LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Thomas Philipps Baltex“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Thomas Philipps Baltex“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VIB“ dėl įpareigojimo atnaujinti nuomos sutartį; trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja akcinė bendrovė SEB bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pagrindinis ginčas kilo dėl įpareigojimo atnaujinti nuomos sutartį. Ieškovas UAB „Thomas Philipps Baltex“ prašė įpareigoti atsakovą (nuomotoją) UAB „VIB“ vykdyti savo įsipareigojimus ir pasiūlyti ieškovui atnaujinti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: uždraudė atsakovui sudaryti kitas ieškovui nuomojamų negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis bei reikalauti negyvenamąsias patalpas atlaisvinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 balandžio 13 d. nutartimi galimų atsakovo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimui įpareigojo ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 280 484 Lt sumą arba tokiai pačiai sumai pateikti banko garantiją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Thomas Philipps Baltex“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašymo dėl galimų nuostolių užtikrinimo netenkinti. Nurodo, kad apeliantas pagrįstai sustabdė nuomos mokesčio mokėjimą. Atsakovas nuostolių nepatiria. Teismas nepagrįstai siejo nuomos mokesčio dydį su galimų nuostolių dydžiu. Ieškovas yra mokus, vykdo veiklą, todėl nėra pagrindo abejoti, kad atlygins nuostolius, jeigu tokie atsirastų.

Atsakovas UAB „VIB“ prašo teismo nutartį palikti nepakeistą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Tačiau ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Paprastai teismas taiko nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojamos objektyvios prielaidos, kad nuostoliai tikrai gali atsirasti, o atsakovo galimų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.

Nagrinėjamoje byloje teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir uždraudė atsakovui sudaryti kitas ieškovui nuomojamų negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis bei reikalauti šias negyvenamąsias patalpas atlaisvinti. Tokios laikinosios apsaugos priemonės objektyviai užkirto kelią atsakovui nuomoti patalpas ir gauti pajamas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti atsakovui nuostolių. Ta aplinkybė, kad ieškovas nemoka nuomos mokesčio, kelia abejonių jo galėjimu mokėti tokį mokestį ateityje.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuostolių dydį, rėmėsi vidutinėmis patalpų nuomos kainomis, o prašomų atlyginti nuostolių dydį sumažino beveik pusiau. Manyti, kad teismo nustatytas galimų nuostolių dydis yra aiškiai per didelis, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo  2011 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.