Pranešėjas Marius Dobrovolskis                                                Civilinė byla Nr. 2S-583-826/2016

Teisėja Jurgita Grigonienė                                                          (Proceso Nr. 2-43-3-01738-2015-9)

                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                     2.6.4.4.3; 2.6.4.6; 3.3.2.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės I. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. A. ieškinį atsakovei I. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir atsakovės I. J. priešieškinį dėl tėvo valdžios laikino ribojimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti, kad ieškovui leidžiama bendrauti su vaiku V. A. kiekvieną dieną ne mažiau kaip po 3 val. (iš anksto informavus ir netrukdant lankyti bendrojo ugdymo įstaigas); leidžiama bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio 17 valandos iki sekmadienio 19 valandos, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą, arba bendrauti su vaiku tuo pačiu metu vaiko gyvenamojoje vietovėje, informuojant atsakovę prieš 3 dienas trumpąja žinute arba elektroniniu paštu; vasaros laikotarpiu du mėnesius (prieš tai informuojant ir suderinant su atsakove) vaikas praleidžia su ieškovu; 1/2 dalį mokinių atostogų (prieš tai informuojant ir suderinant su atsakove) vaikas praleidžia su ieškovu; taip pat prašė skirti atsakovei teismo psichiatrijos ekspertizę siekiant nustatyti, ar atsakovė tinkamai (adekvačiai) suvokia savo veiksmus bei pasekmes vertindama bei tenkindama vaiko poreikius ir ar jos veiksmai nedaro žalos vaikui; 3) išieškoti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktą pažymą valstybės naudai.

Atsakovė pateikė teismui priešieškinį dėl tėvo valdžios laikino ribojimo ir ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Priešieškiniu atsakovė pareiškė reikalavimus: 1) trejų metų terminui laikinai apriboti ieškovo tėvų valdžią jo sūnui Vėjui; 2) nustatyti sūnaus Vėjo bendravimo su ieškovu tvarką, t. y. kad ieškovas bendrauja su sūnumi Vėju pagal abipusį susitarimą iš anksto suderinus tarpusavyje kartą per savaitę Klaipėdos psichologinėje tarnyboje, konkretus laikas ir diena pasirenkama atsižvelgiant į vaiko užsiėmimų tvarkaraštį ir kitą užimtumą; 3) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią ieškovas su sūnumi bendrautų kas antrą antradienį Klaipėdos rajono psichologinėje pedagoginėje tarnyboje, dalyvaujant psichologei. Savo prašymui pagrįsti jokių naujų įrodymų atsakovė nepateikė, prašyme nurodė tuos pačius motyvus, kaip ir ankstesniame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris buvo netenkintas, t. y. nurodė, kad sūnaus bendravimas su tėvu daro jam žalą, ieškovas netinkamai naudojasi savo kaip tėvo teisėmis, psichologiškai traumuoja vaiką, traumuoja vaiką motinos ir kitų bendraklasių akivaizdoje, žemina motinos autoritetą, todėl jo bendravimas su vaiku turi būti nustatomas minimalus ir įtraukiant į jį profesionalų psichologą.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-01-18 nutartimi atsakovės prašymo netenkino ir nurodė, kad prašymas iš esmės jau buvo teismo išnagrinėtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-09-25 nutartimi, kuri buvo palikta nepakeista 2015-11-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Atsakovės siekis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu gauti bylos laimėjimui adekvatų rezultatą, reiškiant dėl to net ir pakartotinį prašymą be jokių papildomų įrodymų, yra netoleruotinas. Nors atsakovė detaliai aprašė 2015-11-30 ieškovo atvykimo į sūnaus lankomą ugdymo įstaigą epizodą, nepateikė jokių įrodymų, kad tai būtų tiek pažeidę sūnaus psichologinę būklę, kad reikėtų skubiai keisti jo bendravimo su tėvu tvarką. Tuo atveju, jei ieškovas netinkamai elgtųsi kaip vaiko tėvas ir trukdytų ugdymo procesui, jam atsakingos valstybės institucijos turėtų taikyti atitinkamas poveikio priemones, tačiau duomenų, kad tai būtų daroma, nėra. Neatmestina ir tikimybė, kad ieškovas taip pasielgė, nerasdamas kito būdo susitikti su sūnumi, ką jis nurodo ieškinyje kaip atsakovės inicijuojamą jo ir sūnaus galimybių bendrauti ribojimą. Atsakovė ir pati nurodo, kad prašo nustatyti ieškovui minimalią bendravimo su sūnumi tvarką, o, byloje esančiais Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, berniukas nori bendrauti su abiem tėvais, laukia susitikimų su tėčiu, pasakoja gerai praleidęs su juo laiką. Jų bendravimas oficialioje įstaigoje, stebint pašaliniam asmeniui, vaikui taip pat gali būti pakankamai sudėtingas ir nemalonus.

Atskiruoju skundu atsakovė prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo                     2016-01-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepateikė naujų įrodymų apie ieškovo daromą žalą vaikui, išskyrus detaliai aprašytą ieškovo apsilankymo mokykloje epizodą. Šio incidento aprašymu buvo siekiama pateikti informaciją apie netinkamą ieškovo elgesį. Teismas nurodė, kad nėra aiškaus tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovo elgesio su vaiku ir jo psichologinių problemų, tačiau atsakovė neturi jokių galimybių pateikti tiesioginį priežastinį ryšį pagrindžiančius įrodymus, nes niekas tokių išvadų neteikia. Tačiau akivaizdu, jog vaikui yra diagnozuoti neurologiniai sutrikimai. Teismas nurodė, jog vaikas nori bendrauti su abiem tėvais, ir pasirėmė Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, tačiau tokia išvada yra nelogiška. Vaiko teisių apsaugos skyriui buvo pateikta informacija apie tai, kad vaikas po pasimatymų su ieškovu grįžta nešvarus, nežinia, kur leidžia laiką, tačiau tokia informacija nepagrįstai įvertinta kaip atitinkanti vaiko interesus. Teismas ignoravo medikų išvadas, jog vaikui būtinas nuoseklus auklėjimas. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovas atvyko pas vaiką į mokyklą dėl to, kad galbūt nerado kitų būdų susitikti su vaiku. Ieškovas nepaiso vaiko ugdymo proceso, neveda vaiko į mokyklą, laiku negrąžina atsakovei. Vaikas gali laisvai bendrauti su ieškovu stebint specialistams, nes yra prie jų pripratęs, kas savaitę lankosi pas psichologą. Teismas nepasisakė ir dėl ieškovo psichologinio smurto vaikui.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan. Laikinosios apsaugos priemonėmis yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Nors CK 3.65 str. nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonės kaip laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad gali būti taikomos kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, vaiko tėvams gyvenant skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios  (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.

Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad ieškovas su vaiku bendrauja netinkamai, žemina jos autoritetą vaiko akyse, taip pat nežinia, kur apsistoja vaikas, kai būna su ieškovu, o pašlijusią vaiko psichologinę sveikatą rodo medicininės išvados ir dėl to ieškovo bendravimas su vaiku turi būti minimalus, kol bus priimtas sprendimas šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius. Byloje esanti medikų išvada apie vaikui būtiną psichologinę pagalbą bei jo neurologinius sutrikimus neįrodo teiginio, kad tai buvo vienareikšmiškai sąlygota tėvo, t. y. ieškovo, galbūt netinkamo elgesio. Šiuo metu šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalys akivaizdžiai nesutaria ne tik dėl vaiko auklėjimo, o tai vienareikšmiškai daro įtaką vaiko elgesiui ir lemia jo neurologinius ar psichologinius sutrikimus. Tačiau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kol nėra įvertinti visi bylai reikšmingi įrodymai, ypač aktualūs priešieškinio reikalavimui dėl tėvo valdžios apribojimo, nėra jokio pagrindo taikyti atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, t. y. bylos nagrinėjimo metu iki minimumo apriboti vaiko bendravimą su tėvu, o ypač stebint vaiko teisių apsaugos specialistui (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad skirtingas motinos ir tėvo supratimas apie vaiko auklėjimą neigiamai gali atsiliepti vaiko gerovei, tačiau tai nėra pagrindas riboti vieno iš tėvų bendravimą, tuo labiau kol kas nesant neginčijamų duomenų, kad ieškovas darytų žalą vaiko vystymuisi. Nustačius atsakovės prašomą minimalią laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką būtų pažeistas ieškovo ir vaiko interesų pusiausvyros principas.

Apeliantė teigia, kad teismas pasirėmė nelogiška Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada apie vaiko norą bendrauti su abiem tėvais, nes vaikas po bendravimo su tėvu grįžta netvarkingas ir pavargęs, dėl to negali norėti su tėvu bendrauti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi išvada, kuri paruošta pakalbėjus su šalių vaiku. Vaiko motinos požiūris į vaiko auklėjimą ir bendravimo su vaiku būdus nėra ir negali būti vienintelis teisingas. Tai, kad ieškovas, būdamas su vaiku, lankosi su juo įvairiose ir galbūt, atsakovės vertinimu, netinkamose vietose, nors tokių duomenų nėra, nelemia vaiko noro matytis ir su tėvu. Byloje kol kas nėra duomenų apie tai, kad tėvas nesugebėtų tinkamai rūpintis vaiko sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta tinkamai įvertinus reikšmingas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, jos nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėjas                                                                                                 Marius Dobrovolskis