4.1.        atsikertant į atsiliepimo argumentą, kad šalys nebuvo sudariusios nekonkuravimo susitarimo, nurodoma, jog tai nėra reikšminga aplinkybė, nes atsakovo G. Š. pareiga neatskleisti ieškovės komercinių paslapčių ir atsakovės pareiga nesinaudoti ieškovės komercinėmis paslaptimis kyla ne iš sutarties, o Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 15 straipsnio 4 dalies pagrindu.

4.2.       Šiuo atveju siekiama ne konfidencialios, bet komercinę paslaptį sudarančios informacijos apsaugos, dėl to konfidencialios informacijos samprata nagrinėjamo ginčo kontekste nėra aktuali. Ieškovės įsitikinimu, G. Š. neteisėtai panaudoti duomenys ir informacija atitinka visus komercinėms paslaptims keliamus reikalavimus: duomenys ir informacija yra slapti (pavyzdžiui, norint prisijungti prie ieškovės internetinio banko, buhalterinės apskaitos programos ,,B1.lt“ ir DGM intraneto, būtina suvesti atitinkamus prisijungimo vardus ir slaptažodžius). Duomenys ir informacija turi labai aiškią komercinę vertę (pavyzdžiui, buhalterinės apskaitos ir banko sąskaitos duomenys leidžia suprasti, kokios kainos taikomos klientams už teikiamas paslaugas, koks yra klientų mokumas, kokios taikomos nuolaidos), todėl žinant tokią informaciją galima labai nesunkiai pervilioti klientus pasiūlant jiems mažesnes kainas ar kitokias nuolaidas. Klientų kontaktinių asmenų duomenys yra labai vertingi, nes žinant šią informaciją galima parašyti ar kitu būdu susisiekti su klientų įmonėse dirbančiais už paslaugų priėmimą atsakingais asmenims ir pasiūlyti jiems tam tikras paslaugas. Ieškovė ėmėsi protingų veiksmų, kad išlaikytų komercines paslaptis slaptomis.

4.       Atsakovė pateiktame triplike nurodė, kad ieškovė nepateikia nė vieno įrodymo leidžiančio teigti, jog atsakovė, pasinaudojusi informacija, kuri tariamai sudaro ieškovės komercinę paslaptį, būtų perviliojusi klientus. Triplike akcentuojama, kad informacija, kuri ieškovės teigimu laikoma konfidencialia, neatitinka komercinei paslapčiai keliamų reikalavimų:

5.1.        informacija apie ieškovės teikiamų paslaugų kainas nebuvo slapta ir buvo žinoma atsakovei iki G. Š. įsidarbinimo, nes kita grupės įmonė (,,3PL logistics“) naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis ir žinojo, kokios kainos yra taikomos.

5.2.       Informacija, kad ieškovės ieškinyje nurodytoms įmonėms reikalingos paslaugos, susijusios su pavojingų krovinių transportavimu, nebuvo slapta ir buvo/ yra žinoma bet kuriam šioje srityje veikiančiam subjektui.

5.3.       Ieškinyje nurodytų įmonių kontaktiniai duomenys taip pat nėra slapti ir yra viešai prieinami kiekvienam suinteresuotam asmeniui.

5.4.       Ieškovės ieškinyje nurodyta informacija, kuri tariamai sudarė jos komercinę paslaptį, nebuvo vertinga, kad galėtų būti laikoma komercine paslaptimi.

5.5.       Ieškovė nedėjo jokių pastangų, kurios būtų nukreiptos išsaugoti informaciją, kurią ji įvardija kaip komercinę paslaptį. Ieškovės įmonėje nebuvo patvirtintas konfidencialios informacijos ar komercinių paslapčių sąrašas, su kuriuo atsakovas G. Š. būtų supažindintas. Su atsakovu nebuvo sudarytas nei nekonkuravimo susitarimas, nei rašytinė darbo sutartis.

5.       Triplike nurodoma, kad atsakovas G. Š. neatskleidė jokios ieškovės komercinės paslapties, o atsakovė nepasinaudojo tokia informacija ir nė vienas iš atsakovų neperviliojo ieškovės klientų, pasinaudoję neva ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad G. Š., pakeitęs darbovietę, informavo tam tikrus savo asmeninius ,,Linkedin“ kontaktus apie pakeistą darbą ir nurodė, jog, esant poreikiui, galima kreiptis į jį dėl paslaugų, susijusių su pavojingų krovinių transportavimu, teikimo. G. Š. persiuntė tik bendro pobūdžio informaciją dėl darbovietės pakeitimo. Ieškovė, kaltindama atsakovus dėl klientų perviliojimo ir žalos padarymo, sąmoningai nutyli informaciją, kad tariamai pervilioti klientai vis dar naudojasi ieškovės paslaugomis. G. Š. nebuvo supažindintas su informacija, kuri laikytina ieškovės komercine paslaptimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu G. Š. nebuvo sudariusi nekonkuravimo susitarimo, atsakovui nebuvo nurodyta, kokia informacija laikytina konfidencialia ar komercine paslaptimi. G. Š. vieną kartą ieškovės direktoriaus prašymu buvo prisijungęs prie DGM intraneto, pasinaudodamas ieškovės direktoriaus prisijungimo kodais, kad parsiųstų nurodytą informaciją. Atsakovas neatskleidė jokios ieškovės konfidencialios informacijos ar komercinės paslapties atsakovei, o ji tokia informacija nepasinaudojo ir neatliko jokių nesąžiningų veiksmų. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovės nurodoma informacija būtų laikytina komercine paslaptimi.

8.       Teismas nurodė, kad sprendžiant, dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo, aktualu nustatyti, ar ieškovės nurodoma informacija (apie jos klientus, jų kontaktinius asmenis, klientams reikalingas paslaugas, pavojingų krovinių paruošimo transportavimui poreikį ir srautus, apie ieškovės teikiamų paslaugų specifiką, paslaugų teikimo metodus, klientams teikiamų paslaugų kainodarą bei kt.) laikytina komercine paslaptimi, ar atsakovas G. Š. buvo informuotas (žinojo), kad darbdavys šią informaciją vertina kaip komercinę paslaptį, ar jis buvo darbdaviui įsipareigojęs šios jam žinomos informacijos neatskleisti tretiesiems asmenims ir ar jis ją atskleidė atsakovei UAB „3PLdgm“.

9.       Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovė su atsakovu nebuvo sudariusi rašytinės darbo sutarties, su atsakovu G. Š. nebuvo pasirašyta nei konfidencialumo sutartis, nei nekonkuravimo susitarimas. Į bylą nepateiktas nė vienas rašytinis įrodymas, patvirtinantis atsakovo G. Š. pareigas. Ieškovės įmonėje nebuvo patvirtintas joks konfidencialios informacijos ar komercinių paslapčių sąrašas, su kuriuo atsakovas buvo supažindintas. Byloje taip pat nėra ginčo, kad prisijungimui prie ieškovės banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, intraneto ir buhalterinės programos reikalingi slaptažodžiai.

10.       Teismas pažymėjo, kad duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Bylos duomenimis nustatyta, kad pavojingų krovinių gabenimo rinka yra nišinė, joje specializuojasi nedaug verslo subjektų. Tiek informacija apie įmonėms reikalingos paslaugos, susijusios su pavojingų krovinių transportavimu, tiek ir informacija apie šioje rinkoje veikiančių subjektų kontaktinius duomenis nėra slapta, priešingai, yra viešai prieinama ir lengvai randama kiekvienam suinteresuotam asmeniui, veikiančiam pavojingų krovinių transportavimo rinkoje. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „3PLdgm“ ir UAB „3p logistics“ valdomos to paties asmens Vilmanto Ladygos, veikiančio kaip bendrovės vadovas. UAB „3PLdgm“ yra dukterinė UAB „3p logistics“ bendrovė. Informacija apie ieškovės taikomas paslaugų kainas taip pat nebuvo slapta, ją žinojo UAB „3PLdgm“ iki atsakovo G. Š. darbo pradžios, nes kita grupės įmonė (UAB „3p logistics“) naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis ir žinojo kokias kainas ieškovė taiko savo klientams. Ieškovės nurodomas DGM veiklos standartas taikytinas ieškovei, kaip atitinkamo DGM tinklo narei, ir būtent ieškovė savo veikloje turi juo vadovautis, o ieškovės direktoriui teko pareiga vidiniais aktais reglamentuoti savo darbuotojų pareigas ir atsakomybę. Ieškovės pateiktos su jos klientais sudarytos konfidencialumo sutartys nėra susijusios su nagrinėjama byla, nes jos sudarytos dėl išorinio saugos konsultanto specialisto paslaugų teikimo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad konfidencialumo sutarties pasirašymas su UAB „Biotecha“ buvo inicijuotas ne ieškovės, siekiant apsaugoti jos informaciją, o būtent UAB „Biotecha“ iniciatyva, kad būtų apsaugota pastarosios bendrovės informacija. Ieškovė teikė tik pavojingų krovinių paruošimo transportavimui paslaugas – atsakovas buvo vienintelis darbuotojas, teikęs klientams paslaugas susijusias, su pavojingų krovinių ženklinimu ir pakavimu, taigi produktų sąrašas nėra slapta informacija. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė niekada neteikė pavojingų krovinių transportavimo paslaugų. Esant nustatytam, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pirmiau aptartos ieškovės nurodomos informacijos (potencialių klientų sąrašas, DGM produktų sąrašai, duomenys ir informacija apie klientų kontaktinius asmenis (kontaktinių asmenų telefonai, el. pašto adresai ir kt.), pripažinti jos komercine paslaptimi.

11.       Teismas nurodė, kad ginčo, jog ieškovė ir atsakovė specializuojasi toje pačioje srityje, nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „3p logistics“ įregistruota 2013 m. sausio 28 d. UAB „3PLdgm“ įregistruota 2015 m. gruodžio 18 d., kurių vadovas yra V. L.. UAB „DGM Lithuania“ įregistruota 2017 m. balandžio 14 d. Minėta, kad atsakovas G. Š. nutraukė darbo santykius su ieškove 2021 m. rugsėjo 13 d. Iš byloje esančios 2021 m. spalio 11 d. darbo sutarties turinio nustatyta, kad UAB „3PLdgm“ į darbą priėmė G. Š., darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti nuo 2021 m. spalio 15 d. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad UAB „3p logistics“ nuo 2014 m. savo veiklą vykdo su pavojingais kroviniais.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovė savo reikalavimą taip pat grindžia ir buvusio jos darbuotojo G. Š. nesąžininga konkurencija, siekiant teikti analogiškas paslaugas po darbo santykių nutraukimo, neva, po jo išėjimo iš ieškovės bendrovės, klientai UAB „Merseta“, UAB „AD REM TRANSPORT“, UAB „Kurana“ ir UAB „Bioresus“ staiga nutraukė užsakymų teikimą ieškovei, o pradėjo bendradarbiauti su atsakove UAB „3PLdgm“. Nagrinėjamu atveju atsakovai nekvestionuoja Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 4 dalyje įtvirtintos pareigos, tačiau nesutinka, kad atsakovai, neva pasinaudoję ieškovės komercine paslaptimi, perviliojo ieškovės klientus.

13.       Teismas laikė nepagrįstais ieškovės teiginius, kad atsakovas, perviliojęs ieškovės klientus, siūlė joms mažesnes kainas ar kitokias nuolaidas. Teismas sutiko su atsakovų nurodoma aplinkybe, kad patys klientai pasirenka tiekėją, o bylos medžiaga patvirtina, kad 2022 m. sausio 27 d. G. Š. el. laišku pasiteiravus UAB „Merseta“ darbuotojo dėl siuntos siuntimo į Saudo Arabiją, pastarasis patvirtino, kad gavo patrauklesnį pasiūlymą iš buvusios G. Š. darbovietės, t. y. iš ieškovės. Ieškovė nebuvo su neva jos klientais UAB „Merseta“, UAB „AD REM TRANSPORT“, UAB „Bioresus“ ir UAB „Kurana“ sudariusi ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių, šios bendrovės atsakovės UAB „3PLdgm“ pradėjo naudotis ne iškarto po atsakovo G. Š. darbo santykių nutraukimo su ieškove (2021 m. rugsėjo 13 d.). Iš Valstybės mokesčių inspekcijos pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB „AD REM TRANSPORT“ atsakovės UAB „3PLdgm“ paslaugomis naudojosi 2021 m. gruodžio 1 d., 2022 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės mėn. UAB „Bioresus“ atsakovės UAB „3PLdgm“ paslaugomis naudojosi 2021 m. spalio 1 d. ir gruodžio 1 d., 2022 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėn. UAB „Merseta“ atsakovės UAB „3PLdgm“ paslaugomis naudojosi 2022 m. gegužės 9, 10 ir 16 d. UAB „Kurana“ atsakovės UAB „3PLdgm“ paslaugomis naudojosi 2022 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėn.

14.       Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad dalis ieškovės klientų nustojo naudotis ieškovės teikiamomis siauros apimties paslaugomis, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovės atliko neteisėtus veiksmus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB „3PLdgm“ netaikė jokios adaptyvios kainodaros. Minėta, kad atsakovė teikė klientams kur kas didesnės apimties paslaugas, susijusias su pavojingų krovinių gabenimu, o ne tik paslaugų dalį (pavojingų krovinių ženklinimas ir pakavimas), kurią teikė ieškovė. Iš byloje esančių atsakovės pateiktų sąskaitų matyti, kad UAB „3PLdgm“ taikoma kainodara buvo pagrįsta kitokių paslaugų teikimu/ skaidymu: paslaugos, susijusios su pavojingo krovinio transportavimu, sudaro net 97 proc. bendros suteiktų paslaugų sumos, taigi atsakovės suteikta pagrindinė paslauga buvo vežimo paslauga, kurios ieškovė niekada neteikė (ir ginčo dėl to nėra); papildomos paslaugos, pvz. prekių pristatymo išlaidos UAB „Merseta“ kainavo 55 Eur, kai tuo tarpu, ieškovė prekių pristatymo išlaidas skaičiavo UAB „Merseta“ tik 25 Eur, be to, atsakovė dar papildomai taikė ir krovos darbų įkainį – 30 Eur, taigi bendra pristatymo patiriamų išlaidų suma UAB „Merseta“ buvo ne 25 Eur, kaip pas ieškovę, o 85 Eur. Tas pats pasakytina ir apie teikiamas paslaugas UAB „AD REM TRANSPORT“, UAB „Kurana“ ir UAB „Bioresus“, pateiktos abiejų šalių sąskaitos patvirtina, kad atsakovė netaikė klientui nesąžiningos kainodaros, priešingai, kaip ir UAB „Merseta“, taip ir UAB „AD REM TRANSPORT“ buvo taikomi didesni įkainiai, nei kad ieškovės taikyti. Taip pat vien ta aplinkybė, kad atsakovė UAB „3PLdgm“ teikia klientams kur kas didesnės apimties paslaugas, susijusias su pavojingų krovinių gabenimu, o ne tik paslaugų dalį (pavojingų krovinių ženklinimu ir pakavimu), kurią teikė ieškovė, ko pasėkoje galėjo mažėti ieškovės apyvarta ir pelno kritimas, savaime nėra nesąžiningos konkurencijos požymiai.

15.       Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovų nebuvo neteisėtai pasinaudota ieškovės komercine paslaptimi (konfidencialia informacija) ir taip nesąžiningai konkuruota. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, teismas nepasisako dėl ieškovės reikalavimo dėl patirtų nuostolių atlyginimo, kaip neturinčio teisinės reikšmės sprendimo priėmimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „DGM Lithuania“ ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti ieškovo UAB „DGM Lithuania“ naudai iš atsakovų G. Š. ir UAB „3PLdgm“ proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

17.1.       vien tai, kad tam tikra rinka yra maža (nišinė) ir joje veikia nedaug subjektų, savaime nereiškia, jog šioje rinkoje veikiančių subjektų informacija (įskaitant informaciją apie paslaugų poreikį bei klientų kontaktinius asmenis) kitiems toje pačioje rinkoje veikiantiems subjektams yra viešai prieinama ir lengvai randama, o tuo labiau nereiškia, kad tokioje rinkoje negali būti atliekami nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Toks teismo vertinimas yra ne tik, kad nepagrįstas, bet ir sudaro sąlygas formuotis ydingai praktikai dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio nuostatų taikymo.

17.2.        Byloje esantys įrodymai patvirtinta, jog informacija apie ieškovės buvusių klientų paslaugų poreikį atsakovui tapo žinoma ir jis šią informaciją gavo ne iš viešai prieinamos informacijos, o būtent iš ieškovės, pas ieškovę atliekant darbines funkcijas. Konkrečiai, byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog atsakovas, darbo pas ieškovę metu, gavo prisijungimus tiek prie DGM intraneto, tiek prie el. pašto sistemos, tiek prie buhalterinės apskaitos programos „B1.lt“. Taip pat, bylos nagrinėjimo metu 2023 m. birželio 7 d. teismo posėdyje atsakovas pats patvirtino, jog minėti prisijungimai jam buvo suteikti ir jais naudodamasis atlikdavo darbines funkcijas pas ieškovę. Be to, bylos nagrinėjimo metu teismo 2023 m. birželio 7 d. posėdyje patvirtino, jog iki darbo pas ieškovę, atsakovui nebuvo žinomi nei subjektai (įskaitant ir ieškovės buvusius klientus), kuriems reikalingos pavojingų krovinių paruošimo transportavimui paslaugos, nei konkrečios pavojingų krovinių paruošimo transportavimui paslaugos, reikalingos šiems subjektams (įskaitant ir ieškovės buvusius Klientus). Šie įrodymai tik dar labiau patvirtina, jog informacija apie ieškovės klientų paslaugų poreikį nėra viešai prieinama ir lengvai randama, o priešingai, yra slapta ir sudaro ieškovės komercinę paslaptį.

17.3.       Ieškovė dėjo protingas pastangas, kad tokią informaciją išsaugotų slaptą. Informaciją apie klientų paslaugų poreikį ieškovė talpino ir saugojo DGM intranete, el. pašto sistemoje (klientų el. laiškai su paklausimais bei užsakymais), buhalterinės apskaitos programoje „B1.lt“ (PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas). Tiek prie DGM intranete esančios informacijos, tiek prie el. pašto sistemoje esančios informacijos ir buhalterinės apskaitos programoje „B1.lt“ esančios informacijos galima prieiti tik suvedant prisijungimo vardus bei slaptažodžius.

17.4.       Viešai skelbiamoje ir prieinamoje informacijoje galima rasti tik bendro pobūdžio informaciją, kaip kad UAB „AD REM TRANSPORT“ buveinės adresą, bendrą telefono numerį bei el. pašto adresą. Analogiškai ir su informacija apie UAB „Kurana“ kontaktinį asmenį, niekur nėra skelbiama, jog būtent J. S. yra kontaktinis asmuo ar nurodomi jo kontaktai. Viešai skelbiamoje ir prieinamoje informacijoje galima rasti tik UAB „Kurana“ administracijos kontaktus. Taip pat, nėra viešai skelbiamas ir UAB „Merseta“ kontaktinis asmuo J. K. ar jo kontaktai. Viešai skelbiamoje ir prieinamoje erdvėje galima rasti tik bendrus kontaktus. Iš UAB „Bioresus“ viešai skelbiamos informacijos galima matyti tik tiek, kad šios įmonės direktorius yra A. P. ir joje yra dirba du darbuotojai, tačiau detalesnė informacija apie kontaktinius asmenis nėra skelbiama. Byloje nėra jokių įrodymų, kad informaciją apie klientų kontaktinius asmenis galima rasti viešai skelbiamoje ir prieinamoje informacijoje, o tuo labiau, kad su klientais atsakovai būtų bendravę viešai skelbiamais bendrais kontaktiniais duomenimis.

17.5.        Byloje esantys įrodymai patvirtina ne tik tai, kad (i) atsakovui informacija apie ieškovės klientų kontaktinius asmenis tapo žinoma tik darbo pas ieškovę metu. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu 2023 m. birželio 7 d teismo posėdyje patvirtino, jog iki darbo pas ieškovę jam nebuvo žinomi nei konkretūs subjektai (įskaitant ieškovės klientus), kuriems yra reikalingos pavojingų krovinių paruošimo transportavimui paslaugos, nei jų kontaktiniai asmenys. Atsakovas vienintelis tiesiogiai (el. paštu, telefonu ar gyvai) bendravo su klientų kontaktiniais asmenimis, nuo užsakymo ieškovei pateikimo momento iki pavojingų krovinių tvarkymo ir PVM sąskaitos-faktūros išrašymo.

17.6.       Atsakovas, veikdamas 3PLdgm vardu, tiesiogiai kreipėsi į ieškovės klientų kontaktinius asmenis, apie kuriuos ir kurių kontaktinius duomenis sužinojo darbo pas ieškovę metu, ir kuriems siūlė paslaugas. Tiek į AXIS Transport, tiek į Venipak atsakovas kreipėsi ne viešai skelbiamoje informacijoje nurodomais bendrais įmonių kontaktais, tačiau tiesiogiai rašydamas tiek Axis Transport kontaktiniam asmeniui D. K., tiek Venipak kontaktiniam asmeniui T.Š. ir siūlė 3PLdgm teikiamas paslaugas. Šie byloje esantys įrodymai bei aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog informacija apie klientų kontaktinius asmenis atsakovui tapo žinoma ne iš viešai skelbiamos ir prieinamos informacijos, o būtent iš ieškovės, nes tokia informacija yra slapta. Be to, informacija apie klientų kontaktinius asmenis yra labai vertinga ir neabejotinai turi komercinę vertę, nes žinant šią informaciją galima tiesiogiai parašyti ar kitu būdu susisiekti su klientų įmonėse dirbančiais už paslaugų priėmimą atsakingais asmenimis ir pasiūlyti jiems tam tikras paslaugas, kas, vėlgi, sudaro sąlygas lengvam klientų perviliojimui.

17.7.       Prie el. pašto sistemos, kurioje, be kita ko, yra saugoma ir ieškovės informacija apie ieškovės klientus (klientų sąrašas, klientų paslaugų poreikis, klientų kontaktiniai asmenys ir kt.), galima prisijungti tik suvedus atitinkamus prisijungimo vardus bei slaptažodžius. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog el. pašto sistema naudojosi ir atsakovas tiesiogiai bendraudamas su ieškovės klientais, taigi, jam buvo suteiktas tiek prisijungimo vardas, tiek slaptažodis. Todėl el. pašto sistemoje esanti informacija, prie kurios galima prisijungti tik suvedant prisijungimo vardus bei slaptažodžius, laikytina slapta ir savo esme atitinkanti komercinės paslapties turinį.

17.8.       Byloje surinkti įrodymai patvirtina ir tai, kad atsakovui, darbo pas ieškovę metu, buvo suformuotas supratimas apie tai, kokia informacija yra slapta ir sudaro komercinės paslapties turinį, bei tai, kokia informacija laikytina ieškovės komercine paslaptimi. Taigi, atsakovas žinojo, kokia informacija yra ieškovės komercinė paslaptis.

17.9.       Byloje nėra jokių įrodymų, pagrįsiančių teismo sprendime nurodytą teiginį, jog ieškovės klientai neva patys kreipėsi į įmones, teikiančias pavojingų krovinių gabenimo bei transportavimo paslaugas. Dar daugiau, teismas sprendime visiškai nepagrįstai pabrėžia, jog atsakovas neva buvo vienintelis darbuotojas pas ieškovę, teikęs pavojingų krovinių ženklinimo ir pakavimo paslaugas (paruošimo transportavimui paslaugas), o atsakovas teikia visą paslaugų, susijusių su pavojingų krovinių ženklinimu, pakavimu ir transportavimu, paketą. Tai neva turėtų reikšti, jog atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų.

17.10.       Teismo sprendime nurodomos aplinkybės pačios savaime nepaneigia fakto, kad atsakovai perviliojo ieškovės buvusius klientus. Perviliojimo fakto įrodinėjimui neturi reikšmės nei tai, kad 3PLdgm netaikė mažesnių kainų, kitokių nuolaidų ar adaptyvios kainodaros, nei tai, kad ieškovė nebuvo sudariusi ilgalaikio bendradarbiavimo sutarčių su klientais, nei laiko tarpas per kurį ieškovės buvę klientai pradėjo naudotis 3PLdgm paslaugomis. Esminę reikšmę nustatant atsakovų neteisėtus veiksmus turi tai, kad buvę ieškovės klientai, po atsakovo perėjimo į 3PLdgm, tapo 3PLdgm klientais.

17.11.       PVM sąskaitų faktūrų registrai neabejotinai patvirtina keturių ieškovės buvusių klientų perėjimą iš ieškovės į 3PLdgm būtent po to, kai atsakovas išėjo iš ieškovės ir pradėjo dirbti 3PLdgm. Taigi, pagrindžia tiek tai, kad atsakovas neteisėtai atskleidė ieškovės informaciją, sudarančią komercinę paslaptį, tiek tai, kad atsakovai neteisėtai panaudojo tokią informaciją, t. y. patvirtina veiksmų neteisėtumą bei nesąžiningą konkurenciją.

17.12.       Teismas nepasisakė dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio. Todėl ieškovė paaiškina dėl jo patirtų nuostolių, kuriuos sudaro negautas grynasis pelnas iš 4 buvusių ieškovės klientų. Ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. (darbo santykių su atsakovu egzistavimo metu) iš klientų gavo 5923,85 EUR pajamų (3183,15 EUR grynojo pelno, apskaičiuojamo iš pajamų atėmus sąnaudas). Atitinkamai, vieno mėnesio grynojo pelno vidurkis iš šių klientų sudarė 318,31 EUR (3183,15 EUR per 10 mėn.). Kadangi atsakovui nutraukus darbo santykius su ieškove, klientai visiškai nustojo bendradarbiauti su ieškove ir pradėjo bendradarbiauti su 3PLdgm, ieškovė už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. (darbo santykių su atsakovu pabaigos) iki 2022 m. birželio 1 d. patyrė 2546,52 EUR nuostolių, kuriuos sudaro ieškovės negautas grynasis pelnas (318,31 EUR x 8 mėn.). Ši nuostolių suma mažintina 62,81 EUR suma, atsižvelgiant į UAB „Merseta“ 2022 m. vasario 3 d. išrašytos sąskaitos faktūros pelną, apskaičiuojamą iš pajamų atėmus sąnaudas (62,81 EUR). Gauta 2483,71 EUR suma sumažinama 5 proc. – pelno mokesčio dydžiu, kad atitiktų teismų praktikos reikalavimą negautas pajamas sulyginti su grynuoju pelnu. Taigi, ieškovė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė 2359,52 EUR nuostolių, kuriuos sudaro grynasis pelnas iš ieškovė buvusių klientų.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimą, palikti nepakeistą ir ieškovės UAB „DGM Lithuania“ pateiktą 2023 m. rugpjūčio 16 d. apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės UAB „DGM Lithuania“ atsakovų G. Š. ir UAB „3PLdgm“ naudai nagrinėjamoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

18.1. Iš ieškovės į bylą pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, jog visą laiką ieškovės klientams buvo teiktos skirtingos paslaugos, susijusios su pavojingų krovinių ženklinimu ir transportavimu. Dėl to, ieškovės įvykdytų užsakymų istoriniai duomenys neturi jokios realios komercinės vertės, nes paslaugų poreikis visą laiką kinta, o patį paslaugų poreikį lemia būtent bendrovių vykdoma veikla, kurią galima nesudėtingai nustatyti (šią aplinkybę pripažįsta ir pati ieškovė. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų sąskaitų faktūrų, ieškovės klientams teiktos paslaugos nėra kuo nors išskirtinės, o yra būdingos (tipinės) pavojingų krovinių transportavimo rinkoje (pvz., krovinio pakavimas, ženklinimas, deklaracijos pildymas, krovinio draudimas, transportavimas ir pan.). Iš byloje pateiktų ieškovės sąskaitų faktūrų matyti, kad klientų paslaugų poreikis nuolat kinta ir visiems užsakymams yra bendra tik tai, kad yra teikiamos paslaugos, susijusios su pavojingų krovinių transportavimu (žr. Ieškinio Priedą Nr. 30). Tuo tarpu patį tokių paslaugų poreikį leidžia nuspėti įmonių vykdoma veikla, kuri gali būti nesudėtingai nustatyta, remiantis viešais duomenimis.

18.2.         Informacija, kad ieškovės ieškinyje nurodytoms įmonėms yra reikalingos paslaugos, susijusios su pavojingų krovinių transportavimu, nebuvo slapta ir buvo žinoma bet kuriam šioje srityje veikiančiam subjektui. Pavojingieji kroviniai Lietuvos Respublikoje ir tarptautiniais maršrutais automobilių keliais vežami pagal Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) A ir B techninių priedų reikalavimus. Pavojingais kroviniais pagal ADR I tomo A priedą yra laikomos medžiagos ar gaminiai, kuriuos pagal ADR vežti draudžiama arba leidžiama tik ADR nustatytomis sąlygomis1. Vadinasi, žinant kokio pobūdžio veiklą konkreti bendrovė vykdo, galima nuspręsti, ar tokiai bendrovei yra reikalingos paslaugos, susijusios su pavojingų krovinių transportavimu, ir siūlyti tokiai bendrovei savo paslaugas arba ne. Tuo atveju, jeigu tam tikrai bendrovei tokio pobūdžio paslaugos yra reikalingos, bet kuris pavojingų krovinių transportavimo rinkoje veikiantis subjektas, be jokios abejonės, turi teisę siūlyti savo teikiamas paslaugas tokiai bendrovei (tiek Ieškovas, tiek 3PLdgm).

18.3. Būtent viešai ir lengvai prieinama informacija leidžia nustatyti, kad ieškinyje nurodytoms įmonėms yra reikalingos paslaugos, susijusios su pavojingų krovinių transportavimu. Tokios žinios dėl informacijos viešo pobūdžio ir lengvo pasiekiamumo negali būti laikomos ieškovės ar bet kurio kito subjekto komercine paslaptimi, kadangi neatitinka komercinei paslapčiai keliamų reikalavimų (slaptumo ir taip pat vertingumo).

18.4. Nagrinėjamoje byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų ieškovės teiginius, kad kokie nors su ieškovės klientų poreikiu susiję duomenys būtų buvę tikslingai saugoti kokioje nors ieškovės duomenų bazėje. Kitaip tariant, byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad ieškovė būtų dėjusi kokias nors pastangas tokio pobūdžio informacijai apsaugoti. Skunde nurodomi veiksmai, susiję su tariama informacijos apsauga, yra tiesiog klientų pateiktų užsakymų priėmimas, vykdymas bei įvykdžius užsakymą atitinkamų apskaitos dokumentų išrašymas. Tuo tarpu patys su tokiais užsakymais susiję duomenys, kaip turintys kokią nors komercinę vertę, nebuvo sisteminami ar saugomi kokiose nors ieškovės duomenų bazėse. Visa tai leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovės minima informacija apie klientų paslaugų poreikį nesudarė ieškovės komercinės paslapties, nes neatitiko komercinei paslapčiai keliamų reikalavimų.

18.5. Nagrinėjamoje byloje atsakovams reikalavimai yra pareikšti ne dėl to, kad atsakovai būtų pasinaudoję ieškovės sukaupta klientų duomenų baze (ir tokioje duomenų bazėje saugomais klientų kontaktinių asmenų duomenimis). Atsakovai yra kaltinami nesąžiningos konkurencijos veiksmais dėl to, kad buvęs ieškovės darbuotojas G. Š. parašė bendro pobūdžio informacinę žinutę dėl darbovietės pasikeitimo savo asmeniniams Linkedin socialinio tinklo kontaktams per asmeninę Linkedin socialinio tinklo paskyrą. Taigi, šiuo atveju jokia ieškovės informacija (t. y. klientų kontaktiniai duomenys) apskritai net nebuvo panaudoti.

18.6. Ieškovė neturi sukaupusi jokios savo klientų duomenų bazės, kurioje būtų nurodyti ieškinyje minimų klientų kontaktiniai asmenys ir jų duomenys. Informacija apie klientų kontaktinius asmenis gali būti nesudėtingai rasta internete ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai.

18.7. Ieškovė nedėjo jokių pastangų, kad, pirmiausia, sukauptų kokius nors su ieškove klientais susijusius kontaktinius duomenis (t. y. nekaupė tokios informacijos duomenų bazėse). Antra, ieškovė nedėjo pastangų, kad tokius sukauptus duomenis kaip nors apsaugotų. Byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad ieškovė būtų turėjusi kokią nors klientų kontaktinės informacijos duomenų bazę, kurioje būtų buvę kaupiami ir saugomi ieškinyje nurodytų klientų kontaktiniai duomenys.

18.8. Ieškovė nagrinėjamoje byloje siekia suformuoti tokią praktiką, kad bet kokia informacija, kuri būtų pasiekiama el. pašto sistemoje, internetinio banko sistemoje ar buhalterinės apskaitos sistemoje per se būtų laikoma slapta ir sudarančia įmonės komercinę paslaptį. Su tokia ieškovės pozicija nėra galima sutikti, kadangi tokiu būdu nepagrįstai būtų išplečiamas informacijos, kuri turėtų būti laikoma komercine paslaptimi ratas, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija iš viso atitinka kitus komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus.

18.9. Ieškovė savo skunde deklaratyviai teigia, kad atsakovas G. Š. tariamai turėjo supratimą ir žinojo, kokia informacija sudaro ieškovės komercinę paslaptį. Tačiau ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie tokią aplinkybę galėtų patvirtinti. Į bylą buvo pateikta tik keletas su ginčo objektu nesusijusių sutarčių ir DGM standartų ištrauka, kurie yra minimi skunde. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovui G. Š. darbo pas ieškovę metu nebuvo suformuotas supratimas apie tai, kokia informacija sudaro Ieškovo komercinę paslaptį.

18.10. Atsakovui G. Š. yra reiškiami reikalavimai ne dėl konfidencialios informacijos neteisėto atskleidimo, bet dėl komercinės paslapties neteisėto atskleidimo. Tai yra skirtingos teisinės kategorijos, turint omenyje tai, kad konfidencialios informacijos apsaugos būtina sąlyga – atitinkamo susitarimo su darbuotoju sudarymas, skirtingai nei komercinės paslapties atveju (kaip teisingai pažymėjo teismas sprendime: „duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis“). Taigi, bet kokie ieškovės su kitais asmenimis sudaryti susitarimai dėl konfidencialios informacijos apsaugos neturi iš viso jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi ginčas yra kilęs dėl komercinės paslapties apsaugos.

18.11. Atsakovas G. Š. pakeitęs darbovietę tiesiog informavo tam tikrus savo asmeninius Linkedin kontaktus apie pakeistą darbą ir nurodė, kad, esant poreikiui, galima kreiptis į ji dėl paslaugų, susijusių su pavojingų krovinių transportavimu, teikimo. Byloje esančių žinučių turinys patvirtinta tai, kad nebuvo siekiama kaip nors pervilioti ieškovės klientų, taip pat nebuvo taikoma jokia adaptyvi kainodara, nebuvo atskleista jokia ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija 3PLdgm, bet G. Š. tiesiog persiuntė savo asmeniniams Linkedin kontaktams bendro pobūdžio informaciją dėl darbo pakeitimo. Be to, reikėtų pažymėti, kad atsakovo G. Š. siųstose žinutėse buvo siūlomos ne pavojingų krovinių paruošimo transportavimui paslaugos, kurias teikė ieškovė, bet pavojingų krovinių transportavimo paslaugos, kurios apima visą paslaugų kompleksą, kurio ieškovė savo klientams neteikė ir šiuo metu taip pat neteikia (t. y. pavojingų krovinių transportavimas, paruošimas, dokumentacija, importo / eksporto operacijos).

18.13. Skunde pateiktas tariamai ieškovės patirtų nuostolių paskaičiavimas yra visiškai nepagrįstas, nes neatitinka LAT praktikoje formuojamų reikalavimų, kurie keliami negautoms pajamos kaip atlygintinų nuostolių daliai apskaičiuoti. Byloje nėra įrodyta, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma gali būti laikoma grynuoju ieškovės pelnu. Taip pat reikalaujamos priteisti sumos neatitinka ir kitų negautų pajamų kriterijų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškinyje nurodytų pajamų numatomą gavimą ateityje (pvz., byloje nėra pateikta ilgalaikio bendradarbiavimo sutarčių su atitinkamais klientais). Ieškovės pateiktas pelningumo skaičiavimas apskritai nėra pagrįstas jokiais pirminiais dokumentais, o pateiktame skaičiavime nurodyti duomenys yra ne tik hipotetiniai, bet ir net nerealūs. Pabrėžtina, kad į ieškovės atliktus skaičiavimus nėra įtraukiami visi kaštai, siekiant sukurti klaidingą įspūdį dėl ieškovės vykdomos veiklos milžiniško pelningumo. Tuo tarpu, kaip matyti iš ieškovės pelno (nuostolių) ataskaitos, ieškovės veikla 2021 metais buvo nuostolinga ir ieškovė neuždirbo jokio grynojo pelno (patirtų nuostolių dydis – 4.805,00 EUR).

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

21.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „DGM Lithuania“ visų transporto rūšių pavojingų krovinių ir medžiagų tvarkymas, paruošimas transportavimui (pakavimas, ženklinimas, dokumentų parengimas), transportavimo sauga ir su šiomis sritimis susijusių mokymų vedimas; bendrovė veikia rinkoje nuo 2017 m.

22.       Atsakovė UAB „3PLdgm“ yra dukterinė UAB „3p logistics“ bendrovė. 3PL bendrovė įsteigta 2013 metais, ieškovė įsteigta 2015 metais; 3PL įmonių grupę sudarančios bendrovės teikia savo klientams visas paslaugas, kurios yra susijusios su krovinių transportavimu, įskaitant pavojingų krovinių transportavimą.

23.       2019 m. spalio 15 d. atsakovas G. Š. buvo priimtas dirbti įmonėse MB „Pavojingieji kroviniai“ (dabar – AB „DGM Lithuania“) ir UAB „Pavojingi kroviniai“ (ieškovės grupės įmonėje); darbo santykiai buvo nutraukti 2020 m. kovo 15 d. Tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. spalio 7 d. G. Š. dirbo ieškovės bendrovėje, neįforminus darbo santykių; 2020 m. spalio 8 d. dar kartą buvo priimtas dirbti įmonėse MB „Pavojingieji kroviniai“ (UAB „DGM Lithuania“) ir UAB „Pavojingi kroviniai“. 2021 m. rugsėjo 13 d. atsakovas G.Š. savo noru nutraukė darbo santykius su MB „Pavojingieji kroviniai“ (UAB „DGM Lithuania“) ir UAB „Pavojingi kroviniai“.

24.       Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas, dirbdamas ieškovės įmonėje, disponavo informacija apie ieškovės klientus, jų kontaktinius asmenis, klientams reikalingas paslaugas, pavojingų krovinių paruošimo transportavimui poreikį ir srautus bei kita informacija, laikoma ieškovės komercine paslaptimi.

25.       Atsakovas G.Š. nuo 2021 m. spalio 15 d. pradėjo dirbti pas atsakovę UAB„3PLdgm“, kuri pasinaudodama komercinėmis ieškovės paslaptimis, ėmė teikti analogiškas paslaugas tiems patiems klientams. 4 ieškovės klientai – UAB „AD REM TRANSPORT“, UAB „Bioresus“, UAB „Kurana“ ir UAB „Mersata“, – su kuriais dirbo atsakovas G.Š., nutraukė užsakymų teikimą ieškovei ir pradėjo dirbti tiesiogiai su atsakovais. Atsakovė UAB „3PLdgm“ laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. ieškovų klientams suteikė paslaugų už 14 398,47 Eur. Ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė 2359,53 Eur nuostolių, kuriuos sudaro grynasis pelnas iš ieškovės buvusių klientų.

26.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį visa apimtimi; apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

27.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, atsakovų (buvusio darbuotojo) ir veikiančio tame pačiame rinkos segmente ūkio subjekto atsakomybės už komercinės paslapties atskleidimą; apeliantė kvestionuoja įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civilinės procesinės teisės normų aiškinimą ir taikymą nagrinėjamoje byloje.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

28.       Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje nustatytas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas bei atskleidžiamas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai.

29.       Draudžiamas yra informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi nesąžiningą konkurenciją draudžiantis specialusis teisės aktas nustato veiksmus, kurie draudžiami, bet nereglamentuoja, kokie reikalavimai keliami informacijai, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip komercinę paslaptį.

30.       Remiantis CK 1.116 straipsnio 1 dalimi, informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Aiškindamas pirmiau nurodytą nuostatą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų laikoma komercine paslaptimi, informacija turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 ir joje nurodyta teismų praktika).

31.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.

32.       Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad būtent bendrovės valdymo organai nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi. Ši teisė apima ir galimybę komerciškai vertingą informaciją apie klientus laikyti komercine paslaptimi, atitinkamai ją saugoti. Šioje teisės normoje suteikta teisė pačiam ūkio subjektui spręsti, kokia informacija jam vertinga, slapta ir saugoma nuo trečiųjų asmenų, tačiau joje nėra ūkio subjektui keliamų reikalavimų tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente.

33.       Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis.

34.       Kasacinio teismo praktikoje atskiriamos bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties kategorijos.

35.       Komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus.

36.       Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis.

37.       Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo.

38.       Kasacinis teismas išaiškino, kad bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių tais atvejais, kai tarp konfidencialios informacijos esama duomenų, kurie tuo pat metu yra įmonės komercinė paslaptis, atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 52 punktas).

39.       Lietuvos Aukščiausiojo teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad siekiant komercinės paslapties apsaugos, turi būti įrodyta, kad atitinkamam darbuotojui buvo suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra ieškovo komercinė paslaptis, todėl komercine paslaptimi gali būti pripažįstama tik ta informacija, kuri buvo aiškiai atsakovo darbuotojui įvardyta, be to, tokios informacijos sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020).

40.       Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas G.Š., dirbdamas pas ieškovę, susipažino su informacija apie ieškovės klientus, jų kontaktinius asmenis, klientams reikalingas paslaugas, pavojingų krovinių paruošimo transportavimui poreikį ir srautus, sužinojo informaciją apie ieškovės teikiamų paslaugų specifiką, paslaugų teikimo metodus, klientams teikiamų paslaugų kainodarą bei kitą informaciją, laikomą ieškovės komercine paslaptimi.

41.       Ieškovė teigė, kad atsakovas susipažino su komercinę paslaptį turinčią informacija dviem būdais: 1) dėl didelio asmeninio pasitikėjimo atsakovui buvo suteikta prieiga prie DGM įmonių grupės virtualios duomenų saugyklos (intraneto). DGM intranete yra talpinami visi DGM grupės įmonių (tame tarpe ir ieškovės) duomenys ir informacija, kurių turinys sudaro įmonės komercinę paslaptį, pavyzdžiui: excel formato lentelės, kuriose nurodyti potencialių klientų pavadinimai, vykdomos veiklos pobūdis, reikalingų paslaugų sąrašas, teisiniai dokumentai, produktų sąrašai ir pan. 2) atsakovas nuo 2021 m. buvo atsakingas už ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, turėjo prieigą prie ieškovės buhalterinės apskaitos programos „B1.lt“ bei ieškovės internetinio banko, žinojo ieškovės teikiamų paslaugų kainodarą, ir buvo atsakingas už sąskaitų- faktūrų išrašymą.

42.       Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dalis ieškovės informacijos, esančios DGM intranete, buhalterinės apskaitos programoje „B1.lt“ ir internetinės bankininkystės duomenys, prie kurių reikia prisijungti suvedus atitinkamus prisijungimo vardus ir slaptažodžius, yra slapti ir atitinka komercinės paslapties turinį. Apeliantė ginčija teismo išvadą, kad ieškovės klientų paslaugų poreikis bei informacija apie klientų kontaktinius asmenis nėra slapta ir nesudaro ieškovės komercinės paslapties.

43.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, kad pripažinti ieškovės nurodytą ginčo informaciją komercine paslaptimi, reikia nustatyti ne tik faktą, kad informacija yra konfidenciali ir saugoma protingomis priemonėmis (prisijungimas per kodus ir slaptažodžius), bet ir turi būti nevieša bei turėti komercinę vertę. Apeliantė teigia, kad teismas be pagrindo nepripažino informacijos apie klientų paslaugų poreikį ir klientų kontaktinių asmenų sąrašą komercine paslaptimi. Kaip buvo minėta, komercinė paslaptis yra siauresnė kategorija, nes konfidenciali bendrovės informacija, ne visa bendrovės saugotina informacija priskiriama prie bendrovės komercinės paslapties. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė, kur konkrečiai, kokioje informacinėje sistemoje (DGM intranete, buhalterinės apskaitos programoje, kt.) buvo laikoma informacija, kuria ieškovė vertina kaip savo komercinę paslaptį. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė neturi apibrėžto komercinių paslapčių sąrašo, ieškovės valdymo organai nenustatė, kuria informacija laikoma bendrovės komercine paslaptimi; ieškovės bendrovėje nebuvo priimtas joks lokalinis aktas dėl bendrovės konfidencialios informacijos dalies pripažinimo komercine paslaptimi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantė (ieškovė) kauptų informaciją, turėtų atitinkamą duomenų bazę (klientų duomenų bazę). Minėta, kad klientų sąrašas savaime nelaikomas bendrovės komercine paslaptimi, ypatingai, kai bendrovė veikia siaurame, nišiniame rinkos segmente. Paprastai komercine paslaptimi pripažįstama informacija, susijusi su tam tikru įdirbiu, bendrovės pastangomis kaupiama informacija, kurios negalima gauti iš viešųjų šaltinių.

44.       Su atsakovu G.Š. jo darbo ieškovo bendrovėje metu nebuvo pasirašytas susitarimas dėl nekonkuravimo, jis nebuvo supažindintas su bendrovės komercinių paslapčių sąrašu, nes tokio sąrašo bendrovėje patvirtinta nebuvo. Apeliantė teigia, kad ieškovės direktorius asmeniškai supažindino atsakovą su informacija, kurią bendrovė laikė savo komercine paslaptimi, tačiau dėl ieškovės komercinę paslaptį turinčios informacijos neapibrėžtumo negalima pripažinti, kad atsakovui buvo suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kokia konkreti informacija yra ieškovės komercinė paslaptis; įrodymų, kad tokia informacija buvo aiškiai įvardyta atsakovui,  byloje nėra.

45.       Kita vertus, priešingai, nei teigia apeliantė, apeliantės nurodyta informacija gali būti prieinama iš viešųjų šaltinių.

46.       Apeliantė teigia, kad iš viešai prieinamų šaltinių negalima nustatyti potencialių klientų paslaugų poreikio, tuo tarpu iš apeliantės saugomos informacijos galima nustatyti potencialių klientų paslaugų poreikį. Bylos duomenimis, apeliantė neturi duomenų bazės, kur tokia informacija būtų kaupiama, t.y. informacija apie klientų poreikius gali būti gauta iš buhalterinės dokumentacijos apie įvykdytus užsakymus. Teisėjų kolegija sutinka su atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentu, kad, bylos duomenimis, ieškovės klientams buvo teikiamos skirtingos paslaugos, susijusios su pavojingų krovinių ženklinimu ir transportavimu, dėl to jau įvykdytų užsakymų duomenys neatspindi klientų poreikių ateityje. Nėra pagrindo sutikti, kad iš duomenų apie ieškovės įvykdytus užsakymus galima nuspėti, kokiomis paslaugomis vienas ar kitas klientas naudosis ateityje. Bylos duomenimis, ir ieškovė, ir atsakovė teikia tipines, įprastines paslaugas pavojingų krovinių transportavimo rinkoje, tokias kaip krovinio pakavimas, ženklinimas, deklaracijos pildymas, krovinio draudimas ir pan. Klientų paslaugų poreikiai kinta, byloje nėra duomenų, kad ieškovė turėtų ilgalaikio bendradarbiavimo sutarčių su klientais, todėl sutiktina, kad ieškovės įvykdytų sutarčių duomenys neturi realios komercinės vertės.

47.        Pavojingi kroviniai Lietuvos Respublikoje ir tarptautiniais keliais vežami pagal Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) A ir B techninių priedų reikalavimus, t.y. reikalavimai pavojingų krovinių vežimo paslaugoms standartizuoti ir žinomi iš anksto. Žinant iš viešosios erdvės, kad bendrovė verčiasi pavojingų krovinių transportavimu, šioje rinkoje veikiantis profesionalus ūkio subjektas gali numatyti, kokios susijusios su transportavimu paslaugos bus reikalingos. Apeliantės nurodytos bendrovės UAB „AD REM TRANSPORT“, UAB „Bioresus“, UAB „Kurana“ ir UAB „Mersata“ viešai skelbia, kad jų veikla yra susijusi su pavojingų krovinių transportavimu; tokia informacija leidžia nustatyti, kad nurodytoms bendrovėms yra reikalingos paslaugos, susijusios su pavojingų krovinių transportavimu. Dėl išdėstyto, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad informacija apie nurodytų apeliantės klientų paslaugų poreikius dėl informacijos viešo pobūdžio ir prieinamumo negali būti laikoma apeliantės komercine paslaptimi.

48.       Analogiškai informacija apie apeliantės klientų kontaktinius asmenis gali būti nesudėtingai rasta internete ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Informacija apie apeliantės nurodytų bendrovių darbuotojų, atsakingų už pavojingų krovinių transportavimą pareigas ir pavardes bendrovėse yra viešai skelbiama Linkedin socialiniame tinkle ir bendrovių interneto svetainėse; tokiu būdu informacija apie klientų kontaktinius asmenis yra viešai skelbiama ir negali būti laikoma apeliantės komercine paslaptimi.

49.        Negalima sutikti, su apeliantės argumentu kad atsakovas G.Š. atskleidė komercinę paslaptį sudarančią informaciją, o atsakovė UAB „3PLdgm“ ja pasinaudojo. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovai būtų pasinaudoję kokia nors apeliantės komercinę paslaptį sudarančia informacija. Atsakovas G.Š. pakeitęs darbovietę informavo tam tikrus savo asmeninius Linkedin kontaktus apie darbo pakeitimą ir nurodė, kad esant poreikiui galima kreiptis į jį dėl paslaugų, susijusių su pavojingų krovinių transportavimu, teikimu.

50.       Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ieškovės nurodomų pajamų sumažėjimas negali būti ta aplinkybe, dėl kurios būtų pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas G.Š. pasinaudojo komercine ieškovės paslaptimi ir ėmė teikti analogiškas paslaugas ieškovės klientams. Aplinkybė, kad atsakovas įsidarbino analogiškas paslaugas teikiančioje bendrovėje nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui, nes bendrovėms veikiant siauroje rinkoje (kaip kad yra nagrinėjamu atveju), tiek ieškovės, tiek atsakovės bendrovių veikloje gali būti sudaromi komerciniai sandoriai, kuomet dalis kontrahentų bus tie patys rinkos dalyviai. Tai patvirtina ir byloje surinkti įrodymai; kaip minėta, nekonkuravimo susitarimas tarp ieškovės ir atsakovo G. Š. nebuvo sudarytas. Bylos duomenimis, pavojingų krovinių pervežimų rinkoje yra pakankamai informacijos apie pasiūlą ir paklausą. Tik tam, kad tarp konkrečių rinkos dalyvių susiklostytų sutartiniai santykiai, būtinas tam tikras įdirbis, kuris, visų pirma, yra sąlygojamas paslaugas siūlančios įmonės reputacija, patirtimi ir nusistovėjusiais kontaktais. Atsakovė UAB „3PLdgm“ priklauso įmonių grupei, įsteigtai 2013 m., t.y. turi didesnį įdirbį rinkoje, nei ieškovė. Bylos duomenimis, atsakovė teikia savo klientams visas paslaugas, susijusias su pavojingų krovinių transportavimu, įskaitant ir patį pavojingų krovinių transportavimą; tuo tarpu, ieškovė niekada neteikė pavojingų paslaugų transportavimo paslaugų, teikė išimtinai pavojingų krovinių ženklinimo ir pakavimo paslaugas. Tikėtina, kad ieškovės nurodytų klientų sutarčių sudarymą su atsakove lėmė jų poreikis gauti visą su pavojingais kroviniais, susijusių paslaugų paketą, tame tarpe ir transportavimą.

52.       Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykiui aktualias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53.        CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisia atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas; taip pat šios išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio civilinėse bylose dydžio.

54.       Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatus apeliantės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovai prašo atsakovų G. Š. ir UAB „3PLdgm“ naudai iš ieškovės UAB „DGM Lithuania“ priteisti 4.888,40 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme.