(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Consolius LT“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutarties, kuri buvo pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-602-618/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ ieškinį atsakovei Infrastruktūros valdymo agentūrai dėl neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Consolius LT“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „HSC Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Infrastruktūros valdymo agentūros 2025 m. balandžio 8 d. nustatytą supaprastinto atvirojo konkurso pirkimo Nr. 722894 „Kitos paskirties inžinerinio statinio (degalinės su plovykla), (duomenys neskelbtini), statybos darbai ir darbo projekto parengimas“ dalyvių pasiūlymų eilę ir sprendimą dėl laimėjusio UAB „Consolius LT“ pasiūlymo paskelbimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę Infrastruktūros valdymo agentūrą sustabdyti supaprastinto atvirojo konkurso „Kitos paskirties inžinerinio statinio (degalinės su plovykla), (duomenys neskelbtini), statybos darbai ir darbo projekto parengimas“ pirkimo procedūrų vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

3.       Nurodė, kad ieškinys atitinka jam keliamus reikalavimus, jis prima facie (preliminariai) pagrįstas, pateikti leistini rašytiniai įrodymai. Laikinosios apsaugos priemones neturės įtakos visuomenei ir viešojo intereso užtikrinimui. Pirkimas nėra finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, todėl atsakovei negresia prarasti pirkimui skirtų lėšų. Nėra jokio poreikio pirkimo procedūras ir (ar) pirkimo sutartį įvykdyti skubiai. Ieškovės tikslas buvo ir yra – laimėti pirkimą ir gauti pelną iš pirkimo sutarties vykdymo. Šis tikslas gali būti pasiektas tik taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes, priešingu atveju, galimai palankus teismo sprendimas ir tuo pačiu teisingumas nebus įvykdyti. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių galimai neteisėtai sudaryta rangos sutartis didžiąja dalimi arba visiškai bus įvykdyta.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi, be kita ko, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovę Infrastruktūros valdymo agentūrą sustabdyti pirkimo Nr. 187659 „Kitos paskirties inžinerinio statinio (degalinės su plovykla), (duomenys neskelbtini), statybos darbai ir darbo projekto parengimas“ procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

5.       Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, kartu su ieškiniu pateiktus duomenis, konstatavo, kad ieškovės ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas suformuluoti tinkamai, teismui yra pateikti įrodymai, nurodyti teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad ieškinys preliminariai pagrįstas.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė pateiktu ieškiniu siekia, jog būtų panaikintas atsakovės sprendimas dėl nustatytos supaprastintos atviro konkurso pirkimo dalyvių pasiūlymo eilės ir sprendimas dėl UAB „Consolius LT“ pasiūlymo paskelbimo laimėjusiu. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad laimėtojos pasiūlytos subrangovės UAB „Joniškio spedicija“ ir UAB „Elektros darbai“ neatitiko joms keliamų reikalavimų. Teismas nurodė, kad jei laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje nebūtų taikomos, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė veiksmingai ginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai būtų užkirstas kelias sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus (pvz., dėl žalos atlyginimo), o tai galėtų pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, ši situacija būtų nepalanki ir pačiai atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoja, tačiau ir atlyginti žalą ieškovei. Be to, teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet ieškovės ieškinį patenkinus, ieškovei gali būti sudėtinga įrodyti ir prisiteisti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtus nuostolius. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ir šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį gali tapti nebeįmanomas arba iš esmės pasunkėti.

7.       Teismas pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra patikimų duomenų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikšmingai pažeistų viešąjį interesą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarytų daugiau žalos teisės saugomoms vertybėms, nei jų netaikymas.

8.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad pagrįsta ir racionalu šioje proceso stadijoje, taikant laikinąsias apsaugos priemones, užkirsti kelią galimai žalai teisės saugomoms vertybėms atsirasti.

9.       Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 9 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė pirkimo Nr. 187659 „Kitos paskirties inžinerinio statinio (degalinės su plovykla), (duomenys neskelbtini), statybos darbai ir darbo projekto parengimas“ sutarties vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

10.       Teismas nurodė, kad pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas, nustačius, jog viešojo pirkimo sutartis su laimėtoja yra sudaryta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Trečiasis asmuo UAB „Consolius LT“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios buvo pakeistos Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 9 d. nutartimi ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.       Byloje yra susiklosčiusi situacija, kuomet ginčijamas viešojo pirkimo metu priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, tačiau nėra ginčijama sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Ginčijimo sprendimo panaikinimas pats savaime neturi įtakos sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimui, tačiau laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos sustabdant viešojo pirkimo sutarties vykdymą.

11.2.       Trečiasis asmuo yra pasirašęs viešojo pirkimo sutartį už konkrečią kainą ir turės ją įgyvendinti. Tie subjektai, kurių pajėgumais trečiasis asmuo suplanavo remtis, vykdydamas viešojo pirkimo sutartį, nelauks bylos pabaigos, bet imsis kitų darbų ir užsakymų. Medžiagų tiekėjai, kurių pasiūlymų pagrindu trečiasis asmuo suformavo pasiūlymą perkančiajai organizacijai, taip pat savo kainas išlaikys tik labai ribotą laiką.

12.       Ieškovė UAB „HSC Baltic“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį ir ją pakeitusią Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.       Panaikinus sprendimą dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo, perkančiosios organizacijos sprendimo pagrindu sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimas negali būti pateisinamas. Teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus.

12.2.       Tiek visuomenė, tiek atsakovė, tiek ir pati apeliantė patirs didesnę turtinę ir reputacinę žalą, jeigu pradės faktiškai vykdyti a priori (iš anksto) niekinę ir negaliojančią pirkimo sutartį, o vėliau teismas tenkins ieškinį ir ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) pripažins pirkimo sutartį niekine ir negaliojančia ab initio (nuo pradžios).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

14.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo taikytos, o vėliau pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos. Pirma, ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, teismas turi konstatuoti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, CPK 4237 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuostatos. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose taiko vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Iš paminėto reglamentavimo darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose iš pradžių paprastai yra nustatinėjama, ar ieškinys tikėtinai pagrįstas ir ar egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas, o nustačius šių sąlygų egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels dar didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

16.       Kaip minėta, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-823-516/2023, 17 punktas).

17.       Pažymėtina, kad kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

18.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „HSC Baltic“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti atsakovės (perkančiosios organizacijos) Infrastruktūros valdymo agentūros nustatytą supaprastinto atvirojo konkurso dalyvių pasiūlymų eilę ir sprendimą dėl pirkimą laimėjusio trečiojo asmens UAB „Consolius LT“ pasiūlymo paskelbimo. Ieškinyje UAB „HSC Baltic“ nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė, kad ieškovės UAB „HSC Baltic“ ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, pateikti įrodymai, todėl konstatuotina, kad pateiktas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

19.       Apeliantės UAB „Consolius LT“ teigimu, pateiktu ieškiniu yra ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas, o laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos sustabdant viešojo pirkimo sutarties, kurios ieškovė neginčija, vykdymą, todėl ieškinio patenkinimas neturės jokios įtakos sutarties galiojimui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu atskirojo skundo argumentu ir pažymi, kad teismas, išsprendęs perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų teisėtumo klausimą ir juos pripažinęs negaliojančiais, turi teisę ex officio spręsti viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties galiojimo klausimą, nepriklausomai nuo to, ar ieškovė reikalavimą dėl tokios sutarties negaliojimo yra pareiškusi, ar ne. Taigi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymo – galiojimui šiuo atveju neturi reikšmės, ar ieškovė yra pareiškusi savarankišką reikalavimą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

20.       Konstatavus, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo nuspręsti, jog ieškovės pateiktas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, toliau vertintina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui bei CPK 4237 straipsnyje nustatytų specialiųjų sąlygų egzistavimas, t. y. ar laikinųjų apsaugos priemonių (ne)pritaikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

21.       Nustatyta, kad pareikštą ieškinį ieškovė iš esmės grindė tuo, kad pirkimo laimėtojos UAB „Consolius LT“ pasitelkti subtiekėjai UAB „Joniškio spedicija“ ir UAB „Elektros darbai“ neatitiko keliamų reikalavimų, nes neturi teisės atlikti pasiūlyme nurodytų jiems priskirtų darbų (UAB „Jonniškio spedicija“ neturi teisės atlikti inžinerinių tinklų vandentiekio ir nuotėkų šalinimo tinklų tiesimo darbų, o UAB „Elektros darbai“ – elektrotechnikos darbų). Įvertinęs paminėtus duomenis, šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su ieškove, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų iš esmės apsunkintos ieškovės galimybės, esant jai palankiam teismo sprendimui, grąžinti situaciją į stadiją, kurioje galimai buvo padarytas pažeidimas. Tokiu atveju ieškovė, norėdama apginti savo teises, turėtų reikšti naujus reikalavimus, pavyzdžiui, dėl žalos atlyginimo, o tai neabejotinai pareikalautų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Taigi viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, šiuo atveju užtikrintų ne tik būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, bet ir atitiktų šalių interesų pusiausvyrą, nes, kaip minėta, bylos šalims būtų užtikrinta galimybė grįžti į galimai iki pažeidimo buvusią pirkimo stadiją, o atsakovės tolimesni veiksmai pirkime priklausytų nuo būsimo teismo sprendimo, kuriuo bus įvertintas Infrastruktūros valdymo agentūros skundžiamų sprendimų teisėtumas, rezultato.

22.       Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose, būtina įvertinti ne tik CPK 144 straipsnyje nustatytas bendrąsias tokių priemonių taikymo sąlygas, bet ir specialiąsias, t. y. ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei nepažeis viešojo intereso.

23.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

24.       Byloje nustatyta, kad atsakovė, vykdytu supaprastintu atviru pirkimu, siekė įsigyti kitos paskirties inžinerinio statinio (degalinės su plovykla) statybos darbus ir darbo projekto parengimą. Įvertinęs pirkimo objektą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad laikinųjų apsaugos priemonių – viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymu – būtų reikšmingai pažeistas viešasis interesas ar kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas galėtų padaryti daugiau žalos teisės saugomoms vertybėms, nei jų netaikymas. Be to, byloje nėra duomenų, kad pirkimas būtų finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis ir dėl to būtų ypatinga skuba bei poreikis užtikrinti tokių lėšų įsisavinimą dėl grėsmės jas prarasti.

25.       Pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, kad viešojo pirkimo metu naudojamos valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą. Todėl nenustačius, kad atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kliudys užtikrinti viešąjį interesą, nėra pagrindo paneigti kito viešojo intereso aspekto, susijusio su viešojo pirkimo procedūrų skaidriu vykdymu, konkurso dalyvių sąžiningu varžymusi ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Juo labiau kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.

26.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamomis nutartimis pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka jų taikymo sąlygas, nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 4237 straipsnio 1 dalyje, t. y. jos atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens UAB „Consolius LT“ atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistas.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė