Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-550-467-2009].doc
Bylos nr.: 2A-550-467/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

     Civilinė byla Nr.2A-550-467/2009

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos  78.2.1;   

                                                                                            121.15.; 121.18.; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2009 m. gegužės 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų         Danutės Kutrienės,  Andžej Maciejevski,    

sekretoriaujant            Agnei Bajarūnaitei,                                                                                       

dalyvaujant ieškovei   O. S. ,

atsakovui                    R. S. ,

atsakovo atstovei        adv. Virginijai Žukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius. 

 

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovė  O. S. 2008-06-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė pakeisti teismo sprendimą, padidinant išlaikymą vaikams - kiekvienam vaikui iki 800 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Nurodė, kad santuokoje su atsakovu R. S. 1995-10-20 gimė sūnus M. S. , 1999-08-04 gimė sūnus D. S. ir 2002-05-02, - sūnus L. S. . Nutrūkus ieškovės ir atsakovo santuokai, atsakovas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-01 sprendimu patvirtinta sutartimi įsipareigojo teikti išlaikymą kiekvienam sūnui po 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Nuo teismo sprendimo priėmimo pasikeitė vaikų poreikiai, atsirado būtinybė išlaikymo sumą padidinti. Tokį reikalavimą ieškovė grindė vaikų poreikių apskaičiavimais ir išlaidų kvitais bei padidėjusiomis atsakovo vidutinėmis pajamomis.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad ne visos ieškovės nurodomos sumos paskaičiuotos teisingai, nes mokestis už darželį nurodytas du kartus, neteisingai apskaičiuotos išlaidos už komunalinius mokesčius. Dalis šių mokesčių turi tekti pačiai ieškovei, nes ji taip pat gyvena kartu su vaikais. Atsakovas vidutiniškai uždirba tik 1377 Lt, kitų pajamų neturi. Be teismo sprendimu nustatyto išlaikymo, perka vaikams įvairius daiktus, drabužius, inventorių laisvalaikiui ir sportui, duoda vaikams pinigų kasdienėms išlaidoms.

 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo turtinė padėtis pasikeitusi. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, jog atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 1377 Lt per mėnesį. Teismas vertindamas atsakovo turtinę padėtį, įvertino, kad po santuokos nutraukimo ieškovei teko didesnė santuokoje įgyto turto dalis nei atsakovui. Atsakovas kito nekilnojamojo turto neturi, jo turima transporto priemonė mažavertė. Teismas konstatavo, jog atsakovo išlaidos mokslui pačios savaime nėra pakankamas pagrindas šiuo metu nekeisti nustatyto išlaikymo dydžio, tačiau atimant atsakovui galimybę įgyti išsilavinimą, ateityje gali nukentėti ir jo išlaikomų vaikų interesai, nes tokiu būdu teismas atimtų galimybę atsakovui gauti didesnes pajamas. Teismas vertino tai, kad 2007-06-01 teismo sprendimas neįvykdytas, nes ieškovė liko skolinga atsakovui dalį kompensacijos, todėl pripažino, jog pagrindinė ieškinio padavimo teismui priežastis yra būtent kompensacijos atsakovui už jam tekusią turto dalį mokėjimas, tačiau reikalavimas pakeisti teismo sprendimu patvirtintos tarp šalių sudarytos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygas nepateiktas. Teismas, atsižvelgęs į padidėjusias vaikų išlaikymo išlaidas, atsiliepime išdėstytus atsikirtimus, byloje esančius įrodymus, dalį ieškovės nurodytų išlaidų pripažino nebūtinomis ir nepagrįstomis. Teismas pažymėjo, jog nutraukiant santuoką buvo sudaryta taikos sutartis, kuria šalys ženkliai nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, ir sprendė, kad tokia disproporcija susijusi būtent su papildoma nepilnamečių vaikų turtinių interesų apsauga. Tokia šalių valia dėl taikos sutarties sąlygų be šalių pareiškimo teismo negali būti keičiama, priešingu atveju, bus pažeisti teisinių santykių stabilumo ir tikrumo principai. Teismas taip pat konstatavo, jog šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas vaikams sudaro 2/3 visų jo pajamų.

Apeliaciniu skundu ieškovė O. S. prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog 2007-06-01 teismo sprendimas yra neįvykdytas, kadangi per metus ji atsakovui išmokėjo 17766,50 Lt ir toliau moka pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką. Teismas neįvertino, kad vaikų turtinių interesų apsauga gali pasireikšti neapibrėžtoje ateityje, o ieškovei atitekęs turtas naudojamas vaikų interesams, jų gerbūvio, gyvenimo sąlygų gerinimui ir turima didesnė turto dalis negali įtakoti išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismas neįvertino, jog išlaikymo dydis po 300 Lt kas mėnesį vienam vaikui neatitinka 800 Lt MMA sumos minimumo, kurį turėtų gauti kiekvienas vaikas. Teismas neteisingai tapatino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių su taikos sutartimi. Reikalaudama sprendimu priteistą išlaikymo dydį 300 Lt, mokamą vienam vaikui, pakeisti, ieškovė prašymą pareiškė tinkamai. Teismas, netenkindamas ieškinio, nesivadovavo proporcingumo principu.

                   Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. S. prašo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes. Teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė neįrodė, kad iš esmės pasikeitė atsakovo turtinė padėtis, nes atsakovo pajamos sudaro 1377 Lt per mėnesį, iš kurių 900 Lt jis skiria vaikų išlaikymui. Atsiliepimo pateikimo dienai atlyginimas dar sumažintas - iki 1100 Lt. Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovei, nutraukiant santuoką, atiteko didesnė turto dalis ir ieškovės pareiga išmokėti kompensaciją nėra tinkamai įvykdyta. Turto padalijimo būdas buvo parinktas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus. Bylą nagrinėjant teisme ieškovė savo reikalavimo nesiejo su jos finansinės padėties esminiu pasikeitimu, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Kompensacijos atsakovui mokėjimo periodiškumas buvo nustatytas atsižvelgiant į ieškovės realias galimybes mokėti kompensaciją. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė įrodymų apie padidėjusius vaikų poreikius ar papildomai atsiradusias išlaidas, pagrindžiančių būtinybę padidinti jų išlaikymui skirtą sumą. Pagal dabartinę finansinę padėtį, teikiamas išlaikymas trims vaikams yra pakankamas būtiniausiems jų poreikiams tenkinti. Ieškovės prašomas išlaikymas po 800 Lt kas mėnesį trims vaikams yra aiškiai per didelis, nepagrįstais jokiais įrodymais.

                      Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

                      Apeliacinis skundas atmestinas.  

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės O. S. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir  abiejų tėvų turtinę padėtį.                       Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.  

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų nepažeidė.      

Kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovė nurodė, kad dabar mokamo išlaikymo dydžio po 300 Lt kiekvienam šalių vaikui M. S. , gimusiam 1995-10-20, D. S. , gimusiam 1999-08-04 ir L. S. , gimusiam 2002-05-02, nepakanka, todėl būtina didinti išlaikymo dydį iki 800 Lt kas mėnesį. Savo reikalavimą grindė, nurodydama tokias svarbias aplinkybes – pasikeitė ieškovės turtinė padėtis, išaugo sūnų poreikiai, atsakovo pajamos padidėjo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, o taip pat į atsakovo nurodytas aplinkybes ir įrodymus (kad jo turtinė padėtis ne pagerėjo, jam po santuokos nutraukimo atiteko mažesnė santuokoje įgyto turto dalis, negu ieškovei, šalių prievolė bankui liko solidari, atsakovas kito nekilnojamojo turto neturi, moka įmokas už savo studijas), ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, jog jį tenkinti nėra pakankamo pagrindo, nes ieškovė neįrodė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų. Teismas dalį ieškinyje nurodytų išlaidų vaikams pripažino nebūtinomis ir nepagrįstomis, nurodydamas, kad pati ieškovė neteisingai apskaičiuoja komunalinius mokesčius, neišskirdama mokesčių dalies, tenkančios jai pačiai, taip pat du kartus skaičiuoja išlaidas darželiui. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas vaikams sudaro 2/3 visų jo pajamų. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, motyvuodama tuo, kad teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgė, jog iš esmės pasikeitė ieškovės finansinė padėtis, neįvertino, jog priteistas išlaikymo dydis po 300 Lt kas mėnesį vienam vaikui neatitinka 800 Lt MMA sumos minimumo. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta.

Kaip jau minėta, CK 3.192 straipsnis įpareigoja teismus, nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, ši nuostata taikytina ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nustatyti, kokie yra šalių vaikų poreikiai ir koks išlaikymo dydis nustatytinas kas mėnesį, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir remdamasis CPK 185 straipsniu, konstatavo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-01 sprendimu patvirtinta šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas įsipareigojo teikti vaikams išlaikymą po 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam, iki sūnų pilnametystės (b.l. 3-5). Sutartimi taip pat buvo padalintas  santuokoje įgytas turtas ir turtinės prievolės. Ieškovei atiteko 4/5 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), 261000 Lt vertės, taip pat ieškovė įsipareigojo per du metus išmokėti atsakovui 35533 Lt dydžio kompensaciją už jam tenkančią 1/5 turto dalį. Šalių kreditorinė pareiga bankui liko solidari. Butas natūra atiteko ieškovei, atsakovas jokio kito nekilnojamojo turto neturi (b.l. 33, 34, 97), atsakovo transporto priemonė – Mitsubishi Lancer, valst. (duomenys neskelbtini) 1991 m. gamybos, yra mažavertė (b.l. 96). Bylos duomenimis taip pat buvo nustatyta, kad atsakovas moka po 740 Lt per metus už savo studijas (duomenys neskelbtini) (b.l. 59). Atsakovo vidutinės pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai 1377 Lt (b.l. 60), ieškovės O. S. – 1300 Lt (b.l. 8). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad iš esmės pasikeitė atsakovo turtinė padėtis, nes ieškovė nepateikė jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovo pajamos sudaro 3500-4000 Lt per mėnesį. Tuo tarpu byloje esanti pažyma (b.l. 60) objektyviai tvirtina, kad atsakovo pajamos sudaro apie 1377 Lt per mėnesį, iš kurių jis 900 Lt moka vaikų išlaikymui.

Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, kadangi pajamomis nelaikė iš ieškovės gaunamos kompensacijos už atsakovui priklausančio santuokoje įgyto turto 1/5 dalį. Iš tikrųjų bylos duomenys tvirtina, kad po santuokos nutraukimo atsakovui atiteko 1/5 dalis santuokoje įgyto turto, kuris natūra atiteko ieškovei, o ieškovė įsipareigojo per du metus išmokėti atsakovui 35533 Lt kompensaciją. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta ieškovės pareiga išmokėti kompensaciją nėra tinkamai vykdoma. Nors apeliantė ir tvirtina, kad ji šią savo pareigą vykdo teismo nustatytu laikotarpiu, bet faktinė situacija yra kitokia – ieškovė yra tesumokėjusi 17766,50 Lt kompensacijos, kai tuo tarpu iki šiol visa kompensacija jau praktiškai turėjo būti sumokėta. Be to byloje dėl santuokos nutraukimo (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-01 sprendimo duomenys) nekilnojamojo turto padalijimo būdas, nukrypstant nuo lygių dalių principo, ir buvo pasirinktas atsižvelgiant būtent į nepilnamečių vaikų, kurie liko gyventi kartu su ieškove, interesus. Todėl kitoks atsakovo pajamų (gaunamos iš ieškovės) kompensacijos vertinimas būtų neteisingas ir nelogiškas.

Apeliantė skunde teigia, jog teismas nevertino, kad turtas (jai natūra atitekęs butas) naudojamas vaikų interesams, jų gerbūvio, gyvenimo sąlygų gerinimui, todėl turima didesnė turto dalis negali įtakoti išlaikymo dydžio pakeitimo. Tačiau pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą dėl šalių santuokos nutraukimo, šalys laisva valia abipusiu sutarimu sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir ją sprendimu patvirtino pirmosios instancijos teismas, kurioje, be kitų klausimų, sulygo, įvertinę vaikų poreikius ir atsakovo galimybes, mokėti atitinkamo dydžio išlaikymą. Jau buvo minėta, kad pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaikų poreikiai, todėl išlaikymo dydžiui pakeisti ir būtina nustatyti šiuos esminius padėties pasikeitimus. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė.  

Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovė tvirtina, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė ir jos finansinė padėtis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė (CPK 178 str.). Byloje esanti pažyma tvirtina, kad ieškovės O. S. vidutinės pajamos yra apie 1300 Lt (b.l. 8). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokestis sudaro apie 2500 Lt per mėnesį. Tokiu būdu apeliantės gaunamos pajamos ne tik, kad nesumažėjo, bet dar ir padidėjo. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad, nutraukus santuoką, vykdant prievolę bankui ir išmokas atsakovui, taip pat augant vaikams ir keičiantis jų poreikiams, jos turtinė padėtis esminiai pasikeitė, taip pat nėra pagrįstos įrodymais ir galėtų būti vertinamos tik kaip nežymus arba neesminis pasikeitimas. Tuo tarpu pagrindas tenkinti reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kaip jau buvo minėta, yra esminis turtinės padėties pasikeitimas.

CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Apeliantė skunde nurodydama, kad, augant vaikams, keičiasi ir didėja jų poreikiai, jokių įrodymų apie padidėjusius vaikų poreikius ar papildomai atsiradusias išlaidas, pagrindžiančių būtinybę padidinti jų išlaikymui skirtą sumą, nepateikė. Bendri teiginiai, jog vaikai auga ir jų poreikiai didėja, yra pagrįsti pačios ieškovės vertinimu, bet ne įrodymais, todėl nepatvirtina papildomų vaikų priežiūros išlaidų atsiradimo, juo labiau, kad nuo išlaikymo priteisimo (2007-06-01) praėjo tik pora metų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išlaidas atsakovo mokslui, konstatavo, jog išlaidos mokslui pačios savaime nėra pakankamas pagrindas šiuo metu nekeisti nustatyto išlaikymo dydžio, tačiau atimant atsakovui galimybę įgyti išsilavinimą, ateityje gali nukentėti ir jo išlaikomų vaikų interesai, nes tokiu būdu teismas atimtų galimybę atsakovui gauti didesnes pajamas. Teisėjų kolegija pritaria tokiam teismo vertinimui, kuris išplaukia iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Prie tokių aplinkybių priskirtinas ir atsakovo siekis įgyti atitinkamą išsilavinimą, kuris leistų susirasti geriau apmokamą darbą.

Apeliantė skunde nurodo, kad teismas neįvertino, jog išlaikymo dydis po 300 Lt kas mėnesį vienam vaikui neatitinka 800 Lt MMA sumos minimumo, kurį turėtų gauti kiekvienas vaikas, atsižvelgiant į teismų praktiką. Tačiau ieškovė šiuo atveju „pamiršta“, kad tokio dydžio išlaikymas vaikui skirtinas (priteistinas) iš abiejų tėvų. Be to pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Nagrinėjamu atveju atsakovas teikia išlaikymą trims savo nepilnamečiams vaikams, gyvenantiems kartu su ieškove, ir teikiamo išlaikymo dydis pagal dabartinę atsakovo finansinę būklę yra pakankamas būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ir į tai, jog panašią ar dar didesnę pajamų dalį jiems gali skirti ir ieškovė.

Apeliantė iš esmės teisingai nurodo, kad visi kasdieniai rūpesčiai, susiję su vaikų priežiūra, pastoviu jų auklėjimu, tenka jai, kadangi vaikai gyvena kartu su ja, o atsakovas retai pasiima vaikus ir su jais mažai bendrauja. Tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu šias aplinkybes paneigė, nurodydamas, kad jis taip pat bendrauja su vaikais, kai tik tam netrukdo ieškovė, turi galimybę nusivežti ir nusiveža vaikus pas senelius į sodybą, ir bendraudamas su vaikais, juos pilnai išlaiko. Šių aplinkybių ieškovė iš esmės nepaneigė. Tokiu būdu atsakovas dalyvauja ne tik materialiniame nepilnamečių vaikų išlaikyme, bet ir jų auklėjime bei ugdyme.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai tapatino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių su taikos sutartimi ir neatsižvelgė į tai, kad ji, reikalaudama pakeisti sprendimu priteistą išlaikymo dydį, prašymą pareiškė tinkamai. Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas teisingai šalių sudarytą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-01 sprendimu patvirtintą sutartį įvardijo, kaip sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog ši sutartis buvo šalių sudaryta ir pasirašyta laisva valia, prilygino ją šiuo požiūriu taikos sutarčiai. Toks teismo vertinimas nėra visiškai pagrįstas, tačiau jis iš esmės neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Be to pažymėtina, jog CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukiama abiems šalims išreiškus suderintą valią, nesant sutuoktinių ginčo, sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės šalys taikiai susitaria dėl sutartyje numatytų sąlygų. Pirmosios instancijos teismas neginčijo, jog pasikeitus aplinkybėms buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties  ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu, jų gyvenamąja vieta, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo. Tačiau apeliantei nurodant, jog viena iš priežasčių dėl ko jos turtinė padėtis yra pasikeitusi, yra kompensacijos atsakovui mokėjimas už jai tenkančią turto dalį, pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog 2007-06-01 teismo sprendimas yra neįvykdytas, o ieškovė atsakovui sumokėjo tik 17766,50 Lt  (b.l. 49), iš esmės pagrįstai konstatavo, jog pagrindinė ieškinio padavimo teismui priežastis yra būtent kompensacijos atsakovui už jam tekusią turto dalį mokėjimas, tačiau ieškovė reikalavimo pakeisti 2007-06-01 teismo sprendimu patvirtintos šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punkto dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nepateikė. Tokių teismo argumentų ir motyvų apeliantė apeliaciniame skunde nepaneigė.

Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                    Alma Urbanavičienė

 

Kolegijos teisėjai                                                                                         Danutė Kutrienė

                                                                                                                                               

       Andžej Maciejevski