Civilinė byla Nr. 2-278-370/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02029-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Sartonic būsto statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas tenkintas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5253-467/2015 pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sisneta“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vantolina“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuotieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Sartonic būsto statyba“, valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Compagnie francaise d‘assurance pour le commerce exterieur Lietuvos filialas, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja BUAB „Sisneta“ bankroto administratorė UAB „Vantolina“ 2015 m. birželio 30 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl LUAB „Sisneta“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti LUAB „Sisneta“ 2015 m. birželio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta panaikinti LUAB „Sisneta“ kreditorių komiteto 2014 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą skirti bankroto administratorei fiksuotą 200 000 Lt plius mokesčiai atlyginimą už visą bankroto procesą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (2012 m. gruodžio 12 d.) iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro bei panaikinti LUAB „Sisneta“ 2015 m. birželio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta nustatyti bankroto administratorei 100 000 Lt plius mokesčiai atlyginimą už visą bankroto procesą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (2012 m. gruodžio 12 d.) iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

Skunde pareiškėja nurodė, kad 2015 m. birželio 16 d. vykusiame kreditorių susirinkime, be kitų klausimų, buvo svarstomas kreditorės UAB „Sartonic būsto statyba“ pasiūlymas panaikinti LUAB „Sisneta“ kreditorių komiteto 2014 m. liepos 8 d. sprendimą, kuriuo patvirtintas fiksuotas 200 000 Lt plius mokesčiai bankroto administratorės atlyginimas visam bankroto procesui bei pasiūlymas nustatyti 100 000 Lt plius mokesčiai administratorės atlyginimą. Pasiūlymai priimti pirmuoju klausimu balsuojant „už“ 65,54 proc. balsų turintiems kreditoriams, o antruoju klausimu – 57,97 proc. balsų turintiems kreditoriams. Abu šie klausimai buvo priimti didžiausio BUAB „Sisneta“ kreditorės UAB „Sartonic būsto statyba“ iniciatyva ir iš esmės vien jos balsais (UAB „Sartonic būsto statyba“ turi 47,63 proc. visų balsų). Priimti sprendimai pažeidžia administratorės teises, apsunkina įmonės bankroto procedūrų eigą ir yra atlikti vien piktnaudžiaujant savo teisėmis ir kerštaujant administratorei. UAB „Sartonic būsto statyba“, kreditorių susirinkime siūlydama svarstyti šį klausimą, nepateikė jokių jos pagrįstumą pagrindžiančių motyvų ar argumentų. Pareiškėjos nuomone, nuo bankroto bylos iškėlimo praėjus daugiau kaip dviem su puse metų ir administratorei įvykdžius daug bankroto procedūrų, perpus mažinti administratoriaus atlyginimą yra nepagrįsta ir neteisėta.

Atsiliepime kreditorius Compagnie francaise d‘assurance puor le commerce exterieur Lietuvos filialas pareikštą administratorės skundą palaikė ir prašė skundžiamus nutarimus panaikinti.

Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime su pateiktu skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Kreditorė VĮ Turto bankas atsiliepime su skundu sutiko ir prašė jį patenkinti.

Kreditorė UAB „Sartonic būsto statyba“ atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2015 m. birželio 16 d. įvykęs kreditorių susirinkimas buvo pravestas nepažeidžiant jokių Įmonių bankroto įstatymo nuostatų, skundžiami sprendimai priimti balsų dauguma, todėl yra privalomi tiek kreditoriams, tiek ir bankroto administratorei. Per visą bankroto procesą buvo teikta ir mažesnių administratorės atlyginimo pasiūlymų, tačiau jie nebuvo patvirtinti, nors buvo realūs.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi patenkino ir pripažino negaliojančiais BUAB „Sisneta“ 2015 m. birželio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais nutarta panaikinti BUAB „Sisneta“ kreditorių komiteto 2014 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą skirti bankroto administratorei fiksuotą 200 000 Lt plius mokesčiai atlyginimą už visą bankroto procesą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (2012 m. gruodžio 12 d.) iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ir nustatyti bankroto administratorei 100 000 Lt plius mokesčiai atlyginimą už visą bankroto procesą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (2012 m. gruodžio 12 d.) iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

Teismas nurodė, kad nenustatė jokių procedūrinių pažeidimų dėl 2015 m. birželio 16 d. vykusio kreditorių susirinkimo. Pažymėjo, kad 2014 m. liepos 8 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas, kuriuo nustatytas bankroto administratorei fiksuotas 200 000 Lt plius mokesčiai atlyginimas už visą bankroto procesą. Ginčijamu 2015 m. birželio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta panaikinti BUAB „Sisneta“ kreditorių komiteto 2014 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą skirti bankroto administratorei fiksuotą 200 000 Lt plius mokesčiai atlyginimą už visą bankroto procesą ir nutarta nustatyti bankroto administratoriui 100 000 Lt plius mokesčiai atlyginimą už visą bankroto procesą. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti administratorei atlyginimą, tačiau ši teisė gali būti realizuota ir atlyginimas administratorei gali būti pakeistas ar nustatytas naujas atlyginimas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos, t.y. tik už ateityje administratorės suteiktas administravimo paslaugas ir atgal negalioja. Todėl vien dėl šios aplinkybės skundžiamų 2015 m. birželio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teismas nelaikė teisėtais ir pagrįstais, nes jais atlyginimas administratorei buvo pakeistas (nustatytas naujas) už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas. Teismas taip pat sutiko su pareiškėjos nuomone, kad kreditorė UAB „Sartonic būsto statyba“ piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes turėdama 47,63 proc. visų balsų balsavo už skundžiamus nutarimus, absoliučiai neatsižvelgdama į kitų kreditorių nuomonę. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog 2014 m. liepos 8 d. kreditorių komiteto nustatytas atlyginimas bankroto administratorei yra neteisingas. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad administratorė aktyviai dirbo teisme ginčydama UAB „Sartonic būsto statybos“ finansinį reikalavimą BUAB „Sisneta“ bankroto byloje, taip pat siekdama, jog BUAB „Sisneta“ bankrotas būtų pripažintas tyčiniu dėl UAB „Sartonic būsto statyba“ ir V. L. (buvusio UAB „Sisneta“ vadovo, UAB „Sartonic būsto statyba“ direktorės sutuoktinio) veiksmų. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas konstatavo, kad kreditorės UAB „Sartonic būsto statyba“ yra suinteresuota ir rodo savo priešiškumą bankroto administratorei. Kadangi iš byloje esančių duomenų buvo nustatyta, kad administratorė tinkamai vykdo savo pareigas, todėl teismas konstatavo, jog 2014 m. liepos 8 d. kreditorių komiteto nustatytas atlyginimas bankroto administratorei yra teisingas, skatinantis administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras ir nepažeidžia kitų kreditorių interesų ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorė (apeliantė) UAB „Sartonic būsto statyba“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį ir priteisti apeliantei iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. 2015 m. birželio 16 d. vykęs kreditorių susirinkimas, nepažeisdamas įstatymų ir 65,54 proc. balsų dauguma priėmė nutarimą panaikinti 2014 m. liepos 8 d. BUAB „Sisneta“ kreditorių komiteto nutarimą skirti bankroto administratorei 200 000 Lt atlyginimą. Todėl teismas nepagrįstai teigė, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas iš esmės vien tik UAB „Sartonic būsto statyba“ balsais. Toks teiginys yra nepagrįstas, kadangi apeliantės balsai sudaro 47,63 procentus visų balsų, o tai reiškia, jog dar kiti kreditoriai, turintys 17,91 proc. balsų pritarė ginčijamam kreditorių nutarimui.

2. 2014 m. liepos 8 d. kreditorių komiteto susirinkime buvo patvirtintas 200 000 Lt dydžio atlyginimas administratorei. Kreditorių komitetas buvo išrinktas 2013 m. birželio 18 d., tačiau jame nedalyvavo dvi pagrindinės BUAB „Sisneta“ kreditorės - UAB „Sartonic būsto statyba“ ir UAB „Ukmergės statyba“, nes tuo metu administratorė nepagrįstai ginčijo jų finansinius reikalavimus. Todėl dėl neteisėtų bankroto administratorės veiksmų dvi kreditorės nedalyvavo pirmajame BUAB „Sisneta“ kreditorių susirinkime, buvo eliminuotos iš bankroto proceso valdymo ir tokiu būdu negalėjo balsuoti dėl atlyginimo administratorei nustatymo.

3. Administratorė yra šališka, nes bankroto byloje palaikė kitų kreditorių, būtent Compagie Francaise D,Assurance puor Le Comerce Exterieu Lietuvos filialo (IT didmenininko UAB „ALSO“ draudikas), UAB „TD Baltic“ ir UAB „ACC Distribution“ interesus, t. y. būtent iš šių kreditorių sudarė komitetą, nors šių kreditorių bendra finansinių reikalavimų suma yra žymiai mažesnė nei UAB „Sartonic būsto statyba“ ir UAB „Ukmergės statyba“. Bankroto administratorės priklausomumas nuo IT didmenininkų (buvusio kreditorių komiteto) pasireiškė ir tuo, kad bankroto administratorė kreipėsi į teismą pripažinti negaliojančiais sandorius (bankinius pavedimus, vykdytus po 2012 m. rugpjūčio 1 d.) tik dėl vienintelio kreditoriaus, būtent UAB „Sartonic būsto statyba“, nors po 2015 m. rugpjūčio 1 d. bankiniai pavedimai buvo vykdomi ir kitoms įmonėms, o ypač didelės sumos buvo pervedamos IT didmenininkams.

Administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės BUAB „Sisneta“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

1. Visi BUAB „Sisneta“ kreditorių komiteto 2014 m. liepos 8 d. susirinkimo metu priimti nutarimai, inter alia nutarimas dėl administratorės atlyginimo dydžio, buvo priimti tinkamai ir teisėtai, nebuvo nuginčyti teismine tvarka, todėl nėra absoliučiai jokio faktinio ar teisinio pagrindo abejoti šių nutarimų teisėtumu.

2. Apeliantės nurodyti deklaratyvūs samprotavimai apie tariamą administratorės priklausomumą nuo IT didmenininkų yra nepagrįsti ir absurdiški, taip pat nesusiję su byloje nagrinėjamu ginču ir neparemti jokiais įrodymais.

3. Apeliantė nenurodė jokių motyvų, kodėl yra pagrindas sumažinti administratorės atlyginimą per pusę.

4. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad kreditorės UAB „Sartonic būsto statyba“ veiksmai inicijuojant ir balsuojant už ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus vertintini kaip sąmoningas kerštavimas administratorei dėl bankroto procese priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl kreditorių susirinkimo procedūrinių pažeidimų

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, - kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, nenustatė kreditorių susirinkimo procedūrinių pažeidimų. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, toliau ši byla bus nagrinėjama atskirojo skundo ribose, t. y. įvertinant skundžiamos nutarties, kuria buvo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimai, teisėtumą bei pagrįstumą.

Dėl administratorės atlyginimo pagrįstumo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 16 d. įvyko BUAB „Sisneta“ kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo BUAB „Sisneta“ kreditoriai, turintys 92,03 procento (atitinkantį 592.937,65 Eur) visų teismo nutartimi patvirtintų BUAB „Sisneta“ kreditorių finansinių reikalavimų. Tarp kreditorių susirinkime pasiūlytų klausimų buvo ir dėl BUAB „Sisneta“ kreditorių komiteto 2014 m. liepos 8 d. susirinkimo priimto sprendimo skirti bankroto administratorei 200 000 Lt fiksuotą atlyginimą plius mokesčiai už visą BUAB „Sisneta“ bankroto procesą panaikinimo (susirinkimo darbotvarkės klausimas Nr. 3), taip pat dėl bankroto administratorės atlyginimo nustatymo (susirinkimo darbotvarkės klausimas Nr. 4). Svarstant trečiąjį darbotvarkės klausimą dėl BUAB „Sisneta“ kreditorių komiteto 2014 m. liepos 8 d. susirinkimo priimto sprendimo panaikinimo, kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 3.1 buvo nutarta panaikinti BUAB „Sisneta“ kreditorių komiteto 2014 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą skirti bankroto administratorei fiksuotą 200 000 Lt plius mokesčiai už visą BUAB „Sisneta“ bankroto procesą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (2012 m. gruodžio 12 d.) iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Svarstant ketvirtą darbotvarkės klausimą dėl BUAB „Sisneta“ bankroto administratorės atlyginimo nustatymo, kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 4.1 buvo nutarta nustatyti bankroto administratorei 100 000,00 Lt atlyginimą plius mokesčiai už visą BUAB „Sisneta“ bankroto procesą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (2012 m. gruodžio 12 d.) iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Administratorė nesutikdama su priimtais kreditorių nutarimais, kreipėsi į teismą, kuris ginčijama nutartimi panaikino BUAB „Sisneta“ 2015 m. birželio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais nutarta panaikinti BUAB „Sisneta“ kreditorių komiteto 2014 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą skirti bankroto administratorei fiksuotą 200 000 Lt plius mokesčiai atlyginimą už visą bankroto procesą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (2012 m. gruodžio 12 d.) iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ir nustatyti bankroto administratorei 100 000 Lt plius mokesčiai atlyginimą už visą bankroto procesą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (2012 m. gruodžio 12 d.) iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, taip pat į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Nors teismas negali nustatyti atlyginimo administratoriui, tačiau, kilus ginčui ir administratoriui skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimą, gali įvertinti, ar kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ar pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais (CK 1.5 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287/2012). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-723/2011). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditorė UAB „Sartonic būsto statyba“ nenurodė teismui jokių argumentų, kokiu pagrindu administratorei turėtų būti mažinamas nustatytas atlyginimas, kai bankroto procedūros vyksta jau daugiau kaip dveji su puse metų. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Be to, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013). Todėl remiantis išdėstytu bei atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad BUAB 2014 m. liepos 8 d. „Sisneta“ kreditorių komiteto sprendimus nustatytas 200 000 Lt plius mokesčiai atlyginimo dydis bankroto administratorei yra pernelyg didelis ir pažeidžia kreditorių interesus.

Taip pat atmestinas ir apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė sąmoningai balsuoja prieš administratorės teikiamus nutarimų projektus, skundžia priimtus kreditorių nutarimus, nepaisydama jų interesų, ir kitais būdais trukdo bankroto procesui. Nors apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, tačiau byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo išvados. Akivaizdu, kad administratorė aktyviai vykdė ir toliau vykdo savo pareigas bankroto procese ir ginčijo kreditorių UAB „Sartonic būsto statybos“ ir UAB „Ukmergės statyba“ finansinius reikalavimus BUAB „Sisneta“ bankroto byloje, taip pat siekė, jog BUAB „Sisneta“ bankrotas būtų pripažintas tyčiniu dėl UAB „Sartonic būsto statyba“ ir V. L. (buvusio UAB „Sisneta“ vadovo, UAB „Sartonic būsto statyba“ direktorės sutuoktinio) veiksmų (Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria BUAB „Sisneta“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu). Šių aplinkybių visuma leido teismui pagrįstai konstatuoti, jog apeliantė savo kreditorių susirinkimui siūlomais projektais nesiekia visiems kreditoriams naudingų sprendimų, o tik tenkina savo interesus.

Dėl apeliantės teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus

Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad tuo metu, kai 2014 m. liepos 8 d. kreditorių komiteto susirinkimas priėmė nutarimą ir nustatė administratorei 200 000 Lt atlyginimą, apeliantė nebuvo kreditorė, nes jos finansinis reikalavimas buvo ginčijamas, todėl ji negalėjo dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir balsuoti už priimamus nutarimus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorius, kurio reikalavimą administratorius ginčija, byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa daug vėliau, nors kreditorių susirinkime gali būti jau priimti esminiai tolesniam įmonės likimui reikšmingi sprendimai, lemiantys galimybę patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankrutuojančios įmonės kreditorius dalyvaujančiu byloje asmeniu tampa nuo nutarties, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai įsiteisėjimo momento, ir nuo tada įgyja visas dalyvaujančio byloje asmens teises (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir teisę susipažinti su bylos medžiaga bei apskųsti CPK nustatyta tvarka nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-488/2011; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013). Dėl to apeliantė, kaip kreditorė, įgijo teisę skųsti kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimus tuomet, kai Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi patvirtino jos finansinį reikalavimą BUAB „Sisneta“ bankroto byloje. Nuo to momento, kai apeliantė sužinojo apie priimtus kreditorių komiteto nutarimus, ji galėjo per 14 dienų apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.), tačiau to nepadarė. Todėl nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad ji negalėjo apskųsti 2014 m. liepos 8 d. kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo administratorei buvo nustatytas 200 000 Lt dydžio atlyginimas.

Dėl administratoriaus šališkumo

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad administratorė yra šališka ir bankroto byloje tenkina tik su IT didmenininkais susijusių kreditorių interesus. Išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, be to, šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir apeliantė. Kadangi šios apeliacijos objektas yra kreditorių susirinkimo nutarimai, kuriais buvo pakeistas administratorės atlyginimas, apeliantės atskirajame skunde nurodytos abejonės dėl administratorės šališkumo nėra šios apeliacijos dalykas ir negali būti nagrinėjamas šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorius gali teikti teismui prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo ĮBĮ įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytais atvejais. Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų. Teismas neturi teisės keisti administratoriaus dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1100/2013; 2013 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1809/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1143/2014; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-659-241/2015).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Administratorė atsiliepime į skundą prašė priteisti jai 429,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė šį prašymą pagrindžiančius įrodymus.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo  (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punktą už kitus dokumentus bei atsikirtimus taikomas 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento pateikta informacija - vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. antrąjį ketvirtį buvo 713,90 Eur. Tokiu atveju pagal pateiktas Rekomendacijos, maksimaliai priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą gali būti 285,56 Eur. Kadangi administratorės prašoma priteisti 429,30 Eur suma už bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą viršija sumas, gaunamas pritaikius minėtą koeficientą, iš apeliantės UAB „Sartonic būsto statyba“ bankroto administratorei priteistina 285,56 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str., 98 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kuria pripažino negaliojančiais BUAB „Sisneta“ 2015 m. birželio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimus dėl  BUAB „Sisneta“ kreditorių komiteto 2014 m. liepos 8 d. sprendimo skirti bankroto administratorei fiksuotą 200 000 Lt plius mokesčiai atlyginimą už visą bankroto procesą ir nustatė bankroto administratorei naują 100 000 Lt plius mokesčiai atlyginimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Sartonic būsto statyba“ bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Vantolina“ 285,56 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus, 56 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                        Danguolė Martinavičienė