretenzijų nereiškė, žadėjo apmokėti. Tačiau atlikus darbus, neapmokėjo, pradėjo ieškoti defektų, nors laiko, kad darbus priėmė, nes aikštelę eksploatavo. Pradžioje žodžiu sakė pataisyti, jie taisė, bet po to atsisakė taisyti, nes nelaikė darbo trūkumais. Su darbų trūkumų aktu susipažino, su atsakovės darbuotojais apie tai diskutavo, nes nemanė, kad reikia taisyti. Žino, kad atsakovė tarėsi su jo tėčio įmone UAB „Nelus“. Atsakovė nuolat žadėjo skolą pagal paskutinę sąskaitą sumokėti, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad nėra įsitikinęs, jog gavo ir pasirašė pranešimą apie įskaitymą.  

2.5.       Teismo posėdžių metu buvo apklaustas liudytojas E. T.. 2021 m. sausio 21 d. nuotolinio teismo posėdžio metu liudytojas paaiškino, kad jo vadovaujama įmonė UAB „Nelus“ teikė komercinį pasiūlymą atsakovei dėl darbų trūkumų ištaisymo, 15 200 Eur sumai. Įkainius nurodė pagal defektų akte nurodytas pozicijas. Tačiau šalinant defektus, tų darbų reikėjo atlikti mažiau, negu nurodyta komerciniame pasiūlyme, atliko darbų už 7000 Eur sumą. Jo žiniomis, atsakovė žadėjo skirtumą tarp jo įmonei sumokėtos sumos už defektų šalinimą ir ieškovės pateiktos sąskaitos, sumokėti ieškovei, tačiau to nepadarė.

2.6.       Teismo posėdžių metu buvo apklaustas liudytojas D. L.. 2021 m. kovo 23 d. nuotolinio teismo posėdžio metu liudytojas paaiškino, kad tuo metu, kuomet buvo atliekami darbai, jis dirbo atsakovės finansų direktoriumi. Ieškove pasitikėjo, mokėjo avansu, tikėjosi, kad darbai bus padaryti kokybiškai. Tačiau atlikus darbus, buvo surašytas platus defektavimo aktas. UAB „Eigvida“ sakė, kad viską sutvarkys, bet netvarkė, tuomet kreipėsi į kitas įmones. UAB „Nelus“ atliko skubius darbus, o likusių nešalino, žadėjo vėliau, tačiau taip ir nepašalino. Vėliau tų  defektų išlindo dar daugiau. Visos aplinkybės buvo aiškios, UAB „Eigvida“ darbų trūkumų neginčijo, todėl buvo atliktas vienarūšių reikalavimų įskaitymas.

2.7.       Teismo posėdžių metu buvo apklaustas liudytojas Ž. R. 2021 m. gegužės 25 d. nuotolinio teismo posėdžio metu liudytojas paaiškino, kad darbų atlikimo metu buvo atsakovės direktoriaus pavaduotojas ir akcininkas (50 procentų akcijų). Ieškovė darbus atliko vėluodama, o juos atlikus – išlindo labai daug broko. Ieškovė ruošėsi bankrutuoti, prašė sumokėti jai pinigus, o broką, sakė, ištaisys UAB „Nelus“. UAB „Nelus“ trūkumus ištaisė, tačiau visų darbų nepadarė, nes užėjo šalčiai. Pavasarį jų jau neprisikvietė. Tada sudarė lokalinę sąmatą, taisė kiti. UAB „Eigvida“ su įskaitymu sutiko, buvo apie jį informuota. M. T. pranešimą dėl įskaitymo pasirašė prie jo akių. Minėto dokumento originalas liko pas M. T..

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

3.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016 m. gegužės 30 d. Statybos rangos sutartimi Nr. EGV16/05/01 (toliau – sutartis) ieškovė, kaip rangovas, ir atsakovė, kaip užsakovas, susitarė dėl betoninių grindų įrengimo darbų atsakovei priklausančiame objekte, esančiame Kėdainiuose, Žibuoklių g. 1 (toliau – darbai). Atsakovė, vadovaudamasis sutartimi, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. spalio 17 d. ieškovei pervedė 149 000 Eur sumos avansą. Darbai turėjo būti atlikti iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. 2017 m. rugsėjo 22 d. ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Nr. EGV 17017 (toliau – sąskaita faktūra) kartu su Pažyma Nr. 006, patvirtinančia atliktų darbų vertę – 17 063,42 Eur (14 102 EUR plius PVM) už atliktus darbus. Atsakovė 2017 m. spalio 30 d. Betoninių grindų defektų nustatymo akte (toliau – defektinis aktas) nurodė ieškovės atliktų darbų trūkumus. Su defektiniu aktu ieškovės direktorius M. T. susipažino, jį pasirašė. Atsakovė 2017 m. lapkričio 2 d. ieškovei pateikė  pranešimą apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (toliau – pranešimas), kad įskaitė pagal sąskaitą faktūrą mokėtiną 14 102 Eur sumą, iš kurios dalis, t. y. 1 723,60 Eur buvo apmokėta avansu (ir mokėtina suma ieškovei sudarė 12 378,40 Eur) į savo patirtą 15 200 Eur nuostolių sumą dėl ieškovės netinkamai atliktų rangos darbų, kurie buvo nustatyti 2017-10-30 Betoninių grindų defektų nustatymo aktu. Byloje nustatyta, kad Betoninių grindų defektų nustatymo akte nurodytų trūkumų šalinimo išlaidų paskaičiavimą atsakovė atliko  vadovaudamasi 2017 m. spalio 30 d. UAB „Nelus“ komerciniu pasiūlymu (toliau – komercinis pasiūlymas) 15 200 Eur sumai. Su pranešimu ieškovės direktorius M. T. susipažino ir pasirašė. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2945-638/2017 iškėlė ieškovei bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 15 d. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2-497-370/2018. 2018 m. liepos 20 d. ieškovės bankroto administratorė pateikė atsakovei pretenziją dėl neapmokėtos skolos.

4.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187 straipsniai). Šio pobūdžio bylose teismas nerenka įrodymų, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 179 straipsnis). Vertinant šalių pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

Dėl skolos priteisimo už atliktus darbus pagal Statybos rangos sutartį Nr. EGV16/05/01

5.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės likusią nesumokėtą sumą už darbus atliktus pagal 2016 m. gegužės 30 d. sutartį, pagal 2017-09-21 PVM sąskaitą faktūrą EGV Nr. 1707, nurodydama, kad likusi skola sudaro 12 738,40 Eur skolą.

6.       ieškovei sumokėjo: 2017 m. rugpjūčio 25 d. – 4 000 Eur bei 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 4 000 Eur. 2017 m. rugsėjo 22 d. ieškovė apmokėjimui atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą EGV Nr. 17017 kartu su Pažyma Nr. 006 apie atliktų darbų vertę, kurioje nurodyta 17 063,42 Eur suma (14 102,00 Eur plius PVM) už atliktus grindų įrengimo darbus. Atsižvelgiant į tai, kad dalis minėtos sumos, 1 723,60 Eur, jau buvo apmokėta avansu, ieškovės reikalaujama priteisti suma sudaro 12 378,40 Eur. Teismas laiko, kad ieškinyje yra padarytas aiškus skaičiavimo apsitikimas ir ieškovės prašoma priteisti suma yra 12 378,40 Eur,

7.       Atsakovė tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, todėl atsakovė atsisakė juos priimti ir tai žodžiu paaiškino ieškovės atstovui, kuris su nurodytais darbų trūkumais sutiko. Ieškovei nurodžius, kad darbų trūkumų ištaisyti negalės, atsakovė 2019 m. spalio 30 d. surašė defektinį aktą, kuriame nurodė atliktų darbų trūkumus su nuotraukomis, bei komentarais dėl kiekvieno iš jų. Ieškovės atstovas, susipažinęs su defektiniu aktu, pasirašė, kad su jais susipažino. Pastabų nepateikė, todėl, atsakovės nuomone, su defektiniu aktu ieškovės direktorius M. T.sutiko. Atsakovė 2017 m. lapkričio 2 d. Pranešimu apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovei pranešė, kad rangos darbų defektų šalinimas sudaro 15 200 Eur, šią sumą laiko savo nuostoliais, patirtais dėl ieškovės netinkamai atliktų rangos darbų. Todėl  įskaito pagal PVM sąskaitą faktūrą ieškovei mokėtiną 12 378,40 Eur sumą į ieškovės privalomą mokėti atsakovei 15 200 Eur nuostolių atlyginimo sumą. Su pranešimu ieškovės atstovas susipažino ir jį pasirašė. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad nustatytų trūkumų šalinimo išlaidų paskaičiavimą atsakovė atliko 2017 m. spalio 30 d. UAB „Nelus“ komercinio pasiūlymo 15 200 Eur sumai, pagrindu.

8.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku.

9.       Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). 

10.       Užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 1, 4 dalys).

11.       Ieškovės teigimu, duomenų apie tai, kad darbai pagal byloje aptariamą sąskaitą faktūrą nėra priimti, įmonės administraciniuose ir buhalteriniuose dokumentuose nėra. Duomenų, kad šalių sudarytoje sutartyje būtų nustatytos kitos, nei numatytos teisės aktuose, darbų priėmimo taisyklės, byloje taip pat nėra. Pažymėtina, kad pagal byloje pateiktą buvusio įmonės vadovo M. T. paaiškinimą BUAB „Eigvida“ bankroto administratorei, darbai pagal Statybos rangos sutartį būdavo perduodami – priimami surašant pažymą apie atliktų darbų vertę, kas prilyginama darbų priėmimo – perdavimo aktui. Nustatyta, kad už 2017 m. rugsėjo mėn. atliktus darbus, 2017-09-14 buvo išrašyta Pažyma Nr. 006. Atsakovei atsisakius šį dokumentą pasirašyti, padarius atžymą apie atsisakymą, šią pažymą (darbų priėmimo – perdavimo aktą) vienašališkai pasirašė UAB „Eigvida“ atstovas. 2017-09-21 ginčo PVM sąskaita faktūra EGV Nr. 1707 buvo išrašyta 2017-09-14 Pažymos Nr. 006 apie atliktų darbų vertę, pagrindu. 

12.       Atsakovė nereiškė reikalavimo pripažintas negaliojančiu vienašalį darbų perdavimo aktą. Nors atsakovė nurodė, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ir ji jų nepriėmė, tačiau išrašytos PVM sąskaitos faktūros ieškovei negrąžino. Be to, už darbus mokėtiną sumą nusprendė įskaityti, t.y. padengti įskaitymo būdu. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovės atlikti darbai nebuvo priimti.

13.       Aptarti įrodymai  patvirtina, kad darbai už ieškovės reikalaujamą priteisti 12 378,40 Eur sumą buvo atlikti ir priimti. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, todėl už šiuos darbus ieškovei turėjo būti atlyginta.

 Dėl atsakovės atlikto vienašališko įskaitymo pripažinimo negaliojančiu

14.       Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo pripažinti negaliojančiu 2017 m. spalio 30 d. atsakovės atliktą vienašališką įskaitymą 12 738,40 Eur sumai. Nurodė, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog darbai nebuvo priimti dėl to, kad jie buvo atlikti nekokybiškai, ieškovei nebuvo žinoma. Ieškovei taip pat nebuvo žinoma, kad 2017 m. lapkričio 2 d. jai buvo pateiktas defektinis aktas bei nustatytų trūkumų šalinimo išlaidų paskaičiavimas, dėl kurio ir buvo atliktas įskaitymas. Šie duomenys neatsispindi nei bankrutavusios įmonės dokumentacijoje, nei buhalteriniuose dokumentuose.

15.       Atsakovė nurodė, kad ji bendradarbiavo su ieškove dėl darbų trūkumų pašalinimo, tačiau ieškovė pareiškė, kad neturi galimybės pati ištaisyti darbų trūkumų ir pasiūlė, kad juos taisytų UAB „Nelus“. Atsakovė 2017 m. spalio 30 d. defektų akte nurodė konkrečius darbų defektus, kartu pateikdama nuotraukas, kuriose užfiksuoti darbų defektai. Atsakovė 2017 m. lapkričio 2 d. ieškovei pateikė defektiniame akte nustatytų trūkumų šalinimo išlaidų paskaičiavimą vadovaudamasi 2017 m. spalio 30 d. UAB „Nelus“ komerciniu pasiūlymu bei pranešimą apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Šiuo pranešimu ieškovė buvo informuota kad ieškovės 12 738,40 Eur reikalavimą atsakovė įskaito į savo turimą 15 200 Eur reikalavimą ieškovei. Su pranešimu ieškovės direktorius M. T. susipažino ir pasirašė, prieštaravimų dėl jo neteikė bei jo neginčijo. Atsakovė nurodė, kad prievolė ieškovei yra pasibaigusi, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

16.       Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Tai vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.58 straipsnio 1 dalį, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius.

17.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, įskaitymui būtina tokių sąlygų visuma: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010 ir kt.).

18.       Atsakovė, siekdama įrodyti įskaitymo pagrįstumą, į bylą pateikė 2017 m. spalio 30 d. defektinį aktą, 2017 m. lapkričio 2 d. pranešimą  apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir 2017 m. lapkričio 2 d. komercinį pasiūlymą. Iš pateikto defektinio akto matyti, kad yra užfiksuota ir pažymėta 14 punktų, kuriuose nustatyti darbų trūkumai. Komerciniu pasiūlymu atsakovei UAB „Nelus“ nurodė, kad darbus, kuriuos reikia atlikti, siekiant pašalinti nurodytus darbų trūkumus, UAB „Nelus“ atliktų už 15 200 Eur. Atsakovė 2017 m. lapkričio 2 d. pranešimu informavo ieškovę, kad įskaitė pagal 2017 m. rugsėjo 21 d. sąskaitą faktūrą atsakovei mokėtiną 12 738,40 Eur sumą į ieškovės privalomą mokėti atsakovei 15 200 Eur nuostolių atlyginimo sumą.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, apibendrindama įskaitymo sąlygų nuostatas ir vertindama jas sistemiškai, pažymėjo, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Šiuo aiškinimu kasacinis teismas nesukūrė naujos savarankiškos įskaitymo sąlygos, bet pabrėžė būtinybę kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokių, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (2014 m. spalio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje byloje Nr. 3K-3-458/2014, 2021 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-720-638/2021) .

20.       Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė naudojasi objektu, nors darbų trūkumų šalinimo darbai nėra baigti iki šiol. Be to, atsakovės nurodyta aplinkybė, jog įskaitymas buvo atliktas vadovaujantis 2017 m. lapkričio 2 d. komerciniu pasiūlymu, leidžia teigti, kad atsakovės reikalavimas ieškovei buvo akivaizdžiai neapibrėžtas ir nelygiavertis ieškovės reikalavimui vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu.

21.       Teismas vertina, kad šaliai pateiktas komercinis pasiūlymas (oferta) (CK 6.162 straipsnio 1 dalis) nėra tapatus pateiktai sąskaitai už atliktus darbus, ar tarp šalių sudarytai sutarčiai, nes jame nurodyta darbų kaina ir apimtis gali žymiai skirtis nuo galutinės, tarp šalių suderintos, kainos ir darbų apimties (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės į bylą pateikti dokumentai – 2017 m. lapkričio 3 d. atsakovės ir UAB „Nelus“ sutartis Nr. NEL171103, kurioje numatyta, kad objekto darbų trūkumų šalinimas bus atliktas už 7 000 Eur sumą; UAB „Nelus“ aktas prie Sutarties Nr. NEL171103 2017 m. lapkričio 6 d. pažyma Nr.01 apie atliktų darbų vertę, iš kurios matyti, kad per 2017 m. lapkričio mėnesį buvo atlikti 7 000 Eur vertės darbai, šalinant ieškovės darbų trūkumus; 2017 m. lapkričio 6 d. sąskaita faktūra Nr. NEL001 ir UAB „Nelus“ Luminor Bank sąskaitos išrašas, iš kurių matyti, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 13 d. pervedė UAB „Nelus“ 7 000 Eur. Panašias aplinkybes patvirtino ir liudytojas E.T., kuris teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiek darbų, kiek buvo nurodyta komerciniame pasiūlyme, šalinant defektus atlikti nereikėjo, defektus pašalino greitai, kad kiti nurodyti defektai nebuvo esminiai ir atsakovė jų šalinti neprašė.

22.        Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo vertinti, kad įskaitymo atlikimo metu atsakovės nuostolio dydis jau buvo aiškus ir nustatytas. Įskaitymo atlikimo metu (2017 m. lapkričio 2 d) atsakovė jokių defektų šalinimo išlaidų dar nebuvo patyrusi, taip pat neturėjo jokių sutartinių santykių su kitomis įmonėmis dėl defektų šalinimo. UAB „Nelus“ komercinio pasiūlymo pagrindu apskaičiuotas nuostolio dydis negali būti vertinamas kaip apibrėžtas ir lygiavertis ieškovės reikalavimui vykdytinumo ir akivaizdumo pažiūriu, o atliktas įskaitymas – pagrįstu.

23.       Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės teiginius, kad jau tuo metu, kai ieškovė baigė darbus, buvo nustatyti darbų trūkumai ir ieškovė trūkumus pripažino. Pagal bylos duomenis, betoninių grindų defektų nustatymo aktas surašytas tik 2017 m. spalio 30 d. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad iš pradžių ieškovei buvo reiškiamos žodinės pretenzijos ir ji defektus žadėjo ištaisyti, tačiau neištaisė, todėl vėliau buvo pateiktas defektinis aktas, su kuriuo ieškovė taip pat sutiko ir defektus žadėjo ištaisyti, taip pat yra abejotinos, nes į bylą pateiktuose 2020 m. liepos 31 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovės direktorius M. T. nurodė, kad su defektiniu aktu susipažino, tačiau su juo nesutiko, kadangi dėl defektų apimties ne kartą buvo kilę ginčai, jis teikė prieštaravimus žodžiu. M. T. taip pat nurodė, kad 2017 -11-02 pranešimo apie įskaitymą originalo nėra gavęs ir abejoja savo parašo tikrumu pateiktoje kopijoje. Pažymėtina, kad minėtas aplinkybes jis patvirtino ir apklaustas liudytoju teismo posėdyje. Kadangi minėto dokumento originalas į bylą nebuvo pateiktas, teismas neturėjo galimybės įsitikinti M. T. parašo autentiškumu.

24.        Asižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principais bei nurodyta teismų praktika, ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2017 m. spalio 30 d. atsakovės atliktą vienašališką įskaitymą 12 378,40 Eur sumai, tenkinamas.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas

 25.  Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 26. Piniginės prievolės vykdymo terminą pažeidęs skolininkas privalo mokėti kreditoriui įstatyme ar sutartyje nustatyto dydžio palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Jeigu skolininkas neįvykdo šios pareigos geruoju, kreditoriui kreipusis į teismą ir esant jo reikalavimui, CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu pradedamos skaičiuoti įstatymų nustatyto dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios teismų praktikoje vadinamos procesinėmis (6.37 straipsnio 1 dalis CK 6.210 straipsnio 1, 2 dalys, 6.261 straipsnis).

27. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, teismui visiškai patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (12 738,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė, kaip juridinis asmuo, kuriam yra iškelta bankroto byla, nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

29. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, valstybei iš atsakovės priteisiami 362 Eur (287 Eur už    reikalavimą dėl 12 738,40 Eur skolos priteisimo + 75 Eur už reikalavimą dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

30. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eigvida“, juridinio asmens kodas 302861395, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“, juridinio asmens kodas 161438434, 12 378,40 Eur (dvylikos tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 40 ct) skolą ir 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-sausio 13 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.

Pripažinti negaliojančiu 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“, juridinio asmens kodas 161438434, atliktą vienašališką įskaitymą 12 378,40 Eur (dvylikos tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 40 ct) sumai 

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                     Vida Agurkienė