Civilinė byla Nr.2S-885-390/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Giedrė Jakštienė
Procesinio sprendimo kategorija 110.1;122.3
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Albino Čeplinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G.A. J. IĮ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G.A. J. IĮ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovui G.A. J. IĮ įpareigojimo atlaisvinti aikšteles automobiliams statyti, ir perduoti jas Kauno miesto savivaldybei pagal turto perdavimo aktą bei nuomos mokesčio priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Atsakovas 2009-08-05 teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašo įpareigoti ieškovą atlaisvinti atsakovui priklausančias 2513 kv.m. ploto aikšteles automobiliams statyti ir jas perduoti atsakovui, bei priteisti iš ieškovo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2009-04-16 iki aikštelės bus perduotos atsakovui perdavimo aktu. Atsakovas 2010-02-17 pateiktu prašymu prašo, siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą ieškovo G.A. J. IĮ piniginėms lėšoms, turtinėms teisėms, esančioms pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai –nekilnojamojo turto – 11063,18 Lt sumai. Nurodo, kad nuomos mokesčio nuo 2009-04-16 iki 2009-08-31 imtinai - vieno mėnesio įmoką sudarė 912,35 su PVM, o nuo 2009-09-01 (vieno mėnesio įmoką sudaro 927,68 su PVM) iki 2010-04-15, viso sudarys 11063,18 Lt sumą. Tačiau iki bus atsakovui perduotos ginčo aiktelės perdavimo aktu, ieškovas gali nebeturėti pinigų įvykdyti sprendimui arba bandys paslėpti pinigines lėšas. Pažymi, kad Kauno miesto savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, kurio viena iš funkcijų yra viešųjų paslaugų teikimas Kauno miesto gyventojams. Šių funkcijų įgyvendinimui skiriama dalis savivaldybės biudžeto lėšų. Šiai dienai nesurenkant piniginių lėšų į savivaldybės biudžetą ir esant tikimybei, kad ieškovas, teismui nusprendus patenkinti priešieškinį, gali šio teismo sprendimo nevykdyti, kyla grėsmė, kad Kauno miesto savivaldybė negalės tinkamai užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą Kauno miesto savivaldybės gyventojams.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, areštavo ieškovo G.A. J. IĮ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, esančias pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 11063,18 Lt sumai. Kadangi priešieškinys yra turtinio pobūdžio, paskaičiuota nuomos mokesčio suma yra didelė, teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį nebeįmanomu. Nurodė, kad nustačius pirmumo teisę areštuoti ieškovo pinigines lėšas gali būti visiškai sustabdyta jo veikla, o tuo pačiu sutrikdyti atsiskaitymai su pačiu atsakovu bei su trečiaisiais asmenimis. Todėl areštavo ieškovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turto, ir tik jo nepakankant reikalavimui užtikrinti - pinigines lėšas.
Atskiruoju skundu ieškovas G.A. J. IĮ prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-18 nutartį panaikinti. Nurodo, kad atsakovas neinformuoja teismo, kad atsakovo ieškovui pateikta 2009-04-02 PVM sąskaita faktūra nuomos mokesčiui už 2009 m. balandžio mėn. ieškovo buvo apmokėta 2009-05-04, tačiau Kauno miesto savivaldybė grąžino sumokėtus nuompinigius ieškovui. Savivaldybės vyresnioji specialistė po 2009-06-04 atsisakydavo išrašyti PVM sąskaitas faktūras ieškovui. Atsakovas po 2009-06-04 nepateikė ieškovui apmokėjimui nei vienos sąskaitos faktūros, nors ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti sąskaitas. Neteisėti ir nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas nemoka nuompinigių, kai pats atsakovas grąžina sumokėtus pinigus už nuomą, o po to apskritai neišrašo sąskaitų faktūrų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo 2010-02-18 nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nuomos mokesčio mokėjimo klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės. Kauno miesto savivaldybė neginčija fakto, kad ieškovas nemoka nuomos mokesčio ir jo šiai dienai nereikalauja mokėti, kadangi nuomos sutartis yra pasibaigusi 2009-04-15 ir atsakovas negali išrašyti PVM sąskaitų faktūrų ir priimti tokių mokesčių, kadangi nesant sudarytos nuomos sutarties, nėra teisinio pagrindo šių lėšų gavimui. Teigia, kad ieškovui per klaidą 2009-04-02 buvo pateikta PVM sąskaita faktūra už visą balandžio mėnesį, kadangi sutartis pasibaigė 2009-04-15 ir sąskaita turėjo būti išrašyta už pusę mėnesio. Taip pat nurodo, kad ieškovas be jokio teisinio pagrindo t.y. nepateikus jam sąskaitų faktūrų sumokėjo nuomos mokestį už 2009 m. gegužės ir birželio mėn. Šiuo metu klaida yra ištaisyta ir likusi suma už balandžio mėn. bei sumokėtas nuomos mokestis už gegužės ir birželio mėnesius yra grąžinti ieškovui. Kadangi ieškovas atskirajame skunde nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad nėra LR CPK 144 str. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, nėra pagrindo panaikinti 2010-02-18 nutartį. Tikėtina, kad iš ieškovo priteisus nuomos mokestį, ieškovas neturės pakankamai pinigų šį teismo sprendimą įvykdyti arba bandys nuslėpti savo pinigines lėšas, todėl yra būtina palikti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą atlaisvinti atsakovui priklausančias 2513 kv.m. ploto aikšteles automobiliams statyti ir jas perduoti atsakovui, bei priteisti iš ieškovo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2009-04-16 iki aikštelės bus perduotos atsakovui perdavimo aktu. 2010-02-17 pateiktu prašymu prašė, siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą 11063,18 Lt sumai. Pirmosios instancijos tesimas sprendė, kad reikalavimo suma yra didėlė, todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį nebeįmanomu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia teismo išvada. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos Apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. Civilinė byla Nr. 2-191/2009). Tačiau 11063,18 Lt dydžio reikalavimas nelaikytinas pakankamai dideliu ir savaime sudarančiu pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgiant į didelę ginčo sumą. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Tai reiškia, kad šalis turi ne tik teisę, bet ir pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Todėl ir asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 12, 178 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovo prašyme nurodyta aplinkybė, kad iki bus atsakovui perduotos ginčo aiktelės perdavimo aktu, ieškovas gali nebeturėti pinigų įvykdyti sprendimui arba bandys paslėpti pinigines lėšas nepagrįsta jokiais įrodymais. Tai, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, kurio viena iš funkcijų yra viešųjų paslaugų teikimas Kauno miesto gyventojams, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo turtui.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytus motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl ginčijama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, kolegija,
n u t a r i a :
Atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti. Išspręsti klausimą iš esmės. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.
Kolegijos pirmininkas Algimantas Kukalis
Kolegijos teisėjai Dalė Burdulienė
Albinas Čeplinskas