Civilinė byla Nr. e2S-403-368/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02381-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.1.7

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-7658-641/2023 pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui D. I. dėl turtinės žalos atlyginimo, baudos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo 

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama iš atsakovo D. I. priteisti 5 320 Eur negautų pajamų, 2 896 Eur baudą ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad pagal sudarytą darbo sutartį, nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2021 m. balandžio 27 d. atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo vadybininku. Taip pat 2015 m. kovo 23 d. šalys pasirašė konfidencialumo sutartį. Dar dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vertėsi tapačia kaip ir ieškovė – gamybinių staklių pardavimu.

3.       Ieškovė  vedė derybas su klientu Kauno Jėzuitų gimnazija ir 2018 m. gegužės 16 d. pateikė komercinį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno Jėzuitų gimnazijai „Programinės graviravimo ir pjovimo staklės su Co2 lazerio technologija”, staklių kaina –  5 320 Eur. Atsakovas, atstovaudamas ieškovę, bendravo su kliento atstovu. Vėliau atsakovas, veikdamas per savo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. sausio 19 d. pateikė klientui analogišką komercinį pasiūlymą. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė tarp šalių sudarytą konfidencialumo sutartį ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalą, dėl kurios ieškovė neteko kliento ir 5 320 Eur pajamų, kurias ieškovė būtų gavusi, jei atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Taip pat pagal konfidencialumo sutarties 3 punktą atsakovas turi sumokėti 2 896 Eur dydžio baudą už šios sutarties pažeidimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 24 d.  nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovės likviduojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per bankroto administratorių mažąją bendriją „Alkainiai“, ieškinį atsakovui D. I. dėl turtinės žalos atlyginimo, baudos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo žalą dėl kliento užsakymo netekimo bei baudą už konfidencialumo sutarties pažeidimą kildina iš darbo teisinių santykių. Teismas sprendė, kad ieškovė iš darbo santykių kilusio ginčo nagrinėjimą iniciavo teisme nesilaikydama privalomos įstatymų nustatytos išankstinio ginčo sprendimų ne teisme tvarkos, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė likviduojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti apeliantės pateiktą ieškinį ir priimti nagrinėti ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui D. I.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas yra kilęs iš darbo santykių. Ginčo sprendimas Darbo ginčų komisijoje yra neįmanomas, nes visi apeliantės darbuotojai yra atleisti, apeliantei yra vykdoma bankroto procedūra, todėl apeliantė yra netekusi darbdavio statuso.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas 

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį  dėl žalos atlyginimo, kai buvęs darbuotojas pažeidė konfidencialumo sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį 

9.       Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, jog ginčas yra kilęs iš darbo santykių ir turi būti nagrinėjamas Darbo ginčių komisijoje.

10.       Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys be kita ko iš darbo teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

11.       Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas). Todėl, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, inter alia (be kita ko), būtina išsiaiškinti, ar tokio pobūdžio byloms (ne)taikoma išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, o jei taikoma – ar besikreipiantis į teismą asmuo ja pasinaudojo.

12.       Taigi, viena bylų kategorijų, kurioms nustatyta privaloma išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, yra darbo ginčai. DK 216 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, nustatyta, kad: darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas (1 dalis); darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas (2 dalis).

13.       Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad, jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis). Individualūs darbo ginčai dėl teisės, kurie nagrinėjami tiesiogiai teisme, t. y. kurių atvejais netaikytina privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, reglamentuojami, pavyzdžiui, DK 105 straipsnio 2 dalyje, 171 straipsnio 14 dalyje, 220 straipsnio 3 dalyje ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

14.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo žalą, kuri kilo atsakovui pažeidus šalių sudarytą 2015 m. kovo 23 d. Konfidencialumo sutartį, kuri galioja ir taikoma dar 3 metus po darbo sutarties su darbuotoju pasibaigimo dienos (šios sutarties 12 punktas). Darbo sutartį su atsakovu ieškovė nutraukė 2021 m. balandžio 27 d., pagal DK 58 straipsnį – už pravaikštas. Tai gi, šalių sudaryta Konfidencialumo sutartis galioja ir yra taikoma šalims iki 2024 m. balandžio 27 d. Pažymėtina, kad Konfidencialumo sutartis yra susijusi su atsakovo (darbuotojo) atliekamomis darbo funkcijomis (šios sutarties 6 punktas), todėl yra laikoma darbo sutarties sudėtine dalimi. Taigi, Konfidencialumo sutartis buvo sudarytas būtent dėl konfidencialios informacijos, atsakovui vykdant darbo funkcijas sužinojimo ir apsaugos, todėl ginčas dėl šio susitarimo yra kylantis iš darbo santykių.

15.       DK 213 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčų sampratą ir rūšis, 3 dalyje nustatyta, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, rangovas šio kodekso 139 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

16.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą, nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

17.       Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra pasinaudojimas įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka tam tikrų kategorijų bylose. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą, tačiau tik tada, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18.       DK 220 straipsnyje numatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (1 dalis). Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (2 dalis).

19.       Pažymėtina, kad nei DK, nei bankroto teisinius santykius reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nėra nustatyta išimčių, kad darbo ginčai, kylantys iš darbo teisinių santykių, kurių šalimi yra bankrutuojantis juridinis asmuo, turėtų būti nagrinėjami kitokia, ne DK nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nauji ginčai, kuriuose reikalavimus reiškia bankrutavusi įmonė, nagrinėjami pagal bendrąsias CPK nustatytas teismingumo taisykles (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1590-790/2020, 21 punktas). Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės, kaip bankrutavusio juridinio asmens, statusas šiuo atveju nekeičia DK nustatytos darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos.

20.       Atsižvelgiant į tokį darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos reguliavimą, darytina išvada, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nėra nustatyta kita tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarka, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka galioja, t. y. jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis visų pirma turi kreiptis į darbo ginčų komisiją (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-421-464/2019, 11 punktas).

21.       Kaip minėta, DK 213 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad darbo ginčo šalimi yra laikomas ir buvęs darbdavys. Tai reiškia, kad darbo ginčai gali būti nagrinėjami ir nutraukus darbo teisinius santykius. Aplinkybė, kad pradėjus teisminį ginčą šalių jau nebesiejo darbo teisiniai santykiai nėra teisiškai reikšminga ir nepašalina teismo pareigos taikyti darbo teisę (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-421-464/2019).

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantė nesilaikė iš darbo santykių kilusio ginčo byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti, pagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

23.       Apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja apeliantės atskirajame skunde nurodyta Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėta civiline byla Nr. e2A-358-538/2018, kadangi minėtoje byloje atsakovas, pažeidęs konfidencialumo susitarimą buvo įmonės vadovas, o nagrinėjamu atveju – darbuotojas nevykdė vadovo pareigų (vadybininkas), be to, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

24.       Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas        Egidijus Mockevičius