Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04195-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija: 48.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m.
gegužės 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus
Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka
nubaustos L. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimo, kuriuo L. Š. pripažinta
kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekso (toliau – ATPK) 174 str., 250 Lt bauda,
n u s t a t ė:
Klaipėdos
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus
vyresnysis patrulis 2012 m. spalio 14 d. L. Š. surašė
administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji,
2012 m. spalio 14 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste,
viešoje vietoje – rinkimų apylinkėje Nr. 63, būdama neblaivi (nustatytas 1,05
prom. girtumas), rėkavo, kabinėjosi prie rinkėjų, varė juos laukan, tuo
pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. tokiais savo veiksmais L. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK
174 str.
Klaipėdos
miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. priėmė nutarimą, kuriuo L. Š. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą,
numatytą ATPK 174 str. ir paskyrė 250 Lt baudą.
L. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimą ir administracinio
teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, jog nepadarė administracinio
teisės pažeidimo, į rinkimų apygardą atėjo tik balsuoti, tačiau tokia teisė jai
nebuvo suteikta. Pasak apeliantės, posėdžių sekretorė neteisingai protokole
užfiksavo parodymus, būtent dėl šios priežasties buvo priimtas nutarimas,
kuriuo ji pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Administracinėn
atsakomybėn patraukta L. Š. apeliaciniame skunde nesutinka
su tuo, jog padarė ATPK 174 str. pažeidimą bei
kritikuoja bylos nagrinėjimą, teigdama, jog posėdžių sekretorė protokole
netinkamai užfiksavo parodymus.
ATPK 257 str. nustatyta, kad
administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį
įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos
aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą
galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų
įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų,
logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių
patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas,
grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas
– tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami
reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami
kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Asmuo
traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų
pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo
sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti
pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės patvirtinančių
įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu
surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas
atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
ATPK 174 str. nustatyta, jog
nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose
vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai,
pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir tai užtraukia baudą nuo vieno
šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.
Nagrinėjamu
atveju, apeliacinės instancijos teismas, įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų
ATPK 257 str., pažeidimo nenustatė.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo,
teismas spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia
rašytine medžiaga, apklausė betarpiškai pažeidimą stebėjusius asmenis
liudytojus – T. M., V.
Z., apklausė policijos pareigūnus A. Ž., R. B., bei pačią L. Š. Visų šių asmenų
parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta
apeliantės nurodyta įvykių versija, t. y., kad įvykio dieną ji rinkimų
apylinkėje dėl kurtumo tik kalbėjo garsiai, tačiau prie žmonių nesikabinėjo, nesikeikė
ir viešosios tvarkos nesutrikdė.
Pirmosios
instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas
T. M. patvirtino, jog L. Š. įžūliai elgėsi nebe pirmą kartą, ji viešoje
vietoje reiškė pretenzijas, norėjo, kad jai būtų suteikta teisė balsuoti
Klaipėdoje, nors yra registruota Vilniuje. Siekiant pilnai išaiškinti jai jos
teisę balsuoti Klaipėdoje nurodytą dieną jis skambino į Klaipėdos vyriausiąją
rinkimų komisiją, į Vilnių, ir dar kartą išaiškino L. Š.,
kad ji galinti balsuoti tik Vilniuje, tačiau ji nesutiko su tokiais jo
paaiškinimais, ir toliau garsiai reiškė kitų žmonių akivaizdoje savo
nepasitenkinimą tuo, kad jai neleidžiama balsuoti Klaipėdoje, garsiai reikalavo
rinkimų salėje, jog leistų jai balsuoti Klaipėdoje. Be to, liudytojas
paaiškino, jog L. Š. ir kitus žmones įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, rinkėjus varė lauk
iš rinkimų salės, dėl jos netinkamo elgesio viešumoje iškviesta policija, tai
padaryti prašė ir kiti rinkimų apylinkėje buvę žmonės. Liudytojas T. M. nurodė, jog būtent dėl tokio L. Š. elgesio
buvo sutrikdytas darbas.
Liudytoja
V. Z. patvirtino liudytojo T. M. duotus parodymus, nurodydama, kad ginčo metu ji buvo apylinkės
sekretorė, kuri prižiūrėjo rinkimus. Prie jos priėjo L. Š. ir
reikalavo suteikti jai teisę balsuoti. Jai buvo paaiškinta, kad ji gali
balsuoti tik savo apylinkėje, esančioje Vilniuje, techninių galimybių suteikti
balsavimo teisę Klaipėdoje nebuvo. Tačiau L. Š. nenurimo, kėlė sąmyšį, ją ramino ir kiti žmonės, ji labai
garsiai kalbėjo, trukdė kitiems žmonėms susikaupti. Rinkimuose dalyvavę žmonės
prašė jos nusiraminti, sakė, kad iškvies policiją. Liudytoja nurodė, kad akivaizdžiai
matėsi, jog L. Š. buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio
kvapas.
Liudytojais apklausti policijos pareigūnai taip
pat patvirtino, kad L. Š. savo elgesiu atkreipė kitų
žmonių dėmesį, ji elgėsi iššaukiančiai, šaukė, buvo akivaizdu, jog ji neblaivi.
Pristatant į komisariatą ji taip pat elgėsi arogantiškai.
Apygardos teismas patikrinęs bylos
medžiagą, jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų
parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatė, o pagrįstų įrodymais aplinkybių,
dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus,
apeliantė nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas
pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia
fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Šiuo atveju, apylinkės
teismas, pripažindamas L.
Š. kalta dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo,
rėmėsi duomenimis, kurie atitinka ATPK pateiktą įrodymų sąvoką, vertino jų
visumą ir priėjo pagrįstą išvadą, kad L. Š. savo elgesiu pažeidė ATPK 174
str. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus kodėl mano, kad L. Š. veiksmuose
yra administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 174 str. sudėtis ir šių išvadų,
administracinėn atsakomybėn patrauktos L. Š. skundo argumentai, nepaneigia.
Apeliantė kvestionuodama savo kaltę dėl administracinio teisės
pažeidimo padarymo, skunde teigia, kad teismo posėdžių sekretorė netinkamai
protokole užfiksavo parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad LR BPK 261 str. 6 d. numato (kadangi ATPK
nenumato, reikia vadovautis BPK analogija), kad per tris dienas po teisiamojo
posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo
susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar
neišsamumą. Pateiktas pastabas išnagrinėja teisiamojo posėdžio pirmininkas ir,
jeigu su jomis sutinka, patvirtina jų teisingumą bei prideda prie teisiamojo
posėdžio protokolo. Jeigu teisiamojo posėdžio pirmininkas nesutinka su
pastabomis, jos pateikiamos nagrinėti teismo posėdyje. Kaip matyti iš bylos
medžiagos, L. Š. pastabas
dėl teismo posėdžio protokolo pateikė 2013 m. kovo 28 d., o apylinkės teismo
teisėjas šių pastabų neišnagrinėjo, nurodydamas, kad Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimą bei procesinius veiksmus nagrinėjant bylą, L. Š. turi teisę apskųsti Klaipėdos apygardos teismui.
Tokia teisėjo pozicija nėra teisinga, kadangi kaip minėta anksčiau, pateiktas
pastabas turi išnagrinėti teisiamojo posėdžio pirmininkas. Tačiau vien šis
procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo
sprendimą. Juo labiau, kad kaip matyti iš pateikto L. Š. prašymo
apylinkės teismui, ji tik išreiškė savo nuomonę dėl protokole padarytų
techninių klaidų, nenurodydama protokolo neteisingumo ar neišsamumo, ji tiesiog
deklaratyviai nurodė, jog teismo posėdžių sekretorė padarė technines klaidas,
kurios priimtą nutarimą daro neteisėtu.
Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad
Klaipėdos miesto apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes,
tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir
objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu
ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą
procesinį sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d.
nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas. Apeliacinio skundo
argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą keisti ar
panaikinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212
straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
L. Š. apeliacinį skundą
atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Savinijus
Katauskas