Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-3046-881-2011].doc
Bylos nr.: 2-3046-881/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Trakų akmuo" 181543528 atsakovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolių įvykdymo užtikrinimas:
Netesybos
Sutarčių teisė:
Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Paskola:
Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Žyminis mokestis:
Žyminio mokesčio grąžinimas
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Preliminarus sprendimas
Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-3046-881/2011

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-04493-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija: 36.1.; 42.10.; 63.1.;

(S)

   99.5.; 99.1.5.; 116.4.

                                                                                   

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

G A L U T I N I S   S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 1 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Justinai Miliūtei,

atsakovo atstovui advokatui Romui Sadauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui UAB „Trakų akmuo“  (į. k. 181543528, Senųjų Trakų k., Trakų r., a. s. Nr. LT707180300016467670, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71803) dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas I. K. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Trakų akmuo“, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 880 840 Lt skolos, 203 827 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas – 7 424 Lt žyminio mokesčio.

2011 m. sausio 3 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo I. K. ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 880 840 Lt skolos, 203 872 Lt palūkanų, 7 424 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2010 m. gruodžio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 136-137).

Atsakovas UAB „Trakų akmuo“ pateikė prieštaravimus (b. l. 141) dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose nurodė, kad su teismo preliminariu sprendimu nesutinka. Atsakovas nurodo, kad teismo priteistos skolos dydis neatitinka tikrovės, kadangi 2010 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 10711 (b. l. 142) atsakovas ieškovui sumokėjo dalį skolos – 100 000 Lt. Atsakovas taip pat teigia nesutinkąs su 2009 m. sausio 5 d. paskolos sutartyje numatyta 12 procentų palūkanų norma. Prie bylos prijungtuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad paskolos sutartyje numatytos 12 procentų dydžio sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės ir iš esmės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, todėl jos turi būti sumažintos iki 5 procentų. Atsakovas taip pat mano, kad šalys susitarė tik dėl palūkanų iki piniginės prievolės įvykdymo termino pabaigos, t. y. 2010 m. liepos 1 d., todėl nuo prievolės pažeidimo momento iki kreipimosi į teismą dienos paskolos davėjas turėjo teisę skaičiuoti tik Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 procentų dydžio metines įstatymines palūkanas už sumą, už kurią praleistas mokėjimo terminas. Pasak atsakovo, kadangi ieškovui negrąžinta paskolos dalis yra 780 840 Lt, būtent nuo šios sumos turi būti skaičiuojamos palūkanos.  

             Ieškovas I. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus (b. l. 146-147), kuriame nurodė, kad ieškovui pareiškus ieškinį teisme, atsakovas 2010 m. gruodžio 22 d. sumokėjo dalį skolos, t. y. 100 000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašo teismo 2011 m. sausio 3 d. Vilniaus apygardos teismo preliminarų sprendimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo pakeisti ir priteisti iš atsakovo UAB „Trakų akmuo“ ieškovo naudai 780 840 Lt skolos, 203 872 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 924 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o taip pat grąžinti ieškovui 500 Lt permokėto žyminio mokesčio.

 

Preliminarus sprendimas pakeičiamas.

Iš šalių paaiškinimų ir iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. sausio 5 d. tarp ieškovo I. K. ir atsakovo UAB ,,Trakų akmuo“ buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 880 840 Lt paskolos suteikimo atsakovui (b. l. 5-6). Paskolos sutartimi buvo pakeista ankstesnioji atsakovo prievolė grąžinti ieškovui sumokėtus avansinius mokėjimus pagal tarp šalių 2008 m. vasario 11 d. sudarytą preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2008/02/01 (b. l. 7-9). Atsakovo skolos sumą ir šalių valią pakeisti atsakovo ankstesnę prievolę nauja prievole, šalys fiksavo paskolos sutarties preambulėje (b. l. 5). Paskolos sutarties 2.1 punkte buvo numatytas paskolos grąžinimo terminas – 2010 m. liepos 1 d. (b. l. 6). 2010 m. lapkričio 30 d. ieškovas pateikė atsakovui raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą iki 2010 m. gruodžio 10 d. (b. l. 10), tačiau atsakovas skolos negrąžino.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kitą (CK 6.870 str. 1 d.). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, šalys pakeisdamos ankstesniąją  atsakovo prievolę grąžinti ieškovui sumokėtus avansinius mokėjimus pagal tarp šalių sudarytą preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, susitarė, jog ieškovo sumokėtų, tačiau atsakovo negrąžintų avansinių mokėjimų dalis, sudaranti 880 840 Lt, pakeičiama nauja prievole – paskola. Ieškovas atsakovui perdavė 1 300 840 Lt avanso. Dalį šios sumos, t. y. 420 000 Lt atsakovas ieškovui grąžino, todėl liko negrąžinta 880 840 Lt suma. Pakeisdamos prievolę ir atsakovo skolą ieškovui įformindami kaip paskolos sutartį, šalys susitarė, kad atsakovas paskolintus 880 840 Lt grąžins ieškovui iki 2010 m. liepos 1 d. Pasak ieškovo, atsakovas skolos iki 2010 m. liepos 1 d. negrąžino. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo pateiktas 2010 m. lapkričio 30 d. atsakovui išsiųstas reikalavimas grąžinti skolą pagal 2009 m. sausio 5 d. paskolos sutartį. Kadangi kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.), teismas 2011 m. sausio 3 d. preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 880 840 Lt įsiskolinimą patenkino visiškai.  

Dėl 2011 m. sausio 3 d. preliminaraus teismo sprendimo atsakovas pateikė prieštaravimus ir pridėjo 2010 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymą Nr. 10711 (b. l. 142), iš kurio matyti, kad atsakovas ieškovui sumokėjo dalį skolos – 100 000 Lt, ką savo atsiliepime į atsakovo prieštaravimus patvirtino ir ieškovas. Likusią skolos dalį – 780 840 Lt, atsakovas pripažįsta. Nesant ginčo dėl įsiskolinimo dydžio ar jo pagrįstumo, teismas pakeičia 2011 m. sausio 3 d. Vilniaus apygardos teismo preliminarų sprendimą dalyje dėl skolos priteisimo iš atsakovo UAB „Trakų akmuo“ ieškovo I. K. naudai priteisdamas 780 840 Lt skolos.

Atsakovas UAB „Trakų akmuo“ nesutinka su ieškiniu dalyje dėl palūkanų priteisimo.

Atsakovo teigimu, palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos dalies, t. y. 780 840 Lt.

Byloje nustatyta, kad ieškinio padavimo dieną, t. y. 2010 m. gruodžio 10 d., atsakovas ieškovui buvo skolingas 880 840 Lt. Dalį skolos – 100 000 Lt, atsakovas grąžino ieškovui jau po bylos iškėlimo, t. y. 2010 m. gruodžio 22 d., tuo tarpu reikalaujamos priteisti palūkanos buvo paskaičiuotos už laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos ir nuo sumos, kurią atsakovas buvo skolingas kreipimosi į teismą su ieškiniu dieną, t. y. 880 840 Lt. Tai, kad atsakovas sumokėjo dalį skolos jau po bylos iškėlimo, turi įtakos tik procesinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, dydžiui, o ne sutartinių palūkanų skaičiavimui.

Atsakovas taip pat nurodo, kad šalys susitarė tik dėl palūkanų iki piniginės prievolės įvykdymo termino pabaigos, t. y. 2010 m. liepos 1 d., todėl nuo prievolės pažeidimo momento iki kreipimosi į teismą dienos paskolos davėjas turėjo teisę skaičiuoti tik Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 procentų dydžio metines įstatymines palūkanas už sumą, už kurią buvo pradelstas terminas sumokėti.

Pagal paskirtį palūkanos skirstomos į dvi grupes: palūkanas, atliekančias mokėjimo funkciją, ir palūkanas, atliekančias kompensacinę, t. y. nuostolių atlyginimo funkciją.

2009 m. sausio 5 d. sutartimi šalys susitarė, jog už suteiktą ir negrąžintą paskolą bus skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės palūkanos (b. l. 5). Paskolos 2.3 punktu šalys susitarė, kad priskaičiuotos sutartinės palūkanos paskolos davėjui turi būti išmokamos suėjus paskolos terminui (t. y. 2010 m. liepos 1 d.), kartu su grąžinama paskola ar jos dalimi (b. l. 6).

Atsižvelgdamas į šias paskolos sutarties nuostatas bei šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šalys paskolos sutartyje susitarė tik dėl palūkanų, atliekančių atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais funkciją, o pagrindinės prievolės įvykdymo terminų praleidimo pasekmės sutartyje nebuvo aptartos, todėl kreditorius, skolininkui prievolės neįvykdžius laiku, įgijo teisę reikalauti įstatyminių palūkanų, kurios, kaip jau minėta, yra 5 procentų dydžio. Taigi nuo paskolos sumos grąžinimo termino pabaigos, t. y. nuo 2010 m. liepos 1 d., ieškovas gali reikalauti tik įstatyminių palūkanų, numatytų CK 6.210 straipsnyje.

Atsakovas taip pat ginčija sutartinių palūkanų dydį.

Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.

Kaip minėta, 2009 m. sausio 5 d. sutartimi šalys susitarė, jog už suteiktą ir negrąžintą paskolą bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės palūkanos (b. l. 5). Tačiau atsakovas tvirtina, kad 12 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos yra nepagrįstai didelės ir iš esmės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusią dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą.

Iš ieškovo pateikto Lietuvos banko duomenų bazės išrašo (b. l. 148) matyti, kad 2009 m. sausio 5 d., t. y. dieną, kurią šalys pasirašė minėtą paskolos sutartį, paskelbtas metinis VILIBOR buvo 10,68 palūkanų norma, taigi 1,32 procentiniais punktais mažesnis nei šalių sudarytoje paskolos sutartyje numatyta palūkanų norma. Kita vertus, VILIBOR – tai vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams. Skolindami lėšas verslo subjektams, bankai papildomai prideda skolinimosi rizikos maržą. Taigi, darytina išvada, kad sutartyje sulygtos palūkanos atitiko paskolos sutarties sudarymo metu verslo praktikos nustatytus kriterijus, taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalių paskolos sutartyje sulygtos palūkanos yra neprotingai didelės.

Be to, ne mažiau reikšminga yra tai, kad paskolos gavėjas yra privatus juridinis asmuo, kuris gali ir turi įvertinti prisiimamų įsipareigojimų pobūdį, dydį, riziką, taip pat ekonomikos cikliškumą, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju jis neturėtų paneigti šalių valios dėl sutartinių palūkanų dydžio.           

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas UAB „Trakų akmuo“ privalo ieškovui I. K. sumokėti 12 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo 880 840 Lt sumos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2010 m. liepos 1 d., t. y. 156 958,45 Lt; o taip pat 5 procentų dydžio įstatymines palūkanas nuo 880 840 Lt sumos už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 2 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d., t. y. 19 547,41 Lt.

Remiantis CPK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas, ieškovui reikalaujant, taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkinamas, nes CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 6 924 Lt žyminio mokesčio. Kadangi CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovui priteisiama 6 731,51 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Ieškovas taip pat prašo grąžinti 2010 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymu sumokėto žyminio mokesčio dalį, t. y. 500 Lt. Remdamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas šį ieškovo prašymą tenkina ir grąžina ieškovui 500 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 430 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 3 d. preliminarų sprendimą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Trakų akmuo“ (į. k. 181543528, Senųjų Trakų k., Trakų r., a. s. Nr. LT707180300016467670, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71803) ieškovo I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) naudai 780 840 Lt skolos, 176 505,86 Lt palūkanų bei 6 731,51 Lt žyminio mokesčio, iš viso 964 077,37 Lt  (devynis šimtus šešiasdešimt keturis tūkstančius septyniasdešimt septynis litus trisdešimt septynis centus).

Priteisti iš atsakovo UAB „Trakų akmuo“ ieškovo I. K. naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010 m. gruodžio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Grąžinti ieškovui I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) 2010 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymu sumokėto žyminio mokesčio dalį, t. y. 500 Lt (penkis šimtus litų).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                                              Vilija Mikuckienė