Civilinė byla Nr.2A-550-467/2009
Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1;
121.15.; 121.18.; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m.
gegužės 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
kolegijos teisėjų Danutės
Kutrienės, Andžej Maciejevski,
sekretoriaujant Agnei
Bajarūnaitei,
dalyvaujant ieškovei O. S. ,
atsakovui R. S. ,
atsakovo atstovei adv.
Virginijai Žukienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovės O. S. apeliacinį skundą dėl
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje
byloje pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo,
išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovė O. S. 2008-06-18 kreipėsi į teismą su
ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė pakeisti teismo sprendimą, padidinant
išlaikymą vaikams - kiekvienam vaikui iki 800 Lt periodinėmis išmokomis kas
mėnesį. Nurodė, kad santuokoje su atsakovu R. S. 1995-10-20
gimė sūnus M. S. , 1999-08-04 gimė sūnus D.
S. ir 2002-05-02, - sūnus L. S. . Nutrūkus ieškovės ir
atsakovo santuokai, atsakovas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-01
sprendimu patvirtinta sutartimi įsipareigojo teikti išlaikymą kiekvienam sūnui
po 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.
Nuo teismo sprendimo priėmimo pasikeitė vaikų poreikiai, atsirado būtinybė
išlaikymo sumą padidinti. Tokį reikalavimą ieškovė grindė vaikų poreikių
apskaičiavimais ir išlaidų kvitais bei padidėjusiomis atsakovo vidutinėmis
pajamomis.
Atsakovas
atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad
ne visos ieškovės nurodomos sumos paskaičiuotos teisingai, nes mokestis už
darželį nurodytas du kartus, neteisingai apskaičiuotos išlaidos už komunalinius
mokesčius. Dalis šių mokesčių turi tekti pačiai ieškovei, nes ji taip pat
gyvena kartu su vaikais. Atsakovas vidutiniškai uždirba tik 1377 Lt, kitų
pajamų neturi. Be teismo sprendimu nustatyto išlaikymo, perka vaikams įvairius
daiktus, drabužius, inventorių laisvalaikiui ir sportui, duoda vaikams pinigų
kasdienėms išlaidoms.
Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo turtinė padėtis pasikeitusi.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, jog atsakovo vidutinis
darbo užmokestis yra 1377 Lt per mėnesį. Teismas vertindamas atsakovo turtinę
padėtį, įvertino, kad po santuokos nutraukimo ieškovei teko didesnė santuokoje
įgyto turto dalis nei atsakovui. Atsakovas kito nekilnojamojo turto neturi, jo
turima transporto priemonė mažavertė. Teismas konstatavo, jog atsakovo išlaidos
mokslui pačios savaime nėra pakankamas pagrindas šiuo metu nekeisti nustatyto
išlaikymo dydžio, tačiau atimant atsakovui galimybę įgyti išsilavinimą,
ateityje gali nukentėti ir jo išlaikomų vaikų interesai, nes tokiu būdu teismas
atimtų galimybę atsakovui gauti didesnes pajamas. Teismas vertino tai, kad
2007-06-01 teismo sprendimas neįvykdytas, nes ieškovė liko skolinga atsakovui
dalį kompensacijos, todėl pripažino, jog pagrindinė ieškinio padavimo teismui
priežastis yra būtent kompensacijos atsakovui už jam tekusią turto dalį
mokėjimas, tačiau reikalavimas pakeisti teismo sprendimu patvirtintos tarp
šalių sudarytos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygas
nepateiktas. Teismas, atsižvelgęs į padidėjusias vaikų išlaikymo išlaidas,
atsiliepime išdėstytus atsikirtimus, byloje esančius įrodymus, dalį ieškovės
nurodytų išlaidų pripažino nebūtinomis ir nepagrįstomis. Teismas pažymėjo, jog
nutraukiant santuoką buvo sudaryta taikos sutartis, kuria šalys ženkliai
nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, ir sprendė, kad tokia
disproporcija susijusi būtent su papildoma nepilnamečių vaikų turtinių interesų
apsauga. Tokia šalių valia dėl taikos sutarties sąlygų be šalių pareiškimo
teismo negali būti keičiama, priešingu atveju, bus pažeisti teisinių santykių
stabilumo ir tikrumo principai. Teismas taip pat konstatavo, jog šiuo metu
atsakovo teikiamas išlaikymas vaikams sudaro 2/3 visų jo pajamų.
Apeliaciniu skundu ieškovė O. S. prašo
panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo,
kad teismas nepagrįstai nurodė, jog 2007-06-01 teismo sprendimas yra neįvykdytas,
kadangi per metus ji atsakovui išmokėjo 17766,50 Lt ir toliau moka pagal teismo
sprendimu nustatytą tvarką. Teismas neįvertino, kad vaikų turtinių interesų
apsauga gali pasireikšti neapibrėžtoje ateityje, o ieškovei atitekęs turtas
naudojamas vaikų interesams, jų gerbūvio, gyvenimo sąlygų gerinimui ir turima
didesnė turto dalis negali įtakoti išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismas
neįvertino, jog išlaikymo dydis po 300 Lt kas mėnesį vienam vaikui neatitinka
800 Lt MMA sumos minimumo, kurį turėtų gauti kiekvienas vaikas. Teismas
neteisingai tapatino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių su taikos
sutartimi. Reikalaudama sprendimu priteistą išlaikymo dydį 300 Lt, mokamą
vienam vaikui, pakeisti, ieškovė prašymą pareiškė tinkamai. Teismas, netenkindamas
ieškinio, nesivadovavo proporcingumo principu.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą atsakovas R. S. prašo sprendimą palikti
nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai išaiškino
ir pritaikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktikos, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė faktines bylos
aplinkybes. Teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė neįrodė, kad iš esmės
pasikeitė atsakovo turtinė padėtis, nes atsakovo pajamos sudaro 1377 Lt per
mėnesį, iš kurių 900 Lt jis skiria vaikų išlaikymui. Atsiliepimo pateikimo
dienai atlyginimas dar sumažintas - iki 1100 Lt. Teismas pagrįstai įvertino,
kad ieškovei, nutraukiant santuoką, atiteko didesnė turto dalis ir ieškovės
pareiga išmokėti kompensaciją nėra tinkamai įvykdyta. Turto padalijimo būdas
buvo parinktas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus. Bylą nagrinėjant
teisme ieškovė savo reikalavimo nesiejo su jos finansinės padėties esminiu
pasikeitimu, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Kompensacijos atsakovui
mokėjimo periodiškumas buvo nustatytas atsižvelgiant į ieškovės realias
galimybes mokėti kompensaciją. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė įrodymų
apie padidėjusius vaikų poreikius ar papildomai atsiradusias išlaidas,
pagrindžiančių būtinybę padidinti jų išlaikymui skirtą sumą. Pagal dabartinę
finansinę padėtį, teikiamas išlaikymas trims vaikams yra pakankamas
būtiniausiems jų poreikiams tenkinti. Ieškovės prašomas išlaikymas po 800 Lt
kas mėnesį trims vaikams yra aiškiai per didelis, nepagrįstais jokiais
įrodymais.
Apeliacinės
instancijos teismo posėdyje ieškovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį
tenkinti, atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų
bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį
sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama
nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus
įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė
faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms
taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas,
apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje
nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama
ieškovės O. S. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi
bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja,
jog nėra pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų
pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato,
kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris
būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko
vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui,
aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir
kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi
nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir
abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato
visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas,
kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei
tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą
pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis
numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų
poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui
vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra
nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio
išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis
sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis,
toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo
sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti
išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių
turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju
išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių
pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios
aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar
pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Taigi pagrindas reikalauti keisti
priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos
iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą. Vertinant konkrečioje
byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės
normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas,
išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse
įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo
principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir
principų nepažeidė.
Kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovė nurodė, kad
dabar mokamo išlaikymo dydžio po 300 Lt kiekvienam šalių vaikui M.
S. , gimusiam 1995-10-20, D. S. , gimusiam 1999-08-04
ir L. S. , gimusiam 2002-05-02, nepakanka, todėl būtina
didinti išlaikymo dydį iki 800 Lt kas mėnesį. Savo reikalavimą grindė,
nurodydama tokias svarbias aplinkybes – pasikeitė ieškovės turtinė padėtis,
išaugo sūnų poreikiai, atsakovo pajamos padidėjo. Pirmosios instancijos
teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus,
o taip pat į atsakovo nurodytas aplinkybes ir įrodymus (kad jo turtinė padėtis ne
pagerėjo, jam po santuokos nutraukimo atiteko mažesnė santuokoje įgyto turto
dalis, negu ieškovei, šalių prievolė bankui liko solidari, atsakovas kito
nekilnojamojo turto neturi, moka įmokas už savo studijas), ieškovės ieškinį
atmetė, konstatavęs, jog jį tenkinti nėra pakankamo pagrindo, nes ieškovė
neįrodė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų. Teismas dalį ieškinyje
nurodytų išlaidų vaikams pripažino nebūtinomis ir nepagrįstomis, nurodydamas,
kad pati ieškovė neteisingai apskaičiuoja komunalinius mokesčius, neišskirdama
mokesčių dalies, tenkančios jai pačiai, taip pat du kartus skaičiuoja išlaidas
darželiui. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas
vaikams sudaro 2/3 visų jo pajamų. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su
teismo sprendime nurodytais argumentais, motyvuodama tuo, kad teismas
neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgė, jog iš esmės
pasikeitė ieškovės finansinė padėtis, neįvertino, jog priteistas išlaikymo
dydis po 300 Lt kas mėnesį vienam vaikui neatitinka 800 Lt MMA sumos minimumo.
Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta.
Kaip jau minėta, CK 3.192 straipsnis įpareigoja teismus, nustatant
nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, ši nuostata taikytina ir sprendžiant
klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nustatyti, kokie yra šalių vaikų
poreikiai ir koks išlaikymo dydis nustatytinas kas mėnesį, atsižvelgiant į tėvų
turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus
ir remdamasis CPK 185 straipsniu, konstatavo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės
teismo 2007-06-01 sprendimu patvirtinta šalių sutartimi dėl santuokos
nutraukimo pasekmių, atsakovas įsipareigojo teikti vaikams išlaikymą po 300 Lt
per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam, iki sūnų pilnametystės
(b.l. 3-5). Sutartimi taip pat buvo padalintas santuokoje įgytas turtas ir
turtinės prievolės. Ieškovei atiteko 4/5 dalys buto, esančio (duomenys
neskelbtini), 261000 Lt vertės, taip pat ieškovė įsipareigojo per du metus
išmokėti atsakovui 35533 Lt dydžio kompensaciją už jam tenkančią 1/5 turto dalį.
Šalių kreditorinė pareiga bankui liko solidari. Butas natūra atiteko ieškovei,
atsakovas jokio kito nekilnojamojo turto neturi (b.l. 33, 34, 97), atsakovo
transporto priemonė – Mitsubishi Lancer, valst. (duomenys neskelbtini) 1991
m. gamybos, yra mažavertė (b.l. 96). Bylos duomenimis taip pat buvo nustatyta,
kad atsakovas moka po 740 Lt per metus už savo studijas (duomenys
neskelbtini) (b.l. 59). Atsakovo vidutinės pajamos per mėnesį sudaro
vidutiniškai 1377 Lt (b.l. 60), ieškovės O. S. – 1300 Lt
(b.l. 8). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė
neįrodė, kad iš esmės pasikeitė atsakovo turtinė padėtis, nes ieškovė nepateikė
jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovo pajamos sudaro 3500-4000
Lt per mėnesį. Tuo tarpu byloje esanti pažyma (b.l. 60) objektyviai tvirtina,
kad atsakovo pajamos sudaro apie 1377 Lt per mėnesį, iš kurių jis 900 Lt moka
vaikų išlaikymui.
Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog teismas neteisingai įvertino
atsakovo turtinę padėtį, kadangi pajamomis nelaikė iš ieškovės gaunamos
kompensacijos už atsakovui priklausančio santuokoje įgyto turto 1/5 dalį. Iš
tikrųjų bylos duomenys tvirtina, kad po santuokos nutraukimo atsakovui atiteko
1/5 dalis santuokoje įgyto turto, kuris natūra atiteko ieškovei, o ieškovė
įsipareigojo per du metus išmokėti atsakovui 35533 Lt kompensaciją. Tačiau,
kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusiu teismo
sprendimu nustatyta ieškovės pareiga išmokėti kompensaciją nėra tinkamai
vykdoma. Nors apeliantė ir tvirtina, kad ji šią savo pareigą vykdo teismo
nustatytu laikotarpiu, bet faktinė situacija yra kitokia – ieškovė yra
tesumokėjusi 17766,50 Lt kompensacijos, kai tuo tarpu iki šiol visa
kompensacija jau praktiškai turėjo būti sumokėta. Be to byloje dėl santuokos
nutraukimo (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-01 sprendimo duomenys) nekilnojamojo
turto padalijimo būdas, nukrypstant nuo lygių dalių principo, ir buvo
pasirinktas atsižvelgiant būtent į nepilnamečių vaikų, kurie liko gyventi kartu
su ieškove, interesus. Todėl kitoks atsakovo pajamų (gaunamos iš ieškovės)
kompensacijos vertinimas būtų neteisingas ir nelogiškas.
Apeliantė skunde teigia, jog teismas nevertino, kad turtas (jai natūra
atitekęs butas) naudojamas vaikų interesams, jų gerbūvio, gyvenimo sąlygų
gerinimui, todėl turima didesnė turto dalis negali įtakoti išlaikymo dydžio
pakeitimo. Tačiau pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą dėl šalių santuokos
nutraukimo, šalys laisva valia abipusiu sutarimu sudarė sutartį dėl santuokos
nutraukimo pasekmių ir ją sprendimu patvirtino pirmosios instancijos teismas,
kurioje, be kitų klausimų, sulygo, įvertinę vaikų poreikius ir atsakovo
galimybes, mokėti atitinkamo dydžio išlaikymą. Jau buvo minėta, kad pagrindas
išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip
pat pasikeitę vaikų poreikiai, todėl išlaikymo dydžiui pakeisti ir būtina
nustatyti šiuos esminius padėties pasikeitimus. Išlaikymą teikiančio tėvo
turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį.
Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių
tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK
3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK
3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė.
Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovė tvirtina, kad po
teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė ir jos
finansinė padėtis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė (CPK
178 str.). Byloje esanti pažyma tvirtina, kad ieškovės O. S. vidutinės
pajamos yra apie 1300 Lt (b.l. 8). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje
ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokestis sudaro apie 2500 Lt per mėnesį. Tokiu
būdu apeliantės gaunamos pajamos ne tik, kad nesumažėjo, bet dar ir padidėjo. Ieškovės
nurodytos aplinkybės, kad, nutraukus santuoką, vykdant prievolę bankui ir
išmokas atsakovui, taip pat augant vaikams ir keičiantis jų poreikiams, jos
turtinė padėtis esminiai pasikeitė, taip pat nėra pagrįstos įrodymais ir galėtų
būti vertinamos tik kaip nežymus arba neesminis pasikeitimas. Tuo tarpu
pagrindas tenkinti reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kaip jau buvo
minėta, yra esminis turtinės padėties pasikeitimas.
CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis
gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko
liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Apeliantė skunde
nurodydama, kad, augant vaikams, keičiasi ir didėja jų poreikiai, jokių įrodymų
apie padidėjusius vaikų poreikius ar papildomai atsiradusias išlaidas,
pagrindžiančių būtinybę padidinti jų išlaikymui skirtą sumą, nepateikė. Bendri
teiginiai, jog vaikai auga ir jų poreikiai didėja, yra pagrįsti pačios ieškovės
vertinimu, bet ne įrodymais, todėl nepatvirtina papildomų vaikų priežiūros
išlaidų atsiradimo, juo labiau, kad nuo išlaikymo priteisimo (2007-06-01)
praėjo tik pora metų.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išlaidas atsakovo mokslui,
konstatavo, jog išlaidos mokslui pačios savaime nėra pakankamas pagrindas šiuo
metu nekeisti nustatyto išlaikymo dydžio, tačiau atimant atsakovui galimybę
įgyti išsilavinimą, ateityje gali nukentėti ir jo išlaikomų vaikų interesai,
nes tokiu būdu teismas atimtų galimybę atsakovui gauti didesnes pajamas. Teisėjų
kolegija pritaria tokiam teismo vertinimui, kuris išplaukia iš tėvų prigimtinės
prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės.
Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma
ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine
atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar
visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo
tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems
teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti
būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai
privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai
pasirūpinti vaiku. Prie tokių aplinkybių priskirtinas ir atsakovo siekis įgyti
atitinkamą išsilavinimą, kuris leistų susirasti geriau apmokamą darbą.
Apeliantė skunde nurodo, kad teismas neįvertino, jog išlaikymo dydis po
300 Lt kas mėnesį vienam vaikui neatitinka 800 Lt MMA sumos minimumo, kurį
turėtų gauti kiekvienas vaikas, atsižvelgiant į teismų praktiką. Tačiau ieškovė
šiuo atveju „pamiršta“, kad tokio dydžio išlaikymas vaikui skirtinas (priteistinas)
iš abiejų tėvų. Be to pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį teismas, priteisdamas
išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris
būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Nagrinėjamu
atveju atsakovas teikia išlaikymą trims savo nepilnamečiams vaikams,
gyvenantiems kartu su ieškove, ir teikiamo išlaikymo dydis pagal dabartinę
atsakovo finansinę būklę yra pakankamas būtiniausiems vaikų poreikiams
tenkinti, atsižvelgiant ir į tai, jog panašią ar dar didesnę pajamų dalį jiems
gali skirti ir ieškovė.
Apeliantė iš esmės teisingai nurodo, kad visi kasdieniai rūpesčiai,
susiję su vaikų priežiūra, pastoviu jų auklėjimu, tenka jai, kadangi vaikai
gyvena kartu su ja, o atsakovas retai pasiima vaikus ir su jais mažai
bendrauja. Tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu šias aplinkybes paneigė,
nurodydamas, kad jis taip pat bendrauja su vaikais, kai tik tam netrukdo
ieškovė, turi galimybę nusivežti ir nusiveža vaikus pas senelius į sodybą, ir
bendraudamas su vaikais, juos pilnai išlaiko. Šių aplinkybių ieškovė iš esmės
nepaneigė. Tokiu būdu atsakovas dalyvauja ne tik materialiniame nepilnamečių
vaikų išlaikyme, bet ir jų auklėjime bei ugdyme.
Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai
tapatino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių su taikos sutartimi ir
neatsižvelgė į tai, kad ji, reikalaudama pakeisti sprendimu priteistą išlaikymo
dydį, prašymą pareiškė tinkamai. Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas
teisingai šalių sudarytą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-01
sprendimu patvirtintą sutartį įvardijo, kaip sutartį dėl santuokos nutraukimo
pasekmių, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog ši sutartis buvo šalių sudaryta ir
pasirašyta laisva valia, prilygino ją šiuo požiūriu taikos sutarčiai. Toks
teismo vertinimas nėra visiškai pagrįstas, tačiau jis iš esmės neįtakoja
skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Be to pažymėtina, jog CK
3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas savo sprendimu nutraukdamas
santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo
pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Atsižvelgiant į
tai, kad santuoka nutraukiama abiems šalims išreiškus suderintą valią, nesant
sutuoktinių ginčo, sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės šalys
taikiai susitaria dėl sutartyje numatytų sąlygų. Pirmosios instancijos teismas
neginčijo, jog pasikeitus aplinkybėms buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali
kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo
sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu, jų gyvenamąja
vieta, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo. Tačiau apeliantei nurodant,
jog viena iš priežasčių dėl ko jos turtinė padėtis yra pasikeitusi, yra
kompensacijos atsakovui mokėjimas už jai tenkančią turto dalį, pirmosios
instancijos teismas įvertinęs, jog 2007-06-01 teismo sprendimas yra
neįvykdytas, o ieškovė atsakovui sumokėjo tik 17766,50 Lt (b.l. 49), iš esmės pagrįstai
konstatavo, jog pagrindinė ieškinio padavimo teismui priežastis yra būtent
kompensacijos atsakovui už jam tekusią turto dalį mokėjimas, tačiau ieškovė
reikalavimo pakeisti 2007-06-01 teismo sprendimu patvirtintos šalių sudarytos
santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punkto dėl santuokoje įgyto turto
padalijimo nepateikė. Tokių teismo argumentų ir motyvų apeliantė apeliaciniame
skunde nepaneigė.
Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi
ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina,
jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka
paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo
išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad
teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos
teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu
panaikinti skundžiamą iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas
nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl
skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1
apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė
Alma Urbanavičienė
Kolegijos teisėjai Danutė
Kutrienė
Andžej Maciejevski