Administracinė byla Nr. A-4693-629/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00764-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. balandžio 19 d. teismui padavė skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2018 m. kovo 19 d. įsakymus Nr. P-120 „Dėl R. G. nubaudimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-120) ir Nr. P-124 „Dėl R. G. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-124); 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į tarnybą Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo pareigose; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. kovo 19 d.
2. Pareiškėjas nesutiko su jam skirta tarnybine nuobauda – atleidimu iš pareigų, ir manė, kad skundžiami įsakymai yra neteisėti, kadangi priimti jo veiksmuose nesant tarnybinio nusižengimo sudėties elementų. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2018 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 36-15 (toliau – ir Išvada) teiginiais, paaiškino, kad 2015–2017 metais organizuojant viešuosius pirkimus, Pravieniškių PN-AK nuolatinė viešųjų pirkimų komisija, kurios pirmininko pareigas jis ėjo, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. V-72 patvirtintomis Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, 2015 m. sausio 8 d. įsakymu patvirtintu Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos sudarymo ir viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentu, viešųjų pirkimų planais ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymais, nurodančiais atlikti tam tikrus viešuosius pirkimus. Kaltinimai pareiškėjui dėl Supaprastintų viešųjų pirkimo taisyklių, Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento ar kitų vidaus tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų netobulumo yra nepagrįsti, nes ne jis tvirtino ar priėmė šiuos teisės aktus, sprendimai dėl reikalingų prekių, paslaugų ir darbų pirkimo buvo priimami pasitarimuose pas Pravieniškių PN-AK direktorių. Rengiant pirkimo dokumentus, su pirkimais susijusi informacija visais atvejis buvo teikiama per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą.
3. Pareiškėjas laikė nepagrįstais jam pareikštus kaltinimus, be kita ko, jog jis į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl papildomų darbų apmokėjimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vilungės statyba“ kreipėsi neatsižvelgdamas į Pravieniškių PN-AK direktoriaus nepritarimą. Tvirtino, kad atliekant Pravieniškių PN-AK
3-ojo sektoriaus lauko vandentiekio trasos paprastojo remonto darbus, UAB „Vilungės statyba“ papildomai raštu informavo atsakovą apie nenumatytų darbų atlikimą ir paprašė papildomo apmokėjimo. Pravieniškių PN-AK direktoriaus raštu buvo atsisakyta tai padaryti, tačiau vėliau direktoriaus nuomonė šiuo klausimu pasikeitė, dėl ko, gavus žodinį direktoriaus nurodymą, pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl papildomų darbų apmokėjimo, kur ir buvo gautas sutikimas darbus finansuoti. Taigi, pareiškėjas nepiktnaudžiavo tarnyba. Be to, jokios papildomos lėšos rangovui nebuvo išmokėtos ir papildomi remonto darbų pirkimai nebuvo vykdomi, tačiau tarnybinio patikrinimo komisija visiškai nesistengė šios aplinkybės išsiaiškinti.
4. Pareiškėjas teigė, jog Išvados teiginys, kad jo veiksmais padaryta nepataisoma moralinė žala Pravieniškių PN-AK ir visų bausmių vykdymo sistemos įstaigų autoritetui, nes tokie veiksmai sukėlė neigiamą atgarsį visuomenėje ir žlugdė pasitikėjimą valstybės institucijomis bei valstybe, yra niekuo nepagrįstas. Šiuo atveju taip pat nėra surinkta pareiškėjo kaltę patvirtinančių įrodymų,
t. y. nenustatyta piktnaudžiavimo tarnyba sudėties objektyvioji pusė – suteiktų tarnybinių įgaliojimų viršijimas, todėl nėra ir šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymių, kas ir buvo pagrindas atleisti jį iš tarnybos. Dėl to ginčijami įsakymai yra neteisėti ir turi būti panaikinti. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. kovo 19 d. jis buvo atleistas iš darbo, laikotarpis nuo jo atleidimo
iš tarnybos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo turėtų būti laikomas prastova ne dėl pareiškėjo kaltės ir už šį laikotarpį jam turi būti sumokėtas darbo užmokestis.
5. Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas apžvelgė Išvadoje konstatuotas aplinkybes. Jis atkreipė dėmesį į tai, jog Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-247 buvo patvirtintas direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymas, kuriame pareigybės paskirtis, veiklos sritys bei funkcijos yra pakeistos, išplėstos naujomis, todėl nėra galimybių pareiškėją grąžinti į eitas pareigas. Be to, 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo paskelbtas konkursas direktoriaus pavaduotojo (karjeros valstybės tarnautojas, A lygis, 17 kategorija) pareigybei užimti, šiuo metu konkurso laimėtojas jau yra paskelbtas ir tikrinama, ar pretendentas gali susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis, kaltę, padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, taip pat, kad tarnybinis nusižengimas padarytas esant tarnybinę atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu tenkino pareiškėjo R. G. skundą, t. y. panaikino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. kovo 19 d. įsakymus Nr. P-120 ir Nr. P-124, grąžino pareiškėją į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, priteisė pareiškėjui iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 26 133,36 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
8. Teismas pirmiausiai pažymėjo, jog 2018 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvada
Nr. 36-5 laikytina ginčijamo Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. kovo 19 d. įsakymo
Nr. P-120, kuriuo pripažinus, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, sudedamąja dalimi, todėl, tikrinant pareiškėjo atleidimo iš pareigų pagrįstumą, būtina įvertinti ir šios Išvados turinį.
9. Išvadoje dėl konstatuoto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymo nurodyta, kad
2017 metais Pravieniškių PN-AK sudarė sutartį su UAB „Vilungės statyba“ dėl 3-ojo sektoriaus lauko vandentiekio trasos paprastojo remonto darbų pirkimo. UAB „Vilungės statyba“ 2017 m. spalio 20 d. raštu Nr. 8 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK ir prašė papildomo apmokėjimo už atsiradusių nenumatytų papildomų darbų atlikimą. Pravieniškių PN-AK direktorius V. C. 2017 m. spalio 27 d. raštu Nr. S-2455 nurodė nesutinkantis dėl papildomo apmokėjimo atliekant nenumatytus darbus. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. S-25318 kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas leisti atlikti papildomus darbus, kurių vertė – 2 380 Eur, neskiriant papildomų lėšų iš Kalėjimų departamento biudžeto. Kalėjimų departamentas 2017 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 1S-4332 informavo atsakovą, kad neprieštarauja, jog Pravieniškių PN-AK atliktų papildomų darbų vykdant vandentiekio trasos remonto darbus viešojo pirkimo procedūras. Atsižvelgiant į gautą Kalėjimų departamento sutikimą, Pravieniškių PN-AK 2017 m. lapkričio 27 d. pradėjo viešojo pirkimo procedūras, užpildant pirkimo paraišką papildomiems darbams, reikalingiems vandentiekio trasos darbų užbaigimui. Atsakovas konstatavo, jog pareiškėjas, nepaisydamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus rašte nurodyto nesutikimo ir kreipdamasis į Kalėjimų departamentą su prašymu leisti atlikti papildomus darbus, nors šių darbų atlikimas buvo numatytas sutartyje, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 punkto nuostatas, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-582 patvirtinto Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 8.8 papunkčio ir
8.14 papunkčio reikalavimus. Be to, tokiais savo tyčiniais veiksmais pareiškėjas, viršydamas
jam suteiktus įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnyba, kaip tai nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo
2 straipsnio 13 punkte, t. y. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 punkte, – piktnaudžiavo tarnyba.
10. Teismo vertinimu, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas reikalavimas valstybės tarnautojui tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis yra bendro pobūdžio (blanketinė norma), nukreipiantis į kitų teisės aktų nuostatas, kuriose turi būti įtvirtintos konkrečios funkcijos, kurias atitinkamas pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo vykdyti. Pareigybės aprašymo 8.8 papunkčio nuostata („koordinuoti ir kontroliuoti įstaigai reikalingų prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus, užtikrinant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimą“) yra bendro pobūdžio, joje nurodomos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos susijusios su viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimo kontrole. Ir nors atsakovas nurodė, kad pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį („Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų“), nei Išvadoje, nei ginčijamuose įsakymuose visiškai nebuvo atskleista šio pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo esmė (neaišku ko (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ar (ir) skaidrumo principų) pareiškėjas neužtikrino ar (ir) nesilaikė). Pareiškėjui inkriminuotą Pareigybės aprašymo 8.14 papunkčio („užtikrina energetinių ir materialinių išteklių įsigijimą bei kontroliuoja ekonomišką šių išteklių naudojimą“) reikalavimų pažeidimą teismas pripažino nepagrįstu objektyviais duomenimis.
11. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovo teiginiai, jog pareiškėjas tyčiniais veiksmais, nepaisydamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus rašte nurodyto nesutikimo ir kreipdamasis į Kalėjimų departamentą su prašymu leisti atlikti papildomus darbus, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnyba, prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams. Liudytojas tuometinis Pravieniškių PN-AK direktorius V. C. paneigė atsakovo nurodytas aplinkybes ir patvirtino, jog pareiškėjas, kreipdamasis į Kalėjimų departamentą, vykdė jo, kaip įstaigos vadovo, žodinį nurodymą. Liudytojas taip pat paaiškino, kad pasirašydamas 2017 m. spalio 27 d. raštą
Nr. S-2455, kuriuo nebuvo duotas sutikimas dėl papildomo apmokėjimo, jis netinkamai įvertino pateiktą medžiagą. Vėliau, išsamiau susipažinęs su UAB „Vilungės statyba“ prašymu dėl papildomo apmokėjimo, jis pakeitė savo nuomonę ir nurodė pareiškėjui kreiptis į Kalėjimų departamentą dėl leidimo atlikti papildomus darbus. Teismas šiame kontekste pastebėjo, jog atsakovas tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo vadovo neapklausė dėl minėtų aplinkybių. Be to, paminėta, kad Pravieniškių PN-AK yra tiesiogiai pavaldi Kalėjimų departamentui, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjas, atlikdamas savo pareigas ir kreipdamasis į aukščiau pagal pavaldumą esančią organizaciją, viršijo jam suteiktus įgaliojimus bei piktnaudžiavo tarnyba.
12. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog pareiškėjas anksčiau minėtais veiksmais, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnyba, kaip tai nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 punkte, t. y. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Teismui pripažinus, kad pareiškėjas dėl minėtų veiksmų nepadarė tarnybinio nusižengimo, atsakovo priimti įsakymai dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų yra naikintini.
13. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo nepagrįstai inkriminuoti ir kiti Išvadoje nurodyti pažeidimai, kurie nepripažinti šiurkščiais pažeidimais: pažeidimai dėl asmenų, atsakingų už mažos vertės viešųjų pirkimų verčių skaičiavimą ir pirkimų sutarčių vykdymo kontrolę, savalaikio nepaskyrimo, netinkamai vedamos viešųjų pirkimų apskaitos, taip pat dėl 2016 m. rugpjūčio 17 d. plastikinių langų pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. plastikinių langų pirkimo išskaidymo, taip dirbtinai sumažinant jo kainą, dėl 2016 m. gruodžio mėn. netinkamai organizuoto mikroautobuso pirkimo, t. y. perteklinių reikalavimų, kurie nesuderinami su racionaliu lėšų panaudojimu, nustatymu techninėje specifikacijoje, dėl kelio asfaltuotos dangos remonto darbų pirkimo,
t. y. dalyvių pasiūlymų neatmetimo, kai buvo pasiūlytos per didelės remonto darbų kainos, dėl netinkamo įstaigai reikalingų prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų koordinavimo ir kontroliavimo, įstaigos turto valdymo ir priežiūros, t. y. patiriamų nuostolių vykdant geriamojo vandens ir šilumos energijos gamybos ir tiekimo Pravieniškių kaimo vartotojams funkciją. Teismas laikė, kad šie pažeidimai buvo siejami su bendro pobūdžio teisės normų reikalavimais (tokią poziciją grindė nutarties 10 punkte išdėstytais argumentais), kai kurios nurodytos aplinkybės neatitiko tikrovės (pvz., plastikinių langų pirkimas-pardavimas nebuvo išskaidytas, nes minėta sutartimi ir buvo susitarta pirkti tik pačius langus, o ne su langų įdėjimu susijusius darbus; viešųjų pirkimų komisija 2016 m. spalio 11 d. posėdžio metu nutarė kelio asfaltuotos dangos remonto darbų pirkimą vykdyti supaprastintos mažos vertės apklausos būdu ir numatė preliminarią, o
ne maksimalią darbų vertę), nebuvo atsižvelgta į tam tikras reikšmingas aplinkybes (pvz., 2016 m. rugpjūčio 17 d. plastikinių langų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu pareiškėjas buvo kasmetinėse atostogose), taip pat neįvertintas pareiškėjo paaiškinimų pagrįstumas (pvz., pareiškėjas teigė, kad netikslinga inicijuoti atskirą pirkimą po mikroautobuso įsigijimo dėl parkavimo atstumo kontrolės automobilio priekyje ir gale bei „Bluetooth“ įrangos instaliavimo ir stiklų tamsinimo, nes mikroautobusas bus naudojamas ir Kalėjimų departamento prevencinei grupei vežioti, nustatant reikalavimus buvo atsižvelgta į įstaigos specialiąsias reikmes ir papildomų automobilio įrengimų reikalingumą; kad Pravieniškių PN-AK, vykdydama šilumos ir karšto vandens gamybos ir tiekimo veiklą, sutaupo 98 248,51 Eur per metus).
14. Teismas konstatavo, kad dėl nurodytų Išvados trūkumų ginčijami įsakymai negali būti vertinami kaip teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. kovo 19 d. įsakymus Nr. P-120 ir Nr. P-124 buvo patenkintas.
15. Teismas, spręsdamas dėl galimybės grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, atmetė atsakovo argumentus, kuriais jis siekė pagrįsti, jog tokios galimybės nėra. Akcentavo, kad nei Pareigybės aprašymo pakeitimai (atsakovas visiškai nemotyvavo, kodėl pareiškėjas negalėtų dirbti pagal pakeistą Pareigybės aprašymą), nei paskelbti konkursai (ar laimėtojai) šiai pareigybei užimti (atsakovas šių duomenų nepateikė) negali būti priežastimi, dėl kurios pareiškėjas negalėtų būti grąžintas į direktoriaus pavaduotojo pareigas. Todėl pripažinus, kad pareiškėjo atleidimas iš valstybės tarnybos yra neteisėtas, taikytina Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio
2 dalis ir pareiškėjas grąžintinas į buvusį darbą, priteisiant jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet
ne ilgiau kaip už vienerius metus – 26 133,36 Eur.
III.
16. Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškėjo R. G. skundo; nusprendus, kad skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. kovo 19 d. įsakymų Nr. P-120 ir Nr. P-124 panaikinimo yra teisėta ir pagrįsta, skundžiamą teismo sprendimą pakeisti – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta grąžinti pareiškėją į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.
17. Atsakovas apžvelgia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. sausio 17 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiklos ir valdymo vidaus audito ataskaitos Nr. 1V-1 (toliau – ir Vidaus audito ataskaita), 2018 m. sausio 30 d. pranešimo apie tarnybinį nusižengimą Nr. LD-76 ir Išvados turinį. Atsakovo nuomone, teismas, padarydamas išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, neteisingai įvertino įrodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, apibrėžiančias šiurkštaus tarnybinio nusižengimo (šiuo atveju – piktnaudžiavimo) sąvoką. Teismas minėtą išvadą padarė remdamasis išimtinai paties pareiškėjo paaiškinimais ir liudytojo V. C. parodymais, tačiau netinkamai įvertino šių asmenų pateiktų paaiškinimų patikimumą. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai negali būti vertinami kaip teisingi ir patikimi, be to, jo parodymai šioje dalyje yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Pareiškėjas 2018 m. vasario 27 d. paaiškinime tarnybinio patikrinimo komisijai net neužsiminė apie tai, kad savo 2017 m. lapkričio 7 d. kreipimąsi raštu į Kalėjimų departamentą buvo iš anksto suderinęs ar aptaręs su Pravieniškių PN-AK direktoriumi,
ir tik skunde teismui iškėlė versiją, jog minėtą raštą rengė žinant direktoriui, prašymą apklausti
V. C. pateikė tik tolesnėje bylos eigoje. Į atsakovo atstovo klausimą, kodėl šį raštą pasirašė ne įstaigos direktorius, o būtent pareiškėjas, pareiškėjas atsakė nekonkrečiai, neaiškiai, teigė, jog direktorius tą dieną buvo išvykęs. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokiu būdu jis įsitikino, jog būtina atlikti papildomus darbus ir už juos papildomai mokėti rangovui. Pagal savo pareigas ir turimus įgaliojimus jis privalėjo pavesti pavaldiems darbuotojams organizuoti arba inicijuoti kompetentingos komisijos sudarymą, kuri įvertintų papildomų darbų pagrįstumą, būtinumą, apimtis ir vertę, bet to nepadarė. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas vadovavosi vien tik formaliu rangovo UAB „Vilungės statyba“ prašymu dėl papildomų darbų apmokėjimo, akivaizdžiai prieštaraujančiu sutarties sąlygoms, ir tai įrodo pareiškėjo tyčinį piktnaudžiavimą tarnyba, savanaudiškas paskatas siekiant turtinės naudos rangovui.
18. Atsakovas tvirtina, kad V. C. teismo posėdyje davė paaiškinimus, palankius pareiškėjui, jų paaiškinimai akivaizdžiai tarpusavyje suderinti, pritaikyti pareiškėjo naudai iškeltai įvykių versijai. Tačiau V. C. 2017 m. spalio 3 d. ir 27 d. raštais kategoriškai atsisakė rangovui mokėti už papildomus nenumatytus darbus. Teismo posėdyje liudytojas konkrečiai ir įtikinimai nepaaiškino, kodėl jo pozicija vėliau pasikeitė, teigė, kad jis pats apžiūrėjo trasą ir pats taip nusprendė. Atsakovo vertinimu, V. C. parodymus paneigia šie objektyviai nustatyti faktai: 1) UAB „Vilungės statyba“ papildomus darbus atliko savo lėšomis, Pravieniškių PN-AK už juos nemokėjo; 2) UAB „Vilungės statyba“ nesikreipė į teismą dėl apmokėjimo už papildomai atliktus darbus; 3) UAB „Vilungės statyba“ per sutartyje nustatytus terminus darbų neatliko, todėl Pravieniškių PN-AK Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl delspinigių pagal sutartį priteisimo, civilinė byla (bylos Nr. 2-1757-921/2019) užbaigta taikos sutartimi, kuria UAB „Vilungės statyba“ įsipareigojo sumokėti Pravieniškių PN-AK 800 Eur delspinigių; 4) neįtikėtina ir nelogiška, kad įstaigos direktorius, turėdamas pavaldžius darbuotojus – pavaduotoją (pareiškėją), Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus vadovą ir kt., kurie yra kompetentingi ir tiesiogiai atsakingi už statybos remonto darbų vykdymą pagal sutartį, pats asmeniškai ėjo į statybos objektą, apžiūrinėjo darbų apimtis ir jas vertino. Be to, atsakovo teigimu, V. C. buvo neatviras ir nesąžiningas, nuslėpdamas nuo teismo itin reikšmingus faktus, susijusius su tuo, kad vidaus audito metu jam buvo atskleista informacija apie audito tyrimo apimtį, nustatytus pažeidimus ir numanomas pasekmes, o pareiškėjas 2017 m. lapkričio 7 d. raštą Kalėjimų departamentui išsiuntė tą pačią dieną, kai V. C. buvo nušalintas nuo Pravieniškių PN-AK direktoriaus pareigų, tokiu būdu pasinaudodamas tinkamos kontrolės nebuvimu. V. C. prašymą atleisti iš pareigų galbūt priėmė ne savanoriškai, o siekdamas išvengti realios teisinės atsakomybės grėsmės. Teismas, vertindamas pareiškėjo ir liudytojo V. C. paaiškinimus, į šias aplinkybes neatsižvelgė.
19. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo vadovas V. C. nebuvo apklaustas, nes: 1) pareiškėjas 2018 m. vasario 27 d. paaiškinime tarnybinio patikrinimo komisijai neužsiminė apie tai, kad klausimą dėl kreipimosi į Kalėjimų departamentą derino su V. C. ir gavo jo sutikimą, todėl komisija neturėjo pagrindo apklausti V. C. ar gauti jo rašytinius paaiškinimus; 2) pareiškėjas nei paaiškinimuose komisijai, nei vėliau patikrinimo metu neteikė prašymo apklausti V. C., nors tokia teisė jam buvo išaiškinta; 3) V. C. pareiškėjo tarnybinio patikrinimo metu jau buvo atleistas iš pareigų, todėl tarnybinio patikrinimo komisija neturėjo įgaliojimų jį šaukti ir apklausti (šiame kontekste teismas neatsižvelgė ir į Vidaus audito ataskaitos konstatuotas aplinkybes); 4) tarnybinį patikrinimą dėl pataisos įstaigos direktoriaus galbūt padaryto nusižengimo gali atlikti tik Kalėjimų departamentas, todėl pataisos įstaigos tarnybinio patikrinimo komisija neturėjo teisės kviesti apklausai ir vertinti V. C. veiksmus. Kita vertus, net ir tai, kad rašto Kalėjimų departamentui siuntimas buvo suderintas su Pravieniškių PN-AK direktoriumi, nešalina pareiškėjo tarnybinės atsakomybės ir neturi jokios reikšmės jo veiksmus kvalifikuojant kaip piktnaudžiavimą tarnyba – atsižvelgiant į pareiškėjo veiksmų neteisėtumą, tyčią, motyvus ir tikslus, tokie pareiškėjo veiksmai, atsakovo vertinimu, kvalifikuotini kaip padaryti bendrai su direktoriumi V. C., tačiau pastarasis tiesiog išvengė patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.
20. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepagrįstai sumenkino Vidaus audito ataskaitos įrodomąją reikšmę, kuri visiškai paneigia pareiškėjo ir V. C. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, bei nenurodė reikšmingų priežasčių, dėl kurių šia ataskaita nesivadovauja, nors būtent šia ataskaita iš esmės buvo pagrįstos tarnybinio patikrinimo komisijos išvados. Be to,
iki šiol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas tarnyba), 300 straipsnio 1 dalį (dokumento klastojimas) ir 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas), pradėtas dėl Vidaus audito išvadoje nustatytų pažeidimų (tyrimo Nr. 03-7-00010-17). Remiantis išimtinai Vidaus audito ataskaita buvo skirtos tarnybinės nuobaudos ir kitiems Pravieniškių PN-AK tarnautojams, dažnai už tarnybinius nusižengimus, padarytus bendrai su pareiškėju ar jam kontroliuojant, tačiau teismas to nevertino.
21. Atsakovas nesutinka su teismo pozicija, kad dėl tarnybinio patikrinimo išvadų trūkumų ginčijami įsakymai negali būti vertinami kaip teisėti ir pagrįsti. Atsakovo vertinimu, Išvada neturi jokios išskirtinės, ypatingos procesinės reikšmės. Teismas nepagrįstai sureikšmino Išvados trūkumus, juos interpretavo išimtinai pareiškėjo naudai, ignoruodamas kitus įrodymus. Tokie įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai sukliudė teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Be to, skundžiamas teismo sprendimas yra neteisingas konstitucinės teisingumo sampratos prasme, kadangi nubausti liko tik žemiausio rango tarnautojai.
22. Atsakovo nuomone, byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, kad pareiškėjas savo tyčiniais veiksmais, nepaisydamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus rašte nurodyto nesutikimo ir savavališkai kreipdamasis į Kalėjimų departamentą su prašymu leisti atlikti papildomus darbus, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnyba ir tuo padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Kreipdamasis į Kalėjimų departamentą, pareiškėjas turėjo vienintelį tikslą – sudaryti sąlygas rangovui UAB „Vilungės statyba“ gauti turtinę naudą, t. y. nepagrįstą apmokėjimą už
2 380 Eur (su PVM) vertės darbus, kuriuos rangovas privalėjo atlikti savo sąskaita. Atsakovo teigimu, pareiškėjo veiksmuose yra visi privalomi šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo (šiuo atveju – piktnaudžiavimo) padarymo faktas ir pareiškėjo asmeninė kaltė. Pareiškėjo neteisėti veiksmai nepadarė Pravieniškių PN-AK turtinės žalos tik dėl to, kad
jo piktnaudžiavimo tarnyba veiksmai buvo nutraukti įsikišus vidaus audito komisijai, t. y. dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios.
23. Atsakovas taip pat nepritaria teismo sprendimui grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, mano, kad teismas neatsižvelgė į tokiam sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurias atsakovas jau buvo išdėstęs atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą, be kita ko, jog Pareigybės aprašymas šiuo metu yra pakeistas, jau yra paskelbtas konkurso šiai pareigybei užimti laimėtojas. Atsakovas paaiškina, kad bylos nagrinėjimo metu įvyko ir daugiau objektyvių pasikeitimų. Pirma, buvo iš esmės pakeista Pravieniškių PN-AK organizacinė struktūra, direktoriaus pavaduotojo, kurio pareigas anksčiau ėjo pareiškėjas, funkcijos šiuo metu yra reikšmingai išplėstos (jam priskirta daugiau padalinių, kurių veiklą turi koordinuoti ir kontroliuoti, jis nebėra atsakingas už Sveikatos priežiūros tarnybos ir Psichologinės tarnybos veiklą), taigi, pareiškėjo užimta pareigybė faktiškai buvo panaikinta, liko tik formalus jos pavadinimas ir tam tikras panašumas. Antra, šiuo metu Pravieniškių PN-AK direktoriaus pareigas eina D. S., kuris, pareiškėjo teigimu, jį „spaudė“ išeiti iš darbo savo noru, todėl manytina, kad tarp pareiškėjo ir dabartinio įstaigos vadovo egzistuoja priešprieša, nesantaika, o nesutarimai tarp įstaigos direktoriaus ir jo pavaduotojo ne tik apsunkintų paties pareiškėjo darbo sąlygas, bet ir visos įstaigos veiklos organizavimą, sukeltų negatyvias pasekmes. Be to, atsakovas teigia, jog teismo sprendimas pareiškėją grąžinti į anksčiau eitas pareigas jam yra siurprizinis. Atsakovas pripažįsta, jog jis pareiškėjo reikalavimą grąžinti jį
į pareigas motyvuotai ginčijo atsiliepime į skundą, bet teigia, kad teismas, laikydamas, jog būtina panaikinti ginčijamus įsakymus, privalėjo jam suteikti galimybę atskirai išsakyti savo nuomonę dėl pareiškėjo grąžinimo į darbą, t. y. turėjo sudaryti galimybę svarstyti, ar reikšti prašymą negrąžinti pareiškėjo į darbą, pripažinus jo atleidimą neteisėtu (Darbo kodekso 218 str. 4 d. pagrindais ir tvarka), bet tokios galimybės nesudarė.
24. Atsakovas 2019 m. birželio 28 d. teismui pateikė papildomus dokumentus, susijusius su struktūriniais pakeitimais Pravieniškių PN-AK, paaiškino, kad į direktoriaus pavaduotojo (kontroliuojančio ir koordinuojančio Veiklos organizavimo ir Turto valdymo skyrių veiklą) pareigas 2019 m. birželio 7 d. buvo paskirtas V. S., kuris 2018 m. spalio 18 d. laimėjo konkursą šioms pareigoms užimti. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-380 nuo 2019 m. liepos 1 d. panaikinama direktoriaus pavaduotojo (atsakingo už Turto valdymo ir Veiklos organizavimo skyrių veiklą) pareigybė. Pravieniškių PN-AK direktorius, vykdydamas Kalėjimų departamento įsakymus, 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-386, įsigaliosiančiu 2019 m. spalio 1 d., patvirtino įstaigos struktūrą ir struktūros schemą, kurioje nėra numatyta direktoriaus pavaduotojo, atsakingo už Turto valdymo ir Veiklos organizavimo skyrių veiklą, pareigybė. Dėl šių priežasčių skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjo grąžinimo į jo anksčiau eitas pareigas realiai negali būti įvykdyta dėl objektyvių organizacinių priežasčių.
25. Pareiškėjas R. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
26. Pareiškėjas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis. Mano, kad kaip tik teismas ėmėsi visų priemonių, kad būtų pašalintos tarnybinio patikrinimo metu padarytos tyrimo spragos, be kita ko, apklausė V. C., o atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių liudytojo paaiškinimus. Pareiškėjas pastebi, jog V. C. teigė tarnybinio patikrinimo metu pats kreipęsis į komisijos narius ir siūlęsis viską paaiškinti, tačiau į tai nebuvo reaguota. Pareiškėjo nuomone, atsakovas apeliaciniame skunde ginčo aplinkybes interpretuoja savo naudai. Atsakovas apeliaciniame skunde dažniau remiasi Vidaus audito ataskaita nei Išvada, nors būtent Išvadoje turi būti pateikiamas pažeidimo teisinis vertinimas. Be to, atsakovas jokiais faktiniais duomenis neparemia savo teiginių, kad, be kita ko, pareiškėjas apie V. C. nušalinimą nuo pareigų sužinojo tą pačią dieną – 2017 m. lapkričio 7 d. Pareiškėjas teigia pastarąją aplinkybę sužinojęs tik lapkričio 8 d. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas nutylėjo, kad visi tarnautojai, kuriems buvo skirtos tarnybinės nuobaudos, kreipėsi į administracinį teismą, bet visos administracinės bylos buvo nutrauktos, nes atsakovas pats panaikino paskirtąsias nuobaudas (sudarytos taikos sutartys), o ikiteisminis tyrimas Nr. 03-7-00010-17 buvo nutrauktas 2019 m. birželio 4 d. prokuroro nutarimu, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas, prieštaraudamas jo grąžinimui į eitas pareigas, remiasi argumentais, kurie anksčiau teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nurodyti. Anksčiau atsakovo nurodyti argumentai teismo jau buvo ištirti. Pažymi, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl Pareigybės aprašymo pakeitimas pagal pareiškėjo kompetenciją ir turimą patirtį neleidžia jam užimti direktoriaus pavaduotojo pareigų. Be to, nuo konkurso direktoriaus pavaduotojo vietai užimti paskelbimo jau praėjo daugiau nei 7 mėnesiai, tačiau ši pareigybė dar neužimta, atsakovas nenurodė to priežasčių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. kovo
19 d. įsakymų Nr. P-120 ir Nr. P-124 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo grąžinti pareiškėją į eitas Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo pareigas ir priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. kovo 19 d.
28. Įsakymu Nr. P-120 (I t., b. l. 8) atsakovas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 4, 5 dalimis, 6 dalies 4 punktu ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, 14.1 papunkčiu bei atsižvelgdamas į Išvadą, pripažino, kad pareiškėjas savo tyčiniais veiksmais, nepaisydamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus rašte nurodyto nesutikimo ir savavališkai kreipdamasis į Kalėjimų departamentą su prašymu leisti atlikti papildomus darbus, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnyba, kaip tai nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 punkte, t. y. pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nurodytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 punkte, be to, veikdamas tyčia, netinkamai vykdė savo tarnybines funkcijas: pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies
1, 4 punktų nuostatas, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, Pareigybės aprašymo 8.8, 8.12, 8.14 ir 8.21 papunkčių nuostatas, Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos sudarymo ir viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 2 punkto ir 10.2 papunkčio reikalavimus, ir skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.
29. Įsakymu Nr. P-124 (I t., b. l. 9) atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 15 punktu ir atsižvelgdamas į Įsakymą Nr. P-120, be kita ko, atleido pareiškėją iš pareigų nuo 2018 m. kovo 20 d.
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad Išvada kiekvieno iš pareiškėjui inkriminuotų teisės pažeidimų atžvilgiu turi esminių trūkumų, todėl tokios Išvados pagrindu priimti Įsakymai Nr. P-120 ir Nr. P-124 yra naikintini, atitinkamai pareiškėjas grąžintinas į eitas Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo pareigas ir jam iš atsakovo priteistinas 26 133,36 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.
31. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų, tačiau argumentus pateikia tik dėl teismo sprendimo dalies, kurioje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė pareiškėjo padaryto šiurkštaus pažeidimo – piktnaudžiavimo tarnyba, kas ir sudarė pagrindą pareiškėjui skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje pirmosios instancijos teismas grąžino pareiškėją į eitas pareigas valstybės tarnyboje.
32. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo
146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliacinio skundo argumentų kontekste papildomai pabrėžtina, kad teismas neskiria tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams, o tik patikrina jų paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, bei gali pakeisti paskirtą tarnybinę nuobaudą švelnesne.
33. Dėl atsakovo pozicijos, kad Išvada neturi jokios išskirtinės, ypatingos procesinės reikšmės, paminėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018). Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, kurioje būtina tarnybinį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-689-552/2018). Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino Vidaus audito ataskaitos reikšmę, o Išvada yra lygiavertė kitiems įrodymams, yra atmetami.
34. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Aptariamo įstatymo 2 straipsnio
12 dalyje apibrėžta, kad tarnybinis nusižengimas yra valstybės tarnautojų pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).
35. Kilusiam ginčui yra aktualus ir specialius teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas – Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1447 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.; toliau – ir Statutas), kuris nustato Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą, kontrolę, pataisos pareigūnų teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas. Šio Statuto 29 straipsnio 2 dalyje išvardytos pataisos pareigūnams už tarnybinius nusižengimus skirtinos tarnybinės nuobaudos: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, tarnybinio rango pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į žemesnes pataisos pareigūno pareigas arba atleidimas iš valstybės tarnybos. Pagal Statuto 30 straipsnio 2 dalį tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama už: 1) šiurkštų tarnybinį nusižengimą, apibrėžtą Valstybės tarnybos įstatyme; 2) tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai šiam pataisos pareigūnui nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Tapatus draudimas skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš valstybės tarnybos, nesant teisės normose numatytų sąlygų, yra įtvirtintas ir Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio
4 dalyje. Tačiau dėl pastarosios teisės normos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog ši teisės norma neįpareigoja visais atvejais atleisti iš valstybės tarnybos, kai tarnautojas padaro šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o tik suteikia tokią galimybę (žr., pvz., 2004 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-334/2004, 2018 m. spalio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4643-556/2018). Nustačius, jog pareiškėjas savo veiksmais padarė pažeidimą, kuris kvalifikuotinas kaip šiurkštus, būtina įvertinti Valstybės tarnybos įstatymo
29 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, pagal kuriuos tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į, be kita ko, kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-141/2011, 2013 m. sausio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-322/2013, 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4653-858/2017), taip pat paisyti tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo tikslų ir principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012).
36. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas padarė šiurkštų pažeidimą, nurodytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 punkte – piktnaudžiavo tarnyba. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 13 punktą, piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.
37. Atsakovas Išvadoje piktnaudžiavimu įvardijo tai, kad pareiškėjas savo tyčiniais veiksmais, nepaisydamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus (V. C.) rašte nurodyto nesutikimo ir kreipdamasis į Kalėjimų departamentą su prašymu leisti atlikti papildomus darbus, viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Tokia pozicija Išvadoje grindžiama dokumentais, kurie pateikti ir teismui, iš kurių matyti, jog UAB „Vilungės statyba“ 2017 m. spalio 20 d. raštu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, paaiškindama, jog atsirado darbų, kurių nebuvo galimybės įvertinti teikiant konkursinį pasiūlymą, ir prašydama skirti papildomą apmokėjimą (I t., b. l. 123); Pravieniškių PN-AK direktorius (V. C.) 2017 m. spalio 27 d. raštu Nr. S-2455, įvertinęs Vandentiekio trasos 3-io sektoriaus įrengimo darbų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas (konkrečiau, 2.4 papunktį), nesutiko papildomai mokėti už nenumatytus darbus (I t., b. l. 122); Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojas (pareiškėjas) 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. S-253 kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas leisti atlikti papildomus darbus 3-ojo sektoriaus lauko vandentiekio paprastajam remontui atlikti, kurių vertė – 2 380 Eur (su PVM), neskiriant papildomų lėšų iš Kalėjimų departamento biudžeto (I t., b. l. 121); Kalėjimų departamentas, 2017 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 1S-4332 atsakydamas į Pravieniškių PN-AK raštus, tarp jų – 2017 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. S-253, nurodė, be kita ko, neprieštaraujantis, kad įstaiga atliktų papildomų darbų viešojo pirkimo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka ir neviršijant įstaigai skirtų asignavimų (I t., b. l. 120). Nors atsakovo atstovas 2019 m. kovo 25 d. teismo posėdyje tvirtino, jog Pravieniškių PN-AK direktorius du kartus kategoriškai atsisakė skirti papildomą apmokėjimą UAB „Vilungės statyba“, nei byloje, nei Išvadoje nėra duomenų apie tokį antrąjį atsisakymą (pastebėtina, kad UAB „Vilungės statyba“ 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu (I t., b. l. 126) prašė ne papildomo apmokėjimo, o pratęsti sutarties vykdymo terminą).
38. Pareiškėjas 2018 m. vasario 27 d. paaiškinime (III t., b. l. 86) dėl šio jam inkriminuojamo pažeidimo teigė, kad situacija dėl UAB „Vilungės statyba“ atsiradusių nenumatytų darbų ir papildomo apmokėjimo buvo žodžiu aptarta su atsakingais Kalėjimų departamento darbuotojais, po to į Kalėjimų departamentą kreiptasi raštu; pabrėžė, jog jis nepriėmė sprendimų dėl papildomų pirkimų ar apmokėjimų, o, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio
5 dalimi, kreipėsi į aukščiau esančią organizaciją, prašydamas leisti atlikti papildomus darbus, tai negali būti traktuojama kaip nusižengimas, be to, pirkimo sutarties keitimai nebuvo padaryti. Skunde pareiškėjas papildomai paaiškino, kad, praėjus gal dviem savaitėms po pirmojo kreipimosi, UAB „Vilungės statyba“ ėmė rengti dar vieną raštą dėl papildomų darbų finansavimo; apie tai sužinojus Pravieniškių PN-AK direktoriui, pareiškėjas susisiekė su Kalėjimų departamento darbuotojais, kurie paaiškino, jog reikia parašyti raštą Kalėjimų departamentui ir tam bus pritarta, visa tai vyko žinant Pravieniškių PN-AK direktoriui; pareiškėjas raštu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl papildomų darbų apmokėjimo ir buvo gautas sutikimas darbus finansuoti. Šiuo aspektu analogiškus paaiškinimus pareiškėjas išdėstė ir patikslintame skunde. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo poziciją, jog papildomų darbų apmokėjimo UAB „Vilungės statyba“ klausimas buvo derinamas su Kalėjimų departamentu (įvardijo konkrečius Kalėjimų departamento tarnautojus, su kuriais bendravo), jis veiksmus atliko Pravieniškių PN-AK direktoriaus nurodymu.
39. Liudytojas V. C. paaiškino, kad rangovo UAB „Vilungės statyba“ prašymas dėl papildomo apmokėjimo iš pradžių atmestas („buvo formaliai pažiūrėta“, „atrašyta“, dėl didelio įstaigos vadovo darbo krūvio), o situacija vietoje aiškintasi vėliau, kartu su Kalėjimų departamentu, kuris ir buvo Norvegijos finansuojamo projekto vykdytojas, po to kai rangovas nurodė stabdysiantis darbus (kilo grėsmė, kad visas projektas nebus įgyvendintas laiku ir teks grąžinti projektui skirtas lėšas); pareiškėjas į Kalėjimų departamentą kreipėsi vykdydamas V. C. nurodymą, turėdamas įgaliojimus, ginčo raštas Kalėjimų departamentui buvo rengiamas liudytojo iniciatyva. V. C. neprisiminė, kodėl ginčo raštą pasirašė ne jis, o pareiškėjas.
40. Šiame kontekste akcentuotina, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo
56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).
41. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo išvada, kad pareiškėjas tyčiniais veiksmais, nepaisydamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus rašte nurodyto nesutikimo ir kreipdamasis į Kalėjimų departamentą su prašymu leisti atlikti papildomus darbus, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnyba, prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams, kadangi tokį tvirtinimą paneigė liudytojo V. C. parodymai, kuris, kaip pastebėta, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklaustas. Teisėjų kolegija, ištyrusi Išvados turinį, byloje esančius kitus dokumentus bei proceso šalių paaiškinimus, atsižvelgdama į tai, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl griežčiausios tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjui, kuri taikoma tik šios vienos aplinkybės pagrindu, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju atsakovo teigiama aplinkybė, jog pareiškėjas 2017 m. lapkričio 7 d. raštu į Kalėjimų departamentą dėl papildomo apmokėjimo UAB „Vilungės statyba“ kreipėsi viršydamas savo įgaliojimus, nėra įrodyta pakankamais ir objektyviais įrodymais. Pareiškėjas nuo pat pradžių laikėsi nuoseklios pozicijos, kad papildomo apmokėjimo UAB „Vilungės statyba“ klausimas buvo derinamas su Kalėjimų departamentu, ir nors tik skunde buvo nurodyta, jog į Kalėjimų departamentą raštu buvo kreiptasi esant Pravieniškių PN-AK direktoriaus pritarimui, pats tuometinis Pravieniškių PN-AK direktorius patvirtino, kad pareiškėjas į Kalėjimų departamentą kreipėsi jo nurodymu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išreikštomis atsakovo abejonėmis dėl pareiškėjo paaiškinimų patikimumo (pareiškėjas akivaizdžiai yra suinteresuotas bylos baigtimi), tačiau atsakovo teiginiai, jog pareiškėjo paaiškinimai šioje dalyje yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nelaikytini visiškai pagrįstais, pavyzdžiui, atsakovas nenurodė, kodėl aplinkybė, kad pareiškėjas prašymą apklausti V. C. suformulavo ne pirminiame skunde, o vėliau, yra reikšminga vertinant pareiškėjo teiginių apie V. C. nurodymus teisingumą; pareiškėjo atsakymas į atsakovo klausimą, kad būtent jis pasirašė 2017 m. lapkričio 7 d. raštą Kalėjimų departamentui, nes V. C. tądien buvo išvykęs, nelaikytinas neaiškiu; nekonkretizuota, kurie būtent ir kodėl pareiškėjo teiginiai yra nelogiški. Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamos abejonės dėl liudytojo V. C. parodymų patikimumo, pavyzdžiui, susiję su tuo, kad UAB „Vilungės statyba“ papildomus darbus atliko savo lėšomis ir dėl to nekėlė ginčo, iš pačios bendrovės buvo priteisti delspinigiai už sutartyje nustatytų terminų nesilaikymą, nes šios aplinkybės nepatvirtina / nepaneigia pareiškėjo kreipimosi į Kalėjimų departamentą Pravieniškių PN-AK direktoriaus nurodymu fakto; kad tai, jog įstaigos vadovas (V. C.), turėdamas jam pavaldžius kompetentingus darbuotojus, kurie buvo tiesiogiai atsakingi už statybos remonto darbų vykdymą pagal sutartį, pats ėjo į statybos objektą, apžiūrinėjo darbų apimtis ir jas vertino, yra neįtikėtina ir nelogiška, nes atsakovas nepaaiškino, kodėl Pravieniškių PN-AK direktorius negalėjo šių veiksmų atlikti, tai grindė savo subjektyvia nuomone; kad V. C. buvo nušalintas nuo pareigų tą pačią dieną, kurią buvo išsiųstas ginčo raštas Kalėjimų departamentui, t. y. 2017 m. lapkričio 7 d., nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo raštas buvo parengtas ir išsiųstas iki priimant sprendimą dėl V. C. nušalinimo, jį išsiunčiant Pravieniškių PN-AK ir pareiškėjui su juo susipažįstant (tai, ką ir kada pareiškėjas žinojo apie 2017 m. lapkričio 6 d. spaudos konferenciją ir 2017 m. lapkričio 7 d. V. C. nušalinimą nuo pareigų, grindžiama tik atsakovo teoriniais pasvarstymais); kad V. C. prašymas atleisti jį iš užimamų pareigų negali būti vertinamas kaip savanoriškas valinis apsisprendimas, nes šios aplinkybės yra grindžiamos tik atsakovo asmeniniais samprotavimais, jog V. C. galbūt siekė išvengti atsakomybės už vidaus audito metu nustatytus pažeidimus (byloje nėra duomenų, kad V. C. atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas (asmuo gali būti pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą ir jam skiriama tarnybinė nuobaudas net ir netekus valstybės tarnautojo statuso; Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 2 d. 2 p., Statuto 30 str. 7 d. 2 p.) ar ikiteisminis tyrimas, taip pat apie V. C. nušalinimo nuo tarnybos priežastis ar kad tokio nušalinimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas teismine tvarka), to nesusiejant su priežastimis, dėl kurių liudytojas gali būti suinteresuotas pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimu. Atkreiptinas dėmesys ir į atsakovo teiginį, jog, svarbiausia, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad net ir suderinus rašto Kalėjimų departamentui siuntimą su Pravieniškių PN-AK direktoriumi, ši aplinkybė nešalina pareiškėjo tarnybinės atsakomybės ir neturi jokios reikšmės jo veiksmus kvalifikuojant kaip piktnaudžiavimą tarnybą, nes, esant tokiai aplinkybei, bet atsižvelgiant į pareiškėjo veiksmų neteisėtumą, tyčią, motyvus ir tikslus, tokie veiksmai kvalifikuotini kaip padaryti bendrai su V. C., – teisėjų kolegija šį teiginį laiko prieštaringu, nes Išvadoje piktnaudžiavimu tarnyba pripažinti pareiškėjo veiksmai, kad jis be Pravieniškių PN-AK direktoriaus (V. C.) pritarimo raštu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl papildomo apmokėjimo UAB „Vilungės statyba“, o apeliaciniame skunde iš esmės tvirtinama, jog tai, ar 2017 m. lapkričio 7 d. rašto siuntimas Kalėjimų departamentui buvo suderintas su Pravieniškių PN-AK direktoriumi, nėra reikšminga, nes (neįvardyti) pareiškėjo veiksmai vis tiek yra laikytini piktnaudžiavimu tarnyba ir jie buvo atlikti bendrai su V. C.. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą atmesti apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas (konkrečiai – įrodymų vertinimo taisykles).
42. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nereiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo pateiktu teisės normų, kurias neva pažeidė pareiškėjas, vykdant 3-ojo sektoriaus lauko vandentiekio trasos paprastojo remonto darbų viešąjį pirkimą ir atliekant pačius darbus, vertinimu (žr. nutarties 10 p.), todėl teisėjų kolegija, siekdama neperžengti apeliacinio skundo ribų, dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų (su kuriomis iš esmės sutinka) plačiau nepasisako. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat pateikia argumentus, susijusius su tuo, kad sprendimas organizuoti viešąjį pirkimą UAB „Vilungės statyba“ nurodytiems darbams, už kuriuos buvo reikalaujama papildomo apmokėjimo, įsigyti buvo nepagrįstas, bet teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjui inkriminuojamas šiurkštus pažeidimas nėra susijęs su šiais veiksmais, todėl šios aplinkybės neturi lemiamos reikšmės sprendžiant kilusį ginčą. Kita vertus, net tuo teoriniu atveju, jei teisėjų kolegija vertintų pastaruosius pareiškėjo veiksmus (t. y. veiksmus, (ne)atliktus tiriant poreikį pirkti papildomus darbus) ir sutiktų su atsakovo pozicija, jog tokie veiksmai laikytini pažeidimu, už tokį pažeidimą negalėtų būti skiriama griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, kadangi Išvadoje toks pažeidimas nėra nurodytas kaip atitinkantis sąlygas tokiai tarnybinei nuobaudai skirti, o pareiškėjas būtų laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, nes skirtos bet kurios švelnesnės tarnybinės nuobaudos galiojimo terminas, t. y. vienerių metų terminas, įtvirtintas Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje, skaičiuojant nuo procesiniu teismo sprendimu pakeisto darbdavio teises ir pareigas įgyvendinančio asmens sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą priėmimo datos – Įsakymo Nr. P-120 priėmimo 2018 m. kovo 19 d., nagrinėjamos administracinės bylos užbaigimo momentu jau būtų suėjęs. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Kalėjimų departamentą 2017 m. lapkričio 7 d. raštu, turėjo vienintelį tikslą – sudaryti sąlygas rangovui UAB „Vilungės statyba“ neteisėtai gauti turtinės naudos, t. y. siekė sudaryti sąlygas rangovui gauti nepagrįstą apmokėjimą už 2 380 Eur (su PVM) vertės darbus, kuriuos rangovas privalėjo atlikti savo sąskaita (turėjo savanaudiškų tikslų), tačiau Išvadoje šios aplinkybės nebuvo nurodytos, t. y. tuo nebuvo grindžiamas tarnybinės nuobaudos skyrimas pareiškėjui Įsakymu Nr. P-120, be to, Išvadoje pareiškėjo piktnaudžiavimas tarnyba yra siejamas su suteiktų įgaliojimų viršijimu, o ne su savanaudiškais tikslais, todėl šie apeliacinio skundo teiginiai plačiau nevertinami ir atmetami. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, kiek tai susiję su šiurkštaus tarnybinio nusižengimo – piktnaudžiavimo tarnyba aiškinimu, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir atmestini, o iš apeliacinio skundo turinio visumos matyti, kad atsakovas nesutinka tik su jam nepalankiu įrodymų, susijusių su pareiškėjo galbūt padarytu šiurkščiu tarnybiniu pažeidimu, vertinimu.
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir skundžiamo teismo sprendimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė Išvados turinį ir byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat proceso šalių pasisakymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas (apeliacinio skundo apibrėžtose ribose), nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėjo teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra sąlygos pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos,
t. y. šiurkštaus tarnybinio nusižengimo. Šiame kontekste akcentuotina, kad, kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba nėra tenkinamos įstatymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012, 2018 m. spalio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4643-556/2018). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad visi Išvadoje nurodyti tarnybiniai pažeidimai pareiškėjui buvo inkriminuoti nepagrįstai, atsakovas apeliaciniame skunde ginčą kėlė tik dėl pareiškėjo galbūt padaryto šiurkštaus tarnybinio pažeidimo – piktnaudžiavimo tarnyba, tačiau jam nepavyko paneigti pirmosios instancijos teismo išvados, jog jis šio pažeidimo neįrodė. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino Išvados dalies, kurioje išdėstyti argumentai dėl pareiškėjui skiriamos tarnybinės nuobaudos proporcingumo, t. y. jo charakteristikos, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei nesprendė klausimo dėl galimybės pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos pakeisti kita (švelnesne). Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad Išvada turi esminių trūkumų, dėl kurių ji yra naikintina (juolab kad ir atsakovo atstovas teismo posėdyje ne kartą pripažino, jog Išvada turi trūkumų, o joje nurodyti faktai, jeigu atvirai tariant, buvo tiesiog „nurašyti“ nuo Vidaus audito ataskaitos), atitinkamai naikintini ir jos pagrindu priimti
Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. kovo 19 d. įsakymai Nr. P-120 ir Nr. P-124.
44. Dėl pareiškėjo grąžinimo į eitas pareigas teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismo sprendimas šioje dalyje atsakovui buvo siurprizinis. Pastebėtina, kad pareiškėjas reikalavimą grąžinti jį į eitas pareigas – Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo pareigas – suformulavo 2018 m. lapkričio 20 d. patikslintame skunde
(II t., b. l. 151–160), atsakovas atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (III t., b. l. 2–16) išreiškė nesutikimą su tokiu reikalavimu, tvirtindamas, kad Pareigybės aprašymas (jame nurodyta paskirtis, veiklos sritys bei funkcijos) yra pakeistos, todėl nėra galimybių grąžinti pareiškėją į tarnybą, be to, jau įvyko konkursas šiai pareigybei užimti, šiuo metu tikrinama, ar konkurso laimėtojas gali susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija. Taigi, atsakovas žinojo apie pareiškėjo reikalavimą jį grąžinti į eitas pareigas ir dėl šio reikalavimo išreiškė nuomonę raštu, suprato (negalėjo nesuprasti), kad teismas vertins tokio reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą, laisva valia ir sąmoningai nusprendė dėl šio reikalavimo plačiau nepasisakyti teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ir vėliau tenkindamas pastarąjį pareiškėjo reikalavimą, kokiu nors būdu pažeidė atsakovo procesines teises.
45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai teismas nustato, jog valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos yra neteisėtas, tai kiekvienu atveju privalo išspręsti neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimą, atsižvelgiant į tai, kuris iš Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse (numeracija ankstesnėje redakcijoje –
300 straipsnio 3 ir 4 dalys) numatytų valstybės tarnautojo teisių gynimo būdų konkrečiu atveju taikomas, privalo priteisti jam įstatymo nurodytas išmokas, nepaisant to, yra pareikštas toks prašymas ar ne (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3147/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017). Teismai, parinkdami vieną iš šių alternatyvių valstybės tarnautojo teisių gynimo būdų, turi savo pasirinkimą argumentuotai pagrįsti ir siekti, kad priimtu sprendimu būtų užtikrinta darbuotojų (tarnautojų) teisių apsauga ir įvykdytas socialinis teisingumas, šie teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų (tarnautojų) interesams ginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-329/2013, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-4600-520/2016).
46. Pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą; taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Pažymėtina, jog nustačius bent vieną iš Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų alternatyvių sąlygų, t. y. kad 1) darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių; kad 2) grąžinus į darbą, darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; arba kad 3) darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, teismas negali taikyti pagrindinio darbuotojo pažeistų teisių atkūrimo būdo – grąžinimo į ankstesnes pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3946-968/2019).
47. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą prašė atmesti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl, be kita ko, grąžinimo į tarnybą, bei nurodė tokio prašymo motyvus. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo reikalavimą grąžinti jį į eitas pareigas, vadovaudamasis Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalimis bei atmetęs atsakovo argumentus apie galimybių grąžinti pareiškėją į eitas pareigas nebuvimą (atsakovas nemotyvavo, kodėl pareiškėjas negalėtų dirbti pagal pakeistą Pareigybės aprašymą, o paskelbti konkursai ir jų laimėtojai (apie kuriuos atsakovas duomenų nepateikė) negali būti priežastimi, dėl kurios pareiškėjas negalėtų būti grąžintas į eitas pareigas). Tačiau šiuo atveju aplinkybė, kad atsakovas (darbdavys) teismo prašė negrąžinti pareiškėjo į eitas pareigas, yra pakankamas pagrindas teismui priimti sprendimą negrąžinti pareiškėjo į pareigas ir taikyti Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą alternatyvų pareiškėjo teisių gynimo būdą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu. Kartu pastebėtina, kad atsakovas apeliacinės instancijos teismui 2019 m. birželio 28 d. pateikė papildomą informaciją ir dokumentus, iš kurių matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu Pravieniškių PN-AK struktūra ne kartą keitėsi ir nuo 2019 m. liepos 1 d. direktoriaus pavaduotojo pareigybė (t. y. ta iš 4 direktoriaus pavaduotojo pareigybių, kurią užėmė pareiškėjas) buvo panaikinta, vietoj jos įsteigiant direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigybę, kuriai numatytas žemesnis pareiginės algos koeficientas, iš dalies kitokios funkcijos (lyginant su Pareigybės aprašyme (redakcija, patvirtinta Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-592, I t., b. l. 127–129) nurodytomis direktoriaus pavaduotojo funkcijomis, kai kurios funkcijos pašalintos, taip pat priskirtos visiškai naujos funkcijos, pvz., kurti įstaigos įvaizdį, koordinuoti įstaigos interneto svetainės turinio priežiūrą, bendravimą su žurnalistais ir kt.), todėl yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo eita pareigybė šiuo metu yra realiai panaikinta. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, sudarančius prielaidas manyti, jog, grąžinus pareiškėją į eitas ar panašias pareigas, ypač pareigas, kuriose jis būtų tiesiogiai pavaldus Pravieniškių PN-AK direktoriui, tarp jo ir dabartinio įstaigos direktoriaus D. S. gali susiklostyti konfliktiški santykiai, kas apsunkintų pareiškėjo darbo sąlygas. Pastarosios aplinkybės sudaro papildomą pagrindą manyti, jog pareiškėjas šiuo atveju negali būti grąžintas į tarnybą.
48. Skaičiuodama pareiškėjui priteistinos kompensacijos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės tarnautojo vidutinis darbo užmokestis yra apskaičiuojamas laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5 punkto nuostatų. Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (minėto Aprašo 5.1 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktus duomenis apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (2018 m. gruodžio 18 d. pažyma, III t., b. l. 49; 2019 m. liepos 10 d. pažyma), atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2018 m. kovo 19 d. buvo nušalintas nuo pareigų, nemokant darbo užmokesčio, apskaičiavo, kad pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis yra 2 147,91 Eur (((911,42 / 9 x 21) + (1 790,85 / 16 x 19) + (2 090,88 / 21 x 22)) / 3). Skaičiuojant nuo 2012 m. lapkričio 26 d., pareiškėjui priteistinos kompensacijos dydis, kuris lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai, – 5 705,20 Eur
(2 147,91 + 2 147,91 + 1 409,38).
49. Atsakovas nereiškė pretenzijų dėl pirmosios instancijos teismo apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio – 26 133,36 Eur, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.
50. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nusprendė pareiškėją grąžinti į eitas pareigas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinusi pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu
Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) įtvirtintus kriterijus bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus (pinigų priėmimo kvitas, V t., b. l. 160), atsižvelgdama į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas iš dalies buvo tenkintas,
taip pat iš dalies tenkina ir pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteistiną sumą sumažindama iki 200 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą pakeisti, t. y. pareiškėjo R. G. skundą dėl reikalavimo grąžinti į tarnybą Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo pareigose atmesti, priteisti pareiškėjui iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 5 705,20 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų penkių eurų ir dvidešimties centų) kompensaciją.
Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui R. G. iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 200 Eur (du šimtus eurų).
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Milda Vainienė
Dalia Višinskienė