Civilinė byla Nr. e2-14264-964/2024

   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09249-2024-1

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.1; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.1; 3.2.4.2; 3.2.4.4; 3.2.4.9; 3.2.6.1. 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2024 m. gruodžio 23 d.

 Vilnius

            Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei N. G.,

dalyvaujant ieškovės UAB „SPV-11“ atstovui advokatui (duomenys neskelbtini),

atsakovui (duomenys neskelbtini),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės UAB „SPV-11“ ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nagrinėto ginčo dėl nuostolių išnagrinėjimo iš esmės ir pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei UAB „SPV-11“ dėl nuostolių atlyginimo ir delspinigių priteisimo.

           Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išspręsti iš esmės tarp ieškovės UAB „SPV-11“ ir atsakovo (duomenys neskelbtini) kilusį ginčą, kuris ne teismo tvarka buvo išspręstas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau - VVTAT) (duomenys neskelbtini) priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini); atmesti atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „SPV-11“ reiškiamus reikalavimus; priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kurios prašė įpareigoti ieškovę UAB „SPV-11“ įvykdyti sutartyje numatytą pastato rekonstrukcijos užbaigimo procedūrą, priteisti iš ieškovės delspinigius pagal sutarties 9.3 punktą, skaičiuojant po 41,17 Eur už kiekvieną uždelstą įsipareigojimų įvykdymo dieną iki jų įvykdymo dienos, ir patirtus tiesioginius nuostolius (nuomos išlaidas), skaičiuojant po 2 200 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovės įsipareigojimų įvykdymo dienos. Tarnyba išnagrinėjo ginčą ir (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą, kuriuo atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir įpareigojo pardavėją: per 1 mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos inicijuoti vartotojo buto pridavimui reikalingo vėdinimo paso gavimą; per 5 mėnesius nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos užbaigti pastato rekonstrukcijos užbaigimo procedūrą; atlyginti vartotojui 2 428,80 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį (duomenys neskelbtini); atlyginti vartotojui 4 400 Eur nuostolius už patirtas patalpų nuomos išlaidas.

2.       Ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl  buto adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo dalių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) atskiro naudojimo dalių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė įsipareigojo savo lėšomis organizuoti pastato statybos (rekonstrukcijos) užbaigimo procedūras ir pastatą užbaigti iki (duomenys neskelbtini). Darbus atliko pagal numatytus terminus ir perdavė atsakovui. Iš jo jokių pastabų dėl darbų apimties ar kokybės negavo. Patalpų vidaus darbus, susijusius su vėdinimo sistemos įrengimui ir vėdinimo paso gavimu, privalėjo užbaigti atsakovas ir apie tai jis buvo informuotas nuo pat preliminarios sutarties sudarymo. Visgi jis rekuperatorių įsirengė tik (duomenys neskelbtini), o vėdinimo paso, be kurio pastato 100 proc. baigtumo įregistravimo procedūra negali būti užbaigta, nėra pateikęs iki šiol. Ieškovė visu laikotarpiu nuolat bendradarbiavo su atsakovu bei informuodavo apie pareigą įsirengti rekuperatorių, tačiau atsakovas, laiku neįsirengęs rekuperatoriaus, nepagrįstai laikė, jog tai nėra paties atsakovo pareiga ir tai nėra būtina pastato 100 proc. baigtumo įregistravimui. Tarnyba nepagrįstai įpareigojo ieškovę gauti buto pridavimui rekuperatoriaus vėdinimo pasą, nes atsakovas įgaliojime ieškovei nėra numatęs, kad pastaroji turės rūpintis vėdinimo paso gavimu; be to, įgaliojimas yra pasibaigęs (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas (duomenys neskelbtini), jau po įgaliojimo pasibaigimo, įsirengė savo patalpose rekuperatorių, tai ieškovė nėra niekaip nei įpareigota, nei įgaliota gauti įsirengtos atsakovo vėdinimo sistemos pasą. Be to, ieškovė pasų neišduoda, nėra to įpareigota daryti. Atsakovas išsiėmė ir pateikė ieškovei vėdinimo pasą (duomenys neskelbtini). Taigi tarnybos nurodytas reikalavimas ieškovei organizuoti patalpų vėdinimo paso gavimą negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

3.       Ieškovė nesutiko su reikalavimu atlyginti atsakovo nuostolius, nes savo įsipareigojimų atlikti trūkstamus vidaus patalpų įrengimo darbus laiku nevykdė pats atsakovas. Iš (duomenys neskelbtini). tarnybos vertinimo išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) tarnybos atstovai buvo atvykę į patalpas; jos nėra skirtos gyventi (trūksta gyvenimui skirtos infrastruktūros; matyti, kad nepradėti vidaus apdailos darbai). Būtent šiuos ir kitus sutarties 8.2.3 numatytus darbus atsakovas įsipareigojo atlikti per 5 mėnesius nuo faktinio patalpų perdavimo atsakovui. Išvadoje pateiktos patalpų fotonuotraukos liudija, kad atsakovas nebūtų galėjęs įsikelti į patalpas iki (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės atsakovo patirtus nuostolius, už kurių atsiradimą yra tiesiogiai atsakingas pats atsakovas, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Išvadoje pateikti duomenys liudija, kad patalpos (duomenys neskelbtini) nebuvo tinkamos gyventi, taigi atsakovas neįrodė, kad būtent dėl ieškovės veiksmų jis patyrė nuomos išlaidų, nes nuo (duomenys neskelbtini) turėjo toliau nuomotis gyvenamąsias patalpas. Jei  visgi teismas vertintų, kad ieškovė pažeidė sutartį iki (duomenys neskelbtini) neatlikusi pastato užbaigimo procedūrų (su kuo ji kategoriškai nesutinka), tokiu atveju prašė įskaityti priteistas 2 428,80 Eur netesybas į priteistų 4 400 Eur nuostolių (nuomos išlaidų) sumą, nes  pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą.

4.       Atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškovės prašymu išnagrinėti ginčą iš esmės sutiko; prašė netenkinti ieškovės prašymo dėl atsakovo ieškovei keliamų reikalavimų atmetimo; palikti galioti (duomenys neskelbtini) VVTAT įteiktame vartotojo prašyme pareikštus reikalavimus ieškovei; atmesti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad niekad neneigė būtinybės įsirengti bute rekuperatorių, jį įsirengė dar (duomenys neskelbtini). Tai matyti iš (duomenys neskelbtini) darytos nuotraukos, (duomenys neskelbtini) pastato techninio paso. Jokių pretenzijų dėl to iš ieškovės iki rekonstrukcijos užbaigimo datos nebuvo gavęs. Ieškovė neužtikrino, kad iki (duomenys neskelbtini) kitose pastato patalpose būtų įrengtos rekonstrukcijos projekte numatytos oro vėdinimo sistemos. Vėdinimo paso ieškovė ėmė reikalauti jau po praleisto pastato rekonstrukcijos užbaigimo termino. Atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovę, prašydamas išsiaiškinti, kokio konkretaus dokumento, atitinkančio vėdinimo pasą, jis reikalauja, nes LR teisės aktuose tokio termino nėra. Ieškovė painiojosi nurodydama, jog tai dokumentas apie skleidžiamą triukšmą, kai, pasirodo, tai dokumentas apie tiekiamo ir šalinamo oro kiekius. Tai atsakovui paaiškino Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Atsakovas savo sąskaita užsakė vėdinimo sistemos ir įrengimų bandymo ataskaitą, kurią nedelsiant pateikė ieškovei, o ji patvirtino, kad daugiau nieko netrūksta. Aplinkybe, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį sudarytos pastato pridavimui būtinos jo aplinkos tyrimo programos įgyvendinimu ieškovė pradėjo rūpintis tik (duomenys neskelbtini), nerodo pakankamų ir savalaikių ieškovės pastangų siekiant, kad pastato rekonstrukcija būtų užbaigta pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytu laiku. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos  Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas rašte nurodė, kad ieškovės prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą gavo tik (duomenys neskelbtini). Aktas nebuvo išduotas dėl nuokrypių nuo esminių statinio projekto sprendinių. Tai patvirtina, kad pastato rekonstrukcija nebuvo iki (duomenys neskelbtini)užbaigta ne dėl atsakovo, o dėl pačios ieškovės veiksmų.   

5.       Atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti nuomos išlaidas už VVTAT nutarimu neapimtą laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki pastato rekonstrukcijos užbaigimo dienos po 2 200 eurų kas mėnesį, kas šio priešieškinio pateikimo dieną sudaro 26 400 eurų (2 200 eurų x 12 mėn.); papildomai priteisti 4981,09 eurų delspinigių už VVTAT nutarimu neapimtą laikotarpį (duomenys neskelbtini) (205 830 eurų x 0,02 proc. x 121 d.) ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad per visą ginčo laikotarpį (duomenys neskelbtini) iki priešieškinio pateikimo teismui dienos ieškovas nėra pateikęs informacijos apie su pastato rekonstrukcijos užbaigimu susijusių įrodymais paremtų objektyvių kliuvinių ar aplinkybių egzistavimą, kurių ieškovas nebūtų galėjęs kontroliuoti ar vienašališkai pašalinti. Atvirkščiai, tokie įvykiai kaip (duomenys neskelbtini) statybą leidžiančio dokumento sustabdymas dėl savavališkos statybos faktų nustatymo, (duomenys neskelbtini) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimas dėl statybos užbaigimo akto neišdavimo dėl statinio neatitikimo projekto reikalavimams arba (duomenys neskelbtini) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sprendimas dėl dabartinio statybos užbaigimo akto sustabdymo leidžia daryti išvadą, kad ieškovas pastato rekonstrukcijos užbaigti nesugeba išimtinai dėl savo paties aplaidumo ir nekompetencijos vykdant pastato rekonstrukciją.

6.       Sprendžiant ginčą neturėtų būti vadovaujamasi nekilnojamojo turto brokerės (duomenys neskelbtini) sudarytu neva neatliktų apdailos darbų sąrašu ginčo bute (ir kitose patalpose), nes (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metais tik tarpininkavo sudarant buto rezervacijos ir pirkimo – pardavimo sutartis, bet ginčo bute (duomenys neskelbtini) metais nei karto nesilankė. (duomenys neskelbtini) pripažino, jog (duomenys neskelbtini) sudarytas atsakovo bute neva neatliktų apdailos darbų sąrašas buvo visiškai netikslus, gerokai perteklinis ir niekaip negalėjo daryti įtakos pastato rekonstrukcijos užbaigimo procedūroms. Juolab, kad ginčo nagrinėjimo VVTAT metu tos procedūros pastate nevyko visai (nes, kaip jau minėta, ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) neturėjo galiojančio statybos užbaigimo akto). Pažymėjo, kad sąraše tarp neatliktų darbų buvo paminėtos nedegios durų tarpinės ir pritraukėjas, kuriuos tinkamai ir laiku įrengti privalėjo pats ieškovas. Neatliktų darbų sąraše nebuvo tiesiogiai paminėtas buto rekuperatorius. Ieškovas elgiasi nesąžiningai tiek VVTAT, tiek ieškinyje teismui teigdamas, kad neva nežinojo apie savalaikį rekuperatoriaus įrengimą atsakovo bute. Nei su (duomenys neskelbtini), nei su (duomenys neskelbtini) jis, kaip turto savininkas, jokių santykių neturėjo ir neturi, jo bute jie nesilankė.

7.       Atsiliepime į priešieškinį ieškovė UAB „SPV-11“ prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutarties pagrindu tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip vartojimo teisiniai santykiai bei jiems negali būti taikomos vartojimo sutarčių nuostatos bei vartojimo ginčo nagrinėjimo tvarka, nes, vadovaujantis CK ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis, vartojimo santykius reglamentuojančios normos taikos parduodant prekes, kuriomis gali būti kilnojamasis daiktas, o šiuo atveju perleistas nebaigtos statybos nekilnojamasis turtas.

8.       Ieškovė pažymėjo, kad nėra atlikusi neteisėtų veiksmų, o dėl vėlavimo įregistruoti pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui priklausantis butas, 100% baigtumą yra atsakingas tiek pats atsakovas, tiek ir kiti pastato patalpų savininkai. Atsakovas, sudarydamas sutartį, žinojo, kad perka nebaigtos statybos (rekonstrukcijos) pastatą ir su tuo sutiko. Jis žinojo, kad pagal sutarties 7.2.3. p. pastato 100% baigtumas gali būti įregistruotas tik tuo atveju ir tik po to, kai visų pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkai pilnai įsirengs jiems priklausančias patalpas. Nagrinėjamu atveju pastate yra (duomenys neskelbtini). Kol tretieji asmenys nėra užbaigę jiems priklausančių (duomenys neskelbtini) paskirties patalpų įrengimo, pastatas negali būti priduotas 100% baigtumu, o ieškovė negali būti laikoma atlikusia neteisėtus veiksmus. Ir pats atsakovas yra atsakingas už tai, kad pastato 100% baigtumas negalėjo būti įregistruotas iki (duomenys neskelbtini), kadangi nebuvo pilnai atlikęs jam priklausančio buto įrengimo darbų. Atsakovas savo įsipareigojimą pilnai įsirengti jam priklausantį butą ir pateikti visus tai patvirtinančius dokumentus įvykdė tik (duomenys neskelbtini), kuomet pateikė ieškovei bute sumontuotos sistemos vėdinimo pasą. Ieškovė turėjo teisę sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymą iki atsakovas tinkamai ir pilnai įvykdė savo sutarties 8.2.3 punktu prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieškovė galėtų būti laikoma atlikusia neteisėtus veiksmus atsakovo atžvilgiu tik nuo (duomenys neskelbtini), t.y. praėjus 3 mėnesiams nuo atsakovo jam priklausančio buto įrengimo darbų atlikimo ir tai patvirtinančių dokumentų pateikimo. Iš VTAT (duomenys neskelbtini) vertinimo išvados matyti, kad atsakovas nebūtų galėjęs persikelti į butą (duomenys neskelbtini), kadangi vėliau nei po pusės metų butas nebuvo įrengtas ir paruoštas normaliam gyvenimui (butas nėra įrengtas ir nėra tinkamas gyventi taip pat ir priešieškinio pateikimo dieną), juolab, kaip kad teigia pats atsakovas, gyvenimui su šeima. Būtent atsakovui kyla procesinė pareiga pagrįsti, jog (duomenys neskelbtini) jis buvo pasirengęs persikelti į butą, tačiau to negalėjo padaryti, nes ieškovė neatliko būtinųjų statybos darbų užbaigimo procedūrų ir dėl to atsakovas patyrė nuostolių, turėdamas nuomotis kitą butą gyvenimui. Pažymėjo, kad pastato 100% baigtumo registravimo procedūros niekaip netrukdė įsirengti patalpų iki gyvenimui skirtų normų, visgi pats atsakovas to nepadarė.

9.       Bet kuriuo atveju atsakovo prašomi priteisti nuostoliai yra nepagrįstai dideli. Jis už 2 200 Eur nuomojasi 104 kv.m. butą, t.y. du kartus didesnį butą nei tas, kurį sutarties pagrindu įsigijo iš ieškovo ir dėl kurio yra kilęs ginčas šioje byloje. Nustatant atsakovui priteistinų nuostolių dydį turi būti vadovaujamasi butų, kurie yra panašaus ploto į sutarties pagrindu atsakovui perleisto buto plotą ir kurie yra panašioje vietoje, nuomos kainomis. Į bylą yra pateikti internetiniame portale aruodas.lt skelbiami butų nuomos kainos pasiūlymai, kuriuose apie 50 kv.m. ploto butų nuomos kaina yra nuo 430 Eur iki 1 550 Eur per mėnesį, t.y. vidutiniškai 990 Eue per mėnesį, kadangi būtent už tokią kainą atsakovas galėjo išsinuomoti 55 kv.m. butą Vilniaus mieste, Senamiesčio rajone. Atsakovas nėra pateikęs į bylą jokių įrodymų dėl ko jam kilo poreikis nuomotis du kartus didesnį butą ir dėl ko ieškovas turėtų atlyginti du kartus didesnio buto nuomos išlaidas. Kadangi pats atsakovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį įrengti jam priklausantį butą iki tokio lygio, kad būtų galima įregistruoti pastato 100% baigtumą, tik (duomenys neskelbtini), jis gali prašyti priteisti delspinigius tik nuo (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovo prašomi priteisti nuostoliai, susiję su nuomos išlaidomis už laikotarpį (duomenys neskelbtini), apima atsakovui iš ieškovo prašomus priteisti delspinigius, todėl, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 1 dalimi, nuostolių priteisimo atveju delspinigiai įskaitytini į prašomų priteisti nuostolių sumą.

10.       Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „SPV-11“ atstovas (duomenys neskelbtini) ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo reikalavimai atmestini vien tuo pagrindu, kad tarp šalių susiklostę santykiai nėra vartojimo. Be to, ieškovė neturi atlyginti atsakovo nuostolių, nes pagal šalių sudarytą sutartį tik po visų patalpų įrengimo ji turėjo organizuoti pastato pridavimą, o šiuo atveju dalis patalpų iki šiol neįrengta ne dėl jos kaltės. Sutarties 7.2.3. p. nurodytas terminas iki (duomenys neskelbtini) tik orientacinis. Atsakovo patalpose turėjo būti įrengta vėdinimo sistema, gautas vėdinimo pasas. Tai padaryta (duomenys neskelbtini). Pagal atsakovo pateiktą sutartį, sąskaitą ir mokėjimus jis iki šiol dar nėra pilnai atsiskaitęs už vėdinimo sistemos įrengimą (sumokėtas avansas, įmoka už įrenginį, bet likęs galutinis atsiskaitymas). Įrodymo dėl galutinio mokėjimo nėra. Nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) jau buvo veikianti vėdinimo sistema ir gautas vėdinimo pasas. Priešingai, atsakovo (duomenys neskelbtini) elektroninis laiškas vėdinimo sistemos įrengėjui patvirtina, kad jis tuo metu tik prašė pabaigti projektą ir pateikti vėdinimo pasą. Ieškovė nuolat bendravo su atsakovu ir informuodavo ko trūksta tiek žodžiu, tiek elektroniniais laiškais. Atsakovas turėjo pranešti apie vėdinimo sistemos įrengimą, o ieškovė tuomet atlikti triukšmo matavimus. Atsakovas tik (duomenys neskelbtini) pranešė, kad vėdinimo sistema įrengta. Buvo atliktas triukšmo matavimas. Atsakovas nuostolius grindžia poreikiu nuomotis kitas patalpas. Visgi nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir atsakovo nuostolių. Butas iki šiol nėra įrengtas gyventi. Nuomos sutartis sudaryta iki (duomenys neskelbtini), vadinasi, atsakovas ir neplanavo į butą įsikelti anksčiau. Pažymėjo, kad 4-ių asmenų atsakovo šeimai ginčo butas, kurio plotas – 52 kv.m., per mažas. Reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo neatitinka teisingumo, proporcingumo reikalavimų, nes nuomojamas plotas dvigubai didesnis. Remiantis skelbimais internete objektyvi kaina už analogišką būstą galėtų būti apie 950 Eur per mėnesį. Bet kuriuo atveju nuostoliai apima delspinigius, todėl pastarieji turėtų būti įskaityti į nuostolių sumą.

11.       Teismo posėdžio metu atsakovas (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė. Paaiškino, kad, jo manymu, šalys šiame ginče nėra lygiavertės, jis yra silpnesnioji šalis. Pagal Statybos įstatymą statytojas turi specialų statusą. Ieškovė negali baigti pastato pridavimo ne dėl jo ar gydymo įstaigos neatliktų darbų, o dėl netinkamo rūsio įrengimo. Šalys derėjosi dėl galutinio pastato pridavimo termino (sutarties 7.2.3. p.). Ieškovė prašė jo ilgesnio, o atsakovas siekė 5 mėnesių. Galiausiai nusileido ieškovei ir susitarė dėl galutinio termino (duomenys neskelbtini). Jis pats, kad įsigytų ginčo butą, pardavė namą ir išsikraustė į nuomojamą butą. Susitarė dėl nuomos metams, nes numatė, kad namo pridavimo procedūra užtruks. Turi du vaikus. Butą pirko asmeniniams poreikiams. Sutartį dėl vėdinimo sistemos sudarė dar įsigyjant patalpas. Vėdinimo sistema buvo įrengta (duomenys neskelbtini) pabaigoje. (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikęs apdailos darbų, nebuvo pateikęs vėdinimo paso, todėl neskubėjo jam apmokėti galutinės sumos. Apie poreikį pateikti vėdinimo pasą ieškovė jį informavo tik (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovės atstovas ((duomenys neskelbtini)) pripažino, kad nieko netrūksta, todėl laikytina, kad po šios datos jam (atsakovui) negali būti jokių pretenzijų. Kita vertus, ieškovė dar rugsėjo mėnesį atliko triukšmo matavimus ir nepaaiškino, kad tai ne tie, kurių reikia nustatyti vėdinimo sistemos tinkamumą. Tik (duomenys neskelbtini) atsiuntė vėdinimo paso pavyzdį. Atsakovas jį persiuntė (duomenys neskelbtini), o pastarasis tuomet atsiuntė vėdinimo pasą. Ieškovė vidinį triukšmo ir slėgio matavimą suorganizavo tik (duomenys neskelbtini), nors galėjo tai padaryti prieš beveik metus, nes vėdinimo sistema buvo įrengta dar (duomenys neskelbtini). Nesutinka su ieškovės nurodoma butų nuomos kaina, nes ieškovės nurodyti nuomos skelbimai yra butų palėpėse arba rūsiuose.

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies

12.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė patalpos adresu (duomenys neskelbtini) rezervavimo sutartį. (duomenys neskelbtini) šalys sudarė pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – sutartis), kuria pardavėjas (ieškovė) pardavė, o pirkėjas (atsakovas) nupirko butą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Sutarties 4.5. p. numatyta, kad pastatas (kuriame yra butas) nėra baigtas rekonstruoti. Sutarties 8.2.3 punktu pirkėjas įsipareigojo per 5 mėnesius nuo faktinio turto perdavimo savo sąskaita, rizika ir atsakomybe, laikantis teisės aktų reikalavimų bei šios sutarties reikalavimų atlikti buto apdailos darbus (įrengti vidines pertvaras, išvedžioti inžinerines sistemas (vandentiekio, elektros), įsirengti sanitarinį mazgą). Sutarties prieduose 3 a ir 3 b nurodyti pardavėjo atliktinų darbų sąrašai. Sutarties 7.2.3 p. punktu pardavėjas (ieškovė) įsipareigojo po visų pastate esančių butų ir kitų patalpų pilno įrengimo savo lėšomis organizuoti pastato statybos (rekonstrukcijos) užbaigimo procedūras Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, kad pastatas būtų užbaigtas ir pripažintas tinkamu naudoti ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini).

13.       Ginčo nėra, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra užbaigtas ir nėra pripažintas tinkamu naudoti, dėl ko atsakovas yra priverstas nuomotis kitą būstą. Visgi tarp šalių kilo ginčas, kiek dėl vėlavimo priduoti namą kalta kiekviena iš šalių ir atitinkamai, ar kyla dėl to ieškovei pareiga atlyginti atsakovo patiriamus nuostolius.

14.       Atsakovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi su prašymu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydamas įpareigoti pardavėją nemokamai pašalinti daikto trūkumus, mokėti jam pirkimo – pardavimo sutarties 9.3. p. numatytus delspinigius po 41,17 Eur už kiekvieną pradelstą dieną nuo (duomenys neskelbtini) iki įsipareigojimų pagal sutarties 7.2.3. p. įvykdymo dienos, kompensuoti trečiajai šaliai mokamą buto nuomos mokestį kaip patiriamus nuostolius dėl sutarties nevykdymo (šiuo metu tai sudaro 2 200 Eur per mėnesį). VVTAT (duomenys neskelbtini) nutarimu (duomenys neskelbtini) prašymą tenkino iš dalies: įpareigojo pardavėją: per 1 mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos inicijuoti vartotojo buto pridavimui reikalingo vėdinimo paso gavimą; per 5 mėnesius nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos užbaigti pastato rekonstrukcijos užbaigimo procedūrą; atlyginti vartotojui 2 428,80 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį (duomenys neskelbtini); atlyginti vartotojui 4 400 Eur nuostolius už patirtas patalpų nuomos išlaidas.

15.       Atsakovas (duomenys neskelbtini) parengiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis nekelia ir nepalaiko reikalavimo pašalinti daikto trūkumus (prašyme VVTAT toks reikalavimas įrašytas formaliai ir tik dėl to, kad toks buvo prašymo šablonas). Vėdinimo paso gavimas apskritai neaktualus, nes toks pasas ieškovei yra pateiktas ir ginčo dėl to nėra, be to, reikalavimo dėl vėdinimo paso jis apskritai prašyme Vartotojų teisių apsaugos tarnybai nekėlė. (duomenys neskelbtini) reikalavimas yra tik dėl nuostolių atlyginimo, atitinkamai ir ginčas tarp šalių yra tik dėl to. Atsižvelgiant į tai, ginčo ribas sudaro nuostolių atlyginimo klausimas, keliamas tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje.

16.       Ieškovė nurodė, kad VVTAT neturėjo kompetencijos nagrinėti jai pateikto atsakovo skundo bei priimti nutarimo dėl nuostolių ir delspinigių priteisimo, nes atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą, dėl ko nelaikytinas vartotoju. Atitinkamai tarp ieškovės ir atsakovo susiklostę teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip vartojimo teisiniai santykiai, vadinasi, bylos dalis ir atsakovo reikalavimas dėl nuostolių ir delspinigių priteisimo dalyje, kurioje VVTAT priėmė (duomenys neskelbtini), taip pat yra neteisėtas ir turi būti atmestas.

LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. numato, kad VVTAT ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus. Vartotoju pagal šio įstatymo 2 str. 20 p. laikomas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Pardavėju laikomas verslininkas, kuris siūlo ir parduoda prekes vartotojams (2 str. 6 p.). Preke pagal šį įstatymą laikomas materialus kilnojamasis daiktas; elektros energija, vanduo, gamtinės dujos, kai parduodamas ribotas jų tūris arba nustatytas kiekis; materialus kilnojamasis daiktas, į kurį įtrauktas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga arba kuris yra su skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga susietas taip, kad be jų negalėtų atlikti savo funkcijų (skaitmeninių elementų turinti prekė) (2 str. 12 p.)

17.       Nagrinėjamu atveju ieškovė yra verslininkė, kuri siūlė ir pardavė butą atsakovui – fiziniam asmeniui, kuris jį įsigijo savo ir šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovės iškeltos abejonės, ar 51,85 kv.m. ploto bute gali gyventi keturių asmenų šeima, nebuvo niekaip įrodytos, t.y. ieškovė nepaneigė, kad keturių asmenų šeima gali gyventi tokio ploto būste, ypač, jei kito būsto tuo metu neturi. Šiuo atveju atsakovas nurodė, kad, pardavęs namą, įsigijo 51,85 kv.m. ploto butą (duomenys neskelbtini), ketindamas su šeima jame gyventi (kito būsto tuo metu neturėjo). Jokių šiuos jo teiginius paneigiančių duomenų byloje nėra (to nepaneigia ir aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) jis, nesulaukęs kol bus priduotas ginčo namas, nusipirko kitą butą, nes tai padarė gerokai vėliau nei įsigijo ginčo butą). Darytina išvada, kad atsakovas gali būti laikomas vartotoju. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties šalimi yra pirkėjas (fizinis asmuo), perkantis iš verslininko (juridinio asmens) nekilnojamąjį daiktą savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, tokia sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, todėl būtina užtikrinti vartotojo (fizinio asmens), kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesus (ištrauka iš LAT CBS 2015 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2015).

18.       Vadovaujantis CK 1.39 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į vartotojų apsaugos srityje priimtas Europos Sąjungos direktyvas, pagrindas atskirti vartojimo sutartis nuo komercinių sutarčių, taip pat nuo kitų sutarčių rūšių yra šie pagrindiniai požymiai – vartojimo sutarties šalių (subjektų) specifika bei vartotojo tikslai. Sutarties rūšis ar sutarties dalykas nėra tie požymiai, kurie lemia konkrečios sutarties pripažinimą ar nepripažinimą vartojimo sutartimi. Dėl šios priežasties nekilnojamojo daikto, kaip nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalyko, specifika nėra kliūtis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, atitinkančią vartojimo sutarties požymius, kvalifikuoti vartojimo sutartimi. CK 1.39 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad vartojimo sutarties objektas yra prekės ar paslaugos. Remiantis bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatomis (CK 6.305–6.306 straipsniai) prekė yra kiekvienas daiktas (tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis). Sistemiškai aiškinant šias teisės normas, darytina išvada, kad preke, t. y. vartojimo sutarties objektu, gali būti tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis daiktas. Dėl to šiems teisiniams santykiams turi būti taikomos bendrosios pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančios CK normos (CK 6.305–6.349 straipsniai), specialiosios normos, reglamentuojančios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.392–6.401 straipsniai), taip pat vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnis, 6.193 straipsnio 4 dalis) bei nesąžiningų sutarčių sąlygų kontrolę reglamentuojančios normos tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyse yra individualiai neaptartų sąlygų CK 6.188 straipsnis) Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi neprieštarauja šios sutarties prigimčiai, todėl tais atvejais, kai pastaroji sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius (CK 1.39 straipsnio 1 dalis), ji turi būti kvalifikuojama vartojimo sutartimi, ir pirkėjui (fiziniam asmeniui), esant pažeistai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai, turi būti taikoma įstatyminė vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsauga (Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga).

19.       Taigi, tarp šalių susiklostę buto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo santykiai atitinka vartojimų santykių požymius, dėl ko jiems gali būti taikomos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

20.       Kita vertus, ieškovės argumentai dėl to, kad šio ginčo negalėjo nagrinėti VVTAT, neturi reikšmės ieškinio nagrinėjimui, nes ginčas išnagrinėtas teisme iš esmės, atitinkamai VVTAT nutarimas neįgijo teisinės galios (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).

21.       CK 6.200 str. 1 d. numato, kad šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperatuotis (CK 6.200 str. 2 d.). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Pagal CK 6.205 str. sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

22.       Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė pardavė atsakovui butą T(duomenys neskelbtini), nebaigtame konstruoti name (baigtumas (duomenys neskelbtini)proc). Iš sutarties 3.1. p. matyti, kad sutartis laikoma ir turto nuosavybės teisių perdavimo – priėmimo aktu. Pagal sutarties 3.4. p. pardavėjas įsipareigojo faktiškai perduoti turtą pirkėjo valdymui per 2 darbo dienas nuo pardavėjo prievolių, nurodytų sutarties 7.2.2.1 p. įvykdymo dienos. Pastarajame punkte nurodyta, kad pardavėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo šios sutarties sudarymo įsipareigoja faktiškai perduoti pirkėjui turtą, atitinkantį sutarties priede Nr. 3a nurodytą aprašymą, t.y. įrengęs šildymą, išbetonavęs grindis, įrengęs lauko duris, sureguliavęs langus, sutvarkęs vandentiekį, suteikęs ne mažiau kaip 12 kw elektros galią, įrengęs silpnų srovių skydelį. Ginčo nėra, kad šiuos darbus ieškovė padarė. Taip pat nėra ginčo ir dėl ieškovės 7.2.2.2. p. numatytų darbų atlikimo, t.y. per 6 mėn. apšiltinti balkoną, įrengti automobilių stovėjimo aikštelės dangą, įrengti laiptinę, sutvarkyti gerbūvį ir parkavimo vietoje pakloti trinkeles. Visgi ieškovė nėra įgyvendinusi sutarties 7.2.3. p., kuris numato, kad po visų pastate esančių butų ir kitų patalpų pilno įrengimo ieškovė savo lėšomis organizuoja pastato statybos (rekonstrukcijos) užbaigimo procedūras Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, kad pastatas būtų užbaigtas ir pripažintas tinkamu naudoti ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini).

23.       Nagrinėjamu atveju atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovė turėjo pastatą priduoti iki (duomenys neskelbtini). Tai buvo galutinis terminas pridavimo veiksmams atlikti, o aplinkybė, kad kai kurių patalpų savininkai nėra atlikę kokių nors savo patalpų apdailos veiksmų, nešalina ieškovės atsakomybės, ypač, kai atsakovas savo sutartines pareigas yra įvykdęs pilnai. Visgi ieškovė laikosi pozicijos, kad sutartyje numatytas terminas - (duomenys neskelbtini) buvo susietas su visų pastate esančių butų ir kitų patalpų pilnu įrengimu, t..y. kol nėra įrengta kuri nors pastate esanti patalpa, ieškovei nekyla pareiga pastatą priduoti. Be to, ieškovės tvirtinimu pats atsakovas vėlavimo įrengti rekuperatorių ir savo įsipareigojimus įvykdė tik (duomenys neskelbtini).

24.       CK 6.193 str. numato sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal šio straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Šio straipsnio 4 d. numato, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

25.       Iš 7.2.3. p. formuluotės matyti, kad pastato užbaigimo procedūros siejamos su pastate esančių butų ir kitų patalpų pilnu įrengimu, tačiau šiame punkte numatomas ir galutinis pastato pridavimo terminas – (duomenys neskelbtini), nurodant, kad tai vėliausias laikas. Vadinasi, (duomenys neskelbtini) sutartimi ieškovei buvo suteiktas ne ilgesnis terminas nei 8 mėnesiai pastatui priduoti. Jis galėjo būti priduotas ir anksčiau, priklausomai nuo to, kaip greitai bus įrengtos pastate esančios patalpos, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau nei (duomenys neskelbtini). Šiame (7.2.3. p.) buvo numatyta, kad šiuo tikslu, t.y. pastato užbaigimo procedūroms laiku atlikti, pirkėjas įgalioja pardavėją atstovauti pirkėjui valstybės ir savivaldybės institucijose, įskaitant Nacionalinę žemės tarnybą, VĮ Registrų centras ir kt. atliekant visus veiksmus dėl pastato rekonstrukcijos užbaigimo ir jo išviešinimo teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi ieškovė šiame punkte numatė priemones, kurios jai užtikrintų galimybę įvykdyti sutartį. Jei ieškovė manė, kad to neužtenka, galėjo tai aptarti sutartyje arba numatyti galutinio termino pastatui priduoti skaičiavimo tvarką. Šiuo atveju tai padaryta nebuvo. Pastato pripažinimo tinkamu terminas buvo įtvirtintas konkrečia data.

26.       Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl galutinio pastato pridavimo termino buvo ilgai derėtasi su ieškove. Ji siekė jo kuo ilgesnio, o atsakovas norėjo įsikelti į butą gyventi anksčiau. Visgi jis nusileido ir sutiko su (duomenys neskelbtini) kaip galutiniu pakankamai ilgu terminu pastatui priduoti.

27.       Atkreiptinas dėmesys, kad 7.2.3. p. šalys aptarė rekonstrukcijos užbaigimo procedūrų nesavalaikį įgyvendinimą, numatę, kad tai gali pateisinti tik force majeure aplinkybės. Byloje nėra duomenų ir tuo nesiremia ieškovė, kad pastato rekonstrukcijos neužbaigimą iki šiol lėmė būtent šios, t.y. force majeure aplinkybės.

28.       Nors rekonstrukcijos užbaigimo galutinis terminas buvo nustatytas konkrečia data, tačiau jį numatančiame punkte buvo įtvirtinta ir pirkėjo pareiga bendradarbiauti bei užtikrinti, kiek tai priklauso nuo pirkėjo, kad pardavėjas galėtų tinkamai įvykdyti šiame punkte nurodytą įsipareigojimą. Vadinasi, ieškovei pažeidus 7.2.3. p. numatytą terminą dėl pastato rekonstrukcijos užbaigimo, jam kyla sutartinė civilinė atsakomybė, tačiau ji gali būti mažinama, jei tam turėjo reikšmės atsakovo veiksmai (jo netinkamas bendradarbiavimas ar apskritai bendradarbiavimo nebuvimas).

29.       (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties 8.2. p. numato pirkėjo pareigas, t.y. savo lėšomis įregistruoti sutartį ir dokumentus dėl atsiskaitymo Nekilnojamojo turto registre, sudaryti sutartis su paslaugas teikiančiomis įmonėmis (elektra, vanduo, šildymas ir kt.), per 5 mėnesius nuo faktinio turto perdavimo jam savo sąskaita, rizika ir atsakomybe atlikti buto apdailos darbus (įrengti vidines pertvaras, išvedžioti inžinerines sistemas (vandentiekio, elektros), įsirengti sanitarinį mazgą, baigus pastato statybą (rekonstrukciją) savo lėšomis užsakyti ir parengti kadastrinių matavimų bylą, tinkamai prižiūrėti pastatui priskirtą žemės sklypo dalį, nuo turto faktinio perdavimo mokėti mokesčius, laikyti pastato administratoriaus parengtų pastato bendrojo naudojimo eksploatavimo taisyklių, naudoti pastato bendrojo naudojimo objektus laikantis gamintojų nustatytų eksploatavimo taisyklių, pastato bendrojo naudojimo objektus ir susijusią inžinerinę įrangą pertvarkyti ir keisti tik norminių teisės aktų nustatyta tvarka, užtikrinti, kad turto perleidimo atveju turto perleidimo sutartyje turto įgijėjų atžvilgiu būtų įrašyti aktualūs įsipareigojimai ir teisės, atitinkantys sutartį. Kaip matyti iš šių pirkėjo įsipareigojimų sąrašo, jame nebuvo numatyta pareiga pirkėjui įsirengti rekuperatorių. Tokią pareigą jam buvo numačiusi (duomenys neskelbtini) buto rezervavimo sutartis. Šios sutarties 1 p. numatyta, kad pirkėjas supranta, kad patalpos parduodamos su daline apdaila pagal sutarties priedą Nr. 1.3. „Statybos darbų ir dalinės apdailos aprašas“, t.y, pirkėjas patalpų pilnos apdailos darbus, nepaminėtus dalinės apdailos apraše, atliks pats. Apdailos darbai pagal sutarties priedą Nr. 1.3. atliekami iki pagrindinės notarinės sutarties pasirašymo. Iš rezervavimo sutarties priedo Nr. 1.3. dalies „Vėdinimas“ matyti, kad patalpų vėdinimui buvo numatyta rekuperacinė vėdinimo sistema. Pardavėjas įsipareigojo savo sąskaita įrengti tik šalinamo ir paduodamo oro angas (vamzdžius iki numatomos rekuperatoriaus montavimo vietos). Pirkėjas savo sąskaita įsipareigojo įsirengti likusią rekuperacinės sistemos dalį (ortakius, kolektorius, rekuperatorių bei kitus savo nuožiūra pasirinktus atitinkamus vėdinimo/rekuperacijos įrenginius bei jų dalis).

30.       Taigi atsakovas turėjo įrengti rekuperatorių savo sąskaita, tačiau tai turėjo padaryti iki notarinės sutarties pasirašymo. Nagrinėjamu atveju notarinė sutartis buvo pasirašyta dar (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė pati prisiėmė riziką, jei dėl neįrengtos ar nepilnai įrengtos rekuperacinės sistemos ji negalės laiku užbaigti pastato rekonstrukcijos.

31.       Pažymėtina, kad atsakovas bendradarbiavo su ieškove, žinodamas, kad rekuperatorių turi įsirengti iki pagrindinės sutarties sudarymo, aktyviai tai darė. Jau (duomenys neskelbtini) jo žmona sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl vėdinimo sistemos sumontavimo adresu (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini) atliko pirmąjį mokėjimą, o vėliau ir kitus.

32.       Ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) el. laišką atsakovui, kuriame teiravosi dėl galimybės atlikti garso tyrimus jo bute, ir teigė, kad iš to atsakovas turėjo suprasti (žinoti) apie būtinybę įsirengti rekuperatorių iki sutartyje numatyto rekonstrukcijos užbaigimo termino ((duomenys neskelbtini)). Visgi atsakovas ir neneigė, kad savo pareigą įsirengti rekuperatorių žinojo ir ją aktyviai vykdė. O aukščiau nurodytame (duomenys neskelbtini) el. laiške nieko neminima apie vėdinimo sistemą ir garso tyrimai niekaip nesusieti su ja, todėl šis elektroninis laiškas niekaip neįrodo, kad iš jo atsakovas galėjo suprasti, kad kažko nepadarė įsirengiant vėdinimo sistemą ir kad tai trukdo pastato rekonstrukcijos užbaigimui. Kita vertus, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas jau pripažino, kad (duomenys neskelbtini) atlikti garso matavimai buvo skirti gatvės triukšmui nustatyti ir nesusiję su vėdinimo sistema. Taigi (duomenys neskelbtini) elektroninis laiškas atsakovui niekaip neįrodo, kad ieškovė pranešė atsakovui apie jo nepilnai atliktus vėdinimo sistemos įrengimo darbus.

33.       Pirma ieškovės užuomina apie tai, kad trūksta vėdinimo paso, rašant bendrai apie visus pastato patalpų savininkus, nurodyta (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške ir ne siųstame pačios ieškovės iniciatyva, o atsakant į pastarojo paklausimą dėl namo rekonstrukcijos užbaigimo ir komisijos lankymosi jo bute. Laiške teigiama, kad vasaros gale buvo sutvarkyti visi reikiami dokumentai pastato pridavimui, sukelti į info statyba, sudaryta komisija, kuri lankėsi pastate ir turėjo savininkams daug pastabų: nėra sumontuoti wc unitazų, nėra kriauklių ir paleistas vanduo, niekas nėra pateikęs rekuperacijos vėdinimo pasų su aksonometrija ir kt. Taigi ieškovė praėjus beveik dviems mėnesiams po paties atsakovo domėjimosi pastato pridavimu informavo apie trūkstamą vėdinimo pasą (bet ne apie neįrengtą rekuperatorių). Pirma, terminas ieškovei užbaigti pridavimą jau buvo pasibaigęs, antra, nėra jokių duomenų, kad iki (duomenys neskelbtini) ieškovė tikrino ir aiškinosi su atsakovu, ko iš jo pusės trūksta pastato pridavimui. Nėra duomenų, kad iki (duomenys neskelbtini) ieškovė būtų informavusi atsakovą apie neįrengtą ar nepilnai įrengtą vėdinimo sistemą, kad būtų reikalavusi pateikti vėdinimo pasą. Tai ji padarė praleidusi pastato pridavimo terminą, todėl ir dėl šios priežasties jai tenka atsakomybė už atsakovo patiriamus nuostolius.   

34.       (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške ieškovė atsiuntė lentelę ko pas ką trūksta. Lentelėje nurodyta, kad atsakovas nėra pateikęs vėdinimo paso.

35.       Bylos duomenys patvirtina, kad rekuperatorius pas atsakovą buvo įrengtas dar (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina (duomenys neskelbtini) sutartis su (duomenys neskelbtini) išankstinio mokėjimo sąskaitos, (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymai, (duomenys neskelbtini) atsakovo ir (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas elektroniniu paštu, nuotrauka, atsakovo paaiškinimai). Nors atliktų darbų akto bei jo pagrindu išrašytos paskutinės PVM sąskaitos – faktūros data - (duomenys neskelbtini), visgi, remiantis atsakovo paaiškinimais, darbai dėl vėdinimo sistemos įrengimo faktiškai buvo baigti dar pavasarį, buvo likusi tik apdaila, atitinkamai ir paskutiniai dokumentai surašyti bei mokėjimas atliktas vėliau. Jis jokių pretenzijų (duomenys neskelbtini) dėl vėlavimo įrengti vėdinimo sistemą nekėlė ir laiko, kad ji įrengta laiku, o pagal (duomenys neskelbtini) sutartį ji turėjo būti įrengta per 18 darbo dienų nuo įrangos gavimo. Kadangi antras mokėjimas, atliktas (duomenys neskelbtini), yra už įrangą, tai darbų atlikimas per 18 darbo dienų atitinka atsakovo paaiškinimą, kad vėdinimo sistema buvo įrengta dar (duomenys neskelbtini).

36.       Kita vertus, kaip jau nurodyta aukščiau, pačios ieškovės laiškai yra tik dėl vėdinimo paso, o ne dėl neįrengtos vėdinimo sistemos ((duomenys neskelbtini) įkelti bendri reikalavimai statinio pridavimui, tarp kurių minima rekuperacija, tačiau nenurodoma, kad jos pas atsakovą nėra). Pats atsakovas (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku klausė ieškovės, kodėl, pasibaigus pastato pridavimo terminui, jis vis dar nepriduotas, (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške statytojo atstovui (duomenys neskelbtini) rašė, kad „rekuperatorius su visais difuzoriais seniai sumontuotas, t.y. akivaizdu, kad atsakovui jokios pretenzijos iki (duomenys neskelbtini) nebuvo pareikštos ir apie tai, kad kažko nėra padaręs ar padaręs nepilnai, jis informacijos iš ieškovės neturėjo.

37.       Pažymėtina, kad tikslios informacijos apie vėdinimo pasą nežinojo ir pati ieškovė net ir gerokai praleidus pastato pridavimo terminą. Kaip matyti iš jos (duomenys neskelbtini) elektroninio laiško Visuomenės sveikatos centrui, ji klausė; „jeigu aplinkos tyrimų programoje nurodyta patikra garso vėdinimo agregatų triukšmo veikimo, ar toks butas turi pateikti rekuperatoriaus vėdinimo pasą, kuris nurodo, kad vėdinimo sistemą įrengta tinkamai, ar užtenka tiesiog įsirengti rekuperatorių ir tada ekspertams atlikti tyrimą nuo jo sklindančio triukšmo“. Visuomenės sveikatos centrui (duomenys neskelbtini) atsakius, kad turi būti pateikti vėdinimo pasai, šį laišką ieškovė persiuntė atsakovui. Atsakovas dar tą pačią dieną ((duomenys neskelbtini)) klausė ieškovės, kas yra vėdinimo pasas ir kokio turinio dokumentą jis turi pateikti. Ieškovė pavyzdį atsiuntė tik (duomenys neskelbtini). Operatyviai reaguodamas į gautą informaciją atsakovas jau (duomenys neskelbtini) išsiuntė ieškovei jo buto vėdinimo pasą, o pastaroji tą pačią dieną patvirtino, kad iš jo daugiau nieko netrūksta. (duomenys neskelbtini) ieškovė elektroniniu paštu informavo atsakovą, kad vėdinimo pasas nėra pasirašytas. Atsakydamas į šį laišką jau kitą dieną ((duomenys neskelbtini)) atsakovas išsiuntė dokumento pirmą lapą su parašu, o ieškovė patvirtino, kad pateiktas teisingas dokumentas.

38.       Aukščiau nurodytas šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė nebuvo rūpestinga ir aktyvi ir visos reikiamos informacijos apie reikalavimus vėdinimo sistemai nežinojo pati, atitinkamai užtruko, kol ją surinko ir pateikė atsakovui. Kita vertus, iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovas buvo itin aktyvus ir rūpestingas, operatyviai reagavo į visus ieškovės reikalavimus ir juos vykdė. Vėdinimo paso pateikimas užtruko ne dėl jo kaltės, o dėl pačios ieškovės vėlavimo pateikti informaciją, be to, jos neaiškumo ir neišsamumo. Todėl aplinkybė, kad atsakovas vėdinimo pasą faktiškai pateikė tik (duomenys neskelbtini), nepašalina ieškovės civilinės atsakomybės dėl vėlavimo užbaigti pastato rekonstrukciją, ir nesudaro pagrindo ją mažinti, juo labiau, kad pastato rekonstrukcija nėra baigta iki šiol, o į bylą pateikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštai patvirtina, kad pastato užbaigimui trukdo daugybės kitų (be atsakovo jau pateikto vėdinimo paso) statinio neatitikimų reikalavimams.  

39.       CK 6.258 str. 1 d. numato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

40.       Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties 9.3. p. numato, kad pardavėjui vėluojant atlikti sutarties 7.2.3. p. nurodytus darbus, pardavėjas įsipareigoja mokėti pirkėjui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo visos turto kainos už kiekvieną dieną. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) reikalauja (dalis reikalavimo pareikšta kaip ieškovės nesutikimas su (duomenys neskelbtini) prašymu VVTAT, kita dalis reiškiama priešieškiniu) priteisti šiuos delspinigius, t.y. 2 428,80 Eur delspinigius už laikotarpį (duomenys neskelbtini) ir 4 981,09 eurų delspinigių už VVTAT nutarimu neapimtą laikotarpį (duomenys neskelbtini). Iš viso 7 409,89 Eur delspinigių. Taip pat atsakovas prašo priteisti po 2 200 Eur nuostolių už mėnesį, patiriamų dėl kito būsto nuomos.

41.       Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis patvirtina, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) išsinuomojo patalpas adresu (duomenys neskelbtini), už 2 200 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Vėliau ši sutartis buvo pratęsta ir minėtame bute atsakovas su šeima gyvena iki šiol, mokėdamas aukščiau nurodyto dydžio nuomos mokestį (tai patvirtina išrašai apie mokėtą nuomos mokestį už nuomos laikotarpį iki (duomenys neskelbtini)). Šį būstą atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) priverstas nuomotis dėl to, kad ieškovė neužbaigė pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos užbaigimo procedūros. Kadangi atsakovo patiriami nuostoliai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės neveikimu, ji turi šiuos nuostolius atlyginti. Visgi į bylą pateikti duomenys rodo, kad ginčo buto plotas yra 51,85 kv.m., o nuomojamo būsto 104,82 kv.m., t.y. dvigubai didesnis. Be to, būsto nuomos kainos panašioje vietoje kaip ginčo butas sudaro vidutiniškai 1 000 Eur per mėnesį už panašaus ploto būstą. Atsižvelgiant į tai, pagrįstomis laikomos 1 000 Eur atsakovo nuomos išlaidos per mėnesį kaip jo patiriami nuostoliai.

42.       CK 6.258 str. 2 d. numato, kad kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius.

43.       Nagrinėjamu atveju atsakovas yra pareiškęs reikalavimą tiek dėl nuostolių, tiek dėl delspinigių atlyginimo, tik delspinigių jis prašo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, už laikotarpį (duomenys neskelbtini) mažesnioji suma (šiuo atveju nuomos išlaidos) įskaitomos į didesniąją (delspinigius), atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteisiama 7 409,89 Eur delspinigių. Už laikotarpį (duomenys neskelbtini) (už jį delspinigių neprašoma) priteisiama 10 000 Eur nuostolių (kaip nuomos išlaidų) atlyginimo. Kadangi byloje nėra duomenų apie atsakovo išlaidas už tolesnį laikotarpį, neaišku, ar jos nekis, nuostolių atlyginimas priteisiamas tik pagal byloje esančius duomenis apie patirtas išlaidas iki (duomenys neskelbtini).

44.       Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

45.       Ieškovė už ieškinį sumokėjo 638 Eur žyminio mokesčio. 264 Eur žyminio mokesčio permoka jai grąžinta 2024-06-17 nutartimi. Visgi, atsakovui parengiamojo posėdžio metu nurodžius, kad jis nekelia ir nepalaiko reikalavimo pašalinti daikto trūkumus (prašyme VVTAT toks reikalavimas įrašytas formaliai), o vėdinimo paso gavimas neaktualus, tokio reikalavimo atsakovas nekėlė Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, ieškovė byloje turėjo mokėti 154 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, jai grąžintina 220 Eur žyminio mokesčio permoka. Ieškinio turtinis reikalavimas sudarė 6 428 Eur (2 428,80 Eur delspinigiai ir 4 400 Eur nuomos išlaidos už laikotarpį (duomenys neskelbtini)), o už šį laikotarpį priteista tik dalis šios sumos (2 428,80 Eur), t.y. ieškinys tenkintas 64 proc. Taigi ieškovei iš atsakovo priteisiama 98,56 Eur žyminio mokesčio.

46.       Taip pat ieškovė patyrė 2 613,30 Eur teisinės pagalbos išlaidų už VVTAT nutarimo analizę, ieškinio rengimą. Šios išlaidos pagrįstos išrašu iš teisinių paslaugų ataskaitos, PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymu. Jos atitinka bylos apimtį ir sudėtingumą, LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius, todėl laikytinos objektyviomis. Kadangi jos susiję tik su ieškiniu (jo rengimu), ieškovei iš atsakovo priteisiama jų dalis pagal patenkintą ieškinio dalį, t.y. 64 proc., kas sudaro 1 672,44 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 771 Eur bylinėjimosi išlaidų.

47.       Atsakovas prašė priteisti 4 981,09 Eur delspinigių už laikotarpį (duomenys neskelbtini) ir 30 800 Eur nuomos išlaidų už laikotarpį (duomenys neskelbtini) iki pastato rekonstrukcijos užbaigimo dienos, iš viso sprendimo priėmimo dienai 35 781 Eur. Už priešieškinį jis sumokėjo 798 Eur žyminio mokesčio. 102 Eur žyminio mokesčio jam grąžinti 2024-10-14 nutartimi. Taigi likusi žyminio mokesčio suma 696 Eur. Teismas už minėtą laikotarpį priteisė 4 981,09 Eur delspinigių ir 10 000 Eur nuomos išlaidų, t.y. priešieškinį tenkino 42 proc. Atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteisiama 292,32 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

48.       Atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Visgi pateikta teisinių paslaugų sutartis sudaryta 2024-04-18, sąskaita už teisines paslaugas išrašyta 2024-04-23, darbų ataskaitoje nurodyta, kad teisinės paslaugos apėmė susitikimą su klientu, kliento pateiktų dokumentų ir teisinės situacijos analizę. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovas, advokatas jį konsultavo, ar, esant priimtam Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) nutarimui, tikslinta teikti ieškinį teismui. Atsakovas ieškinio nepateikė. Ieškinį (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovė ir gerokai vėliau nei atsakovui teiktos tiesinės paslaugos. Taigi atsakovui suteiktos teisinės konsultacijos, dėl kurių apmokėjimo jis pateikė į bylą įrodymus, nelaikytinos patirtomis dėl šios bylos nagrinėjimo. Duomenų apie teisinės pagalbos išlaidas nagrinėjant bylą teisme nepateikta, todėl pagrindo jas priteisti nėra.

49.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 7,80 Eur. Jos, padalinus kiekvienai šaliai, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (8 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, todėl valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

          ieškinį tenkinti iš dalies.

       Priteisti atsakovui (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB „SPV-11“, j.a.k. 302584133, 2 428,80 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus, 80 ct) delspinigių už laikotarpį (duomenys neskelbtini).

         Priešieškinį tenkinti iš dalies.     

   Priteisti atsakovui (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB „SPV-11“, j.a.k. 302584133, 4 981,09 eurų (keturis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą, 9 ct) delspinigių už laikotarpį (duomenys neskelbtini) ir 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) nuostolių (kaip nuomos išlaidų) atlyginimo.

    Priteisti ieškovei UAB „SPV-11“, j.a.k. 302584133, iš atsakovo (duomenys neskelbtini), 1 771 Eur (tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

    Priteisti atsakovui (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB „SPV-11“, j.a.k. 302584133, 292,32 Eur (du šimtus devyniasdešimt du eurus, 32 ct) žyminio mokesčio išlaidų.

    Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Loreta Šiškienė