Civilinė byla Nr. e2A-22-450/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00064-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1;
2.6.18.3; 2.6.20.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio genranga“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pajūrio genranga“ prašė priteisti iš atsakovės R. B. 89 339,50 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2014 metais sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), atlikti vandentiekio ir nuotekų (buitinių, lietaus) tinklų projektavimo ir įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo juos priimti ir atsiskaityti. Šalys apsikeitė sutarčių projektais, tačiau galutinės rašytinės sutarties nesudarė. Visi su sutartimi susiję klausimai buvo derinami su atsakove žodžiu, elektroniniu paštu ir telefonu, tiesiogiai ar per įgaliotus asmenis. Ieškovės atliktus rangos darbus priėmė atsakovės samdytas statybos techninis prižiūrėtojas. Darbai buvo užbaigti ir teisiškai įforminti, darbų rezultatas, t. y. sukurti objektai buvo įregistruoti viešame registre atsakovės vardu. Atsakovės pasitelktas statybos techninis prižiūrėtojas priimtus darbų aktus 2018 m. liepos 10 d. pateikė atsakovei. Kadangi atsakovė atsisakė darbus priimti, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalimi, atsakovei 2018 m. rugpjūčio 7 d. išsiuntė vienašališkai pasirašytus aktus, su žyma, kad atsakovė juos atsisakė pasirašyti. Atsakovė už atliktus darbus liko skolinga ieškovei 81 336,94 Eur. Kadangi atsakovė tinklų įrengimo darbus užsakė ne vartojimo, o komerciniais tikslais, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo uždelsimą, skaičiuojant nuo ieškovės vienašališkai pasirašytų darbų aktų išsiuntimo atsakovei dienos (2018 m. rugpjūčio 7 d.) iki ieškinio surašymo (2020 m. vasario 24 d.) dienos, kurios sudaro 7 547,62 Eur.
3. Be to, ieškovė, atsakovės prašymu, jos naudai, organizavo dalyvavimą „Švyturio arenoje“ 2018 m. balandžio 12–15 dienomis vykusioje parodoje „Energetika ir statyba“, reklamuojant atsakovės žemės sklypus pardavimui. Dėl to ieškovė patyrė išlaidas, t. y. 210,54 Eur, sumokėtų UAB „EXPO vakarai“ pagal 2018 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EV0007106 už parodos plotą, 150 Eur, sumokėtų individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Arch Box“ pagal 2018 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01115 už gyvenamųjų namų vizualizaciją, stendinio plakato ir bukletų maketavimą, 94,38 Eur, sumokėtų UAB „Finaneta“ pagal 2018 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. FIN0014851 už tento, lankstinukų gamybą, iš viso – 454,92 Eur. Ieškovė nereikalauja iš atsakovės atlyginimo už suteiktas parodos organizavimo paslaugas, prašo atlyginti patirtas išlaidas (CK 6.720 straipsnio 6 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei UAB „Pajūrio genranga“ iš atsakovės R. B. 89 339,50 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 89 339,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 603 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad nors šalys rašytinės rangos sutarties nebuvo sudariusios, tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Šalių sutartinius santykius patvirtina rangos sutarties projektai, susirašinėjimas elektroniniu paštu, faktiškai atlikti statybos rangos darbai. Nors atsakovė teigia, kad su S. B. (UAB „Pajūrio genranga“ vadovas) tarėsi tik dėl atsiskaitymo būdo – žemės sklypais, rangos sutarties projektuose nurodytos darbų kainos paneigia šiuos teiginius, neva kito atsiskaitymo būdo, kaip tik perleidžiant ieškovei žemės sklypus, šalys nenustatė ir niekada neaptarinėjo. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys svarstė įvairius atsiskaitymo būdus, bet galutinio susitarimo nepasiekė. Kadangi šalys rašytinės rangos sutarties, kurioje būtų sutarta atliktų darbų kaina bei sumokėjimo terminai, nepasirašė, teismas konstatavo, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus ir jos pasamdyto statybos techninio prižiūrėtojo priimtus darbus.
6. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovės atlikti darbai turi trūkumų, kuriuos nustatė jos pasamdytas techninis prižiūrėtojas V. K., atstovaujantis UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, t. y., jog neįrengti lietaus nuvedimo ir buitinių nuotekų šuliniai, tarp šulinių neįrengtos komunikacijos. Teismas nustatė, kad šie trūkumai buvo ištaisyti, tai patvirtina V. K. 2018 metais pasirašyti atliktų darbų aktai. Be to, sukurti objektai buvo įregistruoti viešame registre atsakovės vardu, ji nepateikė duomenų, kad darbų rezultato neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Ieškovė pateikė duomenis apie atliktų darbų kainą, atsakovė kitokios darbų kainos nenurodė, todėl teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 81 336,94 Eur už atliktus statybos rangos darbus.
7. Teismas vertino, kad nors atsakovė nurodė, jog ji dalį parodos išlaidų apmokėjo ir paroda nėra susijusi su rangos sutartimi, šie atsakovės teiginiai nesudaro pagrindo atmesti ieškovės reikalavimo priteisti konkrečias su parodos organizavimu susijusias išlaidas, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad jas yra apmokėjusi. Teismas nustatė, kad ieškovė dalyvavimą parodoje organizavo ir reikalingas paslaugas iš trečiųjų asmenų pirko vykdydama atsakovės pavedimą, todėl teismas vertino, jog atsakovei tenka pareiga atlyginti už suteiktas paslaugas susijusias išlaidas, t. y. 454,92 Eur (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
8. Atsakovė teisiniuose santykiuose su ieškove veikė kaip verslininkė, o ne vartotoja, t. y. tinklų įrengimo darbus užsakė ne vartojimo, o komerciniais tikslais (įrengti tinklus jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose ir juos parduoti), todėl teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo uždelsimą, skaičiuojant nuo ieškovės vienašališkai pasirašytų darbų aktų išsiuntimo atsakovei dienos (2018 m. rugpjūčio 7 d.) iki ieškinio surašymo (2020 m. vasario 24 d.), kurios sudaro 7 413,92 Eur (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Taip pat ieškovei iš atsakovės priteisė įstatyme nustatytas 6 procentų dydžio procesines palūkanas už visą priteistiną sumą 89 205,78 Eur (81 336,94 + 7 413,92 + 454,92) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovė R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Šalių susirašinėjimas ir rangos sutarties projektai patvirtina, kad šalys tarėsi dėl vienintelio atsiskaitymo būdo – žemės sklypais. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys svarstė įvairius atsiskaitymo būdus, nepagrįsta įrodymais, išskyrus ieškovės atstovų žodinius paaiškinimus. Teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių šalių susitarimą dėl atsiskaitymo būdo.
9.2. Atsiskaitymo būdas (žemės sklypais) už atliktus rangos darbus buvo esminė šalių susitarimo sąlyga. Šalys susitarė, kad už atliktus darbus atsakovė perleis tris žemės sklypus. Jei būtų prašoma atsiskaityti piniginėmis lėšomis, atsakovė nebūtų suteikusi nei įgaliojimų, nei derinusi darbų atlikimo, nei davusi sutikimą įrengti komunikacijas ieškovei.
9.3. Tai, kad rangos sutarties projektuose buvo numatyta atliekamų darbų kaina, buvo būtina sąlyga suteikiant atliktiems darbams garantijas ir pateikiant draudimo polisą.
9.4. Kadangi nėra aplinkybių, šalinančių ieškovės teisę prašyti įvykdyti prievolę natūra, o ir pati atsakovė tiek teisme, tiek derybų metu pareiškė, jog sutinka už atliktus darbus atsiskaityti žemės sklypais, ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.
9.5. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės vienašališkai nurodytą statybos darbų kainą, kurios atsakovė nederino, dėl tokio dydžio šalys nesitarė, atsakovė jos nepripažino. 2014 m. rugpjūčio 12 d. elektroninis laiškas su S. B. nurodytomis atliekamų darbų kainomis, paminint, kad už atliktus darbus bus atsiskaitoma „barteriu“, įrodo būsimų darbų vertę – 159 200 Lt arba 46 107,50 Eur. Prie ieškinio pridėtos ir šalių siektos pasirašyti rangos sutarties projekto 2.1 punkte nurodyta, kad atliktų darbų vertė – 48 000 Eur. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad visų atsakovės vardu įregistruotų inžinerinių tinklų vidutinė rinkos vertė – 31 370 Eur.
9.6. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino rangos sutarties sąlygų dėl sutarties kainos turinio ir nenustatė dėl kokios kainos – konkrečios ar apytikrės – šalys susitarė, nemotyvavo išvadų. Teismas nurodė, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, svarbu nustatyti, ar darbai, už kuriuos prašoma priteisti, buvo atlikti vykdant rangos sutartį, t. y. teismas pirmenybę suteikė pačiam darbų atlikimo ar jų neatlikimo faktui, neatsižvelgdamas į kitas šalių derintas sąlygas. Teismo išvada prieštarauja bendrosioms sutarčių galiojimo nuostatoms, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), sutarčių aiškinimo taisyklėms (CK 6.193 straipsnis) bei rangos teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms.
9.7. Ieškovė neįrodė, kad informavo atsakovę apie tai, jog reikia didinti sutarties kainą. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią negalima reikalauti apmokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta, taip pat didinti ar mažinti konkrečią sutartyje nurodytą darbų kainą, o esant būtinybei atlikti papildomus darbus, būtina apie tai pranešti užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-939/2003; 2003 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2003).
9.8. Aplinkybė, kad dalis statinių yra įregistruoti VĮ Registrų centre, nereiškia, jog statybos darbai atlikti kokybiškai. Apeliantės – statytojos, savininkės, užsakovės įgaliotas asmuo, nepaisydamas užsakovės ir rangovės interesų supainiojimo, neturėdamas tam teisių ir įgaliojimo pasirašė – patvirtino statybos užbaigimo deklaraciją, kurią pateikė VĮ Registrų centrui. Statybos atitikties projekto niekas netikrino ir nepatvirtino, kad darbai yra atlikti kokybiškai ir pagal suderintą bei patvirtintą projektą. Pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ statybos projekte statinio statybos techninis prižiūrėtojas ir statybos vadovas turi patvirtinti statybos atitiktį projektui pasirašydami prie žymos „TAIP PASTATYTA“, tačiau šiuo atveju jokių žymų nebuvo, o statybos užbaigimo deklaraciją, neturėdamas tokios teisės, patvirtino pats rangovės atstovas S. B..
9.9. Paviršinio vandens (lietaus kanalizacijos) inžineriniai tinklai yra nebaigti statyti, tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše esantis įrašas apie statusą – „formuojama“. Nei projekte numatytas vandens gręžinys, nei kvartalo buitinių nuotekų įrengimai nėra sumontuoti, pastatyti, o tai yra šalių susitarimo objektas. Teismas ignoravo šias aplinkybes, nors nustatė, kad atsakovė už atliktus darbus yra skolinga daugiau nei buvo tartasi.
9.10. Ieškovė nepagrįstai reikalauja apmokėti už dalyvavimą parodoje, stendo ir bukletų ruošimą. Perleidus tris žemės sklypus ieškovei, sklypų pardavimu būtų suinteresuota pati ieškovė. Todėl dalyvavimas parodoje buvo organizuotas ieškovės iniciatyva. Be to, dalį parodos išlaidų jau apmokėjo atsakovė, todėl reikalauti už be atsakovės žinios ieškovės organizuotą dalyvavimą parodoje yra nelogiška.
10. Ieškovė UAB „Pajūrio genranga“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundą:
10.1. Nuo pat 2018 metų, kuomet atsakovės įgaliotas statybos techninis prižiūrėtojas pasirašė atliktų darbų aktus ir jai vienašaliai perdavė juos su darbų kainomis, atsakovė nereiškė pretenzijų nei dėl atliktų darbų kokybės, nei dėl jų kainos. Atsakovė su atsiliepimu pateikė šalių elektroninį susirašinėjimą, vykusį 2019 m. birželio–liepos mėn., iš kurio matyti, kad atsakovė nereiškė pretenzijų dėl darbų atlikimo fakto, kokybės, nepasisakė dėl atliktų darbų kainos.
10.2. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kokius nors atliktų darbų trūkumus, patirtas ar būsimas trūkumų ištaisymo išlaidas / nuostolius. Atsakovė nepasirašė 2018 metais jai pateiktų darbų priėmimo aktų be jokių priežasčių, nepasinaudojo teise šiuos aktus pasirašyti su išlygomis, aktų neginčijo. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė tik jos samdyto techninio prižiūrėtojo 2017 m. nustatytus trūkumus, kurie ieškovės buvo ištaisyti, tai patvirtino paties techninio prižiūrėtojo 2018 m. pasirašyti atliktų darbų aktai. Atsakovė neteigia, kad darbų rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį.
10.3. Ieškovei pareiškus ieškinį, atsakovė pradėjo ginčyti darbų kainą, teigdama, kad buvo susitarta dėl mažesnės kainos, nors pati patvirtino, jog šalys galutinio susitarimo dėl kainos nepasiekė. Atsakovė remiasi 2014 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu laišku, nors jau 2014 m. rugpjūčio 16 d. atsakyme į jį pati siūlė ieškovei tiesiog nupirkti visus žemės sklypus už 300 000 Lt, 2014 m. rugsėjo 1 d. elektroniniame laiške rašo, kad ieškovės pasiūlymas atsiskaitymui pardavinėti žemės sklypus iki atsakovei bus surinkta 300 000 Lt, yra tinkamas. Atsakovė viename iš rangos sutarties projektų nurodė 48 000 Eur kainą, nors pati akcentuoja, kad šalys tarėsi tik dėl atsiskaitymo natūra – trimis žemės sklypais. Teismo posėdžių metu atsakovė aiškino, kad projektuose nurodytos sumažintos kainos dėl mokėtinos mažesnės draudimo įmokos.
10.4. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės nurodyta atliktų darbų kaina yra nepagrįstai didelė, neatitinka protingumo kriterijų ir pan.
10.5. Atsakovė teigia, kad ieškovė atliko ne visus sutartus darbus, jog lietaus kanalizacijos tinklai yra nebaigti statyti, nes Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip formuojami. Tokios aplinkybės susidarė dėl atsakovės nebendradarbiavimo, kadangi atsakovė elgėsi nesąžiningai – gavusi darbų rezultatą, piktnaudžiavo savo kaip žemės sklypų savininkės teise ir ieškovė negalėjo atlikti tam tikrų procedūrų be atsakovės, kuri vengė įforminti šalių susitarimą dėl rangos darbų atlikimo. Ieškovė pareiškė reikalavimą atlyginti už faktiškai atliktus ir atsakovei perduotus statybos rangos darbus.
10.6. Atsakovė buvo suinteresuota parduoti jai priklausančius žemės sklypus, todėl ieškovė jai pasiūlė dalyvauti parodoje „Statyba 2018“. Tik atsakovei sutikus, ieškovė pradėjo vykdyti organizacinius klausimus: stendo nuomą, plakato, pastatomo stendo ir lankstinukų maketavimą, jų gamybą, žemės sklypų filmavimą drono pagalba (kreipėsi į filmuotoją), padarė 3D vizualizaciją ir reklamavo žemės sklypus internete. Visi veiksmai su atsakove buvo derinami, apie visą pasiruošimo dalyvauti parodoje eigą atsakovė buvo informuojama; pirmą parodos dieną atsakovė buvo pasitikta vietoje, jai įteikta dalyvio kortelė. Visas parodos dienas atsakovė su ieškovės atstovais kartu buvo stende, bendravo su parodos lankytojais ir siūlė pirkti žemės sklypus. Ieškovė parodos organizavimo išlaidas patyrė vykdydama atsakovės pavedimą, todėl pareiga jas atlyginti tenka atsakovei.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos bylos nagrinėjimo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai – priteista ieškovei UAB „Pajūrio genranga“ iš atsakovės R. B. 89 339,50 Eur skola bei palūkanos, 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 89 339,50 Eur sumą, 4 603 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.
Dėl ginčo esmės
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovės derintus rangos sutarties projektus, jų susirašinėjimą elektroniniu paštu, faktiškai atliktų darbų pobūdį bei paskirtį ir sutarties šalių specifiką, tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip statybos rangos teisinius santykius ir, vertindamas šalių veiksmus, vykdant žodinę rangos sutartį, taikė statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias CK normas. Dėl tokio teisinių santykių, kurių vykdymo metu kilo šioje byloje nagrinėjamas ginčas, vertinimo, tarp šalių ginčo nėra. Nagrinėjamas ginčas kilo dėl ieškovės atliktų vandentiekio ir nuotekų (buitinių, lietaus) tinklų projektavimo ir įrengimo darbų kainos bei atsiskaitymo būdo. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų šiuo aspektu.
14. Byloje nustatyta, kad šalys 2014 metais žodžiu sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,7 ha, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikti vandentiekio ir nuotekų (buitinių, lietaus) tinklų projektavimo ir įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo juos priimti ir atsiskaityti. Šis žemės sklypas detaliuoju planu buvo padalintas į 10 mažesnių (gyvenamosios paskirties) žemės sklypų, pakeista žemės naudojimo paskirtis su tikslu įrengti ir prie jų (žemės sklypų) privesti būtinas komunikacijas (inžinerinius tinklus, elektrą, dujas ir privažiavimo kelius). Šalys apsikeitė sutarčių projektais, derėjosi dėl atsiskaitymo už darbus būdo (atsakovės nuosavybės teise valdomais žemės sklypais), tačiau galutinės rašytinės rangos sutarties nesudarė. Nustatyta, kad darbai buvo vykdomi ne vienerius metus, buvo derinami su atsakove, ieškovės prašymu atsakovė išdavė įgaliojimus darbų rezultato įforminimui. Ieškovės atliktus rangos darbus priėmė atsakovės pasitelktas statybos techninis prižiūrėtojas V. K., kurio pasirašytuose 2018 m. birželio 25 d. atliktų darbų aktuose Nr. 18/06-25-1, Nr. 18/06-25-2, Nr. 18/06-25-3 nurodyta, kad darbai yra priimti ir pretenzijų dėl atliktų darbų rangovei nėra. Kadangi atsakovė atsisakė darbus priimti, ieškovė atsakovei 2018 m. rugpjūčio 7 d. išsiuntė jos pasirašytus 2018 m. birželio 25 d. vienašalius darbų perdavimo aktus Nr. 18/6-25-P1, Nr. 18/6-25-P2, Nr. 18/6-25-P3 su žyma, kad atsakovė juos atsisakė pasirašyti. Taigi, darbai buvo užbaigti ir teisiškai įforminti, sukurti nekilnojamojo turto objektai įregistruoti viešame registre atsakovės vardu (2018 m. gegužės 25 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas), tačiau atsakovė ieškovei už atliktus darbus nesumokėjo.
15. Nurodytina, kad nors, viena vertus, atsakovė nurodo, jog dalis atliktų statybos darbų neatitinka kokybės reikalavimų, bet atsakovės pasirinktas statybos techninis prižiūrėtojas V. K. priėmė ieškovės atliktus rangos darbus ir ieškovė, vadovaudamasi CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, atsakovei 2018 m. rugpjūčio 7 d. išsiuntė vienašališkai pasirašytus aktus, su žyma, kad atsakovė juos atsisakė pasirašyti. Atsakovė neginčija, kad vienašališkai ieškovės pasirašytus darbų perdavimo aktus yra gavusi bei nėra pareiškusi pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Kita vertus, nors atsakovė ir teigia, kad dalis nekilnojamojo turto objektų (lietaus nuotekų šalinimo tinklai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruoti VĮ Registrų centre ir yra nurodyti kaip formuojami, tačiau, kaip teisingai atsiliepime į skundą pabrėžė ieškovė, tai nereiškia, jog statybos darbai atlikti nekokybiškai. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad atsakovė, turėdama darbų rezultatą savo nuosavybėje, nebendradarbiavo su ieškove ir kaip žemės sklypų savininkė nėra atlikusi formalių veiksmų, būtinų visiems įrengtiems inžineriniams tinklams įregistruoti. Iš byloje esančio atsakovei siųsto ieškovės 2019 m. liepos 21 d. elektroninio laiško matyti, kad registruodama lietaus nuotekų inžinerinius tinklus ieškovė registro tvarkytojui nustatyta tvarka pateikė prašymą kartu su turimais dokumentais, užpildyta deklaracija ir pažyma, tačiau lietaus kanalizacija nebuvo priduota dėl dokumentų trūkumo: rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumento; elektroninio įgaliojimo META duomenų; taip pat paprasto rašytinio įgaliojimo įkelti dokumentus į „Infostatyba“ informacinę sistemą ir pasirašyti elektroniniu parašu. Be kita ko, ieškovė atkreipė dėmesį, kad rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumentas gali būti išduotas tik gavus draudimo kompanijai pasirašytą rangos darbų sutartį, kadangi draudimo suma skaičiuojama nuo nurodytos sutartyje sumos. Nors pranešti apie neypatingo statinio statybos užbaigimą yra statytojo (užsakovo) pareiga, tačiau šalims iš esmės nebendradarbiaujant, nesant sudarytos rašytinės rangos sutarties, sutiktina su ieškove, kad lietaus nuotekų šalinimo tinklai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), viešame registre nurodyti kaip formuojami, nereiškia, jog ieškovė tokių darbų neatliko (ar atliko netinkamai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vandentiekio ir nuotekų (buitinių, lietaus) tinklų projektavimo ir įrengimo darbų atlikimo; dėl to, jog atsakovė nėra pareiškusi pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ir sukurti nekilnojamojo turto objektai įregistruoti viešame registre atsakovės vardu. Kaip minėta, ginčas kilo dėl ieškovės atliktų darbų apmokėjimo bei kainos nustatymo.
16. Apeliantė nurodė, kad byloje esantis šalių susirašinėjimas leidžia teigti, jog ieškovė derybų metu buvo nurodžiusi daug mažesnę būsimų darbų vertę nei prašoma priteisti skola už atliktus darbus. 2014 m. rugpjūčio 12 d. elektroninis laiškas su S. B. nurodytomis atliekamų darbų kainomis bei paminėjimu, kad už atliktus darbus bus atsiskaitoma „barteriu“, įrodo būsimų darbų vertę – 159 200 Lt arba 46 107,50 Eur. Kartu su ieškiniu pridėtos šalių derybų metu parengtos 2018 m. balandžio 27 d. rangos sutarties projekte, buvo numatyta, jog rangos sutarties atliktų darbų kaina – 48 000 Eur (2018 m. balandžio 27 d. rangos sutarties projekto 2.1 punktas).
17. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2018 m. gegužės 25 d. išraše nurodyta vandentiekio tinklų vidutinė rinkos vertė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 16 800 Eur; buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 7 600 Eur; buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 6 970 Eur; lietaus nuotekų tinklų vidutinės rinkos kainos nėra nurodytos dėl šių tinklų nebaigtos registracijos procedūros Nekilnojamojo turto registre.
18. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi atidėjo teismo posėdį ir pasiūlė ieškovei UAB „Pajūrio genranga“ ir atsakovei R. B. apsvarstyti klausimus dėl galimo taikaus susitarimo byloje ir / ar ekspertizės paskyrimo. Šalys ekspertizės skirti neprašė; Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. sausio 27 d. gautas šalių prašymas patvirtinti 2022 m. sausio 26 d. šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, kadangi, teismo vertinimu, joje išreikšta tikroji šalių valia ne ginčą užbaigti taikiai ir civilinę bylą nutraukti, o šalys ir byloje nedalyvaujantys asmenys siekė įgyti nuosavybės teise turtą, kuris nėra ginčo dalykas byloje, ir atitinkamai sukurti teises bei pareigas.
19. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog šalys buvo sudariusios žodinę statybos rangos sutartį apeliantei priklausančiame žemės sklype atlikti vandentiekio ir nuotekų (buitinių, lietaus) tinklų projektavimo ir įrengimo darbus. Kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, dėl rangos darbų šalys tarėsi žodžiu, taigi, nėra ir rašytinio šalių susitarimo dėl darbų kainos. Šalys svarstė įvairius atsiskaitymo būdus (atsiskaitymą pinigais ar žemės sklypais) ir derino darbų atlikimo kainą; dėl sutarčių projektuose nurodytų kainų atsakovė nuolat akcentavo, kad rangos sutarties projektuose buvo nurodytos sumažintos atliktinų darbų kainos išimtinai draudimo tikslais, tačiau galutinio susitarimo (rašytinės rangos sutarties) šalys taip ir nepasiekė.
20. CK 6.653 straipsnyje numatyta, jog jei rangos sutartyje nėra numatyta darbų atlikimo kaina, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio taisykles. Nurodyto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, jog šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.
21. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.198 straipsnio 1 dalies normą, pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą. Sprendžiant dėl statybos rangos darbų kainos turi būti vadovaujamasi statybos rangos sutartyse paprastai nurodomomis statybos darbų kainomis, kurios galiojo ar buvo taikomos statybos versle sutarties sudarymo metu. Jos vertinamos kaip įprastos imti, jeigu tokias kainas tuo metu taikė statybų versle dalyvaujantys rangovai ir užsakovai. Svarbu, kad įprastai imama kaina būtų tokia, kokia imama už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad reikia vadovautis tam tikrais darbo spartos, kokybės, technologinių reikalavimų vykdymo, sudėtingumo ir kt. reikalavimais. Darbų kainą rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, o statybos rangos normose visai nėra nuostatų, detalizuojančių, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų darbo apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013; 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-421/2019). Taigi, įvertinant nurodytą reglamentavimą, kilus ginčui dėl atliktų darbų kainos, ieškovė, siekdama prisiteisti jos nurodytą atliktų darbų kainą, turėjo pareigą įrodyti, jog tokia darbų kaina buvo įprasta jos verslo srityje sutarties sudarymo metu (CPK 178 straipsnis).
22. Kaip jau nurodyta nutarties 18 punkte, apeliacinės instancijos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi, atidėjęs byloje paskirtą teismo posėdį, siūlė ieškovei UAB „Pajūrio genranga“ ir atsakovei R. B. apsvarstyti klausimą ne tik dėl galimo taikaus susitarimo byloje, bet ir ekspertizės paskyrimo, tačiau ieškovė neprašė skirti byloje ekspertizės, siekiant įrodyti, kad ieškovės nustatyta ir prašyta priteisti iš atsakovės atliktų darbų kaina sutarties sudarymo metu toje verslo srityje, tuo metu, tokiomis pačiomis aplinkybėmis buvo įprasta ir pagrįsta. Kaip minėta, nėra rašytinio šalių susitarimo dėl darbų kainos.
23. Atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti suma už atliktus rangos darbus atitinka įprastas šioje srityje taikomas kainas sutarties sudarymo metu, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės vienašališkai nustatytą statybos darbų vertę, kurios atsakovė nesuderino, dėl jos šalys nesusitarė, nurodyto dydžio darbų kainos atsakovė nepriėmė ir nepripažino. 2014 m. rugpjūčio 12 d. elektroninis laiškas su S. B. nurodytomis atliekamų darbų kainomis bei paminėjimu, kad už atliktus darbus bus atsiskaitoma „barteriu“, įrodo būsimų darbų vertę – 159 200 Lt (1 700+500+12 000+ 5 000+140 000) arba 46 107,50 Eur. Elektroniniame laiške ieškovės atstovas akcentavo, kad kainos yra preliminarios, tačiau pakankamai tikslios. Tuo tarpu, ieškovės atsakovei išsiųsti vienašališkai pasirašyti 2018 m. birželio 25 d. darbų perdavimo aktai Nr. 18/6-25-P1, Nr. 18/6-25-P2, Nr. 18/6-25-P3, kuriuose ieškovė vienašališkai nurodė atliktų darbų kainą, siekiančią 81 336,94 Eur (27 477,02+20 479,87+33 380,05), neįrodo atliktų darbų kainos.
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog 81 336,94 Eur kaina – yra ta kaina, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat darbų įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė šią sumą, remdamasis vien ieškovės vienašališkai pasirašytais 2018 m. birželio 25 d. darbų perdavimo aktais Nr. 18/6-25-P1, Nr. 18/6-25-P2, Nr. 18/6-25-P3, kuriuose nurodyta atitinkamai 27 477,02 Eur, 20 479,87 Eur ir 33 380,05 Eur (iš viso 81 336,94 Eur) atliktų darbų kaina su PVM. Esant neįrodytai statybos rangos darbų kainai, kuri žodinės rangos darbų sutarties metu buvo įprasta už tokius pat darbus toje verslo srityje, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 81 336,94 Eur. Todėl, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, mažindamas ieškovės atliktų darbų kainą iki apeliantei palankiausios kainos, šalių derintos rangos darbų sutarties projekte – 46 107,50 Eur. Aplinkybė, kad šalys tarėsi ir dėl kitokio atsiskaitymo būdo – žemės sklypais, neįvykus atsiskaitymui nurodytu būdu, neatleidžia apeliantės nuo pareigos sumokėti už atliktus inžinerinių tinklų įrengimo darbus.
25. Atitinkamai perskaičiuojamos ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo uždelsimą, skaičiuojant nuo ieškovės vienašališkai pasirašytų darbų aktų išsiuntimo atsakovei dienos (2018 m. rugpjūčio 7 d.) iki ieškinio surašymo (2020 m. vasario 24 d.) dienos, t. y. už 560 dienų, kurios sudaro 4 303,37 Eur (46 107,50x6÷100÷360x560) (CK 6.205 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 1 dalis).
26. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovė organizavo dalyvavimą parodoje ir pirko tam tikras paslaugas iš trečiųjų asmenų vykdydama atsakovės pavedimą, todėl nusprendė, jog atsakovei tenka pareiga atlyginti su šia ieškovės atlikta paslauga susijusias išlaidas – 454,92 Eur (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Ieškovės teigimu, tarp šalių nebuvo sutartinių pavedimo santykių.
27. CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratą, nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties formos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-421/2016 43 punktą; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 13 punktą; 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016 24 punktą).
29. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos vertinimu, nes į bylą yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė organizavo dalyvavimą „Švyturio arenoje“ 2018 m. balandžio 12–15 dienomis vykusioje parodoje „Energetika ir statyba“, reklamuojant atsakovės žemės sklypus pardavimui. Dėl to ieškovė patyrė išlaidų ir pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 210,54 Eur, sumokėtus UAB „EXPO vakarai“ pagal 2018 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EV0007106 už parodos plotą; 150 Eur, sumokėtus IĮ „Arch Box“ pagal 2018 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01115 už gyvenamųjų namų vizualizaciją, stendinio plakato ir bukletų maketavimą; 94,38 Eur, sumokėtus UAB „Finaneta“ pagal 2018 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. FIN0014851 už tento, lankstinukų gamybą, iš viso – 454,92 Eur. Šalys pripažįsta, kad parodoje dalyvavo atsakovė (žemės sklypų savininkė). Nors atsakovė nurodo, kad ji dalį parodos išlaidų apmokėjo ir paroda nėra susijusi su rangos sutartimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šie atsakovės argumentai nesudaro pagrindo atmesti ieškovės reikalavimo priteisti konkrečias su parodos organizavimu susijusias išlaidas, nes dalies patirtų išlaidų apeliantė nėra apmokėjusi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 454,92 Eur sumą iš atsakovės priteisė ieškovei, nes atsakovei kilo pareiga atlyginti su ieškovės suteikta dalyvavimo parodoje organizavimo paslauga susijusias išlaidas.
31. Minėta, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nustatytos statybos rangos darbų kainos pripažinta nepagrįsta, todėl, atsižvelgiant į tai, keistina skundžiamo sprendimo dalis dėl ieškovei priteistinų procesinių palūkanų, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiant 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 50 865,79 Eur (46 107,50+4 303,37+454,92) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 210 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teisiniuose santykiuose su ieškove veikė kaip verslininkė (ne vartotoja), t. y. tinklų įrengimo darbus užsakė ne vartojimo, o komerciniais tikslais (siekė įrengti tinklus jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir parduoti, tai iš esmės patvirtina ne tik pačios atsakovės atsiliepime nurodyta aplinkybė – padalinus žemės sklypą į 10 mažesnių, juos perleisti, bet ir byloje pateikta taikos sutartis, kurioje šalys buvo susitarę ir dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pirkimo–pardavimo), priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apibendrindama padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimas keistinas, nes pirmosios instancijos teismas, padaręs nepagrįstas išvadas dėl ieškovės atliktų darbų kainos nustatymo, netinkamai išsprendė skolos ir atitinkamai palūkanų priteisimo klausimus. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 50 865,79 Eur (46 107,50+4 303,37+454,92) skolos suma ir 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už visą priteistą 50 865,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
33. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
34. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patyrė 3 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pateiktas ieškinys, dublikas, atstovaujami ieškovės interesai teismo posėdžiuose, ši suma nelaikytina per didele ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), todėl priteistina iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų (50 865,79÷89 339,50x100=57 proc.) reikalavimų daliai (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat byloje yra duomenys, kad pateikdama ieškinį ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė sumokėjo 1 603 Eur žyminį mokestį, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 2 623,71 Eur (4 603 x 57÷100) bylinėjimosi išlaidų.
35. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 2 299 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į ieškinį bei tripliko parengimą), pateikė sąskaitas bei mokėjimo nurodymus (2020 m. gegužės 4 d. – 847 Eur, 2020 m. birželio 29 d. – 726 Eur, 2020 m. rugpjūčio 19 d. – 242 Eur ir 2021 m. sausio 19 d. – 484 Eur). Atsakovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžių, yra pagrįstos, todėl proporcingai atmestų reikalavimų dydžiui atsakovei priteistina iš ieškovės – 988,57 Eur (2 299x43÷100) bylinėjimosi išlaidų.
36. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantė prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė iš viso patyrė 1 565 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą, todėl iš ieškovės atsakovei priteisiama sumokėto žyminio mokesčio suma proporcingai patenkintų (38 473,71÷89 339,50x100=43 proc.) apeliacinio skundo reikalavimų daliai, t. y. 672,95 Eur (1 565x43÷100).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio genranga“ (įmonės kodas 303042559) iš atsakovės R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 50 865,79 Eur (penkiasdešimties tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 79 centų) skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už visą priteistą 50 865,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio genranga“ iš atsakovės R. B. 2 623,71 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus 71 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei R. B. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio genranga“ 988,57 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 57 centus) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio genranga“ atsakovei R. B. 672,95 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt du eurus 95 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Gintaras Pečiulis
Asta Radzevičienė