Civilinė byla Nr. e2A-44-555/2019

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02383-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.9; 2.6.1.3.6; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Algimanto Kukalio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-476-217/2018 pagal ieškovo A. U. patikslintą ieškinį atsakovams G. R. ir L. M., trečiasis asmuo Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarė G. P., dėl laidojimo išlaidų ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. U. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų G. R. ir L. M. po 4 736,00 Eur skolos, po 59,68 Eur laidojimo išlaidų iš kiekvieno ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) A. J. U. ir M. U. šeimoje, motina M. U. mirė (duomenys neskelbtini) Po motinos mirties jo, kaip nepilnamečio, globėja buvo paskirta A. D., kuri atstovaudama globotinio interesus, 1977 m. gruodžio 9 d. prisiteisė iš ieškovo tėvo A. J. U. ieškovo naudai 12/25 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). 1978 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi A. D. iš A. J. U. įgijo 13/25 dalis gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). 1978 m. lapkričio 14 d. A. D. kreipėsi į Kauno valstybinę notarinę kontorą, prašydama leisti parduoti visą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Kauno miesto Liaudies švietimo skyriaus sutiko, kad A. D. parduotų ir ieškovui nuosavybės teise priklausančią 12/25 dalį namo, nurodant, kad gautus pinigus A. D. privalo įnešti į Taupomąją kasą ieškovo vardu. 1978 m. lapkričio 4 d. A. D. pardavė namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), už 7 000,00 rublių ir į ieškovo sąskaitą įnešė 3 000,00 rublių. Vėliau šias lėšas A. D. nuėmė, tačiau ieškovui jų neperdavė ir nepanaudojo ieškovo interesų tenkinimui. A. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovas teigė, kad jis rūpinosi A. D. laidotuvėmis ir patyrė 179,05 Eur laidojimo išlaidų. Ieškovas kreipėsi į Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarę G. P. dėl palikimo priėmimo, tačiau į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi ir kiti giminaičiai – G. R. ir L. M.. Kadangi piniginių lėšų, gautų už ieškovui tenkančią turto dalį, A. D. jam neperdavė, ši suma priteistina iš palikėjos įpėdinių. VĮ „Registrų centro“ duomenimis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 29 600,00 Eur, ieškovui priklausė 12/25 dalis šio gyvenamojo namo, kurio vertė yra 14 208,00 Eur, kadangi gautų 3 000,00 rublių vertės euro atžvilgiu šiai dienai nustatyti neįmanoma.

3.       Atsakovai G. R. ir L. M. prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad jie yra A. D. penktos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Teisinius santykius reguliuoja tos teisinės normos, kurios buvo šio teisinio santykio atsiradimo metu. Nepilnamečiui ieškovui priklausanti nekilnojamojo turto dalis jo globėjos A. D. buvo parduota 1978 m. lapkričio 4 d., t. y. prieš 39 metus. Tuo metu galiojusio 1964 metų redakcijos Civilinio kodekso (toliau – CK) 176 straipsnis reglamentavo tinkamą prievolių vykdymą. Ieškovas turėjo teisę reikalauti iš globėjos grąžinti jam priklausančius pinigus bei kreiptis į teismą atsisakius globėjai tai padaryti. Ieškovas pilnamečiu tapo 1984 m. kovo 25 d., t. y. daugiau nei prieš 33 metus. Tuo metu galiojusio CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo numatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Ieškovas per 33 metus iki A. D. mirties ((duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų jai nereiškė, todėl net jei globėja ir neatsiskaitė laiku su ieškovu, jo reikalavimai negalėtų būti patenkinti, kadangi suėjęs ieškinio senaties terminas ir tai yra pagrindas ieškiniui atmesti (1964 m. red. CK 90 straipsnio 1 dalis, 2000 m. red. CK 1.132 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovas savo teiginiams dėl palikėjos jam priklausančių pinigų pasisavinimo jokių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovai taip pat teigė, kad neaiškūs ir ieškovo paskaičiavimai dėl 3 000,00 rublių skolos priteisimo iš palikėjų, skaičiuojant šią sumą nuo 1978 m. rugsėjo 16 d. parduoto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) dabartinės, t. y. 2017 m. sausio 1 d., turto vertės, kuri yra 29 600,00 Eur. Nors ieškovas nei vienam iš atsakovų nepranešė apie palikėjos A. D. mirtį, nederino laidojimo išlaidų ir atsakovai nedalyvavo laidotuvėse, tačiau su šiuo ieškinio reikalavimu atsakovai visiškai sutiko.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškovo A. U. patikslintą ieškinį dalyje dėl skolos prieisimo tenkino iš dalies, ieškovui solidariai iš atsakovų G. R. ir L. M. priteisė 8,69 Eur skolos ir po 10,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno; priteisė valstybei solidariai iš atsakovų G. R. ir L. M. 11,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; likusioje dalyje patikslintą ieškinį dėl laidojimo išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtą.

5.       Teismas nurodė, jog atsakovai neginčijo, jog 3 000,00 rublių A. D. nuėmė nuo ieškovo sąskaitos ir jų negrąžino. Teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų laikė nustatytomis bylos aplinkybes, jog A. D. nuėmė nuo ieškovo (globotinio) sąskaitos 3 000,00 rublių ir jų ieškovui nuėmusi neperdavė (negražino), o taip pat sprendė, kad A. D. palaikė artimus giminystės ryšius su ieškovu A. U..

6.       Teismas padarė išvadą, kad A. D. skolą pripažino ir ieškovas turėjo realų pagrindą tikėtis buvusią 3 000,00 rublių skolą atgauti. Teismas rėmėsi liudytojos J. U. parodymais, kad skolą grąžinti A. D. žadėjo iki 2016 m. birželio mėnesio ir sprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, o ieškovas, kreipęsis su ieškiniu į teismą 2017 m. rugsėjo 27 d., senaties termino nepraleido.

7.       Iš nekilnojamojo turto registro išrašo teismas nustatė, kad parduotas gyvenamasis namas, kurio verte remiasi ieškovas, 2003 m. spalio 16 d. buvo padidintas 170,33 kv. m. plotu, įregistruotas po rekonstrukcijos ir atitinkamai įvertintas. Teismas padarė išvadą, kad gyvenamojo namo pardavimo dienai bendras plotas buvo 46,47 kv. m., tačiau kokia šiuo metu būtų tokio ploto gyvenamojo namo vertė pagal tuometinę jo būklę nėra galimybių nustatyti, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo prašomą priteisti sumą vertinti kaip įrodytą ir pagrįstą skolą.

8.       Teismas vadovavosi valiutų keitimo, įvykusių per skolos laikotarpį Lietuvoje, kursu ir nurodė, kad pagal teisės aktais Lietuvoje keistų piniginių vienetų santykį, 3 000 rublių yra lygūs 30 litų. Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje 2014 m. balandžio 17 d. Nr. XII-828 įstatymo pagrindu litas buvo keičiamas į eurus, euro ir lito perskaičiavimo kursu – 3,45280 lito už 1 eurą, todėl skola ieškovui šiai dienai yra lygi 8,69 Eur.

9.       Sprendžiant ieškovui priteistinos sumos dydį, teismas atsižvelgė į tai, jog 1992 m. rublius keičiant į laikinus pinigus – talonus, santykis buvo 1:1 ir santykis nesikeitė, tačiau 1993 m. šiuos laikinus pinigus keičiant į litą santykiu 1:100, ieškovas jau buvo pilnametis (27 metų amžiaus), todėl negalėjo nežinoti, kad pas A. D. laikomi jo pinigai nuvertės ir, palaikydamas artimus giminystės ryšius su ja, turėjo galimybę pasirūpinti šių pinigų atgavimu ar investavimu. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas iki dabar naudojasi A. D. sodu (duomenys neskelbtini) bendrijoje, kurį A. D. žadėjo jam palikti už skolą. Nors įrodymų, kad sodas registruotas A. D. vardu, ieškovas nepateikė, tačiau teismas įvertinęs tai, jog ieškovas šiuo turtu tebesinaudoja, laikė, jog šis turtas gali likti ieškovui. 

10.       Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų laidojimo išlaidas atsakovai pripažino, išlaidų dydžio neginčijo ir bylos proceso eigoje savanoriškai šias išlaidas atlygino. Kadangi atsakovams patenkinus ieškinio dalį dėl laidojimo išlaidų priteisimo, ieškovas ieškinio šioje dalyje neatsisakė.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovas A. U. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir pakeisti sprendimą – priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 9 472,00 Eur skolos; solidariai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Ginčo situacijoje pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis VĮ Registrų centro duomenimis dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio 12/25 dalys buvo parduotos už 3 000,00 rublių, verte. Teismas, remdamasis teisiniu reglamentavimu, kuriuo vadovaujantis buvo keičiama Lietuvos Respublikoje naudojama valiuta, ginčo situacijoje pažeidė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kadangi 3 000,00 rublių, konvertavus į dabartinę vartojamą valiutą, tai atitiktų vos 8,69 Eur sumą, už kurią neįmanoma įgyti 12/25 gyvenamojo namo, t. y. visiškai skirtingai šių valiutų perkamoji galia.  

1.2.       Pirmosios instancijos teismo išvada dėl senaties termino nesuėjimo prieštarauja teismo vertinimui apie neva pasyvų ieškovo elgesį, nesiekiant atgauti 3 000,00 rublių juos 1993 m. keičiant į litus. Teismas pats pripažino, kad ieškovas nesuvokė, jog jo teisės yra pažeidžiamos, nes palikėja vis žadėjo skolą grąžinti.

1.3.       Net ir vertinant, kad pardavimo dienai ginčo gyvenamojo namo plotas buvo 46,47 kv. m., proporcingai mažinant gyvenamojo namo kainą, ši nebūtų mažesnė nei 6 344,61 Eur. Vis dėlto, tokia vertė taip pat neatitiktų rinkos kainos, kadangi net ir 1978 m. parduodant namų valdą, ši buvo parduota dešimt kartų didesne verte, nei nurodyta inventorizacinėje vertėje.

1.4.       Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas iki šiol tebesinaudoja A. D. turtu (sodo pastatu), kas sudaro pagrindą, kad šis turtas gali likti ieškovui, prieštarauja paveldėjimo teisinių santykių institutui. Ieškovas, būdamas vienas iš trijų palikėjos įpėdinių, neturi absoliučiai jokio teisinio pagrindo vienasmeniškai paveldėti minėto sodo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrijoje. Taigi teismo išvada, neva pateisinanti priimtą sprendimą priteisti vos 8,69 Eur ieškovo naudai, kaip neva nepažeidžianti ieškovo teisių, nes neva yra galimybė, jog ieškovui atiteks A. D. priklausęs sodas, yra visiškai nepagrįsta.  

12.       Atsakovai L. M. ir G. R. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo A. U. apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas jau būdamas pilnametis negalėjo nežinoti, jog jo pinigai nuvertės ir palaikydamas artimus giminystės ryšius su A. D., turėjo galimybe pasirūpinti pinigų atgavimu ar investavimu.

2.2.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro išrašu, iš kurio matyti, kad ginčo gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 7 d. buvo nurodyta 29 600,00 Eur, o ryšium su 2003 m. atlikta rekonstrukcija šio gyvenamojo namo plotas yra padidėjęs 170,33 kv. m., kas reiškia, kad ieškovas nusistatė skolos dydį nuo nekilojamojo turto, kurio 170,33 kv. m. buvo padidinti naujų savininkų.

2.3.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo prašomos priteisti skolos dydį paskaičiavo vadovaudamasis valiutų keitimo, įvykusio per skolos laikotarpį Lietuvos Respublikoje, kursu. Jei ieškovui negrąžinta 3 000,00 rublių suma, tai prašoma priteisti skola negali būti siejama su negyvenamojo namo verte ir dar 2017 m. sausio 1 d.

2.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino, kadangi paties teismo motyvuose nurodyta, kad ieškovas sulaukęs pilnametystės net 33 metus niekur nesikreipė dėl nuimtų pinigų iš jo sąskaitos grąžinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai 9 472,00 Eur faktiniu pagrindu nurodytos tokios aplinkybės: kad jo, ieškovo, po motinos M. U. mirties (duomenys neskelbtini) globėja buvo paskirta A. D., kuri, atstovaudama globotinio interesus, 1977 m. gruodžio 9 d. prisiteisė iš ieškovo tėvo A. J. U. ieškovo naudai 12/25 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). 1978 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi A. D. iš A. J. U. įgijo 13/25 dalis gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). 1978 m. lapkričio 4 d. A. D. kreipėsi į Kauno valstybinę notarinę kontorą, prašydama leisti parduoti visą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Kauno miesto Liaudies švietimo skyrius sutiko, kad A. D. parduotų ir ieškovui nuosavybės teise priklausančią 12/25 dalį namo, nurodant, kad gautus pinigus ji privalo įnešti į Taupomąją kasą ieškovo vardu. 1978  m. lapkričio 4 d. A. D. pardavė namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), už 7 000,00 rublių ir į ieškovo sąskaitą įnešė 3 000,00 rublių. Vėliau šias lėšas ji nuėmė, tačiau ieškovui jų neperdavė ir nepanaudojo ieškovo interesų tenkinimui. A. D. (duomenys neskelbtini) mirė.

14.       Pagal CPK 320 straipsnio, apibrėžiančio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, pirmosios dalies nuostatą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-19/2006).

16.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimą, priteisti iš atsakovų reikalaujamas sumas, bylą nagrinėjęs teismas teisiškai kvalifikavęs kaip kreditoriaus reikalavimą palikėjos įpėdiniams, bei spręsdamas, kad palikėja iki savo mirties nepanaudojo ieškovo interesais ir negrąžino ieškovui priklausančių lėšų, taip pat, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, priteisė iš palikėjos įpėdinių ieškovo reikalaujamos skolos dalį.

17.       Pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tik ieškovas, apeliaciniame skunde išdėstydamas argumentus, kodėl jis nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistos sumos dydžio. Kadangi atsakovai teise skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka nesinaudojo, teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti tiek dėl pirmosios instancijos argumentų, kurių pagrindu spręsta, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą teisminės gynybos, tiek ir dėl teismo argumentų, kad palikėja, vykdydama globėjos pareigas nepanaudojo globotinio interesais jam priklausančių lėšų.

18.       Ieškovas, paskaičiuodamas jo reikalaujamą iš atsakovų grąžintiną sumą, nurodė, kad 1978 metais gautų už jam priklausančios nuosavybės turto pardavimą rublių, kurie Lietuvos Respublikoje išimti iš apyvartos, vertė gali būti nustatyta pagal tuo metu buvusią rublio perkamąją galią. Reikalaudamas 9 472,00 Eur  sumos, apeliantas jam priklausiusių rublių perkamąją galią sieja su jam priklausiusio turto dalies rinkos vertė, įvertinta 2003 m. rugsėjo 5 d. kainomis.

19.       Pirmosios instancijos teismas vertino faktines bylos aplinkybes – ginčo šalių artimą ryšį, ilgalaikį globėjos duotos pareigos neįvykdymą, išaugusias nekilnojamojo turto kainas, tačiau nors ir pažymėjęs, kad prašoma priteisti suma yra išreikšta šiuolaikine Lietuvos valiuta-eurais, priteistinos sumos dydį išimtinai siejo su piniginių vienetų keitimo santykiu, o ne su jų ekvivalentiškumu. Sandorio, kuriuo metu buvo realizuotas ieškovui priklausantis turtas metu Lietuvoje piniginis vienetas buvo rublis. Pagal Lietuvos Respublikos lito komiteto 1992 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr.2 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinų pinigų-talonų įvedimo ir rublių išėmimo iš apyvartos“ Lietuvos Respublikoje nuo 1992 m. spalio 1 d. pradėjo cirkuliuoti tik laikini pinigai–talonai, į kuriuos rubliai buvo keičiami santykiu 1:1. Pagal 1991 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymą, Lietuvos Respublikos lito komiteto 1993 m. birželio 14 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinų pinigų-talonų išėmimo iš apyvartos“ bei 1993 m. liepos 1 d. LR pinigų įstatymą nuo 1993 m. birželio 22 d. į apyvartą išleisti Lietuvos Respublikos nacionaliniai pinigai – litas ir jo šimtoji dalis centas, keičiant laikinus pinigus-talonus į litus, nustatyta, kad vienas litas yra lygus 100 laikinų pinigų-talonų. Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje 2014 m. balandžio 17 d. Nr. XII-828 įstatymo pagrindu litas buvo keičiamas į eurus, euro ir lito perskaičiavimo kursu – 3,45280 lito už 1 eurą. Taigi, pagal teisės aktais Lietuvoje keistų piniginių vienetų santykį, 3 000,00 rublių jų priteisimo metu yra lygūs 8,69 Eur.

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikoje 2014 m. balandžio 17 d. Nr. XII-828 Euro įvedimo įstatymu. Tokia teisėjų kolegijos pozicija grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2002, suformuota teismine praktika. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad nėra įstatymo, kuris tiesiogiai nustatytų piniginių vienetų vertės ekvivalentiškumą keičiantis ekonominei situacijai, tokiais teisės aktais negalima pripažinti nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinųjų pinigų-talonų išėmimo iš apyvartos, nes jais buvo sprendžiama dėl piniginių ženklų įvedimo, keitimo tvarkos, nominalų atitikmens ir cirkuliacijos šalyje, o ne jų vertės vienodumo klausimas.

21.       Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, t. y. nukentėjusysis turi būti grąžintas į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jam nebūtų padaryta žalos (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Siekiant įgyvendinti šį principą, žala turi būti tiksliai įvertinta pinigais, atsižvelgiant į infliaciją, rinkos pokyčius, kitas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes. Nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo priėmimo gali praeiti nemažai laiko. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną. Jeigu kainų pagal nurodytą taisyklę taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (t. y. jam būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba nevisišką žalos atlyginimą (jis nebūtų visiškai grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos), įstatymo leidžiama taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną.

22.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pardavus ieškovui priklausančią nekilnojamojoje turto dalį buvo gauta pinigų suma. Ieškovas neįrodinėjo, kad realizavus jam priklausančią nuosavybę jis turėjo poreikį ar realią ir teisėtą galimybę įsigyti kitą ekvivalentinės vertės nekilnojamąjį turtą, tačiau neteko galimybės įsigyti turtą dėl globėjos veiksmų. Apeliantui apsiribojus teiginiais, kad gauta suma nebuvo panaudota globotinio interesais, iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nustatant priteistinos sumos dydį remtis bet kokio nekilnojamojo turto, tame tarpe ir dėl kurio buvo sudaryta 1978 m. lapkričio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartis, verte, nustatyta praėjus 25 metams po sandorio sudarymo, pagrindo nėra.

23.       Kadangi nėra įstatymo, tiesiogiai nustatančio piniginių vienetų vertės ekvivalentiškumą keičiantis ekonominei situacijai, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į akivaizdų 3 000,00 rublių 1978 metais ir 8,69 Eur 2018 metais perkamosios galios akivaizdų skirtumą euro nenaudai, pirmosios instancijos teismo ieškovui priteista suma negali būti pripažintina teisinga, ar atitinkanti protingumo kriterijų.

24.       Teisėjų kolegija, atsižvelgia į šioje konkrečioje byloje susiklosčiusios neordinarios situacijos aplinkybes, ieškovo elgesį po 1978 m. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kai jis, ir sulaukęs pilnametystės, sutiko laukti, kol globėja grąžins jam priklausančią pinigų sumą, nesirūpino įforminti jokių rašytinių dokumentų dėl jų grąžinimo terminų ar atsiskaitymo kitokiu būdu, kas šioje konkrečioje ginčo situacijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą ieškovo elgesį vertinti kaip didelį neatsargumą. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdama į paveldėto turto masę, taip pat ir į įpėdinių skaičių, kad jų tarpe yra ir ieškovas, pripažindama, kad praėjus ilgam laiko tarpui sudėtinga teikti įrodinėjimo priemones, pagrindžiančias rublio perkamąją galią ir įgalinančias ją sulyginti su dabar esančiu piniginiu vienetu, sprendžia, kad būtina kiek galima teisingiau kompensuoti ieškovui negrąžintą 3 000,00 rublių sumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 3 000,00 rublių suma buvo gauta pardavus apeliantui priklausančią nekilnojamojo turto dalį, todėl, atsižvelgiant į visuotinai žinomas aplinkybes apie nekilnojamojo turto kainas (CPK 182 straipsnis), teisinga 3 000,00 rublių kompensacijos suma laiko 2 000,00 Eur.   

25.       Dar kartą pabrėždama šioje konkrečioje byloje sprendžiamo šalių ginčo ypatumus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta suma, kurią privalo palikėjos įpėdiniai grąžinti ieškovui, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl atsižvelgiant į šios nutarties 19-24 punktuose nurodytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, padidinant priteistą sumą iki 2 000,00 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26.       Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir padidinus ieškovui priteistinos skolos sumą, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu šalių atstovavimo išlaidos ir taip paskirstytos ieškovo naudai, o atsakovai tokio paskirstymo nekvestionavo, todėl esant susiklosčiusiai situacijai, ši sprendimo dalis nekeistina. Tuo tarpu padidinus ieškovui priteistinos sumos dydį, t. y. ieškovo ieškinį tenkinus 22,58 procentais, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, žyminis mokestis už pateiktą ieškinį turi būti paskirstytinas proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, o ne nuo tenkintos ieškinio dalies. Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 216,00 Eur žyminis mokestis, ieškovas yra sumokėjęs 20,00 Eur žyminio mokesčio (ši dalis priteista iš atsakovų ieškovo naudai), o kitos dalies, t. y. 196,00 Eur, mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Tenkinus ieškovo ieškinį 22,58 procentais, kas sudaro 48,77 Eur sumą nuo mokėtino žyminio mokesčio dalies, ieškovui sumokėjus 20,00 Eur sumą, likusi dalis, t. y. 28,77 Eur priteistina iš atsakovų valstybės naudai (iš kiekvieno po 14,39 Eur), o netenkintoje reikalavimų dalyje žyminio mokesčio dalis, t. y. 167,23 Eur, priteistina iš ieškovo valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

27.       Be to, kadangi priimtame sprendime pirmosios instancijos teismas pašto (siuntimo) išlaidas priteisė solidariai iš abiejų atsakovų, todėl įvertinus tai, kad atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdė pareigas, todėl valstybei priteistinos pašto (siuntimo) išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria priteistos solidariai pašto (siuntimo) išlaidos iš atsakovų, pakeistina, valstybei priteisiant pašto (siuntimo) išlaidų atlyginimą iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 5,84 Eur (11,68/2) (CPK 96 straipsnis).

28.       Ieškovui priteistinos skolos dydį padidinus iki 2 000,00 Eur, ieškovo apeliacinis skundas buvo tenkintas 20,63 procentais. Kadangi už apeliacinį skundą mokėtinas 213,00 Eur žyminis mokestis pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 14 d. rezoliucija buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, 43,94 Eur žyminio mokesčio priteistina iš atsakovų valstybės naudai, iš kiekvieno po 21,97 Eur (43,94/2), o likusi dalis, t. y. 169,06 Eur, priteistina iš ieškovo valstybės naudai.

29.       Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis už apeliacinio skundo parengimą turėjo 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (reg. Nr. DOK-29318), kurios neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl jam iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 51,58 Eur (103,15/2). Tuo tarpu atsakovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (reg. Nr. DOK-71276), kurios neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl jiems iš ieškovo priteistina 793,70 Eur suma. Kadangi šalių reikalavimai yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl juos subendrinus, iš ieškovo atsakovų naudai priteistina 690,55 Eur (793,70-103,15) bylinėjimosi išlaidų suma, turėta apeliacinės instancijos teisme.

30.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur), todėl jos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo A. U. ieškinį dalyje dėl skolos prieisimo tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) skolą ir po 10,00 Eur (dešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio iš kiekvieno.

Priteisti iš atsakovų G. R., a. k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 14,39 Eur žyminio mokesčio ir po 5,84 Eur pašto (siuntimo) išlaidų (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš ieškovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 167,23 Eur žyminio mokesčio (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).“

Sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl laidojimo išlaidų priteisimo paliktas nenagrinėtas, palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovų G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai 690,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovų G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 21,97 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, o iš ieškovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 169,06 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Nijolia Indreikienė

Algimantas Kukalis

Egidijus Tamašauskas