Administracinė byla Nr. A-288-415/2022
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00063-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Panevėžio AVPK) viršininko 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 50-TE-477 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dirba Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju. Pareiškėjas tvirtino, kad jis nepažeidė 2020 m. gruodžio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-64 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. G. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) nurodytų teisės aktų normų ir principų, todėl tarnybinio nusižengimo nepadarė.
3. Pareiškėjas nurodė, kad jis nepažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto tarnybinio pavaldumo principo. Teisės aktai nenumato ir nereglamentuoja, kad neišvykus iš Policijos pajėgų vieneto (toliau – ir PPV) numatyto sektoriaus turėtų informuoti vadovus ir Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojus, Išvadoje teisės aktai, kuriais remiantis, turėtų informuoti vadovus ar OVS budėtoją, nenurodyti, toks vadovų ar pareigūnų prašymas nebuvo išreikštas ir žodžiu. OVS budėtojams nesiklausant ir negirdint radijo ryšiu perduodamų pranešimų, jis nesulaukė leidimo ar sutikimo, kai pranešė apie dalyvavimą teismo posėdyje. Pareiškėjas tvirtino, kad nėra būtina gauti OVS budėtojų leidimą ar sutikimą dalyvauti teismo posėdyje, kartu su juo dirbusi I. K. teismo posėdyje nedalyvavo, ji turėjo radijo ryšį, todėl, esant būtinumui, būtų reagavusi į OVS pranešimus.
4. Pareiškėjas nurodė, kad jis nepažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 „Dėl policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo (toliau – ir PPV veiklos organizavimo aprašas) 17.8 papunkčio reikalavimo, kadangi visą laiką buvo sektoriuje (Panevėžio m. pietinė dalis ir šiaurinė dalis). Jis OVS budėtoją apie dalyvavimą teismo posėdyje informavo tam, kad būtų žinoma, jog esant būtinumui pareiškėjas negalės reaguoti į įvykius. Pareiškėjas neigė pažeidęs Panevėžio AVPK viršininko 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 50-V-258 (Panevėžio AVPK 2019 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 50-V-34 redakcija) patvirtinto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 230 punkto reikalavimą ir teigė, kad Išvadoje nenurodyta, kaip pasireiškė šio punkto pažeidimas. Pareiškėjas tvirtino nepažeidęs Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-66 patvirtintų Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių (toliau – ir Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklės) 20 punkto bei Panevėžio AVPK viršininko 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 50-V-78 patvirtintų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių (toliau – ir Panevėžio AVPK transporto priemonių naudojimo taisyklės) 25 punkto reikalavimų, kadangi buvo priverstas tarnybiniu automobiliu vykti į namus pasiimti dokumentų ir vaizdo įrašų, kuriuos ruošėsi kaip įrodymus pateikti teismui per posėdį. Kaip nepagrįstą pareiškėjas vertino Išvados teiginį, jog ginčo dėl Panevėžio AVPK viršininko įsakymu pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos nagrinėjimas teisme yra asmeninių interesų gynimas ir nėra susijęs su tarnyba arba pareiginių funkcijų vykdymu. Pareiškėjas teigė, jog dėl jo dalyvavimo 2020 m. spalio 30 d. teismo posėdyje jokių neigiamų padarinių nekilo. Nepagrįstai buvo nustatyta jo tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarė kitą tarnybinį nusižengimą, kadangi anksčiau paskirtos tarnybinės nuobaudos nėra įsiteisėjusios, jų pagrįstumas nagrinėjamas teisme.
5. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Išvada surašyta po atlikto išsamaus R. G. tarnybinio patikrinimo, pradėto remiantis Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko R. K. 2020 m. spalio 31 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-11221 „Dėl vyresniojo tyrėjo R. G. elgesio“. Panevėžio AVKP vertino, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyti duomenys patvirtina, jog R. G. pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą, PPV veiklos organizavimo aprašo 17.8 papunktį, Darbo reglamento 230 punktą, Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 20 punktą, Panevėžio AVPK transporto priemonių taisyklių 25 punktą, Panevėžio apskrities VPK viršininko 2019 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50-V-25 patvirtintų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 20 ir 25 punktus.
7. Pasak atsakovo, tarnybinis patikrinimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, jo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad ginčo įvykio metu pareiškėjas elgėsi priešingai nustatytiems teisiniams reikalavimams arba nevykdė teisėtai kylančios pareigos veikti konkrečiu būdu. Panevėžio AVPK rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kad tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus neigiamų pasekmių. Atsakovas pažymėjo, kad R. G., nesuderinus su tiesioginiu vadovu, darbo metu užsiėmus veikla, nesusijusia su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimu, pasitraukus iš PPV be policijos pajėgas valdančio OVS budėtojo leidimo, tarnybinę transporto priemonę naudojus ne tarnybinėms funkcijoms vykdyti, kilusiomis neigiamomis pasekmėmis laikytinas teisės aktų, reglamentuojančių darbo drausmę, darbo tvarką pažeidimas. Išvadoje pagrįstai nustatyta R. G. tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta Statuto 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą atmetė.
9. Įvertinęs Tvarkos aprašo 21 punkto nuostatas, 2020 m. lapkričio 20 d. pranešimo Nr. 50-PRI-50 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Pranešimas) turinį, teismas pareiškėjo teiginį, kad šis dokumentas buvo nesuprantamas, vertino kaip nepagrįstą. Teismas nenustatė, kad Išvada neatitiktų esminių Tvarkos aprašo 24 punkto reikalavimų, todėl pareiškėjo teismo posėdyje nurodytą argumentą, kad Išvada yra nesuprantama, taip pat atmetė kaip nepagrįstą.
10. Dėl Vidaus tvarkos taisyklių 25 punkto pažeidimo teismas nurodė, jog pareiškėjas neginčijo aplinkybių, kad jis specialiuoju automobiliu 2020 m. spalio 30 d. iš Panevėžio miesto ir rajono PK išvyko į savo namus, atvyko prie Panevėžio centrinio pašto, dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I3-4921-283/2020, o po to sugrįžo į Panevėžio miesto ir rajono PK. Įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis apie minėtą administracinę bylą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, ginčijęs jam skirtą individualų administracinį aktą, nors ir priimtą tarnybinių santykių srityje, dalyvaudamas Regionų apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I3-4921-283/2020 posėdyje 2020 m. spalio 30 d., 9.30 val., siekė apginti savo galbūt pažeistas teises bei asmeninius interesus ir veikė asmeniniais tikslais. Teismas konstatavo, kad Išvadoje pagrįstai nustatyta, jog R. G., pagal Darbo grafiką 2020 m. spalio 30 d. turėjęs vykdyti tarnybines funkcijas nuo 8:00 iki 16:00 val., vykdamas tarnybiniu automobiliu namo ir būdamas administraciniame teisme, kuriame buvo nagrinėjamas jo skundas dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, negalėjo vykdyti tarnybinių funkcijų pagal nustatytą darbo grafiką ir PPV veiklos organizavimo apraše nustatytų pareigų; žinodamas, kad 2020 m. spalio 30 d. negalės dirbti pagal nustatytą grafiką, nes kaip pareiškėjas dalyvaus nustatyta tvarka paskirtame teismo posėdyje, t. y. užsiims veikla, nesusijusia su pareigybės funkcijų atlikimu, to nesuderino su tiesioginiu vadovu. Teismas vertino, kad aptartos pareiškėjo veikos teisingai kvalifikuotos kaip Vidaus tvarkos taisyklių 25 punkto pažeidimas.
11. Įvertinęs Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 20, 21 punktų, Vidaus tvarkos taisyklių 20 punkto, Panevėžio AVPK transporto priemonių taisyklių 25 punkto, Darbo reglamento 285 punkto nuostatas, teismas darė išvadą, kad Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas vykdęs R. G. specialiosiomis transporto priemonėmis privalėjo naudotis tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Atsižvelgęs į tai, kad buvo konstatuota, jog R. G., kaip pareiškėjas dalyvaudamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. 13-4921-283/2020, gynė savo galbūt pažeistas teises ir veikė savo asmeniniais interesais, teismas sprendė, kad R. G., žinodamas apie teisės aktais nustatytą reikalavimą tarnybinėmis transporto priemonėmis naudotis tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti, atlikdamas veiksmus, nesusijusius su tarnybinių funkcijų ir jam suformuluotų užduočių vykdymu, ir tuo tikslu pasinaudodamas tarnybai skirtu specialiuoju automobiliu, pažeidė Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 20 punkto, Panevėžio AVPK transporto priemonių taisyklių 25 punkto bei Vidaus tvarkos taisyklių 20 punkto reikalavimus.
12. Vertindamas Darbo reglamento 230 punkto pažeidimą, teismas nustatė, kad pagal Darbo grafiką, R. G. 2020 m. spalio 30 d. nuo 9:00 val. iki 15:00 val. turėjo dirbti sektoriuje (Panevėžio miesto pietinė dalis ir šiaurinė dalis). Išvadoje konstatuota, kad R. G., 2020 m. spalio 30 d. dirbęs PPV „1166“, 2020 m. spalio 30 d., 8:17 val. išvyko specialiuoju automobiliu iš Panevėžio miesto ir rajono PK patalpų, esančių Panevėžyje, Senamiesčio g. 100, ir nuvyko į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini); R. G. savo namuose buvo nuo 8:30 val. iki 8:40 val.; 8:52 val. atvyko prie Panevėžio centrinio pašto, esančio Panevėžyje, Respublikos g. 60, gatvėje pastatė specialųjį automobilį, kuris šioje vietoje stovėjo iki 10:19 val.; į Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK teritoriją sugrįžo 10:25 val. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodytų aplinkybių neginčijo, o teismui nėra pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis apie specialiosios transporto priemonės judėjimą 2020 m. spalio 30 d.
13. Teismas nurodė, kad Darbo reglamente nustatyta, jog Panevėžio AVPK struktūriniai padaliniai darbą organizuoja vadovaudamiesi Panevėžio AVPK viršininko įsakymu patvirtintais nuostatais, o darbuotojai – pareigybių aprašymais (18 punktas); Panevėžio AVPK pamainomis dirba Panevėžio AVPK viršininko įsakymuose nurodyti darbuotojai. Jų darbas organizuojamas pagal struktūrinių padalinių vadovų sudarytus ir Panevėžio AVPK viršininko patvirtintus grafikus (228 punktas); darbuotojai negalintys laiku atvykti į darbą arba visai į jį negalintys atvykti, likus valandai iki darbo pradžios, informuoja tiesioginį vadovą patys arba per kitus asmenis, jei dėl tam tikrų priežasčių to padaryti negali patys, ir paaiškina vėlavimo ar neatvykimo priežastis (245 punktas).
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad atlikto tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui nebuvo pranešta, kad jis būtų neatvykęs į darbą ar vėlavęs atvykti į darbą, būtų neatlikęs jam pavestų užduočių. Tačiau teismas sprendė, kad R. G. 2020 m. spalio 30 d. nuo 8:30 val. iki 8:40 val. būdamas namuose ir nuo 9:30 val. iki 10:19 val. dalyvaudamas teismo posėdyje nesilaikė Darbo grafiko ir nevykdė jame pavestų tarnybos funkcijų, todėl Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog jis pažeidė Darbo reglamento 230 punktą.
15. Atsižvelgęs į PPV veiklos organizavimo aprašo 2.13 papunkčio ir 17.8 papunkčio nuostatų sisteminį aiškinimą, Pajėgų išdėstymo planą, teismas darė išvadą, kad R. G., atvykęs į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus, esančius Respublikos g. 62, Panevėžyje, dalyvauti nustatyta tvarka paskirtame teismo posėdyje, iš veiklos sektoriaus (Panevėžio miesto pietinė dalis ir šiaurinė dalis) teritorijos nebuvo išvykęs. Teismas konstatavo, kad R. G. veikos, pasireiškusios tuo, kad jis 2020 m. spalio 30 d. iš anksto neinformavo pajėgas valdančio pareigūno apie dalyvavimą administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje, o apie tai Panevėžio AVPK budėtojui radijo ryšio priemonėmis pranešė tik 9:28 val., nors į teismą atvyko 8:52 val., Išvadoje nepagrįstai kvalifikuotos kaip PPV veiklos organizavimo aprašo 17.8 papunkčio reikalavimo pažeidimas. Todėl teismas sprendė, kad R. G. PPV veiklos organizavimo aprašo 17.8 punkto nepažeidė ir tarnybinė nuobauda už šios teisės normos pažeidimą pareiškėjui paskirta nepagrįstai.
16. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimo nepažeidė, kadangi visas jam pavestas užduotis įvykdė laiku, teismas nustatė, kad Pranešime ir Išvadoje nėra aiškiai apibrėžta, kokios konkrečios R. G. galbūt įvykdytos veikos kvalifikuojamos kaip Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto pažeidimas. Teismas vertino, kad šis procedūrinio pobūdžio pažeidimas yra esminis, užkirtęs kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto Įsakymo priėmimui, todėl pareiškėjui tarnybinė nuobauda už Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto pažeidimą paskirta nepagrįstai.
17. Teismas atkreipė dėmesį, kad priimant Įsakymą nebuvo atsižvelgta į tai, kad dėl Panevėžio AVPK viršininko 2020 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 50-TE-140 paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo vyksta teisminis ginčas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atsakomybę sunkina Statuto 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta aplinkybė.
18. Teismas darė išvadą, kad tarnybinė nuobauda skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta, atsižvelgus į jo padarytus teisės normų pažeidimus, jų pobūdį, padarymo priežastis, pareiškėjo kaltę, šio pareigūno tarnybinę veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Teismo vertinimu, tai, kad bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, jog pareiškėjas pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir PPV veiklos organizavimo aprašo 17.8 papunktį, nesudaro pagrindo paskirtos tarnybinės nuobaudos vertinti kaip neproporcingos, aiškiai per griežtos ir dėl to ją švelninti.
III.
19. Pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą – panaikinti Panevėžio AVPK viršininko 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 50-TE-477, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
20.1. Nepažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto „Tarnybinio pavaldumo principas. Pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti vadovų teisėtus nurodymus“, taip pat nepažeidė PPV veiklos organizavimo aprašo 17.8 papunkčio „išvykti iš PPV nustatyto sektoriaus be pajėgas valdančio pareigūno leidimo.“
20.2. Nepažeidė Darbo reglamento 230 punkto „Darbuotojai turi laikytis Panevėžio AVPK ar individualiai nustatyto darbo laiko režimo (...)“. Teismas šio pažeidimo netyrė ir neleido dėl jo pasisakyti, teismo posėdžio metu neleido pateikti įrodymus. Neištyrus minėto pažeidimo, teismas negalėjo įvertinti įrodymų pagal vidinį savo įtikinimą. Pareiškėjui yra nesuprantama, kada jis pažeidė darbo grafiką ir kokių jam pavestų tarnybos funkcijų nevykdė, kokios dėl to kilo pasekmės. Teismo sprendime nurodyti Darbo reglamento 228 punktas ir 245 punktas pareiškėjui yra nesuprantami, kadangi jis jų nepažeidė, tarnyboje buvo darbo grafike nustatytu laiku ir į tarnybą nevėlavo.
20.3. Nepažeidė Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 20 punkto „Policijos įstaigos darbuotojai skirtomis policijos įstaigų transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti“. Byloje nėra duomenų, jog tarnybinį transportą pareiškėjas naudojo asmeniniams tikslams. Pareiškėjas pažymi, kad teismui nurodė, jog tarnybos vietoje negalėjo įrašyti administracinėje byloje Nr. I3-4921-283/2020 vaizdo medžiagos, kurią turėjo pateikti teismui (atsakovas atsisakė pateikti), sustojo prie namų, padarė įrašo kopiją ir pateikė teismui. Teisme buvo nagrinėjamas tarnybinis ginčas, tiriamos aplinkybės, todėl jokių asmeninio pobūdžio veiksmų pareiškėjas neatliko. Pareiškėjas kaip ir tyrimą atlikę pareigūnai turėjo tokias pačias teises tarnybos metu rinkti įrodymus, patvirtinančius, kad pažeidimo nepadarė. Teismas nenurodė, kaip turėtų elgtis pareigūnas (asmuo), kuris dėl darbo pobūdžio neturi išeiginių dienų, dirba teismo darbo metu, nepamaininį darbą, kaip jam būtų sudaroma galimybė teisme apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus.
20.4. Tarnybinė nuobauda paskirta pažeidžiant Statuto 39 straipsnio 1 dalį. Teismas nenagrinėjo tarnybinės nuobaudos paskyrimo priežasčių, aplinkybių, pareiškėjo kaltę nustatė netinkamai. Nors teismas konstatavo, kad pažeidimai yra tik formalūs, tačiau paliko galioti paskirtą tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas.
21. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais. Atsakovas nurodo, kad teismas nešališkai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir išsamiai ištyrė visus pareiškėjo argumentus. Apeliaciniame skunde pateikiami abstraktūs, deklaratyvūs teiginiai, t. y. apeliaciniame skunde nėra nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, nėra pateikiama įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Dėl apeliacinio skundo argumentų, išdėstytų šios Nutarties 20.1 punkte.
23.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimo nepažeidė, kadangi visas jam pavestas užduotis įvykdė laiku, nustatė, kad Pranešime ir Išvadoje nėra aiškiai apibrėžta, kokios konkrečios R. G. galbūt įvykdytos veikos kvalifikuojamos kaip Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto pažeidimas. Dėl to konstatuota, kad šis procedūrinio pobūdžio pažeidimas yra esminis, užkirtęs kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto Įsakymo priėmimui, todėl pareiškėjui tarnybinė nuobauda už Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto pažeidimą paskirta nepagrįstai.
23.2. PPV veiklos organizavimo aprašo 17.8 papunktyje nustatytas draudimas PPV tarnybos metu išvykti iš PPV nustatyto sektoriaus be pajėgas valdančio pareigūno leidimo.
23.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, kad R. G., atvykęs į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus, esančius Respublikos g. 62, Panevėžyje, dalyvauti nustatyta tvarka paskirtame teismo posėdyje, iš veiklos sektoriaus (Panevėžio miesto pietinė dalis ir šiaurinė dalis) teritorijos nebuvo išvykęs, todėl R. G. veikos, pasireiškusios tuo, kad jis 2020 m. spalio 30 d. iš anksto neinformavo pajėgas valdančio pareigūno apie dalyvavimą administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje, o apie tai Panevėžio AVPK budėtojui radijo ryšio priemonėmis pranešė tik 9:28 val., nors į teismą atvyko 8:52 val., Išvadoje nepagrįstai kvalifikuotos kaip PPV veiklos organizavimo aprašo 17.8 papunkčio reikalavimo pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. G. PPV veiklos organizavimo aprašo 17.8 punkto nepažeidė ir tarnybinė nuobauda už šios teisės normos pažeidimą pareiškėjui paskirta nepagrįstai.
23.4. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nėra padavęs apeliacinio skundo, o bloginti pareiškėjo (apelianto) teisinės padėties teisėjų kolegija negali dėl teisės į apeliaciją įgyvendinimu garantuojamos apelianto apsaugos nuo neigiamų teisinių padarinių, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti teisinę situaciją nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas (Nutarties 23.3 p.). Tačiau, nekeičiant šių išvadų ir nedarant įtakos pareiškėjo veiksmų vertinimui, teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo PPV tarnybos metu išvykti iš PPV nustatyto sektoriaus be pajėgas valdančio pareigūno leidimo pažeidimas būtų ir tuo atveju, kai pareigūnas be teisėto pagrindo nevykdo savo pareigų, nors ir yra tame sektoriuje. Akivaizdus pavyzdys būtų tokia faktinė situacija, kai pareigūno gyvenamoji vieta yra tame sektoriuje, kuriame jis vykdo tarnybą, ir be teisėto pagrindo yra gyvenamojoje vietoje. Taigi „sektorius“ PPV veiklos organizavimo aprašo 17.8 papunktyje įtvirtinta prasme yra tiesioginio tarnybos funkcijų vykdymo vieta, o ne tam tikra teritorinė apibrėžtis.
24. Dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios Nutarties 20.2 punkte.
24.1. Darbo reglamento 230 punkte nustatyta, kad darbuotojai turi laikytis Panevėžio AVPK ar individualiai nustatyto darbo laiko režimo; už pavaldžių darbuotojų darbo laiko režimo laikymosi kontrolę teisės aktų nustatyta tvarka atsako Panevėžio apskrities VPK padalinių vadovai.
24.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Darbo grafiką, R. G. 2020 m. spalio 30 d. nuo 9:00 val. iki 15:00 val. turėjo dirbti sektoriuje (Panevėžio miesto pietinė dalis ir šiaurinė dalis). R. G., 2020 m. spalio 30 d. dirbęs PPV „1166“, 2020 m. spalio 30 d., 8:17 val. išvyko specialiuoju automobiliu iš Panevėžio miesto ir rajono PK patalpų, esančių Panevėžyje, Senamiesčio g. 100, ir nuvyko į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini); R. G. savo namuose buvo nuo 8:30 val. iki 8:40 val.; 8:52 val. atvyko prie Panevėžio centrinio pašto, esančio Panevėžyje, Respublikos g. 60, gatvėje pastatė specialųjį automobilį, kuris šioje vietoje stovėjo iki 10:19 val.; į Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK teritoriją sugrįžo 10:25 val. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodytų aplinkybių neginčijo, o teismui nėra pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis apie specialiosios transporto priemonės judėjimą 2020 m. spalio 30 d.
24.3. Vadovaujantis Darbo reglamento 18 punktu, Panevėžio AVPK struktūriniai padaliniai darbą organizuoja vadovaudamiesi Panevėžio AVPK viršininko įsakymu patvirtintais nuostatais, o darbuotojai – pareigybių aprašymais. Panevėžio AVPK pamainomis dirba Panevėžio AVPK viršininko įsakymuose nurodyti darbuotojai. Jų darbas organizuojamas pagal struktūrinių padalinių vadovų sudarytus ir Panevėžio AVPK viršininko patvirtintus grafikus (Darbo reglamento 228 punktas). Darbuotojai negalintys laiku atvykti į darbą arba visai į jį negalintys atvykti, likus valandai iki darbo pradžios, informuoja tiesioginį vadovą patys arba per kitus asmenis, jei dėl tam tikrų priežasčių to padaryti negali patys, ir paaiškina vėlavimo ar neatvykimo priežastis (Darbo reglamento 245 punktas).
24.4. Nurodytos aplinkybės bei minėto teisinio reglamentavimo nuostatos suponuoja, kad pareiškėjas apie tarnybos pareigų nevykdymą iš anksto nepranešęs tiesioginiam vadovui ir negavęs jokio įgalioto pareigūno sutikimo nevykdyti tarnybos pagal darbo grafiką: 2020 m. spalio 30 d. nuo 8:30 val. iki 8:40 val. būdamas namuose ir nuo 9:30 val. iki 10:19 val. dalyvaudamas teismo posėdyje nesilaikė, pažeidė Darbo reglamento 230 punktą.
24.5. Nurodyti Darbo reglamento 228 ir 245 punktai nustato tarnybos atlikimo organizavimo tvarkos pagrindus (patvirtintas darbo grafikas) ir informacijos apie tarnybos nevykdymą pagal grafiką teikimo tvarką. Šių Darbo reglamento punktų nuostatų pareiškėjas nesilaikė, jas pažeidė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jas įvardindamas pripažino tokius pažeidimus.
24.6. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neleido pareiškėjui pasisakyti, teismo posėdžio metu neleido pateikti įrodymus. Teisėjų kolegija, išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą, konstatuoja, kad šie pareikėjo argumentai nepagrįsti. Pareiškėjas nereiškė prašymų priimti naujus įrodymus, o jo teisė išdėstyti argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus, nebuvo pažeista.
25. Dėl šios Nutarties 20.3 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.
25.1. Pareiškėjas neginčija aplinkybių, kad specialiuoju automobiliu 2020 m. spalio 30 d. iš Panevėžio miesto ir rajono PK išvyko į savo namus, atvyko prie Panevėžio centrinio pašto, dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I3-4921-283/2020, o po to sugrįžo į Panevėžio miesto ir rajono PK.
25.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis apie bylą, kurios nagrinėjime pareiškėjas dalyvavo, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas toje byloje ginčijo jam skirtą tarnybinę nuobaudą. Taigi, dalyvaudamas Regionų apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I3-4921-283/2020 posėdyje 2020 m. spalio 30 d. 9.30 val., pareiškėjas siekė apginti savo galbūt pažeistas teises bei asmeninius interesus ir veikė asmeniniais interesais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. G., pagal Darbo grafiką 2020 m. spalio 30 d. turėjęs vykdyti tarnybines funkcijas nuo 8:00 val. iki 16:00 val., vykdamas tarnybiniu automobiliu namo ir būdamas administraciniame teisme, kuriame buvo nagrinėjamas jo skundas dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, negalėjo vykdyti tarnybinių funkcijų pagal nustatytą darbo grafiką ir PPV veiklos organizavimo apraše nustatytų pareigų; žinodamas, kad 2020 m. spalio 30 d. negalės dirbti pagal nustatytą grafiką, nes kaip pareiškėjas dalyvaus nustatyta tvarka paskirtame teismo posėdyje, t. y. užsiims veikla, nesusijusia su pareigybės funkcijų atlikimu, to nesuderino su tiesioginiu vadovu. Teismas vertino, kad aptartos pareiškėjo veikos teisingai kvalifikuotos kaip Vidaus tvarkos taisyklių 25 punkto pažeidimas. Remdamasis Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 20, 21 punktų, Vidaus tvarkos taisyklių 20 punkto, Panevėžio AVPK transporto priemonių taisyklių 25 punkto, Darbo reglamento 285 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas vykdęs R. G. specialiosiomis transporto priemonėmis privalėjo naudotis tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Žinodamas apie teisės aktais nustatytą reikalavimą tarnybinėmis transporto priemonėmis naudotis tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti, atlikdamas veiksmus, nesusijusius su tarnybinių funkcijų ir jam suformuluotų užduočių vykdymu, ir tuo tikslu pasinaudodamas tarnybai skirtu specialiuoju automobiliu, pareiškėjas pažeidė Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 20 punkto, Panevėžio AVPK transporto priemonių taisyklių 25 punkto bei Vidaus tvarkos taisyklių 20 punkto reikalavimus.
26. Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos; tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tai, kad pareiškėjui 2020 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 50-TE-140 skirta tarnybinė nuobauda Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 8 d. sprendimu panaikinta, sprendimas įsiteisėjęs, prieina prie išvados, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o už padarytus pažeidimus paskirta per griežta nuobauda. Keičiant nuobaudą į švelnesnę Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą teisėjų kolegija atsižvelgia į tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas jau ir anksčiau buvo padaręs tarnybinio transporto naudojimo tvarkos pažeidimų, už kuriuos nuobaudos neskirtos, savo veiksmų ir rezultatų savikritiškai nevertina, todėl jo veikų pobūdį ir pareiškėjo kaltės laipsnį atitinkanti tarnybinė nuobauda yra papeikimas.
28. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir ginčijamu atsakovo Įsakymu pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas, keičia į papeikimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 50-TE-477 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G.“ skirtą tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas, pakeisti į papeikimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Dainius Raižys